Bažnyčia ir nežemiškos civilizacijos: vienas fragmentas iš XX a. 8 - o dešimtmečio |2022 birželio 1 d.

06/01/2022

Daniel Sheenan yra advokatas. Jis buvo atstovavo NBC bei "Neww York Times". Jis taip pat buvo "New York Timess" gynėjas "Pentagon - Paiere" atveju. Jis taip pat buvo pagrindinis gynėjas Karen Silkwood atveju. Jis buvo Jėzuitų centrinės įstaigos JAV Chef Counsel, jos biure National Social Ministry. Čia jis dirbo 1975 - 1985 m. vadovaujamas generolo Pedro Arrupe. 1977 m. sausį jam paskambino Marsha Smith, JAV Kongreso bibliotekos mokslo ir technologijų direktoriaus tyrimų skyriuje. Kongreso Mokslo ir technologijų komietats informavo, kad prezidentas Jimmy Carter pareiškė pageidavimą pravesti svarbų tyrimą (Steven M. Greer "Offiziel geleugnet! (Das Buch zur Netxlix-Sensation unacknowledged): Das groesste Geheimnisd der Regierungen enthuellt: wir sind nicht allein! (Amra, 2020, p. 192). Paaiškėjo, kad Carter paprašė CIA direktoriaus G. Busho leisti jam susipažinti su dokumentais, susijusiais su NSO ir ateiviais. Tas atsisakė ir paaiškino, kad prezidentas tokią informaciją galėtų gauti tik tuomet, jei Kongreso Mokslo it technologijų komitetas nuimtų nuo atitinkamų dokumentų slaptumo grifą. Carteris iš to komiteto norėjo gauti atsakymus į du klausimus. Pirma: iš tos informacijos, kuria disponuja vyriausybė, yra ateiviai, ar ne? Antra: kokia dalis pranešimų apie NSO buvo tiriami ir kokie yra įrodymai, kad jų atveju iš tiesų kalbama apie nežemiškų civilizacijų skraidymo aparatus? Šis klausimą Kongreso minėtas komitetas perdavė Kongreso bibliotekos tyrimų skyriui. Daniel Sheenan gavęs šį paklausimą iš Kongreso bibliotekos, nuėjo į JAV jėzuitų centrą ir pasikalbėjo su t. William J. Davis, kuris vadovavo National Social Ministry Oregono skyriui. Sheenan paklausė jo ar jis galėtų kartu su juo parašyti JAV jėzuitų centrinės įstaigos prašymą Vatikano bibliotekai prašant leidimo susipažinti su pagedaujamais dokumentais (Ten pat, p. 193). Juo labiau, kad Vatikano bibliotekai vadovavo jėzuitas. T. Davis rado jo pavardę, adresą ir kitus jo duomenis. Jie kartu parašė jam oficialų laišką ir paklausė ar jie, kurie dirba jėzuitų centrinėje įstaigoje, galėtų gauti priėjimą prie Vatikano bibliotekos atitinkamo skyriaus, kuriame saugoma informacija apie NSO ir nežemišką protą. Jų dideliam nustebimui po dviejų savaičių jie gavo atsakymą, kad jie negali gauti prašomo leidimo. Tai buvo šokas. Juk šiaip ar taip jie atstovavo JAV jėzuitų centrinę įstaigą. JAV buvo 10 provincijų, JAV vyskupų konferencija buvo galingiausia pasaulyje. Jie parašė antrą laišką, dar tiksliau pagrindė savo prašymą, buvo užtkrinant, kad Sheenan pas asmeniškai vyks į Romą pasižiūrėti dokumentų, kad jis pasiruošę išpildyti visas sąlygas. Po dviejų savaičių jam vėl buvo atsakyta. Jiems uždrausta susipažinti su šio Vatikano bibliotekos skyriaus medžiaga. Po 6 savaičių Marsha jį informavo, kad SETI projekto biudžetas, kuris buvo pavaldus JPL (Jet Propulsion Laboratory), kitiems metams buvo per pus sumažintas ir jis buvo klausimas ar galėtų dalyauti atitinkamuose JPL posėdžiuose, kuriuose bus svarstomas biudžeto klausimas. Tai buvo didelis dalykas Sheenan - jį pakvietė dalyvauti posėdžiuose 50 svarbiausių JPL mokslininkų. Jis ten už uždarų durų turėjo kalbėti apie nežemiško proto paieškų teologines pasekmes. Sheenan gavo leidimą tokiam renginiui iš jėzuitų - tai reiškė, kad staiga jėzuitai ėmė domėtis šia tema labiau nei anksčiau. Jie buvo supykdyti, kad negavo leidimo susipažinti su Vatikano bibliotekos dokumentais. Sheenan paskambino Marsha Smith ir pasakė, kad atsižvelgiantį tai, kad vedantieji SETI projekto mokslininkai iš JPL nori su juo susitikti, jis norėtų bent jau žvilgterėti į medžiagą, kuri yra paruošta prezidentui. Marsha pasiūlė Sheenanui pirmiausia pasikalbėti su Kongreso tyrimų tarnybos tyrimų asistentu, ką jis konkrečiai norėtų pamatyti, kad pasiruošti seminarui. Sheenan pareiškę norą pamatyti "Blue Book" projekto dokumentus (p. 195). Po savaitės jis buvo informuotas, kad jam leistas susipažinti su šia medžiaga Kongreso bibliotekoje, per griežtai nustatytą laiką. Jam buvo uždrausta daryti bet kokius užrašus savo rašikliais ir duota tik viena valanda laiko, bet duotas nedidelis bloknotėlis. Jam buvo paduotos 16 dėžučių (Ten pat, p. 195). Jis apsisprendė žiūrėti fotgrafijas piurmiausia, ytaip patr mikrofilmus projektoriuje. Jis pamatė viename filme sudužusį NSO. Buvo taip pat viena nuotrauka iš arti su simboliais. Jis greitai išsitraukė bloknotą , pridėjo prie projektoriaus ir su tušinuku apibrėžė simbolius ant kartono - jam labai norėjo gauti tikslią kopiją. Prižiūrėtojas po visko pasižiūrėjo jo bloknnotą, bet nieko įtartino nepamatė (Ten pa, p. 196). Po to iš karto nuvažiavo pas t. Davis į biurą ir parodė savo radinį. Bet nieko apie tai nepasakojo SETI. Marsha parodė jam Kongreso tyrimų tarnybos galutinį pranešimą apie ateivių egzistenciją ir NSO fenomeną. Padaryta išvada, remiantis slaptais ir laisvai prieinamais dokumentais, jog egzistuoja 2 - 6 labai technologiškai pažangios civilizacijos mūsų galaktikoje. Tokia buvo informacija, kurią ruošęsi pateikti prezidentui. Kas dėl NSO buvo konstatuota, kad esama 7 - 8 skirtingų skraidymo aparatų tipų, kurie nepriklauso SSRS ir kurių pajėgumai rodo, kad jie nėra iš mūsų planetos (Ten pat, p. 197).

Kokias galima padaryti išvadas iš šio epizodo? Pirma, Bažnyčia, konkrečiai Vatikano biblioteka, disponuoja informacija apie nežemiškas civiliacijas. Ji laikoma labai slapta, neprieinama net Bažnyčios pareigūnams, gal būt net generolui (D. Sheenan JAV jėzuitų centre dirbo su Jėzaus Draugijos generolo Pedro Arrupe žinia), nes Jėzaus Draugijos svarbiems darbuotojams. Tai rodo, kad Bažnyčia turi kažkokių planų medžiagos apie ateivius ir gal pačių ateivių atžvilgiu, o taip pat tai, kad jos eiliniams tikintiesiems diegiamas pasaulėvaizdis yra švelniai tariant labai netikslus, nes nutylimas esminis nežemišk proto egzistavimo klausimas. Tiesa, intelektualiniame elite Bažnyčia nežemiško proto egzistavimo nebebutyli - formuojasi vadinamoji egzoteologija, kuri aktyviai nagrinėja klausimus, susijusius su katalikų tikėjimo pagrindinių tiesų performulavimu ateivių pripažinimo kontekste. Taip pat žinoma, jog Vatikanas aktyviai dalyvauja vadinamųjų egzoplanetų paieškose (https://www.ateitiesaidas.lt/l/mount-graham-ir-nezemiskos-civilizacijos-kataliku-egzoteologija/).

Štai pop. Pranciškus, o ir kai kurie žymūs Bažnyčios pareigūnai kalba apei nežemišką protą ir ateivius kaip labai realų dalyką. Kartą kalbėdamas per kasdienių rytinių Mišių homiliją Casa Santa Marta, esančioje Vatikano miesto viduje, popiežius sakė savo daugiausia dvasininkų auditorijai, kad jie turėtų būti atviri bet kam ar bet kam, kas ieško Dievo. "Jei, pavyzdžiui, rytoj atkeliautų marsiečių ekspedicija ir kai kurie iš jų ateitų pas mus, čia... Marsiečiai, tiesa? Žali, su ta ilga nosimi ir didelėmis ausimis, kaip vaikai juos piešia... Ir vienas sako: "Bet aš noriu būti pakrikštytas! Kas būtų?" - klausė jis parapijiečių. "Kai Viešpats mums rodo kelią, kas mes tokie, kad sakytume: 'Ne, Viešpatie, tai neprotinga! Ne, darykime taip...'"

Katalikų naujienų tarnyba taip pat greitai apgynė ir interpretavo keistus pasisakymus, sakydama, kad Pranciškus bandė atkreipti dėmesį į tai, jog Bažnyčia, kalbėdama apie priėmimą, dažnai pernelyg smerkia ir kad "jei Šventoji Dvasia paskatino pačią neįprasčiausią būtybę pamatyti, pakrikštyti, kas mes būtume, kad kliudytume tam žmogui?"

Pranciškus nėra pirmasis Vatikano atstovas, žaidžiantis su ateivių gyvybės idėja. 2008 m. Vatikano observatorijos direktorius tėvas Jose Gabrielis Funesas (Chosė Gabrielis Funesas) laikraščiui "L'Osservatore Romano" straipsnyje, pavadintame "Ateivis yra mano brolis", sakė, kad "tikėjimas galimu nežemiškos gyvybės egzistavimu neprieštarauja katalikų doktrinai". Jis sakė, kad kadangi astronomai - net ir katalikai - tiki, jog visatą sudaro 100 mlrd. galaktikų, todėl nėra pagrindo atmesti galimybę, kad kai kuriose iš jų gali būti planetų. "Kaip galima nepaminėti, kad gyvybė išsivystė kitur?" - svarstė jis straipsnyje. "Kaip Žemėje egzistuoja daugybė būtybių, taip galėjo būti ir kitų, taip pat protingų, Dievo sukurtų būtybių. Tai neprieštarauja mūsų tikėjimui, nes Dievo kūrybinei laisvei negalime nustatyti ribų. [Pasak] šventojo Pranciškaus, jei žemiškuosius kūrinius laikome "broliu" ir "seserimi", kodėl negalime kalbėti ir apie "nežemiškąjį brolį"? Vadinasi, jis būtų kūrinijos dalis".

Funeso nuomonė buvo paremta 2010 m., kai jo kolega Vatikano observatorijos astronomas ir jėzuitas brolis Guy Consolmagno parašė knygą "Protinga gyvybė Visatoje? Katalikų tikėjimas ir nežemiškos protingos gyvybės paieškos. Joje jis iškėlė daugybę klausimų, tarp jų - ar egzistuoja ateiviai, o jei egzistuoja ir turi sielą, ar jie gali būti pakrikštyti?

Atsakymas, matyt, yra teigiamas. "Neribotoje visatoje gali būti net kitų planetų su kitomis būtybėmis, kurias sukūrė tas pats mylintis Dievas", - rašė jis knygoje. "Idėja, kad egzistuoja kitos rasės ir kiti intelektai, neprieštarauja tradicinei krikščioniškai minčiai. Šventajame Rašte nėra nieko, kas galėtų patvirtinti ar paneigti protingos gyvybės kitur visatoje galimybę." (https://www.thedailybeast.com/pope-francis-church-would-baptize-aliens?ref=scroll)

Kai kurie tyrinėtojai iš to daro išvadą, jog Vatikanas rengiasi vadinamajam Jėzaus Kristaus antrajam atėjimui bei galbūt pasaulinės vyriausybės inkarnacijai ir totalaus pasaulinio režimo įvedimui visoje Žemėje.