Ar planavo Lietuvos valdžia 1940 m. pirmoje pusėje konfliktą su RA karinėmis įgulomis? | 2020 rugsėjo 11d.

09/11/2020

Pavyko gauti įdomių 1939 - 1940 m. santykių su SSRS ir Vokietija situaciją nušviečiančių Lietuvos ypatingojo archyvo dokumentų. Tai vadinamajame Partiniame (LKP) archyve saugotos aukšto Lietuvos kariškio Kazio Pranckonio apklausos (atliktos NKVD jį suėmus) protokolų kopijos. K. Pranckonis daug kalbėjo apie RA įgulų sekimo darbo organizavimą ir vykdymą, Butajevo istoriją. O toliau jis daro išvadą: ""Visa mūsų surinkta medžiaga suteikė mums galimybę netikėtai užpulti RA dalinius, esančius Lietuvoje, likviduoti armijos vadovaujantį sąstatą, sukurti dirbtinę paniką raudonarmiečių gretose ir be didesnio pasipriešinimo nuginkluoti visas Raudonosios armijos dalis, esančias Lietuvoje. Pradžioje agentūrinis darbas buvo nukreiptas į tai, kad surinkti tikslius duomenis apie Raudonosios armijos dalinius, esančius Lietuvos teritorijoje, operatyvinio užpuolimo planui  parengti". Pasak K. Pranckonio tas planas buvo saugomas Generalinio štabo 1 - ame operatyviniame skyriuje, kuriam vadovavo pulkininkas Rubšys. Kada pagal planą reikėjo imtis operatyvinių veiksmų prieš RA, jam nežinoma, tačiau jis žino, kad gavus notą iš sovietinės vyriausybės, birželio pirmoje pusėje, kai jis jau buvo atsakinguoju budinčiuoju ir buvo  Generalinio štabo 2 - ame skyriuje, telefonu jį išsikvietė Generalinio štabo viršininkas divizijos generolas Punzdevičius ir įsakė Pranckoniui nedelsiant duoti įsakymą užšifruoti telegramą ir pasiųsti ją į pirmąją diviziją Vilniuje brigados generolo Černiaus vardu. Telegramoje buvo sakoma: "Renkitės vykdyti planą "R", t.y. divizija  turėjo būti pasiruošusi  vykdyti jos turimą operatyvinį planą, pagal kurį reikėjo užpulti garnizonus, esančius Lietuvoje. Telegramą pasirašė generolas Pundzevičius".  

Lietuvos valdžios laviravimo tarp SSRS ir Vokietijos peripetijomis domėjęsi sovietinių laikų istorikai V. Kancevičius, K. Navickas padarė išvadą, kad 1939 m. pabaigoje - 1940 m. pirmoje pusėje tautininkų viršūnės siekė Vokietijos protektorato ir jos karinės pagalbos, turint planą išprovokuoti konfliktą tarp Lietuvos kariuomenės ir RA įgulų. Vokietijos karinis atašė Emilis Justas ne kartą išreiškė viltį, kad jei sovietinės įgulos užpuls, Lietuvos kariuomenė ginsis. V. Kancevičiaus teigimu VSD direktorius A. Povilaitis 1940 m. vasario 20 d. buvo nusiųstas į Berlyną perduoti A. Smetonos pasiūlymą suteikti Lietuvai Vokietijos protektoratą. O pasak K. Navicko Lietuvos valdžia vedė derybas su Vokietija dėl jos kariuomenės įvedimo į Lietuvą birželio viduryje.