Baudžiava Kauno apskrityje (kairioji Nemuno pusė) XIX a.| 2021 sausio 11 d.

Pasakoja J. Jančaitis iš savo ir tėvo Petro pergyvenimų (Garliavos valsčius) (V. Lieponis // Baudžiava: atsiminimai, padavimai, legendos. Surinko ir redagavo P. Ruseckas. - Kaunas, 1936). Klaba eina apie dvarininką Kazimierą Garliauską. Turtus įsigijo nedoru būdu. Jis tarnavo pas savo dėdę Kaune kasininku. Pavogė daug pinigų. J. Jančaičio tėvo kaimo žemės priklausė vienuolynui Kaune. Garliauskas visą šį plotą nupirko. Kai statė pirmą dvarą Fredoje, žmonių trobas išgriovė, žmones išvaikė ir jų žemėse pastatė dvarą. Toks pat likimas ištiko Stuobrinės ūkininkus netoli dabartinės Garliavos (p. 295). Kaimo vietoje pastatytas Zagrados dvaras. Taip pat buvo įkurtas Kazimieravo dvaras, kaip ir Pamaišupio dvaras. Išnaikintų kaimų gyventojai visdavo Garliausko dvarų darbininkais arba išeidavo į kitų ponų dvarus. Taip Garliauskas užgyveno 27 dvarus (p. 296). Pats Garliauskas valdė Išlaužą. Mozūriškes ir Fredą, kitus nuomojo. Pasakotojo tėvas Jonučiuose žemę gavo (p. 296). Baudžiavą turėjo eiti visi Garliausko žemėse gyvenantys žmonės. Savo laukus dirbdavo naktimis. Kas apsileisdavo, nusigyvendavo ar nepatikdavo dvarininkui, nespėdavo baudžiavą atlikti ir savo ūkį laiku įdirbti - tokie nuomininkai buvo išvejami, o jo žemė kitiems išnuomojama (p. 297). Prie darbų žmones prižiūrėjo dvaro žonca (ūkvedys) ir 2 - 3 jo padėjėjai prižiūrėtojai. Šia buvo kaip amatininkai: eidavo iš dvaro į dvarą. Garliausko dvaruose žmones mušdavo rykštėmis ir bizūnais; vienam žmogui galėjo įkirsti iki 30 kirčių. Nebuvo kad ką nors užmuštų. Moterų netvirkino (p. 297). Į Garliavą dukart savaitėje atvažiuodavo teisėjas ir sprendė visas bylas. Kaltininkus rykštėmis plakdavo (p. 298). Į rekrūtus gaudydavo šaltyšiai ir dešimtininkai (p. 298). Žmonės ponų labai bijojo ir klausė. Pasipriešinti retai kas drįso. Kartą, skaldant akmenis darbininkui Urbanavičiui, prijojo prižiūrėtojaas ir ėmė kabinėtis. Urbanavičius neiškentęs jį kūju nudobė (p. 299). Pažėrų dvare apie 100 vyrų dalgiais kirtę rugius. Prižiūrėtojas ėmė kabinėtis prie vienos darbininkės. Vienas iš kirtėjų susimušęs su prižiūrėtoju ir dalgiu jį nukirtęs ir pabėgęs (p. 299). Pastatė didelė gražią katalikų bažnyčią. Kunigai Garliauską gerbė. Po 1863m. sukilimo suseno ir Garliauskas. Mirė apie 1869 - 70 m. Laidojo labai iškilmingai (p. 299).

P. Rusecko informacija apie kunigus liaudies užtarėjus (Baudžiava: atsiminimai, padavimai, legendos. Surinko ir redagavo P. Ruseckas. - Kaunas, 1936): 1861 m. Adakavo klebonas F. Žukauskas prašė užtarti vyskupą nuo dvarininko V. Chlevinskio engiamus baudžiauninkus. Žmonių švietėjas ir gynėjas buvo Bartninkų klebonas Burdulis (1838 - 1866 m. kunigavo) (p. 300).