Baudžiava Naujamiesčio valsčiuje XIX a. | 2020 gruodžio 28 d.
Pasakoja Juozas Sereika iš Naujamiesčio valsčiaus (Panevėžio apskritis) (Žmonių supirkinėjimas // Baudžiava: atsiminimai, padavimai, legendos. Surinko ir redagavo P. Ruseckas. - Kaunas, 1936). Apie baudžiavą girdėjo iš savo tėvo. Dirbo Bučių dvare, kuris priklausė Rinkevičiui. Juozo Sereikos senelis Bučių kaime turėjo dubą. Eidamas baudžiavą vertėsi bendoryste. Mirus savo tėvui Juozo Sereikos mamai ponas įsakė vesti našlį. Ta atsisakė. Už tai pono buvo išmesta iš dubos. O jos du mažus sūneliu nunešė į jaują. Motina išėjo tarnauti ponas dvaro urėdą Domą Liutkevičių. Juozą laikė prie savęs iki septynerių metų. Po to išėjo tarnauti už piemenį. Tačiau urėdas leido žaisti su savo vaikais (p. 177). Jei kuriai mergaitei garnys atnešdavo dovaną, tai vesdavo į bažnyčią ir pririšdavo ją vienoj durų pusėj, o jos vyriškį - kitoj. Mergaitei uždėdavo ant galvos virkščių vainiką. Paskui ponas liepdavo tai merginai ir vaikinui susituokti, o jei neklausydavo, išvarydavo į kitą dvarą. Moteris pirmą naktį po sutuoktuvių turėjo su ponu pernakvoti. Dieną turėdavo eiti į dvarą dirbi, o savo žemę beveik visuomet apdirbdavo naktimis. Iškūlus savo javus reikėdavo atiduoti į dvarą, o paskui reikėjo žiūrėti, kad javų užtektum tam laikui, kuriam dvaras yra išdavęs, nes daugiau negausi. Todėl žmonės, kad ilgiau užtektų duonos, dėdavo į ją pelų. Baudžiauninkus ponai kaip tikrus vergus pirkdavo ir parduodavo. Švainikų dvare ponas Čelkys kai tik varydavo pro šalį suimtuosius, išeidavo ant vieškelio ir kurtis suimtųjų patikdavo, tą pirkdavosi. Taip yra nupirkti Niaukonių kaimo Jesaitis, Sereika ir kiti. Jaunimas ir suaugę buvo linksmi, dainuodavo. Švietimo jaunimas nematė. Rekrūtus gaudydavo patys žmonės ponų liepiami. Rekrūtai galėjo gintis, o besigindami gaudytoją galėjo ir užmušti ir nieko už tai nebūdavo (p. 178).