Antigravitaciniai erdvėlaiviai ir jų sukūrimą įgalinę ryšiai su nežemiško proto atstovais XX – XXI amžiuje |2022 balandžio 16 d.

04/16/2022

1. Teksto tikslas, pagrindinė mintis (tezė) ir jos įrodymų bazė

Skaitytojams pateikiamo teksto tikslas - įrodyti, kad egzistuoja neįprastomis (nekonvencinėmis) technologijomis aprūpinti erdvėlaiviai (varomi ne raketomis, naudojančiomis kietą ar skystą degų kurą, tačiau antigravitaciniais varikliais), leidžiantys nugabenti žmones į Mėnulį, kitas Saulės sistemos planetas ir net į kitas žvaigždžių sistemas, ten įkurti stotis (atramos taškus), bazes, kolonijas ir tai, kad tokių erdvėlaivių sukūrimą bei pagaminimą, naujų judėjimo, komunikacijos, replikacijos, žmogaus gyvenimo prailginimo ir kitokių šiuo metų daugeliui žmonių neįprastų technologijų įdiegimą įgalino ryšiai su nežemiškų civilizacijų atstovais (populiariai vadinamais ateiviais), tiksliau su kitų protingų būtybių grupių (civilizacijų) atstovais, nes tai ne tik protingos būtybės iš kitų Saulės sistemos planetų ar kitų žvaigždžių sistemų, bet ir Žemės gelmėse gyvenančių kitų protingų būtybių rasių bei pačių žmonių senųjų civilizacijų atstovai, taip pat atstovai šių senųjų civilizacijų kolonijų iš kitų planetų ir žvaigždžių sistemų.

Naudotasi visų pirma Michaelio Sallos knygomis. Kas tas Michael'is Salla? Tai mokslininkas, jau daugiau kaip 20 metų dirbantis vadinamosios egzopolitikos (žmonijos sąveikos su nežemiškos kilmės civilizacijomis tyrimų) baruose. Jis gimė 1958 m. Australijoje, studijavo taip pat Australijoje. 1993 m. Queensland universitete gavo filosofijos mokslų daktaro laipsnį. Yra žinomas tarptautinės politikos specialistas, be kita ko reikšmingai prisidėjęs prie Rytų Timoro konflikto su Indonezija sprendimo. 1998 m. jis dalyvavo Amerikos politikos mokslų asociacijos (APSA) diskusijoje dėl smurto pasaulyje įveikimo. Dėstė Amerikos universitete Vašingtone (American University). 1996-2004 m. buvo Amerikos universiteto Tarptautinės tarnybos mokyklos (at the School of International Service at American University) profesorius asistentas. 2003 m. jis įkūrė Amerikos universiteto Taikos ambasadorių programą (Peace Ambassador Program). Dėl susidomėjimo egzopolitika (2001 m.) ir savo aktyvumo šioje srityje 2004 m. buvo atleistas iš Amerikos universiteto Pasaulinės taikos centro (Center for Global Peace). 2005 m. balandžio 7 d. Salla įkūrė Ekzopolitikos institutą (ExoInst) - NSO tyrimų organizaciją, kurios pagrindinė būstinė šiuo metu yra Kealakekua, Havajuose. 2006 m. birželio 9-11 d. Havajuose jo iniciatyva įvyko konferencija, skirta pasaulinei taikai ir nežemiškoms civilizacijoms (Conference on World Peace and Extraterrestrial Civilizations). Savo egzopolitinius įsitikinimus jis skleidžia per savo internetines svetaines, radijo laidose (https://en-academic.com/dic.nsf/enwiki/4827535). Taigi, šiame tekste remtasi šiomis Michael Salla knygomis (vertimais į vokiečių kalbą): "Geheime Weltraumprogramme & Allianzen mit Ausserirdischen: Whistleblower berichten, was auf der Welt wirklich vor sich geht!" (Hanau: Amra, 2017; toliau tekste - Ausserirdischen); "Das Geheime Weltraumprogramm der U.S. NAVY & die Allianzen mit den Nordischen: Kampftruppen fuer den Weltraum - die wahren Plaene der Regierung Trump" (Hanau: Amra, 2019; toliau tekste - Nordischen); "Antarktis: die verbotene Wahrheit: Schaltstelle Geheimer Weltraumprogramme Zentrale fuer interplanetaren Sklavenhandel; Landeplatz ausserirdischer Fluechtlinge" (Hanau: Amra, 2020; toliau tekste - Antarktis); "Space Force: Unsere STAR TREK Zukunft. Der Kuehne Aufstieg der Menschheit zu einer interplanetarischen Weltraummacht" (Hanau: Amra, 2022; toliau tekste - Space Force); "Der Aufstieg des Roten Drachen: Urspruenge and Gefahren des Geheimen Weltraumprograms der Chinesen" (Hanau: Amra, 2021; toliau tekste - Rote Drache). Tai knygos, turinčios visą reikalingą mokslinį aparatą - su labai gausiomis ir tiksliomis nuorodomis į šaltinius. Taip pat remtasi ir Len Kasten knyga "Die dunkle Flotte: Das Geheime Weltraumprogramm der Reptiloiden und die Schlacht um das Sonnensystem" (Hanau: Amra, 2020; toliau tekste - Kasten). Tai jau žurnalistinio pobūdžio knyga, pateikianti tik naudotos literatūros sąrašą, su negausiomis nuorodomis. Ir vis dėl to tai be galo gerai išmanančio temą žmogaus, parašiusio ir daugiau šios problematikos veikalų, knyga, į kurioje išsakytus vertinimus būtina atsižvelgti. Tekste konspekto forma bus pristatyti M. Sallos ir L. Kasteno teiginiai, pateikiant nuorodas į atitinkamas knygas. Žinoma, naudotasi ir kitomis knygomis, be kita ko - amerikiečių istoriko Eric'o Kurlander'io "Demony Hitlera: ezoteryczne korzenie III Rzesy" (Warszawa: Panstwowy Institut Wydawniczy, 2018; toliau tekste - Kurlander). Peržiūrėtos šios knygos : Sven Peters "Verschwiegene Existenz: Das Leben der Maria Ortisch" (Argo Verlag, 2008); "Das Vril-Projekt" (elektroninis versija); David Hatcher Childress "Haunebu: the secret files: The Greatest UFO Secret of All Time" (Kempton: Adventures Unlimited Press, 2021); "Kosmiczne ujawnienie: Tajny Program Kosmiczny - Świadectwo Williama Tompkinsa" (elektroninė versija); Heiner Gehring, Karl-Heinz Zunneck "Flugscheiben über Neuschwabenland: Die Wahrheit über »Vril«, »Haunebu« und die Templer-Erbengemeinschaft" (Rottenburg: Jochen Kopp Verlag, 2005); Barabou Vedu "Base "New Berlin": Ein Erlebnisbericht über eine Alienbasis" (elektroninė versija, 2007); Nick Cook "The Hunt for Zero Point: Inside the Classified World of Antigravity Technology" (New York, 2001).

M. Sallos informacija pateikiama konspekto forma, išskirstant ją atskiromis temomis, straipsnio pabaigoje pateikiant išsamias išvadas, tiesiogiai atspindinčias autoriaus poziciją aptariamu klausimu.

Lengvesniam orientavimuisi didelės apimties tekste pateikiame jo planą: 

1. Teksto tikslas, pagrindinė mintis (tezė) ir jos įrodymų bazė

2. Vokietijos ir Italijos slaptosios kosminės programos XX a. pirmoje pusėje

3. XX a. pirmos pusės Vokietijos technologinės pažangos okultinės prielaidos

4. Ketvirtasis Reichas Antarktidoje

5. JAV ir Vokietijos (vokiečių) bendradarbiavimas kuriant antigravitacinius erdvėlaivius

6. Vokiečių ir amerikiečių (bei sovietų) veikla Mėnulyje, Marse ir kitur Saulės sistemoje

7. Antigravitacinių erdvėlaivių kūrimo JAV procesas ir nekonvenciniai aparatai JAV karinėse oro pajėgose

8. "Solar Warden", Space Force programa bei kosminės programos atskleidimo siekiantis Aljansas

9. Rusijos ir Kinijos slaptosios kosminės programos

10. Nežemiško proto atstovų vaidmuo naujausiųjų laikų žmonijos istorijoje

Išvados

Kokius argumentus, kokius įrodymus Michaelis Salla pasitelkia šiai aukščiau minėtai tezei įrodyti? Pristatant jo įrodymų bazę keliais žodžiais tai būtų žmonių (vadinamųjų insaiderių), dalyvavusių slaptojoje kosminėje programoje su antigravitaciniais erdvėlaiviais liudijimai bei mačiusių, girdėjusių ar kitaip tiesiogiai patyrusiųjų, jog slaptoji kominė programa tapo įmanoma dėl žmonių kontaktų su nežemiškų civilizacijų atstovais, liudijimai. Tai žmonės, kurie dalyvavo tokių erdvėlaivių projektavime, kūrime, kurie skrido jais, dalyvavo įvairiose misijose už Žemės ribų su jais, slaptosios kosminės programos rėmuose bendravo ar kitaip kontaktavo su protingomis būtybėmis, nepriklausančiomis mūsų, žmonių, rasei. M. Salla remiasi tokių žmonių interviu televizijoje, radijuje, internetiniuose portaluose. Vadinasi tai žmonės, kurie veikia savo vardu, pateikdami savo biografijas ir dalyvavimo slaptojoje kosminėje programoje bei bendradarbiavimo su kitomis protingomis būtybėmis įrodymus - dokumentus, nuotraukas, kartais vienokius ar kitokius artefaktus (pav. W. Tompkins, Clark McClelland, Edgar Fouche, Emery Smith ir daugelis kitų (Space Force, p. 208)). Dalis insaiderių prisidengia slapyvardžiais, tačiau mes galime matyti jų veidus ("Brian", CIA agentas "Stein" ar "Kresper" ir daugelis kitų). Daugeliu atvejų tokie žmonės atsiveria tik palikę aktyvią tarnybą, išėję į pensiją. Toliau - tiesiogiai slaptosios kominės programos egzistavimą ir bendradarbiavimą su kitomis protingomis būtybėmis įrodantys dokumentai, gauti pagal JAV informacijos laisvės aktą, slaptai nutekinti hakerių arba pateikti asmenų, dalyvavusių slaptojoje kosminėje programoje. Kitas lygmuo - netiesioginiai slaptosios kosminės programos egzistavimo ir bendravimo su kitomis protingomis būtybėmis egzistavimo įrodymai. Tai oficialiai skelbti istoriniai faktai (pav. valstybės vadovų pasisakymai), valstybių institucijų įstatymai, valstybinių, visuomeninių, mokslinių institucijų sprendimai, potvarkiai, vėlgi žmonių liudijimai, įrodantys insaiderių informacijos, jų biografinių faktų teisingumą. Taigi, M. Sallos įrodymų bazės pagrindas - liudijimai asmenų, kurie patys dalyvavo slaptose programose arba buvo informuoti apie jas, nors jie dažnai neturi dokumentų savo teiginiams apie dalyvavimą slaptojoje kosminėje programoje, paremti, kas visiškai suprantama dėl draudimo jais disponuoti (Ausserirdischen, p. 20). Bet tuomet Salla ieško aplinkybių, kurios galėtų paremti jų teiginius bei kontekstinių faktų, įgalinančių insaiderių liudijimuose minimų įvykių įmanomumą. Tai, kad konteksto patikimumo kartu su tiesioginiais liudijimais užtenka teismams, jei trūksta betarpiško tikrumo (Evidenz), yra neabejotina. Būtent tokiu tikrumu ir remiamasi M. Sallos knygose (Ten pat, p. 20 - 21). M. Salla akcentuoja, jog disponavimas dalyvavimo slaptojoje kosminėje programoje dokumentais yra nelegalus (Ausserirdischen, p. 17). Už disponavimą jais numatytos sunkios bausmės. Buvo Bradley (arba Chelsea) Manning ir Edward Snowden atvejai. Manningas buvo nuteistas 35 metams kalėjimo, o Snowden turėjo slėptis Rusijoje. Julian Assange prieglobstį rado Ekvadoro ambasadoje Londone. O viešai tokių programų darbuotojai buvo įpareigoti tokių programų egzistavimą neigti arba užtušuoti (Ten pat, p. 18). Tie, kurie atskleidžia tokius faktus, yra persekiojami, diskredituojami, neretai suimami, net privati informacija apie juos apie jų mokymąsi, profesiją, darbą ir sugebėjimus pašalinama iš viešosios erdvės. Profesionaliu žargonu tai vadinama "dezinfekcija". Geras pavyzdys tam yra fizikas Bob Lazar - dokumentai apie jo darbą Los Alamos National Laboratory dėl grėsmės nacionaliniam saugumui visame tame, kas susiję su zona Area 51, buvo pašalinti. Tačiau žurnalistas George Knapp atrado, kad Lazar Los Alamos tikrai dirbo, kai jis rado jo vardą telefonų knygoje, kurioje buvo šios institucijos darbuotojų mokslininkų sąrašas (Ten pat, p. 19, išnaša 15). Reikia būti labai drąsiam, kad viešai prabilti apie darbą tokiose programose (Ten pat, p. 19).


Kalbant apie tiesioginius liudytojus, M. Sallai ypač svarbūs William Tompkins ir Correy Goode. Correy Goode 1987 - 2007 m. dalyvavo programoje "20 metų ir atgal", kurio metu tarnavo JAV karinio laivyno "Solar Warden" antigravitacinių laivų flotilėje. Yra dešimtys (jei ne visas šimtas) kitų svarbią tiesioginę informaciją pateikusių insaiderių (kurių daugelis taip pat dalyvavo programoje "20 metų ir atgal", po kurios buvo sugrąžinami į rekrūtavimo pradžios laiką), bet apie juos vėliau. Išskirtiniai yra Corey Goode liudijimai, susiję su penkiomis slaptosiomis kosminėmis programomis, kuriose jis tiesiogiai dalyvavo ar buvo apie jas informuotas. Jis sakosi buvo ištreniruotas būti "intuityviu empatu" ir 1987 - 2007 m. dalyvavo šiose programose kaip "žvaigždžių sargybinis". Goode sakosi tarnybos metu bendravęs su įvairių ateivių grupių atstovais. Goode taip pat teigia, jog jo pozicija leido jam turėti priėmimą prie "stiklinio ipado" (planšetės - Glasspad pasak Goode), kurioje rasdavo išsamią informaciją apie istorinius, mokslinius, medicininius ir kitokius slaptųjų kosminių programų ir ateivių gyvenimo aspektus. Taip pat pasak Goode 2015 m. jis buvo tapęs pasiuntiniu naujai atvykusių ateivių grupei (Ausserirdischen, p. 21). Goode teigia, kad po tarnybos, 2007 m. jis buvo atjaunintas ir sugrąžintas į laikotarpį, iš kurio buvo paimtas, į 1986 m., kai jis, būdamas 16 metų, buvo paimtas iš savo šeimos. Tai reiškia, kad laikotarpį nuo 1986 iki 2007 m. jis gyveno kaip paprastas pilietis ir kaip astronautas slaptojoje kosminėje programoje. Salla atliko tyrimą ir verifikavo Goode teiginius. Anot jo Goode teiginys, kad jis 2015 m. dalyvavo Slaptosios kosminės programos pasitarimuose gali būti paremtas tokiais faktais: 2015 m. JAV Kongresui buvo pateiktas svarstymui nutarimas dėl "Kosminės erdvės naudojimo". Potvarkis suteikia teisinę apsaugą naudingų iškasenų gavybai kosmoso erdvėje. Tais pačiais 2015 iškilo informacija, kad būta 21 milijono pranešimų apie valstybės tarnautojus ir užduočių vykdytojus, su išsamia asmenine informacija, reikalinga procesams prieš nusikaltimus žmoniškumui, bet taip pat slaptųjų kosminių programų personalui. 2015 m. birželio 11 d. įvyko Britų tarpplanetinės draugijos (Britisch Interplanetary Society) posėdis dėl galimybės paskelbti informaciją apie tironišką firmų personalą, vykdantį nusikaltimus prieš žmoniškumą hipotetinėse kolonijose Marse (Ten pat, p. 24). Salla 2015 m. pats turėjo galimybę imti interviu iš Goode emailo forma ir jo pateikta informacija jam buvo įtikinama, koherentiška. Dar labiau tokį įspūdį sustiprina Goode pasiryžimas tyrimui skirti valandų valandas, juo labiau, kad jis turi 6 vaikus ir ši veikla kėlė rimtą grėsmę jo šeimai (Ten pat, p. 25). Goode teigimu savo tarnybos metu jis turėjo priėjimą prie "protingo veidrodžio" (Glaspads, panašus šiuolaikinius iPads), kurio dėka galėjo susipažinti su slaptais pranešimais apie tuometines kosmines operacijas, o taip pat slaptųjų kosmoso programų istoriją (Ausserirdischen, M. Salla pratarmė, p. 9).

Antrasis M. Salla itin svarbus insaideris - W. Tompkins - jau mirė 2017 m. Į dienos šviesą jis įžengė 2015 m. Sallai su juo dar teko nemažai bendrauti. W. Tompkins karo metais buvo JAV karinio laivyno slaptosios tarnybos darbuotojas ir turėjo dalyvauti laivyno agentų, nusiųstų į nacistinę Vokietiją, pranešimų apie Vokietijos oro ir kosmoso programą, išklausyme, vėliau paruošti informacijos paketus JAV moksliniams institutams ir industrijos gigantams, siekiant Vokietijos technologinių pasiekimų perėmimo. Tompkinso užduotis buvo slaptųjų tarnybų informaciją paversti studijoms ir tyrimams naudinga medžiaga, kurią būtų galima panaudoti oro ir kosmoso kelionių koncernuose bei universitetuose. Po karo jis dirbo JAV oro ir erdvės industrinių firmų slaptų skyrių, dalyvavusių slaptojoje kosminėje programoje, darbe rengiant konvencinius ir nekonvencinius (antigravitacinius) erdvėlaivius. 1950 m. buvo priimtas į "Douglas Aircraft Company". Jis pateko į itin slaptą Think Tank pavadinimu "Advanced Design". Jis dirbo prie kilometrų ilgio antigravitacnių erdvėlaivių projektų, kurie galiausiai ir buvo pastatyti "Solar Warden", JAV karinio jūrų laivyno programai (Ausserirdischen, p. 11). Šiame darbe jis įsitikino aktyviu kitų protingų būtybių dalyvavimu JAV kosminėje programoje ir pats turėjo su jomis daug kontaktų. W. Tompkinsas patvirtino pagrindinius Correy Goode teiginius (Ausserirdischen, M. Salla pratarmė, p. 9 - 11). Goode informacija praktiškai sutapo su Tompkinso pateikta apie "Solar Warden" (Nordischen, p. 195) ir ypač apie nacistinės Vokietijos slaptą kosminę programą. Goode sako, kad Glaspade jo matyti dokumentai atrodė, tarsi jie būtų parengti daugelį dešimtmečių prieš pasirodant kompiuteriniams tekstams. O Tompkinso girdėti pokalbiai su Navy (JAV karinio jūrų laivyno) agentais ir jo parengti paketai įmonėms ir tyrimų institutams buvo parengti stenografisčių, spausdinusių rašomosiomis mašinėlėmis (Ten pat, p. 196). Akivaizdu, kad kažkur šie dokumentai yra saugomi istorijai. Taigi Goode galėjo skaityti tuos pačius dokumentus, kuriuos Tompkinsas parengė arba prie kurių jis turėjo priėjimą. Tuo pačiu Goode patvirtino, kad tie pokalbių protokolai, apie kuriuos kalbėjo Tompkinsas, yra tie patys, kuriuos matė jis. Ir dar patikslino, kad jis kalba apie senus dokumentus, parašytus rašomąja mašinėle (Ten pat, p. 197). Taip pat Goode ir Tompkins duomenys visiškai sutampa pristatant vokiečių Tamsiojo laivyno susiformavimo, atramos punkto įrengimo Antarktidoje, vokiečių mokslininkų infiltravimosi į JAV karinį-pramoninį kompleksą per operaciją "Paperclip", jo pajungimo aplinkybes, apie nacių skrydį virš Vašingtono 1952 m. vasarą (Ten pat, p. 198). Dr. Robert Wood, ilgus dešimtmečius dirbęs toje pačioje firmoje kaip ir W. Tompkins - "Douglas Aircraft" (Robert M. Wood 1949 - 1993 m dirbo Research and Development Manager bei Douglas/McDonnell Douglas (Ausserirdischen, p. 13) ir jo užduotis "Douglas" buvo tirti pranešimus apie UFO, siekiant išsiaiškinti kiek gali būti rekonstruotas skraidančių lėkščių dizainas) - nors ir neturėjęs galimybių susitikti su juo, patvirtina W. Tompkinso teiginius. Jis ir jos sūnus Ryan paskelbė dokumentus, įrodančius tai (Nordischen, p. 10). Tompkinso autobiografija ("Selected by Extraterrestrials: My life in the top secret world of UFOs, think-tanks and Nordic secretaries" (2015 m.; 3 tomai)) - paremta gausybe dokumentų. Papildomimai jo teiginių įrodymą palengvino dokumentai, gauti Freedom of Information aktu (FOIA) (Nordischen, p. 14). Tompkinso leidėjo Roberto Woodo teigimu Billas išsaugojo daugybės dokumentų ir nuotraukų kopijas (Ten pat, p. 16). Tompkinsas savo namuose San Dievo turėjo 6 dėžes su dokumentais, kuriuos Salla ir Wood patikrino. Tai dokumentai, kurie patvirtina Tompkinso darbą oro ir erdvės kelionių industrijoje bei jo įvairias funkcijas JAV kariniame laivyne. Dar svarbiau, kad Tompkinas, nepaisant jo išėjimo į pensiją, toliau dirbo prie karinio laivyno įvairių saugumo problemų. Salla nuo 2016 m. kartu su savo advokatu Duke Brickhouse ėmėsi pastangų Freedom of Information Act rėmuose gauti dokumentus, susijusius su admirolu Ricco Botta, kurį Tompkinsas vadina raktine figūra slaptose laivyno programose. FOIA dokumentai (daugiau kaip 1500 lapų) kuriuos Salla gavo, pateikė galutinius įrodymus, patvirtinančius Tompkinso teiginius (Ten pat, p. 17). Salla įdėjo daug pastangų patikrinti ar Tompkinso teiginiai apie jo darbą su JAV karinio jūrų laivyno admirolu ir vadavietės San Diego (Kalifornijoje) vadovu Ricco Botta yra pagrįsti (Ten pat, p. 12). Be to, Salla pokalbių su radijo operatoriumi Jeff Rense apie Tompkinso darbą "Douglas ASircraft" dėka - sužinojo detales, apie kurias nieko nenutuokė net minėtas tos firmos ilgametis darbuotojas Robert Wood (Ten pat, p. 13). Tompkinsas, perskaitęs Sallos knygas, buvo labai nustebęs, nes manė, kad jis pirmas pateikė informaciją apie nacių Vokietijos slaptą kosminę programą. Salla turėjo galimybę kalbėtis su dviem karinio laivyno karininkais pensininkais - admirolu kapitonu ir vienu vadu (Ten pat, p. 18). Jie patvirtino, kad Komitetas ypatingoms užduotims US Navy (laivyne) tikrai egzistuoja. Labai svarbu tai kad Tompkinsui buvo leista visa tai paskelbti - Salla matė tuos dokumentus, kuriais laivyno vadovybė leido Tompkinsui visa tai atskleisti (Ten pat, p. 19). Tompkinsas rašo, kad 2001 m. jis kreipėsi į laivyno admirolą Hugh Webster, norėdamas sužinoti ar jis gali aprašyti savo patyrimą iš karo laikų. Admirolas leido ir net paragino papasakoti viską (Ausserirdischen, p. 397).

Labai svarbi yra "nuhakinta", t. y. hakerių išgauta informacija. Toks buvo britų hakerio Gary McKinnon atvejis. Ieškodamas įrodymų apie kontaktų su NSO slėpimą JAV valstybinėse institucijose, 2001 - 2002 m. jis prasiskverbė į JAV karinių institucijų (be kita ko Pentagono), gynybos ministerijos, NASA kompiuterius. JAV teisingumo ministerija tai pavadino didžiausiu kariniu visų laikų įsiveržimu (Ausserirdischen, p. 14). Atsižvelgiant į JAV valdžios pyktį, tai įvyko iš tiesų. McKinnon prisipažino tai padaręs. Jo teigimu jis matęs Pentagono ir NAS dokumentus, kurie buvo sąrašas "ateivių karininkų", o taip pat lentelė apie krovinių perkėlimus iš laivyno į laivyną. Taip pat jis tvirtino matęs didžiulį cigaro formos objektą Žemės orbitoje (jo nuotrauką), kuris galėjo būti ir slapta kosminė stotis. Objektas atrodė kaip palydovas, buvo cigaro formos, o galai buvo kupolų formos. McKinnon laimėjo prieš JAV Teisingumo ministeriją. Jo teiginiai, kad Pentagono ir NASA kompiuteriuose buvo duomenys apie cigaro formos objektą (NSO) orbitoje ir apie "ateivių karininkus" bei perkėlimą iš vieno laivyno į kitą, yra didžiulės vertės (Ten pat, p. 15).

Kalbant apie kontekstinę informaciją ypatingą reikšmę turi valstybių vadovų pareiškimai. Ronaldas Reaganas savo prezidentiniame dienoraštyje 1985 m. birželio 11 d. paliko įspūdingą įrašą: "Pietavau su penkiais vedančiaisiais kosmoso tyrėjais. Buvo nuostabu. Kosmoso erdvė iš tiesų yra paskutinė dar neatrasta mums šalis, ir kai kurie pasiekimai astronomijoje skamba kaip mokslinė fantastika, nors tai yra realybė. Aš sužinojau, kad mes disponuojame transportu, pajėgiu į kosmose erdvę iškelti 300 žmonių." (Ausserirdischen, p. 13; išnaša 1). Tai neabejotinai yra liudijimas apie tuo metu egzistavusius kitokio tipo nei raketomis varomi šatlai, erdvėlaivius. NASA Space-Shuttle-Programa apėmė maksimaliai 11 asmenų šatlui ir buvo pastatyti tik 5 tokie. Tokie šatlai buvo nepajėgūs iškelti į kosminę erdvę šimtus astronautų. Taip pat neužmirštinas Reagano paaiškinimas, kad šie 300 astronautų kosminėje erdvėje gali būti neterminuotą laiką, vadinasi tai numato vienos ar daugelio kosminių stočių egzistenciją (Ten pat, p. 13). Taigi turėjo būti žymiai labiau išvystytos judėjimo technologijos, nei tos, kurios naudotos civilinei Space-Shuttle-Programai, priklausančiai NASA ir kuri truko 1981 - 2011 m. Reikėjo 26 šatlo skrydžių, kad įrengti tarptautinę kosminę stotį, kurioje galėjo nuolat gyventi 6 astronautai (Ten pat, p. 29). O didžiulei stočiai iš 300 žmonių reiktų ištiso šatlų laivyno ir visai kitokių judėjimo technologijų (Ten pat, p. 31). Taip pat yra spėjamas paskaitos apie nežemišką gyvenimą transkriptas, paskaitos, kurią Reaganas skaitė 1981 m. savo nacionalinio saugumo patarėjams, dalyvaujant ir CIA direktoriui William Casey. Reaganas kalbėjo apie 5 nežemiškų civilizacijų grupes, kuros tiria žmoniją ir viena iš kurių yra priešiška. Tame transkripte rašoma, jog W. Casey pasakė, kad vieną iš tų priešiškų ateivių jie sugavo. Taip pat pridūrė, jog tai labai jautrūs klausimai ir kad jie nėra pasirengę duoti atsakymus apie nežemiškų grupių keliamą grėsmę. Prezidentas tuo pasitenkino, tačiau paprašė kuo greičiau duoti jam atsakymus apie šių būtybių keliamą pavojų (Ausserirdischen, p. 202; išnaša Nr. 2). Nors ginčijamasi ar tas transkriptas yra tikras, tačiau vėlesni Regano komentarai rodo, kad jis iš esmės tikras. 1985 m. lapkričio 19 ir 20 d. Reaganas susitiko su Gorbačiovu Ženevoje. 1985 m. gruodžio 4 d. Falston aukštojoje mokykloje jis pasakė ką kalbėjo su Gorbačiovu. Reagano teigimu jis pasakęs jam kas būtų jei "šį pasaulį staiga užpultų kitos grasinančios rūšys iš kitos planetos iš kitur Visatoje. Mes savo mažus lokalius skirtumus, kurių yra tarp mūsų šalių, pamirštumėm ir visiems laikams nuspręstumėm, kad mes visi šioje Žemėje iš tiesų esame visų pirma žmogiškos būtybės." (Ten pat, p. 203; išnaša Nr. 3). Reaganas apie ateivių grėsmės atrėmimo scenarijų kalbėjo ir Jungtinių Tautų organizacijos suvažiavime 1987 m. rugsėjo 21 d.: "Kartais aš galvoju, kad mes greit savo didžiulius skirtumus pamirštumėm, jei mums tektų atremti nežemišką grėsmę iš kažkur už mūsų pasaulio" (Ten pat, p. 204). Reagano kalbų rašytojas Rhett Dawson jo pastabą apie grėsmę iš ateivių iš ankstesnio kalbos juodraščio pašalino. Ranka rašytoje pastaboje Reganas vis dėl to pareikalavo, kad Dawson šią pastraipą vėl įdėtų: "aš manau, kad yra per daug antisovietinių pamokslų su žvilgsniu į tai, ką mes turėtumėm pasiekti. Tad galiausiai aš visgi norėčiau mielai savo "fantaziją" sugrąžinti [atstatyti] - kaip greitai mūsų pasauliniai skirtumai pavirstų į nieką, jei būtybės iš kitos planetos šiam pasauliui imtų grasinti." (Ten pat, p. 204; išnaša Nr. 4). Taigi Reaganas buvo įsitikinęs, kad jo "fantazija" buvo svarbi priemonė globaliam bendradarbiavimui pasiekti (Ten pat, p. 204). Ypač ta pastaba, padaryta jo ranka, yra tvirtas įrodymas, jog jis buvo įsitikinęs, kad amerikiečių ir sovietų bendradarbiavimas yra būtinas. Tas įsitikinimas tokio scenarijaus galimumu matomas ir iš jo atsakymo į klausimą, kuris jam buvo užduotas 1988 m. gegužės 4 d. Čikagoje. Į klausimą ar tarptautinis bendradarbiavimas būtinas, jis atsakė: kas būtų jei mes visi pasaulyje suprastumėm, sužinotumėm, kad esame grasinami jėgos iš kosmoso, iš kitos planetos. Ar mes tada nepasakytumėm sau, kad tarp mūsų nėra jokių skirtumų, kad mes esame žmonės, pasaulio piliečiai ir ar mes nesusivienytumėm šiai grėsmei atremti? (Ten pat, p. 206; išnaša Nr. 7).

2015 m. Corey Goode išplatino pranešimą apie inspekcinę kelionę, kurios metu jis dvi dienas praleido Marse (Ausserirdischen, p. 346). Jie (kolonijų Marse vadai) gyrėsi, kad gali gaminti labai pažangių technologijų daiktus (Ten pat, p. 350). Britų tarpplanetinė draugija tiria diktatorių Marse nuvertimo galimybę (Ten pat, p. 352). 2015 m. liepos 11 d. Liverpulyje Britų tarpplanetinė draugija (British Interplanetary Society) surengė konferenciją tema "Kaip nuversti Marso diktatorius". Kalba ėjo apie Marso kolonijas. Konferencijoje, kurioje dalyvavo 30 žymių mokslininkų, inžinierių ir filosofų, kaip hipotetiški aptarti realiai pasak Goode ICC Marso kolonijose egzistuojantys visuomeniniai santykiai (Ten pat, p. 355). JAV kongreso balsavimui 2015 m. liepos 15 d. buvo pateiktas įstatymo projektas "H.R.1508: "Space Resource Exploatation and Utilization Act of 2015", kuriame kosmose vykdomą koncernų kalnakasyba už Žemės ribų pavedama teisinei apsaugai. Dauguma atitinkamo komiteto narių tikėjo, kad kalba eina apie būsimą reiškinį, bet projektu iš karto suteikiama teisinė apsauga toms firmoms, kurios jau dešimtmečius tokią veiklą vykdo. Aktas saugo teises tų kalnakasybos įmonių, kurios investuos į būsimą erdvės tyrimą (Ten pat, p. 356). Akte net pažadama panaikinti visus valstybinius įsipareigojimus tokių įmonių atžvilgiu, o tai reiškia bet kokio reguliavimo iš vyriausybės pusės atsisakymą (Ten pat, p. 357).

Be kita ko yra 1984 m. dokumentas, liudijantis, kad CIA labai rimtai priėmė ekstrasensorinio pobūdžio metodus informacijai gauti - taip vadinamąjį "Remote Viewer", su tikslu gauti informaciją apie tai, kaip atrodė Marsas prieš milijoną metų (Antarktis, p. 318; išnaša Nr. 5). Ekstrasensoriniam tyrimui pasirinktas Cydonia-regionas, kuriame daugelis tyrinėtojų įžvelgė miesto griuvėsius ir piramides (Ten pat, p. 319). Šiame CIA dokumente patvirtinama, kad tas metodas rimtai priimamas laivyno, kariuomenės, Pentagono. Mediumas Ingo Swann savo knygoje "Paslaptingasis Mėnulis" aprašo kaip CIA panaudojo jo sugebėjimus. 1975 m. jis gavo užduotį aprašyti slaptus atramos punktus Mėnulyje (Ten pat, p. 321). Joseph McMoneagle, pensininkas, buvęs JAV kariuomenės karininkas, 2004 m. skaitė paskaitą apie savo dalyvavimą "Remote Viewing" eksperimentuose, pravedamuose kariuomenės slaptosios tarnybos Stanford tyrimų institute (Ten pat, p. 325).

2. Vokietijos ir Italijos slaptosios kosminės programos XX a. pirmoje pusėje

Tiek Tompkins, tiek Goode, tiek ir kiti šaltiniai teigia, kad slaptosios kosminės programos Vokietijoje prieš antrąjį pasaulinį karą vystytos pirmiausia ezoterinėse vokiečių organizacijose, visų pirma "Thule" draugijoje, kurios rėmuose iš pradžių veikė vokiečių mistikė Maria Oršic (kilusi iš Kroatijos), užmezgusi ryšius su, kaip ji manė, Aldebarano žvaigždžių sistemoje įsikūrusia civilizacija, iš kurios vienos būtybės ji ir jos vadovaujamos moterys mediumės telepatiniu būdu gaudavo informaciją apie statybą erdvėlaivio, kurio pagalba Žemėje gyvenantys Aldebarano tėvynainiai galėtų grįžti į savo tėvynę. Vėliau Oršic ir šalia jos buvusios moterys mediumės susibūrė į "Vril" draugiją (pradžioje vadinta Vokiečių metafizikos draugija), kurią parėmė karinio jūros laivyno, saugumo tarnybos vadovybių atstovai, apie ją būrėsi įtakingi mokslininkai, pramonininkų sluoksniai, ją palaikė galingus Vokietijos politikus sutelkusi "Thule" draugija, paremta Vokietijos pramoninkų ir kuri savo ruožtu reikšmingai įtakojo NSDAP (nacistų partijos) susikūrimą bei Hitlerio iškėlimą į valdžios viršūnes. Tokiu būdu "Vril" draugijai pavyko mobilizuoti Vokietijos mokslinį, politinį ir industrinį elitą telepatiniu būdu gautos informacijos dešifravimui ir pavertimui Vokietijos moksliniuose institucijose studijuojama medžiaga ir kuri galiausiai virto naujųjų antigravitaciniu pagrindu veikiančių erdvėlaivių kūrimo pagrindu. Tokiu būdu "Vril" draugija dar iki nacių atėjimo į valdžią inicijavo ir rūpinosi bei vystė slaptą kosminę programą - antigravitaciniu pagrindu veikiančių erdvėlaivių kūrimą. Nacistinio režimo metais "Vril" draugija išsaugojo savo savarankiškumą ir galėjo dar didesniu mastu plėtoti antigravitacinių aparatų kūrimą. Karo metais iš dalies "Vril "sukauptos informacijos pagrindu antigravitacinius aparatus ėmėsi projektuoti SS. Tačiau SS programa buvo nukreipta daugiausia į pergalę kare. SS pasiekimai buvo mažesni už "Vril "draugijos. Be to, būtent SS bazėje sukurti aparatai po karo pateko į sąjungininkų rankas. "Vril" draugijos erdvėlaiviai buvo iš anksto perkelti į Antarktidą.

Tokia nacistinės Vokietijos slaptosios kosminės programos kūrimo eiga trumpai. Dabar ją galima detalizuoti pagal M. Salla pateikiamus duomenis. Anot Sallos visa tai, kas susiję su "Vril" paskendę mistiniame rūke. Vis dėl to labai gali būti, kad kaip teigia Goode ir kiti šaltiniai, Oršic skraidančių lėkščių planus gavo iš būtybių, kurios tvirtino esančios iš Aldebarano (Ausserirdischen, p. 79). Tai paaiškintų, kodėl "Vril" dokumentai neišliko: Maria Oršic galėjo bijoti, jog tokios žinios pateks didžiosioms nacijoms. Be to, tokios personos kaip fizikas W. Schumann nenorėjo viešai būti siejamos su tokiais mistiškais dalykais. Tačiau šaltinių apie Orsic ir "Vril" yra pakankamai ir jie paremia Goode informaciją apie Oršic ir skraidančias lėkštes (Ten pat, p. 80). "Thule" draugijos (išsivysčiusios iš Germanenordino) nariai tikėjo kad egzistavo aukštai išsivysčiusi šiaurės civilizacija (gyvenusi ir po žeme) ir kuri naudojo vril energiją ir jos pagrindu išplėtojo futuristines technologijas ir kad jų artefaktai paslėpti įvairiose pasaulio vietose (Ten pat, p. 81). 1934 m. SS įkurta "Ahnenerbe" perėmė šias Tulės draugijos idėjas. "Ahnenerbe" parėmė (bei pati rengė) ekspedicijas į Tibetą, Peru ir kitus regionus arijų civilizacijos šaknų ir senųjų technologijų paieškos tikslais. Tulės organizacijos vadovai labai entuziastingai skatino studijuoti Edward Bulwer-Lytton romaną "Vril - ateinančios rasės galia" (1871 m.). Romane pasakojama apie jaunuolį, kuriam pavyksta pasiekti po žeme gyvenančią civilizaciją, disponuojančią neįtikėtinomis galiomis, be kita ko telepatija, kuri yra pagrindinė jų komunikacijos forma. Todėl Tulės draugijos vadovai įsiklausydavo į kiekvieną, sakiusį, kad turi telepatinių sugebėjimų. Sakoma, kad Maria Oršic 1917 m. susitiko su "Thule" draugijos nariais Vienoje ir telepatiškai kalbėjosi okultinėmis temomis. Buvo įsitikinta Oršic sugebėjimais, jos pajėgumu transo būsenoje bendrauti su būtybėmis iš kitų pasaulių. "Thule" draugijos nariai įsitikino, kad ji gali naudotis vril jėga. Po to esą susikūrė Oršic ir jaunų damų su tokias pat sugebėjimais būrelis Miunchene. 1919 m. Oršic įkūrė Vokiečių metafizikos draugiją, vėliau pervadintą "Vril" draugija. Teigiama, kad kai Hitleris uždraudė slaptąsias draugijas, ji buvo pervadinta į instituciją "Varomosios jėgos dirbtuves" (Ten pat, p. 83). Jau 1919 m. Oršic pradėjo kontaktuoti su būtybėmis, kurios skelbėsi esančios iš Aldebarano. Automatinio rašymo būdu ji prirašė daugybę lapų, kuriuose būta techninės informacijos dvejomis kalbomis, iš kurių vienos ji nežinojo. Kitas mediumas vardu "Sigrun" padėjo suvokti raštų prasmę, gaudamas be kita ko skraidančių lėkščių aiškų pavidalą. Oršic ir "Sigrun" tikėjo, kad ši informacija leidžia statyti erdvėlaivius. Tais pačiais metais Oršic ir "Sigrun" susitiko su "Thule" draugijos nariais, kurie norėjo išsiaiškinti ar viena iš tų kalbų nebus šumerų kalba. Ekspertai išvertė ir patvirtino Sigrun mentalinius paveikslus: iš tiesų kalba ėjo apie techninius brėžinius ir paaiškinimus kaip sukurti variklius tokiems erdvėlaivius. Oršic ir "Thule" draugijos nariai supažindino su jos tekstais įvairius mokslininkus, kad įsitikinti ar erdvėlaivių statyba techniškai įgyvendinama (Ten pat, p. 84, išnaša Nr. 26).

Svastika, buvusi "Thule" draugijos simboliu (kaip ir vėliau nacių), reiškė siekiamą vril jėgą (Antarktis, p. 35). Pauwels ir Begier įsitikinimu "Thule" draugija buvo nacionalsocialistų darbininkų partijos maginis centras. Nepaisant formalaus jos paleidimo 1925 m., ji veikė toliau (p. 36). "Thule" draugijos sąjungininkas buvo taip pat Vokietijos laivynas, kurio slaptoji tarnyba parėmė Hitlerį (Ten pat, p. 41). Hitleris okultisto Dieterio Eckarto ("Thule" draugija) buvo pristatytas ateiviams. Gali būti, kad šių okultinių posėdžių metu 1920 - 1923 m. Hitlerio asmenybė buvo esmingai pakeista. O Eckart nenorėjo suprasti, kad jo astraliniai kontaktai iš tiesų yra reptiloidai (Kasten, p. 118). Laivyno slaptoji tarnyba pradėjo bendradarbiauti su plieno gamybos įmonėmis ir chemijos pramonės gigantais, kad įvykdyti slaptą laivyno perginklavimą (Antarktis, p. 42). 1935 m. NS militarinės tarnybos vadovas admirolas Canaris ėmėsi priemonių futuristinių antigravitacinių erdvėlaivių flotilės statybos projekto realizavimui (Ten pat, p. 43). Salla apibendrindamas teigia, jog netrukus po pirmojo pasaulinio karo galinga "Thule" draugija, slapta paremta Vokietijos laivyno slaptosios tarnybos, ėmėsi visos eilės nacionalistinių projektų. Vienas iš projektų buvo paremti mistikę Oršic, kuri komunikavo su būtybėmis iš Aldebarano. Jos gauta informacija leido įsisavinti pažangias technologijas, įgalinusias kosmines keliones (Ten pat, p. 390). "Vril" draugija puoselėjo civilinės kosminės programos idėjas (Ten pat, p. 391).

Tompkinso, kuris 4 metus (1942 - 1946 m.) dirbo JAV karinio jūrų laivyno admirolo Ricco Bottos asmeniniame štabe (Ausserirdischen, p. 398) ir turėjo galimybę iš laivyno agentų nacistinėje Vokietijoje išgirsti neįtikėtiną amerikiečiams informaciją apie protingų nežemiškų būtybių per jaunas moteris Hitleriui perduotas antigravitacinių variklių technologijas, spindulinius ginklus, gyvenimo prailginimo galimybę. Pasak Tompkinso tai vokiečiams suteikė reptiloidai, dirbę patarėjais nacių oro ir erdvės kelionių programose (Ten pat, p. 400). 1939 m. reptiloidai pranešė SS apie tris dideles ertmes Antarktidoje ir naciai pradėjo perkėlinėti savo slaptos kominės programos įrenginius ten (Ten pat, p. 401). Tompkinso teigimu taip pat buvo civilinė programa, vadovaujama moters mediumės Oršic. Tai patvirtina ir Goode, kuris pabrėžia, kad būta dviejų kosminių programų. Abu teigia, jog prieš karą ir karo metais savo pažangias technologijas vokiečiai perkėlė į Antarktidą ir Pietų Ameriką (Ten pat, p. 409). Savo darbui admirolo Bottos asmeniniame štabe, galimybei išklausyti agentų pranešimus ir jų informacijai perduoti moksliniams institutams bei oro ir erdvės kelionių firmoms Tompkinsas pateikė daugybę dokumentų. Jis pateikė 1945 m. rugsėjo 26 d. įsakymą, kuriuo jis paskiriamas špionažo programos dalyviu (Nordischen, p. 41). Tompkinsas parengdavo paketus įvairioms institucijoms - gamybinėms ir mokslinėms - su iš agentų gauta medžiaga (Ten pat, p. 46). Tuos paketus pasirašydavo pats admirolas Botta ir Tompkins - parašai tikrai Bottos (Ten pat, p. 48). Taigi Tompkins tikrai atlikdavo informacijos paskirstytojo pareigas (Ten pat, p. 50). Žinomas Bottos parašas iš 1934 m.- jis identiškas parašams ant dokumentų, susijusių su Tompkinsu. Tompkinsas net turėjo leidimą skristi lėktuvu savo užduotims įgyvendinti (čia viskas vyko San Diego Naval Air Station, Kalifornijoje) (Ten pat, p. 51). Išslaptinti dokumentai įrodo, kad Botta 1942 m. vasario 25 d., t. y. po NSO skrydžio virš Los Angeles, gavo nurodymą vykti į Wright Field (Dayton, Ohaio), kur buvo tiriami eksperimentiniai skraidymo aparatai. Ten pat 1947 m. buvo tiriami Rooswell rasti aparatai. Išslaptinti dokumentai tai vienareikšmiškai įrodo (Ten pat, p. 54). Taigi šita vieta (Wright-Patterson) buvo pirmoji JAV teritorijoje, kur buvo tiriami antigravitaciniai aparatai. Čia išryškėja koks didelis buvo Botta vaidmuo šiame darbo bare (Ten pat, p. 56). 1942 m. dokumentas rodo, kad prieš atsiunčiant jį į Naval Air Station, San Diego, jis aplankė 5 pagrindinius tyrimų centrus Vakarų pakrantėje, kur kur buvo dirbama su eksperimentiniais lėktuvais (Ten pat, p. 59). Dokumentų analizė sustiprina Tompkinso teiginį, kad jis buvo informacijos paskirstytoju ir kad jis klausėsi 29-ių karinio laivyno šnipų Vokietijoje pranešimų. Pasak Tompkinso Botta galėjo vos patikėti tai, ką girdėjo iš savo šnipų (Ten pat, p. 62).Tompkinsas sakė, kad civilinė vokiečių kosminė programa buvo inspiruota ateivių nordikų grupės, kuri kontaktavo su vokiečių moterimis mediumėmis. Šios grupės vadovė buvo Maria Oršic (Ten pat, p. 63). Oršic ir jos draugių tikslas buvo sukurti laivą ir grįžti į Aldebaraną. Tompkinsas sakė, kad buvo 1442 asmenys, kurie savo resursais ar kitaip prisidėjo prie laivo kūrimo, tam, kad pabėgti nuo artėjančio karo. Pasak Tompkinso, nacių (SS) pastangos laimėti karą lėkščių technologijos forma buvo paremtos vadinamųjų reptiloidų slaptu susitarimu su Hitleriu (Ten pat, p. 64 - 65). Hitleriui buvo duoti NSO, antigravitaciniai varikliai, spindulinis ginklas, galimybė prailginti gyvenimą, mintimis kontroliuojamos merginos. Taip reptiloidai sudarė sandėrį su Trečiuoju Reichu, o už tai Hitleris leido jiems pavergti planetą. SS patarėjai reptiloidai padėjo išvystyti pažangias technologijas. Šnipai nustatė, kad reptiloidų planas buvo ne ne tik padėti naciams padėti laimėti karą ir pasiekti, kad planeta būtų pavergta, bet ir pastatyti laivyną su antigravitaciniais erdvėlaiviais, kurie tiktų planetų užkariavimui kitose žvaigždžių sistemose (Ten pat, p. 66). Papildomų duomenų apie Vokietijos slaptąsias kosmines programas 1998 m. ir 2013 m. pateikė CIA agentas pseudonimu "Stein" savo interviu NSO tyrinėtojai Lindai Moulton Howe. "Stein" į CIA buvo rekrūtuotas 1958 m. Prieš tai jis baigė Signal Training centrą JAV armijoje ir dirbo kaip karinis kriptologas (Ausserirdischen, p. 77). Jo pirma užduotis buvo studijuoti dokumentus apie NSO, perduotus jam USAF (JAV karinių oro pajėgų) atramos punkte Fort Belvoir. "Stein" 1958 m. lankė įrenginį S-4 Area 51 zonoje ir ten matė 4 nacių skraidančias lėkštes, iš kurių 2 buvo "Vril" mašinos. Jo viršininkas Jim Colonel jam paaiškino, kad tai užsienietiškos lėkštės, pastatytos Vokietijoje 3 - 4 dešimtmetyje. Goode taip pat teigia kad pirmieji skraidančių lėkščių prototipai susiję su Maria Oršic ir "Vril" draugija (Ten pat, p. 78). Šis CIA agentas (prisistatęs ir pseudonimu "Kewper") Lindai Moultin Howe sakė, kad "Vril" draugijai padėjo vienas ar du ateiviai. "Vril" laivai buvo pastatyti Peenemuende (Nordischen, p. 67). Goode taip pat teigė, kad vokiečių slaptosios draugijos prieš karą ir jo metu gavo paramą iš dviejų skirtingų ateivių grupių - reptiloidų ir nordikų. Vokiečiai susisaistė su reptiloidais, bet vienaip ar kitaip dalyvavo ir nordikai, vengę reptiloidų (Nordischen, p. 68). Goode teigimu svarbiausias reptiloidų tikslas buvo sukurti modernius erdvėlaivius tarpplanetiniams užkariavimams. O tuo tarpu nordikai arba aldebaraniečiai turėjo tikslą padėti Vokietijai technologiškai ir dvasiškai tirti kosmosą. Jie dirbo su privačiais piliečiai/grupėmis kaip Oršic ir "Vril". Vokietija tikėjo, kad galės juos kontroliuoti, todėl leido "Vril" veikti atskirai nuo SS (Ten pat, p. 69). Galutinis vokiečių-reptiloidų aljanso tikslas buvo nugalėti antrajame pasauliniame kare ir užkariauti planetą (Ten pat, p. 70). Pasak Goode "Vril" draugijos programa buvo inicijuota dar nesusikūrus Trečiajam Reichui Vokietijoje (Ausserirdischen", S. 9). Jau tuo metu buvo pastatyti skraidančių lėkščių prototipai. Jie plėtoti civiliniais tikslais, tuo tarpu SS ėmėsi nesėkmingų pastangų panaudoti labai išvystytas skraidančių lėkščių technologijas karo tikslams (Ten pat, S. 10). Hitleris rėmė kiekvieną techninę ir mokslinę pastangą, kurios reikėjo slaptosioms draugijoms tarpplanetiniam ir tarpžvaigždiniam kosmoso laivynui pastatyti (Antarktis, p. 64; išnaša Nr. 36).

Didžiulį vaidmenį kuriant antigravitacinius erdvėlaivius - "skraidančias lėkštes" - suvaidino vokiečių fizikas, profesorius Winfried Otto Schumann. Teigiama, kad ir Schumann studijavo Oršic pateiktus duomenis. Jie net susitikinėjo ir aptarinėjo temas, susijusias su erdvėlaivio statyba. Tyrinėtojo Rob Arndt nuomone pirmasis bandymas pastatyti skraidančios lėkštės prototipą įvyko 1922 - 1924 m. Žinoma, kad 1924 m. Schumann gavo profesūrą Miuncheno technikos universitete. Su privačia parama Schumanui neturėjo būti sunku pastatyti prototipą pagal Oršic brėžinius (Ausserirdischen, p. 84). Juo labiau, kad tokio prototipo pastatymas galėjo jam padėti gauti daug informacijos apie praktinį elektrostatikos esant aukštai įtampai bei plazmos srityje panaudojimą. Be to, spėjama, jog Schumann buvo susipažinęs su Viktor Schaubergerio (1885 - 1958) teorija apie implozijos (Implosion - suirimas per susitraukimą?) kaip fundamentalų natūralų energijos perdavimo būdą skirtingai nuo Explosion (sprogimo). Tikėtasi, kad Implosionsprincipo pagrindu gauti efektai leido generuoti naujas energijos formas (Ten pat, p. 85). Pasak Moon pirmieji funkcionuojantys prototipai buvo sukurti 1934 m. Jo teigimu buvo įkurti du skyriai, atsakingi už šios naujos "Vril" draugijos skridimo technologijos vystymą: U-13 ir SS-E-4 (šiai vadovavo pats Himmleris ir ji žinoma kaip Entwicklungsgruppe 4 der Schwarze Sonne bei rėmėsi Viktoro Schaubergerio darbu) (Ten pat, p. 86). Tiek kiek kalbama apie 1931 - 1932 m. turimos galvoje skraidančios lėkštės, susijusios su Schumanno darbu. Pasak Sallos turimų šaltinių analizė leidžia teigti, kad "Vril" draugija 3-odešimtmečio pradžioje gautos iš Aldebarano gyventojų informacijos pagrindu pradėjo statyti skraidančią lėkštę ir inicijavo slaptą programą, kurią finansavo "Thule" draugija ir kurioje nuo 1924 m. dalyvavo prof. Schumann, kurio aukšta padėtis Mincheno technikos universiteto laboratorijos vedėjo poste įgalino tokią lėkštę slaptai statyti (Ten pat, S. 87). Pasak Goode šios organizacijos - "Vril", "Thule", "Juodosios saulės" - disponavo telepatiniu būdu gauta informacija, kurios pagalba jie galėjo suvokti ir senuosius dokumentus apie senovėje naudotas mašinas, ypač tas, kurias kūrė vidinės Žemės gyventojai, pristatę save nežemiškų civilizacijų atstovais, nors iš tiesų buvę senovinių civilizacijų, kažkada gyvavusių Žemės paviršiuje, atskilusiomis šakomis, ilgainiui sukūrusiomis savo kosmines programas (Ten pat, p. 88). Goode spėja, kad "Vril" aparatuose varikliams buvo naudojama elektrostatika ir plazma gyvsidabrio pagrindu (gyvsidabrio turbinos ir elektrogravitaciniai varikliai) (Ten pat, p. 90). Weimaro Vokietija buvo ideali vieta slaptoms civilinėms kosminėms prgramoms vystyti: Schumann rūpinosi moksline puse, o "Vril" ir "Thule" - finansiniu aprūpinimu (Ten pat, p. 91).

Pasak M. Salla kai Hitleris 1934 m. paėmė visą valdžią, Schumanno darbai ir "Vril" draugijos slapta programa sukėlė NSDAP funkcionierių susidomėjimą. Peter Moon rašė, kad buvo įkurti du skyriai "Vril" draugijos technologijoms: U-13 ir SS-E-14. Pastarasis buvo kontroliuojamas Himmlerio. Buvo orientuojamasi į V. Schauberger darbus. Himlerio žinioje buvusios institucijos skraidančias lėkštes pastatė 1938 m. (Ausserirdischen, p. 101). Pasak "Stein" britų žvalgyba žinojo apie nacių NSO programą. Jis kalba apie britų žvalgybos dokumentą ir 4 - o dešimtmečio. Jame sakoma, kad vokiečiai Peenemuende sukūrė lėkštę su visai kitokiu varikliu. Žvalgybai buvo žinoma tik tai, kad tokiam varikliui nenaudojamas degusis kuras. Jis disponavo levitaciniu aparatu. Toliau Peter Moon aprašo kaip SS iki 1939 m. išvystė įgulą turinčią skraidančią lėkštę, pavadintą "Haunebu I". Moon teiginiai patvirtinami "Stein", kuris matė tą aparatą zonoje Area 51: jos diametras buvo 15 - 18 metrų (Ten pat, p. 102). Apie 1942 m. SS pasak Moono pagamino "Haunebu 2" (arba (RFZ - 6). Jo apimtis (diametras?) - 30,5 metro, aukštis - 9 metrai ir jis galėjo skristi beveik 5000 km/h greičiu, taigi galėjo įskristi į kosminę erdvę. Klausimas vienas: kokią dalį "Vril" draugijos slaptos programos SS perėmė į savo rankas, kad šias technologijas panaudoti kariniams tikslams? Juk panašu, kad "Vril" draugijai buvo padaryta išimtis ir ji nebuvo uždrausta (Ten pat, p. 104). Salla teigimu "Vril" organizacija dėl savo spėjamos komunikacijos su nežemiškomis civilizacijomis, dėl glaudžių ryšių su Himmlerio SS ir jos elito "Juodosios Saulės" turėjo tam tikrą nepriklausomumo laipsnį. Salla mano, kad "Vril" nepriklausomumas ir jos Oršic bei Schumann vadovaujamos NSO programos galėjo privesti prie dviejų paralelinių kosminių programų Hitlerio Vokietijoje. Taip mano ir Goode: draugijos "Vril", "Thule" ir "Juodoji Saulė" buvo įtrauktos į skirtingas programas. Pasak Salla tai gali būti įmanoma, atsižvelgiant į konkuruojančių NS frakcijų kovą, kuria Hitleris manipuliavo ir galėjo paremti paralelinių kosminių programų vystymą. Viena galėjo būti "Vril" draugijos ir Orsic, o kita "Juodosios saulės", buvusios SS padaliniu, naudojančiu pirmosios programą kariniams tikslams. Gali būti kad Oršic daugiau metafizinius, taikius tikslus turėjo galvoje (Ten pat, p. 105). Be to, Oršic taip ir neįstojo į NSDAP (Ten pat, S. 106). Pats Albert Speer tvirtina savo atsiminimuose kad jis apie tą "stebuklingą ginklą" nieko nežinojo. Taip finansiškai paremta nacių režimo Schumanno erdvės programa ir Vril draugijos galėjo iki 1931 m. išvystyti prototipą. Goode teigimu 4 - o dešimtmečio pabaigoje šios programos sukūrė įrenginius jau su įgulomis (Ten pat, S. 106). E. Kurlanderis teigia, jog 1943 m. liepą įvyko Hitlerio ir Schaubergerio susitikimas. Hitleris buvo sužavėtas jo idėjomis (Kurlander, p. 397). Schaubergeris turėjo kontaktą ir su Musoliniu (Ten pat, p. 398). Minimos skraidančios lėkštės ir jų bandymai (Ten pat, p. 399).

Įdomu, jog vokiečių raketų technikos tėvas Hermann Oberth į klausimą apie neįtikėtinai greitą technologinį Vokietijos išsivystymą, atsakė: "mūsų stebėtini pasiekimai tam tikrose mokslinėse srityse nėra tik mūsų pačių nuopelnas. Mums padėjo". Ir į klausimą kas tai buvo, davė atsakymą: "Žmonės iš kitų pasaulių" (Nordischen, p. 67; išnaša Nr. 26). 1968 m. jis sakė interviu: NSO skrenda panaudodamos dirbtinės traukos jėgos lauką. Jos sukuria elektrinę aukštos įtampos iškrovą, išstumiant orą ir sukuriant stiprų magnetinį lauką, taip paveikiant jonizuotą orą (Rote Drache, p. 41 - 42).

Kalbant apie Vokietijos slaptojoje kosminėje programoje antigravitaciniams erdvėlaiviams pasitelktas technologijas, neįmanoma apeiti jau minėto vokiečių fiziko Winfriedo Otto Schumanno (1888 - 1974) vardo. Jis dirbo elektrofizikos - aukštų dažnių technologijos ir plazmos fizikos - srityje Miunchene. 1931 m. jis tapo Elektrofizikos instituto direktoriumi. Taigi jis buvo direktorius privačiai finansuojamos institucijos, kuri buvo pajėgi kurti skraidančias lėkštes aukštos įtampos elektrostatikos dideliu dažniu rotuojančios plazmos pagrindu. Tuo tarpu žinoma, jog aukštoje įtampoje rotuojanti plazma pajėgi sukurti jėgą, kuri tarp kitko vėliau buvo panaudota lėktuvams su hibridiniu varikliu B-2 bombonešiui "Spirit" kurti (Ausserirdischen, p. 72). Tam naudojama aukštai energetizuoto gyvsidabrio, besisukančio 50 000 rpm (apsisukimų per minutę) stipriai suspaustu ratu plazma. Svoris sparčiai besisukančios plazmos sukimosi linijos viduje gali būti redukuotas iki 89 procentų. Schumanno interesą tokioms technologijoms ir oro erdvės projektams įrodo tai, kad po karo operacijos "Paperclip" forma jis buvo išgabentas į JAV, kur dirbo oro, erdvės, raketų pramonės projektuose ir įmonėse. 1947 - 1948 m. Schumann dirbo "Wright-Patterson" firmoje aukštos įtampos elektromagnetinio įkrovimo pažangiuose projektuose (Ten pat, p. 73). Schumanno darbas "Wright-Patterson AFB" neabejotinai susijęs su jo specializacija stipraus elektrinio įkrovimo ir plazmos fizikos srityje. Nėra abejonių, kad Schumann buvo gerai pažįstamas su Biefeld-Brown efektu kai stipri elektrostatinė įkrova yra varomoji jėga antigravitacinėms transporto priemonėms, o jo kompetencija aukštai energitizuotos plazmos fizikoje leidžia manyti, kad jam buvo žinomi antigravitacinių procesų, susijusių su besisukančia aukštai energitizuota plazma principai (Ten pat, p. 75). Gali būti, kad būtent Schumanno elektrofizikos laboratorija Miuncheno technikos universitete išvystė ir tyrė NSO technologijas ir kad 1931 m. jai pavyko sėkmingai sukurti skraidančią lėkštę Vokietijos oro laivyno užsakymu. Dan Morris, dirbęs Nacionalinio švietimo biure, matė dokumentus su skraidančių lėkščių nuotraukomis iš 1931 m. Jis teigia, kad vokiečiai paslėpė dvi lėkštes 1931 ar 1932 m. ir pradėjo jų atgaminimą. Jis teigia negalįs ištarti jų pavadinimo, bet fonetiškai tai skamba kaip "Handu 1" ir "Handu 2". Morris pasak Salla turėjo galvoje būtent "Haunebu". Anot Sallos jei kalba eina apie skraidančių lėkščių sudužimą 1931 ar 1932 m. tai čia turimas galvoje galbūt prototipo išbandymas tais metais (Ten pat, p. 76). Čia galima tik klausti kaip Schumann priėjo prie minties kurti skraidančios lėkštės prototipą? (Ten pat, p. 77). Yra šaltinių, kurie leidžia manyti, kad lėkštėmis Schumann pradėjo užsiiminėti dar 3-ame dešimtmetyje ir tai susiję su jo glaudžiu bendradarbiavimu su Maria Oršic, "Vril" draugijos įkūrėja. CIA agentas pseudonimu "Stein" atskleidė, kad jis turi informaciją, pagal kurią "Vril" konstrukcijos mašinos siekia 3-o dešimtmečio pradžią (Ausserirdischen, p. 77, išnaša Nr. 11). Be to, slaptuose SS dokumentuose minimos variklių sistemos vardu "Schumann" - "Schumann-SM-Levitator" (Rote Drache, p. 44). "Schumanno-SM" levitatoriuje remiamasi Hans Coler išvystytu Nullpunkt-Energiegeraet. Britanijos slaptosios tarnybos pakomitečio ataskaitoje 1926 m. minimas Schumannas, entuziastingai atsiliepiantis apie Coler aparatą kaip priemonę gaminti "naują energijos šaltinį" (Ten pat, p. 45). Yra išlikę "lėkščių" gamybos dokumentai, kurie rodo, kad buvo pagaminta 17 "Vril-I" aparatų, kurie buvo išbandyti 84 kartus. "Vril-I" buvo 2 asmenų įgula 5,5 skrydžio valandoms su didžiausiu galimu greičiu 12 000 km per valandą (Ten pat, p. 47). Šie aparatai pateko į JAV po karo. "Haunebu" serijos aparatai buvo aprūpinti "Tachionatoriais-7" - elektromagnetiniais-gravitaciniais aparatais, Hanso Colerio laisvosios energijos aparatais, pagerinti energijos konvertatoriais su Van Den Graaf generatoriais ir su Marconi Wirbeldynamo (talpa gyvsidabriui). Apie "Haunebu III" sakoma, kad jis buvo pajėgus akimirksniu išvystyti 40 000 kilometrų per valandą greitį (Ten pat, p. 48). Tarp įmonių, gaminančių komponentus "Vril" ir "Haunebu" buvo "Dornier", "Siemens", "I. G. Farben", "Messerschmitt", "Zepepelin", "Krupp" ir kitos (Ten pat, p. 49; išnaša Nr. 34).

Bulgarijoje gimęs fizikas ir inžinierius Vladimir Terziski, studijavęs Tokijuje, dirbęs Bulgarijos Mokslų akademijoje, 1984 m. emigravęs į JAV, 1991 m. iš išslaptintų SS archyvų gavo dokumentinį filmą, sukurtą prieš 50 metų su jame pristatyta "V7" programa, kurios rėmuose buvo bandomos ir "lėkštės" su naujo tipo varikliais, naudojančiais elektrogravitacijos principą tam, kad sukurti elektrostatiškai generuojamą varomąją jėgą. Tyrimų programą vykdė 1944 m. "Allgemeine Elektricitaets - Gesellschaft" (AEG) (Kasten, p. 177). Tokie antigravitaciniai varikliai kuria nuosavą elektrogravitacinį lauką, neutralizuojantį Žemės traukos jėgą ir darantys mašinas besvorėmis. Naudoti "Haunebu" modeliams. AEG gamino taip pat kilometrų ilgio laivus-nešėjus, pavadintus "Andromeda" ir skirtus "Haunebu" ir "Vril" aparatų transportavimui (Kasten, p. 179). Terziskio teigimu "Vril" ir "Haunebu" modeliai buvo su elektrogravitaciniais varikliais, kuriuos vadino "Thule - tachionatoriais" (Antarktis, p. 90). Pasak jo ši grupė iki 1939 m. sukūrė elektromagnetinius gravitacinius variklius, Hanso Coler laisvosios energijos mašiną išvystė iki energijos konventoriaus, sujungto su Van-de-Graaff-toniniu generatoriumi ir Marconi-Vortex- Dynamo [kūgine gyvsidabrio talpa] galingam rotuojančiam elektromagnetiniam laukui generuoti, kuris veikia traukos jėgą ir redukuoja masę. Jis buvo įvardijamas kaip "Thule-variklis". Terziski teigia, kad "Siemens" ir AEG jau 1943 m. pastatė linijas masinei "Thule" draugijos tachionatorių gamybai, kuriais buvo aprūpinami "Vril" ir "Haunebu" (Ten pat, p. 90).

Henry Stevens knygoje "Hitler's Flying Saucers" (2013 m.) analizavo FBI pranešimus, interviu su liudininkais. Svarbus 1944 m. FBI darbuotojo pokalbis su vienu lenku, gyvenančiu JAV, kuris paliudijo matęs lėkščių bandymus (Antarktis, p. 79). Yra vokiečių inžinieriaus Georg Klein liudijimai (jis dirbo prie lėkščių gamybos) (Ten pat, p. 81). Lėkščių gamyboje aktyviai dalyvavo Vokietijos plieno gigantai "Thysen AG" ir "Krupp" (Ten pat, p. 86). "Haunebu II" diametras buvo 71 m., greitis - nuo 7000 iki 40 000 kilometrų per valandą (Ten pat, p. 89). "Haunebu III" buvo pajėgus palikti Žemės orbitą - taigi tai pirmasis Žemės erdvėlaivis (Ten pat, p. 90). "I.G. Farben" buvo viena pirmųjų firmų, išvysčiusių lazerinį ginklą, kuriuo buvo aprūpintos "lėkštės", atsidūrusios Antarktidoje. Henry Stevens atrasti dokumentai liudija, kad sąjungininkai apie tai žinojo (Ten pat, p. 91).

SS ir "Vril" sukurtos "skraidančios lėkštės" rėmėsi elektrogravitacija su aukšto dažnio rotuojančia plazma-žiedais. Taip buvo sukurti elektrogravitaciniai varikliai, stebinantys milžinišku greičiu. Magnetinio lauko slopintuvų arba pasak Goode magnetinės gravitacijos slopintuvų įvedimas, naudojant rotuojančią plazmą gyvsidabrio pagrindu redukuodavo NS aparatų svorį iki 89 procentų. Yra du fundamentaliai skirtingi nacių naudotų antigravitacinių mašinų statybos būdai: lėkštės pavidalo, kuriuos kūrė "Vril" ir kurie paskui įgavo "Haunebu" modelio formą (Ausserirdischen, p. 162), o taip pat buvo daug didesni cigaro formos laivai, kuriuos vadino "Andromeda - prietaisai". Šie laivai galėdavo transportuoti "Haunebu". Pasak Rob Arndt cigaro formos laivus pradėjo statyti cepelinų statybos vietose. Tai 139 m. ilgio ir 30 metrų pločio laivai ir jie pradėti statyti 1943 m. cepelinų angaruose. Toks laivas galėjo paimti 130 žmonių įgulas (Ten pat, p. 164). Be antigravitacinių technologijų cigaro formos laivai turėjo naudoti ir specialias traukos energijos formas, kad taptų įmanomos tarpžvaigždinės kelionės. Tam pasak Robo Arndts naudoti "Thule Tachyonator" (Ten pat, p. 165). Tachionais laikomos dalelės, judančios greičiau už šviesą (Ten pat, p. 165). Laivas, aprūpintas tachionų prietaisais, gali viršyti šviesos greitį (Ten pat, p. 166).

JAV Air Force memorandume (datuojamame 1952 m. sausio 3 d.) teigiama, kad Vokietijoje buvo sukurti Horten-Nurluegler arba Duesenantrieb aparatai. Yra žinoma, kad vokiečiai prie šių projektų dirbo tarp 1931 ir 1938 m. Ir dėl to, galima spėti, kad vokiečiai pirmavo prieš amerikiečius raketų bei Duesentrieber ir Horten-Fluegler lėktuvų tipo kūrimo srityje maždaug 7 - 10 metų (Ausserirdischen, p. 68; išnaša Nr. 1). Taigi JAV karinės oro pajėgos žinojo, kad nacių Vokietija vystė ypač modernių lėktuvų projektus, NSO tipo. Pirmasis dokumentuotas NSO stebėjimas JAV teritorijoje žinomas iš 1947 m. Tai buvo pilotas Kenneth Arnold, kuris tada matė devynias besparnes skraidančias mašinas, kurias aprašė kaip lėkštes. Arnoldas Air Force parašė pranešimą - jam jie buvo panašūs į Einfluegler. Vokietija 1944 m. gamino Nurfluegler mašinas "HO-229" (Ten pat, p. 68). Tačiau Arnoldui buvo aišku kad jo matyti objektai turėjo skraidančių lėkščių formą (Ten pat, p. 69).

DeLonge rašo, kad naciams pasisekė sukurti antigravitacija besiremiančius "Torsions" arba "Skalar" prietaisus, pavadintus "Varpas". Farello nuomonė "Varpas" iš dalies buvo ir nacių siektas slaptas ginklas. Nick Cook aprašė kaip vyko to "Varpo" bandymai (Nordischen, p. 226 - 227). DeLonge aprašo kaip "Varpo" projektas buvo perkeltas į Antarktidą (Ten pat, p. 227). Tačiau pasak Salla DeLonge versija visiškai prieštarauja Tompkinso ir Goode informacijai, pagal kuriuos nacių Vokietija turėjo dvi slaptas erdvės programas, o "Varpo" programa buvo nesėkmingos Himmlerio vykdytos "Stebuklingo ginklo" programos dalis (Ten pat, p. 229). Tačiau ir Tompkinsas, ir Goode, ir DeLonge sutinka, kad "Varpo" karinės technologijos bandymai buvo nesėkmingi. Goode teigia, kad Antarktidoje vystomos erdvės programos tikslas - parengti erdvėlaivius kelionėms į Mėnulį, Marsą, o ne pergalei kare (Ten pat, p. 230).

Rudolf Lusar po karo parašė knygą apie Vokietijos slaptus ginklus, kurioje aprašė sėkmingą skraidančios lėkštės bandymą 1945 m. vasario 14 d. už Prahos. 1952 m. CIA dokumentas atskleidžia, kad Georg Klein, inžinierius dirbęs Speer ministerijoje, pranešė apie lėkščių bandymą, įvykusį 1941 m. bei tai, kad jis savo akimis yra matęs sėkmingą bandymą Prahoje 1945 m. (Ausserirdischen, p. 112). 1967 m. FBI pranešime teigiama, kad vienas lėkštės bandomasis skrydis įvyko Schwarzwald. Tais metais liudininkas FBI pranešė, kad matė šį bandymą, vykusį 1944 m. ir jį fotografavo. 1944 m. jis kaip lakūnas bandytojas buvo paimtas į projektą Schwarzwald (Ten pat, p. 113). Jo užduotis buvo skraidančią mašiną skrydžio metu nufotografuoti. Jis išsaugojo negatyvą. Anot M. Salla tos skraidančios lėkštės, kurios bandytos Prahoje ir kitose vietose, priklausė taip vadinamiems nacių stebuklingiems ginklams, kuriais ketinta laimėti karą (Ten pat, p. 114). Speer savo atsiminimuose rašo apie Himmlerio SS išvystytą paralelinę pramonės infrastruktūrą, kurios plėtojimas buvo patikėtas (Heinz) Friedrich Karl Franz Kammler'iui (Ten pat, p. 115). O jis gerai žinojo "Vril" slaptą programą (Ten pat, p. 116).

Giuseppe Belluzzo straipsnis "Il Giornale"
Giuseppe Belluzzo straipsnis "Il Giornale"

Italija taip pat tyrė NSO, projektavo ir stengėsi pasigaminti antigravitacinius erdvėlaivius. Italija turėjo tam pakankamai savų mokslininkų. Pasak M. Sallos 1947 m. paaiškėjo, kad Italija disponavo aukštai išvystyta nežinomos kilmės skrydžių technologija, kuri buvo tinkama pakeisti globalią pusiausvyrą (Ausserirdischen, p. 94). 10-ame dešimtmetyje tyrinėtojai nutekino 18 fašistinės Italijos dokumentų iš 4-o dešimtmečio, kuriuose kalbama apie NSO (S. 95, išnaša Nr. 1). Ir pasirodo tai net ne kopijos, o originalai. Juos ištyrus paaiškėjo, kad tai neabejotinai tikri dokumentai. Italijoje dabar svarbiausias šio tipo dokumentų tyrinėtojas yra Alfredo Lissini Šiuose dokumentuose minimas Lombardijoje 1933 m. sudužęs NSO. Taip 1933 m. liepos 13 d. Musolinis gavo NSO. Italijai atsirado galimybė imtis šios pažangios technologijos tyrimų, galimų realizuoti pramonėje (Ten pat, S. 94 - 95). Musolinis iš karto įkūrė kabinetą RS/33, kurio nariais buvo žymūs italų mokslininkai, pav. Turino astronomas Gino Cecchini (Ten pat, p. 96). Komitetas buvo pavaldus tiesiogiai Musoliniui ir antrajam žmogui Italijoje - Galeazzo Ciano (Ten pat, p. 97). Komiteto vadovas fizikas Guglielmo Marconi niekada negalėjo atsikratyti įtarimo, kad objektas galėjo būti nežemiškos kilmės. Jis labai tikėjo, kad Marse esama protingų būtybių. 1936 m. dokumentas liudija, kad jiems buvo žinoma, kad kažkas Europoje statė ne tik lėkštes, bet ir cigaro formos mašinas (Ten pat, p. 98). Pasak tyrinėtojo Roberto Pinotti ir Vokietija buvo tarp tų šalių, kurias įtarė gaminant tokias transporto priemones (Ten pat, p. 100). Gali būti, kad atidengimas to, kad būtent Vokietija yra tų paslaptingų laivų kūrėja, paskatino Italiją siekti sąjungos su Vokietija (Ausserirdischen, S. 107). NSO projektų vystymas Italijoje susijęs su labai kvalifikuotu mokslininku Giuseppe Belluzzo. Po karo išniro žinos, kad Belluzzo dalyvavo nacių skraidančių lėkščių programoje (Ten pat, p. 109). Belluzzo 1950 m. laikraštyje "Giornale d'Italia" (straipsnis perpublikuotas ir daugelyje kitų laikraščių) sakė, kad skraidančių lėkščių dizainas kilo iš Italijos ir buvo perduotas Vokietijai (Ten pat, p. 109). Į tai turėjo sureaguoti AP spaudos agentūra savo pranešimu, kad vienas žinomas italų mokslininkas sakė, kad skraidančių lėkščių modeliai buvo sukurti Vokietijoje ir Italijoje jau 1942 m. Belluzzo straipsnis buvo iliustruotas brėžiniais. Belluzo paaiškino, kur jis studijavo tas lėkštes. Po tos publikacijos netrukus pasirodė Rudolph Schriever interviu (Ten pat, p. 110). Jis pasakė, kad jo komandos projektas buvo vystomas Prahos BMW gamyklose iki 1945 m. balandžio. Jis apibūdino lėkščių projektus. Lėkštės buvo gaminamos Pilseno "Škodos" gamyklose (Ten pat, p. 111). Robo Arndt teigimu yra dokumentų, liudijančių, jog Belluzzo buvo perkeltas į Pilseną (Ten pat, p. 112). Maždaug apie 1938 m., sprendžiant iš išslaptintų dokumentų, buvo sudarytas slaptas susitarimas tarp Hitlerio ir Musolinio dėl skraidančių lėkščių technologijos tyrimo (Nordischen, p. 39; išnaša Nr. 3). Esą Oršic pasidalijo savo idėjomis ir teorijomis su Tela ir Marconi. Per savo ryšius su Orišic Markoni sužinojo kaip toli pažengusi buvo vokiečių slaptoji kosminė programa. Galbūt tai paskatino Musolinį sudaryti sąjungą su Hitleriu, o tada Marconi nusprendė suvaidinti savo mirtį ir pabėgti į Pietų Ameriką, kad sukurtų civilinę lėkščių programą (Ten pat, p.63). Spėjama, kad Marconi mirtis 1937 m. buvo tik suvaidinta, o iš tiesų jis persikėlė tais metais į Venesuelą, kur ėmėsi futuristinio projekto. Esą 98 mokslininkai persikėlė į Pietų Ameriką, kur krateryje įkūrė miestą. Čia Markonis tęsė Saulės, kosminės energijos tyrimus ir darbus antigravitacijos srityje. Markonis pagamino motorus, varomus laisvąja energija ir lėkštės pavidalo erdvėlaivius, varomus Kreiselkraft-Antigravitation energija (Ausserirdischen, p. 229). Labai galimas dalykas, kad toli nuo Musolinio akių jis galėjo imtis civilinės programos kūrimo. Bet iš tų pastangų nieko neišėjo: jo sukurti prietaisai pasitarnavo tik elitams (Ten pat, p. 230).

3. XX a. pirmos pusės Vokietijos technologinės pažangos okultinės prielaidos

Kaip matėme tekste, antigravitaciniai skraidantys aparatai - erdvėlaiviai - naujaisiais laikais Žemėje, žmonių, pirmą kartą buvo sukurti prieš antrąjį pasaulinį karą Vokietijoje. Mes taip pat matėme, kad jų kūrime lemiamą įtaką turėjo ezoterinės vokiečių organizacijos - "Thule" draugija ir joje susiformavusi "Vril" draugija. Būtent "Vril" draugijoje kaip matėme, susibūrusios moterys mediumės, ekstrasensės, aiškiaregės, vadovaujamos Marijos Oršic ir suvaidino lemiamą vaidmenį antigravitacinių technologijų išvystyme. Jų teigimu jos kontaktavo su protingomis būtybėmis iš Aldebarano sistemos ir telepatiniu būdu gavo bei automatinio rašymo būdu užrašė ištisus techninio pobūdžio tekstus net su brėžiniais, kuriuos gavę Vokietijos fizikai, technologai, inžinieriai sugebėjo jus paversti realizuoti įmanomais technologiniais projektais, kurių pagrindu dar 3 - 4 dešimtmetyje, prieš prasidedant karui, buvo ir pagaminti pirmieji antigravitaciniai erdvėlaiviai, priklausantys "Vril" ir "Haunebu" serijoms, t. y. vadinamosios "skraidančios lėkštės". Taigi egzotiški skraidymo aparatai nebuvo kaip teigiama oficialiajame akademiniame moksle ir populiariojoje literatūroje, tie "paslaptingi ginklai", kuriais Hitleris tikėjosi perlaužti karo baigtį savo naudai, ir kurie esą buvo sukurti tik baigiantis karui. Taip, iš tiesų SS vadovas Himmleris dėjo visas pastangas panaudoti "Vril" draugijos technologijas ir jau sukurtus erdvėlaivius karo tikslams, ir jam pavyko baigiantis karui Prahoje ir keliose vietose kitur tokius aparatus pagaminti ir išbandyti, tačiau tai tik nedidelė dalis slaptosios Vokietijos erdvės programos, kuri kaip matėme, neatsiejama nuo kontaktų su vadinamaisiais ateiviais ir net neįsivaizduojama be jų, būdama telepatinio bendravimo rezultatas, kaip ir tai, kad tiesiogiai slaptoji erdvės programa nesusijusi su nacistiniu režimu. Tad kodėl būtent Vokietijoje gimė pirmoji naujųjų laikų žmonijos istorijoje erdvės (kosmoso) programa (erdvėlaiviai)? Kokie pasaulėžiūriniai, ideologiniai, mąstymo pokyčiai įgalino tokius rezultatus? Mes matėme, kad erdvėlaivių sukūrimui reikalingos informacijos gavimas tapo įmanomas ezoterinių organizacijų, praktikavusių telepatiją, spiritizmą ir kitokias akademinio mokslo pobūdžiu neįprastas, o oficialiai visuomenės dvasingumą ir moralę apsprendusios krikščionybės požiūriu demoniškas praktikas, rėmuose. Tokios organizacijos neatsirado tik po pirmojo pasaulinio karo.

Pasak amerikiečių istoriko Eric'o Kurlander'io, XIX a. antra pusė (ypač šio amžiaus pabaiga) - XX a. pradžia Austrijoje ir Vokietijoje charakterizuotina kaip ezoterinis atgimimas. Ezoterinio pobūdžio informacija, žinios, vaizdiniai pradėjo masiškai sklisti austrų ir vokiečių visuomenėje. XX a. pradžioje ezoteriniu pasaulėvaizdžiu vadovavosi jau dešimtys milijonų žmonių. Realiai jie atsisakė Apšvietos epochos racionalizmu grindžiamo XIX a. akademinio mokslo scientistinio, pozityvistinio, materialistinio, mechanistiniu kauzalizmu pažymėto, taigi niutoniško pasaulėvaizdžio, o taip pat tradicinės krikščionybės dogmomis apspręsto dualistinio pasaulėvaizdžio, pasaulį suvokiant kaip griežtai padalintą į šiapusinį materialų ir anapusinį dvasinį, taigi faktiškai vadovaujantis dekartiškąja nuostata apie du nepriklausomus, vienas su kitu nesusijusius būties pradus - materialųjį ir dvasinį. Vietoj to ezoterinės draugijos laikėsi holistinio pasaulėvaizdžio sampratos, kuriame nebelieka materijos ir dvasios priešpriešos, ir pasiūlant vieną realybės pradą, o vietoj medžiagos sąvokos į pirmą planą iškylant energijos ar neantagonistinės materijai dvasios sąvokai.

Ezoterinės ir okultinės austrų-vokiečių organizacijos plėtosi pangermanizmo ir "voelkisch" (bei su jomis iš dalies susijusio panskandinavizmo) ideologijų terpėje. XIX a. pabaiga - XX . pradžia - germaniškojo nacionalizmo suklestėjimo laikotarpis. Kūrėsi begalės vokiečių, austrų, olandų, flamandų germanų etninius ypatumus puoselėjančių organizacijų, žurnalų, institutų, draugijų. "Voelkisch" ideologija ("Voelkische Bewegung") skverbėsi į akademinį mokslą. Austrų ir vokiečių mąstyseną vis labiau ėmė apspręsti arijų ir jų palikimą "geriausiai" tęsiančių germanų kultūros, nordiškosios pagonybės atgaivinimo idėjos. Visos šios idėjos pirmiausia buvo kultivuojamos ezoterinėse-okultinėse organizacijose. Jose buvo iškeltos šiaurietiško (nordiškojo) apreiškimo, priešpastatomo pietų, Artimųjų Rytų, semitų apreiškimams idėjos. Tikėta, jog būtent šiaurėje reikia ieškoti pirminės didžios kultūros ištakų. Manyta, kad tai buvo Atlantida, Thulės sala ar Hiperborėja ir kad būtent germanai yra geriausi šios didžios kultūros palikuonys. Plito Guido von List armanizmo ir Jorg Lanz von Liebenfels ariosofijos idėjos, Hermanno Wirto germaniškumo atgaivinimo flamandų kultūros reliktų pagrindu iniciatyvos. Apibendrinant, kalba ėjo apie nordinės mitologijos ir folkloro tyrimus bei jų pagrindu atkuriamos/kuriamos ariogermanmų religijos pažinimą, puoselėjimą, gaivinimą. Pavyzdžiui Lanzas von Liebenfels buvo aistringas ariosofijos - ezoterinės doktrinos, pasak kurios kažkada Europoje egzistavo didinga arijų civilizacija, pasekėjų. Jis vienas pirmųjų savo žurnale "Ostara" ėmė rūpinosi nordiškojo kraujo grynumo puoselėjimu. Julius Langbehn dėjo pastangas susieti pangermanišką nacionalizmą su neortodoksiniu katolicizmu. Alfred Schuler ir jo ezoterinė grupė "Kosmischer Kreis", susiejo de Lagarde indoarijiškumą su Lanzo okultizmu ir Langbehno "kraujo ir žemės filosofija". Schurer skelbė ryšį tarp gnosticizmo ir manicheizmo, t. y. katarų religinės tradicijos ir Atlantidos ariosofinio mito. Prof. Herman Wirt dėjo milžiniškas pastangas atkurti nordiškąją, germanų, ypač fryzų kultūros pagrindu, religinę tradiciją, Šiaurės Apreiškimą. Wirtas degė "naujojo nordinio dvasinio judėjimo", turinčio atvesti į "naująją nordinę Europą su Vokietija centre". Savo knyga "Seniausias Testamentas" Virtas siekti išjudinti "Kroderio Ratą" ir sugrąžinti pagoniškus papročius. Wirtas rusų tyrinėtojo A. Kondratjevo ("Hermann Virt i "Chronika Linda") laikomas atlanto-nordinės religijos įkūrėju.

Būtent šioje "voelkisch" bei nordinės pasaulėžiūros ir religijos gaivinimo kontekste gimė tokios įtakingos vokiečių ezoterinės organizacijos kaip "Ordo Novus Templi" (įkurtas Lanzo 1900 m.), "Germanenorden" (1912 m. įkurtas R. Sebottendorf), "Armanen-Orden" (įkurtas 1913 m. Listo, kuris sujungė pangermanišką rasizmą ir eliminacinį antisemitizmą su Blavatskajos ir Steinerio projektais), o galiausiai Thule-Gesellschaft, tiesiogiai lėmusi NSDAP įsikūrimą. "Thule" draugija buvo įkurta 1918 m. Rudolf von Sebottendorf ir Karl Haushofer. Organizacijai priklausė tokie įtakingi asmenys kaip Guido von List, Dietrich Eckart ("Völkischen Beobachters" redaktorius), Adolf Hitler, Rudolf Steiner (antroposofijos mokymo kūrėjas), Rudolf Hess (vėliau fiurerio pavaduotojas), Hans Frank (vienas iš NS vadovų), Heinrich Himmler, Herrmann Göring ir kiti. Draugijoje buvo atliekami okultiniai ritualai. Ji tapo nacionalsocializmo okultiniu centru ir be abejo ji suvaidino itin didelį vaidmenį atvedant į valdžią Hitlerį.

Visų šių doktrinų plėtojimuisi stiprų postūmį suteikė Jelenos Blavatskajos teosofijos ir Rudolfo Stenerio antroposofijos doktrinos. Blavatskajos 1875 m. įkurta Teosofijos draugija greitai prigijo ir vokiečių žemėse, kur įsikūrė ne vienas jos skyrius. Teosofijos įtaka arijogermaniškoms pažiūroms didžiulė, juo labiau, kad yra ir aiškios geografinės sąsajos su Blavatskajos teosofija - dėmesys budistinėms žemės (Tibetui ir mistinėms Šambalai ir Aagarthi). Čia buvo populiarios universalios žmonijos žinijos, priešpastatomos tradicinei dogmatiškai krikščionybei, idėjos. Teosofijos siūlomas žmonijos pirminio kultūros židinio identifikavimas Indijoje nesusilaukė didėlės paramos, tačiau iš kitos pusės Vokietijoje buvo labai populiarios teosofijos siūloma žmonijos ir Žemės raidos septynių pagrindinių fazių ir atitinkamai septynių žmonijos rasių teorija, su Lemūrijos, Atlantidos civilizacijomis ir jų kolonijomis ar atramos punktais Šambaloje bei Agarthoje, laikant jas arijų (germanų) slėptuvėmis (visa tai vėliau sąlygojo nacistinės Vokietijos ekspedicijų į Tibetą rengimą). Rudolfo Steinerio antroposofija, pirmenybę suteikusi krikščioniškai ariosofijos išraiškos formai savo palankumu eugenikos idėjoms taip pat buvo vienu iš šaltinių "voelkisch" ir ariosofijos terpėje vokiečių žemje veikusioms ezoterinėmis ir okultinėms doktrinoms. Netoli nuo antroposofijos idėjų rato buvo tie vokiečių ariosofai, kurie kaip Otto Rahn arijų palikimo ieškojo gnosticizme, manicheizme, katarų bei Šventojo Gralio tradicijoje. Neatsitiktinai Hitleris Rauschningo liudijimu, o taip pat pasak Walterio Steino, draugavusio su Hitleriu 1912 - 1913 m. teigimu (jo knyga "Pasaulio istorija Šventojo Gralio šviesoje") Hitleris buvo įsitikinęs, kad ietis, kuria buvo perdurtas Jėzaus Kristaus kūnas, suteikia jo savininkui begalines jėgas ir todėl visaip siekė tos ieties.

Ariosofijos, išvystytos Guidon von List ir Lanz von Liebenfels, pasekėjai siekė atkurti septintąją pirminę arijišką rasę. Ariosofai eksperimentavo su tomis pačiomis astrologinėmis ir spiritualitinėmis praktikomis kaip ir teosofijos bei antroposofijos šalininkai, rašydami į tuos pačius leidinius Vienos, Berlyno ir Miuncheno rateliuose. Ariosofai Atlantidą susiejo su Thule ir Hiperborėja, manydami, jog vėliau arijų atramos tašku tapo Himalajų regionas, kur jie įkūrė savo požeminę imperiją. Buvo plėtojamas sugrįžimo į Hiperborėją, į poliarinę Thule sostinę, kurioje tik esą galima rasti kelią į Pradines Žvaigždes, ir iš kur turi prasidėti sugrįžimas į dieviškąjį lygmenį, mitas. Tikėta, kad tai turi įvykti su vril jėgos pagalba (vaizdinys, paplitęs Vakarų ezoteriniuose-okultiniuose sluoksniuose nuo Bulwer-Lytton romano laikų - 1871 m.). Tikėta, kad poliarinio pasaulio centre, ledynuose, galima rasti oazes, su jose gyvenančia baltų žmonių su blyškia oda, disponuojančių milžiniška jėga, rase. Iš čia ir tuščiavidurės žemės (apie tai žr. toliau), paskendusios Hiperborėjos, Atlantidos, Lemūrijos, Mu ir Gondvanos žemynų vaizdiniai. 1945 m. pavasarį, kai Berlynas buvo apimtas karo ugnies, esesininkas Hainzas Linge paklausė Hitlerio: "Ir dėl ko mes dabar kovosime?". Hitleris jam atsakė: "Dėl tų, kurie ateis po mūsų". Taigi, jis žinojo, kad paskutinieji batalionai jau buvo kitoje Žemėje, jos viduje ir kad jis turi su jais susivienyti.

Neatsitiktinai naciai itin daug dėmesio skyrė Tibetui, į kurį surengė 4 - dešimtmečio pabaigoje kelias ekspedicijas. Čia svarbų vaidmenį suvaidino geografas Karl Haushoefer, kuris kaip ir daugelis vokiečių mistikų tikėjo Atlantidos egzistavimu ir tuo, kad arijai palikę Atlantidą pasiekė Gobio dykumą, o vėliau ir Tibetą, kur jie įkūrė du savo centrus - Agarthi ir Šambalą. Haushoferis kvietė į Vokietiją Tibeto lamas, 1926 m. Berlyne jo iniciatyva buvo įkurta Tibeto draugija. 4-o dešimtmečio viduryje ir antroje pusėje mezgant Vokietijos ryšius su Tibetu daug nuveikė zoologas Ernst Scheffer, dirbęs "Ahnenerbe" ir dalyvavęs ekspedicijose į Tibetą. 1938 m. ekspedicija buvo surengta su aukščiausio lygio Vokietijos vadovybės pritarimu ir rūpesčiu - siekta užmegzti ryšius su aukščiausiomis jėgomis, galbūt įkurti Vokietijos centrą Tibete ir gal net padėti pradžią jo kolonizacijai. 1939 m. pavasarį ekspedicija pasiekė Tibetą, tačiau užmegzti ryšio su Maitrėja nepavyko.

Būtent tuo metu pradžią gavo nacių laikais itin palaikoma Hoerbigerio "pasaulinio ledo" teorija, atstovaujama Hannso Hoerbigerio, kuris kartu su astronomu Phillip Fauth sukūrė ledo kosmogonijos teoriją ("Glazial-Kosmognie"). Ledo teorija remiasi prielaida, kad Visata susiformavo Amžinojo Ledo mutacijų pagrindu. Visatoje įžvelgiamas Saulės ir ledinių planetų dualizmas, sąlygojantis amžiną katastrofų ir naujo kūrimo ciklus. Hörbiger'io teigimu mintis apie ledinį pasaulį jam išsivystė intuityviai, valandų valandomis stebint pro teleskopą Mėnulį. Dar po kelių dienų sapne jis pamatė save stebintį Visatoje švytuojančią švytuoklę. Jis staiga suprato, kad Newtonas klydo ir kad Saulės gravitacija už Neptūno nebeveikia. Pagal jo teoriją vyksta nuolatinė kova tarp Ugnies ir Ledo elementų, kova tarp neptūnizmo ir plutonizmo. Trečiajame Reiche jo teorija pelnė didžiulį populiarumą. Ja žavėjosi Himmleris ir Hitleris. Hörbiger'is įgijo didelę įtaką "Ahnenerbe" ir bandė įrodyti amžinojo ledo įtaką germanų istorijai. Ledo teorija teigia amžiną tapsmo ir nykimo kaitą. Dideli dangaus kūnai kaip Žemė nuolat pasigauna mažesnius dėl pasikeitimų orbitoje, mažiesiems virstant palydovais, kol galiausia jie krinta į didžiuosius kūnus (planetas), sukeldami katastrofas. Jis sujungia šią teoriją su Atlantidos mitu. Naujaisiais laikais ypač švedų Atlantida buvo tapatinama su Thule. Šiaurės sąvoka, buvusi populiari vokiečių romantikų tarpe, greitai buvo sujungta su Atlantidos/Thulės mitu. Blavatskaja savo "Slaptojoje doktrinoje" mini arijus, arijų elementą, atlantų rasę, iškeldama ją virš žemesnių rasių. Šis doktrina turėjo didelę įtaką Vienos ariosofams Guido von List ir Jörg Lanz von Liebenfels, o galiausiai buvo sujungta su Hörbiger'io ledo teorija.

Labai įtakinga nacistinėje Vokietijoje buvo ir tuščiavidurės Žemės teorija, kurios pradininkas buvo Karl Haushofer (priklausęs Georgijaus Gurdžijevo ezoteriniam rateliui ir patyręs didelę jo įtaką), o taip pat Freiherr von Sebottendorf. Pagal šią teoriją Žemėje yra didžiulės tuščios erdvės, kuriose prieglobstį po kosminių kataklizmų rado daugelis senųjų civilizacijų, tarp jų ir vokiečių taip ieškomi arijai. Ypač tuščiavidurės Žemės teoriją aktyviai palaikė labai įtakinga "Thule" draugija. Jos nariai laikėsi nuomonės, kad Žemė yra tuščiavidurė, t. y. turi ertmes, kurios yra apgyvendintos. Tikėta, kad hiperborėjiečiai (o Thulė yra Hiperborėjos sostinė) yra labai techniškai išsivystę. Hiperborėjos žemynas esą paskendo, o hiperborėjiečiai savo galingomis mašinomis išsikasė didelius tunelius Žemės plutoje ir apsigyveno Himalajų regione. Jų požeminė imperija gavo Agarthi vardą su sostine Šambala. Ši požeminė imperija per tūkstančius metų išsiplėtė, apimdama ir didžiulius centrus Sacharoje bei kitur. "Thule" draugija siekė užmegzti ryšius su šia civilizacija ir būtent tai sąlygojo ekspedicijas į Tibetą. Lygiai dėl tų pačių priežasčių buvo rengiamos ekspedicijos į Andus, Matto Grosso kalnyną Brazilijos šiaurėje ir Santa Catarina Brazilijos pietuose, o taip pat Antarktidą, Pietų bei Šiaurės polius, per kuriuos tikėtasi pasiekti vidinę Žemę. Neatsitiktinai "Ahnenerbe" apėmė ir gamtos paminklų apsaugą ir geologiją, bendradariauta su speleologais.

Visos šios ezoterinės organizacijos ir jų okultinės praktikos keitė vokiečių gyvenimo būdą, kėlė į pirmą planą tokias žinijos formas ir mokslinės informacijos gavimo būdus, kurie oficialiojo akademinio mokslo buvo laikomi paramokslu: parapsichologiją, astrologiją, charakterologiją, grafologiją, chiromantiją, radiosteziją, telepatiją ir aiškiaregystę, iridologiją, magnetinę terapiją, homeopatiją, transcendentalinę fiziką ir psichologiją, geomantiją, biodinaminę žemdirbystę ir kitokias holistinei pasaulėžiūrai būdingas bei iš jos išplaukiančios pažinimo ir gyvenimo būdo praktikas. Parapsichologijos skverbimusi į plačias vokiečių mases labai pasitarnavo teosofija. Psichologai, aktoriai, rašytojai, žurnalistai, net gydytojai buvo panirę į okultinį pasaulėvaizdį. Radiostetistų ir kosmobiologų įtaka buvo didžiulė medikų, inžinierių tarpe. Plito vegetarizmas, magnetinė terapija, natūrali medicina, natūralus gyvenimo būdas, rasinė ir dvasinė higiena, homeopatija, holistinis kūno ir sielos traktavimas. Visos šios holistinės praktikos, mokymai, doktrinos turėjo turėjo įtakos milijonams vokiečių (austrų, olandų, flamandų), teigdamos, kad grynai materialistinis mokslas privedė prie kultūrinio dekadanso. Visos ezoterinės doktrinos stengėsi įveikti monopoliją mokslui, kurį turėjo apšvieta, arba monopoliją dvasingumui, kurią turėjo krikščionybė. Tokiu būdu milijonai vokiečių vienokia ar kitokia prasme vadovavosi ezoterine pasaulėžiūra.

Plačiai praktikuotas spiritizmas (spiritistiniai seansai, mediumizmas) ir kontaktavimas su neaiškiomis okultinėmis jėgomis. Tikėta, jog Viliguto sukurtas žiedas "negyva galva" su kaukolės, svastikos simboliais bei runomis jungė jo savininką Himmlerį astraliniame lygmenyje su Wewelsburgo pilimi. Hanzas Ulrichas von Krantzas rado Berlyno valstybinėje bibliotekoje 1938 m. išleistą brošiūrą ir skirtą vidiniam naudojimui, kurioje Kornelijus Agripa aiškino kaip reikia iškviesti demonus. Jos autorius Karl Maria Wiligut.

Gali būti, kad okultiniais keliais gautos žinios įgalino ir tokių priemonių realizavimą, kurios materialistinėje ar krikščioniškoje pasaulėžiūroje atrodo neįmanomos. "Ahnenerbe" vienas iš vadovų S. Sievere 1942 m. lapkričio 29 d laiške Himmleriui rašė jog Tibeto skyriuje vystomi Tibeto projektai bei tai, jog sėkmingai pradedami eksperimentai, susiję su sielų perkėlimu iš vieno kūno į kitą bei išreiškiant viltį, kad didžiųjų šios epochos veikėjų sielų perkėlimas į jaunus, tobulus, švarius arijų kūnus padės atgimti, didžiajai vokiečių tautai. Medžiaga sielų perkėlimui gali bet koks fiziškai sveikas kūnas, numarintas netrauminiu būdu. Parankiausiu laikomas kūdikio sielos ir sąmonės pakeitimas jo gimimo metu ar tuoj po jo. Taip buvo tikimasi auklėti arijų kraujo vaikus visame pasaulyje (Ганс-Ульрих фон Кранц "Боги третьего Рейха" (2009 m.)).

Tad būtent tokiame pasaulėžiūriniame, ideologiniame ir dvasiniame kontekste ir tapo įmanomas kontaktavimas su nežemiško proto atstovais ir šio kontaktavimo dėka iš jų gauta informacija, įgalinusi pastatyti erdvėlaivius, veikiančius antigravitacinių technologijų pagrindu. Nėra abejonių, kad būtent pasitraukimas iš materialistinio akademinio mokslo bei krikščionybės sąlygoto pasaulėvaizdžio bei atsivėrimas holistiniam pasaulėvaizdžiui ir sąlygojo paties kontaktavimo galimybę. Kitokia dvasinė ir psichinė sankloda nebūtų to leidusi - dvasiniai ir psichiniai barjerai paprasčiausiai būtų užkirtę tam kelią (juk tam reikėjo savo viduje pripažinti paties nežemiško proto egzistavimą), nes telepatija ir aiškiaregystė galima tik labai subtilių psichinių procesų lygmenyje. O galbūt būtent nežemiško proto atstovų dėka tapo įmanoma ir pati vokiečių visuomenės pasaulėžiūros kaita: juk puikiai žinoma, jog daugelis mokslinių atradimų buvo padaryti sapnų metu ir kitokiais intuityvaus suvokimo būdais. Taigi, labai galimas dalykas, kad čia vėlgi veikė nežemiškas protas. Būtent kontaktas su šiomis būtybėmis įgalino ezoteriniam pasaulėvaizdžiui atsivėrusiems vokiečiams priimti visiškai kitokią Visatos, realybės sampratą, kas galiausiai įgalino ir nežemiško proto atstovų siūlomų technologijų suvokimą. Tai būtų buvę visiškai neįmanoma materialistiniu pozityvistiniu mokslu besivadovaujantiems ar tiems krikščionims, kurie įsitikinę, kad realybė tai Žemė, virš jos kabanti Saulė, Mėnulis, ant dangaus skliauto pritvirtinti šviesuliukai, vadinami žvaigždėmis ir kad tėra Žemė, dangus ir pragaras, o virš viso to - Dievas kaip barzdotas senelis su lazda. Tai žinoma šaržas, tačiau dar XX a. 7 - ame dešimtmetyje taip mąstė daugelis katalikų, o ir iki šiol didelė dalis krikščionių vadovaujasi labai antropomorfizuoto, geocentrinio pasaulėvaizdžio samprata, vienintelę Žemę laikydami protingų, Jėzaus Kristaus atpirktų, būtybių buveine, fiziniame plane supamą šalto kosmoso, o dvasinėje plotmėje (kurią jie kardinaliai supriešina su fizine), veikiančius angelus ir velnius. Tad pirma reikėjo išvalyti savo sąmonę nuo šių pasenusių vaizdinių bei idėjų ir tik tada tapo įmanomas kosmines keliones įgalinančių technologijų įsisąmoninimas ir įvaldymas.

Kitas vertus akivaizdus vokiečių atgimimas ir savo savitumo ir didybės susigrąžinimo siekis tai valia, tapusi veiksniu, paskatinusiu atkreipti į juos dėmesį nežemiško proto atstovams - reptiloidams ir nordikams - bei pasiūlyti savo pagalbą. Jų pagalbos priėmimas ir įgalino vokiečius padaryti per trumpą laiką tokį milžinišką technologinį šuolį kaip antigravitaciniai erdvėlaiviai. 

4. Ketvirtasis Reichas Antarktidoje

M. Sallos pasitelkiami šaltiniai teigia, kad nacių režimas dar prieš antrąjį pasaulinį karą didžiulį dėmesį skyrė Antarktidai (be kita ko, 1938 m. buvo surengta didžiulė ekspedicija į Antarktidą, didžiulę teritoriją - Naująją Švabiją (Neueschwabenland) - paimant į Vokietijos globą. Tai susiję su populiaria Vokietijoje tuščiavidurės Žemės teorija bei pastangomis surasti senovines esą arijų kilmės civilizacijų artefaktus kaip jėgos šaltinius. Teigiama, kad būtent reptiloidai informavo nacių valdžią apie milžiniškas ertmes (tinkamas gyventi) po ledu Antarktidoje bei kelius į jas patekti povandeniniais laivais. Taip pat teigiama, kad dar prieš karą, bet ypač karo metais į Antarktidą buvo nuosekliai perkeliamos antigravitacinių erdvėlaivių gamybos priemonės, o baigiantis karui - mokslininkai, inžinieriai, kariškiai, politikai. Antigravitacinių erdvėlaivių statyba Antarktidoje ypač rūpinosi "Vril" draugija, kuri ten įgijo didžiulę įtaką. Po karo vokiečiai Antarktidoje bei savo atramos centruose Pietų Amerikoje sugebėjo išvystyti masinę antigravitacinių aparatų, o taip pat erdvėlaivių gamybą, ką įrodė admirolo Richard Byrd flotilės sutriuškinimu 1947 m., grasinimu JAV savo antigravitacinių erdvėlaivių skrydžiu virš Vašingtono 1952 m., o galiausiai JAV pajungimu 1955 m. susitarimu, pagal kurį naciams faktiškai atiteko JAV karinis-pramoninis kompleksas, kuris buvo nukreiptas nacių erdvėlaivių flotilės statybai. Įvyko savotiška vokiečių ir amerikiečių pramonės gigantų simbiozė. Daugelis JAV įmonių įkūrė savo filialus Antarktidoje. Čia išaugo didžiulis New Berlin miestas.

Pasak Tompkinso vokiečiai jau 1913 m. pradėjo kurti atramos punktus Antarktidoje (vokiečių ekspedicijos rengtos jau 1911 - 1913 m.). 1939 m. SS sužinojo iš reptiloidų apie dvi požemines erdves Antarktidoje ir pamažu didžioji dalis vokiečių slaptųjų programų buvo perkeltos ten. Nuo 1944 m. rugpjūčio mokslininkų, inžinierių, materialinių resursų perkėlimo povandeniniais laivais į Antarktidą ir Argentiną darbai labai suintensyvėjo. Naciai tas ertmes panaudojo tam, kad sukurti pirmą moderniosios žmonijos laikais kosminę misiją (Nordischen, p. 70). Reptiloidai vokiečiams suteikė dvi ertmes ir 1/10 didžiosios reptiloidų naudotos ertmės. Vokiečiai turėjo galimybę atvykti ten su savo povandeniniais laivais. Didysis admirolas Karl Doenitz 1943 m. pasakė: "Vokiečių povandeninių laivų laivynas su pasididžiavimu gali pasakyti, kad fiureriui kitoje Žemės dalyje pastatė Shangri-La, neįveikiamą tvirtovę. 1944 m. Doenitz kalbėjo: vokiečių laivynas žino visus okeano užkampius ir bus labai paprasta fiurerį, jei bus reikalas, nugabenti į saugią vietą, kur jis galės toliau realizuoti savo planus (Ten pat, p. 71). O Niurnberge Doenitz vienareikšmiškai pasakė, kad Antarktida buvo ta vieta, kur buvo perkeltos Vokietijos moderniausios technologijos. Niurnbergo proceso metu jis gyrė, šlovino neįveikiamą tvirtovę, rojaus pavidalo erdvę tarp ledų (Ten pat, p. 72; išnaša Nr. 37). Yra vienas dokumentas - vieno Vokietijos povandeninio laivo įgulos nario nurodymai kaip pasiekti Antarktidos atramos punktą. Antigravitacinių laivų prototipai sukurti Vokietijoje, o masinė gamyba išvystyta Antarktidoje (Ten pat, p. 72). Goode teigimu Antarktidos programa buvo labiau slaptųjų organizacijų kontroliuojama negu SS. Taip susikūrė atsiskyrusi vokiečių civilizacija. Be kita ko naciai Antarktidoje rado miestų kompleksus, kuriuos jie atnaujino (Ten pat, p. 75).

Pagrindinis NS atstovas, rūpinęsis Antarktidos operacija, buvo admirolas Canaris. Jis lojalus buvo visų pirma nacionalistinei agendai, o ne asmeniškai Hitleriui (Antarktis, p. 92). Kai karas aiškiai pasisuko į pralaimėjimą Hitleris pareikalavo sugrąžinti iš Antarktidos "stebuklingą ginklą" karo tikslams. Vokiečių slaptosios draugijos atmetė tokį reikalavimą, nes tos technologijos jau buvo pajungtos jų slaptosios kosminės programos reikalams. Jiems neberūpėjo Vokietijos likimas. Hitleris pasiuto. 1944 m. vasarį jis atėmė iš Canario pareigas laivyne. O "Thule" draugija tuo tarpu Antarktidoje sukūrė galingą bazę už Hitlerio kontrolės (Ten pat, p. 93). Hitlerio asistentu tapęs Martin Bormann tampriai bendradarbiavo su "Thule" draugija ir vokiečių pramonininkais. Po Stalingrado pralaimėjimo, vokiečių pramoninkai ėmėsi pasirengimų perkelti finansinius resursus į neuralias šalis, Pietų Ameriką, Antarktidą (Ten pat, p. 94). 1943 m. gegužę pramonininkai nusprendė vokiečių ekonomiką padaryti nepriklausoma nuo nacių režimo. Canaris parėmė pramonininkus jų kapitalo evakuacijos planuose. 1944 m. rugpjūčio 10 d. jis pareiškė pramoninkams per savo pasiuntinį, kad karas pralaimėtas (Ten pat, p. 95). Bormanno planas buvo paslėptomis ekonominėmis priemonėmis pasiekti naujo Vokiečių reicho susiformavimą - Ketvirtojo Reicho. Bormann operacijos "Adler" rėmuose sukūrė 750 priedangos firmų -- Portugalijoje, Ispanijoje. Švedijoje. Šveicarijoje ir kitur (Ten pat, p. 97). Visame finansų ir aukso perkėlimo iš Vokietijos operacijos centre stovėjo "IG. Farben" (Ten pat, p. 98). Lygiai taip pat veikė ir Fritz Thysssen. Visa ši NS- kapitalo išvežimo operacija buvo labai sėkminga (Ten pat, p. 99). Sąjungininkams beliko apie tai tylėti, nes jie patys su tomis firmomis bendradarbiavo (Ten pat, p. 100). 1946 m. Madride buvo sukurta organizacija "Odessa", t. y. "Buvusių SS narių draugija". Europą padengė tinklas kodiniu pavadinimu "Voras", per kurį iš Vokietijos į saugias šalis buvo evakuojami dešimtys ir šimtai esesininkų. "Vorui" vadovavo diversantas Otto Skorzeni, disponavęs didžiuliais finansais (vien Argentina suteikė jam 7000 blankų). Patikimiausi buvo perkeliami į Antarktidą. Vaitzekerio nuomone 1946 m. Naujojoje Švabijoje 1946 m. gyveno jau 60 tūkstančių žmonių. Per keletą savo egzistavimo metų "Odessa" iš Vokietijos išgabeno apie 20 tūkstančių žmonių, iš kurių 5000 pasiekė Antarktidą (Krantz).

Pasak tyrinėtojų Richard Wilson ir Sylvia Burns Vokietijos moksliniuose sluoksniuose jau 1942 m. žinota, jog Vokietija karą pralaimėjo, todėl elitas rūpinosi kaip sukurti projektą, pagal kurį būtų galima tęsti Trečiojo reicho reikalą. Reikėjo organizacijos, besiremiančios NS genetinio grynumo principais ir gravitacinės technologijos pasitelkimo. 1945 m. vasario 23 d. buvo išbandyti naujausi "Kugelblitz" varikliai (Triebwerke). O tada jų projektai ir priemonės jiems pagaminti perkeltos iš Vokietijos į Pietų poliarinį regioną, Vokietija jau 1941 m. turėjo požeminius bastionus (Ausserirdischen, p. 129 - 130). H. Kammler taip pat dalyvavo šioje evakuacijoje. Vokiečiai turėjo taip pat technines kolonijas Pietų Amerikoje. CIA agento "Stein" teigimu britai jau 4 - ame dešimtmetyje disponavo nuotraukomis, įrodančiomis, jog vokiečiai turėjo lėkštes su įmontuotais lazeriniais ginklais - visa tai buvo išsiųsta į Argentiną ir Antarktį (Ten pat, p. 130). "Stein" teigimu 1959 - 1960 m. amerikiečių karinės tarnybos pradėjo skirti nežemiškus erdvėlaivius nuo vokiečių laivų. Vokiški buvo lengvesni. Tų, kurie atskrisdavo iš kitur greitis buvo net 48 280 km/h (Ten pat, p. 131). Paskutiniai karo mėnesiai buvo ne tik beprotiško priešinimo, bet ir metodiško, iš anksto suplanuoto nacių vertybių ir žmonių perkėlimo į Antarktidą ir Pietų Ameriką mėnesiai. Kammlerio derybos su sąjungininkais apėmė tik antrarūšes technologijas (Ten pat, p. 133; išnaša Nr. 15). Naciai dėl savo santykių su Pietų Amerikos vyriausybėmis, priedangos firmų dėka turėjo pakankamai laiko tokiam perkėlimui įvykdyti. Amerikiečiai žinojo, kad 1938 - 1939 m. ekspedicijos (Richter vadovaujamos) tikslas buvo duoti pradžią "Neuschwabenland" (Ten pat, p. 133). Admirolas Karl Doenitz, povandeninių laivų flotilės vadas pareiškė, kad jo vadovaujamas laivynas "kitoje pasaulio dalyje pastatė Shangri-La - neįveikiamą tvirtovę" (Ten pat, p. 134; išnaša Nr. 18). "Agence France Press" 1946 m. patvirtino, kad nacių povandeninių laivų aktyvumas tarp Lotynų Amerikos ir Antarktidos tęsėsi ir po kapituliacijos. Pasak "Stein" Hitleris gavo įsakymą "Vril" draugijos erdvės programą prieš karo pradžią perkelti į Antarktidą ir Argentiną. Šis scenarijus įrodomas dokumentais, kurie rodo, kad Hitleris prieš karą sankcionavo visą eilę karinių misijų Antarktidoje (p. 134; išnaša Nr. 21). Panašu, kad jau prieš karą buvo įrengtos kelios požeminės bazės, kuriose "Vril" draugija galėjo plėtoti slaptas erdvės programas. Ivo Harbinson aprašo nacių pasitraukimą į Antarktidą kaip jis jam atrodo iš dokumentų: jis kalba apie apie vokiečių rezervinius povandenius laivus uoste Baltijos jūroje, turinčius skraidančių lėkščių detales, brėžinius, paaiškinimus ir projektus galingiems požeminiams įrenginiams ir gyvenamosioms patalpoms statyti pagal požeminių fabrikų Nordhausen im Harz pavyzdį. Goode teigimu Oršic irgi buvo pristatyta į Antarktidą (Ten pat, p. 135). Nacių pralaimėjimas privedė prie Kammlerio programos likučių susivienijimo su "Vril" kosminės edvės programa, karo metais likusia neatskleista ir nesugriauta. Egzilyje "Vril" gavo vadovaujančią padėtį. O NS vadai susivienijo su tamsiomis okultinėmis jėgomis, kurios veikė su drakoreptiloidais (Ten pat, p. 136). Tose trijose bazėse Antarktidoje ir kai kuriose Argentinoje susikūrė bendra kosminė SS ir "Vril"  programa lėkščių, galinčių apskrieti visą planetą, gamybai (Ten pat, p. 137).

Į Antarktidą buvo išgabenta viskas, kas susiję su medicina ir jos tyrimais (Antarktis, p. 107 - 108). Taip teigia Tompkins, Goode. Tai patvirtina dokumentai, o taip pat tai teigiama Richard Wilson ir Sylvan Burns knygoje "Secret Treaty: The United States Government and Extraterrestrial Entities", kur panaudoti išslaptinti dokumentai (Ten pat, p. 108). Generolas Hans Kammler visas buvo pasinėręs į evakuacijos darbus (Ten pat, p. 109). Naciams dėka jų įvairiapusių verslo santykių, priedangos įmonių, ryšių su Pietų Amerikos vyriausybėmis ir firmomis buvo pakankamai laiko ir resursų tokį egzodą surengti (Ten pat, p. 111). Yra 1955 m. spalio 3 d. FBI dokumentas, kuriame sakoma, kad Hitleris buvo matytas Kolumbijoje (Ten pat, p. 101). Įtikinamiausia, kad Bormannui ir Hitleriui buvo leista pasitraukti į Argentiną (Ten pat, p. 100). Istorikas Harry Cooper teigia, kad Hitleris gyveno Bariloche. Buvęs SS šturmbanfiureris Phillip Citroen net padarė jo nuotrauką (Ten pat, p. 102 - 103). Tyrinėtojas W. A. Harbinson taip aprašo SS pasitraukimą į Antarktidą: 1945 m. kovą du rezerviniai povandeniniai laivai pasak gandų turintys lėkščių tyrėjų komandas, svarbiausius lėkščių komponentus, brėžinius, taip pat galingų požeminių įrenginių ir patalpų projektus pagal Harzo fabrikų pavyzdį išplaukė iš Vokietijos uostų ir pasiekė Neuschwabenland (Quenn ayd Land). Oršic gudrumas, laiku priimant sprendimą perkelti "Vril" programą į Antarktidą, jos taiki vokiška pasaulėžiūra, kosminė filosofija teisingo vril jėgos naudojimo bazėje, visuomeninio ir filosofinio "Space Brothers" judėjimo rengimas, buvo labai protingas (Ten pat, p. 113). Pasak Goode slaptos draugijos buvo stuburas to, kas išliko po karo. Antarktidoje jos jau turėjo pirmenybę SS atžvilgiu (Ten pat, p. 114). Oršic pavyzdys rodo, kad vokiečiai su savo sąjungininkais galėjo bendrauti ezoterinės komunikacijos būdais (Ten pat, p. 124). Goode teigimu nacius paėmė Drakofederacija, bet taip pat tie, kurie save vadino "Arianni" ar arijai - senosios žmonijos civilizacijos atstovai, turėję savo kosminę programą - "Sidabrinį laivyną" - ir atramos punktus Himalajuose (Ten pat, p. 125).

Į Antarktidą pasak Tompkinso buvo perkelti ir priverstinį darbą dirbantys žmonės - reikėjo darbininkų dirbti su tūkstančiais perkeltų mašinų (Antarktis, p. 172). "Haunebu", "Vril", "Andromeda" gamyba labai padidėjo. Už tūkstančių UFO stebėjimų po 1947 m. pralaimėjimo buvo erdvėlaiviai, kylantys iš Antarktidos. Dauguma jų buvo vokiškos kilmės arba pagaminti remiantis vokiškais pavyzdžiais (Ten pat, p. 173). Tompkins pabrėžia, kad vokiečiai iki karo pabaigos nemažą pramonės dalį sugebėjo perkelti į kalnus, kur naudotas vergų darbas, ir kad 80 procentų šių įrenginių per šešis mėnesius iki karo pabaigos buvo perkelti į Antarktidą (Ten pat, p. 176). Thyssen, Canaris ir kiti, prieštaravę Hitlerio militarizmui, manė, kad Vokietijai reikia daugiau laiko savo industrinei galiai išplėsti, panaudojant naujas technologijas, ir jei ne Hitlerio skubėjimas, vokiečiai visa tai būtų galėję turėti pačioje Vokietijoje. Be to, Vokietija pasak jų negali eiti į tiesioginę konfrontaciją su JAV, nes jai neužtenka demografinio potencialo. Gali būti tik paslėptos varžybos (Ten pat, p. 177). Tai skatino Vokietiją rengti ekspedicijas, ieškoti vidinių ertmių, kuriose galėtų gyvuoti visuomenės su moderniomis technologijomis (Ten pat, p. 178). Beje, neseniai (2017 m.) Australijos ir Naujosios Zelandijos mokslininkai oficialiai pripažino, kad Australijoje po ledu esama olų, kur gali būti labai šilta (Antarktis, p. 68). Heinrich C. Beran parengė Antarktidos žemėlapį be ledo. Jis įrodė, kad egzistuoja gamtiniai keliai, kuriais galėjo praplaukti povandeniniai laivai. Yra upių ir ežerų sistema (Ten pat, p. 76).

Len Kasten teigimu 1938 m. ekspedicija į Antarktidą naciams buvo tokia svarbi, kad nepaisant artėjančio karo jai ruoštasi visu pajėgumu. Jau laukė karas, tačiau naciai vis tiek surengė tą ekspediciją. Išeitų ji buvo svarbesnė naciams nei pats karas. Christof Friedrich rašė apie tai savo knygoje: tai buvo labai brangus projektas Vokietijai. Ekspdicijai vadovavo Herman Goering. Bet taip pat "Thule" draugija dalyvavo (Kasten, p. 122). Dalyvavo laivyno, oro pajėgų vadovybė, finansų ministerija, Maisto ir žemės ūkio ministerija, Lufthansa - taigi svarbiausios finansinės, militarinės ir industrinės Vokietijos institucijos. Buvo glaudus bendradarbiavimas tarp politikos, filosofijos, mokslo, diplomatijos sričių atstovų, kariškių (Ten pat, p. 123). Dalį Karalienės Maud žemės jie pavadino "Neuschwabenland". Ten jie atrado dideles olas, laisvas nuo ledo (Ten pat, p. 125). Ta teritorija apėmė beveik milijoną kvadratinių kilometrų (Ten pat, p. 126). Pasak "Omega aktų", sudarytų Bruce Alan DeWalton, į komandą buvo įtraukti patys įvairiausi specialistai. O 1940 m. naciai pradėjo kaupti Pietų poliuje traktorius, lėktuvus ir kt. Pasak "Omega aktų" naciai atrado 50 km dydžio geoterminę jūrą. Nuo 1943 m. povandeninių laivų judėjimas Pietų Atlante ypač suintensyvėjo (Ten pat, p. 128). Yra dokumentas "Nazi-Handbuch fuer "New Berlin", kur minima bazė Nr. 211. Himmleris ėmė rūpintis rasiškai grynos arijų kolonijos suformavimu Naujojoje Švabijoje. Turėjo iškilti nauja rasė, Ketvirtojo Reicho fundamentas su miestu "New Berlin". Sąjungininkai nustatė, kad dingo 54 povandeniniai laivai ir nuo 142 000 iki 250 000 žmonių, be kita ko visas SS techninis skyrius, visa "Vril" ir "Thule" draugija, 6000 mokslininkų ir technikų dešimttys tūkstančių priverstinį darbą dirbusių žmonių (Ten pat, p. 129). Dabar manoma, kad New Berlin gyvena apie 2 milijonai žmonių. Himmleris dar prieš karo pabaigą suprato, kad laimėjimas kare nebėra nacių tikslas. Įsisąmoninta, kad NS partijos ateitis nebėra susijusi tik su Žeme, o su visa Saulės sistema ar dar tolimesniu regionu. Reptiloidams pavyko praplėsti Himmlerio mąstymo horizontą, įteigti jam, kad jis turįs perimti galaktinio fiurerio bei NS partijos ir Antarktidos perfomavimo į kosminio uosto koordinatoriaus rolę (Ten pat, p. 130). 1945 m. pabaigoje britų Komandos atrado slaptą Maudheim atramos punktą Antarktidoje (operacija "Tabarin"). Jie atrado milžinišką tunelį, dirbtinai apšviestą olą, o galiausiai atidengė keistų lėktuvų angarus (Ten pat, p. 133). Pasak Len Kasten ypač nuo 1943 m. naciai koncentravosi į operacijų bazės sukūrimą Pietų Amerikoje ir Antarktidoje (Kasten, p. 138). Jie ir puolė Rusiją, norėdami palikti JAV ekonomiką nepaliestą, kol galės ją perimti. O reptiloidai norėjo su nacių pagalba įkurti Saulės sistemoje ir už jos žmonių kolonijas, kurias jie kontroliuos (Ten pat, p. 139). Labai įtikėtina, kad Hanz Friedrich Kammler liko gyvas ir persikėlė su savo komanda į bazę Nr. 211. Ir dalyvavo ten vystant "Haunebu". Kammleriui tapo pavaldūs 6000 mokslininkų (Ten pat, p. 143). Bazė Nr. 211 iš tiesų buvo didžiulė vokiečių kolonija, kuri nebuvo vokiečių įkurta. Jos centre miestas, pavadintas New Berlin. Jis senesnis už pačią bazę. 2007 m. Barabou Vedu išleido knygą pavadinimu "New Berlin" ir nusiuntė "Project Camelot". Jis tvirtino daug metų gyvenęs tame mieste, didžiuliame pastate iš stiklo ir plastiko, kurio plotas užima daug kvadratinių kilometrų. Žmonės ten kalba angliškai ir "indų" kalba (Ten pat, p. 143), nors jis pats - vokiečių kalba. Spėjama, kad kalbama apie seną ateivių koloniją, apgyvendintą įvairių ateivių grupių, naudojančių kalbą, autoriaus pavadintą "indų" kalba. Vladimiro Terziski teigimu šiais laikais tai modernus miestas su daugiau kai 2 milijonais gyventojų. Jame didžiuliai biurai, industrinis rajonas. Greičiausiai reptiloidai perdavė šį miestą naciams. Jim Marrs teigia, kad ateivių kvartalas visada egzistavo ir buvo apgyvendintas skirtingų grupių (Ten pat, p. 144).

Pinigai bazės Nr. 211 statybai buvo gaunami iš Argentinos. Hitleris, atvykęs į Argentiną, įsakė Bormanui investuoti į bazę Nr. 211 (Kasten, p. 146). Ilgainiui, po JAV pajungimo Ketvirtajam Reichui bazėje Nr. 211 savo biurus noriai ėmė kurti amerikietiškos firmos. Taip New Berlin virto tarptautiniu High-Tech-Enklave aukšto lygio kosminėms technologijoms, panašiai kaip šiandieninis Silicon Valley (Ten pat, p. 147). Bazėje Nr. 211 iki šiol praktikuojama vergija. Čia priverstiniuose darbuose dirba 36 tūkstančiai europiečių (Ten pat, p. 113).

Tačiau ne visų vokiečių veikimas Antarktidoje buvo orientuotas tik į ekspansiją galaktikoje. Liko įtakinga Oršic grupė su jos taikaus sambūvio filosofija (Antarktis, p. 179). Oršic ir nordikai suvaidino svarbų vaidmenį plėtojant 6 - ame dešimtmetyje "Space Brothers" judėjimą (Ten pat, p. 180). 1947 m. Kenneth Arnold stebėjo stebėjo flotilę erdvėlaivių, panašių į tuos, kurie 1952 m. praskrido virš Vašingtono. Greičiausiai šie pagaminti Antarktidoje. Juk visa tai keli mėnesiai po nesėkmingos admirolo R. Byrdo operacijos Antarktidoje. Tai reiškia, kad nacių erdvėlaiviai jau birželį pasiekė JAV teritoriją ir nebaudžiami skraidė. Ir apskritai NSO stebėjimų JAV teritorijoje labai padaugėjo. O 1952 m. NSO skrydis, kurį stebėjo dešimtys tūkstančių žmonių, fotografavo, buvo toks dramatiškas, kad US Air Force turėjo sušaukti spaudos konferenciją (Ten pat, p. 182). Tais pačiais 1952 m. Goerge Adamski Kalifornijoje pradėjo fotografuoti lėkštes (George Adamski (1891 - 1965) buvo žinomiausias savo laiku amerikiečių kontaktuotojas su ateiviais visame pasaulyje. Mažiau žinoma apie Adamskį yra tai, kad jo šeima nuo 1893 m. susidraugavo su paslaptingu žmogumi (Sid), kuris įtikino Adamskio motiną paimti 12-os metų George į Tibetą. Pasak Gerard Aartsen Adamskis 5 metus praleido su Sid'u kelionėje po Tibetą, mokėsi medituoti, budistinės filosofijos (Rote Drache, p. 125). Aartsen spėja, kad Sid buvo ateivis, o gal Space Brother. Grįžęs į JAV 1936 m. Adamskis įkūrė "Karališkąjį Tibeto ordiną" (vėliau - "Kosmoso brolių") Los Angeles, mokė kosminės filosofijos. John Peniel'ui paslaptingas asmuo, pasirodęs televizoriuje, pasakė, kad jam reikia vykti Tibetą, į vienuolyną, kuris, kaip jam buvo pasakyta, buvo įkurtas atlantų civilizacijos palikuonių (Ten pat, p. 126). Peniel aprašo tibetiečių mokytojo susitikimą su atlantų palikuonimis, kurie turėjo pažangią transporto priemonę (Ten pat, p. 127)). Lapkričio 20 d. jis turėjo kontaktą su lėkštės įgulos nariais. Buvo šeši šio lėkštės nusileidimo ir susitikimo su Adamskiu liudininkai (Ten pat, p. 184). Vienas iš liudininkų - George Hunt Williamson - patvirtino tuos įvykus (Ten pat, p. 185). Adamskio nufotografuotos lėkštės labai primena "Haunebu" (Ten pat, p. 188). Tiesa, Adamski teigė, kad šie ateiviai iš Veneros, bet gal ateiviai perdavė savo mašinas naciams? (Ten pat, p. 189). Galbūt Oršic grupė, grįžusi iš Aldebarano, ėmė skelbti kosminės taikos ir vienybės brolijos idėją. Galimas dalykas tie "Space Brothers", apie kuriuos nuo 6 - o dešimtmečio kalbama ezoterinėje literatūroje, buvo konvertavę, pasikeitę, ekspansijos tikslų atsiskyę vokiečiai? M. Sallai UFO tyrinėtojas Colonel Wendelle Steves 2007 m. papasakojo, kad Hitleris gyveno Kolumbijoje ir kad vokiečiai per savo kosmines keliones pasikeitė. Panašiai ir Goode sako, kad Oršic grupė grįžusi ėmė skelbti kosminę filosofiją, aiškino vokiečiams, kad jie yra ateiviškos kilmės, iš kitos žvaigždžių sistemos (Ten pat, p. 191). Grūdų pardavėjas iš Kalifornijos teigė, kad 1957 m. matė cigaro formos NSO ir kalbėjosi su jo nariais angliškai su vokišku akcentu, o patys lyg vokiškai kalbėjosi (Ten pat, p. 193). Willard Wannall, armijos seržantas, pranešė, kad 1957 m. stebėjo NSO Havajuose. Jis parašė 32 lapų ataskaitą - pranešimą, o palikęs tarnybą 1967 m. - knygą (Ten pat, p. 193). Jis netoli savo namų matė skraidantį objektą, kurį stebėjo 45 minutes. Jis buvo varpo formos, sidabrinis. Atsidarius liukui jis pamatė svastiką ir geležinį kryžių NSO viduje, kaip ir ant įgulos nario uniformos. Pilotas kalbėjo su vokišku akcentu ir nešiojo nacių uniformą (Ten pat, p. 194). Reinold Schmidt, turėjęs kontaktą su "lėkštės" įgulos nariais 1957 m. Nebraskoje, sakė, kad "ateiviai" kalbėjo angliškai su vokišku akcentu (Ten pat, p. 195). Taigi išeitų, kad vokiečių erdvėlaiviai JAV teritorijoje aktyviai skraidė, nusileisdavo. 1975 m. Eduard Albert "Billy" Meier pradėjo skelbti lėkščių, kurios nutūpdavo šalia jo namų Šveicarijoje, nuotraukas. Jos buvo panašios į "Haunebu". Jis susitiko ir su jų įgulų nariais, kurie teigė esantys iš Pleja planetos Plejadžių sistemoje ir save vadino plejarais. Jie skelbė kosminę filosofiją, kalbėjo su Meieriu vokiškai. Galiausiai Semjase, graži jauna moteris, papasakojo Meriui apie gyvenimą Galaktikoje. Oršic, kai Meieriui jos nuotrauka buvo parodyta, pasirodė esanti labai panaši į Semjase (Ten pat, p. 197). Išeitų Meieris buvo susitikęs su Oršic (p. 198). Greičiausiai visais atvejais tai buvo susitikimai su "Vril" frakcijos nariais, kurie slėpėsi už "Space Brothers" fenomeno (Ten pat, p. 199).

1955 m. JAV ir Ketvirtojo Reicho susitarimo išdavoje palaipsniui susiformavo tarptautinis koncernų konsorciumas. 9 - ame dešimtmetyje tas konsorciumas jau turėjo savo erdvėlaivių flotilę - ICC flotilė (laivynas). ICC buvo vokiečių firmų, veikusių karo metais bei Europos ir JAV firmų, bendradarbiavusių su vokiečių firmomis Antarktidoje, junginys. Pasak Goode ICC tai industrinė infrastruktūra su atramos punktais, stotimis, postais, kalnakasybos įmonėmis ir kitokiais įrenginiais Marse, palydovuose, asteroiduose. Atskirose įmonėse dirbantys negali nieko tiksliai pasakyti nei ką jie gamina, nei kokiam tikslui - komponentai dažnai būna multifunkcionalūs. Be to, griežtai laikomasi slaptumo išsaugojimo politikos. Už jos pažeidimą ICC griebiasi žiaurių represijų (Antarktis, p. 251). 1977 m. "Air New Zealand" siūlė turistinę kelionę Antarktidoje. Kelionės vykdavo iki 1978 m. kol atsitiko nelaimė: lėktuvas trenkėsi į Mount Erebus - kažkas lėktuvo kompiuteryje pakoregavo maršrutą. Įgula prie to neprisidėjo (Ten pat, p. 252). 2015 m. su NSO tyrėja Linda Moulton Howe susisiekė Brian, buvęs lėktuvų inžinierius, 1983 - 1997 m. nuskridęs 4000 kilometrų kaip skrydžio inžinierius "Antarctic Development Squadron Six" (VXE-6). Jis pateikė daugybė dokumentų, taip pat ir savo kaip kariškio atleidimo dokumentus (Ten pat, p. 255; išnaša Nr. 22). 2016 m. M. Salla susitiko su Brian'u. Brian'as aprašė tris anomalius įvykius. Vieno įvykio metu 1985 - 1986 m. poliarinę vasarą Brian skrido per uždraustą oro erdvę pietų ašigalio bazėje "Amundsen-Scott". Jis matė didžiulę skylę tiesiai lede ir besitęsiančią labai giliai. Po to jam teko kalbėtis su slaptosios tarnybos agentais Vašingtone, kurie liepė apie šį rajoną nekalbėti. Brian'ui skylė atrodė kaip natūraliai atsiradusi. Prisimintina, kad mokslininkai kalbėjo apie vulkanų aktyumą Antarktidoje. 2017 m. Brian kalbėjo, kad skylė atrodė kaip rampa į vidų. Tad tai galėjo būti ir operacija prietaisams ir personalui iš stoties į vidų perduoti ar paimti (Ten pat, p. 256). Į klausimą ar jam teko skristi virš bendros žmonių-ateivių bazės, pasakė, kad jam apie tai oficialiai neleidžiama kalbėti. Bet iš mokslininkų girdėjo, kad yra tokių, kurie dirbo su tais keistai atrodančiais žmonėmis ir kad oro stebėjimo stotys iš tiesų yra bendra mokslininkų ir ateivių bazė (Ten pat, p. 257). 1995 - 1996 m. poliarinę vasarą jis matė sidabrinę lėkštę virš transantarktinių kalnų. Tai reiškia pasak Sallos, kad Antarktida turi mažiausiai vieną slaptą atramos punktą, kur slepiamos lėkštės (Ten pat, p. 259). O Brian'ui prabilus apie tai, jam imta grasinti iš NSA (Ten pat, p. 260 - 261).

1961 m. birželio 23 d. įsigaliojo sutartis dėl Antarktidos, kurioje sakoma, kad Antarktida gali būti naudojama tik taikiems tikslams (Antarktis, p. 244). Gauti patikimą informaciją apie tai, kas vyksta Antarktidoje labi sunku dėl itin stiprių saugumo reikalavimų: "Žinoti tik tai, kas būtina" (need to know). Dauguma visuomenės veikėjų atstovauja išgrynintą projekto versiją, kuri kursuoja stotyse paviršiuje. Jiems pateikiami moksliniai projektai iš oficialių šaltinių, kurie yra tik priedanga slaptiems požeminiams Antarktidos projektams (Ten pat, p. 284). Oficialiems lankytojams surengiamas turas per tariamas Antarktidos programas, kurios atrodo kaip legitimūs moksliniai projektai tokiose srityse kaip oro stebėjimas, pingvinų tyrimas, aplinkos kaita, atmosferos fizika ir pan. Tačiau tuo pat metu tūkstančiai mokslininkų stebi anormalius reiškinius, nors jie patys dalyvauja viešuose projektuose (Ten pat, p. 285). Visi mokslininkai, dirbantys Antarktidoje, įspėjami laikytis slaptumo reikalavimų (Ten pat, p. 287).

Jau minėtas insaideris Correy Goode 2016 m. gegužės 14 d. paskelbė online ataskaitą apie savo tų metų pradžioje įvykusios kelionės po Antarktidą metu matytus didelius industrinius punktus (miestus), priklausančius vokiečiams ir ICC, bendradarbiaujančią su vokiečiais (Antarktis, p. 287), o taip pat Aljanso (kovojančio su Kabala ir vokiečių Tamsiuoju laivynu) įrenginius. Goode teigimu jis buvo paimtas į Anschar požeminės civilizacijos sostinę, kur matė pažangias technologijas (Ten pat, p. 288). Su Anschar erdvėlaiviu jis keliavo per Antarktidą po ledu. Ta kelionė įvyko 2016 m. balandžio 27 ir 30 d. Taip pat jis matė įrenginius, priklausančius Aljanso slaptai kosminei programai bei su juo kartu veikiančiam "Solar Warden" laivynui (Ten pat, p. 288). 2016 m. liepos 12 d. interviu Goode aprašė kaip vyko ta kelionė su Anschar erdvėlaiviu. Jie skrido tiesiai į ledo sieną, o tai pasirodė esanti holograma. Tada pasimatė lyg koks rūkas, garai, kuriems išsisklaidžius jie slaptais vandens keliais įskrido po ledo masėmis į ertmę, kol pamatė atvirą jūrą. Toliau pasak Goode jie skrido virš vandens po ledu. Priskrido mažą salų rajoną, kuriame būta mažo posto ar nedidelio industrinio miesto. Buvo labai tamsu. O tada skrido toliau ir pamatė labai daug šviesos, besiveržiančios iš gigantiško ledo kupolo (Ten pat, p. 289). Buvo labai šilta. Matė 10 cm aukščio medžius. Tada kalną, kurio didelė dalis buvo padengta ledo. Visa tai dėl terminio aktyvumo. Jie buvo ŠV Antarktidos dalyje. Po to labai iš tolo pamatė tikrą didelį industrinį miestą. Matė didelius trikampius laivus, povandeninius laivus, pajėgius slaptais vandens keliais po ledu pasiekti požeminius miestus. Matė lyg geležinkelį (Ten pat, p. 290 - 291). Goode holografiniuose vaizduose, kuriuos jam rodė jo planšetė (iPadas - Goode mini Glaspads), matė Antarktidos žemėlapyje du didelius industrinius rajonus ir keturis mažesnius. Šie regionai buvo palei požeminius vandens kelius, teritorijoje, kur iki šiol aktyvi vulkanų veikla. 6 antarktiniai atramos punktai pasak Goode priklauso ICC (Ten pat, p. 292). Toliau skrido, lyg įlanka su labai storu ledo sluoksniu, o tada paniro vandenyje į 70 - 90 metrų pločio skylę (Ten pat, p. 293). Matė lyg mūrinį tunelį. Tunelių sistema tęsiasi nuo Antarktidos iki Pietų Amerikos, per kurią vėl tęsiasi tunelių sistema iki Šiaurės Amerikos. Tompkinso įsitikinimu naciai bent pusę savo resursų ir personalo į Antarktidą nugabeno šia tunelių sistema (Ten pat, p. 295). Goode teigimu iš US AF šaltinių - "Sigismund" ir "Gonzales" (bet jis ir kariniame laivyne veikia) - sužinojęs, kad 2016 m. vyko oro mūšis virš Antarktidos. Esą aukšto rango ICC sindikatų grupės veržėsi prie požeminių Pietų Amerikos atramos punktų (daugiausia Brazilijoje), nes bijojo, kad Saulės audros nusiaubs Žemę - bijota vadinamojo soliarinio mirties šūvio (Ten pat, p. 297). Todėl siekė palikti Žemę, nes žinojo, kad uždedamas tinklas apie Žemę, privesiantis prie oro ir erdvės judėjimo kontrolės iš LOC [vadavietės Mėnulyje] pusės. Tai sustabdė erdvėlaivių judėjimą kosmose. Kabalos/iliuminatų grupės bėgo į Pietų Ameriką ir Antarktidą. Įdomu, jog Obama tuo metu - 2016 m. kovo 24 d. aplankė Andų miestą Bariloche, kur gyveno Hitleris. Prezidentas Eisenhower 1960 m buvo nuvykęs į Bariloche. Labai galimas dalykas Eisenhower buvo susitikęs su Hitleriu (Ten pat, p. 298). Galbūt iš tos vietos lengva patekti į tunelių sistemą. Tam pasitarnautų didelis ežeras Bariloche, kur galbūt buvo galimybė ir povandeniniams laivams atplaukti (Ten pat, p. 299). Galbūt Obamos apsilankymas Bariloche susijęs su naujais susitarimais su ICC, bandant užkirsti kelią jų egzodui (Ten pat, p. 299). Tas Goode aprašomas mūšis buvo pasekmė personalo ir resursų perkėlimo į slaptus industrinius įrenginius (p. 300). Slapti kosminės erdvės uostai Antarktidoje yra ypač parankūs ryšiui tarp Žemės, Mėnulio ir Marso slaptųjų programų (Ten pat, p. 403).

Kai Wernher von Braun 1960 m. tapo vienu iš NASA vadovų (be to, atkreiptinas dėmesys jog ir pagal oficialius duomenis 1966-1967 m. vasarą jis dalyvavo mokslinėje ekspedicijoje Antarktidoje, kur testavo įrangą, kuri ateityje galėtų būti panaudota gyvybės paieškoms Marse ir kitose planetose (https://lt.wikipedia.org/wiki/Wernher_von_Braun)), naciai nusprendė visą bazės Nr. 211 koncernų struktūrą perkelti į Marsą, nes jis buvo tinkamesnis judėjimui Saulės sistemoje. Dėl didelio darbuotojų iš JAV firmų srauto anglu kalba greitai tapo dominuojančia kalba Antarktidoje. Daugelis firmų bazėje Nr. 211 atidarė savo filialus. Susiformavo mišinys iš amerikietiškų ir vokiečių firmų - "TRW", "North American", "Philco", "Lockheed Martin", "Douglas Aircraft Company", "General Dynamics", "Northrop Grumann Space Technology", NASA, "JPL Planetary Respurces", "Boeing", "Astro-Feinwerktechnik Adlershof GmbH", "Jena-Optronik" ir kitų. Visi kartu formavo ICC (Kasten, p. 193). Visa ši informacija tapo žinoma dėka Ileanos, kuri 50 metų dirbo ICC ir po amžiaus regresijos į Žemę į savo ankstesnį amžių. Ji teigia, kad tik kai kurie iš partnerių informuoti kam jie dirba, o kiti dirba pagal principą Need-to-know (Kasten, p. 194).

5. JAV ir Vokietijos (vokiečių) bendradarbiavimas kuriant antigravitacinius erdvėlaivius

Nacių planas įkurti Ketvirtąjį Reichą rėmėsi JAV ekonomikos, ypač bankų, medijų, oro ir kosmoso kelionių industrijos bei militarinio komplekso perėmimu (Kasten, p. 138). Naciai ir nesitikėjo nugalėti kare, kai 1941 m į karą įsijungė JAV, nors viešai kalbėta priešingai, tam kad mobilizuoti gyventojus (Ten pat, p. 138). Jie ir puolė Rusiją, norėdami palikti JAV ekonomiką nepaliestą, kol galės ją perimti (Ten pat, p. 139). JAV koncernų vaidmuo finansuojant Vokietijos arba nacių (ir ne tik karo metais) oro ir erdvės kelionių priemonių industriją Vokietijoje ir Antarktidoje didžiulis (Antarktis, p. 12). JAV firmos kaip ITT jau Weimaro Respublikos laikais dalyvavo vystant erdvėlaivių programą. Amerikiečių įmonių faktorius dviejose vokiečių kosminėse programose labai svarbus. Tačiau kartu JAV koncernų dalyvavimas Vokietijos oro erdvės programose atvėrė kelius JAV laivyno agentų veiklai, stebint nacių slaptas operacijas (Ten pat, p. 65). Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Amerikoje buvo daug įtakingų asmenų, kurie pasisakė už bendradarbiavimą su Vokietija (Henry Ford, Rockfelleriai, broliai Dulles ir kiti). Po karo būtent tokie ėmėsi glaudžios JAV ir Antarktidos vokiečių kooperacijos. Juo labiau, kad John Foster Dulles virto Eisenhowerio užsienio reikalų ministru, Allen Dulles - CIA vadovu, o Nelson Rockfeller - prezidento patarėju (Antarktis, p. 179).

Po karo prasidėjo labai svarbi vokiečių mokslininkų ir inžinierių pasitelkimo JAV kariniam-pramoniniam kompleksui operacija "Paperclip". Operacijos tikslas - panaudoti pažangiausias nacių technologijas kartu su jų mokslininkais, kad sukurti savo oro ir erdvės (raketų) industriją (Antarktis, p. 127). "Paperclip" operacija buvo kontroliuojama Joint Intelligence Objectives Agency (JIOA), kurią įkurti pasirūpino karinio jūrų laivyno ministras James Forrestal (Ten pat, p. 128). "Paperclip" forma gauti vokiečių mokslininkai padėjo amerikiečiams ne tik savo žiniomis, bet ir kaip slaptų derybų su vokiečių kolonija Antarktidoje tarpininkai. Pasak Goode NS egzilio grupė žinojo, kad amerikiečiai rado sudužusias lėkštes ir skirtingų rūšių ateivių kūnus, bet nemokėjo tomis technologijomis pasinaudoti (Ten pat, p. 129). Jiems galėjo padėti vokiečių mokslininkai, patekę į JAV. Apie jų naciškumą buvo pamiršta. jie įsidarbino įvairiausiose JAV firmose. Pav. Wolfgang Klemperer - "Douglas Aircraft". Oficialiai "Operation Paperclip" truko iki 1990 m. Dar buvo "Projekt 63" vokiečių mokslininkams išgelbėti nuo sovietų grėsmės (Ten pat, p. 131).

Agoston tyrė Vokietijos slaptosios SS industrijos vadovo H. Kammler likimą po karo (Ausserirdischen, p. 116). Jeigu Kammler norėjo vesti derybas su JAV, Allen Dulles Šveicarijoje buvo tam geriausias partneris. Gali būti, kad karo pabaigoje jis slapta išvyko į Berną ir susitiko su Dulles. Po kurios laiko Clark McClelland, NASA bendradarbis pranešė, kad jis buvo su Kammler susitikęs Kennedy Space Cener direktoriaus biure 1962 - 1966 m. (Ten pat, p. 118). Jis sako girdėjęs, kad Kammler sudarė sandėrį su George Patton ir jam perdavė slaptas technologijas. Kitą įrodymą dėl Kammlerio susitarimo su amerikiečiais pateikė Agoston savo knygoje - tai interviu su Kammlerio pavaldiniu Wilhelm Voss. Voss aprašė savo interviu su US Counter-Intelligence Corps (Ten pat, p. 119). Nestebina, kad vyko kovos dėl Prahos, kad Patton veržėsi į Prahą, kuri juk buvo atiduota sovietų įtakai. Pattonas primygtinai siūlė Eisenhower Prahą užimti, bet gavo griežtą įsakymą likti kur yra (Ten pat, S. 120). Patton armija perėmė didžiųjų "Škoda" gamyklų kontrolę su jų slaptais projektais. Visi lėkščių prototipai, dokumentai ir mokslininkai buvo išgabenti į JAV. Po to JAV armija atsitraukė, užleisdama Prahą sovietams (Ten pat, p. 121). Salla laiko įrodytu šių liudijimų ir dokumentų pagrindu, kad skraidančių lėkščių projektai, gaminti Pilsene, buvo Kammlerio susitarimo su JAV objektas (Ten pat, p. 122). Tai, kas buvo Skoda gamyklose, buvo technologijos ir mokslininkai, kurie rūpinosi (nesėkmingai) panaudoti tas technologijas (lėkštes) kariniams tikslams. Goode teigia, kad jis matė dokumentą apie Kammlerio pabėgimą į nacių bastioną Antarktidoje ir Lotynų Amerikoje: yra daug dokumentų apie jį ir jo tyrimų grupę trijuose Antarktidos miestuose (bazėse) (Ten pat, p. 123).

Admirolo Richardo Byrdo ekspedicija 1946 - 1947 m. buvo amerikiečių bandymas sugriauti nacių bastioną Antarktidoje. Operacija "Highjump" apėmė 4700 asmenų, 6 Hubschrauber, 6 Flugboote, 6 Martin-PBM- Flugboote, 2 Flugzeugmutterschiffe, 15 kitų laivų, 13 Navy Tender ir vieną lėktuvnešį (Antarktis, p. 115). 1945 - 1946 m. admirolas Byrd buvo privačiai nuvykęs į Antarktidą ir bandė su naciais susitarti. Tai nepavyko (Ten pat, p. 116). Tai paremia laivyno vado Graham Berthune liudijimas. Jis papasakojo leitenantui Colonel Donald Ware apie savo slaptą misiją. Ir tas Ware pasakojo, kad Bethume buvo jo draugas, pilotas, kuris nuskraidino Byrdą 1945 m. į Antarktidą. Jo nuomone Byrdui pavyko susitarti, kad amerikiečių mokslininkams būtų leista prisijungti prie vokiečių tyrėjų, požeminėse bazėse dirbančių su pažangiomis technologijomis. Ši informacija patvirtina jau iki tol vykusį glaudų JAV ir vokiečių mokslininkų bendradarbiavimą oro ir erdvės industrijos srityje. Tačiau susitarti dėl nacių pasidavimo nepavyko, todėl kitais metais buvo parengta ir pasiųsta karinė armada (Ten pat, p. 117). Operacija baigėsi po 8 savaičių (Ten pat, p. 118). Svarbiausias šaltinis apie tą operaciją yra Byrdo interviu žurnalistui Lee van Atta Santjage (Čilėje) ("El Mercurio", 1947 m. kovo 5 d.). Ten Byrdas pareiškė, kad ašigaliuose yra naujas priešas, kuris pradėjo naują karą prieš JAV. Admirolas pasakė: "aš nenoriu nieko gąsdinti, bet yra karti tiesa, kad JAV gali patekti į naują karą, kuris bus vykdomas skraidančiais aparatais, kurie skrenda iš vieno poliaus arba iš abiejų" (Ten pat, p. 120). Panašiai rašoma ir admirolo Byrdo po mirties publikuotuose dienoraščiuose (kurių tikrumas nėra įrodytas). Be kita ko Byrdas aprašo savo susitikimą su asmeniu, kuris save vadino Meistru ir kuris pasakė, kad admirolas dabar yra Arianni valdose, vidinėje Žemėje (Ten pat, p. 125). Admirolas pasirinktas kaip liudininkas, kad jų pasaulis egzistuoja ir kad jų kultūra ir mokslas amerikiečių pasiekimus pralenkia tūkstantmečiais (Ten pat, p. 126). Tektų daryti išvadą, jog vokiečių slaptosios draugijos gavo leidimą Antarktidą panaudoti kaip egzilio vietą. Gal dėl to, kad kaip ir Arianni vokiečiai yra hiperborėjų civilizacijos palikuonys (Ten pat, p. 127).

Operacija "Highjump" buvo nesėkmingas JAV karinio jūrų laivyno bandymas perimti arba sunaikinti nacių atramos punktus Antarktidoje. Tačiau įvyko atvirkščiai: erdvėlaiviai su antigravitaciniais varikliais, gynę vokiečių/nacių bazes, sudavė rimtą smūgį amerikiečiams (Ausserirdischen, S. 10). Visuomenei buvo aiškinama, kad Richard Byrd ekspedicija 1946 - 1947 m. turi mokslinį tikslą (Ausserirdischen, p. 138). Likimo ironija ta, kad 1938 m. Byrd dalyvavo kaip garbės svečias kapitono Ritscherio Švabijos ekspedicijoje (Ten pat, p. 139). 1939 m. jis gavo iš Roosewelto įsakymą sunaikinti nacių bazes, tačiau prasidėjus karui to nepavyko padaryti ir tai buvo daroma tik 1947 m. Byrdo misija buvo numatyta 6 mėnesiams, tačiau baigėsi jau po 8 savaičių, nes pasak Čilės pranešimų, susidurta su problemomis - "būta gausių mirties atvejų". Po SSRS suirimo 1991 m. KGB paskleidė slaptus dokumentus, kurie įneša šviesos į Byrdo ekspediciją. Juose teigiama, kad susidurta su keistu ginklu iš vokiečių pusės - su NSO, kad patirta didžiulių nuostolių, kaip kad rašė Čilės laikraščiai (Ten pat, p. 141). Sovietinės žvalgybos pranešimuose yra dviejų amerikiečių kareivių, dalyvavusių toje operacijoje, liudijimai straipsnyje "New Dawn" (Ten pat, p. 141). Admirolas Byrd interviu Čilės laikraščiui 1947 m. kovo 5 d. paaiškino, kad JAV būtinai skubiai turėjo imtis gynybos priemonių prieš priešiškas teritorijas. Jis nenorįs sukelti bereikalingos baimės, bet yra karti realybė, kad kontinente JAV buvo atakuotos naujame kare skraidančių objektų, kurie gali skristi didžiuliu greičiu nuo poliaus iki poliaus (Ten pat, p. 143; išnaša Nr. 39). Goode teigimu, naciai pergalę prieš amerikiečius Byrdą panaudojo, kad priversti Trumano ir Eisenhower'io administraciją sudaryti slaptus susitarimus. Pasak jo po "Highjump" operacijos žlugimo mokslininkai iš "Paperclip" operacijos buvo paskatinti surengti susitikimą su naciais. Naciai Antarktidoje suprato, kad amerikiečiai turi skirtingų rasių sudužusias mašinas, kurios tokios pažangios, kad niekas nežinojo kaip jų technologijas atkurti. Taip pat naciai iš savo "Paperclip" šnipų žinojo, kad amerikiečiai vadovaujasi nuostata kuo griežčiausiai saugoti paslaptį apie nežemiško proto egzistavimą kitose planetose. 1952 m. naciai su savo laivais praskrido virš Vašingtono ir ginklų pramonės objektų, ir privertė Eisenhowerį 1955 m. sudaryti sutartį su naciais bei su jais susijusiomis nežemiškomis civilizacijomis. NASA inžinierius Clark McClelland kalbėjosi su vokiečių mokslininkais iš "Paperclip", kurių nuomone virš Vašingtono praskridę erdvėlaiviai buvo vokiečių. Kartu su technologinės galios demonstracija iš nacių simpatikų pusės prasidėjo gili infiltracija į JAV karinį-industrinį kompleksą. Tarp tūkstančių vokiečių mokslininkų ir technikų, atvykusių į JAV "Paperclip" operacijos rėmuose, buvo šnipų iš Antarktidos NS egzilio grupės, siekusios pajungti savo tikslams Amerikos karinį-industrinį kompleksą (Ten pat, p. 145). Be kita ko Goode teigimu vokiečiai vėliau įsitvirtino Kennedy Space Center (Ten pat, p. 146). Jim Marrs patvirtina teiginį, teigdamas, jog JAV faktiškai buvo infiltruota nacių, kurie pagal operaciją "Paperclip" atvyko į šią šalį ir atsivežė ne tik savo technologijas, bet ir nacių ideologiją (Ten pat, p. 147).

Nacių skraidančių lėkščių skrydis 1952 m. virš Vašingtono. Pasak Tompkinso kai kurie aparatai turėjo svastikas. Tai buvo "ateiviško" pobūdžio aparatai, bet jie buvo pagaminti Antarktidoje. Be to, naciai žinojo, jog JAV vyriausybė ateivių egzistavimą laiko griežčiausiai saugoma paslaptimi, todėl tai buvo dar vienas motyvas atlikti šią demonstraciją. Clark McClelland patvirtino Tompkinso ir Goode teiginius (Antarktis, p. 133). Jo teigimu būtent toks buvo vokiečių mokslininkų JAV požiūris (Ten pat, p. 134).

1955 m. vasario 11 d. Holloman'e Air Force Base (New Mexico) JAV prezidentas Eisenhoweris pasirašė sutartį su Ketvirtuoju Reichu ir jų sąjungininkais vadinamaisiais ateiviais (nežemiško proto atstovais). Šio įvykio tikrumui patvirtinti itin svarbios detalės, kurias mes išsamiai pristatysime. Oficialiai 1955 m. vasario 10 d. prezidentas Eisenhower skrido į medžioklei į Thomasvile (Georgia). Buvo lydimas lėktuvo su žurnalistais. Po nusileidimo prezidentas po pietų dingo 36 valandoms iš spaudos dėmesio lauko. Jo atstovas spaudai pasakė, kad jis gydėsi slogą. Tuo tarpu turimi faktai rodo, kad Holloman Air Force Base (New Mexico) vasario 11 d. jis pasirašė sutartį su vokiečių-reptiloidų aljansu. O prieš tai (1954 m. vasario 20 d.) Edwards bazėje buvo Eisenhowerio susitikimas su "nordiškai" atrodančiais ateiviais (nordikais), kurie siūlė atsisakyti termonuklearinio ginklo ir perspėjo dėl reptiloidų bei jų sąjungininkų vokiečių. Nordikų prašymas buvo atmestas ir taip atsivėrė kelias sutarčiai su reptiloidais (Antarktis, p. 139). Kas dėl Hollomano susitikimo, tai pirmasis liudininkas buvo budėtojas Air Forcce (arba Columbine III). Savo interviu NSO tyrėjui Art Campbell 2007 m. jis paliudijo, jog lėktuvas su prezidentu Spence Air Force Base (Goergia) vasario 11 d. 4 val. ryto staiga išskrido (Ten pat, p. 140). Kitą liudijimą pateikė USAF medicinos darbuotojas Bill Kirklin, kuris iki 1955 m. rugpjūčio 5 d. dirbo Holloman ligoninėje Air Force bazėje. Jis paminėjo šias detales: mes išgirdome, kad prezidentas atvyksta į Hollomaną. Ankstyvą rytą buvo numatytas garbės paradas, tačiau jis buvo atšauktas. Po darbo Kirklin buvo barake, kai buvo iššauktas stebėti skrendantį Air Force One, nes tai buvo karinė zona ir niekas negalėjo skristi, tik prezidentas. Tai vienareikšmiai įrodymai, kad prezidentas tuo metu buvo ne Georgia valstijoje. Vietoj to jis nuskrido 3000 kilometrų į Hollomano bazę. Kirklinas sako girdėjęs, kad kai kurie žmonės matė skraidančias lėkštes virš Hollomano (Ten pat, p. 141). Yra žinoma, kad bent viena lėkštė sklandė 30 minučių virš Hollomano. Kirklin girdėjo po to žmones kalbant, jog jiems buvo liepta išjungti radarus (Ten pat, p. 142). Kirklin girdėjo kaip jie vienas kitą klausinėjo: ar tai buvo "pilkieji". Labai svarbu, kad pilotai patvirtino, kad Air Force One nusileido, prezidentas išlipo ir susitiko su "lėkštės"| įgula. Taip pat įdomu, kad pilotai prisiminė susitikimą Palmdale (Edwards AFB) 1954 vasarį. Rankos paspaudimas įrodo, kad sutartis buvo sudaryta. Vėliau su Art Campbell kontaktą užmezgė Hollomane dirbusio elektriko šeima. Elektrikas Cambellui parašė, jog matė prezidento lėktuvo nusileidimą, matė ateinant liekną švino spalvos būtybę, nuo jo nutolusią per 450 metrų. Jis pagalvojo, kad gal čia filmas filmuojamas. Kitas liudininkas yra pilotas Wykoff, kurio lėktuvas prieš atskrendant prezidentui buvo sulaikytas (Ten pat, p. 143 - 144). Bill Kirklin girdėjo kaip Colonel kalbėjo: vyrai buvo suvaryti į angarą, kur galėjo tilpti stovomis 225 vyrai. Jis (Colonel) girdėjo, ką kalbėjo prezidentas, bet tai slapta, jis negali atskleisti. Tai buvo labiau slapta nei tai, kas apibrėžiama "streng geheim". Atramos punkto (bazės) personalo darbuotojai buvo nuvesti į angarą ir išskirstyti grupėmis. Kiti įrodymai iš Clark McClelland, kuris bendravo su vokiečių mokslininkais Wernher von Braun, Kurt Debus ir kitais, kai jie dirbo NASA, Floridoje. McClelaland papasakojo, ką išgirdo iš kito vokiečio mokslininko Ernst Steinhoff. Jis tuo metu (prezidento atvykimo metu) kaip tik lankė Holloman'ą. Steinhof teigimu susitikime dalyvavo vokiečiai iš Antarktidos (Ten pat, p. 146). Jo įsitikinimu tai buvo vokiečių lėkštė. Pats Eisenhowwer buvo vokiečių kilmės, tad nenuostabu, kad lėkštei nusileidus jis priėjo prie vokiečių karininko. McClelannd nurodo į ryšį tarp mašinos Hollomane ir tų, kurios praskrido virš Vašingtono. Prisimena kaip Kurt Debus su dr. Knoth Kenedy Space Centre kalbėjosi apie "V-7" mašiną ir kaip jo atėjimas juos abu išgąsdino. Vėliau jis iš kito vokiečių mokslininko sužinojo, kad "V-7" yra kodinis vardas vokiečių lėkštėms, kurios buvo sukurtos Antarktidoje (Ten pat, p. 147).

Taigi 1955 m. tarp nacių elito ir JAV buvo pasirašytas susitarimas, pagal kurį Ketvirtajam Reichui buvo garantuoti žmogiškieji ir materialiniai resursai mainais už mokslines ekspertizes bei pagalbą nežemiškų lėkščių tyrimų ir kūrimo srityje iš nacių pusės (Space Force, p. 219). Tompkinso teigimu sutartis buvo kapituliacija. JAV pralaimėjo karą [kaip matysime vėliau tai labai perdėta nuomonė - vyko abipusė (vokiečių ir amerikiečių) infiltracija]. Sutartis leido Antarktidos vokiečiams pajungti sau JAV karinį-pramoninį kompleksą. M. Sallos gi supratimu po 1955 m. prasidėjo amerikiečių ir vokiečių varžybos kas greičiau vieni kitus pajungs, infiltruos. Goode: po sutarties pasirašymo faktiškai startavo bendros slaptos kosminės programos, ir iš amerikiečių rankų jos greitai slydo. Reptiloidai ir naciai-egziliantai bėgo greičiau infiltracijos varžybose. Faktiškai egziliantai sėkmingai įkūrė Ketvirtąjį Reichą. Jie pajungė sau JAV koncernus, užsitikrino vyriausybės ir vėliau atsiskyrusių civilizacijų kontrolę. Senoji JAV kaip respublika virto koncernu, kur visi turi savo turtinę vertę ir serijinį numerį (Antarktis, p. 148). Tompkinsas pabrėžia, kad tūkstančiai vokiečių mokslininkų per "Paperclip" atvykusių į JAV buvo puikūs specialistai, bet jie neretai jie net angliškai nemokėjo, tad jų tikslai buvo kiti - infiltracijos, pajungimo. Faktiškai tai reiškė oro ir erdvės kelionių sektoriaus perėmimą. Clark McClelland 7 - ame dešimtetyje sako matęs NASA Hans'ą Kammler'į (Kenedžio erdvės centre susitiko) (Ten pat, p. 149). Yra daugybė įrodymų, kad "Paperclip" mokslininkai dirbo Antarktidos, bet taip pat Marso vokiečiams. Pasak CIA agento [E. Howard] Hunt'o mažiausiai trys naciai gaudavo laiškus iš El Paso, pinigų, taip pat užantspauduotus paketus iš Pietų Amerikos (Ten pat, p. 150). Vokiečiai užvaldė raketų programą tokiu mastu, kad jie visuose padaliniuose buvo šefai. Ypač didelį vaidmenį 1955 m. susitarimui turėjo broliai Dulles (Ten pat, p. 151). Vokiečių firmos, priklausiusios aristokratiškoms šeimos, kurių atstovai buvo Thule ir kitų slaptų draugijų nariai, broliams Dulles buvo gerai žinomos. Tokiais buvo Thyssens, Krupps, Flicks, Siemens ir kiti savininkai firmų, kurių dukterinės įmonės Antarktidoje statė erdvėlaivius Ketvirtajam Reichui. John Foster daug prisidėjo prie pačių derybų, o Allen kaip CIA vadovas sudarė sąlygas įgyvendinti "Paperclip", be to, sudarė sąlygas vokiečiams JAV veikti kaip tarpininkams tarp amerikiečių ir vokiečių firmų (Ten pat, p. 152). Broliai Dullesai parengė dirvą amerikiečių ir vokiečių firmų tarpusavio susitarimams, kas leido JAV ir Ketvirtojo Reicho kariniams-pramoniniams kompleksams suaugti į vieną. Dėl labai griežtos saugumo sistemos amerikiečių įmonės dirbo su mažomis vokiečių įmonėmis, tiekiančiomis komponentus į Antarktidą. Taip amerikiečių firmos buvo paliktos visiškoje nežinioje dėl gaminamos produkcijos pobūdžio. Sistema buvo tokia, kad antigravitaciniai laivai liko visiškoje vokiečių kontrolėje. Su Ketvirtuoju Reichu pasiryžo bendradarbiauti ir JAV karinės oro pajėgos (US Air Force), su viltimi, kad atgalinės inžinerijos dėka pavyks suprasti ateivių technologijas ir jas atgaminti. Tai liudija insaideriai Charles Hill, Bill Uhouse, David Adair (Ten pat, p. 153). Ir iš tiesų Air Force pastatė dvi stotis, nutolusias nuo Žemės 800 km, naudojo TR-3B mašinas, gamintas CIA priklausančioje zonoje Area 51. Tuo tarpu Navy (karinis laivynas) pasiryžo bendradarbiauti su "nordikais" (Ten pat, p. 154). Po "Douglas Aircraft" skilimo 1948 m. laivynas toliau bendradarbiavo su "Advanced Design", o Air Force - su "RAND" (Ten pat, p. 155). Taigi Hollomano susitarimas sąlygojo visišką kooperaciją tarp Eisenhowerio administracijos ir vokiečių Antarktidoje. Susitarimo rezultatas buvo leidimas tarptautinei bendrijai atidaryti fabrikus Antarktidoje, bet atitinkamomis sąlygomis - tam ir buvo 1957 - 1958 m. sudarytas tarptautinis susitarimas dėl Antarktidos (Ten pat, p. 156), įsigaliojęs 1961 m. birželio 23 d. Sutartyje sakoma, kad Antarktida gali būti naudojama tik taikiems tikslams (Antarktis, p. 244). 1955 m. susitarimo išdavoje palaipsniui susiformavo tarptautinis koncernų konsorciumas. 9 - ame dešimtmetyje tas konsorciumas jau tuėjo savo erdvėlaivių flotilę (laivyną) - ICC (Interplanetary Corporate Conglomerate). ICC buvo vokiečių firmų, kurios veikė karo metais slaptosios vokiečių erdvės programos rėmuose, ir prie jų prisidėjusių Europos ir JAV firmų, bendradarbiavusių su vokiečių firmomis Antarktidoje, junginys. Pasak Goode ICC tai industrinė infrastruktūra su atramos punktais, stotimis, postais, kalnakasybos įmonėmis ir kitokiais įrenginiais Marse, palydovuose, asteroiduose. Šios firmos išgauna naudingas iškasenas, lydo metalą, įvairius junginius, plėtoja technologijas. Tačiau atskiruose gamybiniuose padaliniuose dirbantys negali tiksliai pasakyti ką jie gamina, jau vien dėl to, kad dažnai komponentai yra multifunkcionalūs (Ten pat, p. 251). Tokios firmos kaip "Luftva Aeronautics" "Astro", "Adlerhof GmbH", "DSI GmbH", "Jena-Optronik", "Daimler AG" ir kitos nuo pat pradžių dalyvavo kosminių stočių vystyme. Pnigai bazės statybai buvo gaunami iš Argentinos (Kasten, p. 146). Taip New Berlin virto tarptautiniu High-Tech-Enklave aukšto lygio kosmoso technologijoms, panašiai kaip šiandieninis Silicio slėnis (Ten pat, p. 147). Daugelis amerikiečių firmų turėjo savo filialus Bazėje Nr. 211 (Ten pat, p. 148). Taigi "Tamsiojo laivyno" (galiausiai radusio prieglobstį Mėnulyje ir kontroliavusio Mėnulio komandinį centrą - LOC), įvyko su visapusiška Amerikos firmų parama (Ten pat, p. 155). Dėl didelio darbuotojų iš JAV firmų srauto anglų kalba greitai tapo dominuojančia kalba Antarktidoje. Dėl to su Brauno NASA ir Kammlerio kaip karinio autoriteto Antarktidoje parama naciai išreikalavo savo technologinio centro. Marsas vokiečiams kaip tik teikė puikią vietą tokiam moksliniam-technologiniam centui. Naujoji bazė Marse gavo Interplanetary Corporate Conglomerate (ICC pavadinimą). Daugelis firmų bazėje Nr. 211 atidarė savo filialus ICC. Taip susiformavo mišinys iš amerikietiškų ir vokiečių firmų - "TRW", "North American", "Philco", "Lockheed Martin", "Douglas Aircraft Company", "General Dynamics", "Northrop Grumann Space Technology". NASA, "JPL Planetary Respurces", "Boeing", "Astro-Feinwerktechnik Adlershof GmbH", "Jena-Optronik" ir kt. Visos kartu formavo ICC (Ten pat, 193). Modernius plazminius variklius tiekia "Ad Aastra Rocket Company", "AE Aerospace", hibridinius joninius variklius - "Lutva Aeronautics" iš Vokietijos. Svarbiausios akcinės bendrovės yra "AmerisourceBergen", "Aviva", "Bayer AG", "Biogen Inc.", "Boeing", "Daimler AG", "Exxon Mobil", "General Dynamics Gilead Sciences", "GlaxoSmithKline", "JP Morgan Chase", "Lockheed Martin", "NASA JPL", "Merck", "Monsanto", "RAND Corporation", "Siemens", "Syngenta", "Talanx" (Ten pat, p. 194). Taip Antarktidos vokiečių bazė virto tarptautiniu erdvėlaivių statybos konsorciumu, kur statyti didžiuliai antigravitaciniai laivai Tamsiajam laivynui. Po kurio laiko konsorciumas virto ICC ir pasistatė savo laivyną iš antigravitacinių erdvėlaivių. Dabar Tamsiojo laivyno bazė yra Marse, kaip ir ICC laivyno, kuris visgi labiau operuoja Antarktidos bazėmis (Space Force, p. 219).

Taigi galiausiai susiformavo nepriklausoma, koncernais disponuojanti kosminės erdvės programa, kurią Corey Goode vadina Interplanetary Corporate Conglomerate (ICC). Pasak jo šios technologijos vystomos kooperuojantis žemiškoms ir nežemiškoms grupėms, tarp jų vykstant ir prekybai (Ausserirdischen, p. 189). Užsimezė ryšiai tarp ICC ir iliuminatų ar Kabalos, kontroliuojančios Žemę ir jos resursus jau šimtmečius (Ten pat, p. 190). Pagrindą sudaro JAV karinis-pramoninis kompleksas. Paskui buvo pasitelkti NS specialistai per "Paperclip", ateivių technologijos ir visa tai suaugo į viena. Technologijų tyrimas ir gamyba jų pagrindu vyksta tokiose bazėse kaip zona Area 51, ir įrenginyje "S-4" joje. Ankstyviausias dokumentas apie S-4 įkūrimą yra iš 1951 m. Jame sakoma, kad bazės statybai skirta 300 milijonų dolerių - dabar tai atitinka 2,7 milijardo dolerių. Sklypas buvo perduotas Eisenhowerio laikais CIA iš Energetikos ministerijos. Groom Lake buvo įrengtas slaptas fabrikas špionažo lėktuvams gaminti, bet tai buvo tik priedanga dar slaptesnėms programoms (Ten pat, p. 191). "Lockheed" kaip tik dirbo tokių špionažo lėktuvų statyboje (p. 191). Su laiku šie koncernai išvystė technologijas, kurios buvo panaudotos konkuruojančiai erdvės programai kaip šuoliui į tarpžvaigždines keliones su sėkmingu laiko kelionių technologijų panaudojimu dėka "Lockheed Martin" firmos įdirbio. Tokie koncernai galėjo pagaminti nedidelį skaičių aukštai išvystytų erdvėlaivių, kariškiams per daug tuo nesirūpinant (Ten pat, p. 193).

Privatūs koncernai užsiima planetų gamtos išteklių išgavimu ir jų pardavimu artimiausiose 12 - oje žvaigždžių sistemų- pirmiausia Alpha Centauri bei kitose Saulės sistemos planetose. Taip elgiasi Interplanetary Corporate Conglomerate (mišrūs koncernai) (Nordischen, p. 206). Kas tai? Tai privataus kapitalo pagrindu organizuota kosminė programa. Tompkinsas mini "Lockheed Martin", "Northrup Grumman", "Boeing Aerospace" kaip svarbiausius sutarčių su JAV kariniu laivynu partnerius kilometrų ilgio erdvėlaivių statybai. Tai pirminiai sutarčių dalyviai, bet yra daug subdalyvių, bei dalyvių oficialiai nepripažįstamose programose (SAPs). Tie erdvėlaiviai didžiuliai, surenkami iš modulių (Ten pat, p. 207). Tai labai pagreitino kilometrinio ilgio erdvėlaivių statybą ne tik kariniam laivynui, bet ir ICC, t. y. mišriems koncernams, veikiantiems nusikaltėlišku būdu kosmose už "Solar Warden" ir karinio laivyno ribų, todėl tapusių svarbiais sąjungininkais Tamsiajam laivynui (Ten pat, p. 209).

Vienas iš tokių koncernų - "Siemens". "Siemens AG" - didžiausia firma erdvėlaivių esminių komponentų gamybai. Karo metais "Siemens" buvo vadovaujamas Hermanno von Siemens, fizinės chemijos daktaro (Antarktis, p. 232). Jam teko sėdėti Niurnbergo kaltinamųjų suole. "Siemens" dukterinė firma veikia Antarktidoje. Žinoma, kad plačiai naudojo prievartinį darbą (Ten pat, p. 233). "Siemens" slapta pagamino milijardus RFID čipų prievartiniam darbui stebėti. William Pawelec - gamybos ir programavimo ekspertas JAV karinių oro pajėgų - turėjo priėjimą prie slaptų dokumentų (Ten pat, p. 234). 2001 m. jis nutarė atskleisti ką žino apie piliulės dydžio RFID čipus. Jais buvo galima siųsti tam tikras bangas ir jis atsakydavo specifiniu numeriu. Be to matavo kūno temperatūrą, kraujo spaudimą, pulsą, smegenų bangų dažnį (Ten pat, p. 235). Nedidelė įmonė ("Siemens" padalinys) Silicio slėnyje milijardus tokių pagamino (Ten pat, p. 236). Jie pasak Salla buvo skirti vokiečių slaptai kosminei programai. Paweleco kolega, JAV užsienio reikalų ministerijos saugumo šefas buvo nužudytas Nairobyje, nes priartėjo prie to, kas daroma su tais implantantais, t. y. įrodymais paremto įsitikinimo, kad pasaulį valdo 4 galingos grupės, disponuojančios neišpasakytu turtu ir pažangiomis technologijomis (Ten pat, p. 237). Firma "Siemens" kontroliuoja stebėjimo technologijas. Paweleco numone čipų tikslas stebėti žmonės ir suteikti jiems norimas fizines vertes per atstumą. Atsakymas peršasi, kad tai reikalinga prievartiniams darbams Antarktidoje ir kolonijose kosmose (Ten pat, p. 238). Tompkinso įsitikinimu vergų prekyba galaktikoje įgavo didžiulį mastą. Prekyboje dalyvauja ateiviai ir nacionaliniai elitai, o slapta kontroliuoja Žemės vyriausybės ir kariškiai. Visa tai sukasi apie ICC (Ten pat, p. 241). "Siemens" itin daug pasitarnavo slaptajai prieškarinei Vokietijos erdvės programai. Į Antarktidą buvo perkeltos "Siemens" dukterinių įmonių technologijomis. "Siemens" ir toliau galėjo dalyvauti statant erdvėlaivius (Ten pat, p. 14).

Tokios įmonės kaip "Lockheed Martin", "Raytheon", "Science Application International Corporation" (SAIC) ir "General Dynamics" yra vienos iš tokių, kurios gauna užsakymus iš nacionalinių pajėgų, ir tarp kurių yra operacijos Antarktidoje. Tai gali būti ir veikimas neoficialiai, per slaptas organizacijas, tokias kaip SAP's su juodaisiais biudžetais. 2018 m. oficialus Pentagono biudžetas buvo 639 milijardai dolerių, o juodasis pagal 2001 m. sausio mėn. duomenis - 1, 7 trilijono dolerių (Antarktis, p. 362). Neraminanti aplinkybė yra ta, kad 44 000 Pentagono karinio personalo narių niekur nerandami, jie nežinia kur yra (Ten pat, p. 363; išnaša Nr. 9). Kur pinigai, kurių oficialiai nėra ir kur kareiviai, kurie turi būti, bet jų nėra? Aišku USAP's, pav. Antarktidoje ar dar kur nors (Ten pat, p. 363). 1956 m. National Science Foundation (NSF) perėmė vadovavimą Antarktidos programai. ITT buvo viena iš NSF finansuojamų įmonių, kuri vykdė oficialiai nepripažįstamus projektus. Prieš ir po karo ITT sukūrė daugybę filialų ir partnerinių įmonių. Galima spėti, kad "ITT Antarctic Services" buvo tik atnaujinimas tų ryšių, kuriuos ji turėjo ir anksčiau su vokiečių firmomis. Po 1955 m. susitarimo sudarymo, vokiečiai didelę dalį archeologinių artefaktų tyrimo srities atidavė JAV kariniam-pramoniniam kompleksui (Ten pat, p. 364 - 365). 1972 m. buvo sukurtas National Sciencee Foundation der Antarctic Support Contract, nes reikėjo daug specialistų archeologiniuose kasinėjimuose, kurie vyko vadovaujant ITT. 1972 m. "Holmes and Narver" buvo pirmoji firma, kuri su "Antarctic Support Contract" pasirašė sutartį dėl darbo trijuose JAV atramos punktuose - McMurdo-Station, Amundsen-Scott-Pietų poliaus ir Palmer stotys (Ten pat, p. 365). Veikė kartu su "Raytheon" ir "EGandG". 1980 ir 1981 m. ITT sutartyje kalbama apie 77 mokslinius projektus vasaros periodu ir 5 poliarinės žiemos laikotarpiu. Tai puiki priedanga jos paslėptai veiklai (Ten pat, p. 366). "Raytheon" ilgą laiką dirbo su karinėmis oro pajėgomis (Ten pat, p. 367). "Raytheon Polar Services" knygų (veiklos) 2000 - 2004 m. patikrinimas parodė, kad ji iš tiesų vykdė slaptas operacijas Antarktidoje (Ten pat, p. 368). 2011 m. gruodžio mėn. pranešta, kad "Lockheed Martin" iš Antarctic Support Contract der NSF gavo 2 milijardus dolerių. "Lockheed" "Skunkworks" dalyvavo statant moderniausius lėktuvus zonoje Area 51 (Ten pat, p. 369), buvo glaudžiai susijusi su karinėmis oro pajėgomis (US AF) ir CIA (Ten pat, p. 370). Tompkinsas, kuris 1950 - 1963 m. dirbo "Advances Design" "Douglas Aircraft Company" aprašė kaip admirolas Inman jo erdvėlaivių projektus nedelsiant perduodavo grupei aukštų karinio laivyno saugumo tarnybos karininkų (Ten pat, p. 371). Bib Inman vėliau buvo NSA direktorius ir veikė ir prie "SAIC" (Ten pat, p. 374). Vėliau "SAIC" pervadinta "LEIDOS". Ir būtent "LEIDOS" privertė Brianą tylėti. Inman kaip "SAIC" vadovas 1983 - 1984 m. gavo leidimą tyrinėti Antarktidoje meteoritus Marso misijos realizacijos užtikrinimui. Beveik neabejotina, kad tai tik priedangos programa. O juk tais metais buvo vykdoma ir "Remote-Viewing" programa, kurioje irgi kalba ėjo apie Marsą (Ten pat, p. 375). "SAIC" buvo viena iš organizacijų, kuri "Remote Viewing" laikė svarbia priemone gauti reikalingų duomenų. Gali būti kad meteoritų tyrimas "SAIC" buvo priedangos programa dalyvavimui slaptuose marsiečių kultūros tyrimuose po Antarktidos ledu (Ten pat, p. 376). Labai įdomu, kad "Leidos" 2016 m. pranešime pripažino, jog dalyvauja slaptose programose, apie kurias ji yra įsipareigojusi tylėti (Ten pat, p. 383).

Jau minėtas Tompkinsas kūrė projektus erdvėlaivių nešėjų, mūšių kreiserių, pagalbinių laivų, tinkamų tarpžvaigždinėms kelionėms (Nordischen, p. 109). Tompkinso teigimu 75 procentai "Advanced Design" techninių projektų buvo finansuojama laivyno. Tompkinsas projektavo didžiulių erdvėlaivių eskadrą, sudarytą iš 2, 5 km ilgio erdvėlaivių nešėjų, su 3 erdvėlaiviais kreiseriais, 5 erdvėlaiviais - griovėjas, 2 puolimo laivais, 2 pagalbiniais laivais kosmoso erdvės logistikai ir 2 personaliais transporteriais. Topkinsas aprašo du laivyno erdvėlaivių projektus (Ten pat, p. 112). Vienam transportiniam laivui (3 km ilgio), jis panaudojo modulių konstrukciją (Ten pat, p. 115). Kai kurie tų didžiulių laivų buvo statomi ryčiau Wasath kalnų Utah, didžiulėse olose (Ten pat, p. 117). Jie čia buvo pajėgūs sujungti "Lockheed", "Northrup-Grumann" ir "Boing" erdvės sistemas. Taip karinis laivynas gavo 8 tokius didžiulius laivus. Svarbu pabrėžti, kad "Lockheed Martin" ir "Northrup Grumann" taip pat gaudavo paketus iš Tompkinso. "Lockheed" turi savo slaptą Think Tanką - "Skunk Works". Tai trys svarbiausios įmonės, kurios ir pastatė aštuonis nuo 9 -o dešimtmečio slaptose vietose Utah galutinai surinktus erdvėlaivius kosmoso kovinei eskadrai (Ten pat, p. 118). Tompkinso teigimu jam ir jo kolegoms slapta padėjo trys nordikai ir tai buvo normalu "Douglas" kompanijoje. Tai buvo dvi moterys ir vyras. Jie pasidalijo esmine informacija apie dizainą ir konstrukciją. Jam nėra abejonių, kad jo sekretorė Jessica buvo nordikė (Ten pat, p. 119). Nordikais buvo infiltruotas ir NATO (Ten pat, P. 120). Robert Dean, dirbęs 1963 - 1967 m. NATO aukščiausioje būstinėje, sako skaitęs slaptą NATO studiją apie UFO grėsmes NATO misijoms. Pasak Deano NATO generolai jautė tiesiog panišką baimę sutikti ateivius NATO koridoriuose, Pentagone arba Baltosiuose rūmuose (Ten pat, p. 121; išnaša Nr. 21). Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas 2012 m. atsakė reporteriams į klausimą ar prezidentams perduodami dokumentai apie ateivius. Medvedevas ne tik patvirtino, kad ateiviai yra Žemėje, bet ir kad jie šiuo metu tarp mūsų gyvena. Pasak jo prezidentas gauna ir portfelį su informacija apie ateivius (Ten pat, p. 121). Tompkinsas prisimena pokalbį su Elmeriu Wheaton, kuris pasakė jam, kad laivyne svarstoma, ar vaikystėje jis (Tompkinsas) nebuvo pasirinktas nordikų, kad atliktų svarbią tarpininkavimo rolę tarp laivyno ir nordikų. Taip pat pabrėžė, jog laivyno vadovybė laiko labai svarbiais jo kontaktus su nordikais. Tai reškia, kad raktinės figūros Office of Naval Intelligence (ONI) žinojo, kad Tompkinsas, Forrestal, admirolas Ricco Botta palaiko ryšis su draugiškais žmonių atžvilgiu nusiteikusiais ateiviais, kurie konfliktavo su reptiloidais, sudariusiais sąjungą su Hitleriu (Ten pat, p. 124).

Didžiulį vaidmenį antigravitacinių erdvėlaivių kūrime ir gamyboje suvaidino firma "Lockheed". Nuo 1983 m. Ben Rich, "Lockheed" slaptos tarnybos "Skink Works" (slaptų projektų skyrius) šefas savo viešas paskaitas visada pradeda pokštu apie slaptas technologijas, prie kurių "Lockheed" dirba, jam rodant skraidančios lėkštės, dingstančios už debesų, vaizdą. 1983m. jis kalbėjo: mes, "Skunk Works", per 10 metų įvykdėm tikrą proveržį (Ausserirdischen, p. 186). "Lockheed Martin" išvystė ypač modernius erdvėlaivius, kurie įgalino tarpžvaigždines keliones (Ten pat, p. 187). 1993 m. B. Rich pasakė: "Mes disponuojame technologijomis, tam, kad sugrąžinti E.T, namo" (Ten pat, p. 187; išnaša Nr. 2). "Lockheed Martin" buvo įpėdinė "Glen Martin", kuri 6-ame dešimtmetyje disponavo didžiuliu antigravitacinių technologijų panaudojimo potencialu. Ben Rich: mes turime priemonių skristi į žvaigždes, bet šios technologijos laikomos už uždarų durų ir reiktų dieviško įsikišimo, kad jas panaudoti visos žmonijos pažangai. Erdvėlaivių gamyba buvo patikėta "Lockheed Martin", "Northrup Grumman" ir kitiems oro ir kosmoso kelionių koncernams. Juos finansavo JAV karinės institucijos (Ten pat, p. 188). "Lockheed Martin" ir jo partneriai disponavo visomis techninėmis galimybėmis, kad sukurtų slaptų antigravitacinių laivų laivyną, naudojančių elektrogravitaciją kaip varomąją jėgą, ir traukos jėgą įveikiančiais magnetinio lauko slopintuvais su tachionų varikliais (Tachyonen-Antriebstechnik). Siekiant apsisaugoti nuo informacijos nutekėjimo į viešumą erdvėlaivių statyba (atskirų jų komponentų montavimu) baigiamajame etape galėjo užsiimti tik šie koncernai. "Lockheed Martin" buvo vienas iš koncernų, kurie galėjo vykdyti "Solar Warden" erdvėlaivių statybą (Ten pat, p. 189).

ICC koncernai kaip ir karo metais SS naudojo priverstinį, arba anot Salla insaidserių - vergų darbą (Ausserirdischen, p. 345). Goode teigimu ICC bazėse Žemėje, Mėnulyje ir kitur naudojamas vergų darbas. 2015 m. Corey Goode išplatino pranešimą apie inspekcinę kelionę, kurios metu jis dvi dienas praleido Marse (Ten pat, p. 346). Anot jo kolonijų Marse vadovai gyrėsi, kad gali gaminti labai pažangių technologijų daiktus ir kad turi prekybinius susitarimus su daugiau kaip 900 nežemiškų civilizacijų (Ten pat, p. 350). Britų tarpplanetinė draugija tiria diktatorių Marse nuvertimo galimybę (Ten pat, p. 352). 2015 m. liepos 11 d. Liverpulyje British Interplanetary Society surengė konferenciją tema "Kaip nuversti Marso diktatorius". Kalba ėjo apie Marso kolonijas (Ten pat, p. 353). Konferencijoje kaip hipotetiški aptarti visuomeniniai santykiai, kurie realiai egzistuoja Marso kolonijose, priklausančiose ICC (Ten pat, p. 355). JAV kongresas 2015 m. liepos 15 d. svarstė įstatymą "H.R.1508: Space Resource Exploatation and Utilization Act of 2015", kuris kosmose (už Žemės ribų) koncernų vykdomai kalnakasybai suteikė teisinę apsaugą. Dauguma atitinkamo komiteto narių tikėjo, kad kalba eina apie būsimą reiškinį, tačiau įstatymas iš karto suteikė firmoms teisinę apsaugą, t. y. toms firmoms, kurios jau dešimtmečius tokią veiklą vykdo. Aktas saugo tų kalnakasybos įmonių teises, kurios investuos į būsimą erdvės tyrimą (Ten pat, p. 356).

ICC susiformavimui didžiulę reikšmę turėjo MJ-12 grupė, Trumeno 1947 m. įkurta NSO reiškiniui tirti, ilgainiui, sąveikoje su CIA, virtusi slaptosios JAV vyriausybės branduoliu. MJ-12 grupė apsisprendė apeiti laivyną ir kitas karines institucijas ir slapta išvystyti kitą kosminės erdvės programą, remiantis privačiais partneriais. Čia buvo itin didelis CIA vaidmuo: CIA atkirto vyriausybę nuo to, kas iš tikro vyksta teritorijoje "S-4" ir kituose gamybos centuose. CIA veikė tiesiogiai vadovaujant MJ-12, Eisenhoweriui ir kariškiams liekant nežinioje (Ausserirdischen, p. 193). "S-4" kaip tik buvo CIA žinioje. CIA agentas "Stein" papasakojo kaip jis ir jo CIA bendradarbis 1958 m. buvo pakviestas prezidento Eisenhowerio į ovalųjį kabinetą. Prezidentas papasakojo jiems apie nežemiško gyvenimo pažinimo pažangą ir technologijas (Ten pat, p. 194). Eisenhoweris iš "Stein" ir jo viršininko norėjo pasiekti, kad MJ-12 padarytų pranešimą jam, o jei to nepadarytų, pagrasino kariuomene. "Stein" papasakojo taip pat, kad "S-4" jis matė ne tik skraidančias lėkštes, bet ir ateivį (pilkąjį), kuris kalbėjosi su jo viršininku CIA. Po to "Stein" Baltuosiuose rūmuose turėjo papasakoti, ką jis matė "S-4". Dalyvavo ir FBI direktorius J. Edgar Hoover. Per 3 metus po to, kai 1952 m. zona Area 51 buvo perduota CIA , jie ją labai išplėtė lėkščių projektui ir santykiams su ateiviais. Įvairūs koncernai kaip kad "Lookheed Martin" dalyvavo tyrimų projektuose, realizuojamuose "S-4" (Ten pat, p. 195). Dėka Nelsono Rockfelerio vyriausybės reorganizacijos planų sėkmingo realizavimo, MJ-12 gavo institucinę priemonę inicijuoti savo pačių kosminę programą už prezidento ir kariškių kontrolės (Ten pat, p. 196).

Kenedžio, Johnsono ir Niksono laikais privačia iniciatyva rengiamos MJ-12 kosminės erdvės programos rėmuose buvo išvystytos galingos erdvės kelionių ir ginklų sistemos. Toks privataus kapitalo slaptų kosminių programų augimas vadovaujant MJ-12, galiausiai privedė prie ICC įkūrimo. 1987 m tai jau buvo megakoncernas. Pasak Goode ICC-GWP yra didžiulė kosminė industrija, gaminanti labai aukšto technologinio lygio gaminius ne tik "atskilusioms žmonių civilizacijoms", bet ir "kitų žvaigždžių sistemų civilizacijoms". Vyksta didžiulio masto prekyba su atskilusiomis žmonių ir nežemiškomis civilizacijomis (Ausserirdischen, p. 198). Į klausimą ar "Lockheed", "Northrup Grumman" arba "Boing" stipriai įsitraukusios į privačios iniciatyvos industrija remiamas kosmines programas, Goode atsakė teigiamai, pridėdama, jog yra "Super-Gremien" arba "superkomitetai". Tokie vyriausybės užduotis gavę koncernai sudaro nuolatinius komitetus. Firmos stengiasi gauti vietą ICC superkomitete (Ten pat, p. 199). O NS mokslininkai, atvykę į JAV pagal "Paperclip" operaciją, gavo vadovaujančius postus militariniame-industriniame komplekse. Taigi ir tie koncernai, ir pati ICC yra infiltruota. Kartu su ICC susiformavimu daugelis vadovaujančių asmenų kartu su MJ-12 grupe, istoriškai yra susiję su Tamsiuoju laivynu (Ten pat, p. 200).

Kaip jau sakyta, MJ-12, jo veiklos išdavoje atsiradęs ICC, glaudžiai susiję su CIA. Kenedžio likime CIA suvaidino lemtingą vaidmenį. Kenedis žinojo apie aukšto lygio technologijas - jis lydėjo James Forrestal jo 1945 m. kelionėje po Vokietiją (Antarktis, p. 202 - 203). 1961 m. birželio 28 d. Kenedis parašė slaptą memorandumą Dullesui, kur pareikalavo priėjimo prie MJ-12 aktų, kiek tai susiję su psichologiniu karu. Dulleso atsakyme NSO vadinami sovietų propaganda (Ten pat, p. 205). Ir faktiškai jis atsakė duoti priėjimą prie MJ-12. Dulleso siekis neužleisti pozicijų matyti vadinamajame Angletono akte - memorandume. 1974 m. Angletonas buvo privertas pasitraukti iš CIA šefo kovai su špionažu pareigų (Ten pat, p. 207). Jo didžioji dalis aktų buvo sudeginti. Iš ugnies buvo ištrauktas vienas memorandumas, 1999 m. birželio 23 d. pasiųstas Cooperiui. Pasak R. Woodo šis dokumentas yra neabejotinai originalas su privalomu erelio vandens ženklu. Kalba eina apie 7-o dešimtmečio pradžios dokumentą. Dokumente atsispindi kova tarp MJ-12 ir Kenedžio (Ten pat, p. 210). Tai Dulleso instrukcija, patvirtinta kitų 6 MJ-12 narių, vadinama "Projekto laukas". Tai ne kas kita kaip įsakymas nužudyti (Ten pat, p. 211). Kenedis savo inauguracinėje kalboje 1961m. sausio 20 d. pasiūlė SSRS bendradarbiauti kosminėje erdvėje (Ten pat, p. 214). Tai be abejo būtų labai sumažinę karinio-pramoninio komplekso reikšmę ir MJ-12 galią. 1963 m. rugsėjo mėn. Kenedis išsakė SSRS ir JAV bendradarbiavimo kosminėje erdvėje ir misijose į Mėnulį iniciatyvą. O iš CIA Kenedis pareikalavo perduoti slaptus NSO dokumentus NASA (Ten pat, p. 215). Chruščiovo sūnus Sergejus teigia, kad jo tėvas 1963 m. lapkričio mėn. pasiūlymą priėmė (Ten pat, p. 217). Visa tai mažiau kaip savaitė iki jo nužudymo. 1963 m. lapkričio 12 d. Kenedis išleido Nacionalinio saugumo ir akcijos memorandumą Nr. 271 apie kooperaciją su SSRS išorinio kosmoso reikaluose (Ten pat, p. 218). Kartu Kenedis išleido slaptesnį memorandumą CIA direktoriui Jon McCone apie slaptą visų NSO aktų (CIA ir USAF), susijusių su nacionaliniu saugumu, patikrinimą. Pareikalauta pateikti duomenis iki 1964 m. vasario 1 d. (Ten pat, p. 220). Tikslas buvo gauti duomenis apie protingų būtybių veiklą (Ten pat, p. 221). Kenedžio pavedimas faktiškai reiškė reikalavimą atskleisti Ketvirtojo Reicho egzistavimą. Memorandumas Nr. 271 bei minėtas dar slaptesnis memorandumas CIA yra įrodymai, kad Kenedis bendradarbiavimą su SSRS kosmoso reikaluoe tvirtai susiejo su slaptų NSO dokumentų atskleidimu. 1963 m. lapkričio 12 d. Kenedis pasiekė susitarimą su Chruščiovu dėl bendros kosmoso misijos ir pasidalinimo NSO aktais. Minėtame apdegusiame Angletono dokumente sakoma, kad jei aukštas JAV pareigūnas nenori bendradarbiauti su MJ-12, leidžiama jo politinė mirtis. Tai buvo susieta su Kenedžio paklausimu CIA dėl NSO aktų (Ten pat, p. 223). Ant Kenedžio memorandumo CIA atsiranda prierašas ranka - Colby atsakymas Angletonui dėl MJ-direktyvos 11/20/63. Colby duoda suprasti (dvi dienas prieš Kenedžio nužudymą), kad reikia pritaikyti MJ-12 direktyvą. Tas prierašas ranka susieja MJ-12 grupę, R. Angletoną su Kenedžio nužudymu per MJ-12 direktyvą (Ten pat, p. 224). Kenedžio memorandumai įvertinti kaip tiesioginis grąsinimas MJ-12 operacijoms, sukeliantis riziką būti atidengtoms Ketvirtojo Reicho kosminėms programoms Antarktidoje. Angletonas priėmė sprendimą įvykdyti žmogžudystę. Buvęs CIA agentas Howard Hunt pasakė, kad Kenedis buvo nužudytas todėl, kad jis norėjo išduoti Sovietų Sąjungai didžiausias mūsų paslaptis (Ten pat, p. 228). Taip susiejama viskas - Kenedžio planas bendradarbiauti su SSRS ir siekis gauti NSO dokumentus. Kenedžio nužudymas reiškė Amerikos respublikos pabaigą ir tamsią Ketvirtojo Reicho įtaką visoms Amerikos gyvenimo sritims iki mūsų dienų (Ten pat, p. 229).

Svarbu pabrėžti, kad CIA su savo MK-ULTRA ir MILAB programomis veikė sąveikoje su MJ-12, ICC ir vokiečių slaptosiomis kosminėmis programomis, jų atramos bazėmis Antarktidoje, Mėnulyje, Marse ir kitur Saulės sistemoje, be kita ko ruošiant kadrus slaptųjų programų laivynams, pacientus medicininiams bandymams, bei vergus gamykloms. Tai liudija Penny Bradley istorija. Ji buvo pagrobta 4 metų, 1959 m. ir nugabenta į CIA būstinę Langley Virdžinijoje. Ji prisimena, kad direktorius buvo Allen Dulles (Kasten, p. 222). Ji praėjo programavimą "Monarch", siekiant jos asmenybės suskaldymo (Ten pat, p. 223). Ja rūpinosi "rudai žali drakonai". Jai vystė tokius paranormalius sugebėjimus kaip telepatija ir aiškiaregystė. Ka jai buv 6 metai, jai implantavo į ausį čipą. Taip ji buvo susieta su kvantiniu kompiuteriu. Kai jai suėjo 9 metai, jos traumavimas baigėsi, bet ji jau turėjo daug alterių (Ten pat, p. 224). Ji tapo "multidimensine" (Ten pat, p. 225). ICC ir vokiečių slaptojo ("Tamsiojo") laivyno egzistavimui svarbų vaidmenį vaidina MILAB programa, kai iš pagrobtųjų daromi kareiviai ar šnipai, prižiūrimi reptiloidų ar hibridų (Ten pat, p. 57). Visi šioje programoje atsidūrę tarnauja militarinėse organizacijose, būna veikiami minčių kontrolės ar dalyvauja medicininiuose eksperimentuose. MILAB gretose vyrai ir moterys treniruojami tapti superkareiviais armijoje, laivyne, oro pajėgose (Ten pat, p. 60). Pasak Bartley MILAB institucijos stacionuojamos po žeme, kur vykdomi sunkūs tardymai, kankinimai (Ten pat, p. 61). Kankinimų tikslas - tapatybės suskaldymas, t. y. fragmentuotos asmenybės kūrimas. Tokios dirbtinai suformuotos asmenybės pasitarnauja astralinėse operacijose arba telepatijoje (Ten pat, p. 62). Tuo tarpu vyrai MILAB nėra kankinami (Ten pat, p. 63). Per MILB programą vokiečiai grobia mokslininkus ir inžinierius ir vežasi juos į Marsą ir Cererą (Kasten, p. 235).

CIA vienokia ar kitokia forma kuruojamuose projektuose buvo tiriamos laiko kelionių galimybės. Nacius su šia technologija supažindino reptiloidai ir 7-8 dešimtmetyje vokiečiams Kibernetinėje laboratorijoje (ICC, Marsas) pavyko ją įvaldyti. Preston Nichols ir Peter Moon knygoje "Das Montauk Projekt: Eksperimentemit der Zeit" atskleidžiama kas vyko atramos punkte Montauk Long Island po žeme. Laiko tyrimai prasidėjo su "Filadelfijos" eksperimentu 1943 m. (Kasten, p. 263). Po 40 metų laivas vėl išplaukė - taigi tai buvo laiko sulenkimas. Eksperimento direktorius buvo vokiečių matematikas John von Neumann (1903 - 1957), po karo dirbęs "Brookhaven National Laboratory". Jis parašė studiją "Project Phoenix" (Ten pat, p. 264). Pamažu pradėta suprasti mintis, jas gaudyti ir fiksuoti. Pojektas "Feniksas" buvo tęsiamas Fort Hero, kur ir "SAGE - Radarantenne" buvo pajungtos. Tuose projektuose pavyko mintis elektroniškai sustiprinti ir atverti laiko portalus. 1983 m. "Montauk" buvo atvertas funkcionalus laiko portretas, tačiau DARPA ir CIA jau anksčiau turėjo tokias technologijas. Jie jas naudojo jau nuo 1968 m. "Pegaso" projekto. NS tyrinėtojai "Montauk" projektą pradėjo naudoti gatvės vaikų siuntimui į praeitį. Penny Bradley per tokį portalą buvo pasiųsta į Marsą (Ten pat, p. 265). Andrew D. Basiago dalyvavo "Pegaso" projekte 1968 m. Tai itin slaptas DARPA projektas, įgalinęs Filadelfijos tipo eksperimentus. Basiago buvo gal pirmasis žmogus teleportuotas atgal į praeitį ir, be to, patekęs į praeitį jis net buvo nufotografuotas (Ten pat, p. 266). Fotografija vaizduoja sceną prieš Linkolno pasisakymą 1863 m. lapkričio 19 d. Šią seno foto Andrew Basiago rado 2003 m laikraštyje. Taigi nuotrauka yra šio istorinio įvykio patvirtinimas (Ten pat, p. 268).

Deep State, kurio dalis yra ir CIA, praktikuoja sutarčių pasirašymą su žmonėmis, pagal kurias jie tam tikrą laiką dirba už planetos ribų, pav. Marse. Tokios rekrūtavimo programos dėka per CIA žmonės pasitelkiami darbui ICC ir Tamsiajame laivyne. Laura Eisenhower pasakė, kad ji ir jos tuometinis draugas patyrė intensyvų rekrūtavimo bandymą būti paimtais į vieną tokių programų. Goode teigia, kad tūkstančiai žmonių kasmet tokiu būdu rekrūtuojami ir po to praleidžia vargingą gyvenimą Marse ar kitur Deep State pavaldžiose institucijose (Space Force, p. 223). Goode teigimu egzistuoja galaktinė prekyba vergais, kurios išdavoje milijonai žmonių iš Žemės buvo paimti į tolimąsias kolonijas ir kitus pasaulius (Ten pat, p. 225). Tokiu būdu kiekvienais metais paimama šimtai tūkstančių žmonių. Taip pat yra specialūs medžiotojai, kurie turi reikalingų žmonių sąrašus. Tokie puikiai žino, kad jų aukos nugabenamos už Žemės ribų. Iliuminatai pagautus žmones nugabena į paskirstymo centrus, kur nusprendžiama ar jie bus pasiųsti po žeme Žemėje, ar kaip prekė bus pateikti nežemiškoms civilizacijoms. Vergai yra prekė už kurią iš nežemiškų civilizacijų gaunamos technologijos ir kita (Ten pat, p. 226). O elitai iš vergų prekybos daug uždirba. Tony Rodrigues, davęs interviu 2016 m., pasakojo, jog buvo privertas 20 metų kaip vergas tarnauti Deep State, kadangi nuskriaudė vieną mokinį, buvusį aukšto rango iliuminato sūnumi (Ten pat, p. 227). Po 20 metų jam buvo atlikta amžiau regresija, jo atsiminimai ištrinti ir jis buvo sugrąžintas gyventi savo gyvenimo, tarsi nieko nebūtų atsitikę. O tuos 20 metų jis praleido kaip narkotikų kurjeris ir sekso vergas, o likusius 14 metų - Mėnulyje, paskui Marse, kol buvo perkeltas į Cererą, kur dirbo kaip vergas kalnakasyboje ir Tamsiajame laivyne (Ten pat, p. 228). Yra William Pawelec liudijimas. Jis buvo programuotojas karinėse oro pajėgose, dabar įkūręs savo nuosavą firmą. Jis taip pat dirba JAV gynybos įmonėje "SAIC" ir "EGandG" (URS Corporation). 2001 m. jis davė interviu Steven M. Greer. Jo interviu paskelbtas po jo mirties 2010 m. Pasak jo RFID-Tracking-Chips sukurti ir išplėtoti jau 1979 m. Viso to pagal Paweleco reikėjo tam, kad pagrobtieji asmenys būtų greitai lokalizuoti (Ten pat, p. 230). Jis spėja, kad milijonai pagamintų čipų buvo panaudoti galaktinėje prekyboje vergais ir prievartiniame darbe kolonijose stebėjimui (Ten pat, p. 231). Yra įrodymų, jog Pasaulio prekybos centro bokštai buvo sugriauti energetiniais ginklais iš kosmoso (Space Force, p. 221 - 222). Netiesiogiai ta įrodo JAV gynybos ministro Mark Esper pareiškimas 2020 m., kad Amerikos priešai tokias technologijas turi, t. y. žudikiškus palydovus, energetinius ginklus (p. 222). Ir uraganai arba gaisrai sukeliami sąmoningai satelitų pagalba iš orbitos arba GWP erdvėlaivių, aprūpintų energetiniais ginklais. Tokie falšflagai iš kosmoso inscenizuojami ir įgalinami per NRO-CIA komandas (Ten pat, p. 223).

6. Vokiečių ir amerikiečių (bei sovietų) veikla Mėnulyje, Marse ir kitur Saulės sistemoje

Vokiečiai savo "Vril" draugijos pastangomis sukurtais erdvėlaiviais pasiekė Mėnulį ir Marsą dar karo metais. Vril/NS erdvėlaiviai galėjo pasiekti hipergarsinį greitį (daugiau kaip 5,1 Mach (6297 km/h) ir manevrus daryti 60 laipsnių kampu. Corey nuomone "Vril" erdvėlaiviai iki 4 - o dešimtmečio pabaigos galėjo nuskristi jau 384 400 kilometrų, pasiekdami Mėnulį, palikdami ten pirmuosius astronautus ir įrengdami stotį. Pasak jo naciai rado seną pastatą, kuris priklausė didesnėms būtybėms ir čia įsirengė laikiną stotį, daugiausia požemyje (Ausserirdischen, p. 126 - 127). Al Bielek, dalyvavusio "Filadelfijos" eksperimento tęsiniuose, "Vril" ir nacių laivai startavo į Mėnulį iš Antarktidos. Anot jo vokiečiai ten buvo jau 1947 m. (Ten pat, p. 127; išnaša Nr. 2). Bulgarų tyrėjas Vladimir Terziski, remdamasis SS dokumentais, detaliai aprašančiais NS kosmoso programą, teigia, kad pirmais vokiečių nusileidimas Mėnulyje įvyko 1942 m. "Miethe" įrenginiu. Pirmasis žmogus Mėnulyje buvo kapitonas leitenantas Werner Theisenberg. Nuo pirmos dienos vokiečiai iškasė tunelį ir taip iki karo pabaigos jau turėjo nedidelę tyrimų stotį (Ten pat, p. 127, išnaša Nr. 3). Konkrečiai Terziski duomenimis pirmasis vokiečių nusileidimas Mėnulyje įvyko 1942 m. rugpjūčio 23 d. Šita misija įvyko iš Vokietijos, tačiau po karo visos nacių kosminės kelionės jau vyko iš Neuschwabenland (bazės 211) (Kasten, p. 137).

Goode teigimu "Vril" sėkmė pagrįsta tuo, kad juos parėmė nežemiška rasė iš Alpha-Draconis žvaigždžių sistemos, kuri bendradarbiavo ir su požeminėmis žmonių rasėmis (Ausserirdischen, p. 127). Hitlerio pastangos kare žlugo, tuo tarpu "Vril" pasiekė neįtikėtinų pasiekimų. Be kelionių į Mėnulį įvyko ir tarpžvaigždinė kelionė į Aldebaraną 5-o dešimtmečio pirmoje pusėje. Tačiau bandymas erdvėlaivius pasiųsti per portalus dar prieš suprantant gerai kas tie portalai apskritai yra, žlugo. Vėl buvo dirbama prie portalų. Buvo išvystyti kelionių skaičiavimų fiziniai ir matematiniai modeliai (Ten pat, p. 128).

Vokiečių Mėnulio stotis Alpha buvo paversta Mėnulio įgulos vadovybe (Lunare Einsatzkommando) (Ausserirdischen, p. 300). Vladimir Terziski teigimu erdvėlaiviais su tachionų varikliais ("Haunebu 1" ir "Haunebu 2 tipo) 1944 m. į Mėnulyje statomą stotį buvo atvežti žmonės, medžiagos ir pirmieji robotai (Ten pat, p. 301; išnaša Nr. 10). Pasak Terziski rusai ir amerikiečiai 6-ame dešimtmetyje pirmą kartą nusileido Mėnulyje su savo lėkštėmis. Jie tapo svečiais nacių požeminėje bazėje (Ten pat, p. 301). Goode patvirtina, kad dar prieš amerikiečiams ir rusams išsilaipinant vokiečiai jau turėjo svastikos formos stotį Mėnulyje. Pasak Goode greičiausiai vokiečiai sudarė slaptą susitarimą su amerikiečiais. Taip susiformavo Lunar Operations Command (LOC) (Ten pat, p. 302). Pirmasis insaideris, kuris panaudojo abreviatiūrą LOC, buvo Randy Cramer (arba kapitonas Kaye), kuris teigia 20 metų (1987 - 2007) atlikęs slaptą tarnybą kosminėje programoje (Ten pat, p. 302, išnaša Nr. 13). Cramer sako, kad 1987 m. jis baigė vaikams skirtą slaptą superkareivių programą "Operation Moonshadow", buvo priimtas į LOC (Ten pat, p. 302). 2015 m. Goode pranešė, kad 1987 m. jis taip pat buvo Mėnulio lunariniame centre, kur jis pasirašė sutartį dėl 20 metų tarnybos (p. 303). Mėnulis suvokiamas kaip diplomatiškai neutrali zona (Ten pat, p. 303). Pasak Cramer Mėnulis yra padalintas į atskiroms šalims priklausančias teritorijas. Yra teritorijos, apgyvendintos įvairių ateivių grupių, kurios irgi turi savo stotis (Ten pat, p. 304). Panašiai kalba apie Mėnulį ir Goode - kad ten yra dešimtys ateivių ir antikinių atskilusių žmonių grupių. Mėnulis priimamas kaip diplomatinė teritorija ir tai visų gerbiama (Ten pat, p. 305).

Jau karo metais buvo daug skrydžių į Mėnulį, atgabenta statybinių medžiagų. Tam tarnavo "Haunebu I" ir "Haunebu II". Iš pradžių naciai Mėnulio paviršiuje maskavosi ir veikė tik tamsiojoje pusėje, bet kai įsirengė koloniją, atmetė šalin visas abejones ir pastatė didžiulį svastikos formos pastatų kompleksą. 7-ame dešimtmetyje jis išaugo į 11-os aukštų varpo formos požeminį pastatą (Kasten, p. 156). Anot Corey Goode MILAB agentai turi aparatus su antigravitacine technologija ir laisvai patenka į nacių stotį Mėnulyje - LOC, kuri galiausiai virto tarpgalaktinių jungtinių tautų institucija (Kasten, p. 157). Corey Goode sako, kad Mėnulio stotis yra trapecijos formos ir prieinama tik Tamsiajam laivynui, ICC personalui bei Jungtinėms Draco pajėgoms (Ten pat, p. 158; tai regimas prieštaravimas: viena vertus pabrėžti nacių įtaką, o kita vertus kalbėti apie LOC kaip NASA kontroliuojamą instituciją. Bet matyt reikia suprasti, jog nepaisant formalios priklausomybės NASA, realiai didžiausią įtaką turi naciai, vokiečiai, kurie visgi sugeba palaikyti formaliai diplomatiškus santykius su amerikiečiais ir kitais). Mėnulyje yra 5 tarpusavyje susijusios bazės, įrengtos daugiausia tamsiojoje Mėnulio pusėje (Ten pat, p. 160). Naudojama kriogeninė aparatūra, kad ilgose kelionės išvengti šoko. Paviršiuje yra gyvenamieji būstai komandų nariams, kurie čia gyvena kol laivai remontuojami. Bazėje Nr. 1 gyvena apie 199 ateivių ir apie 500 hibridų. Jie turi 17 erdvėlaivių savo reikalams. Bazė Nr. 2 skirta pagrobtiesiems. Naujai atvykusiems įdedami implantai ir naudojami narkotikai. Tiems, kurie paleidžiami, ištrinama atmintis. Bazė Nr. 3: primena Holodeck in Star Trek. Tarnauja poilsiui - sportas, filmai, pasivaikščiojimai, vonios, stadionas. Personale - 30 ateivių ir 150 hibridų. Bazė Nr. 4: mažiausia ir svarbiausia. Tai koordinacinis centras, todėl ji slapčiausia. Iš čia skrendama į Žemę, Marsą, kitas planetas, kitas galaktikas. Žmonėms uždrausta į šią bazę įžengti. Bazė Nr. 5: čia energijos gamybos šaltiniai, elektromagnetiniai įrankiai ir lazeris. Žmonėms neleidžiama jų pamatyti (Ten pat, p. 163 - 164). LOC Mėnulyje buvo labai išvystytas, kai NASA jį perėmė. Mėnulio stotys siuntė erdvėlaivius į asteroidus ir Saturno palydovus. Tamsusis laivynas savo pagrindinę būstinę turėjo Mėnulyje ir aktyviai veikė visoje Saulės sistemoje (Ten pat, p. 188). Kitoje Mėnulio pusėje susikūrė savotiška policija judėjimo Saulės sistemoje kontrolei. Vyko glaudus bendradarbiavimas su reptiloidais, parūpindavusiais naujausias technologijas ir ginkluotę (Ten pat, p. 189).

Pasak Goode bazė Mėnulyje buvo inkorporuota į JAV slaptą kosminę programą, kuri buvo infiltruota nacių simpatikų ir buvo žinoma kaip Lunar Operations Command (LOC). Jie pasinaudojo JAV industriniu potencialu, kad sukurti postą Mėnulyje (Ausserirdischen, p. 148). Tamsiojo Laivyno bazė Mėnulyje virto savotišku Pentagonu, disponavusiu įspūdingomis technologijomis, ginklais, pajėgiais sunaikinti kiekvieną priešą Saulės sistemoje (Kasten, p. 196).

Pasak Len Kasten pirmoji vokiečių kelionė į Marsą įvyko 1945 m. balandžio mėn. Startuota ne iš Antarktidos. Tai buvo bendra vokiečių-japonų misija. Naudotasi greičiausiai "Haunebu III" (bet galbūt ir "Haunebu IV"), kurias buvo 74 m. skersmens ir galėjęs paimti keletą šimtų įgulos narių. Tokie erdvėlaiviai buvo varomi "Andromeda" tachionatoriais, t. y. elektromagnetiniais gravitaciniais varikliais. Tuo metu elektroninė automatizacija dar buvo primityvi ir visa kontrolė buvo atliekama ranka. Tachionų variklį greičiausiai sukūrė Arnold Sommerfeld (Kasten, p. 179). Matyt buvo planuojama, kad įgulos nariai liks Marse, kad ten įkurtų nedidelę žmonių koloniją, todėl tiek daug keleivių būta laive. Pasak Terziski kelionė truko 8 mėnesius, nes po Žemės traukos jėgos įveikimo, jie išjungė tachionų variklius. O neišjungus kelionė būtų trukusi 2-3 dienas. O galbūt erdvėlaivis pasinaudojo portalu. 1946 m. sausio m. oficialiai gimė vokiečių kolonija Marse (Ten pat, p. 180). Tiesa Tompkinso teigimu 1945 m. balandžio pabaigoje surengta kelionė į Marsą (dalyvavo ir 3 japonai) baigėsi katastrofa (Ausserirdischen, p. 401). 5-ame dešimtmetyje kolonija sparčiai augo, buvo aprūpinama statybinėmis medžiagomis. Dabar jau buvo startuojama iš Bazės Nr. 211 arba Argentinos. 1975 m. tai jau buvo didelė kolonija, pavadinta "Aries Prime", kurios 90 procentų buvo po žeme. Buvo "Aries Prime" fabrikas, turintis įspūdingas technologijas. Dabar yra trys atskiros bazės, sujungtos po žeme (Ten pat, p. 181). Bazė Nr.1 skirta pragyvenimui reikalingų produktų atsargoms, erdvėlaivių detalėms. Didžiulėse požeminės salės gali priimti net tarpžvaigždinius ir tarpgalaktinius laivus. Bazė turi 20 savų erdvėlaivių. Nuo 1990 m. ten nuolat dirba 100 žmonių, 350 hibridų ir 30 ateivių. Oficiali kalba yra Hochdeutsch. Vyksta prekyba su visa Galaktika. Bazėje yra ligoninė su psichiatriniu skyriumi, kur naudojamos pažangios PSI-technologijos su galimybe implantuoti atsiminimus ir juos pašalinti (Ten pat, p. 182). Baze Nr. 2 yra koordinacinis centras. Čia suplaukia informacija, koordinuojama ir pritaikoma situacijai. Šioje bazėje dirba 500 žmonių, 300 hibridų ir 400 ateivių. Bazė Nr. 3 yra kombinuotas auklėjimo ir švietimo centras. Iš čia eina įsakymai, paskleidžiami per Marso internetą. Komanda susideda iš 350 pilkųjų, 300 hibridų ir 75 žmonių. Treneriai turi savus erdvėlaivius. Žmonėms neleidžiama vairuoti šiuos erdvėlaivius, nes naciai bijo, kad jie paspruks iš Marso (Ten pat, p. 183). Tamsusis laivynas veikia išimtinai už Saulės sistemos, yra labai militarizuotas, slaptas, turi didžiulius laivus (ištisas laivų flotiles), veikia Drakonų aljanso pusėje ir kovoja kartu su jais karuose kitose žvaigždžių sistemose (Ausserirdischen, p. 149). Nacių idealai su imperialistine Drako dvasia sutapo (Ten pat, p. 150). Goode įstikinimu naciai gavo Drako-federacijos paramą, o taip pat iš grupės, kurią naciai laikė nežemiška (kalbėta apie "Arianni" ar "arijus", kurie iš tiesų buvo senovinės civilizacijos, įsikūrusios po žeme, palikuonys ir kurie turėjo savo erdvės programą ("Silberflotte"), o taip pat dideles bazes po Himalajais ir kai kuriose kitose vietose (Ten pat, p. 144).

Iki 8-o dešimtmečio vokiečių atramos punktai nuolat plėtėsi. 1975 m. jie gavo vardą "Ariel Prime". Jie buvo nacių kontrolėje (Kasten, p. 192). Kai Braunas tapo NASA direktoriumi, naciai nusprendė visą koncernų bazėje Nr. 211 struktūrą perkelti į Marsą, nes jis buvo tinkamesnis judėjimui Saulės sistemoje. Be to, su Brauno NASA ir H. Kammlerio kaip karinio autoriteto Antarktidoje parama naciai tikėjosi čia įsteigti savo mokslinį-technologinį centrą. Naujoji bazė Marse gavo "Interplanetary Corporate Conglomerate" (ICC) vardą. Daugelis firmų bazėje Nr. 211 atidarė savo filialus ICC. Vokiečių kalba čia buvo oficiali (kai Antarktidoje jau dominavo anglų kalba). Susiformavo mišinys iš amerikiečių ir vokiečių firmų - "TRW", "North American", "Philco", "Lockheed Martin", "Douglas Aircraft Company", "General Dynamics", "Northrop Grumann Space Technology", NASA, "JPL Planetary Resources", "Boeing", "Astro-Feinwerktchnik Adlershof GmbH", "Jena-Optronik" ir kt. Visi kartu formavo ICC (Ten pat, 193). Visa ši informacija dėka Ileanos, kuri 50 metų dirbo ICC ir po amžiaus regresijos buvo sugrąžinta į Žemę į savo ankstesnį amžių (Ten pat, p. 194). Modernius plazminius variklius tiekia "Ad Aastra Rocket Company", "AE Aerospace", hibridinius joninius variklius - "Lutva Aeronautics" iš Vokietijos. Svarbiausios akcinės bendrovės yra: "Allianz" (vokiečių), "AmerisourceBergen" (amerikiečių), "Aviva" (britų), "Bayer AG" (vokiečių), "Biogen Inc." (amerikiečių), "Boeing" (amerikiečių), "Daimler AG" (vokiečių), "Exxon Mobil" (amerikiečių), "General Dynamics" (amerikiečių), "Gilead Sciences" (amierikiečių), "GlaxoSmithKline" (britų), "JP Morgan Chase" (amerikiečių), "Lockheed Martin" (amerikiečių), "NASA JPL" (amerikiečių), "Merck" (amerikiečių), "Monsanto" (amerikiečių, bet perimta "Bayer"), "RAND Corporation" (amierikiečių), "Kroger" (amerikiečių), "Pfiser" (amerikiečių), 'RAND Corporation" (amerikiečių), "Siemens" (vokiečių), "Syngenta" (šveicarų), Talanx (vokiečių) (p. 194). ICC turi 4 didelis palydovus, besisukančius apie Marsą, o taip pat kosminę stotį (Ten pat, p. 195). Su "Aries Prime" įkūrimu 1975 m. ir ICC pažanga 9-ame dešimtmetyje Marsas virto pilnaverte vokiška planeta, Ketvirtojo Reicho būstine, namais. Aries Prime įkurtas kaip sostinė ir greit absorbavo 10 mažesnių miestų (Ten pat, p. 196). Be to, Marse buvo reptiloidų kolonija (Ten pat, p. 197). Dar yra insektoidų rasė (Ten pat, p. 198).

Veikia Marso gynybos pajėgos (MDF). MDF paklūsta Vokiečių aukščiausiai vadovybei ir dirba kartu su įvairiais amerikiečių kosmoso institucijų vienetais srityse, susijusiose su Kabala. Jeigu erdvėlaivis nėra registruotas MDF, jis yra apšaudomas. Buvo sudaryti susitarimai tarp MDF ir JAV gynybos ministerijos. Marse susiformavo policinė valstybė. Dauguma Marso piliečių turi čipus smegenyse, jų mintys stebimos kvantinio kompiuterio (Kasten, p. 234). Vokiečiai siekia sukurti rasę, protingesnę už Žemės žmones. Tuo rūpinasi "Brain Drain" nuo 7-o dešimtmečio. Per MILB programą vokiečiai grobia mokslininkus bei inžinierius ir vežasi juos į Marsą. Marsas šiuo metu yra vergų, kuriuos seka kvantinis kompiuteris, kolonija (Ten pat, p. 235). Vergija taip pat praktikuojama nacių kolonijose Saturno palydove Titane, Cereroje ir kitur (Kasten, p. 113). 2015 m. Corey Goode išplatino pranešimą apie inspekcinę kelionę Marse (Ausserirdischen, p. 346). Jie (kolonijų Marse vadai) gyrėsi, kad gali gaminti labai pažangių technologijų daiktus ir kad turi prekybinius susitarimus su daugiau kaip 900 nežemiškų civilizacijų (Ten pat, p. 350). Britų tarpplanetinė draugija tiria diktatorių Marse nuvertimo galimybę (Ten pat, p. 352). 2015 m. liepos 11 d. Liverpulyje British Interplanetary Society surengė konferenciją tema "Kaip nuversti Marso diktatorius" (Ten pat, p. 353). Konferencijoje kaip hipotetiški aptarti visuomeniniai santykiai, kurie realiai egzistuoja pasak Goode Marso kolonijose, priklausančiose ICC (Ten pat, p. 355). JAV kongresas 2015 m. liepos 15 d. svarstė įstatymą "H.R.1508: Space Resource Exploatation and Utilization Act of 2015", kuris kosmose vykdomą koncernų kalnakasybą pavedė teisinei apsaugai. Dauguma atitinkamo komiteto narių tikėjo, kad kalba eina apie būsimą reiškinį, bet jie iš karto suteikė firmoms teisinę apsaugą - toms firmoms, kurios jau dešimtmečius tokią veiklą vykdo. Aktas saugo kalnakasybos įmonių, kurios investuos į būsimą erdvės tyrimą, teises (Ten pat, p. 356). Akte net pažadama panaikinti visus valstybinius įsipareigojimus tokių įmonių atžvilgiu, o tai reiškia bet kokio reguliavimo iš vyriausybės pusės atsisakymą (Ten pat, p. 357).

Marse egzistuoja galinga genų testavimo laboratorija, pajėgi iš anksto nustatyti kam žmogus tinkamas (Kasten, p. 199). Jie turi galimybę prieiti prie pagrobtojo sielos duomenų, kas leidžia nustatyti kuo jis bus suaugęs. Tai Ileanos informacija, kuri dirbo Marse kibernetinėje laboratorijoje, gaminančioje kyborgus. Kalba eina apie žmones, į kuriuos (jų kūnus ir smegenis) integruojami psioniniai, elektrofiziniai ir neurologiniai implantantai, paverčiant juos superkareiviais ar robotizuotais vergais, tokiu būdu modifikuotais. Mokslininkai taip pat gali sukurti kyborgus, kurie viskuo savo išore bus panašūs į pageidaujamus asmenis. Tai pasiekiama su nanotechnologijų pagalba (Ten pat, p. 200). Kibernetinė laboratorija ICC yra pajėgi perkelti sielą į kitą kūną ar laikinai laikyti ją elektromagnetinėje Stasis kameroje. Prisiminimai taip pat gali būti pašalinti ir laikomi mikročipe ir paskui implantuoti į kito žmogaus kūną ar kloną. Tai liečia ir trumpąją, ir ilgąją atmintį. Paprasta gavėjo sąmonė išjungiama (mindswiped, "blan-slated") iki gauna naują engramą. Kūnas iki perrašymo traktuojamas kaip "neįrašytas lapas") (Ten pat, p. 201). Engramme gali būti iš mikročipo perkeltas į Computer-Cloud satelite, o paskui perrašytas į biologinį kūną. Randy Cramer teigimu kūno dalys per kelias valandas gali būti atkurtos (ataugintos) "Regenerationstank". Apie tai kalbėjo ir Penny Bradley, Jems Rink (Ten pat, p. 202). Mirusiųjų prikėlimas Marse tai pat yra įprastinis dalykas. Jis gali įvykti tik esant idealioms sąlygoms, bet funkcionuoja panaudojant tam tikras priemones Regen-Tank ("Regenerationstank"). ICC turi gyvenimą prailginančias biologines technologijas, todėl žmonės gali likti sveiki gyvendami šimtus metų. Taip pat pasak Ileanos ICC mokslininkai išvystė "Smart Suits", protingus priedus, kurie apsaugo jų nešiotojus nuo elektromagnetinių lazerių ir dalelių šūvių. Tai tarsi kostiumas, kuris padidina judrumą ir greitumą, leidžia eiti sienomis, laisvai sklęsti, komunikuoti su kompiuteriu ir net būti nematomais, taip pat leidžia būti aprūpintais maistu, automatiškai pašalina išmatas, palaiko kūne tinkamą deguonies lygį. Šalmas leidžia jo nešiotoją teleportuoti į bet kurią planetos vietą, tereikia nurodyti tik koordinates (Ten pat, p. 203). Šalmas dematerializuoja ir rematerializuoja kūną per nanotechnologijas, panašiai kaip "Star Trek". Be to šalmas išplečia mąstymą, todėl erdvėlaivį galima valdyti tik mąstymu. Mokslininkai turi galimybę matyti scenarijus virtualioje realybėje - taip vyksta grupiniai susitikimai su žmonėmis iš kitų planetų (Ten pat, p. 204). Oro mūšiuose Tamsusis laivynas gali įžengti į Sprungtor (portalą?). Kitaip sakant pilotas gali nuspausti mygtuką ir patekti į portalą, kuris nugabena laivo įgulą į kitą planetą (Ten pat, p. 205).

Nuostabiausia tai, ką ICC mokslininkai išvystė yra amžiaus regresija. Jie gali bet kokio amžiaus individą pagrobti ir priversti metų metais gyventi jų kontrolėje, jiems pavaizduojant tarsi tai vyksta su jų sutikimu. Ir kai sutartyje namatytas laikas praeina, šio asmens atmintis ištrinama, jis paverčiamas "neįrašytu lapu", ir asmuo sugrąžinamas į momentą kai buvo sudaryta sutartis, ir jis tiesiog tęsia savo gyvenimą toliau, taip, tarsi gyvenimo už planetos ribų lyg nebuvo (Kasten, p. 206). Tai vadinamoji programa "20 metų ir atgal", nors tarnyba gali būti ir ilgesnė. Vis dėl to prisiminimai, patirtis, naujos savybės, ypatybės, sugebėjimai išlieka ir įvairiai pasireiškia - psichologinėmis problemomis pavyzdžiui (Ten pat, p. 207). 1969 m. gimęs Andy Pero - superkaireivis, iliuminatų paverstas žudiku, praėjo 10 misijų (Ten pat, p. 209). Randy Cramer superkareiviu buvo laboratorijoje sukurtas - jam buvo atliktas genetinis pagerinimas (Ten pat, p. 210). Jis tarnavo MDF. Oras anot jo Marse kaip Kilimandžare, kalnuose. Atramos punkto plotas - 150 000 kvadratinių metrų (Ten pat, p. 211). Cramerio teigimu yra kosminė stotis, kuri skrieja apie Jupiterį ir kuri naudojama tarpplanetiniams ir tarpgalaktiniams pasitarimams. Pagrindinės erdvės ten skirtinguose aukštuose turi net 1,5 km ilgio (Ten pat, p. 213). Dėl regeneracijos: yra kai kurie karininkai Marse, kurie dalyvavo ir antrajame pasauliniame kare, tad jie gyvena jau daugiau kaip šimtą metų (Ten pat, p. 214). Tony Rodriguez buvo pagrobtas 9 metų, priverstas dalyvauti programoje "20 metų ir atgal", nes įžeidė mokinį, kurio tėvas buvo aukšto rango iliuminatas. Kitą naktį jis buvo pagrobtas pilkųjų, atsidūrė erdvėlaivyje, buvo "apdorotas", pajungtas MK-Ultra programai sąmonės kontrolei ir nemažai metų turėjo praleisti Pietų Amerikoje kaip sekso vergas. Mėnulyje buvo ruošiamas kaip savižudis mirtininkas kovai Marse su insektoidais bei žmogiškos formos Dievo meldėjais (die Mantis) (Ten pat, p. 218). Po to per portalą nugabentas į Cererą, kur egzistuoja maži miesteliai, priklausantys Ketvirtajam Reichui ir kur užsiimama naudingų išteklių gavyba - kalnakasyba (Ten pat, p. 219).

Apie 20 metų tanybą slaptoje kosminėje programoje liudija Michael Relfe, Randy Cramer ir Corey Goode. Relfe ir Cramer teigia tarnavę Marse. Pasak jų atminties ištrynimui naudotos technologijos ir cheminės medžiagos. 2000 m. išėjo knyga pavadinimu "The Mars Records" apie Relfe pasisakymus, kuris teigia tarnavęs "Mars Defense Force" (Ausserirdischen, p. 308). "The Mars Records" parašyta Stephanie Relfe, profesionalios kineziologės, kurią Michael Relfe sutiko 1996 m. ir kuri padėjo jam įveikti jo emocines traumas, bet darbo su juo metu išryškėjo jo slapta tarnyba Marse (Ten pat, p. 309). Kai Relfei buvo 6 metai, jis buvo pagrobtas pilkųjų. Relfe įsitikino, kad pilkieji jo psichines galimybes padidino. Bet visa tai stebėjo slaptoji vyriausybė ir puoselėjo savus planus jo atžvilgiu. Jis pats buvo jo tėvo atžvilgiu vykdytų eksperimentų rezultatas ir jo gyvenimo kelias - ėjimas į laivyną - buvo apspręstas (Ten pat, p. 310). Tarnaujant 20 metų tarnyboje jiems buvo uždrausta gauti bet kokią informaciją apie įvykius Žemėje (Ten pat, p. 313). Kad užblokuoti jo psichinius ir fizinius sugebėjimus, kad užkirsti kelią atsiminimams gimti, jam buvo kažkas implantuota (Ten pat, p. 314). Marso lankymas Sprungtore technologijų pagrindu buvo įprastas dalykas (Ten pat, p. 316). 2014 m. pasisakė Randy Cramer. Jis sakėsi tarnavęs "Mars Defense Force", kurių tikslas buvo ginti 5 civilines kolonijas Marse, priklausiusias "Mars Colony Corporation". "Mars Defence Force" tarnauja pagal sutartį MCC (Ten pat, p. 317). Pasak Cramer "Mars Colony Corporation" buvo įkurta 1974 - 1975 m. Jo teigimu žemiečiai pirmą kartą atvyko į Marsą 7-ame dešimtmetyje, bet tuo metu dar nesugebėjo nieko rimtesnio imtis. 1970 m. buvo nusiųsta pirmoji tyrimų misija. 1975 m. MCC pradėjo statybas. Po savo tarnybos Marse Cramer tarnavo slaptoje kosminėje programoje. "Earth Defense Force", kurio rėmuose jis patruliavo cigaro formos erdvėlaivyje (transportiniame laive) Saulės sistemoje. Mokymai vyko Lunariniame centre. Paskui jie buvo perkelti į Titaną. Toliau mokymas buvo tęsiamas už Saulės sistemos ribų. Jo laivas turėjo pavadinimą "Nautilius". Buvo patrulių grupė, kurie su savo aparatais išskrisdavo iš pagrindinio laivo ir kontroliuodavo atitinkamą radiusą (Ten pat, p. 319). Cramer teigimu bet kokia informacija apie Žemę buvo griežčiausiai draudžiama. Cramer mano, kad buvo naudojamas ir laiko kelionių variklio technologijos. Cramer buvo parengtas būti superkareiviu, o iki tol sekė 12-os metų mokymas jo kaip vaiko "Operation Moonshadow". Taip pat taikytos Mind-Control technologijos jo atžvilgiu. Tai buvo vykdoma JAV karinio laivyno slaptame padalinyje "Special Section" (Ten pat, p. 321).

Apibendrinant itin pažangias Marse Kibernetinėje laboratorijoje taikomas technologijas, jos būtų šios: amžiaus regresija (Altersregression); sąmonės perkėlimas; kyborgai ir Speicherchips (talpos, kuriose saugoma kyborgų atmintis); perėjimas per sienas ir nematomumas; laisvoji energija, besiremianti skaliariniu elektromagnetizmu; holografinė priedanga (ateiviai jos dėka atrodo kaip žmonės; tačiau tai reikalaujaa daug energijos); klonavimas; kūnų dublikavimas (Kasten, p. 253 - 254); dirbtinis intelektas (kvantiniai kompiuteriai ir nanotechnologijos); mentalinis išplėtimas (Smart-Suit šalmo teikiamos galimybės) (Ten pat, p. 254); nanotechnologijos (galimybė įvesti į kūną mikroskopinius prietaisus medicininiams tikslams) (Ten pat, p. 255); Neurolinks (elektromagnetiniai smegenų implantai); kvantinis kompiuteris (Ten pat, p. 257 - 258); skaliarinis elektromagnetizmas; kvantinė teleportacija (Ten pat, p. 259); regeneracija (sužalotų kūno dalių atstatymas Regenerationstank pagalba); replikacija (maisto ir kt. dauginimas) (Ten pat, p. 260); Smart Suits technologija (kostiumai apsaugantys nuo visokių ginklų, stebintys biologines funkcijas, pamaitinantys kūną, šalmai, galintys jo nešiotoją transportuoti į kitas planetas); Sprungtore (įgalina betarpišką individų ir daiktų perkėlimą bei judėjimą erdvėje ir laike) (Ten pat, p. 261); žvaigždžių vartai ir kosminis tinklas (žvaigždės ir planetos fizinėje visatoje elektromagnetiniais energijos siūlais susiję, kuriais galima keliauti; punktai apskaičiuojami hiperdimensinėmis matematinėmis formulėmis) (Ten pat, p. 262). Prie tokių statistiniam įprastiniam žmogui neįprastų technologijų priklauso ir kelionės laiku. Pav. Penny: jos teigimu ji buvo paimama į Montauką (Niujorkas) laiko kelionių eksperimentams. Ir ši įstaiga buvo NS kontrolėje. Jai reikėdavo praeiti per laiko tunelį. Jiems buvo įsakyta neabejoti ir koncentruotis į galutinį tikslą (Kasten, p. 225). 1964 m. Penny buvo pristatyta į New York. Liftas būdavo ovalo formo. Kai durys užsidarydavo, po 20 minučių atsidarydavo į kitą pusę durys ir tada jis atsidurdavo Marse. Tai portalas. Po mokyklos baigimo Marse ji gavo vardą Penelope. Ji tapo kopilote Tamsiajame laivyne Penelope Valkyren (Ten pat, p. 226). Jai buvo implantuotas naujas čipas, kad ji galėtų komunikuoti su laivu (Ten pat, p. 228). Ji buvo paskirta į "Nacht-Waffen", tapo navigatore transportiniame laive, kuris gabeno vergus ir kyborgus į įvairias Saulės sistemos planetas, o taip pat karo belaisvius į ICC, kur jie buvo verčiami kyborgais (Ten pat, p. 230).

Minėtos rekrūtavimo sutartys darbui už Žemės ribų (pav. Marse) - "20 metų ir atgal" - neatsiejamos nuo Deep State ir CIA veiklos. Tokios rekrūtavimo programos dėka per CIA žmonės pasitelkiami darbui ICC ir Tamsiajame laivyne. Laura Eisenhower pasakė, kad ji ir jos tuometinis draugas patyrė intensyvų rekrūtavimo bandymą būti paimtais į vieną tokių programų. Goode teigia, kad tūkstančiai žmonių kasmet tokiu būdu rekrūtuojami ir po to praleidžia vargingą gyvenimą Marse ar kitur Deep State pavaldžiose institucijose (Space Force, p. 223). Iliuminatai pagautus žmones nugabena į paskirstymo centrus, kur nusprendžiama ar jie bus pasiųsti po žeme Žemėje, kad jų sąjungininkų ET būtų panaudojami įvairiais tikslais, ar jie bus pateikti kaip prekė eksportui nežemiškoms civilizacijoms (Ten pat, p. 226). O elitai iš vergų prekybos daug uždirba. Tony Rodrigues (2016 m. davė interviu) buvo privertas 20 metų kaip vergas Deep State tarnauti (Ten pat, p. 227). Iš jų 14 metų jis praleido Mėnulyje, o paskui Marse, kol buvo perkeltas į Cererą, kur dirbo kalnakasyboje ir Tamsiajame laivyne. Cerera jo teigimu yra Tamsiojo laivyno užimta ir kontroliuojama (Ten pat, p. 228). Rodrigues mini maisto ir vandens replikatorius (Ten pat, p. 229). William Pawelec liudijimas: buvo programuotojas JAV karinėse oro pajėgose. Dabar turi savo nuosavą firmą, o taip pat dirba JAV gynybos įmonėse "SAIC" ir "EGandG" (URS Corporation). 2001 m. jis davė interviu Steven M. Greer (paskelbtas 2010 m.). Pasak jo RFID-Tracking-Chips sukurti ir išplėtoti jau 1979 m. (Ten pat, p. 230). Jis spėja, kad milijonai pagamintų čipų buvo panaudoti galaktinėje prekyboje vergais ir prievartiniame darbe slaptose kolonijose Marse (Ten pat, p. 231). Penny Bradley buvo pagrobta 1959 m., būdama 4 metų, ir nugabenta į CIA būstinę Langley Virdžinijoje (ji prisimena Allen Dulles) (Kasten, p. 222). Jai taikyta minčių kontrolė, programavimas "Monarch", siekiant asmenybės suskaldymo (Ten pat, p. 223). Ja rūpinosi "rudai žali drakonai". Ji buvo užmušama ir atgaivinama. Kai jai buvo 9 metai jos traumavimas baigėsi, bet ji jau turėjo daug alterių (Ten pat, p. 224). CIA dokumentas iš 1984 m. rodo, kad CIA 1984 m. dalyvavo "Remote Viewer" projekte su tikslu pamatyti kaip atrodė Marsas prieš milijoną metų (Antarktis, p. 318; išnaša Nr. 5). Taigi, tai akivaizdžiai rodo, kad CIA ektrasensorinį realybės suvokimo būdą laiko patikimu ir jį naudoja informacijos gavimui. CIA dokumente patvirtinama, kad tas metodas rimtai priimamas kariniame laivyne, kariuomenėje, Pentagone. Mediumas Ingo Swann savo knygoje "Paslaptingasis Mėnulis" aprašo kaip CIA panaudojo jo sugebėjimus. 1975 m. jis gavo užduotį aprašyti slaptus atramos punktus Mėnulyje (Ten pat, p. 321). Lygiai taip pat CIA domėjosi kaip yra su Sidonijos regionu Marse (Ten pat, p. 322). Joseph McMoneagle, pensininkas, buvęs JAV kariuomenės karininkas, 2004 m. skaitė paskaitą apie savo dalyvavimą "Remote Viewing" eksperimentuose, pravedamuose kariuomenės slaptosios tarnybos Stanford tyrimų institute (Ten pat, p. 325). Duometų pateikė ir Holmes "Skip" Arwater, tą McMoneagle treniravęs karininkas. Jis pasakė, kad Marso koordinačių žemėlapį sukūrė Hal Puthoff iš to instituto (Ten pat, p. 326).

Sprendžiant iš M. Sallos pasitelkiamų šaltinių amerikiečiai ir sovietai (rusai) taip pat buvo nusileidę Mėnulyje, tačiau, beveik neabejotina, tik dėka bendradarbiavimo su Antarktidos vokiečiais (Ketvirtuoju Reichu), naudojant jų sukurtus antigravitacinius erdvėlaivius, išskyrus parodomąją NASA iniciatyva surengtą JAV astronautų (Nell Armstrong ir Buzz Aldrin) kelionę į Mėnulį, kuri įvyko raketinių technologijų pagalba 1969 m. Nusileidimo į Mėnulį metu buvo 2 minučių tyla. Pasak šaltinių tuo metu Armstrong ir Aldrin matę tai, kas juos stebėjo. Apolo 11 į NASA pranešė: čia yra ir kiti erdvėlaiviai. Jie Mėnulyje ir stebi mus. Kad taip buvo kalbama, patvirtino Maurice Chatelain, komunikacijos technikas NASA. Jis pasakė, kad Armstrongui dar nespėjus nusileisti kopėčiomis ant Mėnulio, pro šalį praplaukė du NSO (Ausserirdischen, p. 297). Buzz Aldrin pasakė, kad "Apolo 11" tikrai buvo stebimi NSO (Ten pat, p. 298). Pasak Timothy Good dr. Vladimir Azhazha, matematikos profesorius Maskvos universitete sakė: Nell Armstrong pranešė, kad jis matė du didelius, paslaptingus objektus netoli Mėnulio modulio, bet tas pranešimas buvo paslėptas nuo visuomenės - NASA jį cenzūravo (Ten pat, p. 299).

Luca Scantamburlo kalbėjosi su astronautu William Rutledge iš Mėnulio misijos Apollo 20 1976 m. Tai buvo slapta amerikiečių-rusų bendra operacija (Kasten, p. 166). Buvo atrastas senas ateivių erdvėlaivis, 3370 m. ilgio (Ten pat, p. 167). Jame dar vienas mažesnis erdvėlaivis, o jame du lavonai (Ten pat, p. 168). Manoma, kad laivui 1,5 milijono metų (Ten pat, p. 169). Be kita ko visa tai matė Leonovas (Ten pat, p. 170). Dr. Peter Beter rašė, kad 7-ame dešimtmetyje ir 8-o pradžioje amerikiečiai ir sovietai konkuravo dėl Mėnulio. 1977 m. Beter rašė: "Apollo" programa buvo nutraukta, kad būtų pradėta slaptos Mėnulio bazės statyba. Pasak Beter Diego Garcia sala pasirinkta kaip bazės vieta, kad iš čia būtų startuojama į Mėnulį (Space Force, p. 189). Beter teigimu 1973 m. pradžioje po tariamos amerikiečių Mėnulio programos pabaigos jie išgirdo Diego Garcia pavadinimą Indijos vandenyne. Vietiniai buvo iškelti į kitus regionus, kalbėta, kad iš čia bus startuojama į Mėnulį bazės statymui. Diego Gaci - izoliuota sala (Ten pat, p. 190; išnaša Nr. 26). Beter sako pirmą kartą 1976 m. atkreipęs dėmesį į slaptą bazę Mėnulyje. Jis bazę sieja su Rockfelleriais. Jo teigimu buvo susirėmimas tarp sovietų ir amerikiečių Mėnulyje ir amerikiečiai pralaimėjo (Ten pat, p. 191). Tuo metu sovietai kaip tik turėjo savo orbitines stotis "Saliut", kurios realiai buvo "Almaz" programos dalis. Amerikiečių bazė Mėnulyje sugriauta pasak Beter 1977 m. Tarp 2010 - 201 m. Wikileaks paviešintų dokumentų yra dokumentas iš JAV Užsienio reikalų ministerijos, kur kalbama apie JAV bazės Mėnulyje sunaikinimą. Dokumentas (pranešimas apie JAV bazės sugriovimą) datuotas 1979 m. sausio 24 d. Tai kelių ministerijos tarnautojų korespondencija su Kongreso nariu S. Devine. Dokumentas įvardintas kaip neslaptas (Ten pat, p. 192; išnaša Nr. 30). Taigi išeitų, kad apie bazę Mėnulyje tuo metu užsienio reikalų ministerijoje buvo žinoma. Jei iš tiesų sovietai su spinduliniu ginklu sugriovė ameirikiečių bazę, lengva suprasti Reagano motyvaciją - Strateginės gynybos iniciatyvą 1983 m. (Ten pat, p. 193). "Apolo" programa, pradėta vystyti paslapčia nuo Ketvirtojo Reicho, kad paslėpti nusileidimus į Mėnulį, kurie priedangai buvo vykdomi su "Saturn" raketomis, nors viskas daryta vystyti laivynui su elektromagmetiniais antigravitaciniais erdvėlaiviais (Space Force, p. 219). Pasak Vladimir Terziski rusai ir amerikiečiai 6-ame dešimtmetyje pirmą kartą nusileido Mėnulyje su savo lėkštėmis. Jie tapo svečiais nacių požeminėje bazėje (Ausserirdischen, p. 301). 7-ame dešimtmetyje buvo įrengta bendra rusų-amerikiečių Mėnulio stotis, kurioje pasak gandų būta iki 40 000 gyventojų (Ten pat, p. 302; išnaša Nr. 11). Goode patvirtina, kad dar prieš amerikiečiams ir rusams išsilaipinant vokiečiai jau turėjo svastikos formos stotį Mėnulyje. Pasak Goode greičiausiai vokiečiai sudarė slaptą susitarimą su amerikiečiais, nes jiems reikėjo JAV industrinio potencialo. Taip susiformavo Lunar Operations Command, LOC. Pirmasis insaideris, kuris panaudojo šį terminą - LOC - buvo Randy Cramer (arba kapitonas Kaye), kuris teigia 20 metų (1987 - 2007) tarnavęs slaptojoje kosminėje programoje (Ten pat, p. 302; išnaša Nr. 13). 2015 m. Goode pranešė, kad jis taip pat buvo Mėnulio Lunariniame centre, kur jis pasirašė sutartį dėl 20 metų tarnybos ir įsiparegojimą tai laikyti paslaptyje. Cramer teigimu Mėnulis traktuojamas kaip diplomatiškai neutrali zona (Ten pat, p. 303). Pasak Cramer Mėnulis yra padalintas į atskiroms šalims priklausančias teritorijas. Yra teritorijos, apgyvendintos įvairių ateivių grupių, kurie irgi turi savo sotis (Ten pat, p. 304). Panašiai kalba apie Mėnulį ir Goode: Mėnulis kaip diplomatinė teritorija ir tai visų gerbiama. "Apolo 11" buvo išvyta, nes galbūt nusileido teritorijoje grupės, kuri to nenorėjo. Gal būt todėl kelionės į Mėnulį 1972 m. buvo staiga sustabdytos (Ten pat, p. 305).

Pasak Len Kasten pirmoji amerikiečių Marso misija nusileido 1962 m. gegužės 22 d. Net video to nusileidimo egzistuoja (Kasten, p. 183). Wernher Von Braun 1948 m. išleido knygelę "Marso projektas". Paskui jis dirbo JAV raketų pramonėje ir NASA struktūrose. Labai galimas dalykas, kad naciai leido Braunui "Paperclip" rėmuose atvykti į JAV, įsitvirtinti raketų pramonėje ir tyrimuose, ir tapti vienu iš NASA vadovų, kad visuomenės akyse sukurti NASA imidžą kaip kažką realaus veikiančios organizacijos. Su 1955 m susitarimu Braunas galėjo laisvai vykti į Argentiną ir Antarktidą, taigi jis galėjo atlikti tam tikrą misiją 1962 m. JAV misijoje. Nuo 1960 m. Braunas buvo direktorius NASA, vienas iš vadovų, taigi užėmė tokią poziciją, kai galėjo planuoti slaptą amerikiečių misiją ir ją kontroliuoti. Per savo sąjungininkus Antarktidoje jis buvo informuotas apie Haunebu (be kita ko Braun vokiečių spaudai 1959 m. pasakė: mes konfrontuojame su jėgomis, kurios yra stipresnės, nei dabar žinomos, ir kurių bazė mums iki šiol nežinoma. Daugiau aš negaliu pasakyti. Mes dabar ieškome būdų glaudžiau sueiti su šiomis jėgomis į kontaktą) (Rote Drache, p. 41). Nėra abejonės amerikiečių misija naudojo "Haunebu III" ar "Haunebu IV" ir skrido iš bazės Nr. 211. O gal būt Brauno užduotis buvo palaikyti JAV kosminės programos vėžlio greitį. Ir veiklos įspūdžiui palaikyti tereikėjo sufalsifikuoto nusileidimo į Mėnulį triumfo (Ten pat, p. 187). Po sėkmingos amerikiečių Marso misijos 1962 m. kontaktai su Marsu suintensyvėjo. Netrukus Marse iškilo bendra amerikiečių ir rusų stotis (Kasten, p. 192). Penny, kuri dalyvavo laiko kelionių eksperimentuose ir 1964 m. buvo permesta per portalą į Marsą, ir po mokyklos baigimo Marse tapo kopilote Tamsiajame laivyne, nešiojo tamsiai mėlyną piloto JAV karinio laivyno (US Navy) kostiumą (Ten pat, p. 227). Taigi, būta intensyvios vokiečių ir amerikiečių (ir per juos - rusų) sąveikos. 1964 m. Marse buvo įrengta bendra JAV - sovietų bazė, kuri galiausiai pripažino "Solar Warden" viršenybę, t. y. slaptą tarptautinę taip vadinamų Baltųjų skrybėlių (pozityviai žmonijos daugumos atžvilgiu nusiteikusių slaptosios kosminės programos dalyvių) kosmoso programą (p. 234). Teiginys apie slaptą amerikiečių ir rusų stotį Marse buvo patvirtintas fiziko Henry Deacon, dirbusio "Lawrence Livermore National Laboratory" (Kasten, p. 246). Pasak Randy Cramer žemiečiai pirmą kartą atvyko į Marsą 7-ame dešimtmetyje, bet dar nesugebėjo nieko rimtesnio imtis. 1970 m. buvo nusiųsta pirmoji tyrimų misija. O dabar pasak Cramerio mes esame pajėgūs įkurti porą kolonijų, išgauti gamtinius išteklius ir naudoti kai kuriuos resursus, kad išsilaikyti patiems. 1975 m. MCC pradėjo statybas (Ausserirdischen, p. 319).

2020 m. pasirodė naujas insaideris - prof. Haim Eshed, buvęs Izraelio špionažo satelitų programos vadovas. Jis dirbo ir Izraelio Challenge programos Tyrimų, ginkluotės vystymo ir technologinės infrastruktūros skyriuje (MAPAT) (Space Force, p. 208). 2020 m. gruodį keli laikraščiai paskelbė jo interviu, o taip pat pasirodė jo knyga, kur jis teigė, kad Trumpo administracija yra kontakte su "Galaktikos federacija" (Ten pat, p. 209). Eshed tvirtina, kad tarp JAV vyriausybės ir nežemiškų grupių atstovų yra susitarimas, leidžiantis jiems vykdyti eksperimentus. Yra bazė po žeme Marse, kur jų atstovai susitinka ir dirba su amerikiečių astronautais (Ten pat, p. 211).

7. Antigravitacinių erdvėlaivių kūrimo JAV procesas ir nekonvenciniai aparatai JAV karinėse oro pajėgose

Oficialiai JAV egzistuoja trys kosminės programos: civilinė, kuriai vadovauja NASA, palydovų programa (Pentagonas, dalyvauja USAF (karinės oro pajėgos) bei karinis laivynas) ir stebėjimo (National Reconnaissance Office (NRO - kosminės erdvės komandinis centras). Šios programos naudoja raketų technologijas satelitų, erdvėlaivių ir orbitinių stočių startavimui. Tačiau šioms institucijoms, o taip pat CIA, USAF Special Operations, USAF Space Command, DARPA naudoti ir erdvėlaiviai su kitokiomis technologijomis - antigravitacija, elektrogravitacija, torsioniniais laukais, tachionais, antimaterija. Tam tarnauja trikampiai ir keturkampiai erdvėlaiviai. Šie įrenginiai slepiami už konvencinių satelitų, kosminių zondų, orbitinių stočių ir t. t. Visi tie nekonvenciniai erdvėlaiviai finansuojami iš juodųjų CIA biudžetų (Space Force, p. 207). Goode aprašo USAF programą kaip žemą, antrarūšę slaptą kosminę programą, kuri irgi naudoja pažangias erdvės technologijas (Antarktis, p. 297).

Santykyje su nežemiškos kilmės technologijomis susiklostė slaptųjų tarnybų - FBI ir CIA - konfrontacinis (konkurencinis) santykis. Roosevelto laikais FBI viduje buvo įkurtas skyrius kovai su nacių špionažu laivyne ir armijoje, o karo metais - jau ir visame Vakarų pusrutulyje (Nordischen, p. 261). 1949 m. tas skyrius tapo CIA. Tuo tarpu FBI veikimas Vakarų pusrutulyje buvo labai svarbus, nes Vokietija aktyviai ėmė veikti Pietų Ametrikoje (Ten pat, p. 262). FOIA dokumentai įrodo, kad FBI stebėjo nacių operacijas Pietų Amerikoje ir žinojo, kad nacių vadams kaip Hitleriui ir Bormannui buvo leista atvykti į Argentiną (Ten pat, p. 263; išnaša Nr. 25). FBI vadui Hooveriui buvo žinoma, kad Office of Strategic Services (CIA pirmtakas) Berne sudarė slaptą susitarimą su SS funkcioneriais (Ten pat, p. 263). Tai reiškia, kad karinio laivyno ir FBI slaptieji šaltiniai buvo bendri iki 1946 m. Hoover atsisakė dalintis dokumentais ir resursais su CIA, o 1946 m. FBI savo agentus tiesiog atitraukė iš Pietų Amerikos. Karas su CIA baigėsi tik su Hooverio mirtimi 1972 m. Gal Hooverio priešiškumo CIA priežastis susijusi su CIA glaudžiais ryšiais ryšiais su Antarktidoje įsitvirtinusiais naciais bei jų sąjungininkais reptiloidais? Dulles vedė slaptus pasitarimus tarp JAV administracijų ir nacių vadų Pietų Amerikoje bei Antarktidoje (Ten pat, p. 264). Tas glaudus ryšys tarp USAF (oro pajėgų), RAND Corporation ir nacių-reptiloidų aljanso buvo įtvirtintas 1955 m. jų susitarimu su Eisenhower administracija. Taip susiformavo USAF-RAND-reptiloidų sąjunga prieš JAV karinio jūrų layvno-nordikų sąjungą, kuri buvo užmaskuota "Douglas Aircraft Company". Hooverio FBI stengėsi padėti kariniam laivynui, bandydama apsaugoti nuo USAF-CIA-nacių-reptiloidų infiltracijos. Hooverio žinios apie lėkštes, ateivius, nacius, reptiloidus tapo dalimi FBI institucinės atminties. Tai matome seriale "X files" (Ten pat, p. 265).

1942 m. vasario 24 - 25 d. naktį - išskirtinis NSO įvykis: grupės NSO skrydis virš Los Angeles. Oficialiai įvardinti 25 skraidantys objektai. JAV sausumo kariuomenė ir laivynas šaudė iš artilerijos ir naikintuvais (Nordischen, p. 21). Į objektus buvo iššauta 1440 šūvių (Ten pat, p. 22). Visa tai matė ir Tompkinsas. Jis matė mašiną kaip didelę lėkštę o prieš tai spindulius (Ten pat, p. 26). Laikraščiai rašė, kad liudininkai matė net 50 aparatų. Kai kurios mašinos stovėjo nejudėdamos ore. Los Angeles regione įsikūrusios tokios oro ir erdvės kelionių įmonės kaip "Douglas" ir "Lockheed" ir kitos. Matė ir pats "Douglas" vadovas. Neatsitiktinai tai galėjo įtakoti "Douglas" firmos apsisprendimą imtis nekonvencinių skraidymo aparatų kūrimo (Ten pat, p. 27). Išslaptintas dokumentas kalba apie du surastus NSO. Buvo nustatyta, kad aparatai yra nežemiškos kilmės (Ten pat, p. 29; išnaša Nr. 11). Tas dokumentas tai štabo viršininko George Marshallo memorandumas prezidentui Rooseveltui, datuotas 1942 m. kovo 5 d. Buvo nutarta įkurti specialų karinį saugumo vienetą. 1984 m. NSO tyrėjas William Steunmann pateikė FOIA užklausą ir iš leitenanto Colonel Lance R. Cornine gavo atsakymą. Jame sakoma, kad taip vadinamiems interplanetiniams fenomenams tirti "Unit" buvo išformuota (Ten pat, p. 29). Bet kuriuo atveju buvo įrodyta, kad "Interplanetary Phenomen Unit" (IPU) buvo sukurtas ir veikė. Timothy Good 1987 m. gavo FOIA atsakymą, kad tikrai toks vienetas egzistavo. Taigi Marschallo pranešimas buvo patvirtintas (Ten pat, p. 30). Dar vienas dokumentas buvo išslaptintas 1974 m.. Jis remiasi generolo Marshallo memorandumu (Ten pat, p. 32). Pripažįstama, kad kai kurie NSO skrido neįprastai labai lėtai, taigi turėjo būti nežemiškos kilmės. 1947 m. FBI direktorius J. Edgar Hoover savo ranka rašė, kad reikia gauti tas lėkštes, o štai "La (Los Angeles) atveju kariuomenė jų mums nenorėjo perleisti" (Ten pat, p. 34). Karinis laivynas ir Air Force bendradarbiavo su "Douglas Aircraft Company". Buvo sukurta darbo grupė, į kurią įėjo generolai, admirolai ir tos firmos atstovai. Darbo grupės veiklos rezultatas - RAND - projektas (Ten pat, p. 59). Po karo buvo sukurta informacinė darbo grupė, kurią inicijavo Donald Douglas, "Douglas Aircraft Company" įkūrėjas ir kuri (darbo grupė) karo pabaigoje išsivystė į projektą "RAND" (Nordischen, p. 76). Tačiau 1944 m. memorandume savo moksliniam patarėjui dr. Vannevar Bush Rooseveltas 1944 m. formaliai atsisakė imtis (pritarti) nežemiškų technologijų antigravitacijos principų tyrimui dėl didžiulių tam reikalingų išlaidų. Rooseveltas rašė, kad tai bus įmanoma jei karas bus laimėtas. Tada bus galima "imtis aiškintis nežemiško mokslo principus ir vykdyti iš jų sekančias neištirtų technologijų programas" (Ten pat, p. 79; išnaša Nr. 79). Iki to laiko JAV kariškiams buvo pavesta surinkti kiek įmanoma daugiau informacijos ką šioje srityje nuveikė Ašies valstybės ir stengtis Army Air Force "Interplanetary Phenomenon Unit" rėmuose surinkti kiek galima daugiau informacijos apie antigravitacinius aparatus. Be to, turėjo būti įsteigta Studijų grupė, kuri įvertintų militarinį ir mokslinį potencialą to, kas per Los Angeles Air Rad kartu su Air Force ir Navy surinkta (Ten pat, p. 81). Šis 1944 m. vasario 20 d. F. Ruzvelto memorandumas "Special Comittee on Non-Terrestrial Science and technology" dėl nežemiškų technologijų (lėkščių), rastų karo metais, tyrimo rodo, jog Ruzveltas buvo informuotas apie nežemiškus laivus, kad Žemė nėra vienintelė, kur esama protingų būtybių. Analizė patvirtino, kad memorandumas turi tikrumo požymių, atsižvelgant į turinį, tipografiją, formuluotes, taigi gali būti autentiškas. Tam komitetui vadovavo dr. Vannevar Bush (Ausserirdischen, p. 155).

Iš karto po 1942 m. įvykio Los Angeles "Douglas Aircraft Company" prezidentas Donald Douglas kartu su vyresniuoju inžinieriumi Arthur Raymond ir jo asistentu Franklin Collbohm suformavo darbo grupę, kuriai priklausė du Air Force generolai ir du laivyno admirolai. Grupės tikslas buvo nustatyti UFO aparatų veikimo principus ir viso to implikacijas. "Douglas Aicraft Corporation" būstinė buvo Santa Monica ir jos vadovai matė įvykį Los Angeles. Tada atsirado grupė "Advanced Design". Ši grupė ir priėmė sprendimą įkurti projektą "RAND". Pasak Tompkinso karinio laivyno departamente buvo žmonės, kurie buvo glaudžiai su visu tuo susiję. Tarp jų - jūrų laivyno ministras James V. Forrestal, Vannevar Bush, Donald Douglas (Nordischen, p. 82). Tompkinso teigimu iš karinio laivyno agentų gaunama informacija buvo perduodamas "Douglas Aircraft Company" (Ten pat, p. 83). Vieno perdavimo metu jis kalbėjosi su Douglas inžinieriumi Collbohm, kuris tapo pirmuoju "RAND" korporacijos prezidentu (Ten pat, p. 84). "RAND" sukūrimą inicijavo jūrų laivyno ministras James Forrestal. "RAND" tikslas buvo tirti grėsmingų nežemiškos kilmės grupių planų implikacijas (Ten pat, p. 85; išnaša Nr. 8). Buvo numatyta kurti kosminius laivus tokiai grėsmei atremti. Iš išslaptintų "Majestic" dokumentų matyti, kad Tompkinsas teisus ir "RAND" buvo sukurtas skraidančių lėkščių fenomenui tirti. Tai patvirtina "White Hot Report" (1947 m. rugsėjo 19 d.). Tai pat patvirtinamas Tompkinso teiginys, kad 1951 m. jis buvo priimtas į slaptą "Douglas" techninį skyrių (Thin Tank) (Ten pat, p. 86). O projektas "RAND" buvo slaptesnis už atominę bombą (Ten pat, p. 87). "RAND" projekto finansavimu rūpinosi generolas Arnold (Air Force) (Ten pat, p. 90). Tačiau ir karinis laivynas ėmėsi pastangų gauti priėmimą prie lėkščių fenomeno tyrimo (nors jau turėjo savo slaptą programą agentų siuntimui į Vokietiją). Laivynas suprato, kad Air Force kosmoso erdvę traktavo kaip savo domeną. Per "RAND" projektą lėkščių fenomeno tyrimams, laivynas turėjo būti išstumtas iš tokių tyrimų. Taip kilo konfliktas tarp Air Force ir Navy (laivyno) (Ten pat, p. 91). Laivynas slapta ėmėsi savų tyrimų, tyrė Los Angeles rastas lėkštes, taip pat atvežtas iš Vokietijos. Pirmosios vietos, kur tai vyko buvo Kalifornijoje: Naval Air Weapons Station China Lake (Ten pat, p. 92). 1947 m. "RAND" buvo atskirtas nuo "Douglas" (Ten pat, p. 93). Iš tiesų kolektyvas pasidalijo: vieni perėjo į "RAND, o kiti liko "Advanced Design", priklausančiame "Douglas", kuriame ir Tompkinsas pradėjo dirbti (Ten pat, p. 94). Pasak Tompkinso jiems ("Advanced Desingn") skandinaviškai atrodantys ateiviai (Tomkinso toliau vadinami nordikais), ėmėsi padėti projektuoti kilometrų ilgio kosminius erdvėlaivius nešėjus ir kreiserius. Pasak Tompkinso reptiloidai kartu su savo sąjungininkais naciais sabotavo "Douglas Advanced Design" projektus (Ten pat, p. 95). "RAND" ir USAF buvo įtakoti reptiloidų ir nacių (Ten pat, p. 96). Lygiai tokie pat konfliktai vyko ministrų lygmenyje: tarp James Forrestal (1947 m. paskirto pirmuoju JAV gynybos ministru) ir Stuart Symington, paskirto pirmuoju Air Force ministru. Mažai kam žinoma, kad Forrestal karo metais buvo atsakingas už karinio laivyno špionažo Vokietijoje programą (Ten pat, p. 96). Be to, Forrestal buo už tai, kad visuomenei būtų atskleista didelė dalis tiesos apie nežemišką protą. Tompkinso teigimu Forrestalas buvo nordikų įtakoje (Ten pat, p. 97). "RAND" korporacija nepriklausomu juridiniu asmeniu tapo 1948 m. Yra insaiderių liudijimų, kad USAF sudarė slaptą sutartį su ateiviais, kurie buvo tiesiogiai susiję su NS-reptiloidų aljansu (Ten pat, p. 100). Charles Hall 1963 - 1967 m. buvo meteorologas Air Force. Jis dažnai matydavo "Didžiuosius baltuosius", reguliariai susitinkančius su aukšto rango kariškiais Indiana Springs slaptoje požeminėje stotyje, kur ateiviai saugojo savo tarpžvaigždinius laivus. Hallas teigė, kad jis buvo lyg ir įkaitu ateivių rankose (Ten pat, p. 101). Kitas asmuo, Air Force bendradarbė Niara Isley, matė pilkuosius bendradarbiaujant su USAF. 8-ame dešimtmetyje ji dirbo radarų specialiste. 9-ame dešimtmetyje ji buvo rekrūtuota į juodą projektą, kur iš jos buvo pareikalauta atlikti Tonopah radaru vieno NSO matavimus. Tada ji ir sutiko ateivį veidu į veidą. T.y. ji buvo jų laivo viduje (Ten pat, p. 102). "RAND" vykdė globalius tyrimus, kurie buvo visiškai nepriklausomi nuo visuomenei apgauti inscenizuotų NASA kosmoso tyrimų. "RAND" kartu su Air Force projektuoja antigravitacinius aparatus naujai eskadrai suformuoti. Ir dabar USAF turi skraidančius trikampius TR-3B. Jie tarnauja dviem orbitinėms stotims, skrendančioms apie Žemę (Ten pat, p. 103).

CIA agentas "Stein" patvirtino, kad "Paperclip" operacijos rėmuose į JAV išvežtos 4 skraidančias nacių lėkštės. Pirmosios buvo ankstyvieji "Vril" prototipai. Dvi didesnės buvo karininiams tikslams sukurtos skraidančios lėkštės. Iš pradžių saugotos Ohajo valstijoje Dayton, o paskui, nuo 6-o dešimtmečio - teritorijoje "S-4" zonoje Area 51. Teritorijoje (ar įrenginyje - Anlage) "S-4" "Vril" ir NS lėkštes buvo studijuojamos, kartu su nežemiškais erdvėlaiviais (Ausserirdischen, p. 159). Pasak "Stein" nežemiškų erdvėlaivių varikliai yra antimagnetiniai ir antigravitaciniai, o vienas naudojo antimaterijos variklį. Fizikas Bob Lazar, kuris 1989 m. trumpai dirbo įrenginyje "S-4", matė naujas skraidančias lėkštes ir turėjo užduotį tirti lėkštę, dirbančią antimaterijos pagrindu (Ten pat, p. 160). Dar vienas liudininkas, kuris sakosi 1983 - 1984 m. dirbęs "S-4" įrenginyje - Derek Hennessy - aprašė septynias ten buvusias lėkštes. Jis sako, kad ten buvo 10 salių. "S-4" aprašytas kaip muziejus (Ten pat, p. 161).

Ataskaita apie nukritusios ir sudužusios lėkštės tyrimus, datuota 1947 m. liepos 16 d. ir įvardinta "Air Accident Report on Flying Disk Aircraft near the White Sands Proving Gorund, New Mexico", apibūdinta kaip itin slapta, pasirašyta leitenanto generolo Nathan Twining Air Force Wright Field in Dayton, Ohio (Rote Drache, p. 63). Pasak R. Wood galima kalbėti apie vidutinį ir aukštesnį jos autentiškumo laipsnį (Ten pat, p. 64). Antrasis dokumentas "White Hot Report" (1947 m. rugsėjo 19 d.) neabejotinai autentiškas. Tada tenka pripažinti, kad lėkštės tyrimas tikrai įvyko. Laisvai prieinamas USAF dokumentas iš 1949 m. gegužės 12 d. - tai mokslinis UFO tyrimas. Jis neabejotinai tikras (Ten pat, p. 66). 1952 m. sausio 3 d. datuojamas pranešimas apie skraidančių lėkščių stebėjimą JAV, kurios Air Force įvardintos "Unusual Flying Objects" (NSO). Pranešimą padarė brigados generolas W. M. Garland ir jis buvo skirtas generolui majorui John A. Samford, Air Force slaptosios tarnybos direktoriui arba oro pajėgų slaptosios tarnybos vadovui apie tų neatpažintų objektų stebėjimą (Ausserirdischen, p. 68).

Ottis T. Carr ir civilinės antigravitacinių erdvėlaivių gamybos projektas. 1955 m. Ottis T. Carr, N. Teslos mokinys, ėmėsi pastangų kurti civilinius erdvėlaivius (Ausserirdischen p. 228). Otto Carr pastangos buvo trečiasis bandymas - po "Vril" ir Marconi. Carr'o skraidančios mašinos rėmėsi generatoriumi, kuris traukia elektros energiją iš aplinkos, ją suspaudžia ritėse ir ta energija kuria antigravitacinį efektą bei varo variklį. 1915 m. Tesla pareiškė, kad žino kaip sukurti antigravitacinį skraidantį aparatą (Ten pat, p. 230; išnaša Nr. 6). Tesla pasidalino savo idėja su Carr'u, kuris 1937 m. pradėjo Teslos principus bandyti praktiškai. 1955 m. Carr įkūrė Marylande firmą "OTC Enterprises Inc.", su tikslu pagaminti tokio erdvėlaivio prototipus (Ten pat, p. 231). 1959 m. Carr pridavė savo tokio erdvėlaivio (lėkštė 1, 83 m. diametro) projektą patentavimui ir tas erdvėlaivis buvo pavadintas "OTC-X1". Kad galėtų būti patentuotas, jis pavadino jį prietaisu poilsiui, svečiams skraidinti, siekiant sudaryti įspūdį, kad jis tinka tarpplanetinėms kelionėms (Ten pat, p. 232). Carr interviu 1959 m. pasakė, kad jis jau pagamino tokį modelius, jie jau ore, o vienas erdvėje net dingo. Jis naudojo kondensatorių, kurį pavadino "Utronen" bei bateriją elektros energijai, sužadinančią elektromagnetinę jėgą. Utronai judina priešinga kryptimi besisukančius magnetus, kurie gamina Žemės traukos jėgai įveikti reikalingą jėgą. Tai kondensatorių plokštelės ir elektromagnetai. Jie sukasi priešingomis kryptimis. Trečioji sistema yra kabina, kurioje yra įgula. Sistema turi vidinę traukos jėgą ir dėl to svoris išlieka tas pats. Jis (svoris) pasiekdavo nulinę masę savo erdvėlaivio aplinkoje ir tai leisdavo išvystyti erdvėlaiviui šviesos greitį (Ten pat, p. 233). Carr 1959 m. balandį planavo 1,83 m. dydžio modelio bandymą prieš publiką, dalyvaujant 400 žmonių Oklahoma City. Techninės problemos ir Carr liga privertė pasirodymą atšaukti (Ten pat, p. 234). 1959 m. pabaigoje Carr nutarė savo veiklą perkelti į Kaliforniją. Wayne Aho, buvęs saugumo karininkas ir Carr laivo pilotas paskelbė, kad 1959 m. gruodžio 7 d. jis skris su lėkšte į Mėnulį (Ten pat, p. 236; išnaša Nr. 17). Tačiau JAV Securities ir Exchange komisija uždraudė jam vystyti tą veiklą. 1961 m. Ottis Carr buvo nuteistas 14 metų kalėjimo. Po daugelio metų iš kalėjimo jis išėjo su nusilpusia sveikata ir 1982 m. mirė (Ten pat, p. 236). 2006 m. apsireiškė žmogus - Ralph Ring - kuris pasisakė esąs vienas iš trijų pilotų, dalyvavusių sėkmingame Carro lėkštės bandymė. Ralph Ring teigė, kad jis buvo pasamdytas Carr'o kaip technikas. Jis jau prieš tai dirbo elektromagnetizmo srityje (Ausserirdischen, p. 237). Ringas pasakojo, kad skrydžio metu materija virsdavo į Wackelpuddding [kažką panašaus į drebučius ar žele]. Į materiją buvo galima pirštus įkišti. Ji nebebūdavo kieta. Materija virsdavo kažkuo, kas lyg ne visiškai mūsų realybei priklausytų. Jis teigia, kad prototipas "OTC-X1" buvo sėkmingai išbandytas 1959 m. Jie pakilo 16 km ir ar turėjo galimybę su jais kontaktuoti. Ringas net pasakė, kad skrydis tai ne visai teisingas žodis: jie įveikė atstumą - atrodė, kad tai netruko nė akimirkos. Tai greičiau buvo teleportacijos atvejis. Tai leistų teigti, kad Carr'o variklio sistema artima laiko kelionėms, panašiai kaip "Vril" aparatų (Ten pat, p. 239). Kalbant apie navigacijos sistemą, tai būtent "Utron" buvo raktas viskam. Tai buvo reagavimas su mūsų sąmoninga intencija. Jis kalbėjo: kai mašina būdavo įjungiama, mes visi trys pasinerdavome į meditacinę būseną, į tikslą, kurį norime pasiekti. Taigi Carr apčiuopė principą kaip sąmonė kontaktuoja su technika. Pasak Ringo, Carr'o darbas buvo sunaikintas FBI (Ten pat, p. 240). Ringas pristatė visą eilę Carr'o sukurto "OTC-X1" nuotraukų. Jos įrodo, kad Carr'ui pavyko pastatyti veikiančius erdvėlaivius (Ten pat, p. 241; išnaša Nr. 30), kad tie modeliai tikrai egzistavo ir kad jis su Carr'u tikrai dirbo (Ten pat, p. 242). Tačiau įdomiausia, kad netrukus po to kai 2006 m. Ringas išėjo į viešumą jam staiga pablogėjo sveikata (Ten pat, p. 242). Aiškiai norėta Ringą nutildyti (Ten pat, p. 243). O Carr'o užpuolimas, jo įrangos sunaikinimas ir modelių konfiskavimas įrodo, kad JAV vyriausybė užgniaužė erdvės kelionių civilinę industriją (Ten pat, p. 244). Tai nulėmė energetikos srities verslo gigantų interesai, o taip pat tai, kad civilinė erdvės kelionių industrija būtų įgalinusi keliones į atvirą kosminę erdvę ir kitas planetas visai be vyriausybės kontrolės. Tai galiausiai būtų leidę žmonėms iškelti klausimą ar iš tiesų mūsų saulės sistemoje nėra nežemiško proto. Pasak leitenanto Colonel Philip J. Corso, kuris 1961 - 1963 m dirbo Svetimų technologijų tarnybos vadovu JAV kariuomenėje, Pentagonas labai rūpinosi sąmonės ir technikos sąveikos galimybėmis (Ten pat, p. 245). Corso patvirtina, kad 7 - ame dešimtmetyje Pentagonas dar nebuvo pajėgus atkurti sudužusių nežemiškų erdvėlaivių sąmonės-technikos sąveikos technologijų. O Carr'ui tai pasisekė (Ten pat, p. 246).

Antigravitacinių aparatų technologijos remiasi Biefeld-Brown efektu ir elektrogravitacinio variklio principais. Kalba eina apie Thomas Toensend Brown atrastą efektą (Ausserirdischen, S. 31). Praktiškai ta teorija buvo išbandyta 1924 m., kai įvyko Browno sukurto įrenginio demonstracija - taip buvo nutiesti tiltai tarp elektros ir gravitacijos (Ten pat, S. 32). Brown nustatė, kad aukšta elektrostatinė įtampa gali išvystyti didžiulę jėgą. 1927 m. Brown gavo savo įrenginio patentą (Ten pat, S. 33). Kalbama apie linijinę jėgą arba judėjimą, kuris gaunamas susidūrus elektros ir gravitacijos jėgoms. Brownas aprašė, kaip jo įrenginys gali veikti dvipusiai - pozityviai pakrautas ir negatyviai. Yra A dalis ir B dalis (Ten pat, S. 34). Pasak Dr. Paul La Violette Browno gravitoriai generuoja 130 kartų didesnę traukos jėgą lyginant su įprastiniu lėktuvu arba 10 000 kartą galingesnę jėgą, nei ta, kurią turi įprastiniai šatlai. Jei taip, tai Browno gravitoriai leidžia gaminti naujos kartos lėktuvų ir erdvėlaivių variklius. Taigi jie daugybę kartų viršytų konvencinių kietu ir skystu kuru varomų variklių, naudojamų NASA šaltiniuose, galią (Ten pat, S. 36). Browno eksperimentai jau 6 - ame dešimtmetyje buvo suprasta kaip kažkas, kas gali būti panaudota naujo tipo varikliams kurti lėktuvų pramonėje. 1954 m. "Aviator Report" rašė apie įspūdingus ir labai slaptais laikomus eksperimentus antigravitacijos srityje. Čia pabrėžta, kad net pačios šios srities idėjos yra laikomos slaptomis (Ten pat, S. 36 - 37). George S. Trimble, kuris dirbo "Glenn Martin Aircraft" (1995 m. tapusioje "Lockheed Martin Company") ir buvo atsakingas už aeronautiką bei naujai plėtojamų variklių sistemas, 1955 m. pasakė: "Neribota jėga, laisvė nuo Žemės traukos jėgos ir begaliniai trumpas kelionių laikas tampa dabar įmanomu (Ten pat, p. 37, išnaša 15). Be to reikia prisiminti, kad Brown prieš prasidedant antrajam pasauliniam karui trumpai dirbo "Glenn Martin" centre Baltimorėje (S. 37). Nėra abejonių, kad jis jau tuo metu paruošė dirvą elektrogravitacijai (Ten pat, p. 38, išnaša 16). LaViolette savo knygoje išvardija visą eilę kelionių oru firmų, tyrimų institutų, laikraščių, mokslininkų, kurie yra įsitikinę, kad oro kelionių industrijai antigravitacijos tyrimai buvo visiškai įmanomi. Brown buvo įsitikinęs kad jo elektrogravitacijos tyrimai bus panaudoti naujos kartos oro transporto priemonių kūrimui, kurios turės "lėkščių" formą. 1953 m. jis pasiūlė kariniam jūrų laivynui sukurti skraidančiais lėkštes, varomas elektrogravitaciniais varikliais. Tai turėjo būti lėkštės, kurios būtų galėjusios išvystyti 3704 km per valandą greitį. Brown gavo patentą savo skraidančių lėkščių idėjai. Ir įdomu, kad 6-o dešimtmečio pabaigoje elektroantigravitacijos tema tapo tabu. Pasak L Violette Browno civilinis darbas antigravitacijos projektuose tapo priedanga jo slaptiems skraidančių lėkščių tyrimams JAV kariniame jūrų laivyne, kur jis veikė kaip patarėjas. O Nick Cook aprašo situaciją visai kitaip - kad kariškiai atmetė Browno darbą - ne dėl to, kad jis būtų beprotiškas, o todėl, kad jo principai jiems jau buvo žinomi (Ten pat, p. 39). Jeigu tai būtų tiesa, tuomet tai paaiškintų kodėl "Bell", "Conair", "Martin" ir kitos firmos - kurios jo veiklą lygiai taip pat ignoravo - mėnesių mėnesiais viešai skelbė savo požiūrį apie antigravitaciją, kol kažkas liepė nutilti. La Violette ir Cooks scenarijai sutampa tame, kad JAV kariškiai vykdė elektrogravitacinius tyrimus pagal pavyzdį to, ką Brown buvo pasiūlęs savo "Winterhaven" projekte. Brown JAV karinio jūrų laivyno nupirktas greičiausiai sutiko tylėti, bet vis tiek padėjo laivynui kaip patarėjas (Ten pat, p. 40).

Įvairių antigravitacijos principu veikiančių prietaisų projektų buvo ir daugiau patentuota. Pav. "Skunk Works Compact Fusion Reactor" (LM-CFR) "Lockheed Martin". Toks "Plasmakompresions-Fusionsgearet" gali pagaminti energijos gigawatų ribose (milijardų vatų) iki teravato (trilijono vatų). Amerikos didžiausia branduolinė jėgainė - Paolo-Verde branduolinė jėgainė Arizonoje pagamina 4000 megavatų (4 gigavatus) ir karinio laivyno lėktuvnešio "Gerald - R. Force" Klasse A1B branduoliniai reaktoriai pagamina 700 megavatų (Rote Drache, p. 232). Dar vienas patentas kalba apie pjezoelektriškumu indukuotą erdvės temperatūrą - superlaidininką, kuris gali būti naudojamas kaip superkondensatorius, kad sukauptų milžinišką elektros energijos kiekį (Ten pat, p. 233). Panašu, kad toks variklio principas buvo naudojamas HAUC (Ten pat, p. 234). Mike Turber 2004 m. kalbėjo apie hibridinius oro ir erdvės objektus, ore ir erdvėje galinčius skristi 38 600 km per valandą greičiu (Ten pat, p. 237). Kalba eina apie "Hawkeye", "Tic-Tac" skraidančius USAF aparatus. Taip pat panaudojamas kavitacijos reiškinys. Tai identiška idėjai, kad dėka elektromagnetinės energijos apie lėktuvą susidaro kvantinis vakuumas (Ten pat, p. 238).

1989 m. buvo atskleistas bombonešis "B-2 Spirit". Tada vėl buvo pradėta rašyti apie slaptą elektrogravitacinę jame naudojamą technologiją. 1992 m. buvo patvirtinta, kad "B-2" bombonešis naudoja elektrostatinį nusileidimą (Ausserirdischen, S. 41). La Violette įsitikinęs, kad "B-2" funkcionuoja kaip antigravitacinis lėktuvas. "B-2" bombonešis naudoja pakankamai didelę įtampą, kad sukurti galingą trauką, kurią numatė Biefeld-Brown efektas. Tai paaiškina kodėl, nepaisant didelio "B-2" svorio jam pakanka 4 konvencinių variklių (Ten pat, S. 42). Be to, jis gali tapti nematomu radarams, nes padengtas radaro spindulius absorbuojančia medžiaga. Tai labai tanki, elektros nepraleidžianti keramika, kuri pajėgi pagaminti didelę elektrogravitacinę jėgą būdama įkrauta. Taigi tai konvencinių ir elektrogravitacinių technologijų hibridas (Ten pat, S. 43). Žinoma, kad "Boing" siekė išslaptinti ankstesnius tyrimus komerciniams, civiliniams tikslams, bet to nepavyko padaryti. 2000 m. ir Tony Blair bei Australijos premjeras John Howard prašė JAV vyriausybės paveikti, kad būtų imtasi kūrimo modernių Joint Strike Fighters versijų, kurių kai kurie funkcionuoja antigravitacijos technikų pagrindu. Čia kalba eina apie "JSF/F35" (Ten pat, S. 44). Kalba eina apie "Stealth" orlaivius. Street teigimu JSF/F35 sukurti "vidiniams ir išoriniams tikslams" ir kad kai kuriuose iš šių modelių yra naudojama antigravitacinė technologija. Street sako, kad ta "Stealth" technologija yra priedanga antigravitacinėms technologijoms, kad tie slaptais laikomi lėktuvai su radaro spindulius absorbojančia keramika greičiausiai taip pat elektrogravitacine technologija aprūpinti, bet turi pridengti kitus šios technologijos panaudojimo atvejus (Ten pat, S. 45). Jei Street teisus, tuomet Tarnkappe (priedangos) technologija tarnavo kaip priedanga dar slaptesnei elektrogravitacijos technologijai, kai ta technologija imta naudoti kombinuojant su konvencinėmis technologijomis. Slaptojoje kosminėje programoje (kas buvo atskleista Reaganui ir apie ką Goode kalba), elektrostatinės technologijos sujungiamos su magnetiniu gravitacijos įveikimu (Ten pat, S. 46).

Sakoma, kad kosminė erdvė prasideda nuo 62 mylių aukščio (103 kilometrų). "Blackbird SR-71" buvo pastatytas "Lockheed Martin" ir 1964 - 1998 m. buvo naudotas JAV Oro karinių pajėgų. Jis galėjo skristi 26,8 km aukštyje 4322 km/h greičiu, bet apskritai tai yra įrodymas, kad egzistuoja slapti kariniai lėktuvai, kurie susitarimu nustatytą aukščio ribą gali peržengti. Tuo pačiu tai reikštų, kad naudojamos hibridinės sistemos iš konvencinių ir elektrogravitacvinių variklių. Nick Cook rašo apie slaptą špionažui skirtą lėktuvą "Aurora" (Ausserirdischen, S. 47). Bill Sweetman nustatė, kad slapti lėktuvai Groom Lake Nevadoje (zona Area 51) buvo pastatyti. 1990 m. "Aviation Week and Soace Technology" buvo rašoma, kad "Aurora" buvo atidengta 1985 m. Ta ištisas "Aurora" projektas, ištisos lėktuvų grupės kūrimas (Ten pat, S. 48). Tie "Aurora" lėktuvai buvo statomi zonoje Area 51 ir jie pakeitė "Blackbird". Zonos Area 51 įrengimas prasidėjo 1955 m. vadovaujant CIA, bendradarbiaujant su US Air Force ir "Lockheed" koncernui, tam kad išvystyti naujos kartos špionažo lėktuvus. 2013 m. tai buvo įrodyta paskelbtais CIA dokumentais. O netoliese, Papoose Lake, pasak insaiderių buvo testuojami ir vystomi dar slaptesni oro ir kosminės erdvės projektai. Edgar Fouche, 30 metų dirbęs oro kelionių industrijoje USAF, Gynybos ministerijoje ir įvairiuose koncernuose, pasitaręs su penkiais draugais nutarė papasakoti apie pažangią "Aerospace" techniką (Ten pat, S. 49). Vienas iš jo draugų dalyvavo įrengiant Groom Lake zonoje Area 51. Pasakojama apie Jerald, kuris buvo National Security Agency ir TREAT- Teams, priklausančios NSA, narys. Jis dirbo Energijos ministerijai kaip nacionalinio saugumo tikrintojas, o iš tiesų jis dirbo NSA. Fouche tvirtina, kad "Aurora" projekte buvo vystomi dviejų tipų viršgarsiniai lėktuvai, kurie tiko kelionėms kosminėje erdvėje. "SR-75" galėjo išvystyti 6174 km/h greitį, o "SR-74" galėjo išvystyti 22 226 km/h greitį ir galėjo skristi kosminėje erdvėje, gabendamas palydovus (Ten pat, p. 50). Bet "SR-75" turėjo dar konvencinius variklius (Ten pat, p. 51). O "Scramjet" jau buvo su kombinuotais varikliais. 2015 m. USAF prisipažino, kad ketinama iki 2023 m. Hiperschallflugzeug [viršgarsinius lėktuvus] pagaminti (Ten pat, p. 52). Jeigu Cook, Weetman ir Fouche teisūs, tokie viršgarsiniai lėktuvai jau yra pastatyti ir jie gali peržengti 62 mylių ribą. "SR-74" pasak Fouche aprūpinti priedangos mechanizmais, o tai greičiausiai reiškia, kad jie naudoja elektrogravitacines technologijas. Elektrogravitacija paaiškintų kaip "SR-74" galėtų nugabenti į atvirą erdvę palydovus. Teorinės žinios apie "Scramjets" rodo, kad juose turi būti naudojama, būtent antigravitacija, kad toks lėktuvas kaip "SR-74" galėtų peržengti kosminės erdvės ribą ir įžengti į orbitą (Ten pat, p. 53). Fouche manymu programa "Aurora" buvo skirta dar slaptesnėms programoms paslėpti. 2014 m. Peter Mass ir Laura Poitras išplatino Power-Point NSA dokumentus, susijusius su labai slapta programa. Šie pirmiausia Snowdeno atskleisti dokumentai įrodo, kad "Sentry Eagle" naudotas kaip priedanga jautriausiai NSA programai, įvardijamai "Exceptionally Controlled Information" (Ten pat, p. 61). Vienos programos buvo priedanga dar slaptesnėms erdvės programoms. Štai špionažui tarnavę lėktuvai "SR-71 Blackbird" tarnavo kaip priedanga moderniems konvenciniams ar elektrogravitaciniams hibridiniams skraidymo aparatams. Tokiems hibridiniams aparatams priklauso B-2 bombonešiai "Spirit" ir kiti, tarp jų "F-35 Lightning", kurie buvo bandomi zonoje Area 51. Šie hibrididiniai elektrogravitaciniai lėktuvai tarnavo kaip priedanga dar slaptesniam "Aurora" projektui. TR-3B naudoja antigravitacines technologijas MFD bazėje, tai yra jie su magnetinio lauko slopintuvais ir buvo pastatyti 9-o dešimtmečio pradžioje įrenginyje "S-4" Papoose Lake. Bet jie negalėjo transportuoti 300 astronautų į orbitą, apie ką Reganas rašė savo dienoraštyje, taigi savo ruožtu ir šie projektai pasitarnavo kaip priedanga dar slaptesnėms erdvės programoms. Ši dar slaptesnės erdvės programa tai "besparniai aeronautiniai įrenginiai su elektrogravitaciniais varikliais, svorį redukuojančia antigravitacine technologija ir net pažangia "kelionės laiku" technologija (Ten pat, p. 63).

Fouche teigia, kad yra ir trečia skaidymo mašina pavadinimu TR-3B, kuri irgi priklauso "Aurora" programai. Fouche teigia, kad TR-3B įvardijama kaip "Astra". Pirmas jo skrydis įvyko 9-o dešimtmečio pradžioje. Trikampis, branduoliniu kuru varomas oro ir kosminis erdvėlaivis buvo išvystytas "Aurora" programos rėmuose su SDI pagalba ir slapto biudžeto pinigais. Mažiausia trys tokie buvo pagaminti iki 1994 m. Pasak Fouche su Astra buvo naudojami ir konvenciniai varikliai (Ausserirdischen, p. 54). Tačiau antigravitacijos efektui sukurti naudojamas magnetinio lauko trikdžių sukėlėjas (Magnetic Field Disrupter, MFD). Tai yra plazma su aukšta energija, tekanti per greitintuvo žiedą. Pasak jo MFD technologija buvo sukurta "Sandia" ir "Livermore" laboratorijose. Plazma gyvsidabrio pagrindu suspaudžiama iki 250 000 atmosferų esant 150 laipsnių Kevin temperatūrai ir 50 000 rpm (apsisukimų per minutę) pagreitinama, kad sukurti traukos panaikinimą. MFD technologija redukuoja svorį. Čia kalbama ne apie antigravitaciją (Ten pat, p. 55). Šios technologijos veikimo metu redukuojama būtent masė, svoris. Ta prasme reikia suprasti toks lėktuvas tampa beveik besvoris (Ten pat, p. 56). Pasak Fouche TR-3B yra Tarnkappen- und Aufklaerungsflugmaschine didesniems aukščiams su neribota laukimo laiko faze. Ji pasiekia didelį greitį, todėl nereikia jokio variklio aukščiui išlaikyti. Be to, Fouche teigia, kad TR-3B skrido be garso. Jis pasakojo, kokį įspūdį palikdavo jų skrydis į stotį Groom Lake: juodi, trikampiai laivai, be jokio garso virš Groom Lake sklandė ir magiškai sustojo. Jie taip laikėsi 10 minučių, o paskui staiga nusileido. Fouche minimas "spindulių vainikas sidabrine melsva spalva rodo, kad buvo naudojamas magnetinio trukdžio technologija, sukurianti stiprų elektromagnetinį lauką. Tai galėjo matyti Bob Lazar 1989 m. (Ten pat, p. 57). Jis detaliai aprašė kaip sunkio jėga galėjo būti dirbtinai sukuriama ir kaip tai panaudojama erdvėlaiviuose. Visi jo pastebėjimai artimi tam TR-3B. Fouche rašė, kad MFD gali redukuoti svorį iki 89 procentų. Tokie trikampiai aparatai buvo matomi Belgijoje, Didžiojoje Britanijoje ir fotografuojami (Ten pat, p. 58). Tokio skraidančio trikampio stebėjimas yra stiprus argumentas, jog antigravitacinė technologija yra naudojama lėktuvo svoriui ir masei redukuoti. Tai paaiškina kaip tokio lėktuvo įgula gali išgyventi nepaprastą pagreitėjimą. Pasak Fouche tokie lėktuvai gaminti nuo 9-o dešimtmečio pradžios ir skraidė iki 1994 m. Corey Goode teigimu TR-3B kariškių buvo įvertinta kaip technologiškai labai pasenusi ir kaip "sunaudota prekė" buvo perduota elitui slaptojoje vyriausybėje (Ten pat, p. 60).

DeLonge atskleidė kai kuriuos USAF (karinių oro pajėgų) naudotus antigravitacinės technologijos pagrindu veikiančius skraidymo aparatus. DeLonge minimas ir Wikileaksų atskleistas vieno koncerno atstovas buvo "Skunks Works" šefas ("Lockheed Martin" skyrius slaptiems projektams, kuris užsiėmė aeromašinų zonoje Area 51 paleidimu) - tai generolas, vadovavęs iki 2013 m tyrimų laboratorijai Air Force Wright Patterson. Tas generolas padėjo DeLonge sudaryti komandą iš 10 aukšto rango patarėjų, kad išsiaiškinti kaip yra su NSO ir USAF vedama slapta kosmoso programa, naudojančia antigravitacines technologijas ir visa tai perteikti pasauliui. Taip pat John Podesta DeLonge buvo identifikuotas kaip koncerno atstovas, kuris taip pat pasisakė už tiesos apie NSO atskleidimą (Nordischen, p. 219). Hilary Clinton taip pat pasisakė už atskleidimą [tačiau, kaip pamatysime, dalinės] (Ten pat, p. 220). 2015 m. spalio 25 d. DeLonge savo emaile Podestai rašo apie generolą McCasland, kuris vadovavo laboratorijai Wright Patterson Air Force Basis. 2016 m. pasirodė DeLonge knyga "Slaptos mašinos: paslėptos medžioklės" (Ten pat, p. 222). Generolas William N. McCasland yra atsakingas už mokslines ir technologines programas Air Force su 2,2 milijardo dolerių biudžetu. Jis valdo ūkį su 10 800 žmonių. Taigi jis turėjo pakankamai resursų ir technologinį užnugarį užsiiminėti itin moderniomis oro ir erdvės kelionių technologijomis ir NSO fenomenu (Ten pat, p. 223). Dar turimas galvoje majoras generolas Michael Carey (Ten pat, p. 224). O tas koncerno atstovas tai Rob Weiss - executive vicepresident and general Manager Advanced Development Programs ("Skunk Works") bei "Lookheed Martin Aeronautics". Pasak DeLonge jo atskleidimas buvo leistas iš oficialių asmenų (Ten pat, p. 225). DeLonge daug rašo apie "skraidančius trikampius", kurie naudoja antigravitacijos ir torsionių laukų principus, naudotus ir nacių "Varpo" projekte. Taigi jis aprašo TR-3B kaip kombinuotą, kariškių ir JAV koncernų sukonstruotą oro ir erdvės mašiną, kuri netoli Žemės paviršiaus veikia kaip konvencinis lėktuvas, o orbitoje gali funkcionuoti kaip erdvėlaivis (Ten pat, p. 233). DeLonge knygoje NSO, vykdantys žmonių pagrobimus, aprašomi kaip užmaskuoti rusiški erdvėlaiviai. Taigi nėra jokių ateivių, bet tik slapti rusų erdvėlaiviai, kaip kad problemą pristato DeLonge (Ten pat, p. 236). DeLonge versija - tai bandymas daliniu tiesos atskleidimu nuvesti viešąją nuomonę klaidingu keliu (Ten pat, p. 239 - 240). Aukštos figūros DeLonge sufabrikavo juos patenkinantį naratyvą, padedantį išsaugoti karinio-pramoninio komplekso legitimumą, pagal kurį JAV ir Rusija tarpusavio kovoje branduoliniame konflikte kovėsi ir dėl pažangių technologijų ir kad toje kovoje dalyvavo ir dievai. Šį naratyvą perteikė ne tik DeLonge, bet ir Podesta (Ten pat, p. 240). Bet USAF vadovybė net nenutuokė, kad karinis laivynas kosmoso reikalų niekada nepaliko. Karinis laivynas turėjo Wasath Mountains, o USAF ir NRO zonoje Area 51 - satelitus, špionažo lėktuvus, Trankappen, Weltraumstationen ir antigravitacinių erdvėlaivių eskadrilę artimojo kosmoso operacijoms bei kovoms atviroje erdvėje. Neatsitiktinai Goode tris kartus buvo pagrobtas grupių, susijusių su USAF/NRO/DIA (Ten pat, p. 242).

Taip pat egzistuoja neoficialios, su specifiniais tikslais, dirbančios slaptai pasaulio vyriausybei (Kabalai, iliuminatams) programos - SAP's (,Special Access Programs) tai tokios programos, kurios oficialiai neegzistuoja (Ausserirdischen, p. 215). Tai juodosios programos, Kongreso visiškai nekontroliuojamos (Ten pat, p. 216). Kiekvienai tokiai USAPs egzistuoja priedangos programos (Ten pat, p. 217). Karinėms institucijoms ir slaptosioms tarnyboms įprasta sudaryti sutartis su privačioms firmomis, kad jos vadovautų dalinėms, nepatvirtintoms programoms, taip pat toms, kurios susijusios su kosmoso programomis. "Lockheed Martin", "Northrop Grumman", "General Dynamics" ir kt. tik dalis jų. Tim Cooks tyrė juodąsias programas. Pav. Pentagono juodasis biudžetas 1997 -1999 m. siekė 1,7 milijardo dolerių. Slaptoji kosminė programa yra viena iš tokių SAPs (Ten pat, p. 218). Steven Greer ir Edgar Mitchell kalbėjo apie interviu, kurį jie turėjo su viceadmirolu Tom Wilson. Wilson teigė sužinojęs apie SAPSs, kurios galimai susijusios su nežemiškosiomis technologijomis ir kad jam nuo tada buvo uždarytas priėjimas prie atitinkamų firmų, argumentuojant tuo, kad jis neturįs teisės žinoti. Taigi: jungtinio generalinio štabo slaptosios tarnybos vadovui buvo atsakyta susipažinti su tais dalykais (Ten pat, p. 219). Derek Hennessy (arba Connor O'Ryan) liudija, kad jis 8 - 9 metus dirbo SAPs, kuri glaudžiai bendradarbiavo su CIA ir jos pavedimu imdavosi likvidacijos aktų tų, kurių veikla grėsė slaptųjų kosminių programų slaptumo išsaugojimo sistemoms (Ten pat, p. 220). Karinė struktūra "Jade Helm 15" (įvesta 2015 m.) naudoja dirbtinį intelektą kvantinių kompiuterių pagrindu, kad pašalinti žmogiškąjį faktorių (Ausserirdischen, p. 221). "Jade Helm" yra bandymas nustatyti kaip civiliai reaguoja į tarpvalstybinį mūšio lauko scenarijaus veikimą. Jei bandymas bus sėkmingas, "Jade Helm" politinių elitų bus pasitelktas pakeisti generolus ir admirolus kvantiniais kompiuteriais, užprogramuotais nustatyti fizinę, kultūrinę ir socialinę aplinką, kurioje galimas konfliktas. "JADE" yra dirbtinio intelekto kvantinio kompiuterio technologija, kuri įgalina holografines simuliacijas žmonių nepasitenkinimui atpažinti ir jį neutralizuoti (Ten pat, p. 222). Čia galima prisiminti Goode, kuris sake, kad kosminės programos, kuriose jis tarnavo, identifikavo KI (Dirbtinio intelekto) signalą kaip egzistencinę grėsmę žmonijai, nes kitose planetų sistemose jis sunaikino ištisas civilizacijas (Ten pat, p. 223).

8. "Solar Warden", Space Force programa bei kosminės programos atskleidimo siekiantis Aljansas

Nedidelis skaičius JAV kariškių karinėje hierarchijoje priklauso "Baltosioms skrybėlėms", išstodami prieš Kabalą bei tam gaudami draugiškų ateivių paramą (ir, be kita ko, technologijas) (Kasten, p. 236). Tuo tarpu NASA amerikiečių tyrimus šioje srityje stabdė. 1951 m. gruodį Tompkins sudarė karinio laivyno erdvėlaivių poreikio apmatus ir pradėjo kurti didžiulius kilometrų ilgio laivų projektus. Tokia buvo "Solar Warden" (Saulės sargybiniai) pradžia (Ten pat, p. 240). 1967 m. likus 2 metams iki nusileidimo Mėnulyje, pasak Tompkinso Kalifornijos oro ir kosmoso industrijoje - "Apollo" Mėnulio progarmoje - prasidėjo aiškus tyrimų ir gamybos stabdymas (Ten pat, p. 241). Tūkstančiai žmonių buvo atleisti (Ten pat, p. 242). Slaptoji kosmoso programa vis dėl to išliko. 9-ame dešimtmetyje iškilo "Solar Warden" armada iš 4 laivų flotilių, 9 užmaskuotų kosminių stočių apie Žemę, 63 kosmoso tyrimo stočių ir 47 planetinių tyrimų įrenginių 6 planetose. Erdvėlaiviai yra tipiški cigaro formos ir 200 metrų ilgio (kai kurie net kelių kilometrų ilgio) ir pritaikyti vežti šimtus įgulos narių ir keleivių. Vieno insaiderio liudijimu didieji laivai pastatyti Wasatch Mountain Range in Utah. 30 000 žmonių dirbo šios vietovės parengimui. Laivai apginkluoti elektromagnetiniais ginklais ir gali pasiekti 54 šviesos greičių greitį (Ten pat, p. 243). Laivai, bazės ir tyrimų stotys naudoja elektromagnetinius skydus. Programa dirba vadovaujama US Naval Network An Space Operations Command. Prie programos finansavimo prisidėjo D. Britanija, Kanada, Italija, Austrija ir Rusija (Ten pat, p. 244). Gary McKinnon 2001 - 2002 m. nuhakino 97 JAV kariškių ir NASA kompiuterių. Johnson Space Cennter kompiuteriuose jis matė sąrašą ateivių karininkų. Du laivai vadinosi "USSS LeMay" ir "USSS Hillenkoetter" (Ten pat, p. 245. Plačiau čia: Britų hakeris GaryMcKinnon, ieškodamas įrodymų apie kontaktų su NSO slėpimą, įsiveržė į JAV vyriausybės ir karinių struktūrų (Pentagono), NASA kompiuterius (Ausseirdischen, S. 14). Atsižvelgiant JAV valdžios pyktį ir brito teisminį persekiojimą, tai tikrai įvyko. Be kita ko jis tvirtino matęs didžiulį cigaro formos (kupolų formos galais) objektą Žemės orbitoje, kuris galėjo būti ir slapta kosminė stotis. Pasak jo jis atrodė kaip palydovas (Ten pat, p. 15)). Goode, patrauktas per MILAB, dirbo tiesiogiai "Solar Warden", padalintą į militarinę ir tyrimų šakas (Ten pat, p. 246). Dirbo tyrimų laive, kuris įvardijamas kaip ASSR Auxiliary Specialized Space Research. Kalba eina apie Interstellar Class Research Vessel "Arnold Sommerfeld". Pavadinimas nurodytų į tai, kad jis buvo pajungtas vokiečių organizacijai. Goode sako, kad "Solar Warden" pradžioje buvo karinio laivyno programa, o karininkai buvo rekrūtuojami per MILAB, priklausė laivynui ir prisiekdavo JAV konstitucijai. Buvo slapta mokymosi (rengimo) institucija karinio laivyno rėmėjų organizacijos rėmuose Medford Oregone (Ten pat, p. 247). "Solar Warden" dėka mes turime galimybę pabaigti su nacių viešpatavimu Saulės sistemoje, su kyborgu kūrimu, su žmonių pavergimu, galime užkirsti kelią Dirbtinio Intelekto įsiviešpatavimui ir sukurti tarpžvaigždinę žmonių visuomenę (Ten pat, p. 248). Corey Goode teigimu jis dirbo viename iš mokslinius tyrimus vykdančiame erdvėlaivyje - buvo 6 metus priskirtas prie ASSR, ISRV - Axuliary Specialized Space Research; Interstellar - Class Vessel. Tai buvo specializuotas pagalbinis "Interstellar" klasės laivas (Ausserirdischen, p. 167). Goode paaiškino, kad šis kaip ir kiti laivai turėjo savo numerį, bet patalpose buvo paveikslas su laivo pavadinimu, ant kurio buvo užrašas "Arnold Sommerfeld". Žmonės tarpusavyje kalbėdami sakydavo, kad jie iš "Sommerfeld" (Ten pat, p. 168). Arnold Sommerfeld buvo pirmasis, kuris priėmė tachionų egzistavimą. Žinomas Einsteino ir Sommerfeldo mentalinis eksperimentas 1910 m. dėl galimo prietaiso tachionų pagrindu. Sommerfeldas tuo metu dirbo Miuncheno universitete. Jis galėjo būti Schumann'o patarėjas. Gali būti, kad Sommerfeld'as buvo laiko kelionių pradininkas, kas įgalino tarpžvaigždines keliones. Juo labiau, kad Goode teigimu "Sommerffeld" ir kiti "Solar Warden" erdvėlaiviai buvo aprūpinti laiko kelionių varikliais, taip pat Zeitpuffer technologija, neleidžiančia erdvėlaiviams grįžti į mūsų Saulės sistemą kito laiko rėmuose: QCCD (Quanted Correlated Communication Device) įgalina komunikaciją tarp dviejų prietaisų nepriklausomai nuo vieno jų pašalinimo (atitolinimo) erdvėje ar laike (Ten pat, p. 169). Garry McKinnon (kaip hakeris įsiskverbęs į Weltraum-Leitstelle JAV), interviu "The Guardian" paskelbė, kad rado karininkų sąrašą, tarp kurių ir "nežemiški karininkai". Taip pat sako atradęs sąrašą "Transfers von Flotte zu Flotte", taip pat laivų sąrašą (jų nebuvo tarp laivyno laivų) . Taigi anot jo kalba eina apie erdvėlaivius (Ten pat, p. 172; išnaša Nr. 26). Jis taip pat matė cigaro formos kosminėje erdvėje nufotografuotą erdvėlaivį. Jis daro išvadą, kad egzistuoja slapta kosminė programa, kuri naudoja cigaro formos erdvėlaivius (Ten pat, p. 172). Pirmą kartą pavadinimas "Solar Warden" viešai paminėtas 2006 m., "Open Minds" Forume. Teigiama, kad programa "Solar Warden" disponavo 8 laivais, lėktuvnešiu ir 43 "gynėjais". Jie turėjo aprūpinti ir multinacionalinę Marso koloniją. Henry Deacon (tikrasis vardas Arthur Neumann), dirbęs kaip fizikas "Laurence Livermore" laboratorijoje 2007 m. taip pat apibūdino "Solar Warden". 2007 m. interviu pasakė, kad transportavimas vyksta per žvaigždžių vartus personalui ir mažiems daiktams, o erdvėlaiviais - dideliems kroviniams. Tas alternatyvus laivynas vadinamas "Solar Warden" (Ten pat, p. 173). Neumann patvirtino, kad "Solar Warden" yra alternatyvus laivynas iš erdvėlaivių, o ne iš vandeniu plaukti skirtų laivų (Neuman atsakymas perskaičius jam išbandyti atsiųstus emailu žodžius "Solar Warden" buvo toks: Marsas, alternatyva ir laivų sąrašas) (Ten pat, p. 174). 2012 m. "Huffington Post" pasirodė britų mokslininko Darren Perks straipsnis, kad jis, pasinaudodamas Informacijos laisvės įstatymu (FOIA), pateikė užklausą JAV gynybos ministerijai (paklausė būtent apie "Solar Warden") ir gavo atsakymą, kad tai buvo NASA programa ir prezidento įsakymu ji jau baigta (Ten pat, p. 175; išnaša Nr. 31). Goode teigimu didžioji dalis "Solar Warden" laivų pagaminti devintame dešimtmetyje ir 10-ame dešimtmetyje atnaujinti. Cigaro formos erdvėlaiviai išimtinai yra šios programos nuosavybė (Ten pat, p. 176). Pasak Goode tie didžiuliai cigaro formos laivai buvo suformuoti didžiulių įgulas nusiuntimui į kitas žvaigždžių sistemas, nors šiaip ši programa skirta Saulės sistemai. Kai kurie laivai buvo mylios ilgumo (Ten pat, p. 177). Taigi buvo 8 cigaro formos nešėjai ir kitokie laivai. Jie buvo skirti transportuoti TR-3B. Daugelis jų buvo trikampiai ar kitaip lenkti, kampuoti. Goode sakė, kad personalas buvo daugiausia iš amerikiečių, bet buvo ir britų, kanadiečių, australų (Ten pat, p. 178). Tyrimui skirtuose laivuose įgulos tautine prasme buvo margesnės, o kariniuose laivuose dominavo anglosaksai. Goode sako, kad jis 6 metus dirbo tyrimų laive (tame "Sommerfeld"), o paskui buvo pervestas į kitą programą (Ten pat, p. 179). Pasak Goode JAV karinis laivynas suvaidino svarbiausią rolę įkuriant "Solar Warden", ką paremia ir Gary McKinnon liudijimai. Įprastiniai šios programos kareiviai buvo rekrūtuojami per MILAB rekrūtavimo sistemą. Karininkai duodavo priesaiką, susijusią su JAV teise (Ten pat, p. 180). Jie nebuvo įpareigoti vykdyti įsakymų, pažeidžiančių JAV konstituciją. Tik žemesnieji įgulos nariai kaip Goode buvo rekrūtuoti per MILAB, visi kiti - iš karinių struktūrų (Ten pat, p. 182). 2014 m. projekte "Avalon" buvo pasakyta, kad JAV turi 8 cigaro formos erdvėlaivius savo kosmoso laivyne, kurie naudojami "Solar Warden" programoje, kad apsaugoti Saulės sistemą. Theread apie tai rašė (Ausserirdischen, p. 338; išnaša Nr. 50).

Jau buvo rašyta apie išskirtinį įvykį 1942 m. vasario 24 - 25 naktį - NSO eskadros skrydį virš Los Angeles. Į NSO kariškai masiškai šaudė. 2 objektai (NSO) buvo pašauti. Išslaptintas dokumentas kalba apie 2 NSO aparatus, kurie buvo surasti ir išgelbėti (Nordischen, p. 29; išnaša Nr. 11). Tas dokumentas tai štabo viršininko George Marshallo memorandumas prezidentui Rooseveltui, datuotas 1942 m. kovo 5 d. Buvo nutarta įkurti specialų saugumo vienetą. 1984 m. NSO tyrėjas William Steunmann pateikė FOIA užklausą ir iš leitenanto Colonel Lance R. Cornine gavo atsakymą, jog taip vadinamiems interplanetiniams fenomenams tirti "Unit" buvo išformuota (Ten pat, p. 29). Bet kuriuo atveju buvo įrodyta, kad "Interplanetary Phenomen Unit" (IPU) tikrai buvo (Ten pat, p. 30). Įvykio išdavoje prasidėjo glaudus karinio laivyno ir "Douglas Aircraft Company". Buvo sukurta darbo grupė, į kurią įėjo generolai, admirolai ir tos firmos atstovai. Darbo grupės veiklos rezultatas - "RAND" - projektas (Nordischen, p. 59). Iš karto po 1942 m. įvykio Los Angeles Douglas Aircraft Company prezidentas Donald Douglas senior kartu su firmos vyresniuoju inžinieriumi Arthur Raymond ir jo asistentu Franklin Collbohm sukvietė informacinę darbo grupę, kuriai priklausė du Air Force generolai ir du admirolai. Grupės tikslas buvo nustatyti NSO aparatų mokslinius principus ir viso to implikacijas. Taip atsirado grupė "Advanced Design". Ši grupė ir priėmė sprendimą įkurti projektą "RAND". Pasak Tompkinso karinio laivyno departamente buvo žmonės, kurie buvo glaudžiai su visu tuo susiję. Tarp jų - jūrų laivyno ministras James V. Forrestal, Vannevar Bush, Donald Douglas (Ten pat, p. 82). Tompkinso teigimu iš laivyno agentų gaunama informacija buvo perduodama "Douglas Aircraft Company" (Ten pat, p. 83). "RAND" sukūrimą inicijavo jūrų laivyno ministras James Forrestal. 1945 m buvo sukviestos raktinės figūros - Donald Douglas dar slaptesniam Think Tankui - "RAND" sukurti. "RAND" tikslas buvo tirti grėsmingų nežemiškos kilmės grupių planų implikacijas (Ten pat, p. 85; išnaša Nr. 8). "RAND" projekto finansavimu rūpinosi generolas Arnold (Air Force) (Ten pat, p. 90). Tačiau ir laivynas ėmėsi pastangų gauti priėjimą prie lėkščių fenomeno tyrimo (nors jau turėjo savo slaptą programą su agentų siuntimu į Vokietiją). Laivyno vadovybė suprato, kad Air Force kosmoso erdvę traktavo kaip savo domeną. Todėl kilo konfliktas tarp Air Force ir Navy (Ten pat, p. 91). Laivyno vadovybė tuo tarpu slapta ėmėsi savų tyrimų: tyrė Los Angeles rastas lėkštes, taip pat atvežtas iš Vokietijos. Pirmosios vietos, kur tai vyko buvo Kalifornijoje: Naval Air Weapons Station China Lake. Tomkinsas su informacijos paketais dažnai vyko ten (Ten pat, p. 92). 1947 m. "RAND" buvo atskirtas nuo "Douglas" (Ten pat, p. 93). Kolektyvas pasidalijo - dalis liko "RAND", o dalis "Advanced Design", priklausančiame "Douglas", kuriame pradėjo dirbti ir Tompkinsas. "Advanced Design" liko 70 mokslininkų ir inžinierių (Ten pat, p. 94). Pasak Tompkinso jiems ("Advanced Desingn") skandinaviškai atrodantys ateiviai, Tomkinso vadinami nordikais, ėmėsi padėti projektuoti kilometrų ilgio kosminius erdvėlaivius nešėjus ir kreiserius (Ten pat, p. 95). Tuo tarpu "RAND" ir USAF buvo įtakoti reptiloidų ir nacių. Mažai kam žinoma, kad James Forrestal karo metais buvo atsakingas už laivyno špionažo Vokietijoje programą (Ten pat, p. 96). Forrestalas 1945 m. davė įsakymą įkurti Office of Research and Inventions. Be to, Forrestal buvo už tai, kad visuomenei būtų atskleista didelė dalis tiesos apie ateivius. Tompkinso teigimu Forrestalas buvo nordikų įtakoje. Pasak Tompkinso būtent nordikai pasiūlė Forrestalui Bottą kaip špionažo programos vadovą (Ten pat, p. 97). Tuo tarpu laivynas toliau intensyviai bendradarbiavo su "Douglas Aircraft Advanced Design" (Ten pat, p. 103). Milžiniški JAV pastatyti laivai-cepelinai "Akron" ir "Macon" - šimtų metrų ilgio - buvo prototipais vėlesniems laivyne naudotiems lėtuvnešiams (Nordischen p. 318). "Akron" pastatytas New Jersey, o "Macon" - Kalifornijoje (Ten pat, p. 319).

FOIA dokumentai įrodo, kad FBI stebėjo nacių operacijas Pietų Amerikoje ir žinojo, kad nacių vadams Hitleriui ir Bormannui buvo leista atvykti į Argentiną (Nordischen, p. 263; išnaša Nr. 25). FBI vadui Hooveriui buvo žinoma, kad Office of Strategic Services (CIA pirmtakas) Berne baigiantis karui sudarė slaptą susitarimą su SS funkcioneriais (Ten pat, p. 263). Tai reiškia, kad laivyno ir FBI slaptieji šaltiniai buvo bendri iki 1946 m. (tas galioja ir nacių operacijoms Pietų Amerikoje/Antarktidoje). FBI karas su CIA baigėsi tik su Hooverio mirtimi 1972 m. Gal Hooverio priešiškumo CIA priežastis jam gerai žinoma grėsmė JAV, susijusi su CIA glaudžiais ryšiais su Antarktidoje įsitvirtinusiais naciais bei jų sąjungininkais reptiloidais? (Ten pat, p. 264). Hooverio FBI stengėsi padėti laivynui, bandydama apsaugoti nuo USAF-CIA-nacių-reptiloidų infiltracijos. Hooverio žinios apie lėkštes, ateivius, nacius, reptiloidus tapo dalimi FBI institucinės atminties. Tai matome seriale "X files" (Ten pat, p. 265).

Tompkinsas sako turėjęs 1942 - 1946 m. apie 1200 vizitų į fabrikus, kuriuose imta kurti antigravitacinius aparatus. 1950 m. jis buvo priimtas į "Douglas Aircraft Company". Ten pateko į Thin-Thank - "Advanced Design" (Ausserirdischen, p. 401). Jis užsiiminėjo ir ateivių pavojaus žmonijai klausimų analize. Tompkinsas kūrė net 2,5 kilometro ilgio laivus erdvėlaivius - nešėjus (Ten pat, p. 402). Realiai tokių laivų statyba prasidėjo tik 8 - ame dešimtmetyje ir pirmieji erdvėlaiviai-nešėjai su įgulomis atsirado 1984 m. "Solar Warden" 9 - 10 dešimtmetyje buvo pastatyti 8 tokie laivai (Ten pat, p. 403). "Advanced Design" Tompkinso teigimu jis dirbo su 2 nordikų moterimis (Ten pat, p. 406 - 407). Taigi JAV laivynas grečausiai buvo sudaręs slaptą susitarimą su draugiškomis nežemiškomis civilizacijomis savo kosminei programai išvystyti (p. 407). Goode teigimu apie slaptas žmonijos kosmines programas jis sužinojo iš "Inteligenten Glaspads", kuriuose jis matė ir slaptus laivyno agentų pranešimus iš Vokietijos (Ten pat, p. 408). Tompkinso žodžius patvirtina taip pat dr. Robert Wood, tuo pat metu dirbęs "Douglas Aircraft Company" (Ten pat, p. 409).

Tompkinso teigimu 75 procentai "Advanced Design" techninių projektų buvo finansuojami laivyno. Tompkinsas projektavo kilometrų ilgio erdvėlaivių eskadrą, sudarytą iš 2,5 km ilgio erdvėlaivių-nešėjų su dviem admirolais, su 3 erdvėlaiviais kreiseriais, 5 erdvėlaiviais-naikintojais, 2 puolimo laivais, 2 pagalbiniais laivais kosmoso erdvės logistikai ir 2 erdvėlaiviais personaliais transporteriais (Nordischen, p. 112). Vienam transportiniam laivui, 3 km ilgio, jis panaudojo modulių konstrukciją (Nordischen, p. 115). Kai kurie tų didžiulių laivų buvo statomi ryčiau Wasath kalnų Utah, didžiulėse olose (Nordischen, p. 117). Jie čia buvo pajėgūs sujungti "Lockheed", "Northrup-Grumann" ir "Boing" erdvės sistemas. Taip Navy gavo 8 didžiulius laivus. Svarbu pabrėžti, kad "Lockheed Martin" ir "Northrup Grumann" taip pat gaudavo paketus iš Tompkinso. "Lockheed" turėjo savo slaptą Think Tanką - "Skunk Works". Tai trys svarbiausios įmonės, kurios nuo 1980-ųjų (9 -o dešimtmečio) slaptose vietose pastatė aštuonis laivus, juos galutinai surinkus Utah (Ten pat, p. 118). Tompkinso teigimu jam ir jo kolegoms slapta padėjo trys nordikai ir tai buvo normalu "Douglas" kompanijoje (Ten pat, p. 119). Tompkinsas prisimena pokalbį su Elmeriu Wheaton, kuris jam pasakė, jog laivyne svarstoma, ar vaikystėje jis nebuvo pasirinktas nordikų, kad atliktų svarbią tarpininkavimo rolę tarp laivyno ir nordikų. Ir kad laivyno vadovybė laiko labai svarbiais jo kontaktus su nordikais. Tai raktinės figūros Office of Naval Intelligence (ONI) žinojo, kad Tompkinsas, Forrestal, admirolas Ricco Botta palaiko ryšius su draugiškai žmonių atžvilgiu nusiteikusiais ateiviais. Taigi puoselėtas karinio laivyno ir nordikų aljansas (Ten pat, p. 124). Goode patvirtino, kad Navy leido nordikams infiltruoti "Douglas Aircraft Company". Goode teigimu nordikai ir žmonės tai tarsi pusbroliai, todėl jie ir padeda mums (Ten pat, p. 125). Šio bendradarbiavimo vaisius 9-ame dešimtmetyje buvo laivyno ir nordikų erdvėlaivių flotilių pirmos bendros operacijos (Ten pat, p. 126). Tompkinso povandeninių laivų pavyzdžiu pastatyti erdvėlaiviai pirmą kartą, eksperimentui, į kosminę erdvę buvo pasiųsti 8-o dešimtmečio pabaigoje (Nordischen, p. 165). Kaip prototipai panaudoti "Nautilius klasės povandeniniai laivai (Ten pat, p. 165).

Pasak V. Tompkinso "Apollo" programa buvo tik pirmasis NASA ambicingo plano, parengto laivyno 6-ame dešimtmetyje - 7-o pradžioje, žingsnis. "Projecthorizon" rėmuose kariuomenė iki 1966 m. numatė pasiųsti tuziną kareivių karinei-mokslinei misijai į Mėnulį, o laivynas planavo iki 1970-ųjų turėti 10 000 žmonių dar platesnio Mėnulio stoties projekto rėmuose. Tompkinso teigimu NASA ir jos įvairios civilinės kosminės programos kaip "Apollo" buvo tik priedanga slaptosioms laivyno kosminėms programoms (Nordischen, p. 144). Laivynas turėjo dirbti NASA civilinės programos užnugaryje. Pasak Tompkinso NASA yra laivyno karinė organizacija. Laivyno programa, susijusi su stotimis Mėnulyje, buvo dalis keturpakopės programos vardu "Nova". Projekto "Nova" tikslas buvo suteikti laivynui galimybę panaudoti konvencines raketų technologijas atramos punktų Mėnulyje ir Marse įrengimui. "Apollo" nusileidimai Mėnulyje programai "Nova" buvo pirmasis keturių pakopų žingsnis. Antroji pakopa numatė 10 000 žmonių nusiųsti į Mėnulį. Trečiasis žingsnis - įkurti stotis Marse ir kituose dangaus kūnuose Saulės sistemoje. Ketvirtasis - laivyno kariniai atramos punktai - 12-oje kaimyninių žvaigždžių sistemų (Ten pat, p. 145). Antrasis, trečiasis ir ketvirtasis žingsniai jau turėjo būti paremti antigravitacinėmis technologijomis. Buvo numatyta, kad tokie laivyno erdvėlaiviai bus projektuojami China Lake Kalifornijoje, o statomi Wasatch Mountains in Utah ir galiausiai su tarpžvaigždinėmis technologijomis bus paleisti į kosminę erdvę. "Nova" koncepto galingos raketos 7-o dešimtmečio pradžioje studijuotos dviejose didžiosiose aeroerdvės įmonėse: "General Dynamics" ir "Martin Marietta". Tompkinsas sakė, kad ir jis bei kiti "Douglas" inžinieriai bandė vystyti galingas "Nova" raketas (Ten pat, p. 146). Oficialiai "Nova" tyrimų programa truko 1959 - 1964 m., kai gauta parama iš NASA ir imtasi "Saturn V" raketų (Ten pat, p. 147). Pasak Tompkinso reptiloidai sabotavo "Douglas" pastangas parenti "Apollo" programą (Nordischen, p. 150). Tompkinsui šiame kontekste kyla klausimas kodėl nordikai stūmė juos į Mėnulį. Cape Canaveral jo sutiktas dr. Debus pats palaikė telepatinį ryšį su nordikais, dirbančiais užkulisiuose, kad "Apollo" programa baigtųsi sėkmingai (Ten pat, p. 151). Būtent Debus nurodė po atleidimo iš Douglas jam naują darbovietę - "North American Aviation" (Ten pat, p. 152). Naujojoje įmonėje Tompkinsas dirbo prie projektų, susijusių su naujomis technologijomis tarpžvaigždinėms kelionėms ir konvencinėms raketų technologijoms paremtų "Nova" misijų Saulės sistemoje (Ten pat, p. 153). Kai atėjo 1966 m. Tompkinsas vis didesnį susidomėjimą rodė antigravitaciniams, susijusiems su branduoline trauka, varikliams, ir sutiko pereiti į "TRW" (2002 m. jį perėmė "Northrup Grumann") (Ten pat, P. 154). Pasak Tompkinso "TRW" yra fantastiškas Think-tankas (Ten pat, p. 155). Dirbdamas "TRW" Tompkinsas sekė tai, ką Mėnulyje nusileidusiam Neilui Armstrongui pasakė ateiviškas balsas kai šis stebėjo milžiniškus ateivių laivus apie kraterį. O tas balsas pasakė: "pabaikite jūs savo šešias "Apollo misijas", padarykite savo nuotraukas, pasiimkite kelis akmenis ir grįžkite namo, ir daugiau nebegrįžkite čia". Faktiškai tai buvo grasinimas (Nordischen, p. 156). Astronautai tuo tarpu matė didžiulius erdvėlaivius (Ten pat, p. 158). Taip laivynui faktiškai buvo užkirstas kelias įkurti atramos punktą Mėnulyje ir todėl "Nova" programa 1969 m. liepos 1 d. faktiškai buvo sunaikinta. Laivynui tai kainavo daugiau kaip dešimtmetį kol jis savo slaptosios kosminės programos rėmuose galėjo pastatyti savo pirmuosius antigravitacinius erdvėlaivius. Tai buvo pasiekta su paslėpta nordikų parama. 9 - o dešimtmečio pabaigoje Tompkinsas gavo naują užduotį - paruošti laivyno tarnautojus ir jų vaikus atviram kontaktui su ateiviais (Nordischen, p. 159).

Tompkinsas M. Sallai sakė, kad jis ir prieš išėjimą į pensiją ir po jos turėjo ir turi ryšius su nordikais, kurie rėmė jį kai jis rengė projektus erdvėlaivians "Apollo", "Nova", "Solar Warden" programoms. Tompkinso teigimu jis gaudavo "Blitze" ar "Downloads" su informacija konkrečiomis detalėmis. Ir tai, ką jis gaudavo iš ateivių tokia forma, turėjo dar būti pritaikyta - tai ir buvo jo darbas. Apie tai, kad jis komunikavo su ateiviais, žinojo jo viršininkai laivyno slaptojoje saugumo tarnyboje ir "Douglas". Laivynas Tompkinsą itin vertino dėl jo sugebėjimų atskirti ateivių grupes, kurios slapta lindo į žmonių reikalus (Nordischen, p. 199). Tompkinsas buvo svarbus tarpininkas šiam laivyno-nordikų aljansui, kuris slapta veikė JAV įvairių administracijų formalaus susitarimo su NS - reptoloidais rėmuose (Ten pat, p. 200).

Po išėjimo į pensiją (1984 m.) Tompkinsui buvo pavesta dirbti Navy Legaue, laivyno rėmėjų organizacijoje, jungiančioje 40 000 narių 220 grupių visame pasaulyje (Nordischen, p. 161). Tompkinsas turėjo parinktiems laivyno karininkams ir jų vaikams pasakoti apie ateivius ir jų technologijas, kad juos paruošti pasauliui, kai nežemiško proto egzistavimas ir laivyno tarpžvaigždinė kosminė erdvės programa taps visuotinai žinoma. Jis skaitė paskaitas. Pats admirolas Larry Marsh, laivyno atramos punkto Seattle ir povandeninių laivų Bangore (Vaingtonas) vadas dalyvavo Navy League skyriaus Medforde atidaryme (Ten pat, p. 162), o taip pat susitiko su Tompkinsu povandeniniame laive privačiai ir kalbėjosi apie ateivius, NSO (Ten pat, P. 163). Tompkinsas tvirtai įsitikino, kad admirolas Marsh apie slaptą kosminę laivyno programą informuotas ir Tompkinso "Ypatingą projektą", t. y. tą šviečiamąjį darbą, kurį Tompkinsas numatė dirbti Medforde, palaimino (Ten pat, p. 164). Vėliau Tompkinsas susitiko su admirolu Hugh Webster, Navy Leagyue Corporate diretoriumi nacionaliniu lygmeniu. Susitikime Webster pasidalijo su Tompkinsu savo žiniomis apie "ateiviškus" projektus. Tompkinso teigimu jis gavo visišką Webster paramą "Ypatingiems projektams", susijusiais su ateivių reikalais (Ten pat, p. 166). O 2001 m. jis gavo leidimą iš admirolo savo autobiografijoje aprašyti viską, ką žino apie ateivius (Ten pat, p. 167). Tompkins greitai buvo išrinktas visos Oregono valstijos Navy League viceprezidentu, nors prieš tai net nebuvo jos nariu. Tompkinsas sako susitikinėjęs su pilotais iš įvairių lygių, kurie visi dirbo projektuose, susijusiuose su ateivių veikla (Ten pat, p. 168). Navy Leaguge grupė (skyrius, filialas?) Medforde tapo veikimo ateivių reikalams centru (Ten pat, p. 169). Kalba eina apie jaunus žmones, moksleivius lyg, treniruojamus būsimoms nežemiškoms operacijoms (Ten pat, p. 170). O vieno iš "Special Project" paprojekčių pavadinimas buvo "Inter-Galactic Operations Special Project". Dar kitas projektas buvo NSO, nusileidusio Mount Shasta, stebėjimas, bandant jį surasti. Viena iš programų, ties kuriomis jis dirbo TRW, buvo gyvenimo prailginimas. Tompkinsas patvirtino, kad amžiaus regresija daugeliui programos "20 metų ir atgal" dalyvių buvo standartinė praktika (Ten pat, p. 172 - 173). Taip pat kalba eina apie kontaktų su ateiviais programą kalnų regione, su nordikais (Ten pat, p. 173). Keli karininkai Sallia patvirtino, kad Tompkinsas paskaitose jiems iš tiesų kalbėjo apie ateivius (Ten pat, p. 173 - 174). Admirolas Marsh M. Sallai patvirtino savo ryšius su Tompkinsu (Ten pat, p. 175). Tompkinso pateikti dokumentai patvirtina, kad Navy League Oregone 1991 - 1999 m. jis dalyvavo visoje eilėje "Specialių projektų", susijusių su ateiviais. Rogue Valley Council posėdžių dalyviai patvirtino, kad Tompkinsas traktuotas kaip ateivių reikalų ir pažangių technologijų ekspertas. Admirolas Marsh patvirtino, kad Tompkinsas svarbių Lygos asmenų nacionaliniu lygmeniu buvo labai vertinamas už žinias srityje, kuri laivynui labai svarbi. Buvusi Gyvenamosios statybos ministerijos vieno iš departamentų direktorė Catherine Austin Fitts prisimena, kad 1998 m. jai buvo liepta paruošti operaciją situacijai, kai bus visuotinai žinoma, kad ateiviai gyvena tarp mūsų. Šia tema ji turėjo pasiruošti pasisakyti strateginiame posėdyje Arlington institute (Ten pat, p. 176). Instituto direktorius jai pasakė, kad operacijos tikslas - paremti laivyną, pritaikant jo operacijas pasauliui, kuriame bus žinoma apie ateivių egzistavimą. Ji pateikė ir posėdžio protokolą, kuris įrodo, kad apie ateivius tikrai kalbėta (Ten pat, p. 177). Dirbdamas Navy League von Rogue Valley (Medford) vadovo poste 1991 - 1999 m. Tompkinsas gaudavo instrukcijas apie slaptosios kosmoso programos veiklą per "Ypatingų projektų" komitetą (Nordischen, p. 200). Čia itin svarbią rolę vykdė admirolas Hugh Webster, kuris gerai žinojo Tompkinso išskirtinę rolę laivyne ir jo ryšius su gerai žmonių atžvilgiu nusiteikusia ateivių grupe, o kai 2000 m. Tompkinsas persikėlė į San Diego, jis turėjo galimybę tiesiogiai kontaktuoti su Webster. Tompkinsas buvo kviečiams į reguliarius West-susirinkimus, kuriuose dalyvaudavo vedančiųjų oro ir erdvės kelionių priemonių įmonių ir institutų atstovai, organizuojami Armed Forces Comunications and Electronics Association (AFCEA) (Ten pat, p. 201). Tompkinsas dalyvavo ir 2016 m. susirinkime ir turėjo priėjimą prie slapto susitikimo bei plano padaryti "Solar Warden" žinomu plačiajai visuomenei. Taip pat numatyta atskleisti gyvenimo prailginimo programą. Biologas dr. David Sinclair teigia, kad tai įmanoma (pelių atžvilgiu tai jau išbandyta) (Ten pat, p. 202; išnaša Nr. 9). 2014 m. Sinclair teigė, kad medikamentai Nikotinamid-Moinonukleotid-Molekulių pagrindu gali sėkmingai sugrąžinti žmonių ląstelėms jaunumą (Ten pat, p. 202). Tompkinsas rodė Sallai ir Robertui Woodui leidimą (pažymėjimą) suteikiantį teisę dalyvauti West susitikime 2016 m. (Ten pat, p. 203).

Pasak Goode "Solar Warden" programa glaudžiai susijusi su slaptųjų kosminių programų aljansu ("Secret Space Program Alliance") (Nordischen, p. 203). Apie dabartinę "Solar Warden" padėtį 2016 m. Tompkinsas sakė: tūkstančių tūkstančiai žmonių šiandien įstojo į laivyną, pasirinkdami "Space Navy". Jie pasirašo 20 metų tarnybos sutartį. Šie žmonės gaus visą juos dominančią informaciją. Daugelis jų tarnauja erdvėlaiviuose, kurie yra nuo kilometro iki dviejų ilgio (Ten pat, p. 204). "Solar Warden" ypač užsiima didžiulio masto galaktinės prekybos vergais užkardymu. Prie "Solar Warden" operacijų priklauso sąveika su gigantiškomis planetos dydžio sferomis, kurios neseniai įsiveržė į mūsų Saulės sistemą. Pasak Tompkinso tai tuščios planetos, kurios juda per galaktiką stebėdamos įvairias civilizacijas. Tompkinso teigimu tos sferos mūsų sistemoje kokie 1,5 metų. Tokie aparatai didžiuliai ir juose yra apie 2000 skirtingų nežemiškų civilizacijų atstovų kaip stebėtojų (Ten pat, p. 210). Panašiai Goode teigia, kad yra grupė iš 5 nežemiškų rasių, kurios susijusios su gigantiškomis planetų dydžio sferomis - Sferų aljansu, kuris neseniai įžengė į mūsų planetą, kad užmegzti ryšius su žmonija ir kitomis civilizacijomis už Žemės ribų. Tompkinso teigimu milžiniškos sferos neleidžia nežemiškoms grupėms, gyvenančioms vidinėje Žemėje, palikti Žemės. Panašiai Goode kalba apie "išorinį barjerą", kurį Sferos pastatė apie Saulės sistemą ir Žemę (Ten pat, p. 211). Goode teigimu Sferos amortizuoja sustiprėjusį kosminių energijų veikimą (Ten pat, p. 212).

Kalbant apie JAV slaptosios kosminė programos egzistavimą labai svarbus prezidento Reagano liudijimas. Reaganas savo prezidentiniame dienoraštyje 1985 m. birželio 11 d. paliko įspūdingą įrašą: "Pietavau su penkiais vedančiaisiais kosmoso tyrėjais. Buvo nuostabu. Kosmoso erdvė iš tiesų yra paskutinė dar neatrasta mums šalis, ir kai kurie pasiekimai astronomijoje skamba kaip mokslinė fantastika, nors ta yra realybė. Aš sužinojau, kad mes disponuojame transportu, pajėgiu į kosmose erdvę iškelti 300 žmonių." (Ausserirdischen, p. 13; išnaša 1). NASA Space-Shuttle-Programa apėmė maksimaliai 11-ą šatlų, o buvo pastatyti tik 5 tokie. Tai, kas buvo paskelbta Reigano dienorašytje yra neįtikėtina. Su jo dienoraščio paskelbimu pasauliui paskelbta egzistuojant Space-Shuttle programą, kuri visiškai nepriklausoma nuo NASA, ir kurios rėmuose galima į erdvę iškelti šimtus astronautų. Ir taip pat Reaganas paaiškino, kad šie 300 astronautų gali kosminėje erdvėje būti neterminuotą laiką, vadinasi tai numato egzistenciją vienos ar daugelio kosminių stočių (Ten pat, p. 13). Turėjo būti žymiai labiau išvystytos judėjimo technologijos, nei tos, kurios naudotos civilinei Space-Shuttle-Programai, priklausančiai NASA ir kuri buvo vykdoma 1981 - 2011 m. Šios programos šatlai buvo aprūpinti dviem raketom. Toks šatlas turi maksimalų naudingą 25 metrinių tonų svorį ir gali apgyvendinti maksimaliai 11 asmenų. Reikėjo 26 šatlo skrydžių, kad įrengti tarptautinę kosminę stotį su 6 nuolat joje gyvenančiais astronautais (Ten pat, p. 29). O didžiulei stočiai iš 300 žmonių reikėtų ištiso šatlų laivyno (Ten pat, p. 31).

Yra vienas Reagano skaitytos paskaitos apie nežemišką gyvenimą transkriptas, paskaitos, kurią jis skaitė 1981 m. savo nacionalinio saugumo patarėjams, dalyvaujant ir CIA direktoriui William Casey. Reaganas kalbėjo apie 5 nežemiškų civilizacijų grupes, kurios tiria žmoniją ir viena iš kurių yra priešiška. Tame transkripte sakoma, kad W. Casey susitikime pasakė, kad jie vieną iš tų priešiškų ateivių atstovų sugavo ir pridūrė, kad tai labai jautrūs klausimai ir kad jie nėra pasirengę duoti atsakymus apie nežemiškų grupių keliamą grėsmę. Prezidentas tuo pasitenkino, tačiau paprašė kuo greičiau jam duoti atsakymus apie šių būtybių keliamą pavojų (Ausserirdischen, p. 202; išnaša Nr. 2). Nors ginčijamasi ar tas transkriptas yra tikras, tačiau vėlesni Reagano komentarai rodo, kad jis iš esmės tikras. 1985 m. lapkričio 19 ir 20 d. Reaganas susitiko su Gorbačiovu Ženevoje. 1985 m. gruodžio 4 d. Falston aukštojoje mokykloje kalboje jis pasakę, ką kalbėjo su Gorbačiovu: jis sakė pasakęs jam: kas būtų jei "šį pasaulį staiga užpultų kitos rūšys iš kitos planetos iš kitur Visatoje grasinančios. Mes savo mažus lokalius skirtumus, kurių yra tarp mūsų šalių, pamirštumėm ir visiems laikams nuspręstumėm, kad mes visi šioje Žemėje iš tiesų esame visų pirma žmogiškos būtybės." (Ten pat, p. 203; išnaša Nr. 3). 1987 m. vasario 17 d. Gorbačiovas pateikė tokį atsakymą į Reagano scenarijų: priminė, kad Reganas jam pasakė, kad jei Žemė būtų užpulta ateivių, JAV ir SSRS sukurtų bendras pajėgas invazijai atremti. Reaganas apie ateivių grėsmės atrėmimo scenarijų kalbėjo ir Jungtinių Tautų susirinkime 1987 m. rugsėjo 21 d. jis pabrėžė, jog mes pamirštame, kad visi esame žmonės, kad mums reikia didesnės grėsmės, kad prisimintumėme, kas mus jungia: "Kartais aš galvoju, kad mes greit savo didžiulius skirtumus pamirštumėm, jei mums tektų atremti nežemišką grėsmę iš kažkur už mūsų pasaulio." Reagano kalbų rašytojas Rhett Dawson jo pastabą apie grėsmę iš ateivių iš ankstesnio kalbos juodraščio pašalino. Ranka rašytoje pastaboje Reaganas vis dėl to pareikalavo, kad Dawson šią pastraipą vėl įdėtų: "aš manau, kad yra per daug antisovietinių pamokslų su žvilgsniu į tai, ką mes turėtumėm pasiekti. Tad galiausiai aš visgi norėčiau mielai savo "fantaziją" sugrąžinti [atstatyti] - kaip greitai mūsų pasauliniai skirtumai pavirstų į nieką, jei būtybės iš kitos planetos imtų grasinti šiam pasauliui." (Ten pat, p. 204; išnaša Nr. 4). Taigi Reaganas buvo įsitikinęs, kad jo "fantazija" buvo svarbi priemonė globaliam bendradarbiavimui pasiekti (Ten pat, p. 204). Įsitikinimas tokio scenarijaus galimumu matomas ir iš jo atsakymo į klausimą, kuris jam buvo užduotas 1988 m. gegužės 4 d. Čikagoje. Į klausimą ar tarptautinis bendradarbiavimas būtinas, jis atsakė: kas būtų jei mes visi pasaulyje suprastumėm, sužinotumėm, kad esame grasinami jėgos iš kosmoso, iš kitos planetos. Ar mes tada nepasakytumėm sau, kad tarp mūsų nėra jokių skirtumų, kad mes esame žmonės, pasaulio piliečiai ir ar mes nesusivienytumėm šiai grėsmei atremti? (Ten pat, p. 206; išnaša Nr. 7).

Pasak Corey Goode Reagano pasisakymas JTO, rado pritarimą JTO, kuri norėjo savą slaptą kosminę programą sukurti. Pasak Goode šios programos startas sutampa su Reagano kalba. Jei Goode teisus Regano kalba paskatino JTO, sutelkti valstybes tokiai programai, kurios rėmuose bendradarbiauta su ateiviais (Ausserirdischen, p. 207). Šaltojo karo pabaiga, Berlyno sienos griuvimas, galiausia pačios SSRS subyrėjimas - kaip visa tai įvyko taip greitai? Bet kuriuo atveju prasidėjo globalus bendradarbiavimo era (Ten pat, p. 208). JAV jau turėjo savo slaptą kosminę programą, todėl galėjo pasidalinti technologiniais pasiekimais. Tokios šalys kaip Rusija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Kinija. Indija, Brazilija, Japonija ir kitos disponavo žymiu patyrimu kosmoso tyrime ir buvo pajėgios investuoti į modernių technologijų diegimą. Tam, kad pasiekti tautų tylėjimą apie tas technologijas, joms turėjo būti garantuota atitinkama dalis galutiniame produkte: pažangūs erdvėlaiviai, tinkami tarpžvaigždinėms kelionėms. Įvairių šalių bendradarbiavimas "Solar Warden" rėmuose buvo labai ribotas: ji buvo pajungta JAV karinėms struktūroms (Ten pat, p. 209). Goode aiškiai sakė, kad šioje programoje karinis personalas buvo iš JAV, Didžiosios Britanijos, Kanados, Australijos ir Naujosios Zelandijos. Dirbo ir vokiečių bei kinų mokslininkai, bet jei buvo pavaldūs civiliniam/moksliniam aparatui (Ten pat, p. 210). Ir štai Reagano kalba JTO inicijavo tarptautinės slaptos kosminės programos sukūrimą. Pasak Goode tai NATO tipo programa. Jis sako, kad šios organizacijos konferencijose būdavo daug vėliavų (net Estijos). Šalys buvo įpareigotos saugoti paslaptį. Pasak Salla Goode teiginys, kad programa buvo stacionuota už Saulės sistemos, leidžia spėti, kad buvo naudojami pažangūs "Thule-tachyonator" varikliai. Laiko kelionių technologijos, įgalinančios tarpžvaigždines keliones, buvo skurtos tik 9-ame dešimtmetyje. Po to, 10-ame dešimtmetyje, jas jau turėjo ICC (Ten pat, p. 211). GWP startavo 10-ame dešimtmetyje arba tuoj po 2000 metų (Ten pat, p. 212).

2017 m. gruodžio 11 d. Trumpas pasirašė "Space Policy direktyvą - 1", kurioje skatinamas žmonių sugrįžimas į Mėnulį, komercinis kosmoso panaudojimas ir misijos Marse. Kalbama apie žmonių ekspansiją Saulės sistemoje (Space Force, p. 177). Artemidės - Mėnulio deivės - susitarimas: pagal jį iki 2024 m. numatytas sugrįžimas į Mėnulį. Taip pat numatyta įkurti 9 Mėnulio misijas (2021 - 2029 m.) (Ten pat, p. 182). 2019 m. rugsėjo 5 d. JAV erdvės politikos ekspertai, NASA ir USAF Space Command - Space Force pirmtakai - apsisprendė, kad būsimoji erdvės politika remsis "STAR-TREK" vizija [taip buvo įvardinta viename iš tų institucijų atstovų susitikime, tačiau tai ir aliuzija į žinomą serialą "Star Trek"]. Tai reikalavo multinacionalinio karinio kosminės erdvės junginio sukūrimo, kad apginti globalią civilinę, komercinę ir militarinę ekspansiją į kosminę erdvę. Svarbus žingsnis į šį tikslą buvo Artemidės (Artemis) 2020 m. spalio 13 d. susitarimas ir Kosminės erdvės centro NATO-Air-Base Ramstein Vokietijoje įkūrimas. Kalba eina apie būsimąjį "Kosminės erdvės NATO". Taip NATO taptų būsimo karinio ir civilinio multinacionalinio Kosminės erdvės aljanso stuburu. Tokia yra "STAR-TREK" vizija, besiremianti serialu "Star Trek" (Space Force, p. 239). Žvaigždžių laivynas jame vaizduojamas kaip Žemės karinės kosminės erdvės organizacija, iš kurios išsivystė multiplanetinis aljansas, virtęs galiausiai Jungtine planetos federacija. Todėl pasak Salla galima teigti, kad tokio NATO primenančio kosminės erdvės multinacionalinio junginio įkūrimas yra ankstyvoji Žvaigždžių laivyno forma. Yra didelio panašumo tarp Žvaigždžių laivyno ir Space Force logotipų. "Star Trek" režisierius Gene Roddenberry buvo informuotas JAV karinio laivyno specialiosios tarnybos atstovų apie būsimą multinacionalinį karinį junginį. Yra neįprastų verslo santykių tarp Leslie Stevens IV ir Roddenberry. Stevens 1963 - 1964 m. buvo serijos "The Outier Limits" režisierius. Stevens leido dalyvauti Roddenberry filmuose, kad šis galėtų surinkti idėjas būsimo fantastinio filmo filmavimui (o "Star Trek" buvo to serialo tęsinys). Roddenberry nuolat konsultavosi telefonu kurdamas tą filmą) (Ten pat, p. 240). Chris Knowle net teigia, kad Roddenberry ir Leslie Steven IV buvo sudarę slaptą verslo susitarimą. Aktoriai tie patys, veikėjai. O Leslie Stevens buvo viceadmirolo Leslie Steven III sūnus. Admirolas Stevens buvo pašvęstas į nacių skraidančių lėkščių reikalą ir dalyvavo jas atkuriant kariniame laivyne. Admirolas Stevens psichologinio karo srityje buvo glaudžiai susijęs su CIA. Taip pat žinoma, kad šioje srityje jis naudojo filmus ir televiziją, kad paveikti viešąją nuomonę skraidančių lėkščių klausimu (Ten pat, p. 242). Admirolo sūnus Leslie Stevens IV antrojo pasaulinio karo metais pats buvo Air Force slaptosios tarnybos narys, kur jis panaudojo savo literatūrinius sugebėjimus psichologinio karo vedimo srityje. Jis taip pat suvaidino rolę "Interplanetary Phenomen Unit" (Tarpplanetinių fenomeno junginyje). Taigi galima užtikrintai teigti, kad admirolas savo sūnų pasitelkė kaip patikimą pagalbininką, kad išplatinti jo norimas idėjas filmais ir televizijoje. Apibendrinant galima teigti, jog Leslie Stevens dirbo Pentagonui, atstovaudamas "minkštojo atskleidimo" idėją kino ir televizijos industrijoje (Ten pat, p. 243). Tikslas buvo parengti visuomenę NSO ir nežemiškų civilizacijų temai. "Minkštojo atskleidimo" metodais norėta atskleisti ir JAV karinio laivyno vadovaujamą Slaptą kosminės erdvės programą. Taip Leslie Stevens siekė išplėtoti universumo, valdomo geranoriškos, gėrio siekiančios, karinės diktatūros konceptą. Pasak Tompkinso Stevens buvo įgaliotas papasakoti Roddenberry apie slaptą JAV kosminės erdvės programą (Ten pat, p. 244). Leslie Stevens tėvas dirbo tiesiogiai su admirolu Ricco Bota, kad sukurti slaptą kosminės erdvės programą. Jo sūnus neabejotinai galėjo suteikti Roddenebrry be galo daug informacijos šioje srityje, jį inspiruoti (Space Force, p. 248). Serialas "Star Trek" startavo 1966 m. Oficialus jo kūrėjas Gene Roddenberry. Labai panašu, kad serialas buvo sukurtas remiantis slapta informacija apie kosminės flotilės kūrimą, flotilės, kuri veikė kartu su sąjungininkais ateiviais. Taip buvo iliustruota idėja apie Jungtinę planetų federaciją (Nordischen, p. 129). Tom Seldon, kuri buvo serijos "Outer Limits" produkcijos asistentas pasakė, kad Roddenberry buvo visaip informuojamas, inspiruojamas, kontroliuojamas jam rengiant "Star Trek" (Ten pat, p. 130). Abu jie turėjo tą patį produkcijos asistentą - Robertą Justman. White teigimu Justmann net dalyvavo ateities militariniuose erdvės-laiko eksperimentuose (Ten pat, p. 131). Ir Botta, ir Stevens buvo vadovaujantys ekspertai oro ir erdvės kelionių technologijose. Pasak Tompkinso admirolas Stevens žinojo, ką laivynas buvo atradęs apie nacių Vokietijos skraidančių lėkščių programą (Ten pat, p. 134). Admirolai Botta ir Stevens 1950 m. veikė kartu laivyno komandiniame komitete taigi turėjo galimybę aptarti ir erdvėlaivių klausimus (Ten pat, p. 134 - 135). Labai įtikėtina, kad apie kosmines programas Stevens pasidalijo ir su savo sūnumi. Įtikėtina manyti, kas jis rekrūtavo savo sūnų į savo vadovaujamą "Joint Subsidiary Plans Division" kaip slaptą agentą, kad jis per savo filmus platintų tai institucijai svarbias idėjas (Ten pat, p. 137). Pasak Knowles daugelis tyrėjų spėjo, kad Stevens būdamas režisieriumi buvo ir slaptosios tarnybos agentas. Tompkins patvirtino teiginį, jog admirolas Stevens suvaidino betarpišką rolę įkuriant slaptą laivyno kosmoso programą ir kad jo sūnus Leslie Stevens apie tai žinojo. Todėl labai įtikėtina, kad Stevens IV su laivyno iniciatyva ėmėsi "minkštojo atskleidimo", panaudodamas tam kino filmus ir televizijos industriją (Ten pat, p. 138). "Minkštojo atskleidimo" procesas tarnavo tikslui esant reikalui turėti galimybę distancuoti nuo NSO tyrėjų, nurodant, kad jų teiginiai pasiimti iš filmų ir serialų paimti, o kita vertus filmai turėjo pasitarnauti plačiosios visuomenės parengimui tiesai apie ateivius (Ten pat, p. 141). Be to, Leslie Stevens inspiravo ne tik Roddenberry, bet ir Glen Larson, sukūrusį serialą "Galaktikos kovotojai" ("Battlestar Galactica"), kur kalbama apie kovą su Dirbtinio intelekto signalu (Space Force, p. 248). Todėl nestebina, kad "Space Future Workshop 2019" m. kaip optimaliausią scenarijų pasirinko "Star-Trek" serialo viziją (Ten pat, p. 249). Yra galimybė, kad filme kalba eina apie realią grėsmę iš kosmoso, kaip kad ji suvokiama laivyno slaptosios kosminės programos (Nordischen, p. 179). Filme kalbama apie tai, kad globalaus konflikto metu visos planetinės sistemos beveik visi žmonės buvo sunaikinti, išlikus keliasdešimčiai tūkstančių, kurie su erdvėlaiviu ieškojo naujos tėvynės, o juos persekiojo dirbtinis intelektas (Ten pat, p. 182). Susan J. Paxton padarė rimtą atradimą dėl Stevens ir Larson ryšių: Leslie Stevens parašė pradinį scenarijų, o tada įteikė jį Larsonui ir ėmėsi apie tai su juo kalbėtis. Taigi kažkada 1977 m. Stevens kalbėjosi su Larsonu apie savo idėją, ir ta idėja buvo filmo "Battlestar Galactica" scenarijus. Taigi Stevens pats sutiko, kad visa šlovė atiteks Larsonui. Taigi taip, kaip jis padarė su Roddenberry, tą jis po 10-čio (1977 m.) padarė su Larsonu (Ten pat, p. 186). "Fall Amicizia" - kalba eina apie 1956 - 1978 Italijoje atramos punktus įsirengusius draugiškus žmonėms ateivius, kurių skrydžiai buvo fiksuoti nuotraukomis (NSO). Yra žmonių kontaktų su jais aprašymų (Ten pat, p. 189). Tad filmo informacija sutampa su Corey Goode pateikta bei Stefan Breccia informacija apie Italijoje matytus ateivius. įdomiausia, kad tų ateivių bazės sunaikinimas įvyko tuo metu kai Stevens ir Larson bendradarbiavo kurdami filmą 1978 m. (Ten pat, p. 192).

Tompkinso teigimu 2016 m. karinis laivynas siekia modernizuoti 8 kosmines "Solar Warden" karines grupes, kurios labai pasenusios, ir pakeisti jas 12-a naujų kosminių kovinių grupių. Ir tai turi įvykti iki maždaug 2030 m. Tompkinso teigimu, kad šie laivai bus statomi už mūsų planetos ribų, greta esančios žvaigždės sistemoje, padedant draugiškai, žmonių išvaizdą turinčiai nordikų civilizacijai (Space Force, p. 250).

Space Commission raporte (2001 m.) taip pat "Space Policy direktyvoje - 4" Space Corps sukūrimas Air Force sudėtyje laikomas pirmu žingsniu kuriant ateities pasaulio instituciją Pentagono pavaldume. Trumpas sukūrė Departament of Space Force, kurį sudaro kariniai padaliniai, priklausantys Air Force, Marine Corps, Navy ir Space Force. Tik tokiu būdu ir keliu JAV karinis laivynas kažkada atskleis tai, kad jis turi slaptą kosminės erdvės karinį laivyną ir galiausiai vadovavimą jam ir jo kontrolę deleguos naujai institucijai. Pasak Salla neįtikėtina, kad dauguma Air Force Special Operations ir NRO-CIA naudojamų antigravitacinių erdvėlaivių būtų jau dabar įtraukti į Space Force (Space Force, p. 251). Ankstesnis Air Force Space Command atliko antigravitacinių erdvėlaivių logistinį aptarnavimą, o NRO-CIA vadovavo ir vykdė kontrolę. Labai gali būti, kad NRO-CIA savo turimus erdvėlaivius kol kas perduos Office of Space Reconnaissance, kuri instituciškai susijusi su CIA. Air Force Space Command greičiausiai ir toliau antigravitacinius erdvėlaivius naudos slaptoms operacijoms. Taigi Space Force reikės sukurti naują antigravitacinių erdvėlaivių eskadrą, kas greičiausiai užtruks iki 3 -o dešimtmečio pabaigos. Tačiau prielaidos multinacionaliniam kariniam pasaulinės erdvės junginiui, kuris grupuosis apie Space Force ir US Space Command jau yra, remiantis Artemis-susitarimais ir dėka NATO erdvės kelionių centro Air Base Ramstein. Iki to laiko JAV karinis laivynas pamažu atskleis savo slaptą kosminį laivyną, kuris bus integruotas į multinacionalinį pasaulio karinį kosminį laivyną. Galbūt tai įvyks 2031 m. (Ten pat, p. 252). Mažai įtikėtina, kad NRO-CIA slaptoms kosminėms misijoms išvystytų antigravitacinių variklių technologiją savanoriškai perduos "Space Force". Greičiausiai "Space Force" savo antigravitacinių erdvėlaivių eskadrą turės gauti iš "Lockheed Skunk Works" ir kitų didžiųjų oro ir erdvės kelionių įmonių (Space Force, p. 253). Būsimasis Žvaigždžių laivynas bus pavaldus Pentagonui ir glaudžiai bendradarbiaus su žmogiškos išvaizdos nežemiškų civilizacijų grupėmis, kurios padės kurti naujuosius erdvėlaivius (Ten pat, p. 253). Naujos nacionalinės (ne JAV) kosminės erdvės vadavietės bus integruotos į jau esamas kosminės erdvės karines tarnybas ir bendradarbiaus su US Space Command, ginant palydovų tinklą, tiriant kosminę erdvę, Mėnulio bazes ir būsimuose gamtinių išteklių išgavimo darbuose (Space Force, p. 257). Jau dabar suintensyvinti JAV susitarimai su kitomis šalimis dėl kosminės erdvės galiausiai turės privesti prie multinacionalinio kosminės erdvės aljanso. Yra dar civiliniai ir komerciniai aspektai. Raketų technologijomis pagrįsta "SpaceX" ir "Blue Origin" palengvins turizmą kosmose, palydovų įrengimą ir kosminės erdvės tyrimą. Tokia tendencija, leidus laisvai naudoti egzotiškus variklius ir energijos technologijas per JAV patentų sistemą, arba tiesiog perdavus pažangias technologijas, kuriomis naudojasi JAV slaptosios kosminės programos Air Force, US Navy ir CIA-NRO, visa tai dar labiau pagreitintų (Ten pat, p. 258). 2020 m. National Aeronautics and Space Administration (NASA) pasirašė susitarimą su septyniomis kosminėmis nacijomis ir taip pagrindė Artemidės susitarimą. Tai padės JAV suburti multinacionalinį pasaulinį kosmoso aljansą, įkurti bazes Mėnulyje, Marse ir kitur, vykdyti kalnakasybos darbus (Ten pat, p. 297).

Didelį dėmesį laivynui skyrė Trumpas (Nordischen, p. 253). Aljansui priklauso "baltosios skrybėlės" iš karinių-pramoninių kompleksų slaptųjų tarnybų, kurie remia "Solar Warden" tikslus ir visi tie žmonės ir grupės formuoja Slaptų kosmoso programų aljansą, parėmusį Trampo rinkimų kampaniją (Ten pat, p. 256). Stebinantis mišinys iš slaptų kosminių programų ir nežemiškų grupių aljansų yra neįtikėtinai kompleksiškas ir ne tik plačiajai visuomenei, bet ir daugumai politinių ir karinių pareigūnų daugelyje pasaulio šalių nežinomas (Ten pat, p. 284). Trampas savo inauguracinėje kalboje 2017 m. sausio 20 d. kalbėjo apie ateitį, kai žmonija turės priėjimą prie pažangiausių technologijų, kokios naudojamos kosminėje programoje (Ten pat, p. 288). Jis kalbėjo apie kosmoso erdvės paslapčių atskleidimą, kurios išlaisvins Žemę nuo ligų blogio ir suteiks mums ateities energijas, industriją ir technologijas (Ten pat, p. 289). Taip pat jis kalbėjo apie gydymo technologijas - pav. gyvenimo prailginimo technologiją. Jo panaudotas žodis "energija" matyt reiškė antigravitacinius variklius ir vadinamąją laisvąją energiją. Trampas privačiai yra kalbėjęs apie pažangias erdvės technologijas, kuriuos slepiamos nuo amerikiečių visuomenės (Ten pat, p. 290). Tompkinsas teigė, kad už Trampo stovi amerikiečių karinės slaptosios tarnybos. Tai buvo atskleista ir "Q Anono", kuris pasirodė 2017 m. spalio 28 d. (Ten pat, p. 319). 2018 m. rugsėjo 19 d. "Q Anon" paskelbė du postus, kuriuose buvo patvirtintas slaptosios kosminės programos egzistavimas (Ten pat, p. 320). Goode atskleidžia Slaptų erdvės programų aljanso egzistavimą: šis aljansas sujungė grupes ir programas, besivadovaujančias JAV konstitucijos dvasia (Ausserirdischen. p. 276) ir Žemės ateitį mato etiškai sutvarkytą. Goode teigimu GWP-Allianz yra vadovaujamas skirtingų organizacijų atstovų. Tai frakcijų ir klikų junginys. Juos jungia etinis kodas ir komitetas. Tikslas: sugriauti babilonišką pinigų magijos sistemą (Ten pat, p. 277). Šiam Žemės aljansui priklauso "baltosios skrybėlės" iš karinio-industrinio JAV ir kitų didžiųjų valstybių elito. Taip pat Aljansas apima BRICS šalis (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija, Pietų Afrika - BRICS), kurios ketina sulaužyti babilonišką pinigų sistemą (Ten pat, p. 278).

Pilnutinis atskleidimas padėtų tašką dešimtmečiais besitęsiančiam lūžiui tarp technologiškai pažangios atsiskyrusios žmonijos dalies ir likusios žmonijos, kuris tos didžiosios žmonijos dalies atžvilgiu įgauna aparteido formą globaliu mastu, darant naikinančią įtaką jų gyvenimo kokybei. Labai abejotina ar USAF iniciayva pradėtas "ribotas atskleidimas" tą technologinį žmonijos pasidalijimą įveiktų. Tai greičiausiai vestų tik prie subtilesnės "technologinio aparteido" formos, išliekant per dešimtmečius susiformavusiai globaliai sistemai (Nordischen, p. 314). Tuo tarpu pilnavertis atskleidimas sustiprintų mūsų kaip žmonių rūšies evoliuciją, mūsų gyvybinius galimybes, dvasinius pajėgumus. O dėka mūsų genetinio ryšio su nordikais mes taptume jų partneriais galaktikos bendrijai (Ten pat, p. 315).

9. Rusijos ir Kinijos slaptosios kosminės programos

SSRS mažų mažiausiai susidomėjimą NSO ir nežemiškomis technologijomis rodo jų bendros su amerikiečiais bazės Mėnulyje ir Marse, konfliktas su amerikiečiais Mėnulyje 8-ame dešimtmetyje, o taip pat Kenedžio pasiūlymas savo inauguracinėje kalboje (1961 m. sausio 20 d.) SSRS bendradarbiauti kosminėje erdvėje (Antarktis, p. 213 - 214). 1963 m. rugsėjo mėn. Kenedis išsakė iniciatyvą SSRS ir JAV bendradarbiauti kosminėje erdvėje ir misijose į Mėnulį (Ten pat, p. 215). Pasak Chruščiovo sūnaus Sergejaus tai buvo ne pirmas kartas kai Kenedis siūlė bendras kosmines keliones ir Mėnulio misijas. Pav. tai buvo 1961 m. Vienoje (Ten pat, p. 216). Sergejus teigia, kad jo tėvas 1963 m. lapkričio mėn. pasiūlymą priėmė (Ten pat, p. 217). Richard Hoaglend ir Mike Bara teigia, kad lapkričio 11 d žlugo sovietų Marso misija. 1963 m. lapkričio 12 d. Kenedis išleido Nacionalinio saugumo ir akcijos memorandumą Nr. 271 apie kooperaciją su SSRS išorinio kosmoso reikaluose (Ten pat, p. 218). 1963 m. lapkričio 12 d. Kenedis pasiekė susitarimą su Chruščiovu dėl bendros kosmoso misijos ir pasidalinimo NSO aktais (Ten pat, p. 223). Buvusio CIA agento Howard Hunt teigimu Kenedis buvo nužudytas todėl, kad jis norėjo SSRS išduoti didžiausias JAV paslaptis (Ten pat, p. 228). Kaip SSRS slaptosios kosminės programos dalis 1970 m. matomos vadinamosios kosmosferos - orbitoje esantys ginkluoti rutulio formos laivai (Ten pat, p. 393). Užkulisiuose FBI veikė pasak Goode kartu su Rusija. Salla daro išvadą, kad FBI konspiravo su nacionaliniais ir internacionaliniais veikėjais Trampo rinkiminėje kampanijoje su tikslu padėti jam laimėti rinkimus (Nordischen, p. 268). Trampas pažadėjo suartėjimą su Rusiją per bendrą darbą bendrų interesų srityje. Gal tie bendri interesai - slapta kosminė programa ir nežemiškos civilizacijos ir tikslas - visiškas slaptos programos atskleidimas? (Ten pat, p. 269). Patvirtinimas, kad Putinas žino apie ateivius, ateina iš Dmitrijaus Medvedevo (Ten pat, p. 272). Žinomas jo interviu 2012 m., kai jis patvirtino, kad prezidentas gauna ypatingai slaptą portfelį su informacija apie ateivius, lankančius mūsų planetą, o taip pat slaptosios tarnybos pranešimą apie ateivius šalies teritorijoje ir kad daugiau informacijos apie tai galima rasti filme " Žmonės juodais kostiumais" (1997 m.). Goode patvirtino, kad Putinas yra globalus raktinis žaidėjas slaptosios kosminės programos operacijose. Goode teigė, kad Putinas dalyvavo slaptuose pasitarimuose, kur aptarinėta koks ir kokio masto turi būti atskleidimas. 2015 m. kovo mėn. 6 - 16 d. Putinas buvo tarsi išnykęs (Ten pat, p. 273). O tuo metu Mėnulyje LOC vyko Aljanso ir Sferų aljanso konferencija, kurioje lankėsi ir žymūs Žemės politikai. Taip pat esama įrodymų, kad Rusija aktyviai bendradarbiauja su nordikais. Toks yra dr. Preston James požiūris, autoriaus, kuris rašo svetainėje "Veteran's Today". Pasak jo insaideriai Rusijoje praneša apie ateivių grupę, su kuria Rusijos Federacija sudarė sutartį ir kad jie padėjo Rusijai įsigyti ultramodernius ginklus (Ten pat, p. 274). Putinas vaidina svarbią rolę BRICS aljanso sukūrime (Ten pat, p. 275). Goode teigimu rusų taktinis bombonešis "SU-24" su aukštos technologijos elektronine trikdžių sistema pažeidė JAV "Donald Cook" laivą ir kad tai greičiausiai pavyzdys technologinės paramos, kurią suteikė rusams "Solar Warden" ir jo žemiški sąjungininkai. Labai svarbus Kalmukijos vadovo (gubernatoriaus) Kirsan'o Iljumschinow'o interviu, kuriame jis teigė, kad 1997 m. jis buvo paimtas į ateivių laivą (Ten pat, p. 276). Jis tai pasakė kanale "1", kuris visiškai kontroliuojamas Rusijos vyriausybės (Ten pat, p. 277). Visa tai patvirtina teiginį, kad Rusija sudarė sutartį su nordikais. O tai reiškia, kad Rusija, JAV karinis laivynas ir FBI sudarė aljansą su nordikais (Ten pat, p. 278). 2019 m. pradžioje Linda Moulton Howe paskelbė dviejų anoniminių insaiderių laivyne video apie multinacionalinę koaliciją, turinčią slaptą kosminę programą su atramos punktais Antarktidoje. Howe pateikė dokumentus apie tai, kad "Spartan 1" 1984 - 2004 m. tarnavo US Navy Seal, o "Spartan 2" - US Marine Corps (1992 - 2016 m.). Insaideris "Spartan" sako, kad koaliciją sudaro JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, Kanada ir Rusija. Jau 25 metai kaip egzistuoja pasaulinė kosminė flotilė. Koalicijos pradžia - 1994 m. (Antarktis, p. 407).

Pasak Correy Goode Kinija šiandien turi slaptą kosminę programą, kuri naudoja technologijas, panašias į tas, kurias turi US Air Force. Tai nulėmė Tsien indėlis. Tačiau Tsien reikėjo laukti 30 metų kol Kinijoje susikurs reikiama bazė. Reikėjo 20 metų, kol Kinijos industrija pajėgė realizuoti erdvėlaivių konstrukcijos ir dizaino projektus (Rote Drache, p. 219). Taigi nuo 1980 m. Kinijai reikėjo apie 20 metų tokiems erdvėlaiviams išvystyti, kas privedė prie pirmosios Yang Liwi misijos. Pirmoji kinų transporto priemonė su egzotišku varikliu turėjo būti paleista apie 2012 m. (Ten pat, p. 220). Kinijoje išvystyti, atkurti erdvėlaiviai yra lėkščių pavidalo, o taip pat trikampiai ir keturkampiai erdvėlaiviai, tokie, kokie US Air Force buvo pastatyti prieš dešimtmečius (Ten pat, p. 222). Jei Keller teisus, Kinijai galėjo padėti ateiviai, kurie galėjo bendradarbiauti tarpplanetinėje tyrimų programoje Lop Nur Xinjiang provincijoje (Ten pat, p. 224). Vienas iš vedančiųjų Kinijos NSO tyrėjų dr. Sun Shili 2002 m. straipsnyje "Cina Daily" pasakė, kad negalima atmesti galimybės, kad ateiviai kinų visuomenėje gyvena ir dirba - tai pozicija, kurią anot jo sunku paneigti (Rote Drache, Ten pat, p. 130). Kinija išbandė įvairius elektromagnetinius prietaisus hibridinėms transporto priemonėms. Tokie prietaisai labai panašūs į skraidančius trikampius (Ten pat, p. 226). Kinija išvystė savo HAUC trikampius, varomus HFGWG, Kernfusion reaktoriais, apsaugotus HEEMFG ir galinčius sukaupti iki trilijono vatų elektros energijos superlaidininkuose esant normaliai temperatūrai (Ten pat, p. 234). Trumpai tariant Kinija turi gerai saugomą slaptą kosminę programą, kuri laivyno ir aukščiausio rango mokslininkams puikiai žinoma (Ten pat, p. 236). JAV laivyno vadovybės atstovai teigia, kad Kinija turi panašias technologijas, pavyzdžiui Plasmakompresions-Fusionsgearet, kuris gali pagaminti energijos gigawaitų ribose (milijardą vatų) iki teravaito (trilijonas vatų)) (Ten pat, p. 238). Testavimo ir treniruočių bazėje Dingxin-Basis buvo vykdomi paslaptingi statybų projektai (Ten pat, p. 242). Šie požeminiai įrenginiai yra netoli slaptos Dingxi vietos, kurioje slaptai statomas antigravitacinių laivų laivynas (Ten pat, p. 243). Vis didėja Kinijos pasiryžimas panaudoti savo karines kosmines priemones prieš JAV (Ten pat, p. 267). Tsien tik po 1978 m. galėjo imtis vizionieriško plano vystyti atkurtus erdvėlaivius su egzotiškais elektromagnetiniais varikliais, remiantis tuo, kas buvo daroma USAF nuo 5 - o dešimtmečio. Tsien iniciatyva Kinija vystė somatinį mokslą kaip priemonę tokiems aparatams sukurti komandinę ir kontrolės sistemą. Nuo 10-o dešimtmečio pradžios Kinijos ekonomika tiek išaugo, kad tapo pajėgi Tsien planų realizavimui šioje srityje. Maždaug nuo 2010 m. prasidėjo savo slaptosios kominės programos rengimas, naudojant naujausias variklių technologijas ir somatiniu mokslu remiamas komandavimo ir kontrolės sistemas. Kinija įsirengė ginklų sistemas kaip kad nutaikyti energijos ginklai, Rods of God (Ten pat, p. 270). Kinija įvedė DI įvedė ir jau naudoja (Ten pat, p. 280). Dar didesnį susirūpinimą kelia bangų dažniai, naudojami 5G, tie patys, kurie yra "Active Denial System" (ADS). Jie naudojami elektromagnetiniuose ginkluose ir gali būti pasitelkti armijų ir žmonių masių kontrolei (Ten pat, p. 281). 2021 m. Kinijos nacionalinė kosmoso įstaiga (CNSA) 2021 kovo 9 d. pasirašė supratimo memorandumą su Rusijos kosmoso agentūra, kas numatė tyrimų bazės įsteigimą Mėnulyje, remiantis 1967 m. susitarimu. Kinijos technologinė pažanga Dirbtinio intelekto srityje, daiktų interneto srityje, 5G ir 6G komunikacijos tinklai verčia ją supergalybe. Kinijos slaptoji kosminė programa labai priklausoma nuo Rusijos žinių (Ten pat, p. 297). 2017 m. Dr. James Sheehy pasakė, kad Kinija turi hibridinius erdvėlaivius su pažangiomis elektromagnetinėmis sistemomis (Ten pat, p. 8). Kinijos raketų tėvas Dr. Tsien Hsue-shen JAV dirbo legendinėje "Jet Propulsion Laboratory" Kalifornijos technologijos institute (Ten pat, p. 10). Kinijos antigravitaciniai erdvėlaiviai buvo pastatyti nuošaliose vietose kaip Dingxin bandymų ir treniruočių bazė Gobio dykumoje Gansu provincijoje (Space Force, p. 234). Kinija turi ir egzotinius nukreiptus energijos ginklus (Dircted Eenergy Weapon - DEW) (Rote Drache, p. 249). Cheminis lazeris retųjų metalų pagrindu. Pastatų Xinjiang palydovinės nuotraukos. Ten yra ir alternatyvinis įrenginys - EMP generatorius (elektromagnetinis pulsas) (Ten pat, p. 250). Kinija turi ir mobilius EMP (Ten pat, p. 251). Galimybė 500 JAV satelitų pačiupti, sunaikinti ar pakenkti jiems (Ten pat, p. 252). DEW su aukštos įtampos lazeriais. "Rods of God" - lazdos formos šaudymo priemonės, kurios gali būti paleistos iš kosmoso (Ten pat, p. 253). Tai pailgi dariniai iš volframo (6, 1 m. ilgio vamzdžiai) ir kurie gali šaudyti į Žemę (Ten pat, p. 254). Vokietijai pralaimėjus, Tsien buvo tarp tų, kurie buvo parinkti vykti į Vokietiją susipažinti su jos pažangiomis technologijomis (Ten pat, p. 32). Tompkinsas patvirtina, kad jis nešė paketus ir "Jet PropulsioN Laboratory", kur dirbo Tsien (Ten pat, p. 43). Vėliau Tsien buvo suimtas, apkaltintas šnipinėjimu ir išsiųstas į Kiniją. Galbūt Deep State arba iliuminatai kūrė rivalizuojančių centrų sistemą. Tokio požiūrio laikosi William Bramley (Ten pat, p. 80). Gali būti, kad pasaulio pusiausvyros idėjos buvo labai svarbios ir būtent jų realizavimui buvo pasirinktas Tsien, taip sudarant prielaidas ateityje Kinijai virsti supergalybe (Ten pat, p. 287). Tsien siekė, kad Maskva pasidalintų savo raketų ir atominio ginklo technologijomis (Ten pat, p. 85). O Maskvą domino Tsien žinios lėkščių tyrimuose, egzotiškose jų technologijose (Ten pat, p. 87). Kinija visas tas technologijas gavo, bet, galima spėti, kad Tsien turėjo su Maskva pasidalinti savo žiniomis, susijusiomis su lėkštėmis. Tačiau 1960 m. Maskva atsisakė perduoti branduolines technologijas (Ten pat, p. 90). Egzotiškos lėkščių technologijos - joms reikėjo dar kelių dešimtmečių, kol Kinijos mokslas buvo pajėgus tuos dalykus suprasti (Ten pat, p. 92). Kai buvo pasirašytas JAV ir Kinijos susitarimas, Kinija gavo priėjimą prie griežčiausiai saugomų JAV paslapčių, susijusių su ateiviais. Kinų mokslininkai galėjo lankytis zonoje Area 51 ir matyti ten esančias lėkštes, rastas visoje Žemėje. Boyd Bushman, tuometinis oro ir erdvės įrenginių inžinierius "Lockheed Martin" firmoje, vienas pirmųjų pripažino, kad Kinija prisidėjo prie ateivių laivų, laikomų zonoje Area 51, atstatymo, bendradarbiaudama su JAV. Prieš savo mirtį 2014 m. Bushman paaiškino: jo teigimu zonoje Area 51 kartu su amerikiečiais dirba ir rusai [ir kinai], atstatydami NSO (Ten pat, p. 194). Paaiškinimas kodėl šia informacija dalintasi su Kinija, kodėl kinai įsileisti į Area 51, yra tas, kad nebeįmanoma buvo nuslėpti tos informacijos, reikėjo ja dalintis (Ten pat, p. 195). Be to, JAV norėjo ateivių technologijas kontroliuoti ir valdyti, taip pat tas, kurias Kinija ir kitos tautos rado, tuo pačiu leisdami ribotą priėjimą prie zonos Area 51 ir pažadėdami įsileisti į ateities slaptą kosminę programą. Savo ruožtu JAV reikalavo visų teisių į ateivių ir senovines technologijas, kuriomis disponavo Kinija. Kitaip sakant JAV norėjo priėjimo prie visų nežemiškų artefaktų ir Kinijos istorinės informacijos, taip pat Dropa akmenų, tibetiečių budistinių tekstų, piramidžių ir nežemiškų civilizacijų Tibete ir Gobio dykumoje. Tuomet išeitų, kad Reagano iškeltas ateivių grėsmės faktorius buvo tik manipuliacija (Ten pat, p. 196). Derybose su Kinija JAV pažadėjo suteikti antigravitacinių variklių technologijas, tinkamas tarpžvaigždinėms kelionėms (Ten pat, p. 202). Pasak Goode "rūšių išsaugojimo programa" numatė mini-novos reiškinį (Saulės sistemoje?) ir todėl kiekviena šalis įsipareigojo skirti procentą savo BVP šiai programai, savo šalies genų išsaugojimui (COC-Programm). Programa numatė įrengti požeminius atramos punktus visoje Žemėje, planetose ir Mėnulyje ir kiekvienoje iš 13 artimiausių žvaigždžių sistemų. Programai plečiantis JAV, SSRS ir Kinija kėlė vis daugiau įrenginių į kosmosą ir taip susikūrė Globali galaktinė lyga. Didžiąja dalimi ji dirbo karinio-pramoninio komplekso slaptosios kosminės programos lygmenyje (Ten pat, p. 203). Taigi, kinų mokslininkai dalyvavo Area 51 tyrimuose ateivių technologijoms atstatyti, kad taip išvengti Reagano ateivių pavojaus scenarijaus (Ten pat, p. 206). Ir po savo išėjimo į pensiją 1991 m. Tsien rūpinosi Kinijos liaudies armija. Jis buvo paskirtas aukšto rango patarėju (Ten pat, po. 211). Esminis atrastų lėkščių komponentas, prie kurio dirbo Tsien, buvo erdvėlaivio valdymo ir kontrolės sistema. Buvo nustatyta, kad ši integruota sistema jungė piloto psichologiją per rankų konsolę tiesiogiai su aparatu. Karman išdėstė versiją kad tas ryšys yra pagrįstas elektroniniais neverbaliniais simboliais, kurie per manipuliaciją rankomis priimami ir impulsai siunčiami į smegenis ir atgal. Trumpai tariant piloto mintys ir įsakymai perduodami per jo rankas, valdančiomis konsolę, kuri viską betarpiškai perduoda į objekto valdymo sistemą. Dėl to Tsien domėjosi somatiniu mokslu jau 9-o dešimtmečio pabaigoje (Ten pat, p. 214).

10. Nežemiško proto atstovų vaidmuo naujausiųjų laikų žmonijos istorijoje

Slaptosios, nekonvenciniais (antigravitaciniais) varikliais varomų erdvėlaivių, kosminės programos sukūrimas buvo ir yra neatsiejamas nuo nežemiško proto atstovų pagalbos žmonėms. Jų veikimas Žemėje akivaizdus visais laikais. Šiuo požiūriu ypač svarbūs XXI a. pradžios atradimai Antarktidoje. 1957 m. SSRS įsirengė stotį rytų Antarktidoje, kur kaip paaiškėjo buvo jūra ir pavadino bazę Vostoksee. Tai vieta netoli geomagnetinio poliaus. Pradėjus ledą gręžti po kurio laiko ir seisminiai prietaisai bei satelitai parodė, kad apačioje, po ledu, yra vanduo. Tai didžiausias ežeras pasaulyje. 1998 m. rusai gręžė toliau ir pamatė ledo pavyzdžius su mikrobais, kas reiškia, kad jūroje yra gyvybė (Antarktis, p. 265). Ta vieta yra ir neįprasta magnetinė anomalija (Ten pat, p. 268). Hoaglendas ir Mike mano, kad anomalija gali būti sąlygota metalų sankaupos - greičiausiai čia seno paskendusio miesto griuvėsiai (Ten pat, p. 270). O gal tai vokiečių miestas - Naujasis Berlynas? (Ten pat, p. 271). Dėl medicininių sumetimų dalis mokslininkų išgabenti - esą jie neturi imuniteto tam, kas gali būti atrasta. O iš tiesų evakuotieji buvo "Raytheon corporation" - itin pažangios technologijos firma, kuri buvo giliai susisaisčiusi su JAV vyriausybe, darbuotojai (Ten pat, p. 272). 2002 m. pranešta apie esą dingusią TV kamerą, kuri esą griuvėsius užfiksavo. Paskui atšaukta (Ten pat, p. 273). Goode sakė, kad apie išvystytą kultūrą Antarktidoje sužinojo iš karininko "Sigmund" (Ten pat, p. 275). "Sigmund" pasakė, kad buvo atidengti keli labai seni miestai giliai po ledu. Rasti preadamitų kūnai, medžiai, augalai ir laukiniai žvėrys (Ten pat, p. 276). Kasinėjimai vyko nukasant kilometrus ledo sniegamobiliais ir traktorais (Ten pat, p. 278). Technikai įvažiuoti buvo padaryta rampa (Ten pat, p. 279). Preadamitų kaukolės buvo pailgos (Ten pat, p. 280). Goode teigimu savo kelionės po Antarktidą 2017 sausio pradžioje metu jis matė griuvėsių kasinėjimus trys kilometrai po ledu. Tai nuo 2002 m, vykstantys kasinėjimai. Tai koresponduoja su Hoaglend ir Mike Bara pranešimais apie 2002 m. atradimus Wostoksee. Goode teigia, kad buvo atrasti trys ovalo formos laivai, kas rodo, kad preadamitai buvo ateiviai, kurie į Žemę atvyko prieš 55 000 metų. Tai milžiniškas motininis laivas, 5 km ilgio, ir du mažesni. Didžiajame laive buvo daug mažesnių laivų. Pagrindiniame laive taip pat rado preadamitus. Galbūt tai Marso būtybės (Ten pat, p. 303). Dr. Pete Peterson, dirbęs slaptuose vyriausybės projektuose, 2009 m. projekto Camelot rėmuose davė 3 interviu. Interviu Gaia TV jis kalbėjo apie tuos tris laivus. Tos būtybės turėjo po tris pirštus (p. 304). Archeologams buvo įsakyta saugoti paslaptį (Ten pat, p. 304). Goode 2017 m. sausio 24 d. pasakojo M. Sallai apie rastus ritinius su įrašais (Ten pat, p. 308). Preadamitų kultūrų atradimas Antarktidoje kelia ryšio su kritusiais angelais, aprašytais Henocho knygoje, klausimą (Ten pat, p. 313). 2017 m. gegužės 14 d. "Israeli News Live" paskelbė pasakojimą pavadinimu "Kritę angelai atrasti Antarktidoje ir yra gyvi". Autorius - Steven Ben-Nun (Ten pat, p. 346). Ben-Nun priėjo išvados, kad Hermono kalnas buvo Antarktidoje. Ben-Nun nuoroda į kritusius angelus, kurie "miega Antarktidos rūsyje", veda prie fantastiškos galimybės: gal išpranašautas kritusių angelų išlaisvinimas "Paslapties dieną" yra įvykis, kuris greit įvyks? (Ten pat, p. 349). Goode teigimu preadamitai išliko gyvi stasiskamerose savo motininiuose laivuose (Ten pat, p. 350). Tos stasiskameros jau yra atrastos. Sprendimas dar nėra priimtas ar jie bus atgaivinti, ar ne. Preadamitų hibridų palikuonys yra elito kraujo linijos, valdančios žmoniją, ir jos labai trokšta gauti priėjimą prie tų kamerų bei pažadinti savo protėvius (Ten pat, p. 352). Tai gali paaiškinmti kodėl 2016 - 2017 m. Antarktidą lankė tokios įžymybės kaip John Kerry, Buzz Aldrin, patriarchas Kirilas, Australijos generalgubernatorius Peter Cosgrove ir kiti (Ten pat, p. 353). Goode savo svetainėje 2016 m. rašė apie iš įvairių insaiderių gautą informaciją apie kasinėjimus Antarktidoje, pasak kurių rasti vienos senos civilizacijos griuvėsiai, preadamitinių rasių žmonių liekanos su 12 - 14 pėdų prailginta kaukole (Nordischen, p. 291). Teigiama, kad tokie kasinėjimai vyksta nuo 2002 m. Ta vieta - 600 metrų po ledu, Ross šelfe. Buvo atrasti trys ovalūs motininiai laivai netoli tos vietos, kur rasti nežemiškos kilmės preadamitai. Archeologai buvo instruktuoti viską išsaugoti paslaptyje (Ten pat, p. 292). Goode teigimu preadamitų kūnai atrodė kaip po katastrofos. Jų kūnai labai ploni, vadinasi išsivystę planetoje su nedidele traukos jėga (Ten pat, p. 295).

Čia pristatytuose M. Sallos knygose matėme minimus žmonėms palankius (giminiškus jiems) vadinamuosius pasak Tompkinso nordikus, t. y. skandinaviškos išvaizdos vadinamuosius ateivius, matėme vadinamuosius reptiloidus, siekiančius Žemės užvaldymo, matėme minint vidinės Žemės atstovus, t.y. grupes, gyvenančias po žeme (Anscharo civilizacija, Aryani ir kt.), buvo minimi preadamitai, t. y. tie, kurie atvyko į Žemę iš Marso ir Mėnulio, buvo minimi taip pat senųjų Žemės žmonių civilizacijų atstovai, sukūrę savo atskilusias civilizacijas toli už Žemės ribų ir toli už Saulės sistemos (pav. majų civilizacija). Taip pat matėme minimas Sferas, pasirodžiusias Saulės sistemoje visai neseniai, o aktyviau veikiančias maždaug nuo 2012 m. Taigi, turime plačią nežemiško proto atstovų, veikiančių Žemėje, žmones tiesiogiai (fiziniu kontaktu) ar netiesiogiai (telepatiškai, sapnuose, vaizdiniais ir pan.) paletę. Visą šią plačią nežemiško proto atstovų kategorijų įvairovę (kuriai mes lietuvių kalba net nelabai turime galimybių tinkamai apibūdinti, dažnai priversti verstis labai netiksliu, neinformatyviu iš populiariosios kultūros atėjusiu, žodžiu "ateiviai", nors daugeliu atveju šie nežemiško (nežmoniško) proto atstovai iš niekur neatėjo - jie fiziškai gyvena su mumis toje pačioje Žemėje - jos viduje (vadinamoje vidinėje Žemėje, po žeme) ar kitose realybės dimensijose, tačiau taip pat "greta" arba jie kontaktuoja su mumis telepatiškai) santykyje su žmonėmis galima suskirstyti į šias kategorijas: palankiai žmonių atžvilgiu nusiteikusios nežemiško proto grupės (neretai giminiškos mums) iš kitų planetų ar kitų žvaigždžių sistemų; atskilusios senųjų žmonių civilizacijų grupės, įsikūrusios kitose žvaigždžių sistemose; nepalankiai žmonių atžvilgiu nusiteikusios nežemiško proto grupės iš kitų žvaigždžių sistemų; vidinės Žemės civilizacijos, nusiteikusios žmonių atžvilgiu palankiai; vidinės Žemės civilizacijos, laikančios save Žemės šeimininkais ir siekiančios žmonijos pavergimo/sunaikinimo; aukštosiose realybės dimensijose egzistuojančios būtybės, kontroliuojančios kitas galaktikos civilizacijas. Mes nekeliame sau tikslo charakterizuoti visas šias grupes. Mūsų tikslas siauresnis: trumpai pristatyti jų veikimą Žemėje XX - XXI a., vaizdžiai iliustruojant nežemiško proto reikšmę žmonių kosminėje veikloje.

Salla savo knygoje "Galactic Diplomacy: Getting to Yes with ET" Salla aprašo 19 nežemiškų ar Žemėje po žeme gyvenančių grupių. Nežemiškų grupių atstovai su nacionaliniais saugumo organais bei ekonominiais elitais sudaro vieną "Karinį-industrinį-nežemišką kompleksą" (MIEC) (Ausserirdischen, p. 269). P. 270 - 275 M. Salla detaliai pristato tas grupes. Yra 5 - 7 antikinės, žemiškos, atskilusios civilizacijos, kurios turi atramos punktus Žemėje. Šios grupės susijusios su skirtingomis nežemiškomis būtybėmis ir jų federacijomis, tarp jų su žmogiško pavidalo nežemiškomis grupėmis ir nežmogiško pavidalo nežemiškomis grupėmis. Goode teigia, kad yra 4 pagrindinės nežemiškų ir vidinių žemiškų civilizacijų grupės (Ten pat, p. 276). Apie tai, kad yra DI-ateiviai matosi iš "Amicizia atvejo" - "draugiškų" ateivių veikimo Italijoje 1956 - 1978 m., kol jų atramos punktai buvo sunaikinti DI- ateivių. Dar baisiau, kad DI-ateiviai skatina žmoniją vystytis tokiu būdu, kad tai juos darytų priklausomais nuo Dirbtinio Intelekto. O nordikai tuo tarpu padeda statyti erdvėlaivių eskadrą laivynui, kad sukurti saugumo zoną mūsų sistemoje, o taip tam, kad žmonija sudarytų aljansą su žmogiškai atrodančiais nežemiškų grupių atstovais, kovojančiais su reptiloidais, siekiančiais užkariauti kosmoso erdvę (Nordischen, p. 214). Goode teigia, kad žmonijai gero norinti ateivių grupė parėmė žmoniją ir siekia pilnaverčio atskleidimo. Tačiau Tompkinso liudijimų analizė rodo, kad nordikai teikė išimtinai techninę ir mokslinę pagalbą (Ten pat, p. 302). Nuo 6-o dešimtmečio pradžios su nordikais kontaktavo visa eilė asmenų: George Adaski, Howard Menger, George van Tassel, Orfeo Angelucci, Alex Colier ir kt. Jie yra liudininkai nordikų draugiškumo, jų noro padėti mums vystytis dvasiškai, perimti pažangias technologijas, apsaugoti nuo branduolinės katastrofos. Laivynui jie padėjo tyliai, paslapčia pasistatyti erdvėlaivių armadą. Jie infltravo "Douglas", kad būti kuo arčiau kontaktuotojų. Kodėl nordikai vienus perspėjo apie išvystytų technologijų pavojus, o kitiems padėjo išvystytas technologijas vystyti? (Ten pat, p. 303). Reikalas tas, kad nordikai labai gerai žinojo apie agresyvių žmonijos atžvilgiu reptiloidų planus užkariauti galaktiką ir apie jų susitarimą su naciais. Atsižvelgiant į tai kažko panašaus turėjo imtis nordikai. Pirmiausia jie kontaktavo su privačiais piliečiais ir drąsino juos dėl ateivių egzistavimo. Tada ėmė konmtaktuoti su asmenimis kariniame-pramoniniame JAV komplekse, kurie labiausiai priešinosi naciams ir reptiloidams ir galiausiai padėjo JAV išsilaisvinti iš jų įtakos. Nordikai pasirinko laivyną, tokius asmenis kaip Tompkinsas, admirolas Ricco Botta, James Forrestal, kuris buvo paskatintas nodikų inicijuoti laivyno slaptą kosminę programą (Ten pat, p. 304). Tompkinso žiniomis vadovaujantys sluoksniai laivyne žinojo apie slaptą paramą iš nordikų pusės, nes svarbias užduotis patikėdavo tokiems asmenims kaip Tompkins, apie kuriuos žinojo, kad jie kontaktuoja su nordikais. Tompkinso liudijimu nordikai labai padėjo vystyti gyvenimo prailginimo technologijas ir panaudoti jas kosminėje programoje. Sakoma, kad nordikai gyvena iki 2000 metų. (Ten pat, p. 305). Tompkinso teigimu nordikai inicijavo farmaceptinių priemonių, padedančių sumažinti reptiloidų veiksmų (chemtreilai) mažinant žmonių smegenų veiklos galią, neigiamą poveikį, tyrimą ir gamybą. Nordikai pasak Goode priklauso Superfederacijai iš 40 - 60 humanoidinių rasių, kuri per šimtus tūkstančius metų vykdė Žemėje 22 ilgalaikius genetinius eksperimentus. Natūralu, kad jie išstoja prieš reptiloidų pastangas bloginti Žemės atmosferą, teršti žemę, vandenį, keisti žmonių genetiką. Todėl "TRW" ir nordikų pastangos sukurti tabletes gyvenimui prailginti, smegenų veiklai optimizuoti atrodo kaip bandymas keisti žmonių genetiką (Ten pat, p. 307). Jie siekia pusiausvyros Žemėje, kad žmonija taikiai galėtų pasitikti Saulės įvykį, kad valdžia būtų atimta iš mažos grupės (Kabalos) (Ten pat, p. 309).

Pasak Len Kasten, Žemę mes dalijamės su galinga, priešiška mums rase, kurią derėtų įvardinti vidinės Žemės rase, nes ji gyvena giliai po planetos paviršiumi, bet disponuoja technologijomis, leidžiančiomis jiems vykti kur nori, keliauti po visą galaktiką. Tai reptiloidai. Tai senos ir galingos būtybės, kurios čia jau seniai gyvena, dar prieš žmones, ir todėl jie tvirtina, kad ši planeta yra jų. Bet tai nėra tiesa, nes čia gyvena ir kitos žmonių rasės, mūsų pusbroliai, kurie buvo pirmieji šios Saulės sistemos gyventojai - Marse ir Maldeke. Todėl ši Saulės sistema yra žmonių sistema. Pirmieji žmonės buvo bėgliai iš Leier, tolimo žvaigždyno, vadinamo ir Lyra, kuri buvo užpulta labai seniai reptoiloidų, išskerdusių 50 milijonų žmonių ir sunaikinusių tris planetas (Kasten, p. 12). Dabar egzistuoja nauja Galaktikos žmonių civilizacijų federacija, įkurta Lyros pabėgėlių. Ji apima tūkstančius žvaigždžių sistemų. Dabar ji pradėjo kovoti su reptiloidų kontrole šiai sistemai. Iškilo aukštai išsivysčiusių žmonių rasė savo kilme iš Lyros, tačiau dabar iš Plejadų, kad mesti iššūkį reptiloidams Žemėje (Ten pat, p. 13). Federacija priėjo išvados, kad žmonių likimą Žemėje turi apspręsti taryba (Tern pat, p. 16). Tokiame pasitarime buvo 60 civilizacijų atstovai. Federacija suteikė reptiloidams narystės teisė, nes jie taip pat mūsų planetos gyventojai. Buvo nutarta sukurti visiškai naują žmonių rasę, kuri turėtų disponuoti Žeme amžinai. 12-žmonių civilizacijos suteikė savo genus naujai rasei. Žmonės gavo ir reptiloidų smegenis, kurie buvo padengti žinduolių ir protingos būtybės smegenimis. Tai buvo vienintelė nuolaida reptiloidams. Jie su tu sutiko, nes tikėjosi, kad sugebės naują rasę kontroliuoti iš ketvirtosios dimensijos, o Federacija tikėjosi, kad naujoji rasė bus pajėgesnė gintis (Ten pat, p. 17). Reptiloidai buvo priversti gyventi po žeme, tuneliuose, todėl jie išvystė kario mentalitetą ir sukūrė planą tūkstantmečiams kaip perimti Žemę: tai - "užkariavimo iš vidaus" planas (Ten pat, p. 19). Patys reptiloidai iš esmės yra ketvirtosios dimensijos būtybės. Reptiloidai turi galimybę savo vibracijų greitį sumažinti ir veikti fiziniame pasaulyje, taip tapdami matomi mums, kurie gyvename trečiame lygmenyje. Patys reptiloidai labiau linkę likti žemajame astraliniame lygmenyje, iš kur jie geriau gali įtakoti žmogiškąją rasę - sapnais, pasąmonės programavimu. Svarbiausia reptiloidų savybė yra jų Dirbtinis intelektas - reptiloidų DI technologija (Kasten, p. 20).

Archontai yra neorganinės būtybės. Jie yra nežemiška galia, įsiskverbianti į žmogaus dvasią, protą. Tai psichospiritualiniai parazitai. Pavojus iš jų pusės ne fizinis, bet dvasinis - tai dvasios invazija. Tai interpsiciniai dvasios parazitai, veikiantyss žmonių pasąmonę per telepatiją ir vaizdinius. Jie užteršia mūsų vaizdinius. Jie turi roboto prigimtį ir yra nepajėgūs savarankiškam mąstymui. Jie negali paveikti žmonių genetikos (Kasten, p. 24), bet formuoja įspūdį, kad gali (Ten pat, p. 25). Pirma archontų-reptiloidų invazijos pakopa buvo planetinio Logoso, kontroliuojančio kiekvieną planetos aspektą iki emocinių ir mentalinių kvantų paskirstymo, modifikacija (Ten pat, p. 27). Archontai apibūdinami kaip ekstradimensinės ir tarpdimensinės būtybės, kurios prarado savo ryšį su dievišku šaltiniu ir naudoja kitas būtybes kaip maistą, siurbdami jų gyvybinę jėgą. Jie neturi jausmų, bet yra labai protingi (Ten pat, p. 29). Žmonės jiems yra energoresursai (Ten pat, p. 30). Reptiloidai naudojasi archontais. Tam, kad žmones atskirti nuo kitų planetų gyventojų, reptiloidai apie Žemę sukūrė elektrostatinį jėgos lauką, siunčiant skaliarines bangas į Žemės vidų. Tai anunakų instaliuotas elektrostatinis Nibiru laukas, kurio efektas - signalų iš aukštesnių dimensijų sulaikymas (Ten pat, p. 25). Draco ar drakonai iš Alpha Draconis vadovauja po žeme gyvenantiems reptiloidams, kurie juos gerbia kaip viešpačius ir jaučiasi esantys jų nuosavybe. Drako-reptiloidai jaučiasi esantys protingiausia rūšimi Visatoje, juo labiau žinodami, kad Žemės žmonės yra reliatyviai nauja biologinė rūšis iš skirtingų planetų. Drako iš Apha Draconis turi karališkąją klasę, kurios atstovai žymiai didesni už žmones. Tuo tarpu Žemėje įsikūrę reptiloidai įsakinėja biologinėms būtybėms, žinomoms kaip pilkieji (Ten pat, p. 31). Reptiloidai, sudarę sutartis su žmonių elitinėmis civilinėmis ir karinėmis grupėmis, faktiškai formuoja slaptą vyriausybę. Jie veikia per militarizaciją, skurdinimą, politinę ir religinę prievartą, terorizmą (Ten pat, p. 32). Kadangi archontai žinojo mūsų įgimtą protą, dvasinę kilmę, jiems svarbiausia buvo infiltruoti mūsų religines, medicinines, finansines ir juridines struktūras, ir pakišti dirbtines, savas struktūras. Jiems buvo leista formuoti savą vertybių, tikėjimų sistemą, leidžiančią mus kontroliuoti (Ten pat, p. 33). Minčių kontrolė yra svarbiausias kontrolės įrankis (Ten pat, p. 34). Nuo reptiloidų priklausantys elitai veikia religinių, finansinių ir mokslinių institucijų pagalba. Grūdama klaidinga laiko ašis (Ten pat, p. 35). Tikslas sudaryti sąlygas reinkarnuotis žemesniame lygyje (Ten pat, p. 36). Reptiloidai pamatė, kad yra galimybė valdyti Saulės sistemą automatiškai ir tam jie naudoja savo DI labai efektyviai. DI dėka visuomenė valdoma robotų ar kyborgų, kurie kontroliuojami centrinio kvantinio kompiuterio (Ten pat, p. 21). Drakonų federacijos aljanso viršūnėje Baltieji karališkieji drakonai nestovi - virš šio aljanso - Ekstradimensiniai vyresnieji (ED), atsakingi už Dirbtinio Intelekto sukūrimą. Pasak Goode tie baltieji drakonai gyrėsi, kad ED sukūrė būtybes, kurias jis pavadino dirbtinėmis ED/ET (Ausserirdischen, p. 286).

Pasak Goode daugelis elitų su savo pažangiomis technologijomis prieglobstį rado Agarthi tinkle. Jo teigimu per 20 milijonų metų, kai užsimezgė žmogiškosios kraujo linijos, buvo 4 didžiosios katastrofos, ir kiekvieną kartą elitai arba žynių klasės išsaugodavo savo genetinę liniją (Rote Drache, p. 143). Senovės elitai sukūrė savo slaptas kosmines programas, iš kurių kai kurios veikia ir dabar. Pav. atskilusi Maja civilizacija apima ir sėkmingą kosminės erdvės programą ir tame tarpe tarpplanetinį jos sparną (Ten pat, p. 260). Kai kurios iš tų atskilusių civilizacijų turi savo kolonijas kitose žvaigždžių sistemose. Bet daug tokių atskilusių civilizacijų dedasi dievais, angelais, ateiviais (Ten pat, p. 264).

Goode vadinamam "Sferų aljansui" priklauso III ar net IV tipo civilizacijos, kurios veikia galaktikos lygmenyje. Pasak Goode Sferų aljansas orientuojasi į energetinius pasikeitimus, pasirodančius vietiniame žvaigždžių telkinyje. Jie kuria sferas tarp žvaigždžių kosminiame tinkle ir portalų sistemoje, kad sustabdyti energetinių įkrovų bangas. Tai štai Aljansas (ir iš dalies "Solar Warden") ėmė bendradarbiauti su Sferų Aljansu (Ausserirdischen, p. 280). Sferų Aljansas paskyrė Goode savo delegatu GWP Aljanso rengiamose konferencijose (Ten pa, p. 281). Pasak Goode Sferų aljansas pastatė du energetinius barjerus, kurių jokia būtybė ir jokia technologija negali įveikti. Bet kartu yra vartai/portalai, kurie įgalina keliones tarp planetų (Ten pat, p. 283). Sferų aljanso įrengta blokada drakonams yra didžiulė problema (Ten pat, p. 284). Yra Nežemiškų grupių žmogišku pavidalu superfederacija. Ta superfederacija yra už Sferų aljanso sukurto barjero. Goode teigimu superfederacija vykdo 22 genetinius projektus ir per 250 000 metų jau instaliavo įvairių skirtingų nežemiškų rasių genus, todėl mes esame 22 rasių mišinys. T. y. planetoje yra 22 kūnų tipai (Ten pat, p. 287).

Tos gigantiškos, planetos dydžio sferos (rutuliai), kurios neseniai įsiveržė į mūsų Saulės sistemą, tai planetos, kurios pasak Tompkinso yra tuščios ir juda per galaktiką stebėti žmones. Tompkinso teigimu tos sferos mūsų sistemoje kokie 1,5 metų. Tokiuose aparatuose yra apie 2000 skirtingų nežemiškų civilizacijų atstovų kaip stebėtojų (Nordischen, p. 210). Panašiai Goode teigia, kad grupė iš 5 nežemiškų rasių, susijusių su gigantiškomis planetų dydžio sferomis (Sferų aljansas), neseniai įžengė į mūsų sistemą, kad užmegzti ryšius su žmonija ir kitomis civilizacijomis Saulės sistemoje. Goode kalba apie "išorinį barjerą", kurį Sferos pastatė apie Saulės sistemą ir Žemę (Ten pat, p. 211). Anot jo Sferos amortizuoja sustiprėjusį kosminių energijų veikimą (Ten pat, p. 212). Sferų Aljansas daugiau orientuojasi į dvasinį vystymąsi ir sąmonės kėlimą (Ten pat, p. 309). Su tuo susijęs "Vienio įstatymas" ir "Ra medžiaga", o taip pat keliais dešimtmečiais anksčiau pasirodžiusi "Seth medžiaga". Seto medžiaga orientuojasi į tai, kad paaiškinti sąmonės ryšį su kūnu ir palengvinti sąmonės evoliuciją (Ten pat, p. 310). "Ra medžiaga": kontaktai truko 1981 - 2011 m. Kontaktai pasibaigė su Mėlynųjų (Žydrųjų) avianų pasirodymu. Goode sako, kad jie su juo ir leitenantu Colonel Gonzales pirmą kartą kontaktavo 2011 m. Iš karto po to pasirodė apie 100 rutulių, priklausančių Sferų Aljansui (Ausserirdischen, p. 366). Faktas tas, kad kai kuriose grupėse GWP ir Slaptosios vyriausybės sindikatuose (Kabala/iliuminatai) reikalaujama Vienio dėsnį ir "Seto medžiagą" studijuoti, kai tuo tarpu patys stengiasi visuomenėje per PsyOP čenelingą visaip tą mokymą diskredituoti. Galiausiai Gode pripažino (sutiko), kad Ra grupė ir Sferų Aljansas yra susiję (Ten pat, p. 367). Pasak Vienio įstatymo sąmonė turi du polius: tarnavimas kitiems ir tarnavimas sau (Ten pat, p. 368). Sąmonės evoliucija gali vykti abiejuose poliuose. Kad evoliucija vyktų teigiamame poliuje, reikia, kad 51 procentas minčių būtų sutelkta į kitus (Ten pat, p. 369). Kiekvienas ciklas trunka 25 000 metų (Ten pat, p. 371). Daugelis nežemiškų grupių aljansų renkasi tarnavimo kitiems kelią - siekiama paskatinti perėjimą nuo 3-io į 4-ą tankį (Ten pat, p. 372). Yra trys grupės būtybių, kurios seka evoliucijos procesą: aukštesnysis Aš, dvasinis vadovas, mūsų protėviai, kurie karmiškai su mumis susiję, planetų konfederacijos - joms priklauso įvairūs ateivių aljansai (be kita ko ir Drakonų federacijos aljansas - Ra apibrėžiama kaip Oriono grupė/imperija), Sargai - 7-o tankio būtybės. Joms gali priklausyti ir Sferų aljansas ar bent kai kurie jo nariai. Galiausiai abu keliai susitinka 6-ame tankyje tarnyboje visiems arba Vienio sąmonėje. Štai kodėl Sferų aljansas vengia turėti tiesioginius kontaktus ir su žmogiškų nežemiškų grupių superfederacija, ir su Drakonų federacija, nes abi pusės vieną poliariškumo pusę atstovauja (Ten pat, p. 373). Ra sako, kad Oriono grupė (Drakonų federacija) su savo žmonių grobimais ir prekyba žmonėmis vykdo užduotį mažinti skaičių tų žmonų, kurie realizuojasi per tarnybą kitiems, ir maksimizuoti skaičių tų, kurie realizuojasi per tarnybą sau. RA aprašė ir karantiną - jis turi išlyginti tarnaujančių kitiems ir tarnaujančių sau galimybes (Ten pat, p. 374). Sferos (rutuliai) gali būti labai dideli (net Mėnulio dydžio) ir jie pasirodė Saulės sistemoje pirmą kartą 9-ame dešimtmetyje. Dabar jau leidžiama intensyvesnėms kosminėms energijoms pasiekti žemę Galutinis atskleidimas bus įvykis - paskutinis įvykis (Ten pat, p. 376). Tas gerasis aljansas ir siekia galutinio atskleidimo - kuriam priklauso ir masyvus dokumentų paskleidimas (Ten pat, p. 377). Tikras galutinis atskleidimas privaloma tvarka turi apimti nežemiškų civilizacijų, ateivių ir pažangių technologijų teigimą, elitų padarytų nusikaltimų prieš žmoniją atskleidimą ir naujos finansinės sistemos sukūrimą (Ten pat, p. 378).

Išvados

Vokiečių ezoteriniuose-okultiniuose sluoksniuose plėtotų atsiskyrusių civilizacijų (tarp jų ir vokiečių ieškotų arijų), įsitvirtinusių Himalajų regione, Gobio dykumoje ir kitose nuošaliose Žemės vietose paieškų, o taip pat Hiperborėjos, Tulės, nordinio apreiškimo, tuščiavidurės žemės ir ledo teorijų kontekste mistikų užmegzto telepatinio ryšio su Aldebarano žvaigždžių sistemoje gyvenančiomis protingomis būtybėmis (nordikais) išdavoje gauta, ir automatinio rašto pavidalu užfiksuota techninė informacija įgalino "Vril" draugiją pastatyti nekonvenciniais (antigravitaciniais) varikliais varomus erdvėlaivius, kuriais tapo įmanomos kosminės kelionės. Taip pirmą kartą naujaisiais laikais žmonija įsigijo technines priemones kelionėms į kitas Saulės sistemos planetas, asteroidus, palydovus, o taip pat kelionėms į kitas žvaigždžių sistemas. Netrukus neįprasti nežemiško proto erdvėlaiviai pradėti tyrinėti bei atkūrinėti ir Italijoje. Nacių okupacijos metais Vokietijoje susikūrė dvi kosminės programos: "Vril" draugijos civilinė ir SS, vadovaujama H. Himmlerio bei jo įgalioto Heinzo Kammlerio koordinuojama antigravitacinių aparatų panaudojimo kariniams tikslams programa. Ezoterinių vokiečių draugijų puoselėtų idėjų veikiama nacistinės Vokietijos valdžia rengė ekspedicijas į Tibetą, tikėdamasi užmegzti ryšį su Žemės plutos ertmėse bei vidinėje Žemėje įsikūrusiomis technologiškai labai pažangiomis civilizacijomis, o taip pat į Antarktidą tais pačiais tikslais bei su tikslu įkurti ten Vokietijos atramos taškus, vėliau įgalinusius sukurti atsarginę Vokietiją. Dėl ryšių su vidinės Žemės reptiloidų civilizacija jiems tai pavyko. Karo metais, o ypač jam baigiantis, į Antarktidą (bei į kai kuriuos Pietų Amerikos (ypač Argentinos) nacių atramos taškus masiškai buvo perkeliamos technologijos, gamyklos, mokslininkai, technologai, inžinieriai. Savaime suprantama buvo perkelti ir patys antigravitaciniai erdvėlaiviai, jų gamybos technologiniai projektai, gamybinės linijos, priverstinį darbą dirbantys darbininkai. Taip susikūrė Ketvirtasis Reichas, kurio galia buvo įrodyta sutriuškinant 1947 m. JAV karinio jūrų laivyno admirolo Richardo Byrdo vadovaujamą eskadrą, surengiant parodomąjį vokiečių antigravitacinių erdvėlaivių skrydį virš Niujorko (1950 m.) ir Vašingtono (1952 m.) ir galiausiai priverčiant JAV prezidento Eisenhowerio administraciją 1955 m. Hollovino JAV oro pajėgų bazėje pasirašyti sutartį su Ketvirtuoju Reichu bei jų sąjungininkais reptiloidais ir pilkaisiais, įgalinusią jiems perimti JAV karinį - pramoninį kompleksą, siekiant išnaudoti JAV pramonę sukurti vokiečių kosminiam laivynui (vadinamajam Tamsiajam laivynui) už galimybę JAV pramonės firmoms dalyvauti Antarktidos vokiečių kosminiuose projektuose, investuoti, atidaryti ten savo filialus, o JAV kariškiams dalyvauti su vokiečiais NSO (nežemiškų civilizacijų skraidančių aparatų) tyrimuose ir bandymuose jas atkurti. Prasidėjo abipusė infltracija: vokiečiams per JAV specialiųjų tarnybų po karo vykdytą "Paperclip" operaciją, įgalinusią tūkstančiams vokiečių mokslininkų atvykti į JAV, o kita vertus - amerikiečių skverbimąsi į Antarktidos vokiečių organizacijas ir visuomenę, kas galiausiai privedė prie anglų kalbos įsigalėjimo Antarktidoje. Tad, skirtingai nei skelbia šiame tekste panaudoti autoriai ir jų šaltiniai (insaideriai), infiltracija nebuvo vienpusė. Vis dėl to kertines pozicijas šioje sąveikoje išsaugojo vokiečiai, amerikiečiams esant priverstiems tenkintis pagalbiniu vaidmeniu. Kita vertus JAV karinėse bei žvalgybinėse struktūrose išryškėjo skilimas tarp tų, kurios laikydamosios oficialaus JAV ir Ketvirtojo Reicho (bei reptiloidų už jų) 1955 m. susitarimo ir siekdamos antigravitacinių aparatų sukūrimo, pakluso vokiečių ir reptiloidų vadovavimui (JAV karinės oro pajėgos (US Air Force), CIA, "RAND" korporacija, didelė dalis pramonės firmų) ir tų, kurios gindamos JAV suverenitetą, dar karo metais ėmėsi Vokeitijos slaptosios kosminės programos stebėjimo, šnipinėjimo, siekdamos analogiškų technologijų diegimo JAV, vardan pačių amerikiečių interesų. Tai JAV karinis jūrų laivynas (US Navy), FBI bei tos JAV pramonės įmonės, kurios linko bendradarbiauti su reptiloidų ir vokiečių priešais, nežemiško proto atstovais, laikančiais save žmonių giminaičiais - nordikais. Tokia buvo pav. "Douglas Aircraft" kompanija. JAV karinis jūrų laivynas ėmėsi pastangų sukuti savą antigravitacinių erdvėlaivių laivyną, galintį pasipriešinti vokiečių ir reptiloidų laivynams. Tačiau tai užtruko ištisus dešimtmečius. Tokios pastangos buvo stabdomos jų priešininkų. JAV karinis laivynas savo tikslo siekė ir aplinkiniais keliais: matydami, kad antigravitacinių aparatų kūrimas vyksta labai sunkiai, 6 - 8 dešimtmetyje išplėtojo galingų "Saturn" raketų "Nova" projektą tikėdamiesi, kad Mėnulyje pavyks įkurti atramos tašką (bazę) tokiomis konvencinėmis priemonėmis, o vėliau pavyks ir antigracitacinių aparatų sukūrimas. Tai vyko "Apollo" programos rėmuose, kurią oficialiai kuravo NASA, buvusi labiau vokiečių įtakoje ir labiau stabdžiusi JAV savarankiškos kosminės programos kūrimą ir kita vertus vis dėl to turėjusi visuomenėje pavaizduoti vykstant realų kosminį veikimą - iš čia tas amerikiečių nusileidimas Mėnulyje 1969 m. Galiausiai vis dėl to JAV kariniam jūrų laivynui pavyko 9-o dešimtmečio pradžioje sukurti ir paleisti į kosminę erdvę savą antigravitacinių laivų eskadrą "Solar Warden", turėjusią tikslą apsaugoti Saulės sistemą nuo nedraugiškų žmonių atžvilgiu civilizacijų veržimosi, o taip pat kovoti su vokiečių Tamsiuoju laivynų, užkardyti prekybą žmonėmis. Vis dėl to, analizuojant M. Sallos pateikiamus duomenis, susidaro įspūdis, kad situacija nebuvo tokia vienareikšmiška kaip ją apibūdina M Sallos pasitelkiami insaideriai ar kiti šaltiniai, t. y. nebuvo tokio ryškaus pasidalijimo tarp "patriotiškos" JAV karinio-pramoninio komplekso dalies ir bendradarbiaujančios su vokiečiais bei reptiloidais jos dalies. Viena vertus kaip jau minėta vyko ne tik vokiečių ir reptiloidų infiltracija į JAV karinį pramoninį kompleksą, vyriausybės institucijas, bankus, masines informacines priemones, farmacijos įmones ir t. t., bet ir amerikiečių bei kitų anglosaksų firmų ir kartu jų kultūrinių vertybių skverbimasis į Antarktidos vokiečių visuomenę, kur įsigalėjo anglų kalba. Tačiau vokiečiai 1945 m. sėkmingai įvykdė skrydžius į Mėnulį ir Marsą, ten įkurdami atramos taškus, vėliau virtusius kolonijomis, o 8 - 9 dešimtmetyje sėkmingai tvirtinosi kai kuriuose asteroiduose bei kai kurių planetų palydovuose, rengė kelionės savo Tamsiuoju laivynu į artimiausių žvaigždžių sistemas. Savo ruožtu amerikiečiai 7-o dešimtmečio pirmoje pusėje (kai vienu aukščiausių NASA vadovų buvo W. Von Braun) susitarę su vokiečiais (Ketvirtuoju Reichu) su jų antigravitaciniais aparatais vykdė kelionės į Mėnulį ir Marsą, įkūrė ten savo bazes, o Lunarinis komandinis centras Mėnulyje, iki tol priklausęs tik vokiečiams, buvo perimtas NASA (kartu nepamirštant, kad ir toliau jis labiau buvo įtakojamas vokiečių). Panašu taip pat, kad bendradarbiaudami su sovietais, amerikiečiai su vokiečių leidimu įgalino ir sovietų tvirtinimąsi Mėnulyje ir Marse (kartu su amerikiečiais). Vis dėl to, atrodo 8-o dešimtmečio antroje pusėje nesutarimai tarp amerikiečių ir sovietų virto kariniu susidūrimu, kurį amerikiečiai Mėnulyje pralaimėjo. Siekdami išsaugoti savo autonomiją, vokiečiai pasiekė, kad jiems Marse būtų leista įkurti savą mokslinį-technologinį centrą, kuriam įkurti vokiečiams vis tiek reikėjo amerikiečių, kitų anglosaksų, o ir visų Vakarų paramos, taigi dalyvavimo visų tų daugybės Vakarų (ypač JAV) firmų, kurios jau keletą dešimtmečių aktyviai bendradarbiavo su vokiečiais Antarktidoje, o dabar galėjo įkurti savo filialus Marse, kur galiausiai susikūrė kolonija, įvardinta Interplanetic cosmic conglomerate (ICC). ICC ilgainiui sukūrė savo laivyną, vykdantį aktyvią galaktinę prekybą bei bendradarbiaujantį su vokiečių Tamsiuoju laivynu. Visgi kaip minėta, dėl oficialaus JAV ir Ketvirtojo Reicho bei reptiloidų 1955 m. susitarimo ir JAV kosminis laivynas "Solar Warden" turėjo tam tikrose srityse bendradarbiauti su Ketvirtuoju Reichu ir tomis JAV karinėmis ir žvalgybinėmis institucijomis (kaip CIA), o taip pat tokiomis JAV karinėmis institucijomis kaip US Air Force bei tarnybomis, kurios koordinavo jų kosminę veiklą, kurios faktiškai stovėjo vokiečių ir reptiloidų pusėje. Iš čia pasitelkimas JAV ir Marso vokiečių tokių programų kaip MILAB. Beje, JAV karinės oro pajėgos, padedamos vokiečių ir reptiloidų, taip pat susikūrė savo antigravitacinėmis technologijomis paremtus aparatus, tačiau jie buvo nepalyginamai menkesnių galimybių nei slapta karinio laivyno sukurtas "Solar Warden". Panašu, kad XX a. 10-ame dešimtmetyje ir XXI a. pradžioje iškilo idėja, paremta ypač Trumpo administracijos, ilgainiui sukurti viešas viso pasaulio "Space Force". Atrodo, kad tokia idėja gali tapti realybe iki 2030 m., kai į jas oficialiai bus įjungtas "Solar Warden" laivynas bei iki 2030 m. ruošiamas pastatyti naujo tipo antigravitacinių erdvėlaivių laivynas. Tokios didžiosios valstybės kaip Rusija ir Kinija taip pat turi savo slaptąsias kosmines programas su antigravitaciniais erdvėlaiviais, tačiau jie menkesni savo galimybėmis ir turimais duomenimis pastatyti vėliau nei amerikiečių.

Be galo aktyvus didžiųjų JAV ir kitų anglosaksų šalių, o ir kai kurių kitų Vakarų šalių bendras veikimas su Ketvirtuoju Reichu Antarktidoje bei Marse, o taip pat asteroiduose bei kai kuriose planetose ir palydovuose, leidžia daryti išvadą, kad susiformavo vadinamoji atskilusi naujausiųjų laikų žmonijos civilizacija, susidedanti iš atskilusios vokiečių civilizacijos Antarktidoje, Marse ir Mėnulyje, kai kuriuose asteroiduose ir palydovuose, amerikiečių šiuose dangaus kūnuose bei Antarktidoje ir plataus (apimančio šimtus tūkstančių jei ne kelis ar keliolika milijonų) žmonių sluoksnio Žemėje, kuris žino apie slaptąsias kosmines programas nepaisant įvairiausių slaptumo užtikrinimo priemonių (dėl darbo firmose, gaminančiose erdvėlaivių detales, visaip maskuojant produkcijos tiekimo koordinates ir pan.), taigi kosminę produkciją gaminančių įmonių darbuotojų, kariškių, žvalgybos institucijų, mokslinių institutų darbuotojų darbo kosminėje srityje, taip pat Žemės likimą apsprendžiančio elito, kuriam tos programos tarnauja, lygmenyje. Visas šis elitas ir daugybė žmonių profesiniais ir moksliniais tikslais įtrauktų į slaptą kosminė programą žino apie tas programas arba naudojasi jų vaisiais. Taip susiformavo platus žmonijos sluoksnis savo žiniomis ir galimybėmis atitrūkęs nuo likusios, didžiosios, žmonijos dalies, kurios atžvilgiu jie puoselėja arba paniekos jausmus ir totalitarinio pavergimo siekius, arba solidarumo su likusia - didžiąja - žmonių dalimi jausmus ir siekius atverti jai tas technologijas, tikrąją Žemės istoriją ir tikrą Visatos vaizdą kartu su nežemiško proto egzistavimo faktu. Iš čia šių sluoksnių - vadinamojo Aljanso - pastangos pasiekti vadinamąjį galutinį atskleidimą.

Faktas, jog žmonija XX - XXI a. sukūrė ir naudoja erdvėlaivius, veikiančius antigravitacinių variklių pagrindu, kuriais gali pasiekti kitus Saulės sistemos dangaus kūnus bei kitas žvaigždžių sistemas, o taip pat užmezgė ryšius su nežemiško proto civilizacijų atstovais, kurie ir įgalino tokių erdvėlaivių sukūrimą, verčia iš esmės permąstyti visus geopolitinius, politinius, ekonominius ir kultūrinius šiuolaikinio pasaulio procesus. Tai be galo išplečia žmonių veiklos motyvacijos ribas. Akivaizdu, kad galimybė veikti toli už Žemės ribų, bendradarbiauti su su daugybe kitų protingų būtybių rūšių, yra be galo viliojantis dalykas, veikimo motyvas, kuris toli peržengia pačius didžiausius žemiškais mastais apribotus tikslus, siekius, norus. Kas yra galimybė įsitvirtinti, dominuoti ar užkariauti vieną ar kitą Žemės regioną, žemyną ar net visą Žemę, sukuriant totalitarinį vienos pasaulio vyriausybės valdomą režimą su galimybe veikti, plėstis, daryti įtaką ir - vėlgi - gal net užkariauti kitus dangaus kūnus ir net žvaigždžių sistemas? Akivaizdu, kad būtent šiems tikslams galimai nueina didžiausia pasaulio finansų ir išteklių dalis. Žinoma, tokios perspektyvos jokiu būdu neatmeta galimybės rūpintis, išsaugoti etninę, religinę, regioninę tapatybę ir siekti tiek tų pačių žemiško lygmens tikslų, tiek ir perkelti savo pav. nacionalinius siekius į kosminės erdvės plotmę (kas kaip matėm iš vokiečių pavyzdžio ir vyko nuo XX a. vidurio), ir vis dėl to akivaizdu, kad kosminiai mastai iš esmės keičia tai suvokusių ir tame dalyvaujančių žmonių pasaulėžiūrą, reliatyvizuoja žemiškų tikslų, pretenzijų, siekių vertę, atverdami tokias veikimo perspektyvas, kuriose kai kurie žemiški tikslai pasirodo esantys beviltiškai provincialiais ir kai kurie jų net nevertais dėmesio. Šioje perspektyvoje verta pamąstyti ar pav. ir šiuo metu vėl visų skaudžiai išgyvenamas Vakarų (NATO) ir Rytų (Rusijos) konfliktas (jo karštoji fazė) yra viską apsprendžiantis geopolitikos faktorius ar tik vienas iš momentų žmonijos likimą lemiančių jėgų veikimo dėlionėje? Vis dėl to negalima pamiršti ir to, kad XX a. sukurtais antigravitaciniais erdvėlaiviais bei ryšių su nežemiškų civilizacijų atstovais garantuotomis įspūdingomis gyvenimo prailginimo, replikacijos, judėjimo bei kitokiomis technologijomis naudojasi tik labai nedidelė žmonijos dalis - egoistinis elitas - didžiajai žmonijos daliai dėl sąmoningos šio elito įvestos informacinės blokados ir dezinformacijos, nieko apie tai nežinant. Tokiam kontekste istorinis procesas gali judėti arba pasaulinio lygmens totalitarinio režimo įvedimo iš to egoistinio elito pusės linkme arba, jei altruistiškai nusiteikusioms jėgoms pasiseks, prie slaptosios kosminės programos, nežemiško proto egzistavimo ir neįtikėtinų technologijų atvėrimo visai žmonijai, jos suklestėjimo ir tapimo galaktikos civilizacijos sąjungos nare, kryptimi.

Be to, kaip jau matėm, kosminės perspektyvos niekaip netrukdo tautinės tapatybės išsaugojimo siekiams ir pastangoms plėsti savo dominavimo ribas, jas perkeliant ir į erdvę už Žemės ribų. Būtent tai mes matome vokiečių tautos pavyzdžiu. XX a. - 5 -ame dešimtmetyje jų valdantysis nacistinis elitas sėkmingai sugebėjo sukurti atramos bazę ir kolonijos pagrindą Antarktidoje karo metais, kas galiausiai atvedė prie atsiskyrusios vokiečių civilizacijos susikūrimo šiame lediniame žemyne bei vėliau Marse ir kitose Saulės sistemos dangaus kūnuose. Vokiečiai pralaimėjo kare, prarasdami savo senosios tėvynės savarankiškumą, tačiau išsaugojo galimybę vykdyti savarankišką politiką kitame žemyne ir net išplėtė savo ekspansijos ribas už Žemės ribų. Visam tam prielaidas sukūrė vokiečių tautos begalinė valia nuo XIX a. antros pusės atgauti savo savastį, peržengiant visas pasaulėžiūrines ir ideologines konvencines ribas, atsiveriant naujam realybės suvokimo būdui, kas pažadino dėmesį jiems iš nežemiškos kilmės civilizacijų atstovų, siekusių savų tikslų, pusės, suteikusių vokiečiams paramą informacijos forma, kas įgalino didžiulę vokiečių technologinę pažangą, tapusią jų vėlesnės begalinės sėkmės kosmose pagrindu. Žinoma, apgailėtina, jog nacistinis režimas pasirinko sau sąjungininkais priešiškas žmonijai jėgas. Tačiau bent kuriuo atveju vokiečių tautos istorinis kelias naujausiais laikais yra sėkmingo veikimo atvejis, galintis būti pavyzdžiu ir lietuvių tautai, nurodantis būdus kuriais lietuvių tauta gali siekti savo tikslų. O tam visų pirma reikia išvalyti savo sąmonę nuo pasenusių pasaulėžiūrinių schemų, drąsiai atsiveriant naujai - tikresnei, fundamentalesnei - realybės sampratai, savo tikrai kilmei, tikrai istorijai bei galimai nežemiškų civilizacijų paramai lietuvių tautai, su jų pagalba pasiryžtant tapti nauju civilizaciniu centru artėjančioje kosminėje žmonijos istorijos epochoje.