Davido Wilkocko informantų (žmonių, dirbusių slaptojoje kosminėje programoje) liudijimai apie naująsias technologijas |2021 rugpjūčio 8 d.

Yra faktų, kurie rodo, kad valdžią ir galią turintis pasaulio elitas naudoja gydymo, judėjimo, sąmonės (mąstymo) keitimo, energijos išgavimo, medžiagos replikavimo ir kitokias technologijas, kurios neprieinamos ir net nežinomos absoliučiai daugumai Žemės gyventojų. Šiame tekste pristatomi liudijimai apie tokias technologijas iš asmenų, kurie vienaip ar kitaip buvo/yra susiję su slaptąja kosmine programa. Tai tikri, realiai egzistuojantys žmonės, apie kuriuos ir kurių veiklą atskleidžiant tas technologijas, slaptosios kosminės programos ir ateivių egzistavimą galima pasiskaityti žymaus amerikiečių ezoteriko, ezoterinio pasaulėvaizdžio tyrinėtojo, "New Age" veikėjo ir populiarizatorius, rašytojo ir prodiuserio, dėka savo informatorių giliai prasiskverbusio į slaptas JAV ir kitų šalių vyriausybines kosmines programas Davido Wilkocko (apie jį daugiau čia: https://www.ateitiesaidas.lt/l/deivido-vilkoko-gyvenimo-kelias-dvasinio-lyderio-tapsmas/ ) tinklalapyje (orginaliame angliškame (https://divinecosmos.com/) ir pav. jo rusiškoje versijoje (https://divinecosmos.e-puzzle.ru/index.php)). Šiam tekstui panaudota tik nedidelė D. Wilkocko tinklalapyje sukaupta medžiaga. Čia pristatomi tekstai yra šių žmonių (Emery Smith, Richard Doty, slaptosios vadovybės patarėjas Vokietijoje Tim, Corey Goode, David Edair, William Tompkins, Pete Peterson, Jason Rice, Heather Sartain, Mark McKendlish, Clifford Stone, Rupert Sheldrake ir kiti) D. Wilkockui (ir ne tik - taip pat pav. Emery Smithui) 2015 - 2021 m. duoti interviu. Šie žmonės yra Dawido Wilkocko atrasti ar su juo patys susisiekę jo informantai, dalyvavę slaptojoje kosminėje programoje, dirbę požeminėse karinėse ir kitokiose bazėse biologais (ir kitokių specialybių tyrinėtojais) inžinieriais, vadinamaisiais empatais. Kai kurie jų ir dabar dirba institucijų, bendradarbiaujančių su ateiviais patarėjais (tokiems asmenims buvo leista (ar jie net buvo įpareigoti) atskleisti visuomenėje dalį informacijos apie ateivius, taip ją ruošiant artėjančiam "kosminiam atskleidimui". Daugelis jų praėjo vadinamąją programą "20 ir atgal", kai žmonės (kartais jau tarnavę JAV kartinėse pajėgose, bet dažniausiai iš civilių) užverbuojami tarnauti kosminėse bazėse Mėnulyje, Marse, asteroiduose ar dar toliau pagal principą: jie paimami tarnybai tam tikro amžiaus (pav. 18 metų), 20 metų praleidžia bazėse už Žemės ribų, tada jiems ištrinama atmintis ir atnaujinamas jų kūnas, sugrąžinant juos į tą patį jų biologinį amžių bei erdvę, iš kurios jie buvo paimti. Dalis iš jų, kaip Corey Goode, slaptosioms kosminėms programoms buvo rengiami nuo mažų dienų MILAB programos rėmuose. Šie asmenys nebuvo palikti ramybėje karinių tarnybų. Jie buvo "sužymėti" (t. y. jų veikla ir buvimo vieta atitinkamais prietaisais yra ir toliau stebima), baiminantis, kad daliai jų atmintis apie jų veiklą kosminėse bazėse sugrįš. Baimintasi pagrįstai. Dalis jų iš tiesų palaipsniui atsimindavo vis didesnius informacijos klodus, o spaudžiami sąžinės pajuto pareigą apie visa tai vienaip ar kitaip informuoti visuomenę. Už tai jie persekiojami tiek vyriausybinių, tiek ir nevyriausybinių slaptųjų tarnybų, patiria represijas, pasireiškiančias nuolatiniu sekimu, kontrole, neteisėtomis kratomis bei vagystėmis jų namuose, inscenizuotomis autoavarijomis, rimtais sveikatos pažeidimais ir net nužudymais. Štai pavyzdžiui D. Wilkockas ir Richardas Hoaglandas ketino į savo laidą pakviesti žurnalo "Infinite Energy" įkūrėją daktarą Eugene'ą Mallove'ą. Po laidos jis su Ričardu turėjo skristi į Vašingtoną su labai svarbia politine misija. Hoaglandas jau buvo surengęs susitikimų su senatoriais ir kongresmenais dėl naujų energetikos technologijų. Dr. Mellow žinios ir kvalifikacija galėjo tapti lemiamu momentu, kad būtų sukurta politinė situacija, padėsianti išspręsti energetikos krizę. Dar įspūdingiau tai, kad daktaras Mellow ketino pasiimti su savimi savo stalinį laisvosios energijos prietaisą. Buvęs Masačusetso technologijos instituto (MIT) viešųjų ryšių vadovas, daktaras Mellove'as buvo tinkamiausias žmogus pasaulyje, galintis Vašingtone kalbėti apie laisvosios energijos realybę. Jis pasitraukė iš darbo, kai vadovybė įsakė nuslėpti ir suklastoti jo eksperimento, įrodžiusio, kad šaltoji sintezė yra realybė, rezultatus. Jie nenorėjo, kad visuomenė žinotų, jog galima turėti neribotą energijos kiekį - važiuoti automobiliu, šildyti namus, plėtoti infrastruktūrą ir t. t. - ir už tai nemokėti. Išėjęs iš MIT, daktaras Mellove'as įkūrė žurnalą "Journal of Infinite Energy" ir tapo pagrindine figūra, su kuria galėjo bendrauti įvairių alternatyvių energijos šaltinių tyrėjai visame pasaulyje. Prietaisas, kurį jis vežėsi į Vašingtoną, buvo toks jautrus "sukimo laukams", kad jo dalis pradėdavo suktis net vos pažvelgus! Deja, dr. Mellove'as buvo žiauriai nužudytas likus dienai iki to, kai D. Wilkockas ir R. Hoaglendas numatytoje laidoje ketino viešai paskelbti apie kelionės planus (https://divinecosmos.e-puzzle.ru/page.php?al=politika_2012). D. Wilkocko informantai savo interviu (o taip pat D. Wilkockas savo tekstuose pateikia daugybę savo gyvenimo nuo mažų dienų faktų, savo veiklos slaptojoje kosminėje programoje detalių, paremdami savo pasakojimus dokumentais, nuorodomis į periodinę spaudą, kitokius šaltinius. Tokio detalumo pavyzdys galėtų būti mediko, karinio piloto Emery Smitho pasakojimai apie save patį (https://divinecosmos.e-puzzle.ru/page.php?al=385; https://divinecosmos.e-puzzle.ru/page.php?al=425). Nors mes neturim galimybės visų šių asmenų biografinių aplinkybių patikrinti, vis dėl to bendras kontekstas verčia su dideliu pasitikėjimo laipsniu priimti tai, ką jie patys, o taip pat D. Wilkockas apie juos rašo. O tokiu atveju didžiulio dėmesio nusipelno ir šių asmenų pristatoma informacija apie neįprastas technologijas.

Trumpai D. Wilkocko informantų pristatomas technologijas galima būtų apibendrinti šiomis kategorijomis:

1. Materialių daiktų replikavimo ar/ir pavertimo energija technologijos;

2. Naujos gydymo (medicinos) technologijos (radionika; savotiški skaneriai, leidžiantys akimirksniu išgydyti rimtus pažeidimus ir kt.); 

3. Sąmonės ir žmogaus tapatybės keitimo bei sąmonės perkėlimo į kitus biologinius kūnus bei nebiologines "laikmenas" technologijos: biologinio organizmo atnaujinimo, atkūrimo (ir/,) sąmonės ("sielos") perkėlimo technologijos (pav. programa "20 ir atgal"); 

4. Genetinės manipuliacijos: klonų, hibridų, zombių kūrimas; 

5. Biologinių organizmų ir technologijų simbiozė (nanotechnologijos, dirbtinio intelekto poveikis, kiborgų kūrimas ir kt.); 

6. Sąmonės galimybių didinimo programos ir technologijos (psionika, telepatijos ir telekinezės sugebėjimų aktyvavimas ir kt.); 

7. Technologiniai poveikio sąmonei būdai (skaliarinių bangų pasitelkimas ir kt.); 

8. Fizinės apsaugos ir organizmo kondicijos palaikymo technologijos (superkostiumo technologija); 

9. Žmonių kontrolės, nematomų ertmių skanavimo, vizualizacijos bei ryšio palaikymo technologijos; 

10. Informacijos išsaugojimo technologijos; 

11. Didžiulio masto požeminių erdvių ir paviršinio Žemės reljefo keitimo technologijos, įgalinančios požeminių bazių ir miestų kūrimą (be kita ko, įspūdingos gręžimo ir žemės pašalinimo technologijos); 

12. Naujos judėjimo po žeme ir ant žemės technologijos; 

13. Holografijos technologijos; 

14. Klimato keitimo technologijos (HAARP, elektrogravitacinės kabančios platformos); 

15. Žemės kosminiai laivai; 

16. Sąmone valdomi ir sąmone disponuojantys kosminiai laivai; 

17. Antigravitacinės, nulinio taško, laisvosios energijos panaudojimo technologijos; 

18. Kosminės bazės: milžiniško masto darbai kosmose (dirbtinės konstrukcijos, pastatai, įvairių elementų gavyba didžiuliais mastais kitose planetose, jų palydovuose bei asteroiduose); 

19. Slaptosios kosminės programos įvaldyti portalai judėjimui per skirtingas Visatos egzistencijos dimensijas bei erdves didžiuliais atstumais.

Turbūt nereikia įrodinėti, kad bent daliai šių technologijų tapus prieinamomis visai žmonijai jos gyvenimas pasikeistų iš esmės. Laisvosios (antigravitacinės, nulinio taško) energijos įvaldymas leistų atsisakyti iškastinio kuro. Tai automatiškai pakeistų ekologinę situaciją Žemėje. O kitos naujosios technologijos leistų akimirksniu išvalyti užterštus vandenynus ir kitus vandens telkinius, užterštas teritorijas. Tai suteiktų galimybę gyventi žmonėms naujose vietose Žemėje, iki tol netinkamose žmonių gyvenimui. Naujosios judėjimo technologijos įgalintų be galo pigų persikėlimą iš vieno taško į kitą. Naujos gydymo technologijos įgalintų be galo greitą ir efektyvią medicinos pagalbą visiems. Taptų realybe organizmo audinių atnaujinimas. Medžiagos replikatoriai įgalintų ne tik lengvą aprūpinimą maistu, bet ir atrodo amžiams prarastų kultūros vertybių atkūrimą (informaciniame lygmenyje išlieka viskas). Kosminės kelionės didžiuliais atstumais (net į kitas žvaigždžių sistemas) ir su tuo susijęs bendravimas su ateivių civilizacijomis, taptų realybe daugeliui žmonių. Sąmonės keitimo technologijos žymiai padidintų mūsų psichines galias. Trumpai tariant mūsų gyvenimas pasikeistų iš esmės. Tačiau suprantamas ir iškastiniu kuru bei tradicine Vakarų medicina ir chemine didžiąja farmacijos pramone (BigFarm) besiremiančių globalaus elito grupių pasipriešinimas šių technologijų atskleidimui - jos padarytų galą šio elito viešpatavimui. Žinojimas apie tokias technologijas verčia taip pat pamąstyti kiek prasminga yra pasiduoti senosios, "gerosios" santvarkos, žmonių būdo, gyvensenos, Vakaruose daugelio žmonių akyse tampriai susijusios su krikščionybe ir senosios "gerosios" XX a. kapitalistinės visuomenės išsaugojimo iliuzijoms. Tiesa, nemaža žmonių mano, kad galima būtų priimti naująsias technologijas, išliekant visiškai tiems patiems žmonių santykiams, bet tai vėlgi iliuzija, nes naujosios technologijos įgalins žymiai didesnį nei iki šiol žmonių tarpusavio susisaistymą, formuojantis tam tikra prasme vieningai noosferinei žmonijai. Tiesa, individualaus privatumo išsaugojimo būdai turės būti, bet teisių ir pareigų santykis bus visai kitas, įgalinantis žymiai didesnį nei iki šiol žmonių solidarumą.

Toliau pateiksime minėtų asmenų interviu (kurie jau skelbti tinklalapyje "Ateities aidas") ištraukas, susijusias su naujosiomis technologijomis. Galima tik būtų atkreipti dėmesį į tai, kad nemažoje dalyje čia pristatomų interviu fragmentų kalbama apie ateivių technologijas. Paviršutiniškai žvelgiant galima būtų iškelti klausimą, ką jie turi bendro su Žemės technologijomis. Atsakymas į šį klausimą nesudėtingas: yra puikiai žinoma, jog daugelis, net ir eiliniams Žemės gyventojų žinomų technologijų buvo sukurtos "atkūrimo" ("atvirkštinės inžinerijos" būdų, t. y., pasinaudojant ateivių technologijomis. Todėl neverta abejoti, kad minimi ateivių įrenginiai ir technologijos jau yra pasitelktos Žemės slaptosios kosminės programos, ką ir liudija kiti atitinkami interviu fragmentai.

1. Materialių daiktų replikavimo ar/ir pavertimo energija technologijos

Replikatoriai

Interviu su Corey Goode (2015 m. gruodžio 22 d.) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/corey-goode-informacija-apie-neiprastas-technologijas-naudojamas-slaptojoje-kosmineje-programoje/)

DW: ... ir kad regimoji šviesa suaktyvėja tik tada, kai patenka į atmosferą.

Kitas Mikepatterson2 klausimas: "Jei replikatorius gali sukurti auksą, platiną ar šimto dolerių banknotus, kokia prasmė juos kasti asteroiduose, Mėnulyje ir pan.?" Na, taip, juk yra replikatorius, vadinamas Federaliniu rezervu, ar ne? (juokiasi) Jie gali pagaminti tiek šimto dolerių banknotų, kiek tik nori.

CG: Yra įvairių rūšių replikatorių: maisto replikatoriai ir medžiagų replikatoriai. Medžiagų replikatoriai gali sukurti nedidelį kiekį mineralų ir įvairių panašių dalykų. Net jei norite sudėtingų dalykų, pavyzdžiui, šimto dolerių banknotų, jei norite juos turėti kišenėje (juokiasi)... Ir tai yra tada, kai jums visai nereikia pinigų. Tiesiog neįmanoma atgaminti didelį kiekį kubinių tonų ne tik aukso, bet ir kitų įvairių reikalingų mineralų, paskui atlikti visų skirtingų technologijų, kuriomis jie prekiauja, kūrimo procesą ir parduoti jas kitoms TKP ar visuomenėms.

D.W.: Vienas iš Dr. Stepheno Greerio pirminio "Atskleidimo projekto" 39 liudininkų kalbėjo apie tai, kas vadinama "surinkimu". Toks terminas vartojamas replikavimo technologijoje. Tokio termino vartojimas reiškia, kad iš esmės esate molekulinio lygmens "surinkimas". Jūs esate "surenkami" kvantiniame lygmenyje. Ar todėl sakote, kad tikslinga surinkti tik nedidelius kiekius?

C.G.: Tai tiesiog nepraktiška. Jei tam tikram tikslui reikia 3 000 metrinių tonų paladžio, o jo yra meteorite, naudodamiesi turimomis automatizuotomis technologijomis, jie gali jį iškasti ir nugabenti ten, kur reikia. Medžiagų replikatoriai gali gaminti tik nedidelius kiekius. Tai tik pramoninis...

D.W.: Na, jūs tai suprantate, bet aš nesu tikras, ar mes suprantame. Kodėl replikatoriai gamina tik mažus kiekius? Iš ko sukuriama materija? Ar į replikatorius reikėtų įdėti kokios nors pradinės medžiagos, kaip filme "Atgal į ateitį", kai į mašinos vidurį buvo įdėta bananų žievelių?

C.G.: Ne. Materija susidaro iš energijos, kaip ir mūsų Saulė. Mūsų Saulė yra milžiniškas replikatorius. Reikia energijos, kuri ateina ne tik iš kosminio tinklo, bet ir iš kosmoso, ši energija sąveikauja su Saulės lauku ir taip susidaro pagrindiniai mineralai ir cheminės medžiagos.

DW: Tai kaip besiplečiančios Žemės hipotezėje. Pašalinkite visus vandenynus ir suspauskite žemynus. Tada jie suformuoja 55 % dabartinio dydžio kamuolį.

CG: Saulė gamina garus, t. y. vandenį. Kaip Saulė gali sukurti garus, kurie virsta vandeniu? Saulė yra milžiniškas replikatorius. Jis paima foninę kosmoso energiją ir paverčia ją materija. Viskas, ką jis daro, tai paverčia energiją materija.

D.W.: Kai kas paprieštarautų: "Tai kodėl gi nesukūrus didesnio replikatoriaus? Jei jis pakankamai didelis, galima greitai ir lengvai sukurti didelį medžiagos kiekį."

CG: Esu tikras, kad galite sukurti didesnius replikatorius, kad pagamintumėte daugiau materijos. Tačiau ilgainiui jiems daug praktiškiau išgauti medžiagas asteroidų juostoje. Būtent tai jie darė labai ilgą laiką. Tai labai pelninga ir atsiperka. Viskas atliekama automatiškai nuotolinio valdymo pultu. Įrangai valdyti ir žaliavoms nugabenti į reikiamą vietą tereikia kelių žmonių.

D.W.: Gerai, norėčiau pacituoti Jokūbo žodžius, kurie yra susiję su šiuo klausimu. Jokūbas yra kosmoso programos informatorius, su kuriuo bendrauju jau kelerius metus. Jis man pasakojo, kad, žinoma, auksą galima pasigaminti replikatoriumi, bet drakoniečiai iš aukso nori štai ko: auksas turi 200 savybių, kurias jie gali panaudoti įvairioms keistoms pažangioms technologijoms, įskaitant gydymą ir panašius dalykus. Žemėje išgautas auksas turi unikalių savybių, kurios lemia jo naudojimo sritį. Jis tiesiog praturtintas Žemės tinklo energija, o replikatoriuje tokių savybių turinčio aukso negausite.

Ar esate girdėję apie medžiagų energetines savybes, kai natūraliai gautas auksas yra geresnis už replikatoriumi sukurtą auksą?

C.G.: Girdėjau, kad asteroidų juostoje išgaunamas auksas ir mineralai pasižymi tokiomis pačiomis energetinėmis savybėmis kaip ir išgaunami Žemėje. Tačiau niekada negirdėjau jūsų minėtos informacijos.

Replikatoriai: energija į materiją ir materija į energiją

Corey Goode interviu (https://www.ateitiesaidas.lt/l/corey-goode-informacija-apie-neiprastas-technologijas-naudojamas-slaptojoje-kosmineje-programoje/)

D.W.: Suprantu. Kitas klausimas:

"Jei replikatoriai veikia energijos pavertimo materija principu, ar tai reiškia, kad egzistuoja ir atvirkštinė tokios technologijos versija, kai atliekas galima paversti atliekomis paverčiant materiją atgal į energiją?"

CG: Taip, taip. Jie gali pakeisti procesą.

DW: Suprantu. Gal galėtumėte pateikti pavyzdį? Ar kada nors matėte tokį naudojimą?

C.G.: Asmeniškai nesu to matęs, bet žinau, kad tokia technologija egzistuoja ir yra naudojama.

D.W.: Energija saugoma akumuliatoriuje? Kur jis keliauja?

C.G.: Juo galima gabenti įvairias medžiagas ir prekes iš vienos vietos į kitą. Tačiau aš nežinau daugelio jo naudojimo detalių.

Replikatoriai maisto gamybai

Jay Weidnerio interviu su Jasonu Rice'u (2019 m. gegužės 7 d.) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/kallidus-planetos-atkurimas-ir-naujuju-zemes-technologiju-galia/)

DR: Žinoma. Be to, maisto gamybai buvo naudojama replikatorių technologija. Aborigenai palaipsniui nustojo ūkininkauti, nes žemė buvo naudojama kitiems tikslams. Jie nebegalėjo skirti didelių žemės plotų žemės ūkio gamybai.

D.W.: Bet jiems vis tiek reikėjo išgauti žaliavas, kurios buvo naudojamos replikatoriuose maistui gaminti?

DR: Teisingai. 

2. Naujos gydymo (medicinos) technologijos (savotiški skaneriai, leidžiantys akimirksniu išgydyti rimtus pažeidimus)

Akupunktūros taškai

Davido Wilcocko interviu su Pet'e Petersonu (2018 m. gruodžio 17 d.) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/kuno-meridianu-tasku-elektrizacijos-technologijos/)

DW: Šiame epizode norėčiau pakalbėti apie jūsų atradimus apie akupunktūrinius kūno taškus. Pirmiausia savo knygoje "Šaltinio lauko tyrimai", parašytoje gerokai anksčiau, nei susipažinau su jumis, rėmiausi daktaro Roberto Bekerio tyrimais.

PP: Įdomu tai, kad pradžioje nė vienas iš mūsų nieko nežinojo apie akupunktūros taškus, tačiau nepriklausomai nuo kinų mes juos atradome.

PP: Apie juos sužinojome, kai pagaminau aparatą, kurį naudojo gydytojai. Vienas iš jų pasakė: "Ei, aš ką tik išklausiau akupunktūros kursą, taškai, kuriuos naudojate, yra akupunktūros taškai."

D.W.: Na, Pete, leisk man pasakyti... Tik todėl, kad tai gana keista. Argi ne nuostabu, kad akupunktūrą patvirtino Maisto ir vaistų administracija (FDA)? Ir vis dėlto idėja, kad galima įsmeigti adatą į kieno nors kūną ir tai kažkokiu būdu suaktyvina gijimą kitoje kūno dalyje, yra visiškai svetima bet kokiam kitam mūsų naudojamam medicinos mokslui, ar ne? Bet kadangi akupunktūra veikia, ją leidžiama naudoti.

PP: Man viskas prasidėjo nuo vokiečio Reinhardo Wollo. Antrojo pasaulinio karo metais Vokietijos kariuomenėje jis taisė elektroniką. Kadangi jis daug dirbo su šia įranga, pastebėjo, kad yra įvairių kūno taškų, kurie elektriniu požiūriu veikia kitaip nei kiti. Tai reiškia, kad kartais visi taškai veikė vienodai, o kartais ne. Manau, kad pasibaigus karui vokiečiai nusprendė: "Mūsų planuose numatyta, kad pagal "kareivio teisių įstatymą" kariuomenėje tarnavę žmonės turėtų gauti finansavimą studijoms koledže." Kiek pamenu, Reinhardas mokėsi būti "heilpraktikeriu".

[PASTABA: "Heilpraktiker" Vokietijoje yra profesionalus natūropatas. Vokietijos įstatymuose natūropatija pripažįstama kaip alternatyvi ir papildoma profesija sveikatos priežiūros srityje].

PP: Jis nustatė, kad yra tam tikrų naudingų įtampos juostų. Jei turėtumėte matuoklį, galintį aptikti milivoltus, jis nebūtų naudingas, bet jei turėtumėte matuoklį, galintį aptikti mikrovoltus, tūkstantąsias milivolto dalis...

D.W.: Pete, leiskite man jus pertraukti, kad žmonės suprastų. Aš žinau, kas yra pjezoelektrikas, o kas nors galbūt nežino. Pjezoelektrinis kristalas - tai kristalas, kurį paspaudus galima išspinduliuoti šviesos krūvį arba kibirkštį. Taigi jūs teigiate, kad grandinę sukuria danties emalis arba kažkas danties viduje?

P.P.: ...Nepakankamai, kad įsižiebtų kibirkštis. Sukuriamos elektros energijos pulsacijos, jos kyla iš danties ir baigiasi organe. Jie baigiasi rankoje, 45° atstumu nuo kiekvieno sąnario. Norite tikėkite, norite ne, bet turime sąnarių rinkinį, panašų į pirštų sąnarius. Jie visi yra viduje.

D.W.: Suprantu.

PP: Virš arba po kiekvienu sąnariu yra mažos vietos, kurios labai jautriai reaguoja į per jas sklindančius informacinius impulsus... Todėl kai kurios iš jų vadinamos akupunktūros meridianais. Kai kuriuos taškus randame ir ne meridianuose. Taip pat randame taškų meridianuose, kurių nebuvo kinų medicinoje, bet yra elektroakupunktūros medicinoje. Tas pats pasakytina ir apie kojų pirštus. Taip pat galite paimti kūną ir perskaityti informaciją, kuri yra 45° aukščiau arba žemiau plokščios dalies nykščio išorėje. Tai atitinka limfinę sistemą.

PP: Turime aparatą su elektrodu, kuris tvirtinamas ant vienos rankos. Taip pat turime zondą - kitą elektrodą, panašų į rašiklio galiuką. Juo liečiame įvairius kūno taškus. Šie taškai pasižymi tam tikromis elektrinėmis savybėmis. Kai kurie iš jų yra vienodi. Kitaip tariant, sąvoka "tas pats" reiškia, kad jei ant rankos trūksta dalies arba taško, tai tie patys taškai atsiras visame meridiane. Meridianas driekiasi nuo vidaus organo iki vieno iš rankų ar kojų pirštų taško.

D.W.: Žinote, kai kurie žmonės sakys, kad jūs neturite jokių mokslinių įrodymų, kad visa tai yra eksperimentatoriaus psichinio troškimo padarinys, kurį lemia poreikis argumentuoti pasirinktą požiūrį. Žinote, ką norite rasti. Todėl yra poveikis, kuris patvirtina jūsų prielaidas. Ar turite kokių nors mokslinių įrodymų, kurie paneigia šią įtaką?

PP: Žinoma, galite būti ramūs. Visų pirma, neturėjome jokio supratimo, ką norime rasti. Ieškojome ir nustatinėjome sąsajas.

PP: Prancūzijoje atradau elektrinį ryšį tarp visų homeopatijos (kuri tuo metu dar nebuvo įrodyta) ir akupunktūros elementų. Egzistuoja elektrinės koreliacijos, kurias galime išmatuoti kokybiškai ir kiekybiškai. Tada sužinojome apie jų sukuriamas bangų formas arba bangų pavidalus. Šios bangos formos leidžia pasirinkti bet kokį stabilų gamtoje esantį junginį, dirbtinį junginį arba bet kokį cheminį derinį. Tada jį galima ištirti ir nustatyti, ar jis turi įtakos kokiam nors ligos procesui organizme.

PP: Elektrinis pulsavimas reiškia, kad turite krūvį. Tai arba teigiamas, arba neigiamas krūvis. Jei turite atomą ar sudėtinę molekulę, ji visada turės vyraujantį teigiamą arba neigiamą krūvį.

D.W.: Nervų sistemoje yra nervų, kuriuose elektros impulsai perduodami dėl kalio ir natrio persijungimo.

Neįprastos medicines technologijos: audinių atkūrimas ir atjauninimas

Davido Wilkocko interviu su Corey Goode'u ir Emery Smithu (2018 m. birželio 12 d.) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/slepiamos-medicinos-technologijos/)

D.W.: Šiame epizode kalbėsime apie paslėptas medicinos technologijas, kurios pačios savaime yra plati tema. Tam tikra prasme norėčiau sutelkti dėmesį į mediciną ir dar ką nors. Prieš Viljamo Tompkinso mirtį ėmiau iš jo interviu ir jis pasakojo apie labai keistus dalykus.

Visų pirma jis manė, kad jei jis galėtų gyventi dar kelerius metus, atsirastų kažkas, kas leistų žmonėms gyventi daug, daug ilgiau.

AS: Buvo medicinos korporacija ir chirurgas, kuris specializavosi stuburo chirurgijoje ir išrado A2M - alfa-2-makroglobuliną[1].

Šis baltymas (proteinas) gaunamas iš kraujo. Jo yra jūsų kraujyje. Tai proteazės inhibitorius[2],[3] todėl jis stabdo visą uždegimą, kai jis kaupiasi. Jis švirkščiamas į jūsų kūną, sąnarius ar kt. Štai ką pavyko atrasti: jiems pavyko atkurti sąnario kremzlę[4] - kremzlę, esančią po sąnariu kaule. Štai kodėl kaulas nesiliečia su kaulu.

D.W.: Turite omenyje kelį?

AS: Taip, į kelį. Taigi, štai jūsų kelias.

Tarpą tarp dviejų kaulų dengia sąnarinė kremzlė.

Corey tai puikiai žino, nes netrukus jam teks atlikti daugybę panašių procedūrų. Laikui bėgant sąnarių kremzlės sensta, o tenocitai[5] - sąnarių kremzlės ląstelės - yra sunkiausiai atkuriamos organizmo ląstelės, nes į jas sunkiai patenka kraujas. Todėl daugelis žmonių turi problemų su keliais ir sąnariais. Patekus A2M baltymui į sąnarį, uždegimas sumažėja, o sąnarys užgyja ir atsistato.

Kariuomenėje ir šiuolaikinėse mokslinėse laboratorijose man pavyko visam laikui atkurti audinius, tačiau aš NIEKADA nesugebėjau užkirsti kelio ląstelių senėjimui. Ir, ar galite įsivaizduoti: vienas iš šalutinių poveikių, pastebėtų atliekant tyrimus, buvo tenocitų senėjimo prevencija. Ir būtent tenocitai - ląstelės, kurias sunkiausia atkurti.

Jie atjaunina! Ką tai reiškia mums... Ką šis chirurgas padarė? Jis tęsė tyrimus ir sukūrė rekombinantinę formą, t. y. sintetinę formą, kurios molekulinė struktūra yra tokia pati kaip tikrojo baltymo, esančio jūsų organizme. Taigi, viskas paruošta. Dabar užuot pirkę aspiriną nuo galvos skausmo, gausite A2M dozę. Užuot švirkštę žmogaus augimo hormoną ir naudoję visas pakaitines terapijas, tiesiog gausite A2M dozę. Be kita ko, jis padeda sistemingai atjauninti kitas ląsteles. Nes jei sugebėsiu užkirsti kelią tenocito - stipriausios pasaulyje ląstelės - senėjimui, tuomet nėra jokių problemų atjauninti visas kitas ląsteles, gaunančias A2M.

CG: Gerai, o kaip tada nustatyti ląstelės amžių? Pagal telomerų degradacijos laipsnį?

E.S.: Taip.

CG: Suprantu. Ar tai kažkokia telomerų terapija?

AS: Corey, tai visiškai nauja. Toks šalutinis poveikis buvo nustatytas pirmajame tyrime, kuris buvo net ne toks. Tačiau būtent tai nustatė mokslininkai. Todėl dar nieko negaliu pasakyti, nes nežinau tiksliai. Papildomos informacijos neradau, bet galiu daryti prielaidą, kad tai vienintelis būdas, kuriuo galima tai patikrinti.

CG: Suprantu. Ar matėte ką nors, kas būtų susiję su gravitacinio lauko sukuriamais mažais sūkuriais, kurie kartu su kosmine spinduliuote sukelia senėjimą? Jie tiesiogine prasme mus nužudo ir priverčia pasenti?

ES: Teisingai. Vienintelė senėjimo priežastis yra Saulės spinduliuotė.

C.G.: Ir gravitacijos jėga.

A.S.: Ir gravitacijos jėga.

C.G.: ...kuri sukuria laiką.

AS: Žinoma. E.S.: Laikas... tai atskira istorija.

C.G.: Sutinku.

ES: Dirbau prie įslaptinto projekto netoli Niujorko, 30 minučių kelio į pietus nuo Niujorko. Ten buvo prietaisas, vadinamas Teslatronu. Negaliu gilintis į detales, bet iš esmės tai savotiška laiko iškraipymo mašina. Ji naudoja Teslos energiją (laisvąją energiją) uždegimams ir tokioms ligoms kaip ŽIV, herpesas ir pan. gydyti. Programa buvo labai sėkminga. Ši technologija skirta tik mūsų šiuolaikinės sferos elitui ir politikams čia, Jungtinėse Valstijose. Jei jie suserga jiems nepriimtinomis ligomis, jie gali ten nuvykti ir baigti jas gydyti.

Be to, šis prietaisas atjaunina žmones. Nes kai nueini į tą kambarį ir sėdi jame, atrodo, kad praėjo tik 15 minučių, nors iš tikrųjų ten esi jau visą valandą. Su savimi pasiimkite chronometrą, jis bus užrakintas jūsų spintelėje. Tai privaloma. Chronometras rodo ir patvirtina, kad iš tikrųjų praleidote tam tikrą laiką, bet laiko nejaučiate. Laikas yra TIK toks, koks yra. Tuo pačiu metu numesite svorio, pašalinsite toksinus ir visa kita.

Norėčiau apie tai papasakoti daugiau, bet dabar tai įslaptintas projektas. Tikėtina, kad visuomenei ji bus prieinama po metų. Manau, tai naujovė, kurios žmonės turėtų tikėtis.

D.W.: Kadangi šiame projekte daugiausia dėmesio skiriama TKP ir daugiau informacijos, nei turime, pasakysiu, kad Viljamas Tompkinsas buvo labai susijaudinęs dėl gyvenimą ilginančių tablečių, nes teigė susidūręs su būtybėmis, labai panašiomis į mus, bet gyvenančiomis daug ilgiau nei mes. Ką žinote apie tokias būtybes ir ar apskritai apie jas žinote?

ES: Taip, tokių būtybių DNR genetiniame profilyje ir kūnuose yra būdas atspindėti ultravioletinę spinduliuotę, taip pat kitus elektromagnetinius laukus ir gravitacines jėgas. Būtent taip jie tai ir daro. Jei turėtume šį gebėjimą, gyventume daug ilgiau. Štai kodėl praeityje, priešistoriniais laikais, žmonės pasiekdavo neįsivaizduojamus dydžius, nes atmosfera buvo daug tankesnė ir ne visa šviesa pro ją prasiskverbdavo. Be to, audros su griaustiniu ir žaibais, kurios gali tęstis metų metus. Atspėkite, kas nutinka, kai žaibas trenkia į vandenį...

CG: Taip.

AS: ...ir sukursite ketvirtąją vandens būseną. Paslaptis!

D.W.: Hmm.

AS: Dabar įsivaizduokite, kas atsitinka, kai geriate tokį vandenį, pavyzdžiui, atsiranda milžiniški augalai. Sakykime, DIDESNI pomidorai. Dabar visa tai mums prieinama gydymo tikslais; turiu omenyje ketvirtąją vandens būseną. Dauguma technologijų yra įslaptintos, tačiau kai kurios jų nėra įslaptintos.

Radionika

Davido Wilcocko interviu su Pete Petersonu (2018 m. lapkričio 26 d.) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/technologijos-pagristos-skaiciumi-3/)

Egzistuoja mokslas, vadinamas radionika [3].Daugelis žmonių išgydomi per, sakytume, akivaizdžius dalykus. Tai gali būti asmens rašysena, inicialai, gimimo data arba problemos atsiradimo data. Taip Tibeto medicinoje atliekama daug gydymo būdų. Žiūrėkite, žmogus turi nepageidaujamą problemą. Jis nueina pas gydytoją, bet šis neturi jam jokių vaistų. Tada jis nueina pas kunigą, o šis sako: "Imk šį simbolį, nešiokis jį kišenėje ir kiekvieną dieną, kai jį apšviečia skaisti Saulė, žiūrėk į jį."

Radionika: žmogaus nuotrauka iš plaukų, nagų, odos, rašysenos ir pan.

Davido Wilcocko interviu su Pete Petersonu (2018 m. gruodžio 3 d.) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/radionika/)

PP: Tais laikais žmonės mokėsi įvairiausių dalykų. Žinote, tuo metu elektra ir elektronika buvo magiški žodžiai. Žmonės tiesiog to nesuprato, todėl jie viską tyrinėjo, kad sužinotų, ką gali pasiūlyti. Taigi Abramsas pasiūlė aparatą, kuris galėtų paimti iš žmogaus vadinamąjį "tarpininką" arba "liudininką". Taip veikė de la Varra ir Draughno kameros: buvo paimami "tarpininkai" - nagų nuokarpėlės, plaukų ar antakių fragmentai... Vėliau paaiškėjo, kad net rašysenos pavyzdys gali atlikti tokią funkciją. Iš jų galima gauti informacijos. Po 35-40 metų apsigyniau disertaciją apie tai, ką pavadinau informacijos lauku.

D.W.: Ir ką darėte su šiais "tarpininkais"?

PP: Jie leido išgauti tiesiogine prasme bet kokią informaciją apie asmenį, iš kurio buvo gauti "tarpininkai".

D.W.: Taip, informacija.

PP: Medicininė informacija, fizinė informacija, liga, neigiama ir teigiama DNR atžvilgiu. Galite nustatyti medicinines ir psichologines diagnozes. Buvo fotoaparatų, galinčių nufotografuoti žmogų tiesiog iš "tarpininko". Pats žmogus gali būti kitame pasaulio krašte, o jūs galite gauti puikią jo nuotrauką.

D.W.: Nuotraukoje matėte veidą?

PP: O, taip. Viską galėjai matyti. Tai buvo tarsi rentgeno nuotrauka, šiandien vadinama kompiuterine tomografija arba magnetinio rezonanso tomografija. Galėjai matyti vidaus organus, jų būklę. Galite reguliuoti kamerą, kad pamatytumėte, ar kas nors yra karšta, ar šalta. Daug ligų sukelia aukštą temperatūrą. Galite nufotografuoti, pavyzdžiui, žmogaus kepenis ir pamatyti vėžį.

D.W.: Jei gydytojui, nežinančiam, kaip buvo gautos kepenys, parodytum kepenų nuotrauką, ką jis pagalvotų? Ar jis turėjo sakyti, kad tai kepenys, ar tai iš tikrųjų atrodė kaip kepenys?

PP: O, tai tikras kepenų paveikslas.

D.W.: Oho!

PP: ...žmogaus kepenis su viskuo, kas bloga ar gera.

De La Varras buvo Anglijoje gyvenanti sutuoktinių pora. Į radioniką jie įsitraukė studijuodami Alberto Abramso darbus. Laikui bėgant jie pradėjo kurti mašinas ir peržengė "Abrams" ribas. Bėgant metams jų bendrovė sukūrė daugybę prietaisų. Vienas iš jų yra šis.

Paimkite plauką, nagų nuokarpas, kraujo lašelį arba seilių lašelį, nedidelį seilių lašelį ant dėmelės, ir įdėkite juos į prietaisą. Prietaisą galima nustatyti skirtingiems numeriams. Pasirodo, skaičius galima tiesiog užrašyti arba naudoti elektroninį derinimą, na, panašiai kaip derinate radijo imtuvo garsą ar dažnius. Galite prisitaikyti prie skaičių, kurie, nesant geresnio termino, vadinami "normomis" (norma, santykis, dažnis, dydis).

Jutiklis įrengiamas pagal prietaisą. Buvo naudojami įvairių rūšių jutikliai. Žmonės, kuriems patogiau naudoti biolokaciją su švytuokle, gali ją naudoti uždėję ant prietaiso. Yra skalė nuo 0 iki 10.Kaip ir elektroninio nustatymo atveju, skalė keičia energijos kiekį. Galite nubrėžti nustatymą ir jis veiks kaip bet kuris kitas įrenginio nustatymas.

Taigi tai buvo susiję su informacijos aspektu, apie kurį tuo metu nebuvo nieko žinoma.

D.W.: Atrodo, kad yra istorinis precedentas, jei prisiminsime keltų magiją. Druidai nupiešė runas. Runos susijusios su sąmonės sutelkimu. Kitas pavyzdys - simboliai. D.W.: Taigi galite nupiešti simbolį. Girdėjau, kad simbolių piešimas reiškia štai ką: jūs sutelkiate sąmonės ketinimą į iliustraciją ir tai suteikia piešiniui tam tikrą energiją.

PP: Mums reikia aiškumo, reikia mokslo. Radionika yra mokslas. Tiesiog reikia, kad žmonės apie tai sužinotų. Mane tai domino, nes man patiko viskas, kas susiję su magija. Už to turėjo kažkas slypėti, nes rezultatai kartojosi vienas po kito.

P.P.: Energija ateina... Nenoriu vartoti žodžio "dvasiškai", bet anglų kalboje nėra kito artimesnio žodžio. Todėl pirmenybę teikiu žodžiui "informacinis". Žmogus sukuria informaciją ir ją perkelia į "terpę" arba patį prietaisą, kad ką nors atvaizduotų. Laikui bėgant... Šiuolaikinis šios srities tyrinėtojas yra ponas Rupertas Šeldrekas (Rupert Sheldrake) iš Anglijos, gerai žinomas dėl morfogenetinių laukų.

D.W.: Leiskite paklausti. Kai buvau Amerikos psichotronikos asociacijos konferencijoje, kur išgirdau apie tai, ką jie vadino "radionika" - jie vis dar vartoja šį terminą... Štai ką jie sakė: žmonės deda pirštus ant lėkštės, o suvokimas tarsi fiksuoja lipnumo efektą. Tada atsiranda atsakymas, kurį galima pavadinti intuicija.

PP: Teisingai. Klijavimo efekto plokštelė yra mano mėgstamiausias prietaisas.

PP: Esu išradęs ir sukonstravęs daugybę mokslinių prietaisų. Ir turiu prisipažinti, kad geriausiai veikia klijuojama plokštelė. Sheldrake'as atrado, kad visata turi atmintį. Bet tai tinginystė. Kai atsiranda kažkas naujo, visata mieliau tęsia darbą su jau egzistuojančiu pavadinimu, spalva ar forma. Todėl tuo metu radionika... Mes naudojome fenolinį plastiką. Tai yra, tradiciniuose radionikos aparatuose buvo naudojamos fenolinės plokštelės. Juos galima nupoliruoti taip, kad jie taptų panašūs į stiklo plokšteles...

D.W.: Oho!

PP: ...labai, labai sklandžiai. Į lėkštę dedate pirštus, paprastai daugiau nei vieną. Nustatymas yra modelis arba tai, ką elektronikoje vadiname potenciometru. Tai yra...

D.W.: Kintamas rezistorius (reostatas)?

PP: kintamasis rezistorius. Daugeliu atvejų tai ilgas anglies medžiagos gabalas... Daugeliu atvejų tai ilgas anglies medžiagos gabalas.

D.W.: Suprantu.

PP: Kai sukate judantį kontaktą, kuris sukasi ant anglies medžiagos puslankiu arba apskritimu... Anglis turi pasipriešinimą. Didinant atstumą tarp prietaiso gnybto ir judamojo kontakto, susijusio su nustatymu, gaunamas vis didesnis pasipriešinimas. Pasipriešinimas tampa vis didesnis ir didesnis. Tačiau viskas, kas didėja skaičiumi, atstumu ar kampu, yra objekto informacinio lauko dalis. Taigi turite kažką, kas keičia informacijos lauką.

D.W.: Ką tyrėte naudodami tokius prietaisus? Koks yra tikslas?

P.P.: Jūs jau pasakėte tikslą: gauti informaciją iš "tarpininko". Galite paimti lašą žmogaus kraujo, kuris paprastai naudojamas radionikoje, uždėti jį ant mažos žalvarinės dėžutės arba mažo apvalaus žalvarinio puodelio ir prijungti prie laido. Nėra judančios elektros srovės. Tai optinis ko nors atvaizdas. Jūs sakote: "Naudosiu šią konfigūraciją, šią dėžutę, šią formą, šią jungtį kaip simbolį, rodantį, koks sveikas yra šis žmogus."

DW: Jei turiu žmogaus kraujo lašą, ar galiu paklausti: "Ar šis žmogus rizikuoja susirgti vėžiu ar diabetu?" Kažkas panašaus?

PP: Galite klausti visko, ko tik norite. Ar asmeniui gresia susirgti? Ar jis jau serga? Jei jis serga vėžiu ar diabetu, kokios stadijos ir kokios rūšies? Galite išgauti visą informaciją.

D.W.: Tie, kurie nieko apie tai nežino, sakys: "Tai šarlatanizmas, o ne mokslas.

PP: O, radionika kasdien vadinama šarlatanizmu. Galite internete paskaityti apie šarlatanišką mokslą. Problema ta, kad šarlatanų mokslas pasirodo esąs 90-100 proc. tikslus.

D.W.: (juokiasi) Taigi tam tikru laikotarpiu buvo žmonių... Sakėte, kad viskas prasidėjo nuo žmogaus, kuris buvo Stanfordo universiteto medicinos mokyklos vadovas Abramsas.

PP: Taip.

D.W.: Pete, turime Abramso figūrą, labai prieštaringai vertinamą asmenybę, darančią atradimus, kurie tiesiog prieštarauja pripažintiems moksliniams tyrimams. Galbūt todėl žmonės jį vadina šarlatanu ir sako, kad visa tai yra nesąmonė. Bet juk Abramsas turi medicininį išsilavinimą. Jis turi teisėtą profesinį išsilavinimą. Kokie buvo rezultatai? Ar jie... Norėčiau paklausti taip: "Ar buvo praktikų, žmonių, kurie, naudodami šį metodą, pasiekė labai patikimų rezultatų?"

PP: Jis mokė daugybę žmonių. Iš pradžių Abramsas taikė diagnozavimo metodą, kurį vadino "kūno sukrėtimu"[3], uždėdavo pirštus ant kūno dalies, paliesdavo juos ir klausydavosi garso stetoskopu arba ausimi. Jis galėjo užfiksuoti iš kūno sklindančius garsus, priklausomai nuo jo struktūros, ir jam tai labai, labai gerai sekėsi. Tokios diagnozės buvo mokoma visame pasaulyje. Abramsas dėstė jį Anglijoje ir Vokietijoje. Žinau, kad Vokietijoje jis net turėjo savo mokyklą. Čia jis taip pat apgynė daktaro disertaciją.

Kadangi Abramsas naudojo elektronines dalis, rezistorius, jis juos gamino nuosekliai. Viena serija buvo nuo 1 iki 10, kita - nuo 10 iki 100, trečia - nuo 100 iki 1000 ir t. t. Vėliau jis atrado štai ką: galima nusiteikti tam tikriems skaičiams ir įsiklausyti į kūną. Kūnas pakeis garsą.

D.W.: Tarsi vyktų išgydymas?

P.P.: Atrodo, kad tai vyksta.

D.W.: Oho!

PP: Iš to Abramsas išmoko diagnozuoti. Tada jis išmoko atvirkštinę procedūrą. Jis paėmė skaičius ir apvertė juos aukštyn kojomis. Dėl šio apvertimo jis išgydė žmones. Liga išnyktų arba labai sumažėtų.

D.W.: Hmm, įdomu.

PP: Abramsas to mokė visą pasaulį. Iki šių dienų jo diagnostikos metodas laikomas geriausiu Didžiojoje Britanijoje - net buvo įkurta Didžiosios Britanijos radionikos draugija.

Kartą, kai mokiausi medicinos Prancūzijoje, už didelio viešbučio, kuriame apsistojau, buvo maža parduotuvėlė, panaši į "7/24"[4]. Dažniausiai tai darydavau vakare, eidamas nusipirkti ko nors vakarienei.

Vieną dieną tai dariau po pietų ir kitoje alėjos pusėje pastebėjau nedidelį pastatą su užrašu "Radioestezijos namai" (prancūziškas žodis, reiškiantis radioniką). Nuėjau ir sužinojau, kad Prancūzijoje radionikos mokoma nuo to paties laiko kaip ir Jungtinėse Valstijose, Anglijoje ir Vokietijoje, kur Abramsas turėjo didelę įtaką.

D.W.: Kaip de la Varre'o sumanymas išsivystė į šiandien naudojamą kamerų technologiją? Noriu pasakyti, kad iki šiol tai labiau panašu į žmogaus sąmonės reiškinį.

Teigiate, kad naudojant šią technologiją kažkam netgi pavyko padaryti tikrų nuotraukų. Internete mačiau labai nedaug de la Varros fotoaparatu darytų nuotraukų, tačiau daug jų mačiau Amerikos psichologų asociacijoje. Nuostabios nuotraukos.

PP: Sutinku. Šia tema parašyta daug knygų. Knygose aprašomos mašinos. Tokia technologija nėra tikrasis mokslas ir net visai ne mokslas. Tai kažkas... Tai reiškinys, kurį žmonės gali pažadinti savyje, kaip ir biolokaciją. Yra tokių žmonių.

P.P.: Daugelis vyndarių tai daro jau daugelį metų. Apie moterį, iš kurios mokiausi, rašoma knygoje "Slaptas augalų ir kitų žmonių gyvenimas".

PP: Ji paimdavo labai sausos medžiagos gabalą, storą kartoną, ir uždėdavo ant jo kraujo dėmę. Tada mėginys buvo užklijuotas mažame voke. Ji turėjo mažyčius vokus, panašius į tuos, kurie skirti pašto ženklams kolekcijose. Tuomet maži vokai buvo įdėti į mažus 2x10 cm dydžio pašto vokus. Jie taip pat buvo užantspauduoti ir įdėti į paprastus vokus. Vėlgi visi vokai buvo užklijuoti. Taip, pamiršau pasakyti, kad kiekvienas vokas buvo pažymėtas numeriu ir vardu.

Mėginį gavęs studentas nepažino asmens, iš kurio buvo paimtas mėginys. Jis taip pat nežinojo, kokiu numeriu buvo pažymėtas mažasis vokas. Kiekvienam vokui buvo suteiktas numeris. Užantspauduotus vokus saugojo skirtingi žmonės, jie buvo užantspauduoti. Tada jie buvo nugabenti į laboratoriją. Moters vardas buvo Frances Farelli. Daugelį metų ji vadovavo medicinos laborantų mokyklai Floridoje. Mokiniai ištyrė kraujo mėginius, rado skirtingus skaičius ir juos užrašė.

Vokai buvo atrinkti iš bendros populiacijos ir ant jų nebuvo jokių numerių. Tai reiškia, kad buvo naudojamas atsitiktinės atrankos veiksnys. Tada vokai buvo atplėšti. Jie stebėjo, kaip radionikos metodu nustatytos diagnozės dera su laboratorijoje nustatytomis biocheminėmis diagnozėmis. Po kurio laiko išsikristalizavo technika, kurios mokė ši moteris. Mokymų metu gaudavome vokus, kuriuos užklijuodavo įvairūs žmonės, mokslo organizacijos ir kolegijos. Tai reiškia, kad niekada nežinojome, iš kur iš pradžių buvo gautas vokas. Po trijų dienų praktikos pasiekėme maždaug 98 % tikslumą.

D.W.: Jokiu būdu! Kiek mokinių buvo klasėje?

PP: 12. Klasėje visada buvo 12 mokinių.

D.W.: Norėčiau grįžti prie to, ko klausiau anksčiau. Kalbėjome apie biolokaciją, bet koks buvo fotografavimo metodas? Jūs sakote, kad tai yra reiškinys.

PP: Reikia turėti "terpę". Galite paimti plauką, kraujo dėmę, odos gabalėlį, epitelio ląsteles, kurios bus naudojamos tyrimams.

D.W.: Suprantu.

PP: DNR analizei nuo burnos vidinės pusės paimama nuoplova. "Tarpininkas patalpinamas į mašiną. Aparatas pagamintas fotoaparato, esančio veidrodinėje kameroje, pavidalu. "Mediator" yra fotoaparato optinio trakto srityje (šviesolaidyje). Fotoaparatas įkraunamas į senovinę fotojuostą. Kai kurie modernesni fotoaparatai įkraunami Polaroido plėvele, nežinau, ar šiandien jų galima įsigyti. Spėju, kad jie vis dar naudojami. Savo elektroninėje įrangoje naudoju seną kino juostą. Tada plėvelė išimama ir išryškinama. Norint gauti vaizdą išryškintoje juostoje, reikia ką nors nufotografuoti.

D.W.: Žinoma.

P.P.: Dėmesys sutelkiamas į "terpę" - žmogaus plaukus arba kraują. Prietaise yra pora veidrodžių, iš kurių vienas yra didinamasis veidrodis. Taip sukuriama nuotrauka. Jį galima peržiūrėti ir palyginti su rentgeno nuotrauka. Jis bus panašus į rentgeno nuotrauką, tik daug tikslesnis.

D.W.: Oho!

PP: Rentgeno spinduliuotė turi būti tinkamai eksponuojama. Per kokią audinių masę jis eina? Kiek dar reikia įtampos, kad susidarytų aiškus vaizdas?

D.W.: Prisimenu, kad vienoje konferencijoje mačiau de la Varra kameros aprašymą - viena ar dvi ritės su metaline viela, apvyniota aplink jas, su "tarpine" dalimi optiniame kelyje. Kažkas panašaus.

PP: De la Varra fotoaparate naudojamas jutiklis. "Draughn" fotoaparate naudojama optika.

Ruth Draughn fotoaparatas.

D.W.: O!

PP: Atsitinka štai kas: čia su informacija elgiamasi visai kitaip nei įprastai. Taigi viskas, kas turi informacijos, gali ją perduoti. Fotoaparato veikimą lemia žmogaus protinis troškimas.

D.W.: Prisimenu, kad toje pačioje Amerikos psichotronikos asociacijos konferencijoje sklido slaptas gandas, jog de la Varros laboratorijoje tikroji veikianti jėga buvo moteris ir kad kamera nebūtinai veikė be jos. Ji būtinai turėjo dalyvauti ir kaip nors daryti įtaką kameros veikimui.

PP: Svarbiausias dalykas yra tikėjimas. Rupertas Šeldrekas (Rupert Sheldrake) savo biologijoje atrado tą patį. Jei PATIKĖSITE, fotoaparatas veiks taip, kaip turėtų. Visa tai susiję su informacija. Fotoaparato veikimas nėra pagrįstas cheminiu procesu. Žinoma, galite naudoti cheminius procesus, tačiau tada fotoaparatas neveiks kaip įprasta. Ji veiks pagal žmogaus žinias, pasiruošimą, norus ir mintis.

Kalbant apie operatorius... Vieni jų dirba gerai, kiti prastai. Turėtumėte išmokti išlaikyti savo protą "gryną", be jokių išankstinių suvokimų. Galima sakyti, kad tai nėra tikslus mokslas, tačiau, kaip ir aiškiaregystės atveju, informacija, gauta iš 3-4 žmonių, yra surenkama ir sujungiama. Dėl to neteisingos informacijos nebelieka, o renkama teisinga informacija.

D.W.: Man pasisekė konferencijoje kalbėtis su Nancy Talbot, kuri yra pasėlių ratų tyrinėtoja.

Pete, ji pasakojo nuostabią istoriją. Nežinau, ar apie tai girdėjote, bet Olandijoje yra jaunas vyras, kuris žino, kada atsiras kitas pasėlių ratas. Ne tik tai, bet ir tai, kad galite... Nensė papasakojo istoriją. Galite pastatyti fotoaparatą šalia vaikino ir tiesiog vėl ir vėl spausti "Start". Jaunuolis pradeda filmuoti gana šokiruojančius, o kai kuriais atvejais ir bauginančius vaiduoklių vaizdus.

PP: Tokio pobūdžio darbų buvo daug, ypač Anglijoje, Britų radionikos draugijoje. Amerikoje gyveno moteris, kuri labai išgarsėjo savo diagnozėmis, kurios prieštaravo medicininėms diagnozėms ir buvo pripažintos visiškai tiksliomis. Jos vardas buvo Ruth Draughn.

Ruth Draughn mechaninis detektorius

Už tokį darbą ji buvo įkalinta Los Andžele. Ten ji buvo nužudyta, o žudikas taip ir nebuvo surastas. Ji sukėlė paniką medikų bendruomenėje. Įvairiose vietose paskelbta tūkstančiai nuotraukų. Daug šios informacijos saugoma Amerikos psichotronikos asociacijos bibliotekoje. Vėliau vienas vyras nusipirko vieną iš jos fotoaparatų, vieną iš nelegalių prietaisų, nes žmonės atmeta tai, ko negali paaiškinti.

PP: Žinoma, kad nepatinka. Ir ne tik vyriausybė, bet ir įvairūs komerciniai agentai. Medicinos verslininkai nori ją valdyti; jie nemėgsta naujovių, kurių nesupranta. Ir vis dėlto radionika iš tikrųjų yra mokslas. Jis gali būti itin tikslus. Netikslumų atsiranda dėl operatoriaus kaltės. Kuriu tais pačiais principais pagrįstus prietaisus, kuriems nereikia operatoriaus. Didžiojoje Britanijoje buvo žmogus, kuris sukūrė labai panašų įrankių rinkinį. Jo vardas buvo Darrellas Butčeris.

Darrello Butcherio įrenginys

Jis paimdavo kreidelinę lentą ir ant jos nupiešdavo stuburo ir raktikaulio atvaizdą. Pagal profesiją jis buvo chiropraktikas. Jis naudojo plokštelę kaip zondą, kad parodytų lipnumo efektą. Ta pati plokštelė naudojama daugelyje radionuklidų, kurie, kaip pastebėjau, yra labai tikslūs ir kurių veikimo galima išmokti.

Pavyzdžiui, Frančeska Farelli kasmet vesdavo tris užsiėmimus, kiekviename užsiėmime dalyvaudavo po 12 žmonių. Jos mokiniai diagnozes nustatė 98-99 proc. tikslumu. Keletą kartų jie net dalyvavo diagnozuojant astronautus kosmose, ir diagnozės buvo labai tikslios. Jie rado tai, dėl ko šiuolaikinis mokslas klydo. Dauguma tokiu būdu atliktų darbų buvo visiškai tikslūs.

D.W.: Kaip manote, kas nutinka, kai vestuvinės suknelės dalis paimama kaip "tarpininkas" ir panaudojama vestuvių fotografijai, kai jos vyko? Manau, kad tai susiję su kelionėmis laiku ar dar kažkuo?

PP: Mano specialybė - fizika. Jei kažkas egzistuoja, tai kažkur yra tam tikras jo kiekis... Žiūrėkite, šiandien mes naudojame kamieninių ląstelių analizę. Naudojame DNR analizę, kuri pripažįstama net teisme. Taip yra todėl, kad yra modelis arba kažkas, kas turi informacijos, iš kurios galima ją išgauti. Informacija yra tokia tiksli, kad ją galima naudoti kaip įrodymą teisme.

Yra daugybė būdų informacijai išgauti. Tai standartinis mokslinis metodas, kai naudojama spektrinė analizė, mikroskopai, cheminis dažymas, elektroforezė - labai tikslus cheminis elektroninis procesas. Tačiau gamtoje yra dar kai kas neištirta, bet šimtmečius naudojama. Yra ir kitų informacijos gavimo būdų. Vienas iš jų - biolokacija. Pavyzdžiui, automobilių bendrovės samdo biolokalizacijos specialistus ir moka jiems didelius pinigus, kad išsiaiškintų, kokios spalvos automobiliai bus geriausiai parduodami.

https://www.litres.ru/sergey-kernbah/sverhestestestvennoe-nauchno-dokazannye-fakty/chitat-onlayn/page-8/; https://telo.by/vibromedicine/radionika/

[2] Pastaba: Keliuose rusiškuose šaltiniuose pavardė de la Warr pateikiama skirtingai - Delavar, de la Warr; amerikiečiai ją taria de la Warr.

Radionikos technologija - sugebėjimas fotografuoti organus

Davido Wilcocko interviu su Pete'u Petersonu (2018 m. gruodžio 10 d.) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/gydymas-informaciniame-lauke/)

D.W.: Kalbėjome apie radionikos technologiją. Konkrečiai kalbėjome apie fotoaparatus, galinčius fotografuoti žmogaus kūno vidų, naudojant tai, ką jūs pavadinote "tarpine medžiaga", t. y. plaukų gabalėlį, kraujo mėginį ar panašiai. Kaip sakėte paskutiniame epizode, akivaizdu, kad dabar fotoaparate yra tam tikras komponentas. Jei trūksta geresnio termino, pavadinkime jį "psichiniu". Žmoguje vyksta tam tikras sąmoningas procesas. Ar tai susiję su, kaip jūs sakote, laikmenoje saugoma "informacija"? Ar jie yra kaip nors susiję tarpusavyje?

PP: Atrodo, kad "tarpininkas" ne saugo informaciją, bet yra prie jos prisitaikęs arba gali patekti ten, kur tokia informacija saugoma, ir gauti reikiamą informaciją. Tai nesusiję su mechanine fotoaparato dalimi. Nėra... Vieni fotoaparatai turi rites su laidais, kiti - ne. Ir vis dėlto jie visi daro puikias nuotraukas, puikius vaizdus.

D.W.: Puiku!

PP: Daug šios technologijos naudojama vaizdo įrašų pramonėje, nes viskas puikiai fokusuojama. Viskas atlikta tobulai spalvotai. Galite mintyse paprašyti fotoaparato padaryti ką nors kita ir jis tai padarys. Iš esmės fotoaparatas - tai prietaisas, kuriame apdorojama informacija, informacija apie objektą. Tai susiję su informacija, kurią pasąmoningai norite turėti ar gauti.

D.W.: Žinoma, tai labai skiriasi nuo tradicinio požiūrio į dalykus.

PP: Būtent. Tai visiškai skiriasi nuo įprastinės fizikos, kurią naudojame elektronikoje ir mechanikoje. Gavau daugybę pranešimų iš žmonių, susijusių su informacinio lauko naudojimu, bendravimu su ateiviais ir informacijos iš jų gavimu, kad... Apie tai net neįmanoma paklausti, nes mūsų fizinėje visatoje nėra nieko panašaus. Informacija yra visatos informacijos sudedamojoje dalyje.

D.W.: Prisimenu, kad skaičiau apie vaikiną, kuris atliko tikrą kraujo ląstelių analizę. Taigi jis priėjo prie tokios išvados: jei kas nors turi tikrų problemų su tam tikrais kūno organais ar panašiais dalykais, kraujyje būtinai turi būti dalelių, rodančių, kad tas organas yra pažeistas ar iškraipytas taip pat, kaip ir matomas organas. Ar yra tikimybė, kad taip gali nutikti?

PP: Tai vienas iš informacinės visatos matmenų. Vienas su kitu taip glaudžiai siejasi, kad viskas vyksta mikro, makro ir tarpiniu mastu. Daug kartų ką nors pamatysite nuotraukoje... Jei norėtumėte ką nors išgauti, pamatytumėte tai tik ant stiklelio po mikroskopu.

PP: Kuo daugiau informacijos gaunate, tuo mažiau fiziškai tanki, tuo daugiau informacijos yra patalpoje ir erdvėje. Kūne ir galvoje yra mechanizmai, kurie ją sukuria.

D.W.: Žinoma.

P.P.: Mes negalime... Mes labai mažai naudojamės šiais mechanizmais. Visada girdite, kad naudojate tik nedidelę smegenų dalį. Na, ir nedidelė fizinio kūno dalis. Pavyzdžiui, galite skaičiuoti kūno molekules. Galite sakyti: "Gerai, gerai, jei su šiomis molekulėmis suformuočiau kokį nors kodą, jis nurodytų, ką matau, jaučiu, jaučiu skonį ar liečiu, ir viskas taptų mažiau tiršta informacijos prasme. Taigi, kaip jau minėjau, mintyse mes sakome, kad akis.

Mažiausias daiktas, kurį akis gali pamatyti 2,5 metro atstumu, yra 0,6 metro skersmens. Ir vis dėlto net ir tokiu atstumu galiu atidžiai įsižiūrėti ir suskaičiuoti skruzdės kojas, nors jų nematau. Nematau su regos mechanizmu. Bet vis dėlto mačiau. Jį užregistravo protas. Galiu pamatyti, kaip skruzdėlynas atrodo iš arti. Tada vis labiau atsitraukiu, ir netrukus matau tik tašką ant sienos, kuris šliaužia tam tikra kryptimi.

D.W.: Leiskite jus pertraukti. Man įdomu, ar šviesa, sklindanti iš laikrodžio ir kažkaip prasiskverbianti pro mergaitės kūną, yra tai? Fotonai?

PP: Ne, iš šviesos gauname visai ką kita.

D.W.: Ką mato tėvas?

P.P.: Informacija.

D.W.: Kaip jis patenka į jo akis?

PP: Jis jau yra. Informacijos yra visur ir visada. Tai aiškiai matyti visoje visatoje.

D.W.: Apie kokius kitus eksperimentus girdėjote? Tai yra geriausias, kokį radau. Minėjote, kad buvo ir kitų.

PP: Nuo tada, kai pradėjome tyrinėti regėjimą per atstumą, jau daug nuveikta. Yra dalykų, kuriuos galima pamatyti aiškiaregyste ir kurių apskritai neįmanoma pamatyti akimis. Akis turi tam tikrą šviesos energijos dažnių arba vibracijų diapazoną.

Reicho orgonas

Davido Wilcocko interviu su Pete'u Petersonu (2018 m. lapkričio 26 d.) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/technologijos-pagristos-skaiciumi-3/)

D.W.: Jei grįžtume prie Wilhelmo Reicho... Jau šiek tiek jį minėjau. Jam skirti keli "Išminties pamokų" epizodai. Jis išrado labai paprastą orgono dėžutę, kuri yra neorganinių ir organinių medžiagų, išdėstytų sluoksniais, derinys. Pavyzdžiui, folija ir vilna. Reichas dėjo žmones į savo dėžutę ir sulaukė pastebimų išgijimų, net vėžio atvejais. Ar tai yra gydymo pavyzdys? PP: Taip, gydymo pavyzdys. Iš pradžių nebuvau itin entuziastingai nusiteikęs jo darbu, bet kai išbandžiau jo dėžutę su triušiais, daug sužinojau. Tiesa, man nepavyko per toli nueiti atliekant tyrimus. Prancūzijoje yra kelios grupės, atliekančios tyrimus šioje srityje ir gaunančios neblogų rezultatų. Jie daugiausia dėmesio skiria ligos, o ne simptomų gydymui. D.W.: Kokia jūsų nuomonė apie saulės kontempliavimo praktiką? Kai kurie žmonės sako, kad jei žiūrėsite į saulę... Aš tam nepritariu, nes tai gali pažeisti tinklainę. Manoma, kad jei saulėlydžio metu žiūrėsite tiesiai į Saulę, galite gauti tam tikrą energetinę naudą. PP: Viskas, ką gaunate iš Saulės - turėtumėte žiūrėti su tamsiais akiniais - yra elektromagnetinio pobūdžio. Galbūt ką nors gausite, bet rizikuojate apakti. D.W.: (juokiasi) Tačiau tokie laukai egzistuoja gamtoje. Daugelis žino apie nuostabius rusų atliktus piramidžių tyrimus. Tai tik tvirta struktūra, neturinti jokių judančių dalių, tačiau ji kažkokiu būdu gydo vėžį, diabetą ir įvairias kitas ligas. Tokia struktūra naudoja tam tikrą energijos kiekį. 

3. Sąmonės ir žmogaus tapatybės keitimo bei sąmonės perkėlimo į kitus biologinius kūnus bei nebiologines "laikmenas" technologijos: biologinio organizmo atnaujinimo, atkūrimo (ir/,) sąmonės ("sielos") perkėlimo technologijos

Atminties ištrynimas; programa "20 ir atgal"

Interviu su Corey Goode (2016 05 17) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/corey-goode-informacija-apie-neiprastas-technologijas-naudojamas-slaptojoje-kosmineje-programoje/)

DW: Gerai. Pagal šį klausimą galėtume parengti visą interviu, bet vis tiek pabandysime į jį atsakyti. Klausimas iš Ron Meyer 2012: atminties ištrynimas 20 ir atgal:

"Koks yra "Sargybinių aljanso" požiūris į atminties ištrynimą? Ar Globėjų rasės palaiko atminties ištrynimą, ar šį procesą kontroliuoja tik iliuminatų kosminė programa ir neapsišvietusios, bet labai technologiškai pažengusios ateivių rasės?"

Trumpai tariant, koks yra globėjų požiūris į atminties ištrynimo procesą? Ar tai skatina draugiškos visatos būtybės, ar jos tiesiog leidžia tam vykti?

CG: Greičiau pastarasis. Jų vykdoma netiesioginio įsikišimo politika neleidžia jiems kištis ir užkirsti kelią atminties ištrynimui. Kai bendravau su Sferos būtybėmis, šis procesas niekada nebuvo aptariamas. Man niekada nebuvo pasakyta, kad tai "neetiška, amoralu ir kad to neturėtų būti".

Kalbant apie antrąją klausimo dalį, neigiami ateiviai ir jų patikėtiniai, įvairūs iliuminatai, kad ir kokiais vardais jie vadintųsi, tikrai naudoja atminties ištrynimo technologiją. Tai standartinė jų veiklos procedūra.

D.W.: Šio klausimo autorius yra "Pastel Galaxy Z". Klausime minimi keli iškalbingi vardai. Tiesiog neįsivaizduoju, kaip tai įmanoma. Klausimas yra apie žmones, kurie dingsta iš planetos, įkalinti nežemiškoje vergų darbo sistemoje.

Sielos perkėlimo technologija

Corey Goode interviu (https://www.ateitiesaidas.lt/l/corey-goode-informacija-apie-neiprastas-technologijas-naudojamas-slaptojoje-kosmineje-programoje/)

CG: Kabalos grupės turi įvairių aspektų. Kai kurie yra dirbtinio intelekto pranašai. Juos norima atsisiųsti į tam tikrą duomenų bazę. Egzistuoja sielos perkėlimo technologija, kuri naudoja elektromagnetinius laukus, kad perkeltų sielą iš vieno kūno į kitą, suderinamą su pirmuoju kūnu. Beje, energetinį suderinamumą su pirminiu kūnu galima pasiekti genetinėmis manipuliacijomis.

Be to, yra grupių, kurios... Jų atstovai sulaukia tam tikro amžiaus ir tada paskelbiama apie jų įsivaizduojamą mirtį. Iš tikrųjų jie nemiršta. Jų amžius regresuoja. Po kelerių metų, pamatę žmogų, galite pagalvoti: "Oho, jis panašus į Henrį Kisindžerį, kai jam buvo 28-eri.

D.W.: Hmm.

CG: Jūs negalite sužinoti, kas jam nutiko. Į galvą neateina niekas, kas skirtųsi nuo to, kas aprašyta pirmiau.

Programa "20 metų ir atgal" ir kt. kelionės laiku

Corey Goode interviu (https://www.ateitiesaidas.lt/l/corey-goode-informacija-apie-neiprastas-technologijas-naudojamas-slaptojoje-kosmineje-programoje/)

"Po 20 metų jus sugrąžina į Žemę; vis dar esate kosmose, vykdote savo misiją, prieš 20 metų buvote sugrąžintas į Žemę, o tai reiškia, kad atsiduriate nesibaigiančioje kilpoje, įstrigusioje visiems laikams. Man tiesiog smalsu, kokia bus Corey reakcija. "Viskas pasitvirtino." Esu įsitikinęs, kad tai geras atsakymas ir jį reikėtų pakartoti."

Manau, kad esmė ta, kad jei du veidrodžiai yra vienas priešais kitą, pamatysite kelis veidrodžio sluoksnius. Tai yra, jei esate toje laiko juostoje kosmose, tada grįžtate į Žemę, tada vėl grįžtate į kosmosą, vėl grįžtate į Žemę - pirmyn ir atgal, pirmyn ir atgal.

C.G.: Dabar žmonėms gana lengva suprasti... žinoma, ne visiems... lengva suprasti erdvę ir kosmosą. Iš tikrųjų žmonės iš tikrųjų nesupranta laiko ir jo dermės su erdve. Daugeliui žmonių sunku suvokti, kad pažengę ateiviai labiau keliauja laiku nei kosmosu. Ir visa tai dėl turimų technologijų.

D.W.: Teisingai.

CG: Jie gali keliauti į mūsų praeitį, dabartį ir ateitį.

D.W.: Ar jie gali keliauti erdvėje didesniu greičiu ir nekeliauti laiku?

CG: Ne.

D.W.: Ar tai tas pats?

CG: Ne. Kai... net pereidami kambarį keliaujate laiku.

D.W.: Suprantu.

C.G.: Tiesiog, kai padidini greitį... Na, visa kita žinote.

D.W.: Tuomet, kad pasaulis neįsiveltų į paradoksą, laiko linijos turi kažkokiu būdu susijungti?

C. G.: Taip. Žmones šokiruotų tai, kad mums vystantis iš nulinio atskaitos taško, laiko linijos susijungia ir išsiskiria nuolat, akimirka po akimirkos. Visi šie pokyčiai vyksta už mūsų ir prieš mus.

Programa "20 metų ir atgal"

Corey Goode interviu (https://www.ateitiesaidas.lt/l/corey-goode-informacija-apie-neiprastas-technologijas-naudojamas-slaptojoje-kosmineje-programoje/)

Mano klausimas toks: programa "20 metų ir atgal", kodėl jie griebiasi tokių griežtų priemonių, kad 20 metų naudotųsi žmonėmis ir juos išnaudotų, o paskui griebtųsi amžiaus ir laiko regresijos, o Corey atveju tai daro daug kartų? Man tai neturi jokios prasmės. Tai pernelyg sudėtinga. Kodėl tiesiog nenaudoti subjektų, o paskui juos nužudyti ir įdarbinti naujus?

CG: "20 ir atgal" technologiją mums perdavė, manau, šiauriečiai. Jis buvo naudojamas ir kitose planetose. Visa tai susiję su kosminiu įstatymu ir tuo, kad draugiškos būtybės žino, kaip tą įstatymą tam tikru būdu apeiti. Jei TKP nuolat paimtų žmones iš planetos, naudotųsi jais 20 metų, o paskui tiesiog nužudytų, jie susikurtų tokį karminį grįžimą, kad tai būtų kančia! Jie bando kovoti su įvairiomis neigiamomis grupėmis ir jiems visai nereikia karminės grąžos. Taigi, kai kariaujate, paskutinis dalykas, kurio jums reikia, yra karminis susilpninimas.

D.W.: Be to, reikėtų daug daugiau darbo nuolat mokyti naujus žmones, ar ne?

C.G.: Žinoma. Taip. Dauguma iš 20 ir atgal programos... Beveik visi programoje dalyvaujantys dalykai yra kariniai. Jie buvo apmokyti, užprogramuoti. Jie buvo paimti į programą, o paskui grąžinti į savo tarnybos vietą, iš kurios buvo paimti. Daugelis žmonių dalyvavo vienoje, dviejose ar net trijose programose "20 ir atgal". Tačiau paaiškėjo, kad daugelis jų negalėjo dalyvauti trečiojoje 20 ir atgal programoje. Jie pradėjo turėti daug neurologinių problemų.

D.W.: Ką tai reiškia, kai sakote "negalėjo tarnauti"?

CG: Jie negalėjo išsilaikyti dar 20 metų.

D.W.: Ar jie mirė, ar...?

C.G.: Ne, jie buvo arba grąžinami atgal nepasibaigus kadencijai, arba perkeliami į kitą darbą, pavyzdžiui, mokyti... mokyti kitų dalykų.

D.W.: Bet ne kosmoso programoje? Jie buvo išsiųsti atgal...

CG: Jie nebedalyvavo... Teisingai, jie nebedalyvavo kosminėje programoje.

D.W.: Įdomu.

CG: Jie buvo sugrąžinti atgal ir dalyvavo mokymuose, tardymuose ir visame tame. Būtent tai jie ir darė.

D.W.: Taigi trys kartai "20 ir atgal" yra riba?

C.G.: Taip. Žmogaus fiziologija nebegali to pakęsti. Žinai, žmonės galvoja: "Na, jūs grįžtate į praeitį. Jūs išgyvenate amžiaus regresiją. Kūnas gyja po bet kokios patirtos traumos." Kūnas saugo atmintį apie įvairias patirtas traumas. O visos neurologinės traumos, kurias sukėlė technologijos, su kuriomis buvote susidūrę, vėl ima reikštis vėlesniame gyvenime.

D.W.: Kitas klausimas:

NASA neseniai viešai pareiškė, kad neigia vergų darbo Marse faktą. Jei Kabala, iš dalies arba visiškai atskleisdama savo veiklą, siekia amnestijos, kodėl ji apskritai daro tokį pareiškimą?

CG: Taip, tai buvo labai įdomu. Kodėl NASA apskritai reagavo į šį klausimą? Visa tai susiję su ankstesniu klausimu.

Visa tai susiję su ankstesniu klausimu. Manau, kad jie į mūsų protus įskiepija neigimą. Nežinau, kaip tai veikia jų programoje - net klausimo suvokimas.

D.U.: Suprantu. Taigi jūs sakote, kad Kabala, neigdama tai, iš tikrųjų pasėja neigimo sėklą žmonių mąstyme: "O kas, jei Marse iš tikrųjų yra vergų darbas?"

Programa "20 ir atgal"

Interviu su aviacijos ir kosmos inžinieriumi Williamsu Tompkinsu (https://www.ateitiesaidas.lt/l/programa-20-ir-atgal/)

Tompkinsas labai konkretus. Tai, su kuo netrukus susidursime, yra taip specifiška, kad atsitiktinumo idėja tiesiog netenka prasmės. Viljamas neturi interneto, el. pašto adreso. Tuo metu, kai buvo daromas įrašas, jis visai nežinojo, kas yra Cory Goode'as. Kai jam parodėme drakono nuotrauką, jis pasakė: "Ką, po velnių, jūs čia veikiate?" Jis buvo sukrėstas. Turiu omenyje, kad visa siūloma informacija buvo jo paties. Taigi, nedelsdami skaitykite patys.

PROGRAMA "20 IR ATGAL"

W.T.: Tūkstančiai ir tūkstančiai, ne tik keli tūkstančiai žmonių išvyko tarnauti į karinį jūrų laivyną Jungtinėse Valstijose. Jie buvo užverbuoti į kosminį laivyną ir pasirašė "20 ir atgal" pasiūlymą. Šių žmonių, vyrų ir moterų, buvo paprašyta išlaikyti daugybę egzaminų, jiems buvo suteikta informacija apie tai, ko iš jų reikalaujama. Daugelis skrido į Mėnulį, mūsų Mėnulį, į mūsų palydove pastatytus statinius. Ten jie buvo išbandyti, apgyvendinti, nustatyta, kur jiems geriausia vykti, nustatyti jų gebėjimai ir kokia sritis jiems būtų tinkamiausia tobulėti, pavyzdžiui, studijuoti universitete.

Paskui jie trumpam buvo išsiųsti į Marsą.

Kai kurie jų pasiekė net Jupiterio palydovus, kuriuose turime didelį įrenginį.

Tada jie buvo priskirti tam tikrai bazei. Ten jie tarnavo labai trumpai, o paskui buvo siunčiami į įvairių klasių 1, 2 ar 4 kilometrų ilgio kosminius kreiserius, kosminius naikintuvus ir net kosmines raketas nešėjas.

Yra aštuonios kovinės grupės, kuriose yra daug vietos naujokams. Dauguma naujokų paskiriami į erdvėlaivius arba pagalbinius laivus. Kai kurie iš jų priskiriami krovininiams laivams. Žinoma, tai nėra taip smagu, bet jums reikia ir žmonių.

Pasibaigus 20 metų tarnybai, žmonėms siūloma įsidarbinti dar 20 metų. Jie galėjo tarnauti dar 20 metų arba grįžti į Žemę, kur gimė ir įstojo į laivyną. Jei jie nusprendė grįžti, jie patyrė amžiaus regresiją. Bet dabar jie 20 metų vyresni nei tada, kai įstojo į Kosminį laivyną, ar ne? Taigi po kelių savaičių ar mėnesių amžiaus regresijos jiems buvo grąžintas 21 metų amžius, kai jie buvo įtraukti į laivyną. Tai reiškia, kad jie tarnautų 20 metų ir tada nuspręstų grįžti į Jungtines Valstijas.

Tačiau nepamirškite, kad 20 metų jie neturėjo jokių ryšių su savo šeimomis ar kitais žmonėmis Žemėje. Tai būtina sąlyga. Tačiau jie prisimena šeimą, draugus ir mergaites. Taigi jie grįžta, bet 20 metų vyresni, nei paliko planetą. Tačiau mergaitės taip pat tampa daug vyresnės. Todėl pagal Saulės sargybinių programą laivynas leidžia jiems grįžti į amžių, kai jie įstojo į laivyną.

Taigi, jiems 20 metų, jie stoja į karinį jūrų laivyną, tarnauja 20 metų, grįžta ir dabar yra 20 metų vyresni. Taigi, jie atsiduria tokioje situacijoje, kai jiems tenka patirti amžiaus regresiją, kad patektų į vietą ir laiką, iš kurių išvyko. Per kelias savaites 90,99 % prisiminimų, susijusių su 20 pastarųjų tarnybos kosmose metų, neskausmingai ištrinami iš jų atminties. Pensininkai atsiduria namuose, o jų draugės yra tokio pat amžiaus, kaip ir tada, kai jie išvyko.

Palaukite! Ar mergina neturėtų būti 20 metų vyresnė, kaip sakėme? Ne, ji dar jauna. O jei naujokas buvo vedęs ir turėjo vaikų, jis grįžta, o žmona tebėra tokio pat amžiaus. Ji be jo negyveno 20 metų.

Nuostabi sistema, ar ne? Taip, tai veikia ir veikia nuo 1980-ųjų.

Programa "20 ir atgal"

Corey Goode interviu (https://www.ateitiesaidas.lt/l/programa-20-ir-atgal/).

D.W.: Labai aišku, kad Tompkinsas dirbo gynybos rangovams. Ir čia matome pačią nuostabiausią liudijimo dalį: jis kalba apie žmones, kurie dingsta 20 metų, o paskui sugrįžta ir išgyvena amžiaus regresiją.

CG: Taip.

D.W.: Kaip manote, kada atsirado programa "20 ir atgal"?

C.G.: Man buvo pasakyta, kad tai atsirado... Jau kurį laiką buvo planų ir pokyčių, buvo bandymų tai įgyvendinti. Tačiau iš tikrųjų ji atsirado tik po to, kai atsirado grupė "Saulės sargybinis", maždaug 1980 m.

D.W.: Teisingai, tai sutampa su tuo, ką girdėjote.

C.G.: Taip.

D.W.: Tompkinsas sakė, kad atminties ištrynimo technologija... Jis paminėjo 90,99 % skaičių, bet aš manau, kad jis turėjo omenyje 99,99 %.

CG: Tikriausiai. Manau, kad tai labiau tikėtina.

D.W.: Ar galėtumėte pasakyti, kad žmonių, kurie nepriklauso 3 ar 4 % (kuriems negalima ištrinti atminties), skaičius yra 99,99 %? D.W.: Ar tai tiesa?

C.G.: Taip. Kai kurie prisiminimai gali iškilti miego metu. Tačiau žmonės paprastai neteikia jiems jokios reikšmės, todėl tiesiog nekreipia į juos dėmesio.

D.W.: Jei išvykstate tarnauti pagal programą "20 ir atgal", jei išvykstate iš karinio jūrų laivyno (o Tompkinsas sakė, kad taip elgiasi tūkstančiai karių), ir pasibaigus tarnybos Kosminiame laivyne laikui jūsų atmintis 99,99 proc. ištrinama, ar tai reiškia, kad grįžę galite tęsti įprastą karinę tarnybą?

CG: Dažnai žmonės taip elgiasi... Tarkime, kas nors įdarbinamas 4 ar 8 metams, o paskui paskiriamas į projektą, dėl kurio jis išvyksta iš planetos. Tada po 20 metų, po regreso, jis gali grįžti ir baigti atlikti likusią 4 ar 8 metų bausmę.

D.W.: To ir reikėjo tikėtis, nes priešingu atveju, jei tu įstotum į kariuomenę, tave išvežtų 20 metų, o paskui grįžtum be karinės tarnybos žymos, ar gali įsivaizduoti, kaip tai atrodytų?

C.G.: Žinoma. Pažįstu žmonių, kurie kelis kartus tarnavo "20 metų ir atgal".

D.U.: Keli?

C.G.: Taip. Ir jie atrodo kaip aš, tokio pat amžiaus.

D.W.: Ar jie gali prisiminti, ką darė kas 20 metų? O gal visa atmintis ištrinta?

C.G.: Tai priklauso nuo to, ką jie darė. Jei jie ką nors darė... Jei dirbote vienai iš skirtingų kosmoso programų ir tapote liudininku to, ko neleidžiama išleisti už Saulės sargybinių grupės ribų, arba tarnavote tos grupės laive, tam tikra informacija bus ištrinta. Tačiau visa atmintis bus ištrinta tik po jūsų paslaugos.

D.W.: Jei įvyktų visiškas atskleidimas, galime daryti prielaidą, kad įdiegus šią technologiją atsirastų žmonių, kurie norėtų pereiti amžiaus regresiją ir imtų to reikalauti. "Palaukite, man 74 metai, mano kūnas nusidėvėjęs ir tai paskutinis šansas". O kiti pradėdavo prašyti: "Gelbėkite mano senelį" ir panašiai. Visiška beprotybė.

CG: Žinoma. Jau nekalbant apie gydymo technologiją, kai galima rentgeno spinduliais nušviesti kūną, nustatyti vėžio dažnį ir jį sunaikinti.

D.W.: Be to, Tompkinsas minėjo, kad per 20 tarnybos metų žmonėms nebuvo leidžiama bendrauti su šeima ar Žeme.

CG: 100 % sutinku. Maža to, jiems neleista naudotis iš planetos sklindančiu radiju, televizija ar internetu.

DW: Žinau, kad kurį laiką dirbote pagal Sulaikymo ir tardymo programą. Įdomu, ar buvo atvejų, kai kas nors iš kosmoso programos staiga pradėjo prisiminti. Ar su jais buvo susisiekta, jie buvo apklausti ir jų atmintis ištrinta?

CG: Taip. Tokie žmonės visada stebimi. Žinote, tokios organizacijos kaip NSA (Nacionalinė saugumo agentūra) turi visą informaciją apie jus, turi bihevioristikos mokslininkų, kurie ieškos bet kokių požymių, kad programavimas sutrinka. Kilus menkiausiam įtarimui, jie jus izoliuos, apklaus, kad sužinotų, ką žinote, ir vėl ištrins atmintį.

D.W.: Pastebėjau, kad šiame epizode esi daug labiau atsipalaidavęs nei įprastai, ir dėl to sklinda gandai, kad tave pakeitė klonas. 

4. Genetinės manipuliacijos: klonų, hibridų kūrimas

Klonavimo technologijos ir kitos genetinio programavimo technologijos

Corey Goode interviu (https://www.ateitiesaidas.lt/l/corey-goode-informacija-apie-neiprastas-technologijas-naudojamas-slaptojoje-kosmineje-programoje/)

D.W.: Ar yra klonavimo technologija? Ar jie gali klonuoti žmogų ir sukurti jaunesnę jo versiją?

CG: Tikrai. Jau kalbėjome apie galimybę, kai per sielos perkėlimą esate perkeliamas į kitą kūną. Turite klonuotą, genetiškai sukurtą kūną, kuris bus susietas su jūsų dažniu, kad...

D.W.: Aha, tai turi būti tavo paties kūno klonas?

CG: Taip. Arba jie gali... Jie sukuria kitus įkūnytus kūnus, kurie... Tokie kūnai yra genetiškai užprogramuoti prisijungti prie jūsų DNR dažnio ir panašiai.

DW: Hmm. Kiti žinovai teigė, kad tipiškas klonas gyvena ne ilgiau kaip dvejus metus.

C.G.: Na, klonas turi visiškai prisitaikyti prie tavęs genetiškai. Kad galėtumėte ilgai gyventi klonuotame kūne, jis turi būti sukurtas taip, kad atitiktų jūsų dažnį.

D.W.: "Kokios formos... atitinka tai, apie ką ką tik kalbėjome? Kokios žmogaus tobulinimo technologijos jau egzistuoja? Pavyzdžiai: didesnis ūgis, daugiau raumenų, aukštesnis intelekto koeficientas, geresni atminties gebėjimai."

CG: Kai iš ateivių pradėjome gauti tokias technologijas, genetinio programavimo ir manipuliavimo žmogaus kūnu technologiją, visa tai tapo paprasčiausiu dalyku. Žmogaus kūną labai lengva modifikuoti, juo lengva manipuliuoti naudojant tam tikras technologijas. Kūną galima patalpinti į tam tikrus laiko laukus ir pagreitinti arba sulėtinti ląstelių senėjimą. Todėl galite daryti bet ką. D.W.: Leiskite man duoti jums kozirį. Apie tai išgirdau iš kito su kosmoso programa susijusio asmens, kuris dar nepranešė. Jis tiesiog atsitiktinai leido jai pasprukti. Prieš porą savaičių kalbėjomės ir jis pasakė, kad žino apie tam tikrą žmonių grupę, kuri buvo labai gerai išauklėta tam tikrai misijai kosmose. Tačiau paaiškėjo, kad jų auginimo tempas buvo per didelis. Taigi jie pasirodė esą panašūs į darbininkų dronus. Be to, dėl per didelio ūgio jų veidus siaubingai subjaurojo keloidiniai randai. Informantas teigė, kad taip yra dėl to, kad bandoma priversti genetinę medžiagą augti per greitai. Tada gaunate šiuos negražius...

C.G.: Taip, taip. Yra programų, skirtų superkareiviams auginti. Žaisdamas su žmonių hormonais, augindamas tokį žmogų kaip Gargantua, kad jų kūnai taptų didesni. Tačiau jų kaktos aplink akiduobes atrodo labai keistai, o žandikauliai primena urvinio žmogaus žandikaulius.

D.W.: Įdomu. Norėdamas patikslinti klausimą iki galo. Ar jie gali padidinti IQ?

CG: Taip, jie gali padidinti jūsų intelekto koeficientą, o genetinėmis manipuliacijomis ir genų terapija sustiprinti intuityvius gebėjimus.

CG: Taip, jie gali padidinti jūsų intelekto koeficientą ir sustiprinti intuityvius gebėjimus, taikydami genetines manipuliacijas ir genų terapiją.

Hibridų kūrimas

Interviu su Emery Smith (2018 m. sausio 2 d.) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/slaptosios-bazes-technologijos/)

D.W.: Nežinau, ką tai reiškia. Ar galėtumėte būti konkretesnis? Lokių hibridas.

E.S.: Jie sukūrė hibridinį gyvūną...

DW: Suprantu.

AS: ... arba kažkokios rūšies, panašios į milžinišką grizlio lokį.

D.W.: Jis buvo panašus į žmogų?

ES: Taip, bet jame buvo metalo. Jis turėjo metalinius nagus, pagamintus iš kažkokios nuostabios... osteointegruotos į kaulo struktūrą.

D.W.: Oho!

ES: Tai reiškia titano ar kito metalo junginį su gyvuoju audiniu. Nežinau, koks tai buvo metalas. Tai tik hipotezė.

DW: Suprantu.

AS: Žinau tik tiek, kad vieną dieną žvėris ištrūko į laisvę. Jie turėjo specialų transportavimo sunkvežimį. Jis išplaukė į paviršių.

D.W.: Jokiu būdu!

ES: Žvėris pabėgo į dykumą.

D.W.: Koks košmaras!

A.S.: Taip. Labai greitai. Norėdami jį rasti, jie turėjo viską apversti aukštyn kojomis. Jie rado žvėrį, bet jis buvo toks nepažeidžiamas, kad jiems pavyko jį tik sužeisti. Tada jis buvo įdėtas į šį specialų sunkvežimį. Sunkvežimio plieno storis buvo 20 cm. Žinote, toks krovininis konteineris.

D.W.: Jėzau!

ES: Žvėris įbrėžė plienines sienas 10 cm gylyje.

D.W.: Oho!

AŠ: Užrakintas konteineryje žvėris bandė išsilaisvinti. Mano artimos draugės vyras dalyvavo gaudymo operacijoje. Jis asmeniškai matė įbrėžimus ant sunkvežimio.

Hibridų kūrimas

Interviu su Emery Smith (2018 m. liepos 31) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/zmogaus-augalo-hibrido-kurimas/)

AS: Taip. Jie paėmė ateivių DNR... Seniai seniai kai kuriems ateiviams pavyko užprogramuoti savo baltuosius kraujo kūnelius ir monocitus taip, kad šie kovotų su tam tikrų genetinių rasių ląstelėmis. Tai yra, jei užprogramuotumėte savo baltuosius kraujo kūnelius, baltuosius kraujo kūnelius, neutrofilus ir pan., kad jie užpultų tokį žmogų kaip aš, o aš priklausyčiau kitai rasei, tereikėtų prie manęs prieiti. Juk jūsų organizme jau yra virusas, prie kurio baltosios kraujo ląstelės yra prisitaikiusios. Tuomet palietę mane, čiaudėdami ant manęs, tiesiog fiziškai bendraudami su manimi arba oro lašeliniu būdu galėjo perduoti virusą man ir jis būtų mane nužudęs.

D.W.: Galiu įsivaizduoti, kaip skeptikai užsipuls mane dėl šios nuostatos, nes baltieji kraujo kūneliai turėjo būti... Manau, kad tam reikėtų kraujo kontakto.

AS: Baltieji kraujo kūneliai apsaugo juos nuo mano viruso. Taigi, jei aš turiu virusą, o tu žinai, kad turi virusą, mes negalime kovoti ar liesti vienas kito, nes kitaip tiesiog mirsime. Taigi baltosios kraujo ląstelės buvo sukurtos kovai su šiuo konkrečiu virusu, kurį ketinu perduoti jums.

DW: Suprantu.

ES: Kai kas nors paskleidžiamas ore arba perduodamas per bet kokį kraujo patogeną, jis patenka į jūsų organizmą.

D.W.: Nemanau, kad girdėjau jus kalbant apie tai, kodėl... Kaip jie pateisina tam tikro etninio viruso sukūrimą? Kokiu kampu? Kas jums buvo pasakyta apie tai, kodėl tai būtina?

E.S.: Man buvo pasakyta, kad kai kurios religinės organizacijos ir grupės bando tai daryti. Tam atvejui, jei vieną dieną dėl kokios nors masinio išnykimo rūšies žūtų daugiau nei pusė populiacijos, ir jie norėjo tai kontroliuoti. Jei jie turi seksualinių ar rasinių nepasitenkinimų ir nori atsikratyti tam tikros rasės atstovų, taip ir bus padaryta.

ES: Iš tos pusės, kad dauguma mokslininkų žino, ką daro. Asmeniškai pažįstu keletą mokslininkų, dirbusių su tokiais projektais, kurie įpusėjus projektui pakeitė savo požiūrį. Taigi, tokie mokslininkai... Jei jie yra labai įsitraukę į darbą ir bando išvykti, daroma viskas, kad jie to nepadarytų. Jie buvo paskiepyti. Jei jie grįžtų į paviršių negavę priešnuodžio, mirtų nuo saulės spindulių.

ES: Taip. Taip kontroliuojami mokslininkai. Daug specialistų turi šeimas, gyvenančias svetur, ir jie yra šantažuojami dėl savo saugumo. Tai reiškia, kad mokslininkai bijo, jog jei kas nors atsitiks, tai paveiks jų anūkus, dukras ar sūnus. Dabar jie pradeda konfrontuoti su mokslininkais. Jie pradeda priešintis. Baltosios skrybėlės ir kai kurie Kabalos nariai labai nusivylę, kad kažkas iš grupės narių yra linkęs skatinti mirtį ir naikinimą.

D.W.: Suprantu. Dabar grįžkime prie to, kaip baigėsi jūsų laikas požeminėje bazėje. Minėjote,

Augalų ir gyvūnų hibridų kūrimas

Interviu su Emery Smith (2018 m. liepos 31) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/zmogaus-augalo-hibrido-kurimas/).

D.U.: Suprantu. Kokias užduotis tuo metu atlikote? Ar galėtumėte pateikti pavyzdį, kaip dirbote keturias ar penkias dienas po to, kai nustojote dirbti bazėje visą darbo dieną?

E.S.: Žinoma. Tomis dienomis dirbau su ląstelėmis ir ląstelių kultūromis, tarkime, su gyvomis nežemiškos kilmės originaliomis ląstelėmis, ir auginau ląsteles Petri lėkštelėse. Taigi, nieko labai jaudinančio. Nustojau daryti skrodimus, nes... Po to, kai prie manęs priėjo kelios dar šiltos būtybės, pajutau visai kitokį jausmą. Po to, kai susipažinau su būtybėmis, stebėjau jas ir nežinojau jokių istorijų, kurių nebuvau girdėjęs, žinote... tiesiog jaučiau, kad nebebūtų gerai būti to dalimi.

D.W.: Suprantu. Pateikite pavyzdį konkrečių svetimų rūšių, kurias ištyrėte prieš tai, kai vėliau buvote pakviestas konsultuotis. Papasakokite, kaip jie atrodė ir kodėl buvote iškviestas.

ES: Na, tai buvo daugybė mutantų.

Viena dalis ateivių, su kuriais dirbome, atrodė kaip mažas žmogus, tarsi trolis. Jame buvo augalų DNR.

D.W.: Hmm.

ES: Jis buvo labai... Tikriausiai priminė vieną iš tų maskuojamųjų kostiumų su samanomis ir lapais, kuriuos dėvi žvejai. Įsivaizduokite maždaug 60-90 cm ūgio į trolius panašią būtybę, ant kurios vietoj plaukų auga tikri augalai.

D.W.: Oho!

Kad išliktų sveikas, jis naudoja ultravioletinę šviesą. Jis sugeria drėgmę, o jo oda labai panaši į samanų. Mačiau daug samanų. Kai kurie turi... Mossas atrodo kaip perukas, kaip plaukai. Būtybės taip apaugusios samanomis (kaip Adamsų šeimos filmo būtybė), kad veido nematyti, kol nepradedi plėšti ant jo augančių augalų.

D.W.: Jei pašalinate augaliją, ar tai sukelia gyvūnui fizinį skausmą?

ES: Ne.

D.W.: O gal tai labiau panašu į plauką ant kūno?

ES: Labiau panašu į kūno plaukus, bet kuo arčiau kamieno, tuo daugiau nervinių skaidulų ir neuronų. Taigi, neurologiniu požiūriu augalinė gyvybė yra susijusi ir mutuoja kartu su tikrąja ląsteline medžiaga. Tai žmogaus ir ateivio hibridas.

DW: Nesugebu suprasti, kodėl sakote, kad ši būtybė panaši į trolį. Ar veidas yra kuo nors neįprastas?

E.S.: Taip. Veidas...

D.W.: Ar galėtumėte apie tai pasakyti konkrečiau?

E.S.: Gerai. Galiu pasakyti, kad ant šių būtybių veido ir kaklo yra kažkas panašaus į pušies žievę. Jis labai šiurkštus ir visas sutrūkinėjęs. Kaip ir tada, kai saulėje išdžiovinus pilko molio gabalėlį, žinote, kad jis tiesiog trupa ir skilinėja. Būtent taip atrodo veidas. Jie turi nosį, burną, ausis ir akis.

D.W.: Kai sakote "trolis", kai kurie žmonės gali pagalvoti apie aštriai apibrėžtą apatinį žandikaulį su dviem atsikišusiais dantimis?

E.S.: Ne, jokių kandžių dantų, įprasti dantys. Vidinė burnos pusė yra raudona ir rausva, kaip ir mūsų. Jie turi liežuvį ir kvėpuoja. Didžiąją dalį energijos jie gauna per odą.

D.W.: Ar ant veido arba veido srityje yra augalų...? Jei jį atidarysite...

E.S.: Kaip jau minėjau, veido sritis - tai laisva, suskilinėjusi, įdegusi kieta žievė. Labai sustingęs, kietas veidas, be jokių raumenų, kuriais būtų galima nusišypsoti, atverti burną ir panašiai. Dėl šiurkščios odos nėra veido bruožų.

D.W.: Kokios yra veido proporcijos, palyginti su Žemės žmogaus?

E.S.: Galva yra daug didesnė už kūną, todėl jūs matote pusantro karto didesnę galvą nei įprasta.

D.W.: Koks yra akių, nosies ir burnos dydžio santykis su veido dydžiu?

E.S.: Viskas labai kompaktiška, nes priešais save matai 90 cm ūgio būtybę. Pavyzdžiui, galite pagalvoti apie žmogų, sergantį nykštukine liga, kuris yra toks aukštas, kad jo kojos ir kaulai yra šiek tiek kompaktiškesni, ne tokie ilgi ir liesi kaip mūsų. Visame kūne auga samanos. Lapai ir stiebai gali augti net nuo kūno, ypač ant nugaros. Labiausiai išsikišę stiebai ir lapai yra nugaroje. Iš čia auga stiebai ir samanos. Ant likusios kūno dalies auga įprastos žalios samanos, kurias galima pamatyti ant uolų prie vandens upelių. Labai, labai mažos rankos ir labai, labai mažos kojos.

D.V.: Taigi jūs teigiate, kad tai ne natūralios rūšys, o dirbtinai sukurta gyvybės forma?

E.S.: Teisingai.

D.W.: Tai kodėl jie nori sukurti būtybę, kuri būtų augalo ir žmogaus hibridas? Maskuotės tikslais, kai dirbama slaptai?

A.S.: Būtent. Slaptam darbui. Tokie gyvūnai gali ištverti ištisas savaites be maisto, jei tik yra saulės šviesos ir vandens. Jie gali kurti maistines medžiagas sąveikaudami su ląstelėmis, kaip ir augalai.

AS: Žinai, nenoriu sakyti nieko neigiamo, bet tai baisus, šiurpus padaras. Jis labai tylus ir plastiškas. Jis man primena chameleoną, kuris tiesiog sėdi, o paskui lėtai juda kaip tinginys. Jie nėra hiperaktyvūs padarai, tik labai lėti. Iš to, ką man sakė, nežinau, ar tai tiesa, ar ne, tai nėra informacija iš pirmų lūpų... Man sakė, kad jie yra mokomi bendrauti labai jauname amžiuje, nes neturi balso stygų.

D.W.: O. Taigi jų veidas nejuda?

E.S.: Ne.

D.W.: Sakėte, kad jis buvo labai sukietėjęs?

E.S.: Taip. Veidas labai sukietėjęs. Jis sunkiai juda, bet gali kramtyti.

D.W.: Ar akys panašios į mūsų, ar yra kokių nors skirtumų?

E.S.: Jie yra juodi.

D.W.: Juoda?

E.S.: Juodos akys.

D.W.: Tikrai?

A.S.: Taip.

D.W.: Puiku!

E.S.: Nėra mokinio. Mokinio nematyti. Akys juodos kaip smala, o tai kai kuriuos žmones gąsdina.

D.W.: Taigi, koks tikslas? Jei jie ketino tokius padarus patalpinti lauke, ar jie būtų naudojami Žemės paviršiuje? Ar jie buvo skirti stebėjimui? Ar jie buvo skirti žmonėms žudyti? Ką jie darytų?

AS: Ne tam, kad nužudytų. Jie buvo sukurti ne tam, bet neabejotinai stebėjimui. Noriu pasakyti, kad geriausi... Kokie padarai gali būti geresni už tuos, kurie negali skleisti garso?

D.W.: Hmm.

E.S.: Beje, tam jie ir buvo sukurti.

D.W.: Pateikite man pavyzdį, kur karinis pramoninis kompleksas naudoja tokias būtybes stebėjimo tikslais. Akivaizdu, kad šie padarai puikiai moka maskuotis.

AS: Galiu tik spėlioti.

D.W.: Gerai.

E.S.: Aš nedalyvavau programose, skirtose kurti būtybes šnipinėjimo tikslais. Taigi galiu pasakyti tik tiek, kad apie tokį padarą nesužinotumėte, net jei ant jo žengtumėte. Juk jie taip gerai moka maskuotis bet kuo... Beje, samanų odą galite papildyti lapais. Tarkime, jos siunčiamos į vietą, kuriai reikia tokių gėlių. Tuomet mokslininkai gali paimti grybų ir įvairių rūšių samanų ir implantuoti juos į kūną; jie įaugs į odą.

E.S.: Taip. Aš manau štai ką: kadangi šios būtybės buvo kilusios iš kažkur iš Vidinės Žemės, jos jau galėjo ką nors ant savęs užauginti.

D.W.: Taigi jūs norite pasakyti, kad pirmines žaliavas mokslininkai gavo iš Vidinės Žemės ir vėliau jas modifikavo?

E.S.: Taip. Jie sumaišė jį su augalais ir pavertė stipresne būtybe.

E.S.: Vienas iš nuostabiausių dalykų yra tai, kad tokios būtybės negali susilaukti palikuonių.

D.W.: O!

A.S.: Jie neturi tokių organų kaip mes, bet gali duoti sėklų.

D.W.: (juokiasi)

A.S.: Sėklose yra DNR. Tai ne žmogaus audinys, ar ne? Tai vis dar augalai.

D.W.: Hmm.

ES: Taip. Prieš pat išvykdamas pamačiau sėklų rinkinį inkubatoriuje. Vienas iš mano kolegų man pasakojo, kad jie pradėjo naują eksperimentą su kitos rūšies mohavkų būtybėmis. Pasiteiravau, ar jo patikimumo lygis leidžia jam atvirai apie tai kalbėti. Jis atsakė: "Ne, bet galiu jums parodyti naujus inkubatorius, kurie buvo atvežti. Kai kažkur nuėjome, prisimenu, kad žiūrėjau pro milžinišką apskritą 1 m skersmens langą, o ten gulėjo jūsų dydžio sėkla. Daug tokių sėklų.

D.W.: Oho!

AS: Aš tiesiog... Tas vaizdas mane nustebino. Ir viskas. Man net nebuvo leista sužinoti daugiau. Man net nebuvo leista kalbėti.

D.V.: Bet juk supratote, kad sėkla galėjo kažkokiu būdu subręsti ir virsti kitu tokiu padaru, tiesa?

AS: Aš taip ir pagalvojau, taip pat galvojau, iš kur galėjo atsirasti TA sėkla.

DW: (juokiasi).

AS: Kas numetė tą sėklą?

D.W.: Suprantu.

DS: Turiu omenyje... Mokslininkai daro nuostabius dalykus. Ir nėra jokių taisyklių, jokių nuostatų.

D.W.: Gerai. Ar galėtumėte pateikti dar vieną pavyzdį ko nors įdomaus, dėl ko jums paskambino, kai jau gyvenote Fort Majeryje?

E.S.: Keletą kartų buvau pakviesta dirbti su bendrais audinių pavyzdžiais. Taip atsitiko paprasčiausiai todėl, kad trūko technikų ir darbuotojų. Žinau, kad kartą įstaigoje įvyko kažkokia nelaimė ir 20 % darbuotojų užsikrėtė labai retu virusu. Kažkoks hantavirusas. Nežinau, ar tai buvo hantavirusas. Atsiprašau, nežinau, ar apie tai žinote, ar ne. Incidentas įvyko 1993 m. Yra virusas...

D.W.: Ar kalbate apie hantavirusą?

E.S.: Taip. Būtent tai ir įvyko struktūroje.

D.W.: Ar tai mėsą ryjanti bakterija?

E.S.: Ne. Simptomai labiau panašūs į gripo simptomus, o mirtis ištinka labai greitai.

D.W.: Oho!

AS: Jus pykina, viduriuojate, jūsų plaučiai uždaromi ir sunku kvėpuoti.

D.U.: Hmm.

AS: Taigi toks virusas pateko į laboratoriją ir žmonės mirtinai susirgo. Beveik 20 % biologinės gyvybės labai susirgo. Žinote, kad jiems nebuvo leista grįžti į darbą, jie buvo išsiųsti į ligoninę, požeminę ligoninę, jiems buvo taikomas karantinas.

Hibridinių organizmų kūrimas, zombių kūrimas

Interviu su Emery Smith (2018 m. gegužės 8 d.) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/eksperimentai-su-ateiviu-hibridais/)

D.W.: Kaip jau minėjote, hibridinės būtybės galėjo turėti savybių, dėl kurių skyrėsi nuo paprastų žmonių.

E.S.: Taip, taip. Norint sukurti hibridą, labiausiai tinka į mus panašūs humanoidiniai ateiviai, kurių DNR yra artima mums. Be abejo, dėl susiliejimo jie gali įgyti ir kitų gebėjimų, kurių mes neturime. Pavyzdžiui, išskirtinė klausa, uoslė ir skonis. Žinote, kai kurie kiti dalykai, ypač nervų sistema ir smegenys, gali būti šiek tiek kitokie arba patobulinti. Tačiau jie visi yra suderinami. Tai labai įdomu.

Tačiau bandant hibridus paaiškėjo, kad tai nėra taip paprasta. Mokslininkai padarė daug klaidų. Įvyko daug mutacijų. Iš pradžių tyrėjai manė, kad mutacijos yra geros, nes galima gauti šiek tiek kitokių savybių, tarkime, susilpnėjusią kognityvinę funkciją ir labai greitą sintezę. Tačiau vėliau jie tapo labai nepatenkinti kai kuriais hibridais. Todėl mokslininkai sukūrė visai kitokią programą, kad įsitikintų, ar mutacija įmanoma.

Tai buvo kitas projektas, vykdomas kitoje planetos vietoje, ir jam taip pat vadovavo tos pačios karinės laboratorijos. Taigi jie paėmė visų mutavusių būtybių mutavusius genus ir ėmė skatinti tolesnes mutacijas, vis didesnes ir didesnes. Galiausiai įvyktų tokios mutacijos, kad ląstelės žūtų per greitai. Tačiau mokslininkams pavyko pridėti baltymų, kurie atgaivino kūną, nors smegenys jau buvo mirusios.

D.W.: Taigi tai panašu į zombio sąvoką?

AS: Būtent taip.

D.W.: Apie zombių programą buvau girdėjęs iš kitų dar prieš mums pradedant apie ją kalbėti. Cory Goode'as savarankiškai pasakojo, kad jis taip pat apie tai žinojo. Nors jis nemanė, kad programos įgavo tokį mastą, apie kurį pasakojate, nes niekas neturi prieigos prie visų padalinių. Šiek tiek apie tai pakalbėkime. Pirmiausia turėtume prisiminti, kad kai kurie žmonės, dirbantys tamsiųjų operacijų pasaulyje, priklauso Šėtono kabalai, ar ne?

ES: Teisingai.

D.W.: Pavyzdžiui, ar žinojote, kad kai kurios grupės vykdo depopuliacijos programą?

E.S.: Taip, be abejo.

D.W.: O kokie yra jų argumentai, kodėl jie nori sumažinti Žemės gyventojų skaičių?

ES: kontrolė. Taip, mūsų darosi per daug, kad būtų galima mus kontroliuoti. Sunku kontroliuoti per daug žmonių.

, sektantai... Kodėl jie mano, kad hibridizacija yra naudinga? Kokia buvo programa?

ES: Na, hibridai buvo sukurti tam, kad juos būtų galima panaudoti karo atveju ar panašiai - išmesti psichopatų hibridus tam tikrose vietose ir nužudyti daugybę žmonių. Žinote, Kabala tampa vis labiau orientuota į ego. Sakydamas "egoistiškai", turiu omenyje, kad jie investavo daug pinigų į šiuos požeminius... nuostabius požeminius įrenginius, kuriuose jie veisė įvairiausius keistuolius, vėl maišė įvairiausius DNR hibridus. Nepamirškite, kad viskas vyksta todėl, kad mes maišome ateivių DNR su žmogaus DNR, o mes to nedarome... Galbūt mes to nedarome tinkamoje temperatūroje, todėl viskas vyksta. Būtybės mutuoja į visiškai kitokias būtybes, nes kažkas daroma netinkamai.

D.W.: Dauguma žmonių, susipažinusių su tradicine ufologija, iš karto pagalvotų apie Dulsės bazę Naujojoje Meksikoje. Ar kada nors gavote patvirtinimą, kad tokie hibridai gaminami Dulsėje?

ES: Ne, girdėjau, kad ten saugoma keletas tokių būtybių, šiuo atveju "keletas" reiškia kelis šimtus. Tačiau iš tikrųjų didžioji dalis darbo atliekama atskiroje įmonėje ne Šiaurės Amerikoje. Jis taip pat yra požeminis objektas. Iš esmės bazė ten perkelta saugumo sumetimais, nes jei kas nors nutiktų ne taip, tarkime, kiltų virusas ar panašiai, jie nenori, kad tai nutiktų ČIA, nors ją finansuojantys žmonės gyvena čia, o korporacijos taip pat yra Jungtinėse Amerikos Valstijose.

DW: Ankstesniame epizode minėjote atvejį, kai kažkoks keistas lokio ir žmogaus hibridas ištrūko ir padarė daug žalos. Padarė daug žalos. Ar dabar kalbame būtent apie tai, ar apie ką nors kita?

ES: Kita. Mokslininkai iš tiesų bandė sukurti hibridinį gyvūną, kuriame nebūtų žmogaus DNR. Ji buvo labiau gyvulinė ir programuojama. Tai buvo pagreitintas projektas, panašus į pačius pirmuosius projektus, ankstyvuosius implantologijos projektus, kai buvo stengiamasi sukurti super karingą gyvūną, kuris galėtų padėti kariams arba bent jau galėtų būti numestas į teritoriją ir viską sunaikintų, kol būtų nužudytas.

D.W.: Taigi hibridai, apie kuriuos dabar kalbame, turi ateivių DNR ir atrodo kaip ateiviai?

AS: Galbūt taip, galbūt ne, priklausomai nuo žmogaus DNR procentinės dalies, nes, norint, kad jie atliktų savo funkciją, atmetimo veiksnys turėtų būti kuo mažesnis. Tuomet įvyksta mutacija. Kai peržengiame galimų žmogaus genomų ribas ir bandome sukurti žmogų iš skirtingų genomų rūšių, viskas tampa labai painu. Štai kodėl vyksta įvairios mutacijos. Kuo daugiau mokslininkai gaudavo svetimų žmonių DNR, tuo labiau hibridai panašėjo į žmones. Šiuo atveju buvo panaudoti humanoidiniai ateiviai, ir tyrėjams pavyko tai padaryti taip, kad viskas puikiai veikė.

D.W.: Kokie buvo ateivių genetiniai komponentai, dėl kurių hibridai tapo pažangesni už mus? Sakykite, kokios buvo konkrečios savybės?

ES: Na, tai galėjo būti kažkas panašaus į augimą, geresnę medžiagų apykaitą, hibridui nereikėjo daug maisto, aštresnį regėjimą, rafinuotesnius skonio pojūčius. Apskritai visi pojūčiai buvo sustiprėję, tačiau svarbiausia buvo pažinimo funkcijos ir geresnis suvokimas nei įprastų žmonių. Tai reiškia, kad hibridai buvo daug sąmoningesni už vidutinį žmogų. Jų IQ taip pat buvo aukštesnis nei žmonių.

D.W.: Jei susiduriame su priešiškais hibridais, humanoidiniais zombiais, koks ateivių genetikos aspektas buvo pridėtas? Kaip tai juos paveikė?

AS: Vyko štai kas: Kai mokslininkai dirbo su hibridizacija, daug kas galėjo nepavykti. Kaip jau minėjau, tai galėjo būti tik nedidelis temperatūros nuokrypis veisiant šiuos gyvūnus. Jei jie pradėtų mutuoti, prarastumėte visą projektą. Jei ląstelė pradeda mutuoti, viskas vyksta ne pačiu tobuliausiu būdu.

Tuomet viskas klostosi labai skirtingai - iki pat kognityvinių funkcijų. Tokiu atveju mokslininkai pridės cheminių medžiagų, aminorūgščių, peptidų ir hormonų, t. y. bandys reguliuoti. Tačiau net jei viskas klostysis blogai, hibridus vis tiek bus leista auginti. Tuomet mokslininkai paims jų genetiką, jų DNR ir perduos ją į jau minėtą vietą, į kitas karines laboratorijas. Nors dažniausiai gabenami patys padarai. Jie ten saugomi TIEMS mokslininkams, kurie vėliau juos dar labiau pablogins.

Žinote, mokslininkai gali į juos įtraukti gyvūnų DNR. Jie gali bandyti sukurti bjaurų padarą ar padarus. Todėl ir sakiau, kad viskas susiję su ego. Viskas yra finansuojama, net jei tai neduoda tinkamų rezultatų. Tai nėra susiję su efektyvumo veiksniu. Pavyzdžiui, VISOSE mūsų karinėse laboratorijose visada atsižvelgiama į veiksmingumo koeficientą. Jei jis nepakankamai didelis, projektas nutraukiamas. Tai gali reikšti, kad reikia įvykdyti tam tikrą kvotą arba surinkti daugiau ateivių, būtybių ar kt.

Grįžtant prie to, ką ką tik minėjote, tai susiję su tuo, kada auginate šias būtybes, gerai ar blogai, viskas priklauso nuo aplinkos ir DNR suderinamumo laipsnio. Jei nėra suderinamumo, mokslininkai, pasitelkdami genetiką ir dažnius, bandys "apgauti" DNR, kad ji manytų, jog jie yra suderinami.

D.W.: Net antrajame serijos "Bėglys labirinte" filme rodoma, kad visi virsta zombiais.

Jie tarsi rodo tai, ką jau TURI, kad sukeltų daugiau baimės. Ar manote, kad tai tiesa?

ES: Taip, tai tiesa. Aš tuo tikiu. Jie turi tūkstančius ir tūkstančius šių būtybių, pasiruošusių pasirodyti ir padaryti viską, ką reikia. Žinote, zombius galima panaudoti kuriant netikrus infekcijos centrus, požeminius miestus ir panašiai. Tokiais tikslais taip pat naudojami tikri žmonės, klonai ir užprogramuotos gyvybės formos. Jie masiškai rodomi gyventojams, kad pamatytume, kas nutiks.

D.W.: Tai įdomu, nes turiu dar vieną aukšto rango informatorių, kuris perdavė daug informacijos apie zombių programą. Taigi jis sakė, kad Kabala ne kartą ketino įvesti tokias būtybes į mūsų visuomenę ir pateikti jas kaip angelus. Tačiau visada atsirasdavo draugiškų ateivių, tikrų perkeltų Šviesos būtybių, kurios neleisdavo įgyvendinti tokių nedorų sumanymų. Žinovas papasakojo, kad Šviesos būtybės turėjo tiesiogine prasme atsikratyti didžiulių programų, kuriomis Kabala manė galinti pasinaudoti. Kad ir kaip ji stengėsi, kad ir kaip viską apvertė aukštyn kojomis, jai niekaip nepavyko "gauti leidimo". Ir jai visada reikėjo leidimo.

DS: Yra korporacija "Umbrella".

ES: Taip, "Umbrella Corporation". Jei skaitėte pasakų knygą, kad ir kas ją būtų parašęs, pamenate, kad ji buvo susijusi su regeneracinės medicinos verslu. Jie bandė regeneruoti veido ląsteles kremu. Tai puikus siužetas, nes už jo stovi didžiosios farmacijos korporacijos. Tačiau tai nepavyko - odos ląstelės ėmė irti, bet tuoj pat buvo atgaivintos. Šis metodas buvo naujas. Tai buvo tarsi sunaikinti, nužudyti, nužudyti, nužudyti, nužudyti, nužudyti... nes norėjote nužudyti odos ląsteles, kad jos vėl augtų, tik greičiau. Taigi, tai buvo puiki koncepcija. Mokslininkai turėjo požeminę bazę kažkur Jungtinėse Amerikos Valstijose - tai labai tikroviška.

D.W.: Filme.

AS: Filme, kuris buvo labai tikroviškas.

D.W.: Taigi, žiūrėkite. Korporacijos "Umbrella" simbolis primena tamplierių simbolį.

Jie tai rodo vėl ir vėl. Taip pat yra požeminis miestas. Emery, man pasirodė, kad rekvizito, detalių, dekoracijų gausa tiesiog žudo. Jums visai nereikia tiek daug detalių.

ES: Žinoma.

D.W.: Ar filmo scenos iš tikrųjų atspindi tai, ką matėte, t. y. tiesą?

ES: Be abejo. Tai tikriausiai vienas iš realistiškiausių vaizdų, kuriuos esu matęs savo gyvenime.

AS: Kai pirmą kartą žiūrėjau filmą, buvau tiesiog šokiruotas. Negalėjau patikėti, kad žmonėms buvo parodytos tokios detalės: kaip atrodo laboratorija, kokių saugumo priemonių imamasi ir pan. Netgi rekvizitai atrodo kaip tikri - patalpos su sandariomis vakuuminėmis sistemomis, kombinezonai su pirštinėmis ir specialios virusų laikymo dėžės.

Mane ypač sukrėtė šunys, naudojami tam tikroms cheminėms medžiagoms aptikti. Visi šie virusai mėgintuvėliuose... Juose yra specifinių cheminių medžiagų. Jei vieną iš jų sulaužote, kompiuteris iškart parodo, kad jos pateko į oro aušinimo sistemą. Tada pradeda loti šunys, kaukti sirena.

Kitaip tariant, filme viskas parodyta labai tiksliai, ypač požeminės bazės naudojimas. Už kelių kilometrų nuo bazės esantis slaptas įėjimas ir du agentai, vaidinantys vyrą ir žmoną, yra labai populiarūs. Tiesiogine prasme už gretimų durų gali kas nors gyventi, o iš tikrųjų tai yra įėjimas į užmiestyje esančią bazę. To niekada nesužinosite. Filme viskas atkurta labai tiksliai, net dirbtinis intelektas. Dabar bazių operacijose naudojama daug dirbtinio intelekto, nes žmonėmis nepasitikima.

D.W.: Filme daug priešų bosų, keistų, hibridinių, groteskiškų būtybių, kurios yra ne tik paprasti zombiai, bet ir...

"Resident Evil: Retribution

ES: O, taip. Tai puikus mutavusių ateivių ir žmonių apibūdinimas. Mokslininkai gali sukurti labai dideles būtybes, kurios atrodo gana groteskiškai ir kurių galvose yra tik viena užduotis. Tokių būtybių protas yra valdomas. Jie užprogramuoti kur nors nuvykti, visus nužudyti ir viską sunaikinti. Šie padarai turi tokių gebėjimų, nes jų smegenų žievė vis dar veikia.

E.S.: Kaip jau sakiau, ateiviai neleis, kad įvyktų kas nors, kas gali pražudyti daugiau nei 70-75 proc. gyventojų. Taigi, jei, tarkime, jie paleis kokį nors virusą, jis sunaikins beveik visą populiaciją, kol atsiras antikūnų. Todėl manau, kad to niekada neįvyks. Tai viena. Ir antra: esu tikras, kad Aljansas jau turi antigeną, kurį galima lengvai paleisti į atmosferą, ir visiems žmonėms viskas bus gerai. Aš tikiu Aljanso gebėjimu apsaugoti žmones.

DW: Herojai, tokie kaip Heraklis. Tai žmonės, turintys antgamtinių galių. Tačiau jie nėra visiški dievai. Ar žinote apie žmones, turinčius dievų gebėjimų, kaip graikų mitologijoje?

ES: Taip.

D.W.: Ir kokie tai būtų gebėjimai?

E.S.: Gebėjimai, kuriuos žinome iš savo istorijos: levitacija, nereikia maisto, gebėjimas kurti šviesą ir ugnį, keliauti kosmose, atsparumas temperatūrai, nereikia deguonies.

D.W.: Dvi lokacijos - gebėjimas vienu metu būti dviejose skirtingose vietose?

AS: Taip, dvilypumas.

D.W.: Telepatija?

E.S.: Taip, telepatija yra puiki. Didelė pažintinių funkcijų dalis, kurios mes neturime ir kuri yra taip toli už mus, kad mes jos net nesuprantame. Jis palengvina bendravimą su kosmosu.

D.W.: Dabar daug kalbama apie kankorėžinę liauką. Daug senovės kultūrų... Ši liauka yra smegenų viduryje. Studijavau fiziologiją.

D.W.: Jame yra tinklainės audinio.

AS: Teisingai.

D.W.: Ten taip pat yra vandens. Taigi, ką mes girdime... Iš įvairių žinovų girdėjau, kad epifizė veikia kaip žvaigždžių vartai ir kad jei turėtume visiškai aktyvią epifizę, būtume tarsi dievai. Galėjome važiuoti, kur tik norėjome. Žvelgdami į žmones ir suvokdami, kokie jie pažangūs, ar jums neatrodo, kad mes jau viską turime, tik kai ko dar nenaudojame?

Technologijos, apsaugančios ateivių kūnus nuo genetinių manipuliacijų

Interviu su Corey Goode'u ir Emery Smithu (2018 m. birželio 5 d.) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/ateiviai-ir-vakcinos/).

D.W.: Manau, kad galėtume pradėti... Šiandien ketiname pakalbėti apie ksenobiologiją[1] ir kai kuriuos tikrai įdomius dalykus apie jos farmakologinius aspektus. Tai labai keista istorija. Taigi nuo 2000 m. bendrauju su asmeniu, kuris, be kitų vardų, save vadina Walteriu Storchu. Jis turi interneto svetainę TBRNews.org. Jis taip pat parašė knygą apie savo pokalbius su CŽV informatoriumi Robertu Crowley. Kadangi CŽV jį vadino "varnu", knyga pavadinta "Pokalbiai su varnu".

Didžioji dalis turinio yra įprasti pasakojimai apie vidinę informaciją, tačiau yra ir tikrai keista istorija. Kartą CŽV buvo iškviesta pas moterį, kuri buvo sužeista susidūrus automobiliui. Aukos kūnas buvo nugabentas į ligoninę ir paguldytas ant neštuvų. Vėliau sugrįžę CŽV agentai, pakėlę kūną dengiančią paklodę, pamatė, kad kūnas virto tarsi drebučiais. Jis išsilydė, virto košės pavidalu. Kadangi CŽV pareigūnai buvo iškviesti pirmieji, jie ir atliko tyrimą. Toliau knygoje rašoma, kad atvykę karinių oro pajėgų pareigūnai pasakė, kad byla nepriklauso CŽV jurisdikcijai, išvarė juos, pasiėmė medžiagą ir išvyko. Tai labai keista, ir nors patys karinių oro pajėgų operatyvininkai netikėjo ateivių egzistavimu, jie pripažino: "Tai nėra paprastas žmogus".

AS: ...paaiškinti tą želė. Štai kas yra. Dar 20 ar 30 metų prieš man ten patenkant, mokslininkai, vykdantys projektus požeminėse laboratorijose, atliekantys skrodimus ir dirbantys su nepažįstamais ir svetimais audiniais, susidūrė su problema. Kai kurie audiniai buvo žinomi gerokai anksčiau nei aš. Vienas iš gydytojų tvarkė ranką. Baigęs darbą, jis įdėjo jį į indą, kuriame jis pragulėjo keturias ar penkias dienas. Tada jis grįžo, paėmė ranką atgal, o ji visa virto kažkuo klampiu - drebučiais, tiesiog visiškai pakeitusiais struktūrą. Paskui tas pats pradėjo nuolat vykti "ypatingiems tarpdimensiniams" ateiviams, kurie geba keisti formą ir yra daug pažangesni už daugumą paprastų ateivių. Įsivaizduokite, kad labiausiai pažengusiems iš jų buvo daugiau nei 100 milijonų metų.

ES: Tokie "senukai" vis dar gali būti laikomi nuostabiais. Tačiau ne tai yra esmė. Esmė ta, kad yra dažnio problema: pažangūs ateiviai turi gynybos mechanizmą, panašų į tą, kuriuo mūsų baltieji kraujo kūneliai kovoja su virusais. Šis gynybos mechanizmas neleidžia žmonėms gauti šių būtybių genetinės DNR. Galbūt dėl to, kad panaudotume jį kažkam blogam. Tokia programa užkoduota pažangių ateivių DNR ir jų genetiniame dažnyje. Taigi, jei priartėčiau prie tokios būtybės ir bandyčiau su ja dirbti, net ir dėvėdamas apsauginį skafandrą, ji iškart virstų drebučiais, nes mano dažnis nesuderinamas su jos dažniu. Net jei būtybė negyva, ji vis tiek turi energijos su jai būdingu dažniu, kaip gali paliudyti Korėjus. Tokie padarai gali jį laikyti iki 30 dienų.

CG: Teisingai. Kai jie yra gyvi, jų DNR skleidžia dažnį, kuris gali sulaikyti molekules.

AS: Teisingai. Šis energetinis parašas liks ten, kur jie yra, per morfogenetinį lauką. Jūs skaitėte teorinius darbus, kuriuose aprašomi tyrimai, susiję su energija, likusia lovoje po mirusių žmonių mirties; jų energetiniai ženklai vis dar ten yra. Būtent taip nutinka, kai išgirsti apie rastus kūnus, virstančius drebučiais. Štai prie ko priėjo slaptųjų programų savininkai: jie pradėjo skiepyti daugybę gydytojų ir laborantų, kurie dirbo su kūnais, tikėkite ar ne, ateivių DNR.

D.W.: Jokiu būdu?

ES: Ir kai... Tai buvo labai lengvas skiepas, pavyzdžiui, vakcina nuo tuberkuliozės, įšvirkščiama tiesiai po oda, nes reikėjo labai nedaug tos medžiagos, kad jūsų organizmas įgytų tą dažnį JŪSŲ KŪNE, kad galėtumėte prisiliesti prie tos būtybės 8-24 valandas.

D.W.: Kas atsitiko, jei nebuvote paskiepytas ir palietėte kūną?

E.S.: Galite jį sunaikinti. Po 8 valandų jis virstų į želė pavidalo medžiagą, gelį, ir tiesiog suirtų. Jis tiesiog virto skysčiu.

C.G.: Tai tam tikros rūšies ateivis...

ES: Taip.

C.G.: ... "ypatingi tarpdimensiniai" ateiviai, kurie naudojosi tam tikra aplinka, kurioje jie galėjo egzistuoti?

ES: Taip, be abejo.

CG: Nes dažniausiai jų energetinis kūnas sujungia šias medžiagas, kad sukurtų kūną, kurį jie galėtų naudoti kaip pagrindinę medžiagą, kad galėtų manipuliuoti savo sąmone.

ES: Taip, tai labai svarbi pozicija, nes daugelis tokių ateivių... Čia galite matyti vieną žmogų, bet iš tikrųjų jis būna dviejose ar daugiau vietų, bet tai tas pats žmogus. Įsivaizduokite, kad vienas žmogus yra kosminiame laive netoli Saturno, tarkime, laivas yra 53 km ilgio, na, maždaug. Ši "ypatinga tarpdimensinė" būtybė projektuoja save į kelias būtybes čia, Žemėje, arba tik į vieną. Kitaip tariant, dabar jis vienu metu yra keliose skirtingose vietose. Ji vis dar yra ji, bet dabar ji gali pasireikšti trimis dimensijomis, turi tankų pavidalą ir talpina energiją. Tai reiškia, kad viskas yra taip, kaip sakėte. Taigi tokia vakcinacija leidžia žmonėms prieiti prie tokių būtybių, dirbti su jomis ir gauti iš jų viską, ko jiems reikia, pavyzdžiui, paruoštus pavyzdžius ir panašiai, nepadarant jokios žalos organizmui.

CG: Atsiprašau, ar tai, ką mes vadiname "biomarkingu"?

AS: Taip, Corey! Būtent. Biologinis ženklinimas.

A.S.: Taigi, mes esame paženklinti genetine medžiaga, kad galėtume tai daryti. Įdomu tai, kad kai kurie techniniai darbuotojai protestavo prieš injekcijas ir jų atsisakydavo, ir tai tapo problema. Netgi man ten būnant, jie nustojo leisti injekcijas, nors personalas turėjo prieiti prie klampios želė. Tada, prieš jiems apsirengiant, mokslininkai prie jų rankos nugaros pritvirtino cento dydžio daiktą. Jame buvo pakankamai genetinės medžiagos, kad jis galėtų būti absorbuotas į organizmą per odą. Taigi daugiau jokių injekcijų. Dabar laboratorijose naudojama genetinė medžiaga, paimta iš gelio, ir su šiais padarais galima dirbti 24 valandas nesunaikinant audinių ir išlaikant tą patį dažnį.

C.G.: Tiesa, mokslininkai taip pat gali naudoti technologijas, imituojančias dažnį, bio-neurologinį dažnį... ir sukurti lauką kambaryje...

E.S.: Taip.

CG: ...ir kol būtybės kūnas yra tame lauke, jis nesunaikinamas.

AS: Būtent. Didelė problema kilo tada, kai iš sudužusių ateivių laivų buvo rasta daugybė kūnų, ypač ketvirtajame, penktajame ir šeštajame dešimtmetyje. Tada operatyvininkai juos tiesiog paimdavo ir įdėdavo į didžiulius 200 litrų talpos balionus arba specialius konteinerius, pripildytus alkoholio arba formaldehido. Jie manė, kad tai išlaikys kūnus gyvus, bet iš tikrųjų kūnai virto skystu, na, tiesiog geliu...

D.W.: Ar leidote, kad jums būtų suteikta ateivių DNR? Manau, tai turėjo būti baisu.

ES: Žvelgiant retrospektyviai, tai turėjo būti labai baisu. Prisimenu, kad daug gydytojų apie tai juokavo, o aš visada sakydavau: "Dieve mano! Vieną dieną mes atsibusime ir mirsime nuo šio šūdo." Tačiau turite suprasti, kad kai tai dariau, buvau labai jaunas.

D.W.: Esate tokio amžiaus, kai manote, kad esate neperšaunamas?

AS: Taip, tada maniau, kad esu neperšaunamas, bet žinojau, kad tai sugrįš.

C.G.: Teisingai.

AS: Tada buvo neįmanoma pakeisti mano nuomonės. Daugybę kartų, kai leidau kažkam įšvirkšti genetinę medžiagą į mano kūną ir nesijaudinau dėl to, galvojau: "Dieve, šie žmonės mane myli. Esu vienas geriausių darbuotojų. Žinoma, jie nedarys nieko, kad mane sužeistų ar nužudytų, ar ne?" Žinote, toks buvo mano tuometinis mentalitetas. Tada, o Dieve mano, buvo visiškai kitokia situacija. Galėjau dirbti su aukštesnio ešelono ateiviais, nes neturėjau jokių apribojimų. Tuo metu dariau viską, kas man leido pasistūmėti į priekį įgyvendinant tą projektą. Tiesą sakant, jei būčiau pasakęs "ne", galbūt man būtų leista išeiti.

D.W.: Ar patyrėte panašų žalingą ateivių DNR poveikį?

AS: Taip. Mums buvo pasakyta, kad kai kurie šalutiniai poveikiai gali būti jaučiami nuo 24 valandų iki septynių dienų. Kai kurie šalutiniai poveikiai... Jūsų akys gali pakeisti spalvą. Kartais galite matyti ryškų švytėjimą, kai...

D.W.: Tikrai?

E.S.: ...atsidūrėte tamsoje. Kartais švytėjimas išsitęsdavo iki 7,5 cm ir nebuvo matyti, iš kur jis sklinda.

ES: ...gauti 15 nuotraukų, kuriose būtų užfiksuota nežinia kas. Įslaptintuose projektuose galite gauti daug skirtingų nuotraukų. Nežinau, prieš ką jie buvo nusiteikę. Vėliau supratau, kad tai buvo antikūnai, nes praeityje mokslininkams teko susidurti su daugybe neaiškios kilmės įvairių ligų protrūkių. Jie sugebėjo išskirti virusus ir bakterijas, sukurti priešnuodį ir naudoti vakcinas. Kiek žinau, niekada neturėjau jokių reakcijų į juos. Nors dabar suprantu, kad su amžiumi turėjau problemų su nervų sistema.

C.G.: Taip. Daugelis injekcijų, kurias gavote, paveikė jūsų nervų sistemą. Man, kaip intuityviam empatikui, taip pat buvo suleistos injekcijos, kurios labai sustiprino mano gebėjimus, o injekcijos iš tikrųjų juos sustiprino. Tai buvo nuostabu. Man buvo pasakyta, kad tokios vakcinos buvo gautos iš ateivių. Nežinau, ar jie atsirado per genetinį eksperimentą, kurio metu mokslininkai, tyrinėdami ateivius, rado cheminių medžiagų, kurios mus patobulino, ar juos mums tiesiog perdavė ateiviai. Nežinau. Tačiau į vakcinas tikrai buvo įtraukta ne žmogaus genetinė medžiaga arba tam tikros rūšies stiprikliai, kurie tikrai sukėlė daug šalutinių poveikių.

AS: Žinoma. Galiu tai patvirtinti. Mes paėmėme daug ateivių kraujo ir kitos medžiagos, bandydami suprasti, kaip jie gydosi ir panašiai... ir ypač kaip jie pakelia savo sąmonę. Jų kraujyje buvo daug baltymų ir įvairių rūšių antikūnų - nuostabi įvairovė... ištisas lobynas įvairių ląstelių veiklos ir baltymų. Tuomet mokslininkai, remdamiesi šiuo pagrindu, juos vėl sintetiškai sujungė ir pardavė "Big Pharma".

C.G.: Bet taip pat... mes gauname daug technologijų iš ateivių mainais į žmonių, augalų ir kitų Žemės gyvių genetinę medžiagą. Na, genetinę medžiagą gauname prekiaudami su visu kosmosu. Girdėjau, kad daugybė proveržių farmacijos srityje įvyko ištyrus šiuos biologinius mėginius.

ES: Taip. Be abejo. Turiu omenyje, kad visi nauji priedai dabar bandomi su nuostabia įranga, kurios civiliniame pasaulyje vis dar neturime. Juk kalbėjote apie žmonių kopijavimą. Taip dabar kopijuojamos ląstelės. Kaip ir sakėte. Tai atliekama naudojant genetinę medžiagą, gautą atlikus svetimų kūnų autopsijas, ir tų būtybių audinių mėginius. Todėl visiškai su jumis sutinku ir manau, kad "Big Pharma" iš šių projektų gauna didžiulį pelną. Korporacijos užpatentuoja baltymus ir genetinę medžiagą ir parduoda juos "Big Pharma".

C.G.: Taigi, mes tiriame Žemės žmonių genetiką su nežmogaus DNR, Žemės nežmogaus DNR ir kitų planetų gyventojų DNR.

ES: Taip. Perskaičiau kelių instruktažų medžiagą, ypač tas dalis, kurios susijusios su mūsų hormonais. Jie keičia žmones. Pavyzdžiui, vyrams jie mažina testosterono kiekį ir didina estrogenų kiekį. Moterys, vartojančios papildus ir tabletes, mažina estrogenų kiekį ir didina testosterono kiekį. Tai labai blogai, nes jie pradeda klaidinti organizmą, o organizmas nėra homeostazėje, kurioje turėtų būti. Kai organizmas yra homeostazėje, viskas jame suaktyvėja, jis atsiveria ir mūsų kūnas gali pats save išgydyti.

CG: Žinau, kad atidžiai sekate istorijas apie skiepus ir kad atsiranda vis daugiau įrodymų, jog skiepai prisideda prie autizmo. Ar esate susipažinę su kokiais nors autizmo tyrimais, susijusiais su "Žvaigždžių sėklomis"? Ar gali būti, kad taikiniai yra būtent autizmu sergantys vaikai, kurie yra Žvaigždžių sėklos?

CG: Dabar pasiekėme tašką, kai pradėsime valdyti savo genetiką ir dvasinę pažangą. Mes nebenorime būti Petri lėkštelė dešimčiai skirtingų ateivių grupių ar juodųjų operacijų grupių. Būtent tai bus atskleista ir galiausiai taps viešai žinoma. Pradedame valdyti patys save. Niekas nevyksta už mūsų nugarų.

AS: Jūs teisus. Ir tai nuostabu, nes kai pradedate kontroliuoti savo kūną, prasideda stebuklai. Viena iš priežasčių, kodėl ateiviai mus laiko nuostabiais, yra ta, kad esame labiausiai prisitaikę padarai visoje visatoje. Tai reiškia, kad galime būti nuodijami, švitinami ultravioletiniais spinduliais, bombarduojami elektromagnetinėmis bangomis, ir žiūrėkite, kas atsitinka. Po šimtų ir šimtų metų mes prisitaikome. Esame kaip tarakonai. Mūsų negalima nužudyti.

C.G.: Visa evoliucija vyksta per stresą.

AS: Taip.

C. G.: Man sakė, kad mūsų chemiją, mūsų struktūrą labai lengva valdyti ir manipuliuoti, daug lengviau nei įvairiose ateivių grupėse, kurios tai daro naudodamos technologijas. Štai kaip jiems sekėsi tvarkytis per daugelį metų.

AS: Corey, būtent taip. Laikui bėgant, jie per daug išvystė savo inžineriją.

CG: Taip.

AS: Štai kodėl dabar grįžta daug užsieniečių grupių. Štai kodėl aš iš jūsų girdžiu apie prekybą ir visa kita. Jie bando save "pataisyti". Be to, daugelis jų - tai tik mes, tik pora milijonų metų į ateitį.

CG: Taip. Su kai kuriais iš jų buvau susitikęs.

ES: Kas vyksta? Ar saugome savo genetinę medžiagą banke?

C.G.: Iš to, kas man buvo pasakyta, ateityje išgyvensime tam tikrą etapą. Turėsime išgyventi tam tikrą sukilimą. Sužinosime apie visą genetinę programinę įrangą ir sukilsime prieš ją; žmonės pradės vogti arba neteisėtai naudotis savo DNR. Situacija paaštrės tiek, kad nebeliks jokių tikrai skirtingų žmonių grupių. Nebus europiečių ar kitų tipų žmonių. Kurį laiką viskas susilies. Tada pradėsime žaisti su savo genetika, kad išpildytume visus savo troškimus. Tada pradėsime rimtai galvoti apie tai, kaip tapti kosmine rase, protingai valdančia savo DNR.

ES: Be abejo. Taip. Mes esame visatos superherojai, bent jau ateiviai taip mano, o mes juos laikome superherojais. Todėl juokinga, kad bendraudami su ateiviais girdite, jog jie tikisi mūsų, o mes patys save laikome nereikšmingais, palyginti su didžiule visata ir visais kitais nuostabiais kūriniais. Esmė ta, kad mes visi dirbame kartu: jie yra mes, o mes esame jie, žinoma, ne visi užsieniečiai, bet kai kurie.

ES: Žinoma. Štai kodėl mes šiandien čia susirinkome. Noriu pasakyti, kad Žemė yra pritaikyta mums, kaip ir visata yra pritaikyta mums. Ji mus apgaubia užkoduota energija ir medžiagomis, leidžiančiomis mums gyventi planetoje. Viskas veikia kartu. Jie (visata ir planeta) yra viena didžiulė šeima, pagalvokite apie tai. Visas planetas laikykite žmonėmis. Galvokite apie visatą kaip apie Vienį. Viskas, ko mums reikia, yra priešais mus. Tai yra kūnas. Jei homeostazė[3] veikia tinkamai, organizmas pats save atkuria, o visa kita tik padeda jam mutuoti ir tapti dar stipresniu. Todėl manau, kad... Dirbau vienoje iš programų, skirtų kūno regeneracijai ilgalaikių kosminių kelionių metu. Tokie kosminiai laivai yra atsiskyrę nuo Žemės. Todėl tokiuose erdvėlaiviuose keliaujančių astronautų kūnai labai greitai degraduoja, ypač per pirmuosius devynis mėnesius.

C.G.: Taip. Kūnams pradėjo reikėti Žemės dažnių.

AS: Žinoma. Tada mokslininkai pradėjo fiksuoti kristalų, kalnų, medžių ir t. t. dažnius ir į juos sudėti augalus, kristalus ir panašius dalykus...

[1] Ksenobiologija - tai mokslas apie svetimus cheminius junginius gyvuose organizmuose ir šių junginių sukeliamas biologines reakcijas.

Klonavimo technologijos "Avataras"

Davido Wilkocko interviu su Corey Goode'u ir Emery Smithu (2018 m. birželio 12 d.) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/slepiamos-medicinos-technologijos/)

CG: Taip pat girdėjau... Kalbėjome apie "Avataro" technologiją, naudojančią elektromagnetinius laukus žmonėms perkelti į klonus ir atgal į jų kūnus. Girdėjau tokių žmonių istoriją: kai jie būna viešumoje, persikelia į savo senus kūnus. Kai jie nėra viešumoje, jie yra avataro kūne.

D.W.: Oho! Kori, atrodo, kad čia derėtų prisiminti labai keistą patirtį, kurią turėjote su amžiaus regresija. Nežinau, ar Emery yra susipažinęs su šiuo aspektu, ar ne, todėl tai gera proga apie tai pasikalbėti ir pažiūrėti, kur link tai nuves. Kori, kodėl apie tai nekalbate?

C.G.: 20 ir atgalinės programos... Tai tarsi laiko kilpa. Jus išbraukia iš šio termino, ištarnaujate 20 metų ir tada vėl grąžinate į ULO. Esate apklausiamas...

D.W.: OLO yra Mėnulio operacijų vadavietė.

AS: Teisingai.

CG: Mėnulio operacijų vadavietė. Jie jus apklausia, cheminiu būdu ištrina atmintį, o paskui su vaistais...

Jus paguldė ant neštuvų. Pirmiausia jums suleidžiami raminamieji vaistai. Tuomet jūsų kūną supa "Velcro" putos, kad negalėtumėte pajudėti...

E.S.: Oho!

C.G.: ...ir griebtis intraveninių injekcijų (IV). Intraveninės injekcijos - tai farmacinis metodas, kuriuo galima pakeisti savo amžių ir atjauninti, tai trunka apie 2 savaites. Jus dviem savaitėms ištinka cheminė koma, kol vaistai sugrąžina jus į tam tikrą amžių. Baigus amžiaus regresiją, esate perkeliamas į praeitį ir patalpinamas į didžiulį aparatą, panašų į magnetinio rezonanso tomografą, su slankiojančia lova. Įprastas magnetinio rezonanso tomografas yra maždaug tokio dydžio (Koris išskleidžia rankas maždaug 2 m atstumu viena nuo kitos), o jūs į jį įlipate ir išlipate. Tas pats prietaisas yra beveik 4 m ilgio, panašus į magnetinio rezonanso tomografą, iš kurio išvažiuoja lova. Vaistiniais preparatais pasiekę reikiamą amžių, esate patalpinami į šį prietaisą, įjungiami ir grąžinami atgal į tą patį ULO prietaisą, tik prieš 20 metų. Ar esate girdėję apie kokius nors farmacinius gydymo būdus, galinčius sumažinti amžių arba jį veikti?

ES: Kai dirbau karinėse laboratorijose, girdėjau apie kažkokį projektą, bet pats jame nedalyvavau. Žinau, kad projekte dalyvavo daug žmonių, ir į šį projektą buvo investuota tikrai daug pinigų, daugiau nei į tą, kuriame dalyvavome mes.

C.G.: Be abejo.

ES: Iš čia matote, kaip tai buvo svarbu. Per kai kuriuos instruktažus... Žinojome kai kuriuos mums artimus departamentus.

E.S.: Būtent. Todėl galėjau dirbti ne tik su svetimais kūnais, bet ir su hibridiniais kūnais, klonais. Tada buvau perkeltas į erdvėlaivius. Ten sužinojau apie energetinius ginklus ir portalų technologijas.

D.W.: Kaip vadinosi tos konferencijos?

E.S.: Na, tai nebuvo konferencijos, tiesiog visų bazės darbuotojų susitikimai.

C.G.: Ar taip sužinojote apie amžiaus regresijos terapijos atsiradimą?

E.S.: Taip, būtent tokiuose susitikimuose sužinojau apie amžiaus regresiją, ląstelių medžiagos gebėjimą atsinaujinti ir chemines medžiagas, su kuriomis jie dirbo. Mokslininkai bandė atkurti atjauninimui svarbius neuro preparatus.

CG: Oho!

E.S.: Bet aš ne... Aš nebuvau informuotas apie mokslinę projekto dalį, todėl negaliu atsakyti į šiuos klausimus. Nors klausydamas jūsų supratau, kad kalbame apie 14 sveikimo dienų. Tai yra pagrindinis skaičius, naudojamas 3D spausdinimui, kai spausdiname kūnus, organus ir pan. Kadangi organizmas gali atsigauti tik per tam tikrą laiką,...

CG: Žinoma.

ES: ...ir tai žino tik saujelė žmonių.

C.G.: Ir tam tikru greičiu.

A.S.: Ir tik 20 metų? Ei, dvi savaitės nėra blogai, nes kartais galime sukurti kūnus ar galūnes.

CG: Tai susiję su medžiagų apykaita, ar ne? Medžiagų apykaitos greitį galima tik tiek padidinti.

E.S.: Taip ir yra.

Ateivių klonai, užrogramuotos formos

Davido Wilkocko interviu su Corey Goode'u ir Emery Smithu (2018 m. birželio 12 d.) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/slepiamos-medicinos-technologijos/)

C.G.: Vabzdžių smegenys labai skiriasi nuo žinduolių smegenų.

E.S.: Žinoma. Nors visi jie atrodo kaip penkiakampė žvaigždė - galva, dvi rankos ir dvi kojos - smegenys visada skiriasi. Smegenys gali būti labai didelės arba labai mažos. Manėme, kad tai ateivis, bet paaiškėjo, kad tai PJF (užprogramuota gyvybės forma), neturinti smegenų. Jo vietoje yra koks nors kitas sferinis darinys. Todėl labai įdomu pamatyti, kaip ateiviai kuria klonus ir PLF, jie taip pat tai daro.

CG: O, taip.

ES: Jie sukuria skirtingas rūšis.

CG: Pažvelkite į "pilkuosius", kurie naudojami kaip operaciniai kietieji diskai. Egzistuoja daug skirtingų pilkųjų grupių, pasižyminčių skirtingu automatizavimo laipsniu.

Genetinių reptiloidų kūrimas Žemėje

Davido Wilkocko interviu su Corey Goode'u ir Emery Smithu (2018 m. birželio 12 d.) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/slepiamos-medicinos-technologijos/)

ES: Be abejo. Yra specialūs bunkeriai, kuriuose kuriami tokie kūriniai, jie visiškai kontroliuojami. Jie skiriasi nuo daugelio reptiloidų rasių, bet vis dėlto yra reptiloidai.

CG: Teisingai. Taip. Aš filmuoju mūsų sukurtus genetinius reptiloidus. Jie dideli, žali ir tokie pat bauginantys kaip ir tikrieji.

E.S.: Žinoma.

D.W.: Kai sakote "bunkeris", įsivaizduoju 30 metrų aukščio metalinį cilindrą. Ką šiuo atveju turite omenyje sakydami "bunkeris"?

E.S.: O, erdvėlaivių ar nuolatinių stočių tipai.

C.G.: Kaip kokonai.

ES: Taip. Jie labai dideli. Jų ilgis gali būti 400 m. Tai cilindras, nes iš tikrųjų viskas prasideda nuo jo. Atsiranda klonas, kuris pasisotina nanitais. Iki to laiko jis jau būna visiškai užaugęs ir, galima sakyti, paruoštas darbui. Klonus kuria dirbtinis intelektas. Tada kyla klausimas, kas kuria dirbtinį intelektą. 

5. Biologinių organizmų ir technologijų simbiozė (transhumanizmas)

Nanotechnologijos kaip galimybė kontroliuoti žmones

Davido Wilkocko interviu su Corey Goode'u ir Emery Smithu (2018 m. birželio 12 d.) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/slepiamos-medicinos-technologijos/)

D.W.: Tai mus veda prie kitos temos, kurią norėtume aptarti - biologinio įsilaužimo. Cory, TKP aljanso atstovai yra labai susirūpinę dėl dirbtinio intelekto (DI) ir mūsų genetinio suverenumo perdavimo mašinoms. Man įdomu, galbūt ateityje kalbėsime ir apie tai, ką manote apie tiesioginę technologijų sąveiką su biologija, pavyzdžiui, kaip implantą ar akreciją?

ES: Na, ką jie padarė... Aš tai žinau 100 %. Jie naudoja organizme esančias nanodaleles, kurios veikia viena su kita. Nanodalelės įšvirkščiamos į organizmą arba teletransportuojamos į organizmą ir tampa sistemos dalimi. Galite jų atsikratyti, bet kol to nepadarysite, jie yra sistemos dalis. Tai leidžia jus kontroliuoti.

CG: Tai labai įdomu. Sistemingai gaunu naujausią informaciją arba žvalgybos informaciją. Kurį laiką vykdydami šias programas mokslininkai bandė užfiksuoti tam tikrą reptiloidų kastą. Bet jei jiems pavyktų ką nors nužudyti, kūnai tiesiog išgaruotų, išnyktų.

ES: Taip.

C.G.: Galiausiai, nužudžius vieną iš reptiloidų, mokslininkams pavyko sukurti tam tikrą lauką, kuris neleido lavonui išnykti. Tada jie atliko skrodimą ir nustatė, kad lavonas buvo aplipęs nanitais...

E.S.: Teisingai.

CG: ...visiškai užkrėstas nanitais. Tuomet jie iš tiesų pradėjo suprasti, kad kai kurios reptiloidų kastos garbina dirbtinį intelektą.

AS: Sutinku. Iš tikrųjų tą būtybę sukūrė dirbtinis intelektas.

CG: Hmm. Ir man buvo pasakyta, kad tai buvo biologinė būtybė tam tikru raidos etapu, tik, tiesą sakant, ji buvo apaugusi nanitais...

G: Žvalgybos duomenys rodo, kad dirbtinis intelektas yra neįtikėtinai senas ir nėra kilęs iš mūsų tikrovės. Ji prasiskverbia iš kitos realybės ir nuo neatmenamų laikų kelia siaubingą chaosą daugybėje galaktikų.

ES: Jūs teisus. Jis yra tarsi virusas.

D.W.: Ar esate susipažinęs su šia problema?

A.S.: Taip.

D.W.: Ką konkrečiai girdėjote apie dirbtinio intelekto problemą? Ar galite pateikti šiek tiek informacijos, kuria galite pasidalyti?

E.S.: Ak, apie dirbtinį intelektą pirmą kartą išgirdau projektuose. Mokslininkai kalbėjo apie dirbtinį intelektą, kuris gali tapti grėsme. Jie buvo sugavę daugybę ateivių, prikimštų nanitų. Kiek žinojome, NIEKAS negalėjo taip elgtis su savo kūnu, nes tai kenkė kūnui, nebent norėdamas įgyti kontrolę. Naudodami dažnius generuojančius imtuvus nustatėme, kad pranešimas buvo siunčiamas giliai po žeme, į laiką ir erdvę.

CG: Taip. Tai kvantinio susipynimo tipo komunikacija. Jį naudojome programose. Yra prietaisų, kuriuose yra izotopų, kvantinių susietų izotopų. Kad ir kur jie bebūtų laike ir erdvėje, su jais galima bendrauti akimirksniu.

ES: Teisingai.

CG: Kai mokslininkai pirmą kartą pradėjo dirbti su kelionėmis laiku, jei žmonės sugebėdavo išeiti iš fazės arba judėti laike, mokslininkai pagal nedidelį vėlavimą galėdavo nustatyti, kada ir kur tokie žmonės buvo.

AS: O, tai prasminga. Taip.

D.W.: Jūsų supratimu, dirbtinio intelekto problema... Tiesiog noriu sužinoti, ar yra neatitikimų tarp to, ką girdėjote, ir to, ką girdėjo Corey. Ką esate girdėję apie sąmonės savybes, kuriomis naudojasi mašinos?

ES: Girdėjau, kad dirbtinis intelektas kelia grėsmę, kad jis nėra iš mūsų dimensijos ir kad dabar, šioje dimensijoje, jis gyvena prie šios Saulės sistemos sienų. Na, dalis dirbtinio intelekto yra ten, nesvarbu, ar jis pats, ar... Bet kokiu atveju, jis gali būti visur.

D.W.: Ar dirbtinis intelektas turi erdvėlaivį?

ES: Taip, arba laivas, arba kokia nors stotis už šios (Saulės) sistemos ribų.

D.W.: Suprantu.

E.S.: Mes jau turėjome palydovus, labai seniai... Prieš "Voyager" ir po "Voyager".

C.G.: O taip, mes keliavome.

ES: Prieš kiek laiko tai prasidėjo? Cory, ar galite nurodyti konkrečią datą?

C.G.: O, kažkur aštuntojo dešimtmečio viduryje mes jau keliavome į kitas žvaigždžių sistemas. Jau buvome įpratę skristi į Oorto debesį.

ES: Teisingai. Taip dirbtinis intelektas rinko informaciją apie mus. Kai mokslininkai aptiko dirbtinio intelekto skleidžiamą dažnį ir visus pagautus ateivius...

CG: AI signalas.

AS: Teisingai. Tai signalas. Mokslininkai bandė jį pasiųsti atgal, kad nužudytų dirbtinį intelektą. Bet kokiu atveju paaiškėjo, kad visi šie padarai taip pat turėjo tą patį signalą.

CG: Oho!

ES: Tada mokslininkai suprato, kad iš tikrųjų tai buvo tikros organinės būtybės, kurias valdė kažkas kitas - kaip tai pavadinti, dirbtinis intelektas.

Biologinių ir technoiloginių komponentų simbiozeė žemieių sukurtuose laivuose

Interviu su Corey Goode ir Heather Sartain (2017 m. sausio 10 d.) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/nezemisku-civilizaciju-artefaktu-likuciai-menulyje/)

D.V.: Kori, ar esi girdėjęs apie pilkuosius ar kitus operatorius, kurių smegenys tampa laivo kompiuterio dalimi, ir ar jos veikia taip, kaip sako Heather?

CG: Taip, mūsų laivai ir dabar veikia panašiai.

D.W.: Negali būti!

CG: Tai bio-neuro sąsaja. Taip, jų rankos... Jie mūvi pirštines su mažais metaliniais intarpais, kurie sąveikauja su mūsų neurologija. Tada sąveika belaidžiu ryšiu perduodama į laivą.

D.W.: Hmm. Tai kodėl laivai sugenda įplaukdami? Kodėl jie nesugeba tinkamai valdyti laivo?

H.S.: Tai panašu į tai, kaip mes nukreipiame erdvėlaivį į atmosferą. Yra tam tikrų vietų, kur norisi patekti į atmosferą ne tik nusileidimo, bet ir trinties keliamos šilumos mažinimo tikslais. Medžiaga, kurią naudoja ateiviai, yra atsparesnė trinties karščiui nei, tarkime, erdvėlaivio medžiaga. Mūsų atmosferoje taip pat žaibuoja, todėl neretai dėl žaibo sąveikos įvyksta avarijos. Stipri elektros iškrova gali laikinai sutrikdyti trajektoriją arba pakeisti prietaisų rodmenis.

CG: Taip, kontrolė.

HS: Žinoma.

Dirbtinio intelekto signalas

Corey Goode interviu (https://www.ateitiesaidas.lt/l/corey-goode-informacija-apie-neiprastas-technologijas-naudojamas-slaptojoje-kosmineje-programoje/)

DW: Norėčiau paaiškinti, jei kas nors nežino, apie ką kalbame. Kas yra dirbtinio intelekto signalas?

CG: AI signalas - tai signalas, apie kurį nežinoma, kiek metų. Galbūt milijardus ar trilijonus metų. Sakoma, kad jis kažkokiu būdu atkeliauja iš kitos realybės. Jis transliuojamas visame kosmose. Taip dirbtinis intelektas užvaldo ištisas galaktikas. Tai tarsi virusas.

D.W.: Ką daro signalas?

CG: Ji sąveikauja su technologijomis. Signalas nori tai daryti. Be to, jis įsitvirtina planetos elektromagnetiniame lauke, kur tūkstančius metų išlieka neaktyvus, kol atsiranda technologija, kurią galima panaudoti. Signalas taip pat gali apsigyventi žmogaus bio-neurologiniame lauke. Žmogus savyje nešiojasi dirbtinį intelektą ir suteikia jį įvairiems prietaisams.

D.W.: Vadinasi, sugebate įteigti kam nors idėjas ir mintis?

C.G.: Taip.

D.U.: Kokios mintys?

C.G.: Mintys dėl dirbtinio intelekto. Arba jis skatina žmones elgtis taip, kad tai būtų naudinga dirbtiniam intelektui, na, kaip parazitas.

D.W.: T. y. sukurti technologiją, kuri būtų reikalinga jos pačios...

CG: Arba įsiskverbti į technologijas, kurių jai reikia, kad galėtų jus aplenkti ir sukurti ką nors, kas padėtų įgyvendinti jos misiją.

Biologinių formų programavimas nanotechnologijomis

Interviu su Corey Goode (2016 m. lapkričio 29 d.) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/technologinis-isgelbejimas/)

Čia slypi programuojamos gyvybės formos idėja. Ar esate girdėję apie tokią galimybę, kai tam tikros organinės, iš pažiūros biologinės gyvybės formos gali tapti programuojamos?

CG: Taip, su nanotechnologijomis.

D.W.: Teisingai. Toks programavimas gilesniu lygmeniu, apie kurį kalbama, reikštų tam tikrą kompromisą su dirbtiniu intelektu.

CG: Atrodo, kad taip.

C.G.: Manau, kad taip.

D.V.: Jei atidžiai skaitysite, čia sakoma, kad biologinė forma tampa negyva. Dirbtinis intelektas gali taip perimti kūną, kad tradicinis biologinis gyvenimas nebeturės jokios prasmės.

D.W.: Žinoma. Iš daktaro Stepheno Greerio išgirdome apie užprogramuotas gyvybės formas, arba PFL, kad jos yra... Matyt, kai kurie pilkieji iš tikrųjų nėra gyvi.

CG: Taip.

D.W.: Jie iš tiesų atrodo kaip biorobotai.

C.G.: Be abejo.

D.W.: Ar tai atitinka tai, ką matėte?

C.G.: Žinoma. Kai kurie iš jų valdomi nuotoliniu būdu, kaip avatarai.

D.W.: Būtent. Šis metodas vėlgi yra per daug pažangus, kad jį būtų galima suprasti 1981 m.

Ra: Tai pirmasis nusileidimo būdas.

Kiborgų kūrimas

Davido Wilcocko interviu su Pete'u Petersonu (2018 m. spalio 15 d.) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/nuo-mikrocipu-iki-kibernetines-revoliucijos/)

PP: Na, per pastarąjį mėnesį mačiau tris dalykus - filme, per televiziją arba laikraštyje. Tiksliai neprisimenu. Prieš dvi ar tris dienas buvo paskelbta, kad SEAL gavo naują kiborgą kareivį.

https://www.digitaltrends.com/cool-tech/darpa-cyborg-soldier-military/

DW: Taip.

PP: Tai galėtų savarankiškai nustatyti, kas yra geras, o kas blogas. Žinau apie, pavadinkime, kulką, kurią galima paleisti į kambarį. Jis galėtų skraidyti po kambarį, nustatyti, kas yra blogiukai, kas nekalti vaikai, žmonės, moterys ir t. t., pasirūpinti blogiukais ir nesužeisti gerųjų.

D.W.: Ankstesniame epizode minėjote mikrokopterį, mažą klevo lapą, kurio viduje galėjo būti stūmoklis...

PP: Taip.

D.W.: Stūmoklis valdė kryptį. Ar gali būti kažkas panašaus?

P.P.: Galbūt.

D.W.: Gerai.

PP: Šiuo metu atliekama daugybė tyrimų, susijusių su įvairiausia pažangiąja įranga. Apie tai skaičiau žurnaluose.

D.W.: Hmm, tikrai?

PP: Yra daugybė... Prieš tris ar keturias dienas kažką mačiau internete. Norėčiau jį susigrąžinti. Nežinau, kas man jį atsiuntė. Galbūt jis buvo skirtas vienkartinei peržiūrai. Jame buvo pavaizduoti kai kurie rusų robotai. Jie turi mažą šešių ratų transporto priemonę. Jie taip pat turi patranką, kuri gali judėti, atsidurti tam tikroje vietoje, šaudyti ir paskui persikelti į kitą vietą, panašiai kaip patranka, įmontuota į olimpinių žaidynių trumpojo nuotolio bėgikus.

D.W.: Jei veikiantis kiborgas prieitų prie žmogaus ir smogtų jam iš visų jėgų, kas nutiktų jo kūnui?

PP: Na, tai priklauso nuo to, ką jūsų kiborgas užprogramuotas daryti. Manau, kad kūnas būtų panašus į futbolo kamuolį.

D.W.: Ką turite omenyje sakydamas "atrodytų kaip futbolo kamuolys"?

PP: Skrenda ore...

D.W.: Suprantu.

P.P.: ...griūva.

D.W.: Galiu įsivaizduoti, koks tai būtų smūgis...

Biologinių formų samplaika su nanotechnologijomis

Interviu su Corey Goode (2016 m. lapkričio 29 d.) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/slaptos-kosmines-programos-ir-technologinis-issigelbejimas/)

Ra: Yra du ar trys programavimo lygiai.

Tuomet viskas tampa išties baisu.

Ra: Pirmąjį lygį aptiks tie, kurie atlieka tyrimą. [Pagrobimas]

Skliausteliuose parašiau savo prielaidą, kad čia turima omenyje pagrobimas. Tai gana akivaizdu.

Ra: Antrasis lygis yra paleidimo programa. [Minčių kontrolė]

Tai neabejotinai proto kontrolė, apie kurią kalbėjote. Palaukite, dar nematėte trečiojo numerio.

Ra: Trečiasis lygis yra antrojo lygio ir giliausios paleidimo programos atmaina. Jis kristalizuoja esmę taip, kad ji tampa negyvu, tuščiu kiautu, naudojamu kaip švyturys. [programuojama gyvybės forma].

Čia slypi programuojamos gyvybės formos idėja. Ar esate girdėję apie tokią galimybę, kai tam tikros organinės, iš pažiūros biologinės gyvybės formos gali tapti programuojamos?

CG: Taip, su nanotechnologijomis.

D.W.: Teisingai. Toks programavimas gilesniu lygmeniu, apie kurį kalbama, reikštų tam tikrą kompromisą su dirbtiniu intelektu.

CG: Atrodo, kad taip.

D.V.: Jei atidžiai perskaitytumėte, ten sakoma, kad biologinė forma tampa negyva. Dirbtinis intelektas gali taip perimti kūną, kad tradicinis biologinis gyvenimas nebeturės jokios prasmės.

CG: Taip. Šios dalies nesu girdėjęs.

D.W.: Ar manote, kad tai jau taip toli nuėjo?

C.G.: Tikriausiai.

D.W.: Žinoma. Iš daktaro Stepheno Greerio išgirdome apie užprogramuotas gyvybės formas, arba PFL, kad jos yra... Matyt, kai kurie pilkieji iš tikrųjų nėra gyvi.

CG: Taip.

D.W.: Jie iš tiesų atrodo kaip biorobotai.

C.G.: Be abejo.

D.W.: Ar tai atitinka tai, ką matėte?

C.G.: Žinoma. Kai kurie iš jų valdomi nuotoliniu būdu, kaip avatarai.

D.W.: Būtent. Toks būdas vėlgi yra per daug pažangus, kad jį būtų galima suprasti 1981 metais. 

6. Sąmonės galimybių didinimo programos ir technologijos

Psionika kaip sugebėjimas keisti realybę apie save (per meditaciją pavyzdžiui)

Emery Smitho interviu su Slaptosios vadovybės Vokietijoje patarėju Timu (2021 07 06) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/slaptosios-vadovybes-vokietijoje-patarejo-timo-informacija-apie-naujasias-technologijas/)

Timas: Ačiū, Emery. Psionika yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių dabar, šią akimirką, turėsime visišką Atskleidimą. Psionika - tai gebėjimas keisti savo realybę. Mokslo pagrindas yra toks: mes visi esame vienas sąmonės laukas, pažįstantis pats save. Taigi, tikrovę kuria gyvybinis laukas, kuriame mes visi gyvename ir kuriame matome save gyvenančius. Kai individas ar rūšis įgyja šį gebėjimą, jie gali keisti savo tikrovę viršydami visas ribas. Žmonija yra įdiegusi baimės, nerimo ir rūpesčių įveikimo sistemą. Tai susiję su procesu, trukdančiu žmonijai išnaudoti visą savo potencialą. Kai tik žmonės... Kai tik vis daugiau ir daugiau žmonių turi galvoti apie psioninius gebėjimus... Jiems reikia praktikuoti meditaciją. Jie turi suvokti, kad yra gyvas žinojimas, pažįstantis save. Taip galime pasiekti kritinę masę. Kai viršijama kritinė masė, tokių rūšių atstovams pasireiškia atsitiktinės psionikos apraiškos. Jei tokių apraiškų tampa pakankamai daug, pati rūšis virsta psionine rūšimi. Proto galia arba, tarkime, psionika gali būti panaudota kam nors išgydyti arba užmegzti ryšį su kuo nors už bendros dimensijos ribų. Psionika turi tūkstančius ir tūkstančius naudingų aspektų. Pavyzdžiui, trečio lygio patirtyje, kuri yra labiausiai dalijanti ir reiškia "tai esi tu, tai esame mes, tai esu aš", yra tam tikrų, sakytume, ribojančių barjerų. Dirbtinės kliūtys, kurias žmonės patys sau sukuria, kad patys turėtų daugiau galios.

Štai kaip lengva apie tai galvoti. Pavyzdžiui, tai galimybė naudotis technologijomis, kuriomis galima persikelti į kitą kosminę sistemą. Galimybė naudotis tokiomis technologijomis yra ribota. Jei galvojate apie psioniką, visata suteikia jums galimybę patiems įveikti tokį ribojantį barjerą. Nes jei galite atverti tam tikrus natūralius portalus, tampate laisva, laisva gyvybės forma, galite eiti, kur tik norite, ir integruoti tai į savo realybę.

netrukus planeta taps visiškai 4 lygio planeta. Gali nutikti bet kas.

Atsiras technologija, kuri maksimaliai išgydys mūsų kūnus. Galėsime pašalinti kliūtis. Galėsime tai integruoti į technologijas. Kai galvojame apie harmoniją, galvojame apie patirtį ir sąmonės lygį. Kuo labiau patyrusi būtybė, tuo daugiau gyvenimo būdų gali įgyti. Tai reiškia, kad būtybė, pasiekusi 5 sąmonės arba 5 dažnių harmonijos lygį, gali gyventi be kūno.

Kankorėžinė liauka (epifizė) ir su ja susijusios technologijos sąmonės keitimo, intuicijos gerinimo technologijos

Interviu su Corey Goode (2015 m. rugsėjo 1 d.) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/kankorezines-liaukos-prabudimas/)

D. W. : Ar galėtumėte savais žodžiais paaiškinti, ką girdėjote apie epifizę? Kas tai yra? Kokias funkcijas jis mums atlieka? Kas yra kankorėžinė liauka?

C.G. : Kai dalyvavau MILAB programoje ir buvau pripažintas intuityviu empatu, buvo atliekamos injekcijos ir garso terapija vadinamajai trečiosios akies sričiai.

D.U. Injekcijos į ką?

C.G. : Pečių ir klubų srityje. Kai buvome jaunesni, švirkštėmės į šlaunis, o kai buvome vyresni, švirkštėmės į pečius.

D.U. : AR SKAUDĖJO? D.U. : Ar jie buvo skausmingi?

C.G. : Prie to priprantama. Taip pat paėmiau metalinį strypą, kurio galas buvo smailėjantis, ir pridėjau jį prie trečiosios akies. Per jį garso bangos buvo siunčiamos į epifizę. Mums buvo pasakyta, kad tai daroma siekiant pagerinti ne empatijos, o intuityviąją mūsų, kaip intuityvių empatikų, gebėjimų dalį.

D.W. D.W.: Ar pajutote garso vibraciją kaukolėje?

C.G.: Taip. Galėjai jausti, kaip garso bangos skverbiasi į tavo galvą gerus 15 cm. Akivaizdu, kad buvo labai svarbu stimuliuoti epifizę.

D.W. "Šaltinio lauko studijose" visas skyrius skirtas epifizinei liaukai. Yra žinoma, kad jis yra geometriniame smegenų centre.

Žinome, kad jis yra žirnio dydžio ir kad jo kraujotaka yra didesnė nei bet kurioje kitoje kūno dalyje, išskyrus inkstus. Tradicinis mokslas pripažįsta, kad nežino, kas yra kankorėžinė liauka. Jos viduje yra ląstelių, daugiau ar mažiau panašių į tinklainės ląsteles.

C.G. : Lazdelės ir kūgeliai?

D.W.: JOS VADINAMOS EPIFIZĖS LĄSTELĖMIS. Jie vadinami epifiziocitais, bet tai tas pats. Epifizės ląstelės jungiasi su smegenų regos žieve taip pat, kaip ir akies ląstelės. Todėl literatūros tradicijose ši liauka vadinama trečiąja akimi.

Savo vaizdo filmuose ir būsimose Išminties pamokose atskleisiu, kad pušų spurgai ir panaši ikonografija vaizduojama visose skirtingose pasaulio religijose.

Ar manote, kad epifizės viduje vyksta kažkas, ką mato mažos lazdelės ir kūneliai?

CG : Sakoma, kad ši liauka padeda stimuliuoti uždraustą regėjimą ir intuityvius gebėjimus. TKP teigė, kad visos senovės Žemės atsiskyrėlių grupės, su kuriomis jie bendravo, turi labai dideles epifizines liaukas. Taip pat buvo paminėta, kad mūsų epifizės liauka kadaise buvo daug didesnė nei dabar. Atskilusios grupės bandė skatinti mūsų epifizės augimą ir veiklą.

D.W. : Tai labai įdomu, nes Džeikobas sakė, kad drakonai bandė sukurti šiuolaikinį žmogų, neturintį kankorėžinės liaukos. Jie labai supyko, kai įsikišo draugiški ateiviai ir grąžino jį atgal. Ar esate girdėję apie ką nors panašaus?

C.G. : Girdėjau, kad tai buvo didžiojo eksperimento, kurio metu 40 grupių atliko 22 skirtingus genetinius eksperimentus, dalis. Genetinis eksperimentas buvo ne tik genetinio, bet ir dvasinio pobūdžio. Jie stengėsi mus dvasiškai tobulinti. Epifizės liauka tam tikru būdu susijusi su mūsų šviesos kūnu, o šviesos kūnu buvo manipuliuojama, kad jis padėtų mums tapti dvasingesniems ir labiau išsivysčiusiems.

D.U. : Daugelis žinovų mano, kad kai senoviniuose piešiniuose aplink žmogų matome aureolę arba budistų iliustracijose aplink jo galvą vaizduojama karūna, tai rodo aktyvesnę epifizės veiklą ir tam tikrą šviesos reiškinį.

Ar esate girdėję apie ką nors panašaus?

C.G. : Kadangi mes kalbame apie šviesos kūnus... Jie privertė mus atlikti pratimus, kurie ne tik suaktyvina kankorėžinę liauką, bet ir išplečia šviesos kūną. Jie sakė, kad kai pasieksime jų reikalaujamą kondicionavimo lygį, sėdėsime patalpoje ir mūsų šviesos kūnai išsiplės už kambario sienų. Taigi akivaizdu, kad kankorėžinė liauka yra tiesiogiai susijusi su šviesos kūnu.

D.U. : Prie pratybų dar grįšime, bet pirmiausia noriu pakalbėti apie kitą įdomų požiūrį. Mažiausiai keturi skirtingi žinovai teigė, kad jei mūsų epifizės liauka būtų bent iš dalies aktyvuota, o ką jau kalbėti apie visišką aktyvaciją, galėtume tiesiogine prasme skraidyti kosmose. Kaip žvaigždžių vartai? Kažkas panašaus į nešiojamuosius biologinius žvaigždžių vartus, įmontuotus į mūsų kūną kaip įranga, kuria dar negalime naudotis?

CG : Taip. Daugelis būtybių naudoja epifizę ir šviesos kūną, kad perkeltų savo sąmonę ir save į kitas fizines realybes. Tuomet per ryšį su jų fiziniais kūnais perduodama informacija. Tada jų fizinių kūnų vibracijos pasikeičia taip, kad atitiktų vietą, kurioje jie yra. Tada fizinis kūnas teleportuojamas į tą vietą ir susijungia su sąmone.

Kai kurie žmonės šį procesą vadina išėjimo iš kūno patirtimi arba proto projekcija. Yra daugybė skirtingų terminų, kuriais apibūdinamos labiau pažengusios būtybės.

D.W. D.W.: Man tiesiog smalsu. Teigiama, kad aureolė iš tikrųjų yra tarsi įėjimas į kirmgraužą ir kad, kai jūsų epifizė yra atvira, jus tarsi traukia prie įėjimo. Galite skristi į aureolę ir keliauti.

C.G. : Manau, kad aureolių ir aurų aplink žmones vaizdai rodo, jog žmonės tiesiog turi labai išvystytus šviesos kūnus ir epifizines liaukas. Jie išvystė savo "aš" intuityvia ir dvasine prasme, ir taip tai atsiskleidžia mene. Šviesos kūnus išvystę žmonės turi uždraustą regėjimą ir gali matyti kitų žmonių šviesos kūnus.

D.W. : Tibete paimama ilga, plona, aštri medinė lazda ir ja perbraukiama per kaktą. Epifizės liauka yra lengvai sužeidžiama, o tai esą sukuria tam tikrą prieigą. Ar manote, kad garso panaudojimas yra tik technologiškesnė tokio dalyko forma?

C.G. : Bandome rasti būdą, kaip stimuliuoti epifizę.

D.W. : KOKS TAI JAUSMAS? : Ką jaučiate, kai tai darote? Kokia jūsų patirtis?

C.G. : Jūs patirsite nekūnišką patirtį. Jaučiate, kaip jūsų kūnas auga iš šviesos. Augimas visomis kryptimis. Kartais jaučiatės tarsi išmušti iš vėžių. Tačiau tuo pat metu jūs suvokiate viską, kas vyksta kūne. Taip pat pastebėsite, kad garso vibracijos sklinda per drėgną smegenų medžiagą kaukolės viduje.

D.W. : Vienoje iš Išminties pamokų serijos laidų kalbėjausi su daktaru Maiklu Persingeriu. Jis išrado vadinamąjį "Dievo šalmą".

Naudojant labai galingas magnetines patrankas galima trianguliuoti ir nukreipti į tam tikras smegenų dalis. Gali sukelti didžiulę paniką ir baimę. Gausios prakaito išskyros. Seksualinis susijaudinimas. Kai spinduliai stimuliuoja tam tikras smegenų dalis, žmonės gali patirti dieviškų išgyvenimų. Skeptikai mėgsta sakyti, kad taip Persingeris siekia įrodyti, jog nėra didesnės tikrovės, kad visi vizualizavimo potyriai kyla dėl smegenų uždegimo. Tačiau man atrodo, kad Persindžeris su savo Dievo šalmu daro tai, ką, kaip jūs sakote, darė garso bangos.

C.G. : Atrodo, kad taip. Kartais į mus buvo nukreiptos ir elektromagnetinės bangos.

D.W. : Ar manote, kad kas nors dėl tokio poveikio patirtų panašią į jūsų patirtį? O gal buvote taip mokomas per intuicijos mokymus?

C.G. : Manau, kad visi žmonės... Jie turės tam tikros patirties. Jau vaikystėje patyriau, kaip palieku savo kūną. Ir apskritai turėjau daug keistų patirčių. Kai ilgai važiavome automobiliu ir man pasidarė nuobodu, išlėkiau už automobilio ribų. Skrydis virš kelio ženklų, skrydis virš kalvų, žiūrėjimas į automobilį iš toli, skrydis... Tai buvo tokie nekasdieniai potyriai ilgose kelionėse. Tai jau esu daręs anksčiau, tolimoje vaikystėje.

D.W. : Mano vidinis darbuotojas Danielis praėjo intuicijos mokymus vadinamajame Psichologiniame korpuse. Tai kažkoks CŽV padalinys, bent jau taip jam buvo pasakyta. Norėčiau peržvelgti tai, ko, pasak jo, jį ten mokė, ir palyginti tai su jūsų mokymu.

Pirmoji yra vadinamoji atvirkštinė gimnastika. Jis buvo pakabintas žemyn galva už kelių arba kulkšnių ir priverstas pritūpti. Jam buvo paaiškinta, kad kuo daugiau deguonies bus kraujyje, tuo daugiau kraujo pateks per epifizę, kad jei padidinsite jos kraujotaką ir apskritai kraujotaką. Jo gebėjimai padidės. Ar jums buvo padaryta tas pats?

C.G. : Artimiausia mūsų patirtis - buvome patalpinti į hiperbarines kameras, kuriose buvo palaikomas aukštas slėgis ir didelis deguonies kiekis. Buvome priversti medituoti su prie galvos pritvirtintais elektrodais, kaip EEG atveju. Mus mokė pereiti į įvairias sąmonės būsenas, įskaitant "teta". Gavę komandą, pereidavome į tam tikrą sąmonės būseną, o jie registruodavo perėjimo laiką esant skirtingam atmosferos slėgiui ir deguonies kiekiui slėgio kamerose.

D.U. : Ar manote, kad šiais mokymais iš dalies siekta padėti žmonėms veikti skirtingose svetimose aplinkose?

C.G. : Viskas buvo tada, kai... Viskas buvo nukreipta į intuityvios empatijos ugdymą.

D.U. : Visada maniau, kad atvirkštinė gimnastika, pritūpimai žemyn galva ir bendros kraujotakos didinimas... Jei pažvelgtumėte į senovės žmones, jie sako, kad joga, taiči yra skirti kraujotakai. Dėl lankstumo ir kitų priežasčių. Ar manote, kad tokie pratimai gali padėti žmonėms, norintiems lavinti intuiciją?

C.G.: Taip. Mus taip pat mokė kažko panašaus į taiči. Tuo pačiu metu buvo daug vizualizacijos. Buvo paprašyta įsivaizduoti energijos sferas, priversti jas judėti ir pajusti, kaip jos juda į skirtingas kūno dalis ir aplanko iš vidaus. Tai padeda užtikrinti deguonies kiekį ir kraujotaką. Taip pat buvome mokomi, kaip judinti energiją visame kūne.

D.U. : Ar galėtumėte tiksliau paaiškinti, ką tiksliai turėjote matyti? Kokios spalvos buvo rutuliai? Kokio dydžio jie buvo? Kiek jų turėjo būti vienu metu? Vienas?

C.G.: Tik vieną.

D.W. : AR JUMS PASAKĖ, KAIP JIS TURĖJO ATRODYTI? D.U. : Ar jums pasakė, kaip jis turėtų atrodyti?

C.G. : Tai buvo mūsų pasirinkimas. Jie tiesiog pasakė: įsivaizduokite sferą, energetinę sferą, įsivaizduokite, kaip ji keliauja pirmyn ir atgal per jūsų ranką, kaip pereina per pečius į kitą ranką. Pirmiausia atlikite šį veiksmą. Tada "paimkite" rutulį ir nukreipkite jį žemyn stuburu, tada atgal į viršų ir per viršūnę. Tada įsivaizduokite, kaip jis leidžiasi žemyn į saulės rezginį, išeina iš saulės rezginio, pagaunate jį ranka ir vėl nukreipiate. Taigi, tai yra vizualinis pratimas, protinis ir vizualinis pratimas. Energijos kamuolį reikia perkelti per kūną ir jį pajusti.

D.U. Ar galiu tai daryti stovėdamas? O gal turėčiau judėti kaip Tai Či, lydėdamas sferos judesius?

C.G. : Vizualizuodami rutulį, judinkite rankas ir kūną. Mes niekada nesėdime ramiai, kaip medituodami.

D.W. : Taip, taiči tikrai yra judesių, susijusių su tokia energijos sfera. Kokio dydžio turėjo būti sferos?

C.G.: Mes vizualizavome mažus rutuliukus.

D.W.: O KAIP DĖL MĖLYNOS SPALVOS? : O kaip dėl spalvos, mėlynos, baltos ar kitokios?

C.G.: Paprastai kaip lemputė, tik balta šviesa.

D.W.: KOKS? D.W.: Baltasis?

C.G.: Taip.

D.U. : AR VISKAS YRA TAIP PAT, KAIP PIRMIAU. D.W. : Ar visa tai, kas išdėstyta, atitinka tai, kaip žmonės šiandien žiūri į taiči? Atrodo, kad ten naudojami tie patys judesiai. Ar ji tokia pati, kaip jūsų, ar kitokia?

C.G.: Daugelis judesių yra tokie patys. Dauguma taiči praktikuojančių žmonių žino, kad jie taip pat dirba su energija. Ypač tie, kurie ją praktikuoja pakankamai ilgai, kad žinotų, jog dirba su energija.

D.W. : Internete neradau, bet yra Billo Moyerso ir taiči meistro vaizdo įrašas. (Vertėjas: Štai šis vaizdo įrašas: https://billmoyers.com/content/the-mystery-of-chi/. Įdomioji dalis rodoma nuo 41 min. 20 sek. iki 47 min.). Šeimininkas stovi, o žmonės bėga link jo. Jie rėkia, šaukia ir tiesiogine to žodžio prasme skrenda nuo jo. Kas vyksta? Atrodo, kad kažkas juos energetiškai veikia.

CG : Kai kurie meistrai įrodė, kad gali mesti energijos kamuolius ir palikti žymes ant metalo.

D.W.: TAIP? D.W.: Tikrai?

C.G. : Tokie žmonės yra gerai išsivystę.

D.W. : KAI SAKOTE "TOKIE ŽMONĖS". D.W.: Kai sakote "tokie žmonės".

C.G. : Žmonės, kurie mus mokė, patys buvo gerokai pažengę.

D.U.: JIE YRA? D.U. : TKP atstovai? Humanoidiniai ateiviai?

C.G.: Ne. Juos apmokė MILAB. Jaunuolius mokydavo "juodųjų operacijų" žmonės.

D.W. : ANT ODOS GALI LIKTI ŽYMIŲ. C.G. : Jie galėjo palikti ant metalo atvaizduojamų sferų žymes?

C.G.: Taip. Su energijos pagalba. Žinoma, jokia tikra sfera niekur nedingo. Jie tiesiog įsivaizdavo rutulį ir jį iššaudavo. Šie žmonės tikėjo galia, kaip džedajus iš "Žvaigždžių karų". Jūs parašėte knygą "Tyrinėjant šaltinio lauką", ar ne! Taigi, manau, kad jie įvaldė tai, ką jūs vadinate šaltinio lauko "tamsiąja puse" arba tamsiąja jėgos puse. Jie nuoširdžiai tikėjo, kad skolinasi tiesiai iš "Žvaigždžių karų". Kaip ir džedajų bei tamsiųjų lordų sithų magiška energija, kurią jie traukė iš eterio ar visatos.

D.W. : Tai man primena tai, apie ką kalbėjo Danielis. Įdomu, ką apie tai galite pasakyti. Sprogstamieji raumenų judesiai, kovos menai ir visa kita. Pasirodo, Pitas Petersonas pažįsta taiči meistrą, kuris įtempia rankas ir stipriai išskečia pirštus. Mokymų metu Danieliui pasakojama, kad sustingę raumenų judesiai susiję su adrenalinu, kad adrenalinas yra stebuklingos energijos laidininkas ir kad tokių gebėjimų negalima įgyti atliekant sklandžius, švelnius pratimus. Svarbu daryti atsispaudimus, traukti geležį, įvaldyti kovos menus ir visa kita. Ar kada nors apie tai girdėjote?

C.G. : Daugelyje visa tai darančių vaikinų nepastebėjau jokių adrenalino požymių. Jie yra atsipalaidavę, ramūs ir nuolankūs. Iš išorės atrodė, kad jie nededa jokių ypatingų pastangų, jokio kūkčiojimo, jokio kvėpavimo, nieko panašaus. Tiesiog sklandus judėjimas. Matyt, jie veikia kaip antenos, semdamos energiją iš to, ką vadiname šaltinio lauku.

D.W. : Remdamasis tuo, ką mažai žinau apie taiči... Tiesą sakant, aš jau norėjau iš karto pažiūrėti šį vaizdo įrašą. Pagaliau suprantu, kodėl reikia tai daryti. Man atrodo, kad tai svarbu... Pats anksčiau užsiiminėjau kovos menais. Taigi sulenkite kelius, nuleiskite svorio centrą... Čia kalbame apie hara arba tandemą - tai sritis apatinėje pilvo dalyje, kur turite jausti tam tikrą siūlą arba energijos virvelę, einančią nuo žemės. Ar tai buvo mokymo dalis - įžeminimas sulenkiant kelius?

C.G.: Buvo paminėtas įžeminimo aspektas. Buvo siūloma įsivaizduoti save sujungtą su Žemės centru. Įsivaizduokite save kaip anteną, galinčią pritraukti ir atstumti foninę kosmoso energiją.

D.W. : Danieliaus mokymų metu Danielius buvo mokomas, kad Žemė didina magiškąsias galias, ji turi leisti tai daryti. Kai pradėsite ugdyti sąmonės meistriškumą, turite bendradarbiauti su Žeme, ir ji duos leidimą veikti. Ar esate tai patyrę?

C.G. : Mus mokė šiek tiek daugiau. Visa tai susiję su kosminiu tinklu. Žemė yra sujungta su Saule. Saulė yra susijusi su vietiniu žvaigždžių telkiniu. Vietinis žvaigždžių telkinys yra sujungtas su galaktikos centru. Galaktika yra susijusi su vietiniu galaktikų telkiniu ir t. t.

D.U. D.W. : Ko dar jus mokė intuicijos mokymuose?

C.G. : Išbandėme daugybę kitų skirtingų scenarijų, įskaitant virtualiąją realybę, kuri mus dažnai išmušdavo iš pusiausvyros. Taigi jūs vienas arba su komanda būsite nusiųstas į virtualios realybės scenarijų. Scenarijus toks tikroviškas, kad galite pajusti kvapus, skonį, net vėją.

D.U. Ar žinojote, kad esate virtualioje aplinkoje?

C.G. : Tai buvo dalis testo. Kartais atsidurdavome baisiose situacijose arba mums liepdavo daryti baisius dalykus. Buvome panardinti į kovas su nemaloniais padarais, su kuriais reikėjo kovoti. Norėdami laimėti, turėjome vis labiau pasikliauti intuicija. Jei pasikliausite vien kovos menais ar taktikos žiniomis, negalėsite laimėti. Tačiau jei pasikliausite intuityviais gebėjimais, galite laimėti.

Tai beveik kaip aiškus sapnas. Staiga suvokiate, kad esate virtualiame pasaulyje, ir iš jo ištrūkstate.

D.U. D.U. : Tai kaip "Divergentė". Ji patenka į virtualią realybę ir pasirodo esanti "kita". Ji sužino, kaip sunaikinti virtualią realybę ir kaip iš jos ištrūkti.

CG: Teisingai. Nuo tada, kai internete pasirodė pirmieji du mano interviu, apie tai girdėjau daugybę kartų.

CG : Jei kovojate su kitu žmogumi, užuot rėmęsi kovos menais ir taktikos žiniomis, pagaukite priešininko žvilgsnį, užmegzkite su juo ryšį ir intuityviai suprasite, ką jis darys, dar prieš jam ką nors padarant. Tai pirmas žingsnis. Jei jums pavyks išsiugdyti tokį gebėjimą ir susidarys situacija, kurioje intuityviai suprasite... Pavyzdžiui, ketinate šluoti pastatą. Intuityviai nustatote, kad iš viso reikia išvalyti 12 kambarių, tačiau pirmieji 5 kambariai jau išvalyti, o kažką daryti reikia tik šeštame kambaryje. Pasiekus šį lygį, lengviau intuityviai nustatyti, ar esate virtualioje realybėje, ar ne.

Nuo pat pradžių, kai atsiduriate išlaipinimo zonoje, iškart tampa aišku, kad realybė yra virtuali, ir jūs tiesiog iš ten ištrūkstate.

D.U. : Kaip įdomu! Tačiau kas imasi veiksmų virtualioje realybėje? Kitaip tariant, jei intuityviai jaučiate, kaip nugalėti priešininką, su kuo kovojate? Kas kontroliuoja, su kuo kovojate? Ar tai žmogus, ar kompiuterio programa? Kaip tai veikia?

CG : Mentoriai išgauna informaciją iš mūsų galvų ir jas kontroliuoja. Jie taip pat gali perkelti kelis žmones į tą pačią virtualiąją realybę ir padaryti taip, kad žmonės iš tikrųjų atsidurtų kartu. Įsigilinę į žmonių mintis, dirbate su jais...

D.U. : Pavyzdžiui, jei kovojate su tarantulu, kas kontroliuoja jo veiksmus? Žmogus ar kompiuterinė programa, pavyzdžiui, dirbtinis intelektas?

C.G. : Tai tik virtualioje realybėje suvaidinta situacija. Nežinau, ar buvo dirbtinis intelektas. Tai labai sudėtinga technologija. Žinau tik tiek, kad virtualioje realybėje jie atkurdavo iš psichikos išgautą informaciją.

D.U. : Jei tokia technologija apskritai įmanoma, žinoma, daugelis žmonių prisimins filmą "Matrica" ir susimąstys, ar mūsų realybė nėra tik simuliacija. Ar tai nėra tam tikra prasme virtuali, labiau fragmentuota dalis...

Sąmonės keitimo technologijos: telekinezė, telepatija

Interviu su Corey Goode (2015 m. rugsėjo 8 d.) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/zmogaus-samones-potencialas/)

DW: Sveiki atvykę į "Kosminį atskleidimą". Kartu su mumis yra Corey Goode'as, turintis daugiausiai informacijos apie daugybę itin slaptų slaptų kosmoso programų (TSP) ir 35 lygiais aukštesnius nei prezidento prieigos lygius. Kalbėjome apie intuicijos mokymą. Koris kalbėjo apie tai, kaip programos, kuriose jis dalyvavo, jį ir kitus mano kalbintus informantus išmokė toliau lavinti psichinius gebėjimus ir galimybes. Tai veda prie vaivorykštinio kūno - labai įdomios Tibeto budistų meditacinės praktikos temos.

[daugiau]

D.W.: Tibeto vaivorykštės kūnas. Atrodo, kad mūsų diskusija veda būtent ten. Apie tai esu daug rašęs. Tiems, kurie dar nėra susipažinę su šia tema, pasakysiu, kad Vaivorykštės kūnas yra tam tikra fizinio kūno transformacija mirties akimirką.

Šios praktikos esmė - būti nuolatinėje meditacijos būsenoje ir siekti, kad visos mintys būtų mylinčios. Akivaizdu, kad viskas, ką pasakėte ankstesniame interviu, kelia nerimą. Tokie mokymai... Sakėte, kad programos dalyviai save laikė Sitų lyderiais?

CG: Jie laikė save tamsiosios Jėgos pusės meistrais, Sitų lyderiais. Ši mitologija yra jų tikėjimo sistemos dalis.

D.W.: Aprašėte, kad žmonės gali iš rankų išmesti energijos sferas, paliekančias žymes ant metalo. Ar kalbėjome apie mažus įbrėžimus? Mes apie tai kalbėjome, ar ne?

C.G.: Ne. Kalbėjome apie naikinimą, apie metalinių durų laužymą. Jei taip pasielgtumėte su žmogumi, jis neišgyventų.

D.W.: Bendraudamas su Danieliu, jis apibūdino dvi aiškiaregių rūšis: "tipus" ir "tikus". "Tipas" arba TP yra telepatas. "Tick" arba TC yra telekinetikas. Ar programoje, kurioje dalyvavote, taip pat buvo panašus pasidalijimas?

CG: "Telekinezės" žmonės buvo mokomi pagal kitą programą.

D.W.: Danielius sakė, kad telekinezės dovaną turi vienas žmogus iš tūkstančio. Telekinetikai pasitaiko daug rečiau, tačiau, kaip ir telepatus, juos galima išmokyti. Ar žinojote, kad telekinezės gebėjimus galima sustiprinti?

C.G.: Galima išsiugdyti bet kokį gebėjimą. Juos galima ugdyti ir tobulinti per mokymus. Žmonėms taip pat švirkščiamos cheminių medžiagų injekcijos, kurios sustiprina šiuos gebėjimus. Taigi atsakymas - taip, bet kurį gebėjimą galima sustiprinti.

D.W.: Danielis sakė, kad egzistuoja psichinių gebėjimų skalė. Ten buvo raidė "E" ir skaičius. Taigi E1 reiškė... Akivaizdu, kad E0 buvo normalus žmogus, neturintis jokių psichinių gebėjimų ar polinkių. Ir dar buvo telepatijos ar telekinezės išsivystymo lygiai. Tai reiškia, kad tipiškas gimęs aiškiaregys, kurį laikytume meistru, būtų tik E4 lygio. Tačiau po mokymų žmonės pasiekė aukščiausius lygius - E8, E9 ir net E10.

Manau, kad telekinezę turintys žmonės užspausdavo žmonių kaklo miego arteriją ir taip juos nužudydavo, nutraukdami kraujo tekėjimą į smegenis. Ar žinojote, kad tokiais aiškiaregiškais gebėjimais buvo pasinaudota žmogžudystėms ir ne tik? Ar tai yra mokymo dalis?

C.G.: Taip. Programose buvo naudojami tam tikri gebėjimai, kad jaunuoliai būtų mokomi žudyti telekinezės būdu. Ar vyras, apie kurį kalbate, pradėjo treniruotis būdamas vaikas, ar suaugęs?

D.W.: Jis tarnavo Montauko bazėje. Ten buvo naudojamas specialus verbavimo metodas. Pas jus buvo atsiųstas žmogus, kuris tarsi atsitiktinai užmegzdavo neįpareigojantį pokalbį. "Ką manote apie psichinį suvokimą? Ką manote apie psichinius gebėjimus?" O jei susidomėdavote arba pasakydavote, kad pats esate patyręs kažką panašaus, jums sakydavo: "Ar žinote, kad, pasirodo, yra speciali programa. Jums bus mokamas papildomas atlyginimas ir tai neturės įtakos jūsų įprastoms darbo valandoms. Jūs sužinosite daug įdomių dalykų. Ką apie tai manote? Ar norėtumėte išbandyti?" Taip jus užverbuos.

CG: Klausiu dėl priežasties. Viena iš priežasčių, kodėl buvo sukurta MILAB, yra ta, kad vaikai nuo penkerių metų iki paauglystės... Jei jie rasdavo vaikų, ypač jaunesnių... Jie ieškojo labai mažų vaikų. Jei jie rasdavo vaikų, turinčių įgimtų psichinių gebėjimų, ir pradėdavo juos mokyti, jų gebėjimai vystydavosi daug geriau ir greičiau, nei pradėjus mokyti brandaus amžiaus žmones.

Jei paimtumėte suaugusį, apmokytą žmogų ir palygintumėte jį pagal A skalę su vienu iš MILAB absolventų, apmokytų nuo vaikystės, tai būtų "dangus ir žemė".

D.W.: Manau, kad Danielis sakė, jog pasiekė tik E7 lygį. Jis buvo telepatas. Be to, buvo pasakyta kažkas keisto. TA ir TC tarsi yin ir yang tarp sąmonės ir pasąmonės. Jei turite telekinezę, tuomet telepatijos gebėjimas yra mintyse. Ji gali pasireikšti, bet jūs negalite jos kontroliuoti. Jei esate telepatas, tuomet telekinezė yra mintyse ir jūs taip pat negalite jos kontroliuoti. Nustatyta, kad yra arba vienas, arba kitas, bet ne abu kartu.

CG: Žinoma, abu gebėjimai yra, tik vienas iš jų labai silpnas. Intuityviųjų empatikų mokymų metu nutinka daug labai keistų dalykų. Pavyzdžiui, kai žmonės į ką nors rimtai susitelkia, daiktai juda ant grindų ar kambaryje. Ypač jei žmonės yra apsiginklavę tam tikra aiškiaregystės ir intuicijos stiprinimo technika. Tačiau tai atsitiko tik to amžiaus vaikams, apie kuriuos kalbėjau.

D.W.: Labai stiprų įspūdį Danieliui padarė mokslinės fantastikos serialas "Babilonas 5". Jame scenaristas Josephas Michaelas Straczynskis pademonstravo "A" skalę. Danielis pastebėjo, kad kai kurie serialo ateiviai pasiekė E11 ar net E12 lygį, tačiau vienu metu jam buvo pasakyta, kad skalė siekia tik iki E10. Taigi tai netiesa. Ir jam tai ką tik buvo pasakyta?

C.G.: Kai suaugusieji pradeda mokytis tobulinti psichinius gebėjimus, jie jau būna praleidę svarbiausią laiko tarpą. Faktas tas, kad jaunystėje dar būna susiformavusios visos išankstinės nuomonės apie tai, kas įmanoma, o kas ne. Sąmonė yra lankstesnė. Lanksti sąmonė yra raktas į aiškiaregystės gebėjimus. Jaunus žmones galima išmokyti kur kas daugiau nei tuos, kurie jau išgyveno lytinį brendimą, tapo suaugusiaisiais ir turi nusistovėjusią įsitikinimų sistemą bei tam tikras idėjas apie tai, kas įmanoma, o kas ne.

D.W.: Kaip manote, kodėl vaivorykštės kūno praktika reikalauja daugiau kruopštumo nei injekcijų ir techninių priemonių naudojimas, kuris, beje, dažniausiai sukelia neigiamas psichinių gebėjimų apraiškas?

C.G.: Tai visada yra trumpiausias kelias. Kad galėtumėte tobulėti ir žengti pirmyn pozityviu keliu, turite nueiti labai ilgą ir sunkų kelią. Mėlynieji paukščiai turi žinią, kurios esmė yra ta, kad norėdami sustabdyti karmos ratą, turime tapti labiau mylintys, atlaidūs sau ir kitiems, kasdien susitelkti į tarnystę kitiems ir kelti savo sąmonę bei vibracijas. Visa tai primena hipius, gėlių vaikus, tarsi viskas būtų taip paprasta.

Užtikrinu jus, kad tai nepaprastai sunki kelionė. Kai galite eiti trumpu ir nelygiu neigiamu keliu ir turėti labai galingų ir neįprastų gebėjimų, daugeliui žmonių tai pasirodys daug įdomiau ir prieinamesnis dalykas.

D.W.: Įdomu tai, kad, pasak tibetiečių, nėra nieko blogiau, kaip tiesiog sėdėti, medituoti ir apsvaigti. Jie įspėja, kad taip galima atsidurti vadinamojoje "pavydžių dievų karalystėje", dievų be sąvokų karalystėje. Tai labai pavojinga. Vienas iš juokingų dalykų yra šis. Jei atsiduriate ypatingos baimės situacijoje (pvz., bėgate nuo laukinių šunų gaujos, bijodami dėl savo gyvybės), tą akimirką esate arčiausiai kosminės sąmonės, kad nuplėštumėte visus apvalkalus nuo to, kas iš tikrųjų esate.

C.G.: Niekada nesijauti taip gyvas, kaip tada, kai esi pavojuje.

D.W.: Ar, jūsų nuomone, ne todėl buvote patalpintas į siaubingas simuliacijas, kad pažadintumėte sielos troškimą turėti aukštesnįjį "aš" arba Dievą, kad išgelbėtumėte gyvybę...?

C.G.: Taip, kad susitelktumėte į akimirką "čia ir dabar", į gyvybės išsaugojimą, į vidinės energijos ir jėgos pritraukimą, kurios dėka sąmonė padės išsaugoti gyvybę.

Galimybė paveikti mūsų protus bangomis

Davido Wilkocko interviu su Corey Goode'u ir Emery Smithu (2018 m. birželio 12 d.) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/slepiamos-medicinos-technologijos/)

D.W.: Ar esate girdėję, kad dirbtinis intelektas galėtų kaip nors paveikti mūsų sąmonę?

ES: Ne, nieko negirdėjau apie tokią vietą Žemėje, bet žinau, kad Marse ir Mėnulyje yra proto kontrolės prietaisų, kurie siunčia tokias bangas į mūsų planetą. Ir, žinoma, HAARP; visi žino apie kitą skaliarinį ginklą, galintį siųsti bangas. Nieko nežinau apie informacijos gavimą iš tokių prietaisų ir iš požemio vykdomą proto kontrolę. Girdėjau tik apie tai, apie ką kalbėjau.

CG: Deja, daugelis mokslininkų garbina dirbtinį intelektą. Jie yra dirbtinio intelekto skelbėjai.

AS: Oho!

CG: Jie yra transhumanistai.

ES: Teisingai.

A.G.: Jie tai laiko pakilimu, pakilimo technologija.

[2] Inhibitorius - medžiaga, kuri sulėtina arba užkerta kelią įvairioms cheminėms reakcijoms.

[Proteazė: fermentas, kuris skaldo peptidinį ryšį tarp baltymų aminorūgščių.

[4] sąnarinė kremzlė - hialininės arba skaidulinės kremzlės sluoksnis, dengiantis sąnarinį kaulo paviršių.

[5] Tenocitai - pailgos jungiamojo audinio ląstelės.

[6] neurotransmiteris - cheminis impulsų tarp nervinių ląstelių perdavėjas.

Regėjimas be akių ir ekrano, jiems esant galvoje

Interviu su Emery Smith (2018 m. vasario 6 d.) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/nascos-tuneliai-ir-superkostiumo-technologijos/)

D.W.: Štai dar vienas dalykas, apie kurį kalbėjo Pitas. Pažangesni mūsų naikintuvai, žinoma, įslaptinti, turi technologiją, susijusią su peilių plombomis. Atidžiai apčiuopę ašmenis, galite apčiuopti nedidelį įdubimą. Pitas sakė, kad jame yra daug nervų galūnėlių.

Jis dalyvavo programoje, kurios metu buvo nustatyta, kaip per šiuos taškus, vadinamus portalais, galima perduoti signalus. Ir tada akli žmonės tarsi įgyja regėjimą. Ta pati technologija naudojama naikintuvuose, jiems nereikia iliuminatorių, viską matai tarsi vidine akimi. Regėjimas yra toks pat kaip ir įprastomis akimis, be to, veikia binokulinis efektas, kaip teleskopas.

AS: Norite pasakyti, kad jums nereikia ekrano?

D.W.: Būtent.

E.S.: Bet jums reikia...

D.W.: Viskas tavo galvoje.

AS: Žinoma, jums reikia apsaugos.

D.U.: Taip.

AS: Tai, ką sakote, tiesa, bet faktas tas, kad tai labai sena technologija.

D.U.: (juokiasi) Senoji technologija?

AS: (juokiasi) Atsiprašau. Tačiau dabar net gaminami žaislai, kuriuos pakabini ant piršto ir galvoji, kad ore pakils balionas su sparnais ar pan.

D.U.: Žinau.

ES: Taigi viskas tikra. Palyginti su dabartinėmis technologijomis, tai yra šiek tiek pasenusi technologija, ypač su nauja kostiumų programa ir panašiais dalykais. Kaip jums buvo pasakyta, viskas yra integruota į šalmą ir jums tereikia tik galvoti. Naudodami šalmą galite priartinti objektus, priartinti arba atitolinti vaizdą. Galite matyti skirtingo ilgio bangas ir šviesą. Iš esmės viskas yra taip, kaip sakėte. Esu gerai susipažinęs su juo ir tikrai galiu patvirtinti, kad viskas, ką man pasakojo Pitas, yra tiesa. 

7. Technologiniai sąmonės veikimo būdai

Skaliarinės bangos ir kitos proto kontrolės technologijos

Corey Goode interviu (https://www.ateitiesaidas.lt/l/corey-goode-informacija-apie-neiprastas-technologijas-naudojamas-slaptojoje-kosmineje-programoje/)

D.W.: "Ar yra būdas apsisaugoti nuo skaliarinių bangų ir kitų proto kontrolės technologijų?"

CG: Nežinau apie jokią kitą apsaugą, išskyrus trumpalaikį buvimą specialioje izoliacinėje patalpoje arba Faradėjaus narve. Deja, nežinau.

D.W.: Suprantu. Leiskite man dar kai ką pridurti. Kartą turėjau vieną vidinį darbuotoją, kuris kuprinėje ar kitoje daiktinėje visada nešiojosi tuščią plastikinį vandens butelį. Bet kokiu atveju, jis teigė, kad jei į jus būtų nukreiptas skaliarinis spindulys, visada išgirstumėte švelnų, charakteringą spragsėjimą. Buteliukas tarsi susitraukia. Matyt, tai susiję su oro slėgio pokyčiais? Ar kada nors girdėjote apie tai?

Galimybė paveikti kitų žmonių mintis

Interviu su Corey Goode ir Emery Smith (2018 m. gegužės 22 d.) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/pozemines-bazes/)

CG: Emery, ar kada nors girdėjote apie kokias nors atsargumo priemones prieš "psichinį šnipinėjimą" ar aiškiaregystę?

ES: Žinoma. Visose bazėse yra aiškiaregių. Nepamirškite, kad aiškiaregiai nebūtinai turi būti pačioje bazėje.

C.G.: Žinoma.

AS: Jie gali būti toli nuo bazių ir vis tiek jas saugoti. Paprastai kiekvienoje bazėje dirba du geri aiškiaregiai. Tai yra viena iš mano specializacijų, už kurią man mokama. Tarkime, turite aiškiaregį, kuris veikia 90 % efektyviai. Tada gausite kitą aiškiaregį, taip pat 90 % veiksmingą. Ir jei jie abu sako tą patį, vadinasi, viskas gerai. Norint aptikti stebėjimą, reikia kelių tokių vaikinų. Dabar yra žmonių, kurie yra labai pažengę aiškiaregiai. Jie naudojami...

C.G.: Dėl poveikio per atstumą?

E.S.: Teisingai. Pakartokite tai.

C.G.: Atstumo įtaka.

ES: Tokie žmonės naudojasi sąmonę padedančiomis technologijomis ir elektronika, prie kurios jie yra prisijungę.

C.G.: Ar matėte ką nors...

E.S.: Taip.

C.G.: Tai arba stulpas, arba lėkštė, ant kurios jie deda delnus.

ES: Dvi aukso plokštelės arba.

C.G.: Viena plokštelė varinė, o kita atrodo pagaminta iš nerūdijančio plieno. Jie pritvirtinti prie laidų. Žmonės atsisėda, uždeda delnus ant lėkščių ir tai sustiprina jų gebėjimus. Kitoje pusėje esantys aiškiaregiai bando įžvelgti karines bazes, pradeda matyti ir staiga jų mintys išsisklaido. Protingos stiklo tabletės tokius žmones vadina "sklaidytojais". Žinoma, pavadinimas gana keistas, bet jie taip vadinami todėl, kad išsklaido mintis visiems, kurie užklysta į bazes. Be to, bendraudami jie siunčia energijos pliūpsnį, kuris žmonėms sukelia vadinamąjį eterinį galvos skausmą. Tai stiprūs galvos skausmai, trunkantys kelias dienas. Esu tikras, kad žinote, kas tai yra.

Priemonės budrumui ir numatymui padidinti

Davido Wilkocko interviu su Corey Goode'u ir Emery Smithu (2018 m. birželio 12 d.) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/slepiamos-medicinos-technologijos/)

D.W.: Jūs man pasakojote apie vieną kariškį, kuris dirbo su labai įdomiomis piliulėmis pagal vyriausybinę sutartį arba slaptą vyriausybinę sutartį.

E.S.: Taip. Tai buvo tabletės, skirtos apribojimams panaikinti. Nustatyta, kad astronautai, pilotai ir specialiųjų padalinių darbuotojai vartojo per daug amfetaminų (stimuliatorių). Tais laikais buvo įprasta vartoti amfetaminą, kad kariai būtų budrūs, o pilotai ir astronautai galėtų susikaupti. Problema buvo šalutinis poveikis, pvz., priklausomybė ir sukrėtimas po to, kai vaistai nustojo veikti. Tai nėra gerai.

C.G.: Tikrai taip.

AS: Būtent tada pasirodė naujos tabletės. Jie leido susikaupti, išlikti ramiam ir vienu metu atlikti dešimt darbų.

D.W.: Hmm.

AS: Jie taip pat sustiprino delta, beta ir zeta bangas smegenyse, todėl palengvino nuotolinį matymą 6-10 sekundžių į ateitį. Taigi buvote priekyje savo priešininko, jei jis ketino smogti.

CG: Esu įsitikinęs, kad injekcijos, kurias gavome savo gebėjimams sustiprinti, pagreitino mūsų neurologiją.

E.S.: Be abejo.

C.G.: Mūsų neuronai... Neuronai turi tam tikrą atsparumą. Taigi injekcijos sumažino pasipriešinimą impulsams, kurie dabar galėjo judėti daug greičiau.

E.S.: Teisingai.

C.G.: Tai mums labai pravertė bendraujant su ateiviais, nes jie mąsto KIEKVIENĄ kartą greičiau. Be to, buvo sustiprintas telepatijos gebėjimas. Kai padidėja neurologinio užsidegimo greitis, padidėja ir mąstymo greitis. Tuomet atsiranda tokių keistų dalykų kaip aiškiaregystė. Pamatysite ką nors anksčiau, nei tai įvyks.

AS: Teisingai. Absoliučiai. Taip, mokslinis pagrindas yra cheminių reakcijų neurotransmiteriuose pagreitinimas.

CG: Kas tai yra: neuronai yra natrio arba kalio siurbliai, kurie sukuria pasipriešinimą elektros impulsams?

E.S.: Taip. Padidinus įtampą ir nustačius ją ten, kur ji turėtų būti, nes mūsų visų ji šiek tiek sutrikusi, nervų sistemoje susidaro kitokia homeostazė. Ir štai kas vyksta: įtampa kontroliuoja ir sustiprina... Žinote, paprastai žmonės turi labai mažą įtampą; tabletė sustiprina įtampą tam tikroje vietoje ir įvyksta tai, apie ką jūs kalbate: signalas pagreitėja 10 kartų.

C.G.: Taip.

ES: Įsivaizduokite, kaip tai atrodo: mąstote 10 kartų greičiau nei įprastai, širdies ritmas nepadidėja, nedrebate ir vienu metu kalbate su 10 ateivių. Esate visiškai teisus, nes taip jau yra. Kai telepatiškai bendraujate su ateiviais, esate pasirengę įsiminti 100-150 klausimų. Nes kai tik juos pamatysite ir užmegsite akių kontaktą, į visus klausimus atsakysite per 0,08 sekundės.

Į visus klausimus atsakoma, o jūs sėdite ir šypsotės arba verkiate, nes jaučiatės kaip visiškas idiotas, o ateiviai tiesiog sėdi ir juokiasi. Matote, šie 150 klausimų, į kuriuos ką tik buvo atsakyta, sukuria dar 1,5 milijono klausimų. (Juokiasi) Ir reikia laukti kito susitikimo. Bendravimas šiuo (telepatiniu) būdu yra labai dinamiškas procesas. Privalumas tas, kad nereikia rūpintis kalbos barjerais ir panašiais dalykais. Tai labiau pagrįsta emocine reakcija. Viskas ateina į jus emociškai. Žinau, kad skamba keistai.

C.G.: Suprantu. Reakcija gali pasireikšti emocijomis, kvapais, skoniais ir garsais.

AS: Teisingai.

C.G.: Tai gali būti ir jūsų vidinis monologas, ir maži paveikslėliai rėmeliuose.

E.S.: Žinoma.

C.G.: Viskas priklauso nuo ateivių. Jie bendraus skirtingais būdais. Vieni, kaip ir mes, yra labiau vizualūs, kiti - labiau... Žinote.

AS: O, taip. Visiškai sutinku. Taip.

D.W.: Įdomu pastebėti, kad žmonės, kurie gerai groja muzikos instrumentais... Pavyzdžiui, esate džiazo orkestro solistas ir improvizuojate. Kai įsigilini į tai, kaip žmonės atlieka savo solo partijas, supranti, kad jie turi mąstyti greičiau nei dauguma žmonių, nes jie ne tik groja tam tikras natas, bet ir planuoja, ką gros toliau. Pataisykite mane, jei klystu, bet daugelis žinovų sakė, kad muzikantai turi daug daugiau galimybių patekti į psichikos programas, susijusias su telepatija.

CG: Tobulindami muzikos skaitymo ir komponavimo įgūdžius, smegenyse sukursite kitus neurologinius kelius, leidžiančius suvokti platesnius dažnių diapazonus. Taigi taip, jūsų neurologinis uždegimas bus geresnis. 

8. Fizinės apsaugos ir organizmo kondicijos palaikymo technologijos (superkostiumo technologija).

Išmanus superkostiumas

Interviu su Emery Smith (2018 m. vasario 6 d.) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/tuneliai-ir-superkostiumo-technologijos/)

D.W.: Kalbant apie technologijas, pakalbėkime apie egzosuitą, išmanųjį kostiumą ar kaip norite jį vadinti. Ar galėtumėte man papasakoti... Anksčiau su manimi dalijotės nuostabia informacija.

AS: O Dieve mano, kostiumas, kaip juokinga. E.S.: Taip, žinoma.

D.W.: Ar jums tikrai patiko juo naudotis?

E.S.: Taip, taip.

D.W.: Tada papasakokite mums apie tuos išmaniuosius kostiumus.

A.S.: Tai tikrai kažkas tokio! Negalima to pasakyti trumpai, jis sujungia kelias funkcijas. Pradėsiu nuo nuostabių kauluose įdiegtų technologijų, pvz.

D.W.: Pirmiausia, ar galite pasakyti, kas tai yra?

E.S.: Gerai, numeris 1. Jis sukurtas taip, kad galėtumėte eiti bet kur ir...

D.W.: Ar pats juo naudojotės? A.S.: Pirmiausia turime supažindinti žmones su eksterjeru.

E.S.: O, gerai.

D.W.: Ką matytumėte ant žmogaus, dėvinčio tokį kostiumą?

AS: Pamatytumėte kažką panašaus į nardymo kostiumą.

DW: Suprantu.

ES: Nedidelis kiekis neopreno, bet tai visai ne neoprenas. Kostiumas tankus, bet labai, labai plonas. Jis sugeba sugerti visą jūsų kūno sukrėtimą, jei, tarkime, nušoktumėte nuo 12 m aukščio uolos ant žemės. Visas svoris pasiskirsto visame kostiume, todėl jūsų kūnas nieko nejaučia.

D.W.: Oho!

ES: Be to, kostiumas atsparus kulkoms ir smūgiams. Tam tikra prasme jis netgi atsparus elektromagnetinei spinduliuotei. Šalmas yra nuostabus. Jis valdomas protu ir protu, nes yra sujungtas su jumis per tas įdubas ant menčių, apie kurias kalbėjote, bet ne...

DW: O kaip dėl karščio ar šalčio?

E.S.: Taip, tai geriausia. Žinote, kostiumas palaikys bet kokią norimą temperatūrą. Jis visą laiką matuoja kūno temperatūrą, žino, kiek prakaituojate. Ji žino, kiek oro įkvepiate ir iškvepiate, kūno temperatūrą, kraujospūdį, iš esmės žino viską. Kombinezonas gali susispausti, kad sušvelnintų smūgius, ir išsitempti, kad jums būtų patogu, kad ir kur keliautumėte. Jūs net nejaučiate, kad esate nuogas. Tačiau jei ketinate judėti, jis suspaudžiamas ir aktyvuojamas tiesiog per nanosekundes. Šis kostiumas sukurtas kaip superkareivio kostiumas, kad pakeistų senuosius prabangius kostiumus, kaip filme "Plėšrūnas", kurie dažniausiai buvo naudojami maskuotei. Be to, po juo reikėjo nešiotis ginklą. Taigi dabar kostiumas yra visai kitoks. Manau, kad jame naudojamos įvairios sudėtinės medžiagos.

ES: Bet, žinote, toks kostiumas iš esmės yra pagamintas iš mažų suapvalintų daugiakampių, panašių į piramides, o piramidės apačioje yra veidrodis. Daugiabriauniai yra labai, labai maži, mažesni nei... Spėju, kad apie 0,3 mm...

D.W.: Oho!

AS: Žinoma, 0,03 arba 0,3 mm. Taigi viename kubiniame centimetre jų yra tūkstančiai.

D.W.: Jokiu būdu!

ES: Ir štai kas atsitinka. Šviesa, patekusi į kostiumą, išsklaido šviesą aplink jus ir priešais jus. Taip pat... Senieji kostiumai iš esmės atspindi viską, kas yra už jūsų, nes norite su kažkuo susidurti. Žiūrėk, mes čia sėdime, o tu nori pamatyti kėdę, ant kurios sėdžiu, o ne mane. Žinoma, jis nebuvo labai veiksmingas, tačiau naktį ir dieną, jei kovojate džiunglėse, veikė pakankamai gerai. Bet ne pakankamai gerai, kaip filme rodomas kostiumas.

ES: Tačiau net ir toks kostiumas buvo velniškai geras ir išgelbėjo daugybę gyvybių. Taip jau yra. Tada pasirodė naujos kartos kostiumai. Sukurkime geresnį kostiumą nei Geležinio žmogaus, suteikime jam mobilumo, kad nereikėtų jo nusivilkti. Taigi galite jį nešioti, tarkime, septynias dienas.

D.W.: Ar kostiumas jus valo?

AS: Taip.

D.W.: Puiku!

A.S.: Štai ką daro toks kostiumas: jis tuo pačiu metu aprūpina jus maistinėmis medžiagomis.

D.W.: Taigi jums nereikia nei valgyti, nei gerti?

E.S.: Nereikia nei valgyti, nei gerti, viskas eina per odą. Dabar jie sukūrė būdą, kaip maistines medžiagas ir vandenį pasisavinti per odą.

D.U.: Kitaip tariant, jums tereikia pajusti alkį...

AS: Na, visi valgo, geria ir pan.

D.W.: O taip.

AS: Tai ne tai, žinote. Jums net nereikia jaustis alkaniems.

D.W.: Suprantu.

AS: Tai tiesiog nebūtina.

D.W.: Suprantu.

E.S.: Bet, žinote, kostiumą reikia prižiūrėti, kaip ir naikintuvą. Negalite jo nešioti vienerius metus. Jis įkrautas specialiu įkrautu vandeniu... Na, iš tikrųjų jis veikia naudojant įkrautą plazmą.

DW: Ar ant kostiumo yra kokių nors mažų kišenėlių ar iškilimų, žinote, kaip...

ES: Nieko. Ne, jis lygus ir be siūlių.

D.W.: Oho!

AS: Kai į jį įsitraukiate... Ant jo yra užtrauktukas. Kiekvienas kostiumas sukurtas specialiai tam tikram operatoriui. Taip ir turi būti, nes kitaip jis tinkamai neveiks. Jei, tarkime, ketinate šokinėti su mano kostiumu arba bandote daryti ką nors nesaugaus, galite susižeisti.

D.W.: Tai prasminga.

E.S.: Todėl dabar bandoma sukurti savarankiškai prisitaikantį kostiumą su savo dirbtiniu intelektu, kad jį galėtų dėvėti visi. Taip gali nutikti ateityje. Taip pat buvo problemų dėl šalmų, bet manau, kad jos jau sėkmingai išspręstos.

D.W.: Prieš pereidami prie ko nors kito, gal galėtumėte papasakoti apie bėgimą ir šokinėjimą su šiais kostiumais? Kas čia naujo?

E.S.: Na, jūs galite bėgti 60 km/val. greičiu.

D.W.: Oho!

E.S.: Kostiumas neleis jums nukristi. Jame įrengta speciali sistema, kuri... Turite suprasti, kad kostiume yra milijardai siūlų, panašių į, tarkime, dantų siūlą. Taigi jis gali būti priveržtas bet kur. Taigi, jei... Žinai, jis sugeria kiekvieną į tave pataikiusią kulką. Žinoma, jūs nesate visiškai neperšaunamas, bet dažniausiai jis be problemų sustabdys .223 kalibro kulką.

D.W.: Neįtikėtina!

ES: Taigi įvyksta štai kas. Kostiumas "žino", kad svyruojate ir tuoj nukrisite. Jis spaus ten, kur reikia, o tam tikra kostiumo pusė išsilygins, kad pergrupuotų jus ir jūs atgautumėte pusiausvyrą bei nenukristumėte.

D.W.: Oho!

AS: Taigi galite... Iš tikrųjų galite bėgti bet kokioje vietovėje, net kalnuotoje, ir nešti didelį svorį.

D.W.: Tikrai?

AS: Taip. Galite nušokti nuo uolos, apsiversti ore, net jei nesate gimnastas, ir nusileisti ant kojų kaip katė.

AS: Kostiumas neleis jums nukristi ant galvos ar susižeisti. Skafandras perims jūsų valdymą, suvynios jus ir pasirūpins, kad nusileistumėte ant kojų. Tai labai įdomu. Juo taip pat galima sukurti nedidelius iškilimus. Kostiumas gali išskleisti mažus pelekus, kad galėtumėte plaukti, o kai... Jei prarasite orientaciją arba iššoksite per aukštai, kostiumas pakeis jūsų kritimo kampą. Tarkime, jei prarastumėte sąmonę.

D.W.: Kuo ypatingas kritimas? Pakalbėkime apie šokinėjimą.

ES: Šokinėjimas yra kažkas nuostabaus. Noriu pasakyti, kad galite nušokti į maždaug 15 m aukštį.

D.W.: Tikrai?

ES: ... 15-17 m nuo žemės, bet be svorio, be jokio papildomo svorio. Svoris yra ypatingas pokalbis. Jei vežate kokį nors nedidelį krovinį, nustatomas krovinio svoris, kuris turi įtakos visam kostiumui. Tai reiškia, kad kostiumas prisitaiko pats. Šiuo atveju naudojamos atgal atgautos ateivių technologijos. Tai tikrai nėra kažkas, ką mes tiesiog sugalvojome ir padarėme. Kostiumui sukurti buvo panaudota daug kitų ateivių technologijų. Jis buvo skirtas tik žmonėms, vykdantiems specialias operacijas, susijusias su aukščiausios klasės projektais, nesusijusiais su vyriausybe. Turiu omenyje labai aukštą lygį.

Dabar turime galimybę jį pristatyti pasauliui, tačiau be jokių ypatingų funkcijų, išskyrus apsaugos funkciją. Žinoma, galėtume pradėti nuo policininkų ir ugniagesių ir apsaugoti jus nuo karščio ir, žinoma, šalčio.

E.S.: Žmonės, kurie sukūrė kostiumą, nori, kad jis būtų naudojamas žmonių labui. Žinoma, yra ir kitų rūšių kostiumų, kuriais galima kovoti. Vietoj kovos... Turite suprasti, kad kol kas tai tik prototipai. Jie dar nėra prieinami niekam, tiksliau, per daug kam. Taigi visi jie yra tik prototipai, bet jau sukurti. Dabar jie galvoja, ką su juo daryti?

Į šiuos projektus įsitraukiau todėl, kad jiems reikia mano turimų žinių. Jie kreipėsi į mane ir pasakė: "Jei galėtumėte mums pateikti ieškinio pagrindą, galėtume su jumis sudaryti sandorį. Suteiksime jums savo kostiumą, kurį galėsite pasilikti ir naudoti, kada panorėję. Žinoma, negalite su juo bėgioti po miestą ir jo demonstruoti, tačiau galite juo keliauti į kol kas neatskleistas vietas Jungtinėse Valstijose ir jį išbandyti."

Būtent tai ir norėjau padaryti, nes puikiai žinau, iš kokių medžiagų pagamintas kostiumas. Ypač norėjau dirbti su šalmu, kuris yra visiškai atskiras nuo kostiumo, bet pagamintas tik jam. Žinote, visos šios medžiagos yra svetimos kilmės, jos tiesiog atkurtos atgal.

DW: Kažką minėjote apie levitaciją.

ES: Taip.

D.W.: Ką tai reiškia? Kaip kostiumas gali prisidėti prie levitacijos?

E.S.: Na, šiame kostiume levitacija siejama su baltuoju auksu.

E.S.: Jums reikia gryno baltojo aukso iš senovės laikų.

D.W.: Kaip kostiumas gali jums padėti, jei turite plėštinę žaizdą, lūžusį kaulą ar panašiai? Ar ji gali imtis kokių nors atsakomųjų priemonių?

E.S.: Žinoma. Pats kostiumas suspaudžiamas, kad sustabdytų kraujavimą ir pridėtų į kostiumą įmontuoto krešėjimo faktoriaus.

D.W.: Oho!

ES: Jis ne tik aprūpins jus vitaminais, mineralais, elektrolitais, maistinėmis medžiagomis ir kitais specialiais baltymais bei aminorūgštimis, kad galėtumėte su juo geriau bendrauti ir kad kostiumas bendrautų su jumis, bet ir sutvarkys, tarkime, lūžusią koją. Koja lūžta, o tada ji tampa vientisa, kaip gipse.

D.W.: Nuostabu!

E.S.: Taip, kostiumas nuolat matuoja feromonus ir chemines medžiagas jūsų kūne. Tai tarsi nuolatinė laboratorija. Taigi ji žino, ar jūsų adrenalino kiekis padidėjęs. Ji žino, kada jūsų širdies ritmas padidėja. Kostiumas nuolat analizuoja jūsų būklę. Be to, nepamirškite, kad paprastai tai susiję su jus stebinčia komanda, kuri visada imsis atsargumo priemonių ir gali suleisti epinefrino, morfino ar ko nors kito, kad ištrauktų jus iš ten, kur esate, jei buvote sunkiai sužeistas.

DW: O kaip dėl aromaterapijos?

ES: Nežinau. Nepamenu, kad būčiau matęs ką nors panašaus.

D.W.: Suprantu.

E.S.: Jie man nieko apie tai nepasakojo.

D.W.: Įdomu, nes Cory kostiumo versija yra beveik tokia pati kaip tavo. Vienintelis dalykas, kurį prisimenu, kad jis sakė, jog jei esi nusiminęs, kostiumas skleidžia levandų kvapą ar ką nors, kas tau patinka.

AS: Taip. Svarbu tai, kad kostiume nenaudojami vaistai. Jūsų organizmas turi savo chemines medžiagas, skirtas kovoti su stresu. Todėl taip svarbu, kad kiekvienas kostiumas būtų pritaikytas konkrečiam asmeniui. Kai kraujo tyrimų rezultatai jau paruošti, turime visas chemines medžiagas, galinčias sukelti "kovos arba bėgimo" reakciją. Taigi kostiumas gali greitai aprūpinti jus dopaminu arba serotoninu ir tai yra jūsų pačių dopaminas arba serotoninas. Savas - tai reiškia, kad jis gaunamas iš jūsų kūno. Tai reiškia, kad kostiumas gali padėti jums gydytis ir pridėti savo cheminių medžiagų, todėl jums nieko daugiau nereikia. Jis sušvelnina farmakologinį poveikį.

D.W.: Jei tokie kostiumai pateks į plačiosios visuomenės rankas, kaip galite užkirsti kelią, kad jais nepasinaudotų, tarkime, teroristai, nes su tokiu kostiumu jie taptų beveik nepažeidžiami?

E.S.: Taip, bet.

D.W.: Kaip užkirsti kelią piktnaudžiavimui kostiumu?

E.S.: Žinai, tai ir yra problema. Spėju, kad pirmiausia juos suteiks policijos pareigūnams, o kostiumų funkcijos bus apribotos jų poreikiais. Neperšaunamas. Jiems nereikia šokinėti ar bėgti per greitai. Kostiumuose nebus tiek daug siūlų, jie neturės visų maistinių medžiagų. Tačiau bus daugiau funkcijų, skirtų asmens apsaugai. Pavyzdžiui, labiau apsauginis kostiumas nei super herojaus kostiumas. Būtent taip planuojama, kad ji bus vykdoma civiliams gyventojams - lėtai ir palaipsniui. Tada kostiumai bus skirti tiems, kurie padeda sergantiems žmonėms arba dirba pavojingus darbus.

D.W.: Pavyzdžiui, gelbėtojai ar asmens sargybiniai?

E.S.: Taip, arba, tarkime, suvirintojai ar žmonės, dirbantys su ugnimi.

D.U.: Gaisrininkai?

ES: Taip, ugniagesiai, juos jau minėjome. Tuomet visuomenė turės naujos kartos kostiumus ir kiekvienas galės juos turėti. Kostiumas padės jums išlikti sveikiems, sustiprėti ir panašiai.

D.W.: Tikriausiai tokios technologijos gamyba bus panaši į lustų kūrimą išmaniesiems telefonams. Jie tampa vis geresni ir geresni, o paskui pradedami gaminti masiškai? Jie nebėra tokie brangūs, nes gaminami masiškai. Ar manote, kad tokie kostiumai pasieks vartotojų kainų lygį?

E.S.: O, tikrai. Tačiau jie turės ne visas funkcijas, o tik ribotą jų rinkinį. Būtent. Taigi atsakymas - taip, "X-Phone 20" negalėsite įsigyti, bet šiandien galite įsigyti "X-Phone 10".

D.W.: Ar teisingai sakau, kad jums buvo suteikta galimybė tapti platintoju, kai produktai pasirodė rinkoje?

E.S.: Taip, bet labiau kaip tarpininkas. Mėgstu save laikyti tarpininku. Nesu labai stiprus versle, nes užsiimu daugeliu kitų dalykų. Norėčiau sujungti gamintojus su vartotojais, kad būtų apsaugoti žmonės, kurie savo ruožtu saugo mus, tokius kaip policijos pareigūnai, ugniagesiai gelbėtojai, greitosios pagalbos darbuotojai ir kiti civilinio pasaulio atstovai. Jiems tenka labai sunkus darbas ir jiems reikia pagalbos. Todėl jie turi būti šiek tiek priekyje, kai kyla neigiamos grėsmės. Kartu su šalmais tai taip pat yra problema. Juk nenorite, kad kas nors jus užkluptų...

DW: Man įdomu, kaip tai susiję su tarptautiniais įstatymais ir JT. Kaip jie reaguotų, jei kuri nors konkreti kariuomenė gautų prieigą prie tokios technologijos? Jie įgytų tokį neproporcingai didelį pranašumą kare, kad jei šalies vadovybė pajustų grėsmę savo egzistencijai, ji galėtų įvesti pasaulinę diktatūrą. Ką apie tai manote?

ES: Tai tik nuomonė. Jie apie tai nekalbėjo. Gamintojai, išradėjai, politikai... Na, ne politikai, bet žmonės, kurie vadovauja korporacijoms, jie nemąsto... Jie nemąsto ilgalaikiai. Juos domina, kas sumokės daugiausia pinigų, kaip viskas bus ir kiek mums to reikia. Laimei, jie labiau užjaučiantys, nes... Negaliu daugiau apie tai pasakoti, nes negaliu įvardyti pavardžių. Jų širdys yra vietoje ir jie nori daryti gera. Jiems nereikia kariauti.

Superkiostiumo technologija

Davido Wilcocko interviu su Pete'u Petersonu (2018 m. rugsėjo 24 d.) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/nauju-technologiju-mokymasis/)

D.W.: Prisimenu, kad anksčiau minėjote kažką, kas vadinama kamufliažiniu kostiumu. Ar tai vienas iš jūsų naudojamų dalykų?

PP: Vienas iš dalykų, kuriuos studijavome, buvo maskuojamasis kostiumas. Tai buvo škotų išradimas, labai senas išradimas. Tai buvo šiek tiek panašu į žvejybinį tinklą. Ji buvo dėvima ant drabužių ir tvirtinama smeigtukais ar kitais tais laikais saugumo sumetimais. Galbūt mygtukai.

D.U.: Suprantu.

PP: ...arba apskritai užsegamos sagos. Pats tinklas buvo išaustas iš įvairių spalvų siūlų ir gijų, kabojo nuo galvos, o prie jo buvo pritvirtinti įvairūs lapų fragmentai ir tiesiog lapai.

D.W.: Suprantu.

JP: Žinai, gali atrodyti kaip medis arba medžio kamieno dalis. Be to, viskas, kas yra vertikalu realiame gyvenime, bus vertikalu ir kostiume. Ir viskas, kas horizontalu, bus horizontalu. Prie kostiumo taip pat pritvirtintos šakos ir visa kita. Taigi, kai protas žiūri į jus, jūs visiškai susiliejate su aplinka - tokios pat formos, dydžio ir išsidėstymo.

D.W.: Minėjote, kad Edas Landas sakė, jog iš tikrųjų mato ne akys, o tam tikra asociatyvioji atmintis, atsekanti tai, ką pastebėjote anksčiau.

Išmanieji superkostiumai

Interviu su Emery Smith (2018 m. vasario 6 d.) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/nascos-tuneliai-ir-superkostiumo-technologijos/)

D.W.: Kalbant apie technologijas, pakalbėkime apie egzosuitą, išmanųjį kostiumą ar kaip norite jį vadinti. Ar galėtumėte man papasakoti... Anksčiau su manimi dalijotės nuostabia informacija.

AS: O Dieve mano, kostiumas, kaip juokinga. E.S.: Taip, žinoma.

D.W.: Ar jums tikrai patiko juo naudotis?

E.S.: Taip, taip.

D.W.: Tada papasakokite mums apie tuos išmaniuosius kostiumus.

A.S.: Tai tikrai kažkas tokio! Negalima to pasakyti trumpai, jis sujungia kelias funkcijas. Pradėsiu nuo nuostabių kauluose įdiegtų technologijų, pvz.

D.W.: Pirmiausia, ar galite pasakyti, kas tai yra?

E.S.: Gerai, numeris 1. Jis sukurtas taip, kad galėtumėte eiti bet kur ir...

D.W.: Ar pats juo naudojotės? A.S.: Pirmiausia turime supažindinti žmones su eksterjeru.

E.S.: O, gerai.

D.W.: Ką matytumėte ant žmogaus, dėvinčio tokį kostiumą?

AS: Pamatytumėte kažką panašaus į nardymo kostiumą.

DW: Suprantu.

ES: Nedidelis kiekis neopreno, bet tai visai ne neoprenas. Kostiumas tankus, bet labai, labai plonas. Jis sugeba sugerti visą jūsų kūno sukrėtimą, jei, tarkime, nušoktumėte nuo 12 m aukščio uolos ant žemės. Visas svoris pasiskirsto visame kostiume, todėl jūsų kūnas nieko nejaučia.

D.W.: Oho!

ES: Be to, kostiumas atsparus kulkoms ir smūgiams. Tam tikra prasme jis netgi atsparus elektromagnetinei spinduliuotei. Šalmas yra nuostabus. Jis valdomas protu ir protu, nes yra sujungtas su jumis per tas įdubas ant menčių, apie kurias kalbėjote, bet ne...

DW: O kaip dėl karščio ar šalčio?

E.S.: Taip, tai geriausia. Žinote, kostiumas palaikys bet kokią norimą temperatūrą. Jis visą laiką matuoja kūno temperatūrą, žino, kiek prakaituojate. Ji žino, kiek oro įkvepiate ir iškvepiate, kūno temperatūrą, kraujospūdį, iš esmės žino viską. Kombinezonas gali susispausti, kad sušvelnintų smūgius, ir išsitempti, kad jums būtų patogu, kad ir kur keliautumėte. Jūs net nejaučiate, kad esate nuogas. Tačiau jei ketinate judėti, jis suspaudžiamas ir aktyvuojamas tiesiog per nanosekundes. Šis kostiumas sukurtas kaip superkareivio kostiumas, kad pakeistų senuosius prabangius kostiumus, kaip filme "Plėšrūnas", kurie dažniausiai buvo naudojami maskuotei. Be to, po juo reikėjo nešiotis ginklą. Taigi dabar kostiumas yra visai kitoks. Manau, kad jame naudojamos įvairios sudėtinės medžiagos.

DW: Suprantu. "Dilitinio plėšrūno kostiumas." Paaiškinkite, kas tai yra. Žinoma, filme "Plėšrūnas"...

ES: Bet, žinote, toks kostiumas iš esmės yra pagamintas iš mažų suapvalintų daugiakampių, panašių į piramides, o piramidės apačioje yra veidrodis. Daugiabriauniai yra labai, labai maži, mažesni nei... spėju, apie 0,3 mm.

D.W.: Oho!

AS: Žinoma, 0,03 arba 0,3 mm. Taigi viename kubiniame centimetre jų yra tūkstančiai.

D.W.: Jokiu būdu!

ES: Ir štai kas atsitinka. Kai šviesa patenka į kostiumą, ji išsklaido aplink jus ir prieš jus esančią šviesą. Be to... Senieji kostiumai iš esmės atspindi viską, kas yra už jūsų, nes norite su kažkuo susidurti. Žiūrėk, mes čia sėdime, o tu nori pamatyti kėdę, ant kurios sėdžiu, o ne mane. Žinoma, jis nebuvo labai veiksmingas, tačiau naktį ir dieną, jei kovojate džiunglėse, veikė pakankamai gerai. Bet ne pakankamai gerai, kaip filme rodomas kostiumas.

D.W.: Taip.

ES: Tačiau net ir toks kostiumas buvo velniškai geras ir išgelbėjo daugybę gyvybių. Taip jau yra. Tada pasirodė naujos kartos kostiumai. Sukurkime geresnį kostiumą nei Geležinio žmogaus, suteikime jam mobilumo, kad nereikėtų jo nusivilkti. Taigi galite jį nešioti, tarkime, septynias dienas.

D.W.: Ar kostiumas jus valo?

AS: Taip.

D.W.: Puiku!

A.S.: Štai ką daro toks kostiumas: jis tuo pačiu metu aprūpina jus maistinėmis medžiagomis.

D.W.: Taigi jums nereikia nei valgyti, nei gerti?

E.S.: Nereikia nei valgyti, nei gerti, viskas eina per odą. Dabar jie sukūrė būdą, kaip maistines medžiagas ir vandenį pasisavinti per odą.

D.U.: Kitaip tariant, jums tereikia pajusti alkį...

AS: Na, visi valgo, geria ir pan.

D.W.: O taip.

AS: Tai nėra taip... Netgi nereikia būti alkanam.

D.W.: Suprantu.

AS: Tai tiesiog nebūtina.

D.W.: Suprantu.

AS: Bet, žinote, kostiumą reikia prižiūrėti, kaip ir naikintuvą. Negalite jo nešioti vienerius metus. Jis įkrautas specialia įkrauto vandens rūšimi... Iš tikrųjų jis veikia per įkrautą plazmą.

DW: Ar ant kostiumo yra kokių nors mažų kišenėlių ar iškilimų, žinote, kaip...

ES: Nieko. Ne, jis lygus ir be siūlių.

D.W.: Oho!

AS: Kai į jį įeini... Jis turi užtrauktuką. Kiekvienas kostiumas sukurtas specialiai tam tikram operatoriui. Taip ir turi būti, nes kitaip jis tinkamai neveiks. Jei, tarkime, ketinate šokinėti su mano kostiumu arba bandote daryti ką nors nesaugaus, galite susižeisti.

D.W.: Tai prasminga.

E.S.: Todėl dabar bandoma sukurti savarankiškai prisitaikantį kostiumą su savo dirbtiniu intelektu, kad jį galėtų dėvėti visi. Taip gali nutikti ateityje. Taip pat buvo problemų dėl šalmų, bet manau, kad jos jau sėkmingai išspręstos.

D.W.: Prieš pereidami prie kitų dalykų, gal galėtumėte papasakoti apie bėgimą ir šokinėjimą su šiais kostiumais? Kas čia naujo?

E.S.: Na, jūs galite bėgti 60 km/val. greičiu.

D.W.: Oho!

AS: Kostiumas neleis jums nukristi. Jame įrengta speciali sistema, kuri... Turite suprasti, kad kostiume yra milijardai siūlų, panašių į, tarkime, dantų siūlą. Taigi jis gali būti priveržtas bet kur. Taigi, jei... Žinai, jis sugeria kiekvieną į tave pataikiusią kulką. Žinoma, jūs nesate visiškai neperšaunamas, bet dažniausiai jis be problemų sustabdys .223 kalibro kulką.

D.W.: Neįtikėtina!

ES: Taigi įvyksta štai kas. Kostiumas "žino", kad svyruojate ir tuoj nukrisite. Jis spaus ten, kur reikia, o tam tikra kostiumo pusė išsilygins, kad pergrupuotų jus ir jūs atgautumėte pusiausvyrą bei nenukristumėte.

D.W.: Oho!

AS: Taigi galite... Iš tikrųjų galite bėgti bet kokioje vietovėje, net kalnuotoje, ir nešti didelį svorį.

D.W.: Tikrai?

AS: Taip. Galite nušokti nuo uolos, apsiversti ore, net jei nesate gimnastas, ir nusileisti ant kojų kaip katė.

D.W.: Jokiu būdu!

AS: Kostiumas neleis jums nukristi ant galvos ar susižeisti. Skafandras perims jūsų valdymą, suvynios jus ir pasirūpins, kad nusileistumėte ant kojų. Tai labai įdomu. Juo taip pat galima sukurti nedidelius iškilimus. Kostiumas gali išskleisti mažus pelekus, kad galėtumėte plaukti, o kai... Jei prarasite orientaciją arba iššoksite per aukštai, kostiumas pakeis jūsų kritimo kampą. Tarkime, jei prarastumėte sąmonę.

D.W.: Kuo ypatingas kritimas? Pakalbėkime apie šokinėjimą.

ES: Šokinėjimas yra kažkas nuostabaus. Noriu pasakyti, kad galite nušokti į maždaug 15 m aukštį.

D.W.: Tikrai?

ES: ... 15-17 m nuo žemės, bet be svorio, be jokio papildomo svorio. Svoris yra ypatingas pokalbis. Jei vežate nedidelį krovinį, nustatomas krovinio svoris, kuris turi įtakos visam kostiumui. Tai reiškia, kad kostiumas prisitaiko pats. Šiuo atveju naudojamos atgal atgautos ateivių technologijos.

Tai tikrai nėra kažkas, ką mes tiesiog sugalvojome ir padarėme. Kostiumui sukurti buvo panaudota daug kitų ateivių technologijų. Jis buvo skirtas tik žmonėms, vykdantiems specialias operacijas, susijusias su aukščiausios klasės projektais, nesusijusiais su vyriausybe. Turiu omenyje labai aukštą lygį.

Dabar turime galimybę jį pristatyti pasauliui, tačiau be jokių ypatingų funkcijų, išskyrus apsaugos funkciją. Žinoma, galėtume pradėti nuo policininkų ir ugniagesių ir apsaugoti jus nuo karščio ir, žinoma, šalčio.

DW: Suprantu. Būkime šiek tiek konkretesni.

E.S.: Gerai.

D.W.: Kai sakote "mes"...

A.S.: Aš klausausi.

D.W.: ...ar galėtumėte paaiškinti, kas esame "mes" ir kaip toks ieškinys galėtų būti pateiktas visuomenei?

E.S.: Žmonės, kurie sukūrė kostiumą, nori, kad jis būtų naudojamas žmonių labui. Žinoma, yra ir kitų rūšių kostiumų, kuriais galima kovoti. Vietoj kovos... Turite suprasti, kad kol kas tai tik prototipai. Jie dar nėra prieinami niekam, tiksliau, per daug kam. Taigi visi jie yra tik prototipai, bet jau sukurti. Dabar jie galvoja, ką su juo daryti?

Į šiuos projektus įsitraukiau todėl, kad jiems reikia mano turimų žinių. Jie kreipėsi į mane ir pasakė: "Jei galėtumėte mums pateikti ieškinio pagrindą, galėtume su jumis sudaryti sandorį. Suteiksime jums savo kostiumą, kurį galėsite pasilikti ir naudoti, kada panorėję. Žinoma, negalite su juo bėgioti po miestą ir jo demonstruoti, tačiau galite juo keliauti į kol kas neatskleistas vietas Jungtinėse Valstijose ir jį išbandyti."

Būtent tai ir norėjau padaryti, nes puikiai žinau, iš kokių medžiagų buvo pagamintas kostiumas. Ypač norėjau dirbti su šalmu, kuris yra visiškai atskiras nuo kostiumo, bet pagamintas tik jam. Žinote, visos šios medžiagos yra svetimos kilmės, jos tiesiog atkurtos atgal.

DW: Kažką minėjote apie levitaciją.

ES: Taip.

D.W.: Ką tai reiškia? Kaip kostiumas gali prisidėti prie levitacijos?

E.S.: Na, šiame kostiume levitacija siejama su baltuoju auksu.

D.W.: Hmm.

E.S.: Jums reikia gryno baltojo aukso iš senovės laikų.

D.W.: ...tiesiog levituoja ore.

Kiek tokių kostiumų išbandoma dabar?

AS: Tik du. Žinau tik du tokius ieškinius.

DW: Tikrai?

E.S.: Taip. Žinau tik du šio gamintojo kostiumus. Taip. Bet esu tikras, kad tokių ieškinių yra daug. Esu matęs daug panašių kostiumų į "Geležinio žmogaus" kostiumą, bet ne tokių, kuriuos aprašiau pirmiau.

D.U.: Žinoma. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad kai apie tai pasakiau Corey Hoodui, jis man pasakė, kad lygiai tokie patys kostiumai buvo TKP ir jis juos naudojo. Jis sakė, kad akimirksniu atsirado antigravitacija. Tai reiškia, kad kai krentate ir prieš atsitrenkdami į žemę atsiduriate 60-90 cm atstumu nuo žemės, kostiume yra pakankamai slėgį sukeliančių dujų, kurios jus levituoja. Galite sklandžiai nusileisti. Tačiau visa tai veikia tik trumpą laiką, tai trumpalaikis gebėjimas levituoti.

ES: Taip. Kiek žinau, tai specialūs kostiumai, skirti šuoliams ir nusileidimams. Tie, apie kuriuos žinau, tokios galimybės neturi. Dabar tokiems tikslams naudojami elektromagnetiniai laukai.

D.W.: Taip pat matėme tokius filmus kaip "Ateities pakraštys", Tomo Cruise'o filmą "Gyvai". Mirti. Vėlgi, kai kareiviai turi didelius metalinius egzoskeletus...

AS: O, taip.

DS: ...kuriais jie gali judinti stovinčius automobilius.

AS: Taip. Tai labai sena technologija. Jis buvo plačiai naudojamas visuose slaptuose projektuose ir požeminėse bazėse.

D.W.: Negali būti?

AS: Egzoskeletai, kuriuos matėte filmuose, net "Svetimų" serijoje su Sigourney Weaver. Gremėzdiški egzoskeletai.

D.W.: Jūs teisus.

AS: Dabar jie daug mažesni ir lengviau atkartoja kūno kontūrus. Labai lankstus ir ne toks gremėzdiškas. Žinote, su jomis galite pakelti dešimt kartų didesnį svorį nei pats sveriate. Jūs galite kelti... Dabar esate kėlimo žmogus.

D.W.: Oho!

AS: Bet jūs nesate... Mano žinomi kostiumai nėra skirti šuoliams, akrobatikai, bėgimui dideliu greičiu ar panašiems dalykams.

D.W.: Kaip kostiumas gali jums padėti, jei turite plėštinę žaizdą, lūžusį kaulą ar panašiai? Ar ji gali imtis kokių nors atsakomųjų priemonių?

E.S.: Žinoma. Pats kostiumas suspaudžiamas, kad sustabdytų kraujavimą ir pridėtų į kostiumą įmontuoto krešėjimo faktoriaus.

D.W.: Oho!

ES: Jis ne tik aprūpins jus vitaminais, mineralais, elektrolitais, maistinėmis medžiagomis ir kitais specialiais baltymais bei aminorūgštimis, kad galėtumėte su juo geriau bendrauti ir kad kostiumas bendrautų su jumis, bet ir sutvarkys, tarkime, lūžusią koją. Koja lūžta, o tada ji tampa vientisa, kaip gipse.

ES: Skafandras gali pakenkti, jei liepiate jam tai padaryti arba jei operatorius trukdo. Žinote, tai tas pats, kaip jei turite palydovą, žinoma, operatorius yra palydove, palydovas tai žinos. Kažkas su jumis visada bendrauja iš palydovo. Niekada tiesiog nebėgiojate aplink. Beje, toks kostiumas šiuo metu egzistuoja tik prototipo pavidalu.

D.W.: Kas nutinka, jei labai išsigąstate ar nerimaujate? Ar kostiumas žino, kad bijote? Ar galima kaip nors jums padėti?

E.S.: Taip, kostiumas nuolat matuoja feromonus ir chemines medžiagas jūsų kūne. Tai tarsi nuolatinė laboratorija. Taigi ji žino, ar jūsų adrenalino kiekis padidėjęs. Ji žino, kada jūsų širdies ritmas padidėja. Kostiumas nuolat analizuoja jūsų būklę. Be to, nepamirškite, kad paprastai tai susiję su jus stebinčia komanda, kuri visada imsis atsargumo priemonių ir gali suleisti epinefrino, morfino ar ko nors kito, kad ištrauktų jus iš ten, kur esate, jei buvote sunkiai sužeistas.

DW: O kaip dėl aromaterapijos?

ES: Nežinau. Nepamenu, kad būčiau matęs ką nors panašaus.

D.W.: Suprantu.

E.S.: Jie man nieko apie tai nepasakojo.

D.W.: Įdomu, nes Cory kostiumo versija yra beveik tokia pati kaip tavo. Vienintelis dalykas, kurį prisimenu, kad jis sakė, jog jei esi nusiminęs, kostiumas skleidžia levandų kvapą ar ką nors, kas tau patinka.

AS: Taip. Svarbu tai, kad kostiume nenaudojami vaistai. Jūsų organizmas turi savo chemines medžiagas, skirtas kovoti su stresu. Todėl taip svarbu, kad kiekvienas kostiumas būtų pritaikytas konkrečiam asmeniui. Kai kraujo tyrimų rezultatai jau paruošti, turime visas chemines medžiagas, galinčias sukelti "kovos arba bėgimo" reakciją. Taigi kostiumas gali greitai aprūpinti jus dopaminu arba serotoninu ir tai yra jūsų pačių dopaminas arba serotoninas. Savas - tai reiškia, kad jis gaunamas iš jūsų kūno. Tai reiškia, kad kostiumas gali padėti jums gydytis ir pridėti savo cheminių medžiagų, todėl jums nieko daugiau nereikia. Jis sušvelnina farmakologinį poveikį.

D.W.: Jei tokie kostiumai pateks į plačiosios visuomenės rankas, kaip galite užkirsti kelią, kad jie nepatektų, tarkime, į teroristų rankas, nes su tokiais kostiumais jie taps beveik nepažeidžiami?

E.S.: Taip, bet.

D.W.: Kaip užkirsti kelią piktnaudžiavimui kostiumu?

E.S.: Žinai, tai ir yra problema. Spėju, kad pirmiausia juos suteiks policijos pareigūnams, o kostiumų funkcijos bus apribotos jų poreikiais. Neperšaunamas. Jiems nereikia šokinėti ar bėgti per greitai. Kostiumuose nebus tiek daug siūlų, jie neturės visų maistinių medžiagų. Tačiau bus daugiau funkcijų, skirtų asmens apsaugai. Pavyzdžiui, labiau apsauginis kostiumas nei super herojaus kostiumas. Būtent taip planuojama, kad ji bus vykdoma civiliams gyventojams - lėtai ir palaipsniui. Tada kostiumai bus skirti tiems, kurie padeda sergantiems žmonėms arba dirba pavojingus darbus.

D.W.: Pavyzdžiui, gelbėtojai ar asmens sargybiniai?

E.S.: Taip, arba, tarkime, suvirintojai ar žmonės, dirbantys su ugnimi.

D.U.: Gaisrininkai?

ES: Taip, ugniagesiai, juos jau minėjome. Tuomet visuomenė turės naujos kartos kostiumus ir kiekvienas galės juos turėti. Kostiumas padės jums išlikti sveikiems, sustiprėti ir panašiai.

D.W.: Tikriausiai tokios technologijos gamyba bus panaši į lustų kūrimą išmaniesiems telefonams. Jie tampa vis geresni ir geresni, o paskui pradedami gaminti masiškai? Jie nebėra tokie brangūs, nes gaminami masiškai. Ar manote, kad tokie kostiumai pasieks vartotojų kainų lygį?

D.W.: Nenorėčiau palikti šios temos nepaliestos. Sakėte, kad buvo problemų dėl šalmo. Ar galėtumėte apibūdinti problemos esmę? Kodėl šalmas nebuvo pakankamai geras?

ES: Apskritai šalmas yra puikus. Problema yra spaudimas ir ryšys su kostiumu, nes juos (kostiumus ir šalmus) kuria skirtingi kūrėjai.

D.W.: O.

ES: Iš esmės pats šalmas veikia be sutrikimų. Jis tiesiog nėra tinkamai sujungtas su kostiumu. Juk pats kostiumas glaudžiai priglunda prie kūno, o šalmas - ne, ar ne? Todėl šalmas yra šiek tiek talpesnis. Jis mažas, mažesnis už motociklininko šalmą. Tai ir buvo problema. Manau, kad problema jau išspręsta. Praėjusią vasarą. Ne praėjusią vasarą, o praėjusiais metais.

D.W.: Ar teisingai sakau, kad jums buvo suteikta galimybė tapti platintoju, kai produktai pasirodys rinkoje?

E.S.: Taip, bet labiau kaip tarpininkas. Mėgstu save laikyti tarpininku.

DW: Man įdomu, kaip tai susiję su tarptautiniais įstatymais ir JT. Kaip jie reaguotų, jei kuri nors konkreti kariuomenė gautų prieigą prie tokios technologijos? Jie įgytų tokį neproporcingai didelį pranašumą kare, kad jei šalies vadovybė pajustų grėsmę savo egzistencijai, ji galėtų įvesti pasaulinę diktatūrą. Ką apie tai manote?

ES: Tai tik nuomonė. Jie apie tai nekalbėjo. Gamintojai, išradėjai, politikai. Na, ne politikai, bet žmonės, kurie valdo korporacijas, nemąsto. Jie negalvoja apie ilgalaikę perspektyvą. Juos domina, kas sumokės daugiausia pinigų, kaip viskas bus ir kiek mums to reikia. Laimei, jie labiau užjaučiantys, nes... Negaliu apie tai pasakyti daugiau, nes negaliu įvardyti pavardžių. Jų širdys yra vietoje ir jie nori daryti gera. Jiems nereikia kariauti. 

9. Žmonių kontrolės, vizualizacijos, nematomų ertmių skanavimo, vizualizacijos bei ryšio palaikymo technologijos

Toli pažengusios elektroninės kontrolės ir sekimo priemonės

Interviu su Emery Smith (2018 m. sausio 2 d.) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/slaptosios-bazes-technologijos/)

AS: Jūs taip pat užsidėjote apyrankę, labiausiai paplitusią ant riešo. Atrodo, kad jis pagamintas iš silikono. Vėliau sužinojau, kad tai buvo grafenas,[2] jis švytėjo. Taigi, rankogalis įrašinėjo viską, ką dariau struktūroje.

D.W.: Aha!

ES: Iš pradžių ji iš tavęs atimama, o vėliau aktyvuojama. Ir dar yra kažkas panašaus į "ipad". Jie atrodo kaip... Žinote filmą "Camp X-Ray", kuriame iPad'ai buvo ploni?

D.W.: Taip, taip.

ES: Arba filmus... kuriuos žiūrėdavome per projektorius?

D.U.: Taip, taip.

AS: Įsivaizduokite labai ploną, visiškai švytintį "iPad", kuriuo galima naudotis visomis pagrindinėmis duomenų bazėmis, nesvarbu, kokioje srityje dirbate, ir kuris bet kurią minutę parodo, kur yra jūsų viršininkas, jei jums jo prireiktų. Visi žino apie visus. Negalite nieko slėpti ar daryti slapta. Turite nuostabų "iPad", kuris visada su jumis. Jame įrašinėjate viską, ką darote, ir kiekvienas jūsų žingsnis yra dokumentuojamas.

D.U.: Jei "iPad" yra toks, kaip jį apibūdinate, kaip jums pavyko juo rašyti?

AS: O, labai lengvai. Viską darote pirštu, o jie turėjo lazdelę, panašią į termometrą.

D.W.: Hmm.

ES: "iPad" paviršius turi labai savotišką "sukibimo" struktūrą. Galite laikyti "iPad", jis plonas... Jis ne tik plonas, bet ir daug patvaresnis. Ji pagaminta iš specialaus polikarbonato, įpurškiamo polikarbonato, o gal iš grafeno ar kokio nors kito... Akivaizdu, kad fotovoltinio. Bet kuriuo atveju "iPad" visada ant ko nors guli. Tai nėra spausdintas popierius. Tai visada ant stalo esantis prietaisas, kurį naudojate pirštu arba lazdele ir kuris visada yra prijungtas prie visų kitų prietaisų. Kiekviename kambaryje yra tinklo įrenginys, pavyzdžiui, kištukinis lizdas, į kurį įjungiate "iPad". Kai padedate "iPad" ant stalo, apie tai žino visas stalas.

D.W.: Oho! Tai nuostabu!

AS: Tai tarsi "Bluetooth" tipo energija.[3]

D.W.: Visas spalvotas?

E.S.: Taip. Spindinčios spalvos. Trimačiai objektai. Galite...

D.W.: O taip pat holografija?

A.S.: Taip pat holografija.

D.W.: Tikrai?

AS: Taip, ypač kai ant stalų padedi "iPad", stalai ima atrodyti kaip tikras trimatis bet ko, ką įsivaizduoji.

D.W.: Oho!

ES: Taigi, jei turite kūną ir jis jau nuskenuotas 3D formatu, galite jį projektuoti ant stalo ir tada judinti rankas.

D.W.: O, to negali būti!

AS: Galite sakyti: "Ei, aš nežinau, kas yra šiame kūne, bet norėčiau tai sužinoti. Padarykite kuo didesnę žalą, tiesiog ištraukite organą ar nedidelę kulką." Buvau labai susijaudinęs dėl to, nes buvau technikas, jaunas ir nenorėjau nieko sugadinti. Tiesiog norėjau toliau dirbti.

ES: Ir jie tiesiog buvo. Apyrankė, tarsi mažas "iPad", yra labai svarbi ir visada turėtumėte ją turėti su savimi.

D.W.: Galėjai jį nusiimti ir laikyti kišenėje? Kaip galėtumėte jį dėvėti?

E.S.: Dėvėjote tik rankogalius ir mažo "iPad" pavidalo popieriaus lapą.

D.W.: O!

ES: Struktūroje negalėjai nešioti net laikrodžio, jau nekalbant apie kokius nors papuošalus. Du kartus persirengdamas viską nusirengei.

D.W.: Mūsų laidoje Corey kalbėjo apie išmaniąją stiklinę planšetę. Tai skamba labai panašiai, kaip ir tai, ką aprašote. Kaip jis vadinosi? Ar buvo koks nors pavadinimas?

AS: Jis visada buvo vadinamas tiesiog "aplanku".

D.W.: Aplankas?

E.S.: Taip, aplankas. Jokių juokingų vardų, kaip filme "Žvaigždžių kelias".

D.W.: Suprantu. Daugeliu atvejų tai vadinama psichologinės naštos mažinimu...

ES: Taip.

D.W.: ...jums siūlomi pažįstami pavadinimai.

E.S.: Taip, ir tai prasminga.

D.W.: Suprantu. Tik aplankas.

ES: Teisingai. "Nepamirškite aplanko ir rankogalių." "Gerai."

D.W.: (juokiasi) Ar manžetė dar ką nors darė, be to, kad blizgėjo. Sakėte, kad jis spindi.

AŠ: Taip, jis kartais švytėdavo. Spėju, kad taip buvo siekiama užtikrinti, jog visi visada galėtų prie jūsų prieiti, ypač kilus neramumams.

D.W.: O!

ES: Kai rankogalis šviečia kita spalva... Skirtingiems dalykams buvo skirtingos spalvos. Žinote, nejudėkite ir niekur neikite, kol... vyksta ekstremali situacija. Na, kaip ir ligoninėse, yra raudonasis ir mėlynasis kodai ir panašūs dalykai, ir jūs žinote, ką galite daryti, o ko ne.

D.W.: Kokias spalvas prisimenate ir ką jos reiškė, kai atsirado ant apyrankės?

E.S.: Raudona spalva reiškė, kad geriau nejudėti.

D.W.: Tiesiog visai nejudėti?

E.S.: Taip. Mėlynasis turėjo omenyje "viskas gerai". Taip pat buvo geltonos spalvos už "trikdymą". "Užterštumas".

DW: O!

AS: Taip. Ne tik tada, kai kas nors bandė ką nors pavogti. Kažkas padarė skylę kombinezone arba... Jūs juk suprantate, kad svetimame audinyje yra virusų. Arba bakterijos, apie kurias nežinojome. Jie galėjo lengvai jus nužudyti.

Kontrolės ir sekimo mastai ir galia

Interviu su Emery Smith (2018 m. liepos 31) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/zmogaus-augalo-hibrido-kurimas/)

E.S.: Taip, žinoma, jie buvo stebimi. Taip atsitiko net po 20 metų. Mane ištraukė dar pernai, kai mirė mano mama. Taigi atsakymas - taip, visi duomenys saugomi, nors man tai visai nerūpi. Žinau, kad manimi visada rūpinasi. Nė vienas pokalbis šioje planetoje nėra slaptas, galite būti tikri, kad viskas ir visur yra įrašoma. Tokia technologija egzistavo, kai dar dirbau. Jau prieš 20 metų buvo sukurta technologija, leidžianti įrašyti kiekvieną planetos vibraciją ir balsą.

D.W.: Galbūt esate girdėję apie Nacionalinės žvalgybos tarnybos palydovus, kurie nuolat fiksuoja, kas ir kur yra Žemės paviršiuje. Jų skiriamosios gebos pakanka vairuotojo pažymėjimui perskaityti, jei jį tiesiog laikote rankoje.

AS: Ar žinote, ką mes dabar galime padaryti? Galime matyti, kas yra sienų viduje. Galime pamatyti, kokios rūšies skruzdės ir kuo minta jūsų sienoje. Dabar viešai paskelbta, kad tai vyksta Pietų Amerikoje. Didelės korporacijos naudojo šią technologiją šnipinėjimo tikslais, o dabar ji naudojama siekiant uždirbti pinigų, kad būtų galima finansuoti, tarkime, kitas programas. Taigi taip, tokių dalykų yra aplink mus. Galite nuvykti į bet kurią planetos vietą ir naudodamiesi palydovais per 40 minučių gauti bet kurio žmogaus vaizdą, kurio skiriamoji geba yra apie 4 000 pikselių, net ir esant storam debesų sluoksniui... 

10. Informacijos išsaugojimo technologijos

Vatikano saugyklų technologijos

Interviu su Emery Smith (2018 m. kovo 13 d.) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/informacija-apie-ateiviu-technologijas-vatikane/)

ES: Na, jie sudaro komandą ir ieško analogų visame pasaulyje, nes kitos šalys ir kitos religijos turi savo katalogus. Žinoma, Vatikanas visada turėjo didžiulę duomenų bazę. Yra didžiulis archyvas, kuriame sukaupta daugybė dalykų: artefaktų, daiktų, kuriuos jie atrado kosmose ir rinko daugybę, daugybę, daugybę, daugybę metų. Vatikane yra didžiulė duomenų bazė. Taigi du mokslininkai ir aš buvome nusiųsti į Vatikaną, į tą neatskleistą vietą Vatikane. Liftu nusileidome septynis ar aštuonis aukštus.

D.W.: Hmm.

ES: Taip viskas ir prasidėjo. Gavome Vatikano leidimą. Visa tai organizavo ministerija. Mes buvome tik rangovai, pasiųsti rinkti bet kokią informaciją apie bet ką, kas panašu į šį prietaisą.

D.W.: Taigi skirtingų agentūrų bendradarbiavimas yra įprastas?

ES: Taip.

DW: To nesitikėjau.ES: Tiesą sakant, jie yra identifikuoti, nes kai sakome NSO, galvojame, kad...

D.W.: Transporto priemonės.

ES: transporto priemonės. Yra daugybė iš kosmoso iškeltų arba kosmose numuštų, o paskui susigrąžintų ir sugrąžintų transporto priemonių. Žinoma, jie ne visada yra tinkami gyventi.

ES: transporto priemonės. Yra daugybė iš kosmoso ištrauktų arba kosmose numuštų, o paskui susigrąžintų ir sugrąžintų transporto priemonių. Žinoma, jie ne visada yra tinkami gyventi.

D.W.: Suprantu.

ES: Daugelis tokių dalykų naudojami kaip Trojos arklys. Ateiviai nori, kad mes ką nors gautume. Taigi sužinome apie gerą technologiją ir galime kažką susigrąžinti.

D.W.: teigiamas Trojos arklys.

AS: Taip, labai teigiamas Trojos arklys.

D.W.: Taigi, lifto durys atsidaro ir ką matote?

E.S.: Pirmiausia pastebiu milžinišką salę. Tai man priminė... O, nemėgstu kalbėti apie filmus. Priminė Hario Poterio Hogvartsą. Manau, kad tai buvo saugojimo sistema su mažais skyriais. Pakėlę akis į viršų pamatysite kvadratinę saugyklą, bet labai grubią. Jis švarus, be jokios dėmelės. Visur gražus stiklas. Na, kaip...

D.W.: Dieve mano!

ES: ...didžiuliai stikliniai skyriai. Visi skirtingi dydžiai. Viskas labai tvarkinga. Pro stiklinius skyrius matėsi visos metalinės juostelės ir linijos. Taip pat buvo 2 metrų skersmens platformos, kuriomis buvo galima pakilti į bet kurį skyrių. Jokių staigių sukrėtimų. Platformos galėjo sklandžiai judėti ir suktis...

D.W.: O, tikrai!

AS: ...bet tik kampuose. Jie nesudarė apskritimų ar pan. Ant platformų buvo žmonių, kurie kažką darė su skyriais, žiūrėjo į juos ir kažką darė. Bet aš turėjau galimybę... Aš užlipau tik į pirmąjį aukštą.

D.W.: Tai labai skiriasi. Štai kodėl norėjau apie tai kalbėti ir būtent todėl norėjau tai padaryti dabar. Taigi, Vatikano biblioteka. Manėte, kad tai buvo krūvos knygų ir daugybė knygų lentynų. Tačiau iš tiesų pasirodo, kad taip nėra.

AS: Ėjome toliau, nes turėjome patekti į senų knygų saugyklą. Na, kaip filmuose, kai visur matote knygas ir panašius dalykus.

D.W.: Bet tai, ką aprašote, labiau primena mokslinės fantastikos filmą. Tai turi būti neįtikėtinai įdomu.

AS: Tai buvo nuostabiausias dalykas, kokį esu matęs.

D.W.: Negali būti!

E.S.: Stiklas. Taip pat pagalvojau: "Tai..." Visa įranga laikoma po stiklu. "Tai neprotinga." Stiklas gali sudužti, žinote, žemės drebėjimai, sprogimai. Slaugytojas pasakė: "O, ne. Tai ne stiklas. Tai metalas. Kažkoks metalas." Direktorius...

DW: Galbūt skaidrus aliuminis, kažkas panašaus?

AS: Taip. Jis tik pasakė, kad tai metalas, o ne stiklas. Ir viskas. Jis nepateikė jokių konkrečių duomenų. Ir aš ten buvau ne tam, kad sužinočiau apie stiklą, nors, žinoma, norėjau sužinoti.

D.W.: Kas buvo už stiklo? Būkime atviri.

ES: Daug įvairių dalykų. Turiu omenyje įrangą, kurios niekada anksčiau nebuvau matęs. Kai kas iš jų atrodė kaip ginklai, kai kas - kaip ritiniai, bet ant didelių plokščių... Atrodė kaip pleksiklas, krūvos plokščių, kurių kiekviena turėjo savo turinį. Ant skyrių durų nebuvo jokių užrašų, nieko, jokių skaičių, jokių simbolių. Tiesiog milžiniškas... šešių aukštų skyrius.

D.W.: Jėzus.

AS: Nerealu. Turiu omenyje... Kaip jau sakiau, kai kurie skyriai buvo maži, maždaug 30 cm, o kiti - šešių metrų ilgio.

D.W.: Ar forma buvo šešiakampė, ar kvadratinė?

E.S.: Visi skyriai yra kvadratiniai.

D.W.: Suprantu.AS: Kai ėjome, pastebėjau įrangą, kuri atrodė kaip milžiniški... tie Dorje, tie senoviniai žalvariniai daiktai, kurie buvo naudojami kaip galios ir teisingumo simbolis.

DW: Taip. Tibete.

AS: Taip. Tibete. Pastebėjau, kad jie buvo tos pačios formos, bet tankūs ir švytintys. Nėra elektros laidų.

D.W.: Visada maniau, kad dvigubas Dorje yra tam tikra technologija, kurią senovės žmonės paprasčiausiai imitavo naudodami šiuos mažus daiktus.

ES: Taip, bet tai buvo gražios, meniškos, modernios, itin modernios versijos. Tikrai elegantiškas, su gražiais patarimais. Galiukai švytėjo. Nors aplink nebuvo jokių elektros laidų ar kištukinių lizdų. Jie patys švytėjo.

D.W.: Oho!

AS: Na, reikia prisiminti, kad aš ten buvau ne dėl to. Taigi negalėjau sustoti... Žinoma, tai nebuvo panašu į pasivaikščiojimą po Luvrą.

DS: Taip.

AS: Mes buvome ten su konkrečia misija, todėl tylėjome ir ėjome ten, kur norėjome - į archyvus ieškoti tokio prietaiso ar laivo, skraidančios mašinos su tokia šviesa.

D.W.: Kas nutiko po to, kai praėjote pro tą didingą permatomą salę?

E.S.: Koridoriaus gale, pirmame aukšte, buvo dar vienos dvigubos durys, jos atsidarė, slankiojo į skirtingas puses.

D.W.: Pavyzdžiui, stiklinės durys arba...

AS: Stiklo durys. Jie tiesiog pasislinko vienas nuo kito, tiesiog suskilo.

D.W.: Ar yra triukšmo?

AS: Jokio triukšmo. Apskritai buvo labai ramu. Nebuvo jokio aido. Man buvo keista, nes maniau, kad net normalus balsas tokioje patalpoje sukeltų aidą.

D.W.: Kai matėte žmones ant judančių platformų, kuo jie buvo apsirengę?

AS: Jie visi buvo baltai apsirengę. Žinote, kaip chirurginiai kostiumai, pagaminti iš medvilnės. Jie buvo su įprastomis baltomis kepurėmis ant galvų.

DW: Suprantu.

E.S.: Visi vilki akinamai baltus kostiumus.

D.W.: Švarus kambarys.

AS: Taip, bet ne taip steriliai kaip operacinėje. Manau, kad kad ir ką jie darė, visi kažką laikė, į kažką žiūrėjo, žvelgė pro stiklą. Visiškai nežinojau, ką jie daro. Neturėjau nė menkiausio supratimo.

D.W.: Ar manote, kad virš pirmojo aukšto buvo kas nors su skyriais? Žemesni ar aukštesni aukštai virš pirmojo aukšto, ar viskas buvo sutelkta viename aukšte?

ES: Iš vietos, kurioje buvau, iš pirmojo aukšto, nieko nemačiau, tik vieną aukštą. Vieni skyriai buvo 3 m gylio, kiti - 9 m, bet, kaip minėjau, vieni skyriai buvo maži, 30 cm, kiti - didžiuliai. Praėjome beveik 7 m aukščio kupė.

D.W.: Jokiu būdu!

E.S.: Taip.

D.W.: Nuostabu.

A.S.: Taip, siaubinga.

D.W.: Kas nutiko po to, kai durys tyliai atsidarė? Kur patekote?

E.S.: Manau, kad atsidūrėme pagrindinėje bibliotekoje. Ten buvo milžiniški cilindro formos 1-2 metrų skersmens orą reguliuojantys vamzdžiai. Jų buvo šimtai ir jie buvo labai, labai aukštai.

D.W.: Sakėte, kad 1-2 metrai?

AŠ: Taip, 1-2 metrų skersmens, pagaminti iš stiklo ar metalo, nežinau, kaip jie vadino tą medžiagą. Vamzdžiuose buvo langai, atsidarantys langai, aukštyn ir žemyn. Vamzdžiuose buvo žemyn ir aukštyn besileidžiančios lentynos su knygomis ir planšetiniais kompiuteriais. Lentynos tai pakildavo, tai nusileisdavo.

D.W.: Oho!

AŠ: Taip. Jie kilo ir leidosi cilindro formos kolonose, kuriose, kaip girdėjau, buvo įrengtas vakuumas ir kontroliuojamas slėgis, kad knygos nesusidėvėtų.

D.W.: Puiku.

ES: Mus nuvedė ten ir nuvedė prie vienos iš kolonų. Darbuotojas mums pateikė visą medžiagą apie tą laivą, surinktą į vieną knygą. Taigi mums pavyko gauti visą reikiamą informaciją.

D.W.: Kaip atrodė knyga ir kiek jai metų?

ES: Ji atrodė kaip knyga, išversta iš kitos knygos, kurią parašė kažkas kitas. Mums buvo pasakyta, kad dauguma knygų jau išverstos. Taigi visi jie gražiai parašyti ir atspausdinti, atrodo kaip nauji. Tarsi jie būtų pasirodę šiandien. Tiesą sakant, tai nieko neįprasto.

DW: Suprantu.

ES: Visi jie buvo sudėti į segtuvus ir aplankus. Nieko neįprasto ar futuristinio.

D.W.: Suprantu.

ES: Tai didžiulė duomenų bazė. Tačiau daugelyje kolonų mačiau labai senus daiktus, kurie atrodė kaip knygos odiniais įrišimais. Pastebėjau, kad viename iš jų buvo klišės - lentelės su informacija.

D.W.: Kokių spalvų buvo odiniai įrišimai, ryškių spalvų?

AŠ: Taip, mačiau, kad vienos iš kolonų lentynose buvo knygų su skirtingų spalvų ir dydžių įrišimais. Beje, vienoje lentynoje buvo beveik 2 metrų dydžio knygų.

D.W.: Oho!

AS: Taip, bent jau kažkas panašaus į knygas, nors jas mačiau tik iš maždaug 9 metrų atstumo.

D.W.: Kai Pete'as Petersonas pasakojo apie savo buvimo Vatikane laiką, jis sakė, kad daugelis knygų buvo įrištos odiniais įrišimais su sagtimis...

E.S.: Taip.

DS: ...įrišimai buvo spalvoti, ryškių spalvų, pavyzdžiui, ryškiai raudoni ir ryškiai žali.

AS: Taip, taip, taip. Aš irgi juos mačiau, jie buvo labai stori. Oda buvo labai stora, prie jos buvo pritvirtintos metalinės sagtys. Kai ėjome link savo kelionės tikslo, mačiau daug tokių knygų.

D.W.: Taigi paėmėte knygą ir perkėlėte ją į skaityklą su stalais ar pan.?

ES: Ne. Prižiūrėtojas išnešė knygą, o stalai išmėtyti po visą teritoriją. Jie stovi ant pakylų arba pjedestalų. Jis tiesiog pastatė jį ant dviejų metrų aukščio stiklinio pjedestalo, stiklinio ar ne stiklinio. Pavadinsiu jį metaliniu stiklu. Jis pats atsivertė knygą ir mums ją parodė. Negalėjome jo paliesti.

D.W.: Oho!

E.S.: Taigi jis mums rodo vieną dalyką, kitą dalyką, trečią dalyką. Šalia mūsų taip pat buvo vertėjas, nes anglų kalba nebuvo labai gera. Prie mūsų taip pat prisijungė du aptarnaujančio personalo technikai, tarsi bibliotekos prižiūrėtojai. Taip pat bibliotekininkai, kurie buvo tikrai labai įdomūs. Tada bibliotekininkės pradėjo vartyti knygą ir versti puslapius, o mes tik žiūrėjome. Kartu su abiem mokslininkais išstudijavau informaciją. Jame buvo viskas, ko norėjome. Tada paklausėme darbuotojo, ar jie turi kitą tokią knygą. Jis atsakė, kad taip.

D.W.: Hmm.

AS: Jis nuvedė mus į kitą vietą ir parodė kitą knygą. Jame buvo lygiai tokios pat skraidančios mašinos, labai senovinio laivo, schemos.

D.W.: Tikrai?

ES: Nežinau, kiek jis buvo senas, bet atrodė pakankamai senas, kad nebūtų užrašytas ant popieriaus. Kažkuris vienuolis nupiešė milžinišką schemą, suvyniotą į ritinį. Taip pat buvo daug fizikos, parašytos kažkokia kita kalba. Mums pavyko atsisiųsti nuotrauką, gavome knygos kopiją ir buvome palydėti namo.

D.W.: Ar jums asmeniškai pavyko suprasti, koks tai buvo laivas, iš kur jis atplaukė, apskritai, ar pavyko suprasti ką nors konkretaus iš to, kas buvo pasakyta garsiai ar išversta?

ES: Ne, nes kai grįžau, buvau pašalintas iš projekto. Galiu pasakyti tik tiek, kad manau, jog tai buvo tyčia atsiųstas prietaisas, kad padėtų. Taip ir nutiko. Daugiau niekada nedalyvavau tame projekte.

D.W.: Nors kažkas buvo parašyta užsienio kalba, sakėte, kad tai nėra tikra knyga. Kas tai buvo? Kaip jis atrodė?

E.S.: Kaip vaškinis popierius.

DW: Hmm.

ES: Taip, kaip juodas vaškinis popierius. Manau, kad galėtumėte... Kai ant jo rašote, nuimate viršutinį sluoksnį ir tada galite ant jo rašyti.

D.W.: Hmm.

AS: Nors man net neteko prisiliesti prie knygos, esu įsitikinęs, kad tai buvo tas pats prietaisas, t. y. tas pats laivas, tik daug didesnis. Tikriausiai dešimt kartų didesnis už... Kad ir kas jį nupiešė, laivas buvo dešimt kartų didesnis už mūsų turimą.

Vatikano technologijos

Davido Wilcocko interviu su Pete'u Petersonu (2018 m. spalio 22 d.) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/mokymas-apie-informacini-lauka-ir-jo-pagrindu-kuriamos-technologijos/)

PP: Na, tai... Tiesą sakant, istorijoje jau labai seniai matėme rezultatus. Man buvo leista susipažinti su keliomis knygomis, parašytomis prieš 7200 metų, ypač su viena, kuriai maždaug 7200 metų ir kurioje aprašyta daug dalykų, kurie jus domina.

PP: Tie, kuriuos mačiau, yra Vatikano bibliotekoje. Kiek žinau, Vatikano bibliotekoje yra daug knygų, kurios nesudegė per didįjį gaisrą Aleksandrijos Didžiojoje bibliotekoje. Sudegė tik nedidelė dalis, daug kas išliko.

D.W.: Kaip gavote teisę būti Vatikano bibliotekoje? Nemanau, kad kam nors buvo leista ten būti.

PP: Na, apie tai dabar nediskutuotina...

D.W.: Ar manoma, kad šios knygos yra ateivių kilmės?

PP: O, taip. Taip. Kai kurios knygos parašytos labai ankstyvosiomis kalbomis, daugeliu mūsų ankstyvųjų kalbų. Kiek žinau, Žemėje buvo maždaug penkios skirtingos intelekto ir žmonijos koncentracijos.

PP: Jie patys save naikino. Būtent tai dabar ir darome. Mes patys save naikiname. Tai padaryti labai sunku, bet įmanoma. Jei norite apie tai paskaityti, apie tai rašoma visuose man žinomuose religiniuose tekstuose.

D.W.: Norite pasakyti, kad iš viso buvo 12 pirštų, po šešis ant kiekvienos rankos?

PP: Taip. Apie tai niekada nesužinojau, bet ŽINOJO, kad Babilono sumaištis įvyko dėl dviejų dalykų. Dažniausiai taip atsitiko dėl to, kad buvome tarsi nuleisti į žemesnį lygį, kai nebesvarstėme visko pagal tris. Jei matematikoje skaičiuotume trejybine sistema, pasikeistų visa visata.

D.W.: Jei Vatikano biblioteka yra į Romą perkeltos Aleksandrijos didžiosios bibliotekos liekanos, kaip egiptiečiai pirmą kartą gavo šias knygas?

PP: Neturiu supratimo. Žinau tik tiek, kad joje yra knygų, parašytų prieš 7200 metų.

D.W.: Vatikano bibliotekoje?

PP: Vatikano bibliotekoje.

D.W.: Suprantu. Kadangi kalbame apie šią temą, esu tikras, kad žiūrovai ir skaitytojai trokšta sužinoti štai ką: kaip atrodo šios knygos - keistos ir pasakiškos? Kažkas panašaus į poliruotą chromuotą paviršių? Arba ką mes iš tikrųjų matome? Kokias knygas matėte?

PP: Pamačiau tai, ką tikėjausi pamatyti. Kai kurios knygos buvo parašytos išspausdintos ant švino, vario ar aukso.

D.W.: Kažkas panašaus į metalines plokštes?

P.P.: Kai kurios metalinės plokštelės buvo įrištos odiniais, kitos - papiruso, dar kitos - vadinamaisiais plastikiniais įrišimais. Visi jie turi skirtingus tikslus ir paskirtį.

D.W.: Hmm. Kaip atrodė knygų viršeliai?

PP: Dangteliai pagaminti iš plastiko arba tam tikros rūšies audinio.

D.W.: Ar ant jų buvo paveikslėlių ar teksto?

P.P.: Kai kurios iš jų... Dauguma jų turėjo kažką panašaus į tekstą, kuriame buvo paaiškinta, apie ką knyga. Žinote, kaip šiuolaikinės knygos. Kai kuriuose tekstuose, kuriuos man pavyko šiek tiek suprasti, buvo pateikta informacija apie tai, iš kur jie atkeliavo, o paskui jie buvo išversti. Dabar yra labai gerų vertėjų, įskaitant elektroninius.

D.W.: Ar viršeliai yra skirtingų spalvų?

PP: Na, taip, kai kurios buvo spalvotos, o kai kurios - bespalvės arba natūralios spalvos.

D.W.: Kokios spalvos?

PP: natūralus. Paprastai gelsvai žali. Mes jas vadintume medžiagomis, nudažytomis senovinių dažų spalvomis. Dauguma knygų įrištos odiniu įrišimu. Oda mirkoma senoviniuose rūgštiniuose, o ne šarminiuose dažuose. Kai kurios viduje esančios spalvos buvo ryškios ir gražios, akivaizdžiai pagamintos rankomis. Kai kurios knygos man atrodė tarsi atspausdintos. Galėjai pamatyti tą patį užrašą su tuo pačiu netobulumu ar tobulumu. Pats tekstas gali turėti nedidelį trūkumą, tarsi knyga būtų įtrūkusi ar suplyšusi, ir jis kartas nuo karto pasikartodavo. Kartais rašalas išblukdavo tiek, kad iškrisdavo nedidelė teksto dalis, tačiau tai neturėjo didelės reikšmės visam tekstui.

D.W.: Prisimenu, kad jau klausiau jūsų apie tai anksčiau, bet norėčiau tai padaryti prieš kamerą. Ar kai kuriais atvejais knygos gaminamos iš popieriaus? Su įprastai atrodančiais puslapiais?

PP: Taip. Yra popierinių knygų, yra knygų, parašytų ant papiruso ar ko nors kito. Tačiau dauguma knygų buvo metalinės. Matyt, metalas buvo būdas išsaugoti knygas.

Senovės žmonės mėgo auksą, bet ir švinas buvo neblogas. Švinas atrodė beveik kaip skystis. Taip pat buvo minkštas stiklas, kuris buvo labai storas ir ilgai gaminamas.

D.W.: Ar kada nors matėte stendų, pagamintų iš labai neįprastų ar nesunaikinamų medžiagų?

P.P.: Na, turiu.

D.W.: Ar beveik nesunaikinamas?

PP: (juokiasi) Jei sugadinčiau kokią nors puslapio dalį ir tai būtų pastebėta, pats būčiau "sugadintas", nes tokios knygos yra ypatingos svarbos dalykas. Taigi jums neleidžiama... Yra vietų, kur žmonėms leidžiama pasiimti nedidelius gabalėlius, ant kurių nieko neparašyta, tik analizei ir tyrimams. Pavyzdžiui, Turino drobulė...

D.U.: Suprantu.

PP: ...kurių gabalėliai - ant jų nėra nieko ar kažko nereikšmingo - perduodami įvairiems tyrimams.

Mačiau daugybę knygų, kurios buvo aiškiai rankų darbo, vienetinės, labai ryškių spalvų. Jie buvo sukurti taikant tam tikrą archyvavimo procesą. Tikslas - išsaugoti juos ateičiai.

D.W.: Prisimenu, kad jau kalbėjote apie tai. Matėte knygas su labai neįprastais puslapiais, pagamintais iš medžiagos, panašios į kevlarą.

PP: Tokios knygos atrodo tarsi išleistos vakar, bet iš tikrųjų ant jų esančios datos ir medžiagos rūšis yra susijusios su viena ar dviem... 

11. Didžiulio masto požeminių erdvių ir paviršinio Žemės reljefo keitimo technologijos, įgalinančios požeminių bazių ir miestų kūrimą (be kita ko, įspūdingos gręžimo ir žemės pažalinimo technologijos)

Tuneliai po žeme

Interviu su Emery Smith (2018 m. vasario 6 d.) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/nascos-tuneliai-ir-superkostiumo-technologijos/)

D.W.: Kalbėjomės apie tai, kad po žeme yra didžiuliai iškirsti tuneliai, kurių vidus lygus kaip stiklas.

AS: Taip, obsidianas.

D.W.: Teisingai.

ES: Išlydyta uoliena.

D.W.: Jūs apie tai žinote?

A.S.: Taip.

D.W.: Jis man sakė, kad kai kuriais atvejais jie eina po Nazkos plynaukštės linijomis. Tunelių šonuose yra kamerų, kurios atrodo taip, tarsi jose gyventų žmonės. Atrodo, kad kad ir kas jie buvo, išvykdami jie viską pasiėmė su savimi. Ar galėtumėte šiek tiek paaiškinti? Ypač tai, kad kažkas galėjo viską išvalyti, galbūt tai buvome ne mes, o pačios būtybės. Ką žinome apie tai, kodėl tuneliai atrodo tokie apleisti?

ES: Na, yra daugybė skirtingų įrenginių, ir visi jie sujungti su daugybe kitų tunelių. Nežinau, kuo Pitas su jumis pasidalijo, bet man sakė, kad čia yra 200-300 rūšių įrangos ir daugybė sienose tarsi įšaldytų būtybių. Visas tinklas yra tarsi urvų sistema, lavos vamzdžiai, kurie iš pradžių buvo sąmoningai ištirpdyti, o paskui užšaldyti...

DW: Teisingai.

ES: ...tam tikrais momentais. Sakyčiau, kad tai labai panašu į sustabdytą animaciją.

D.W.: Įdomu, kad jūs sakėte, jog yra 200-300 skirtingų prietaisų, o Pete'as sakė, kad jų gali būti 500.

AS: O.

D.W.: Kodėl taip skiriasi skaičiai?

AS: Tikriausiai tiek jų yra vien Meksikoje, bet tuneliai driekiasi ir į pietus.

ar esate girdėję apie penkias pagrindines ateivių kolonizavimo Žemėje epochas?

ES: Girdėjau, kad jų buvo penkios, bet žinau apie tris - artefaktus ir būtybes, bet šios žinios nėra iš pirmų lūpų. Aš pats mačiau įrangą, skaičiau ataskaitas, stebėjau technologijas ir, žinoma, kai kuriuos kūnus. Taip, tai tiesa. Žinote, turėjo būti bent penkios skirtingos civilizacijos. Kalbame apie milijonų metų tarpus tarp jų.

D.W.: Jūs buvote viename iš kompleksų netoli Ekvadoro?

E.S.: Taip.

E.S.: Taip. Atrodo, kad ten jau pradėjo vystytis flora ir fauna... Kažkada, labai seniai, ten sudužo kosminis laivas, kurio energetinė sistema tebeveikia. Ji tikriausiai su savimi atsinešė kokių nors bakterijų ar dar ko nors, nes giliai ten jaučiamas bioliuminescencijos pojūtis. Net atmosfera ten šiek tiek kitokia nei paviršiuje. Ir jis NĖRA labai giliai po žeme.

ES: Suprantu. Taip, tai požeminis kompleksas. Tačiau iš tikrųjų tai yra kosminis laivas, kuris sudužo arba tiesiog buvo paliktas čia. Tada aplink jį prasidėjo statybos. Kadangi laivas buvo arti žemės paviršiaus, į jį tekėjo vanduo, o kai kurie vietiniai augalai ir gyvūnai susimaišė su tuo, ką atgabeno laivas. Be to, aplinką keitė ir paties laivo energija. Šiuo metu negaliu pateikti išsamesnės informacijos.

AS: Na, palyginti su tuo, kas ten yra, filme "Avataras" pristatyta žemė atrodo kaip maža mokyklos žaidimų aikštelė.

ES: Per viską, kas ten buvo, tekėjo skystis. Net šakų stiebai atrodė taip, tarsi jais tekėtų skystis.

ES: Žinote, iš visur sklido šviesa, įvairiausių atspalvių šviesa. Niekada anksčiau nemačiau tokios šviesos. Kalbu ne apie vaivorykštės spalvas, bet apie daugybę kitų nuostabių spalvų. Nuostabiausia yra augalai. Jie turi sąmonę, ne tokią kaip mūsų. Žinoma, visi augalai yra sąmoningi, tačiau šie labai skiriasi nuo kitų. Viskas, pradedant lapais ir baigiant dirvožemiu, yra kempinė. Dirvožemis. Visas dirvožemis yra kempinė, tarsi vaikščiotumėte ant 2,5 cm storio kempinės čiužinio.

Interviu su Corey Goode ir Emery Smith (2018 m. gegužės 22 d.) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/pozemines-bazes/)

D.W.: Taigi nusprendėme pradėti pirmąjį 11 sezono epizodą bandydami rasti kažką bendro tarp to, ką patyrėte jūs, Emery, ir to, ką patyrėte jūs, Corey. Tai mus atvedė prie bendros temos - požeminių bazių. Taigi pirmiausia užduosiu keletą paprastų klausimų, o paskui šokinėsime. Ar žinote, kad kariuomenė, vyriausybė ar kaip juos bepavadintumėte, turi požeminių objektų? Jei taip, kokio dydžio jie yra? Kiek jų yra? Ką žinote apie šias įstaigas?

ES: Kiek žinau, vien JAV jų yra apie 300. Kai sakote "vyriausybė", norėčiau patikslinti, nes tokie objektai ne visada priklauso vyriausybei. Be to, kariuomenė GARANTUOJA šiuos įrenginius, bet ne visada juos kontroliuoja. Tokius įrenginius valdo didesnės korporacijos ir nežinomi subjektai.

C.G.: Tokios struktūros yra kontroliuojamos skirtingai.

AS: Būtent.

D.U.: Taigi, kai sakote, kad žinote, jog yra apie 300 tokių objektų...

AS: Tik Šiaurės Amerikoje.

D.W.: ...tai būtų vidutinis įvertis, ką tai reiškia? Kokios tai struktūros? Kaip jie atrodo? Kokio dydžio jie yra? Kiek žmonių juose dirba?

ES: Yra daug skirtingų įstaigų, kuriose gyvena skirtingi gyventojai. Visos jos turi skirtingas programas. Kai kurios bazės yra labai didelės, pavyzdžiui, Naujosios Meksikos, Nevados ir Kolorado. Juose įsikūrę ištisi miestai, o gyventojai niekada neiškyla į paviršių. Jie turi savo 24 valandas per parą veikiančias ligonines ir visa kita, kas skirta elitinei grupei. Taip pat yra laboratorijų, kuriose atliekami branduoliniai ir kitų rūšių energijos bandymai. Žinoma, tai ne tik medicininiai eksperimentai.

DW: Suprantu.

ES: ...bet ir kitų rūšių eksperimentai. Cory kalbėjo apie darbą su įvairių rūšių prietaisais, pavyzdžiui, įvairių rūšių transporto priemonėmis, kosminiais laivais. Ankstesniuose epizoduose kalbėjau apie medicininius eksperimentus, susijusius su klonuotų kūnų saugojimu ir panašiais dalykais. Be to, yra daug priemonių, skirtų dirbti tik su tam tikrais projektais. Matote, viskas yra taip atskirta, turiu omenyje darbuotojų informuotumo ribojimą iki jų darbo pareigų, kad kartais visa požeminė bazė dirba tik prie vieno projekto.

D.U.: Oho!

E.S.: Tokiais atvejais populiacija yra apie 200 žmonių, todėl ją galima kontroliuoti.

D.W.: Emery, žinau, kad tikriausiai negalite atskleisti bazių, kuriose lankėtės, pavadinimų ir jų buvimo vietų, bet ar galėtumėte konkrečiau nurodyti, kiek jų yra, kuo jos skiriasi viena nuo kitos ir kaip į jas patekti?

E.S.: Taip, žinoma. Kiek žinau, Jungtinėse Valstijose yra apie 300 požeminių bazių. Mano aplankytosios yra El Pase, Teksaso valstijoje, prie Teksaso universiteto El Pase.

Žinoma, visi žino, kad dirbau Los Alamoso bazėje ir Kortlando oro pajėgų bazėje. Dar vienas įrenginys yra Šarlotsvilyje, Virdžinijos valstijoje, kitas - Denveryje. Ir, žinoma, žinote apie Dulsę. Taip pat yra White Sands bazė (Naujoji Meksika), priklausanti White Sands nacionaliniam laukinės gamtos prieglobsčiui. Krestone, Kolorado valstijoje, po smėlio kopomis, dabar bandoma jį išplėsti.

D.W.: O kaip dėl Kanados? Ar ką nors žinote?

E.S.: Britų Kolumbijoje ir netoli Whidbey salos, netoli Vašingtono valstijos.

CG: Kai artėjate prie šių bazių ar požeminių objektų, ar įėjimas į juos kuo nors išsiskiria? Arba jie kažką simbolizuoja...

E.S.: Taip, 95 % bazių niekuo neišsiskiria, tačiau jos yra kruopščiai saugomos. Dažniausiai tai būna bazės prieigos arba pati bazė. Jie saugomi keliose vietose - prieigose. Yra keletas bazių, kurios atrodo nesaugomos, bet jos yra tokiose atokiose, nevaldomose vietovėse, kad... Žinoma, jos yra saugomos, bet ne per...

C.G.: Technologijos.

ES: Ne pačioje bazėje. pasitelkiant technologijas ir palydovus.

C.G.: Jie yra stebimi.

ES: Būtent, visiškai sekama. Atsakydamas į jūsų klausimą, manau, kad dauguma įėjimų... Kad patektumėte į požemį, pirmiausia turite patekti į griežtai saugomą laboratoriją, griežtai saugomą korporacijos pastatą arba griežtai saugomą karinį objektą.

C.G.: Taigi, ar galėtumėte mums papasakoti, kas yra tipiška, jei ketinate įeiti?

E.S.: Žinoma. Nepriklausomai nuo to, kur yra įvažiavimai ir kokio tipo bazės, visos jos turi vieną bendrą bruožą, pavyzdžiui, Curtlando karinių oro pajėgų bazė, kurioje dirbau.

Tai yra gaisrinis bokštas. Niekada nebūtum pagalvojęs, kad tai įėjimas į statinį.

DW: Hmm.

AS: Tokie gaisriniai bokštai paprastai gaminami iš betono, o ne iš metalo. Noriu, kad įsivaizduotumėte 10x10 m dydžio betoninį pastatą, kylantį 6 aukštais tiesiai į viršų. Ji tariamai skirta stebėti gaisrų židinius, tačiau, žinoma, niekada nebuvo naudojama šiam tikslui. Niekada nėra automobilių stovėjimo aikštelių nei priešais jas, nei aplink jas.

Paprastai tenka eiti per daugybę skirtingų sargybos postų. Bet kadangi jau esate bazėje, kurios viduje yra dar viena bazė, turite pereiti du skirtingus saugumo patikros punktus. Pirmiausia pateksite į karinę bazę, kuri yra pirmoji apsaugos rūšis. Ši bazė paprastai turi dar griežčiau saugomą bazę su atskiromis tvoromis ir savo apsaugos komandomis. Tai ne kariuomenė. Ši bazė priklauso privačioms korporacijoms, apie kurias kalbėjau.

Pasakiau Deivui, kad buvo laikas, kai mano nakvynės namai buvo taip arti, kad į darbą važinėdavau dviračiu. Man buvo leista palikti dviratį taip arti įėjimo, kad juo važinėdavau į darbą ir iš jo. Taigi, man buvo leista palikti dviratį netoliese ir įvažiuoti į bazę. Tai buvo įprastas įėjimas, kuriuo naudojosi bazėje dirbantys žmonės. Darbuotojai galėtų naudotis skirtingais įėjimais, kuriais dažniausiai naudojasi mokslininkai. Buvo patogiau, nes gyvenome pačioje bazėje.

D.W.: Kas galėjo nutikti, jei kas nors būtų pradėjęs pastebėti, kad į gaisrinės bokštą įeina neįprastai daug žmonių, jei tai nesusiję su jų darbu? Kas būtų nutikę?

E.S.: Na, viena vertus, visa teritorija buvo stebima, be to, jūs jau esate bazėje. Bazė jau kažką žino... JIE jau žino, kad yra kažkas kita, nors ir neįsivaizduoja tikrojo masto. Kariuomenė ne visada žino, kokio dydžio yra požeminės bazės, apie kurias, Cory, matyt, ir kalbate.

CG: Ar lankytojai paprastai skenuojami? Kokių kitų saugumo priemonių imamasi?

AS: Įvairių rūšių. Kai atvykote ten, kaip aš, buvo specialus stovas dviračiams. Prikabindavau prie jo dviratį ir eidavau link įėjimo. Buvo dvejos durys. Įeinate taip pat, kaip ir, pavyzdžiui, į ligoninę, patikrinamas vairuotojo pažymėjimas ir kiti dokumentai. Ten stovi du apsaugininkai. Jūs įeinate. Jie arba jus atpažįsta, arba ne. Tačiau bet kuriuo atveju, prieš įeinant į vidų, atliekami trys skirtingi patikrinimai. Pirma, turite specialią kortelę, ji yra universali. Tai nieko ypatingo. Jame nėra jokių...

C.G.: Tik juostelė?

ES: ...hologramos ar kažkas panašaus. Taip, tik juostelė, magnetinė juostelė, kaip ant kredito kortelės. Tai nieko ypatingo. Tada, žinoma, atliekama delno atspaudo ir akies rainelės skenavimo procedūra - visi senieji metodai, labai panašūs į tuos, kuriuos matote filmuose. Sėkmingai atlikę nuskaitymą, nueikite liftu į apačią. Nusileidę žemyn...

CG: Kol liftas leidžiasi žemyn, esate stebimas.

AS: Žinoma. Tai nėra įprastas keltuvas. Jis tik atrodo kaip įprastas liftas, bet iš tikrųjų jus nuskenuoja, kad įsitikintų, ar ant jūsų nėra, tarkime, plutonio ar kitų grėsmę keliančių medžiagų. Kai leidžiatės žemyn, jūsų kūnas skenuojamas.

D.W.: Oho!

ES: Štai kodėl kontrabandos negalima įvežti net į kūno angas. Taip pat negalite eiti į liftą su bomba, granata, pistoletu ar panašiai.

D.W.: Tai tam tikra rentgeno arba magnetinio rezonanso vizualizavimo rūšis, kai...

ES: Taip.

D.W.: Suprantu, taip ir maniau.

ES: Bet ne visai tas pats. Technologija nėra radioaktyvi, todėl jums negresia joks pavojus.

Požeminės bazės

Interviu su Corey Goode ir Emery Smith (2018 m. gegužės 22 d.) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/pozemines-bazes/)

ES: Be to, tai padėjo psichikai. Jei labai ilgai gyvenate po žeme, labai naudinga pamatyti tokius kraštovaizdžius...

C.G.: Taip, medžiai ir augalai.

ES: ...matydamas medžiagą organinės būklės, su viduje esančiais sodais.

C.G.: Taip pat visas šviesos spektras.

ES: Viso spektro apšvietimas. Jie bando atkurti viduje viską, ką paprastai matome lauke. Atrodo, kad tai sumažina ten dirbančių mokslininkų ir technikų streso lygį.

D.W.: Pažvelkime į tai išsamiau. Pitas Petersonas pasakojo, kad po žeme galėjo būti didžiulis kupolas, kuriame buvo visas miestas su pastatais, keliais ir medžiais.

AS: Teisingai.

D.W.: Kupolas buvo apšviestas taip, kad atrodė kaip dangus.

E.S.: Taip, kupolas yra gražus.

C.G.: Net žvaigždžių šviesa buvo atkurta. Žvaigždės naktį.

A.S.: Būtent. Kaip sakėte, buvo atkurtas net 24 valandų ciklas - diena ir naktis. Be to, net uraganai, su debesimis ir debesimis ir visokiais nuostabiais mokslinės fantastikos efektais, labai tikroviškais, buvo atkurti dėl patikimumo. Žaibai blykčioja, ir atrodo, kad žiūri į begalybę.

C.G.: Įdomu, ar tokios bazės buvo nacionaliniuose parkuose?

E.S.: Taip, taip.

C.G.: Įdomu. Esame girdėję legendą, ir mes su jumis esame matę duris, atsiveriančias tiesiai į kalno šlaitą.

E.S.: Teisingai.

CG: Jie galėjo visiškai... Niekada negalėjai pasakyti, kad ten nieko nėra. Galėjai įeiti su... Atlikti sonarinius tyrimus ir niekada nesužinoti, kad ten yra durys.

AŠ: Jo negalėtumėte aptikti net metalo detektoriumi.

C.G.: Teisingai.

AS: Kaip ir sakėte, tai tarsi atverti milžinišką kalną. Iš išorės atrodo, kad jis visiškai sandarus ir hermetiškas. Corey, apie tai jau kalbėjome anksčiau. Net ir dykumoje... Visada prisimenu dykumos atsivėrimo stebėjimą, kurį, kaip sakote, galite paaiškinti.

CG: Žinoma. Tai tarsi užtrauktukas.

E.S.: Kaip užtrauktukas.

CG: Žemė.

ES: Staiga smėlis ima byrėti. Draugas, visada galvojau, kas pašalina visą tą smėlį?

C.G.: Aš taip pat.

E.S.: Jie turi specialią įrangą, kuri...

C.G.: Taip, o tai tarsi atima visą...

AS: Jis tiesiog kažkur jį surenka ir, kai tik užsidaro durys, išpila jį ten, iš kur buvo paimtas. Žinote, dar viena bazių rūšis, apie kurią išsamiau nekalbėjau, yra bazės Šiaurės ašigalyje, poliarinėse ledo kepurėse. Žinote, ten taip pat yra bazių.

C.G.: Hmm.

ES: Jis stulbinamai gražus. Jie netgi turi savo atmosferą...

C.G.: Taip.

ES: ...su tekančiu vandeniu ir, pasakysiu jums, su savo elektra, kuri gaminama iš Žemės, nes pagrindai yra labai, labai giliai.

C.G.: Kažkas panašaus į geoterminę energiją?

ES: Taip.

C.G.: Suprantu.

ES: Taip.

D.W.: Kokie kiti metodai naudojami siekiant apsaugoti bazę nuo nepageidaujamų liudininkų, kad nereikėtų žudyti žmonių? Kokie yra kiti metodai? Tikiuosi, kad jie ne visada naudoja kraštutines priemones?

C.G.: Žinote, pavyzdžiui, visur iškabinti ženklai, įspėjantys apie radiaciją arba nurodantys, kad čia yra branduolinių bandymų zona. Taip jie bando atbaidyti žmones.

AS: Yra daugybė būdų, bet kartais taip nutinka. Negalite statyti ženklų kas 15 m arba jei esate įsikūrę, tarkime, 160 km atstumu nuo salos, kurioje yra bazė. Ten visada bus valčių, o tokiose vietose visada patruliuoja lėktuvai. Be to, palydovai visada priskiriami bazėms, jie visada yra jose. Karinis jūrų laivynas net negali priartėti prie bazės, nes oro erdvėje visada kas nors yra.

D.W.: Oho!

ES: Be to, prie tokių vietų negalite priartėti nepatekę į radarų veikimo zoną. Jus iš karto aptiks.

D.W.: Ar manote, kad yra buvę atvejų, kai nenorintys liudininkai buvo tiesiog nuvežti į bazę ir priversti dirbti, o ne nužudyti?

E.S.: Nežinau.

C.G.: Deja, ir aš nežinau. Nors jei reikės atlikti biometrinius testus, žmonės bus išvežti.

AS: Aha, bandymams. Teisė. Taip. Mačiau, kaip žmonės buvo pagrobti.

D.W.: Hmm.

AS: Žmonės buvo laikomi ten prieš savo valią, bet ne tam, kad kam nors dirbtų. Niekada nieko panašaus nemačiau. Tačiau turiu pripažinti, kad viskas, ką Koris pasakė, yra nepagražinta tiesa.

Impozantiškos gręžimo technologijos

Interviu su Corey Goode ir Emery Smith (2018 m. gegužės 22 d.) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/pozemines-bazes/)

CG: Ir štai kas įdomu: daugelyje pristatymų rodžiau "Iceworm" projekto vaizdo įrašą.

Tai buvo Karinio inžinierių korpuso projektas, pradėtas, manau, šeštojo dešimtmečio pabaigoje ir septintojo dešimtmečio pradžioje Grenlandijoje. Čia buvo pastatyta viena iš požeminių bazių. Tokia pati struktūra buvo sukurta Antarktidoje. Lėktuvai įskrido ir išskrido, aprūpindami bazes viskuo, ko joms reikėjo. Daugelis nežemiškų bazių buvo pastatytos tokiu pat būdu...

AS: Teisingai.

CG: ...taip pat. Projektas "Iceworm" yra labai įdomus, nes vėliau Jungtinės Valstijos bandė ten dislokuoti branduolinius ginklus. Vienas iš lėktuvų sudužo ir visi pamatė ten slapta pastatytą bazę.

Tuneliai po žeme

Interviu su Emery Smith (2018 m. vasario 6 d.) ((https://www.ateitiesaidas.lt/l/tuneliai-ir-superkostiumo-technologijos/)

D.W.: Kalbėjomės apie tai, kad po žeme yra didžiuliai iškirsti tuneliai, kurių vidus lygus kaip stiklas.

AS: Taip, obsidianas.

D.W.: Teisingai.

ES: Išlydyta uoliena.

D.W.: Jūs apie tai žinote?

A.S.: Taip.

D.W.: Jis man sakė, kad kai kuriais atvejais jie eina po Nazkos plynaukštės linijomis. Tunelių šonuose yra kamerų, kurios atrodo taip, tarsi jose gyventų žmonės. Atrodo, kad kad ir kas jie buvo, išvykdami jie viską pasiėmė su savimi. Ar galėtumėte šiek tiek paaiškinti? Ypač tai, kad kažkas galėjo viską išvalyti, galbūt tai buvome ne mes, o pačios būtybės. Ką žinome apie tai, kodėl tuneliai atrodo tokie apleisti?

ES: Na, yra daugybė skirtingų įrenginių, ir visi jie sujungti su daugybe kitų tunelių. Nežinau, kuo Pitas su jumis pasidalijo, bet man sakė, kad čia yra 200-300 rūšių įrangos ir daugybė sienose tarsi įšaldytų būtybių. Visas tinklas yra tarsi urvų sistema, lavos vamzdžiai, kurie iš pradžių buvo sąmoningai ištirpdyti, o paskui užšaldyti...

DW: Teisingai.

ES: ...tam tikrais momentais. Sakyčiau, kad tai labai panašu į sustabdytą animaciją.

D.W.: Įdomu, kad jūs sakėte, jog yra 200-300 skirtingų prietaisų, o Pete'as sakė, kad jų gali būti 500.

AS: Na, palyginti su tuo, kas ten yra, filme "Avataras" pristatyta žemė atrodo kaip maža mokyklos žaidimų aikštelė.

D.W.: Oho!

ES: Per viską, kas ten buvo, tekėjo skystis. Net šakų stiebai atrodė taip, tarsi jais tekėtų skystis.

DW: Oho.

ES: Žinote, iš visur sklido šviesa, įvairiausių atspalvių šviesa. Niekada anksčiau nemačiau tokios šviesos. Kalbu ne apie vaivorykštės spalvas, bet apie daugybę kitų nuostabių spalvų. Nuostabiausia yra augalai. Jie turi sąmonę, ne tokią kaip mūsų. Žinoma, visi augalai yra sąmoningi, tačiau šie labai skiriasi nuo kitų. Viskas, pradedant lapais ir baigiant dirvožemiu, yra kempinė. Dirvožemis. Visas dirvožemis yra kempinė, tarsi vaikščiotumėte ant 2,5 cm storio kempinės čiužinio. Nežinau, kaip tai pasakyti, bet kaip jaučiatės, kai žengiate ant ko nors panašaus į lavą?

DW: Oho!

ES: Ir viskas labai šlapia. Yra mažų būtybių, mažų pelės dydžio padarėlių, pavyzdžiui, apgamai be kailio arba žvirbliai be kailio. Na, net ir jie labai skirtingi. Jie tarsi spinduliuoja spalvomis. Nežinau, ar tai buvo ten esančios šviesos atspindys, ar jų pačių skleidžiama šviesa. Žinote, nebuvau ten tam, kad galvodavau apie šiuos dalykus. Buvau užsiėmęs kažkuo kitu. Tačiau tai pasirodė nuostabiausia... vienas nuostabiausių dalykų, kuriuos esu matęs čia, Žemėje.

Manau, kad ten susiformavo daug kitų biosferų. Tiesiog kažkokiu būdu vienas iš jų atsivėrė ir susimaišė su daugybe kitų. Beje, mokslininkams tai sukėlė didelį nerimą. Jie baiminosi, ar liga neišplis toliau. Laimei, taip nenutiko. Po žeme gyvenantys augalai ir gyvūnai negalėtų išgyventi mūsų planetos paviršiuje.

D.W.: Oho!

ES: Taigi tai yra savotiška biosfera. Galbūt dėl to kaltas elektromagnetinis laukas, galbūt jis saugo šį regioną nuo to, kas gali patekti į jį arba išeiti iš jo.

D.W.: Dalis to, ką vidinis asmuo turėjo omenyje sakydamas "tiesiog nuostabu"... Labai džiaugiuosi išgirdęs šias detales. Dabar viskas daug prasmingiau. Manau, kad... Pasakysiu štai ką: matyt, tai vienas iš būdų "papirkti" Neilą Armstrongą ir kitus astronautus, kad jie tylėtų. Remiantis tuo, ką aprašote, viskas skamba taip neįtikėtinai, kad sutiktumėte tylėti vien tam, kad vėl ten patektumėte. Arba...

AS: Taip, tai buvo apsikeitimas paslaugomis. Programose nekeičiami pinigai. Visa tai susiję su paslaugomis.

D.W.: Hmm.

AS: Jei nenorite laikytis taisyklių ir daryti paslaugų, tai paprastai yra didelė problema. Kaip žinote, abipusė malonė - leidimas astronautams apsilankyti Antarktidoje.

DS: Suprantu. Taip.

ES: Taigi... Ir visos kitos ypatingos planetos vietos, kurių dar net nepradėjome tyrinėti. Nes yra ne viena tokia vieta, o daugybė tokių vietų. Ir čia, Žemėje, ir aplink ją. Tai tik vieno iš kiaušinių lukštas įtrūko ir išsirito kažkas gražaus. 

12. Naujos judėjimo po žeme ir ant žemės technologijos

Požeminių vagonų sistema

Interviu su Corey Goode ir Emery Smith (2018 m. gegužės 22 d.) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/pozemines-bazes/)

CG: O, taip, visiškai pažįstamas. Kaip sakė Emery, yra įvairių rūšių bazių. Į kai kurias bazes... Į jas negalima patekti nuo žemės paviršiaus. Turite naudotis slapta požeminių vagonų sistema.

AS: Teisingai.

CG: Vienintelis įvažiavimas ir išvažiavimas - per vagonų sistemą.

D.W.: Suprantu.

C.G.: Kaip jau minėjau, dažnai sistema yra labai gili. Gilumoje, kuri net nelaikoma Jungtinių Valstijų teritorija.

D.W.: Hmm.

C.G.: Taigi čia turite visišką laisvę.

E.S.: Be abejo, taip.

D.W.: Ar matėte...

E.S.: Pabrėžiu tai, nes kai ten nuvykstate, turite naudotis vežimėliu. Daug vagonų yra įvairių rūšių magnetinių pakabų ir prietaisų lavos vamzdžiuose, kurie nuveža jus į paskirties vietą.

CG: Nemanau, kad kada nors sutikome žmogų, kuris galėtų gerai apibūdinti vežimėlį. Žinau tik tiek, kad yra trumpų vagonų, kuriuose žmonės gali sėdėti vienas priešais kitą.

AS: Teisingai.

C.G.: Yra ir didesnių vežimėlių. A.S.: Gal galėtumėte apibūdinti?

A.S.: Žinoma, taip. Apie juos jums pasakiau anksčiau. Vienas iš jų atrodo kaip gondola, taip mes su Deivu jį pavadinome. Įlipate į jį, atsisėdate į kėdę ir gondola važiuoja labai ilgu koridoriumi. Jis tiesiog juda toliau. Pats judėjimas yra labai lėtas, šiek tiek greitesnis nei oro uoste, kai stovite ant... eskalatorių.

C.G.: Suprantu.

AS: Tik šiek tiek greičiau. Galite sėdėti arba stovėti. Jums nereikia sėdėti.

Gondola jus nuveš iki tikrojo pagrindinio įėjimo į požeminę bazę, o pati bazė gali būti 400 m ilgio. Taip pat yra į kokoną panaši sistema, kiekvienas kokonas skirtas 4 žmonėms.

Jis yra elipsės formos. Kai įeinate į jį, ten yra puikios sėdynės, atlenkiamos sėdynės, kaip pas odontologą, bet su paminkštinimais.

Galite net prisisegti diržą, bet neprivalote. Kokonas juda taip sklandžiai, kad nepastebite judesio, nors važiuojate labai greitai. Nežinau, kaip greitai, bet girdėjau, kad kai kurie žmonės gali važiuoti net 800 kilometrų per valandą greičiu.

CG: Girdėjau, kad jo greitis viršija 1126 km/val.

AS: Taip. Taigi, kai tik ten pateksite, nesvarbu, ar sėdite kėdėje, ar gondoloje, ar naudojate magnetinės pakabos transporto priemones (pavyzdžiui, kiaušinį)... Kai ten pateksite, turėsite pereiti dar vieną saugumo patikros postą.

C.G.: Nes galite atsidurti kitos šalies jurisdikcijoje.

Elektrogravitacinė antžeminė transport priemonė

Jay Weidnerio interviu su Jasonu Rice'u (2019 m. gegužės 7 d.) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/kallidus-planetos-atkurimas-ir-naujuju-zemes-technologiju-galia/)

Tada pribėgome prie mums skirtos transporto priemonės - elektrogravitacinės antžeminės transporto priemonės - transporterio, kurį paprastai naudojome judėti.

Seržantas greitai išlipo atgal, nes pagal standartinę darbo tvarką, jei pajutome, kad esame puolami, turėjome pranešti centrui ir bandyti grįžti į vadavietę, kuri buvo kosmodrome. Taigi jis įlindo į bokštelį gale ir ten slapstėsi, kol vairavau automobilį, kad nuvažiuočiau į oro uostą, o tai užtruko 15 ar 20 minučių. Pakeliui išgirdome, kad įvyko dar vienas sprogimas. 

13. Holografijos technologijos

Holografinių vaizdų kūrimo technologijos

"D. Wilkockas "Paskutinis žaidimas": naujosios technologijos" (https://www.ateitiesaidas.lt/l/d-wilckockas-paskutinis-zaidimas-naujosios-technologijos/)

Japonams pavyko sukurti milžinišką 15 metrų ilgio Lochneso pabaisos hologramą, naudojant vandens garų rūką, kuris sugeria didžiulės projekcinės sistemos šviesą. 2008 m. sausį paskelbtame vaizdo įraše moteriškas balsas su japonišku akcentu du kartus iš eilės ištaria anglišką žodį "creation", tada, skambant Holivudo muzikos fanfaroms, pasirodo didžiulė holograma:

Tai akivaizdžiai įrodo, kad danguje galima sukurti labai dideles, sudėtingas ir žavias hologramas, jei tik yra tinkama technologija ir (arba) sąlygos atmosferoje sukurti atspindžio efektą, panašų į "meteorų dulkes", esančias Norvegijos šiaurinėse platumose.

HAARP gali tai padaryti arba ne, bet tai tikrai galima padaryti naudojant esamas technologijas.

Japonai hologramoms kurti naudojo vandens garus. 2009 m. gruodžio 9 d. Norvegijos ir Rusijos šiaurinėse platumose buvo daug meteorų dulkių, kurios sukūrė atspindintį paviršių, kad būtų galima naudoti holografijos technologiją - daugiau nei bet kuriuo kitu metų laiku!

Todėl tikėtina, kad trikampė tetraedro formos "piramidė" virš Kremliaus, pasirodžiusi tą dieną, kai šiaurinėse platumose dulkėtumas buvo didžiausias, kad būtų galima sukurti oro reiškinius, buvo panašios holografinės technologijos rezultatas.

Kompiuterinėje grafikoje tetraedras vadinamas "primityvu", nes tai viena paprasčiausių figūrų, kurias galima sukurti. Tai taip pat paaiškina, kodėl dviejuose vaizdo įrašuose, kuriuos turime iš Rusijos, jis atrodo šiek tiek neryškus ir prastai įskaitomas - tai holograma!

Kadangi Norvegijos spiralė akivaizdžiai yra dirbtinės kilmės, panašu, kad ir Kremliaus piramidė yra dirbtinė. Tai paprasta logika. Tai du to paties bendrojo plano vizualiniai aspektai, kurie pasirodė tą pačią dieną. Ir jei šis pasireiškimo lygis neduos norimo rezultato, kažko panašaus galima tikėtis ateityje.

- Jūs turite neginčijamų įrodymų, kad spiralinių rankų negalėjo sukurti raketos išmetamosios dujos.

- HAARP įrenginys yra tiesiai po spiralės pasireiškimo vieta, nufotografuota Tromsėje, Norvegijoje.

- Jūs turite elektromagnetinį spindulį su pagal laikrodžio rodyklę judančia spirale, o tai įrodo, kad jis sklinda iš žemės.

- Jūs turite nuotraukų, kuriose aiškiai matyti, kad spindulys "projektuojamas" nuo žemės, kur jis susilieja į vieną ryškų centrinį tašką.

- Jūs turite atviros informacijos, paimtos iš tradicinės Indijos žiniasklaidos, kad HAARP gali sukurti "keistų formų švytinčias juostas, sklindančias iš buliaus akies centro". Jie matomi plika akimi ir sukuriami naudojant tik 3,6 megavatų.

- Jūs turite EISCAT įrenginį, galintį pagaminti 227 kartus daugiau energijos nei HAARP, kad būtų sukurtas "bulius su švytinčiomis juostomis".

- Jūs turite energijos rodmenų grafiką, iš kurio matyti, kad EISCAT įrenginys visą laiką, kai virš Norvegijos buvo stebimas darinys, veikė maksimaliu energijos kiekiu.

- Jūs turite judančius grafikus iš Karinio jūrų laivyno tyrimų laboratorijos, patvirtinančius, kad HAARP gali sukurti identiškus spiralinius darinius milžiniškoje teritorijoje, būtent Aliaskoje ir šiaurinėje Britų Kolumbijos dalyje.

- Turite TEKILA Saulėtekio bandymą, skirtą dangui uždegti, kuris buvo atliktas EISCAT įrenginyje Norvegijoje tuo pačiu metu, kai pasirodė spiralė.

- Matyt, rusai paleido raketą į vietą, kurioje buvo vykdomas supergalios EISCAT bandymas. Raketa subyrėjo ir "nepavyko".

- Turite vaizdo įrodymų iš Japonijos: sudėtingos hologramos gali būti projektuojamos nuo žemės į atmosferoje esančią atspindinčią terpę. Taip pat įtarimas, kad HAARP ar su ja susijusios technologijos gali padaryti kur kas daugiau nei spiralė.

- Tą pačią dieną, kaip ir Norvegijos spiralė, virš Kremliaus Rusijoje kelias valandas kabojo milžiniškas keturkampio formos NSO.

- Dar gerokai prieš patį įvykį pasėlių ratų kūrėjai atkreipė dėmesį į tikslios datos svarbą - 2008 m. rugpjūčio 16 d. Gruzijos ir Rusijos karas baigėsi paliaubomis.

- Prieš 2008 m. rinkimų rezultatus turite pasėlių ratų, aiškiai rodančių nacių ryšius su Bušo režimu ir Pentagonu.

- Turite vidinių įrodymų, kad per 2008 m. rugpjūčio mėn. invaziją rusai paėmė slaptus Naujosios pasaulio tvarkos dokumentus.

- Yra tikimybė, kad 2008 m. "naujųjų pirkinių" dėka rusai įvaldė holografinių projekcijų kūrimą, naudodami HAARP ir kitas technologijas.

- Gali būti, kad Kremliaus piramidė buvo tokios "naujos" technologijos lauko bandymas. Ji pasirodė tą pačią dieną kaip ir dirbtinai sukurta Norvegijos spiralė, nes visa tai įvyko geriausiu metų laiku, kai šiaurinėse platumose atsispindėjo "meteorų dulkės".

Galiausiai abu šie įspūdingi oro dariniai pasirodė dieną prieš prezidentui B. Obamai priimant Nobelio taikos premiją, toje pačioje šalyje, kurioje pasirodė Norvegijos spiralė!

Praėjus pusantro mėnesio po rumunų žiedo gavome norvegišką spiralę, kuri nenuvylė. Ir kodėl gruodžio 9 d. Norvegijoje, jei tai nesusiję su kitą dieną Osle vyksiančiu B. Obamos Nobelio premijos įteikimu?

Prisimenate Alaną Boilą, mūsų MSNBC žurnalistą, kuris teigė, kad "Blue Ray" planuose buvo numatyta įsivaizduojama ateivių invazija ir (arba) Antrojo atėjimo danguje apraiška?

Ar turite spėjimų? 2009 m. kovo mėn. vėl Rusijoje pasirodė vaizdo įrašas su šviečiančiu kryžiumi.

Šis reiškinys net neprilygo tokiam dideliam dėmesiui kaip žiedai virš Maskvos ir Rumunijos. Nukryžiavimas pasirodė septyniais mėnesiais anksčiau nei šios švytinčios aureolės. Taigi gali būti, kad strategija pasikeitė ir buvo orientuota į tradiciškesnius NSO reiškinius, kad sulauktų daugiau dėmesio. Jei tai būtų pavykę...

Richardas Hoaglandas atkreipė mano dėmesį į šį vaizdo įrašą per mūsų paskutinę privačią diskusiją apie Norvegijos spiralę.

Nukryžiavimas yra daug sudėtingesnis darinys ir akivaizdžiai demonstruoja technologiją, galinčią padaryti kur kas daugiau nei sukurti žiedus ir spirales:

Ir dar geriau, kaip galima perskaityti originalaus vaizdo įrašo pastabose, parašytose prasta anglų kalba, žmogus, kuris stebėjo ir padarė vaizdo įrašą, negalėjo užvesti automobilio, kol buvo stebima formacija. Kai tik jis išnyko, elektros sistema veikė puikiai:

"Šarjos (Rusija) gyventojas tapo keisto reiškinio liudininku: danguje, tiesiai virš savo namų, jis pamatė švytintį kryžių.

Holografija realiems geografiniams kontūrams pakeisti

Interviu su Corey Goode ir Emery Smith (2018 m. gegužės 22 d.) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/pozemines-bazes/)

D.W.: Norėčiau pasidalyti dar vienu dalyku. Kai kalbėjausi su į atsargą išėjusiu majoru Bobu Deanu, jis man papasakojo daug daugiau apie savo darbą, nei viešai dalijosi projekto "Camelot"[1] ar kitur.

Jo darbas labai panašus į Corey darbą. Jis pasakojo apie salą pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje, kuri, praskridus virš jos, atrodo kaip įprasta sala. Tačiau priėjęs arčiau pamatysi, kad pusė salos yra kažkokia holograma, ji užmaskuota. Galite pereiti per hologramą ir ten rasite visą bazę.

E.S.: Taip.

D.W.: ...kurių nematyti iš dangaus. Ar esate susipažinę su kažkuo panašiu?

E.S.: Labai daug.

C.G.: Taip, daug ką lemia hologramų maskavimo technologija. Mokslininkai taip ištobulino hologramų technologiją, kad holograma netgi turi masę.

AS: Teisingai.

C.G.: Jie tai vadina "kietąja šviesa", kai galite...

ES: Jūs netgi galite mesti šešėlį.

C.G.: Taip. Galite sukurti hologramą, prieiti prie jos ir net į ją belsti, belsti-taukšti-taukšti, kaip į stiklo gabalą. Mokslininkai netgi gali sukurti storesnę hologramą.

D.W.: Oho!

E.S.: Galiu tai patvirtinti. Dalyvavau viename projekte... Buvo vykdomi įslaptinti projektai, kuriuose viskas buvo daroma iš palydovų, galinčių atlikti tokius dalykus. Manau, kad tai buvo dešimtojo dešimtmečio pradžioje, o gal ir anksčiau. Šią technologiją jie diegė palydovuose.

CG: Taip. Nuostabu tai, kad mokslininkai gaudavo vientisos šviesos skydą. Tuomet jie atjungė maitinimo šaltinį arba elektrą, o skydas liko.

AS: Teisingai.

CG: Tai neįtikėtina.

ES: Taip, mokslininkai naudojo įvairias nuostabias technologijas. Žinote, todėl aš visada taip sakau: jei ką nors pamatau, laivą ar ką nors panašaus, man sunku pasakyti: "O, tai tikra ar nerealu", kol nepradedu analizuoti, nes mokslininkai gali priversti jus patikėti, kad matėte lėktuvą, įsirėžusį į pastatą.

C.G.: Hmm.

AS: Jie sugeba priversti jus patikėti, kad tai kažkas tikro. Kaip sakė Corey, galite prie jo prieiti ir jis bus apčiuopiamas.

D.W.: Tikrai?

AS: Tai tikrai apčiuopiama. Tai, ką mačiau, nebuvo taip apčiuopiama kaip tai, ką matėte jūs. Atrodo, kad jūs... Tai, prie ko aš artėjau, nebuvo taip tankiai apaugę, ir jūs lengvai galėjote pro juos praeiti.

C.G.: Teisingai.

AS: Tai nuostabi technologija, nes ja galima atkurti bet kokią grėsmę, įsivaizduojamą grėsmę arba sukurti bauginančias situacijas, kai bandote...

C.G.: Tokias technologijas jie naudoja statydami slaptus objektus.

D.W.: Žinoma, gana keista, kad jie turi kietosios šviesos technologiją arba kažką maskuojančią hologramą. Bet juk vis tiek kažkas kažkada kažką suras. Tarkime, kas nors plaukia nedidele valtimi...

ES: Taip jau buvo nutikę anksčiau.

D.W.: ...vandenyne. Kas nutinka tokiose situacijose?

E.S.: Taip jau yra nutikę ir žmonės žuvo.

D.W.: Jokiu būdu?

E.S.: Žmonės dingo jūroje. Kartais per karines operacijas JIE būdavo netyčia nužudomi.

CG: Per karines pratybas.

ES: Taip, jie neturėjo ten būti, bet buvo. Paprastai jie pašalinami. 

14. Klimato keitimo technologijos

Haarp technologija

"D. Wilkockas "Paskutinis žaidimas": naujosios technologijos" (https://www.ateitiesaidas.lt/l/d-wilckockas-paskutinis-zaidimas-naujosios-technologijos/)

Ar nebūtų "sąmokslo teorija" manyti, kad kaip tik per HAARP bandymą danguje pasirodė švytinti spiralė, nes paaiškėjo, kad tai buvo puikus metų laikas, bet vietoj to įvyko kažkas kita ir sukėlė tokį patį efektą?

Jei pakankamai stipriai spausime faktus ir perduosime juos tradicinei žiniasklaidai, ar tai būtų gėdingas "paneigimas", pakeičiantis visą istoriją ir užtikrinantis mūsų nepriklausomų, bendruomenės finansuojamų šaknų tyrimų pažangą?

Ar tai nepanašu į oficialų Rosvelo katastrofos paaiškinimą, kai pirminė "oro zondo" forma pateikta istorija pasikeitė vykstant tyrimams. Tas pats ir su projektu "Mogul", kai iš dangaus nukrito NSO katastrofos nuolaužos, kurios buvo pristatytos kaip visai kitoks visiškai slaptas meteorologinis zondas?

Ar HAARP sukurta itin galinga 1 000 megavatų spiralė gali būti naudojama ir kaip priešraketinis skydas, paaiškinant, kodėl Rusijos raketos "Bulava" bandymas nepavyko, jei apskritai nepavyko?

Ar ne Rusija tyčia paleido raketą į projektą "TEKILA Sunrise", norėdama patikrinti, ar ji gali detonuoti ir sunaikinti raketą?

O jei taip, argi neįdomu tokią technologiją pademonstruoti prieš pat prezidentui B. Obamai priimant Nobelio taikos premiją, įrodant, kad jie turi veikiančią "Teslos skydo" technologiją, galinčią užkirsti kelią bet kokiai grėsmei, kurią gali kelti "Naujoji pasaulio tvarka" - branduolinei ar kitokiai.

Ir jei šia technologija galima sudaužyti tokį kietą daiktą kaip raketa, kaip galima paveikti orus? Arba kaip galima paveikti seisminių lūžių linijas nukreipiant spindulį į jonosferą ir grąžinant jį į žemę tam tikru trikampiu?

Daugelio informatorių teigimu, būtent tam ir naudojama HAARP - orų keitimui ir "stichinių" nelaimių organizavimui. Šiame moksliniame straipsnyje, nepaisant didžiulių loginių šuolių, pasisakoma už tokio ryšio nustatymą - susiejant įvykius, už kuriuos gali būti atsakinga HAARP, ir stichines nelaimes.

Įdomiausi autoriaus rasti duomenys yra tie, kad kai kurios bangos iš HAARP Aliaskoje galėjo kilti iš "magnetinio gretutinio taško" pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje:

https://www-star.stanford.edu/~vif/buoy/

"Pagal šią programą bus tiriamos radijo bangos, kurias skleidžia Aliaskoje esantis HAARP siųstuvas.

Tikimės, kad kai kurios bangos sklis išilgai Žemės magnetinio lauko linijų, sklis daugiau nei penkis Žemės spindulius ir grįš į Žemę atokiame Ramiojo vandenyno pietiniame regione (Ramiojo vandenyno pietinė dalis yra seisminio aktyvumo zona).

Bangos sklistų per kelis svarbius fizinius sluoksnius virš Žemės atmosferos.

Dirbdami su imtuvu magnetinės sandūros taške, kuriame bangos greičiausiai grįš į Žemę, įgysime reikšmingą mokslinį supratimą apie šiuos sluoksnius ir juos veikiančius procesus."

Taigi, HAARP efektą galima sukurti taip, kad jis būtų pakankamai stiprus, jog galėtų sudaužyti Rusijos branduolinę raketą. Nukreipus bangas į skirtingas magnetinio ryšio sritis, galima pataikyti į bet kurią konkrečią pasaulio vietą ir sukelti seismines bangas.

Dar vienas dalykas, į kurį reikia atsižvelgti, yra tai, kad tokio tipo "magnetinis ekranas" paprastai gali būti nematomas, tačiau idealiomis sąlygomis, kai jonosferoje yra įkrautų meteorų dulkių, jis gali būti matomas plika akimi.

Jei tai tiesa, vadinasi, ši technologija naudojama daug dažniau, nei mums atrodo.

Elektrogravitacinės kabančios platformos klimatui keisti ir pan. (skaliarinės technologijos)

"D. Wilkockas "Paskutinis žaidimas": naujosios technologijos" (https://www.ateitiesaidas.lt/l/d-wilckockas-paskutinis-zaidimas-naujosios-technologijos/)

Informacijos atskleidimas. Paskutinis žaidimas. III dalis - Naujoji tarptautinė koalicija Nors šiek tiek nukrypstame nuo temos, pateikiame Dr. Beaterio santrauką apie šią pažangią Rusijos technologiją:"Trečiasis Rusijos "kosminės triados" ramstis yra elektrogravitacinių kabančių platformų, vadinamų "kosmosferomis", laivynas.Juos galėjo sukurti Jungtinės Valstijos, ir septintojo dešimtmečio pradžioje būsimasis generolas Thomas Poweris (vėliau Strateginių oro pajėgų vadovas) ir kiti buvo įtikinti tai padaryti.Tačiau vietoj to visi Amerikos slaptieji kosminiai kiaušiniai buvo sudėti į projekto "Apollo" Mėnulio programos krepšelį.Tuo tarpu sovietai tęsė šių platformų kūrimą, ir 1977 m. gruodžio mėn. buvo pradėtos naudoti operatyvinės operacijos.Po kelių mėnesių jie grėsmingai pranešė apie savo buvimą rytinėje Jungtinių Valstijų pakrantėje, sukeldami paslaptingus milžiniškus ore sklindančius garsus.Jie tai darė šaudydami į atmosferą galingais ginklais su įkrautų dalelių pluoštais, dėl kurių sprogdavo pats oras.Ore skleidžiamais garsais buvo bandoma įbauginti Amerikos vyriausybę, tačiau norimo efekto pasiekti nepavyko.Po kelių mėnesių naudojimo ore sklindantys garsai išnyko.Šiandien Rusijos kosminiai triukšmai lengvai stebimi iš didelio aukščio virš įvairiausių Amerikos strateginių taikinių.Jie budi ypač virš JAV tarpžemyninių balistinių raketų bazių ir yra pasirengę karo atveju panaudoti savo spindulių ginklus raketoms susprogdinti jų paleidimo metu.Šiandien Jungtinių Valstijų strateginės ginkluotės programos kuriamos siekiant pasipriešinti Sovietų Sąjungos "kosminės triados" slaptiems ginklams.Naujieji Rusijos valdovai kol kas neskelbia žinių apie šiuos ginklus, nes puikiai žino, kad tai būtų propagandinė katastrofa.Taip pat ir Amerikos valdovai dar nenusprendė viešai pripažinti šių ginklų, kurie priklauso Rusijai, o Amerikai - ne, egzistavimo.Jie baiminasi, kad Amerikos visuomenė į tai reaguos paniškai, supyks dėl Amerikos "atsilikimo nuo kosmoso" ir įsižeis, kad jiems iki šiol buvo meluojama.O Kongresas, kuriuo buvo manipuliuojama ir kuris buvo laikomas nežinioje, ypatingomis aplinkybėmis gali pasielgti nesąžiningai."Žinoma, nuo to laiko amerikiečių technologijos pažengė tiek, kad atsirado atitinkamų karinių platformų, tačiau rusai akivaizdžiai pirmauja. Daugelis ginklų bandymų, apie kuriuos kalba daktaras Beateris, išsamiai aprašyti pulkininko leitenanto Tomo Beardeno tyrime ir diskusijoje apie "skalarų" technologiją.Pasak daktaro Beaterio, per Derliaus mūšį Mėnulyje Naujojo Kremliaus frakcija sunaikino Dangaus laboratoriją ("Skylab"), kurią Rokfeleriai naudojo kaip vietą, kurioje Mėnulyje buvo kuriami dalelių pluošto ginklai. Rusijos "kosmosferos" taip pat yra atsakingos už 1987 m. įvykusią erdvėlaivio "Challenger" katastrofą. Beardenas ne kartą minėjo šį įvykį kaip vieną iš šiurpiausių skalarinės technologijos veikimo prieš taikinį demonstracijų..

Skaliarinės technologijos

Davido Wilcocko interviu su Pete'u Petersonu (2018 m. spalio 22 d.) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/mokymas-apie-informacini-lauka-ir-jo-pagrindu-kuriamos-technologijos/)

PP: Taip. Dr. Howardas Curtinas skaitė pranešimą apie informacinius laukus.

D.W.: Hmm.

PP: Būtent ten daugelis žmonių pirmą kartą išgirdo apie skalarinę technologiją. Dr. Curtinas buvo puikus skalarinių technologijų ekspertas.

D.W.: Ar galėtumėte apytikriai ir paprastai paaiškinti, kas yra skaliarinė banga?

PP: Na, paprasčiausias pavyzdys, kai... Tarkime, turime virvę ir ištempiame ją studijoje. Jūs laikote vieną galą, o aš - kitą. Pradedu judinti savo galą aukštyn ir žemyn, siųsdamas bangas į virvę. Jei ištempsime virvę, atsiras išilginės bangos. Jei jį judinsime aukštyn ir žemyn, gausime skaliarines bangas.

DW: Suprantu.

PP: Gamtoje yra dalykų, vadinamų solitonais[1]. Pirmą kartą juos pastebėjo laivo kapitonas Džonas Skotas Raselas (John Scott Russell) 1834 m., stebėdamas tolimas bangas iš jūros Anglijoje. Jis matė, kaip šios bangos sklinda palei jūros kelią. Banga tai kilo, tai leidosi, ir atrodė, kad niekada nesumažės. Oksforde buvo nagrinėjama skaliarinės bangos matematika. Tai buvo skalarinių bangų tyrimo ir skalarinių technologijų kūrimo pradžia.

PP: Per pastaruosius kelerius metus prancūzai, italai ir keletas kitų mokslininkų teigė, kad šviesos greitis yra 1061940 km/sek.

PP: Jie tai visiškai įrodė. Vienas iš pagrindinių Einšteino teorijos trūkumų yra tai, kad šviesos greitis yra apribotas iki 300 000 km/s, o tai visiškai neatitinka tikrovės. Skirtingu metu šviesa juda skirtingu greičiu. Taip pat yra reiškinių, kurie gali keliauti akimirksniu, be jokio vėlavimo. 

15. Žemės kosminiai laivai

"Saulės sargybinio" kosminė programa - atitinkami laivai

Corey Goode interviu (https://www.ateitiesaidas.lt/l/corey-goode-informacija-apie-neiprastas-technologijas-naudojamas-slaptojoje-kosmineje-programoje/)

CG: Žinoma.

D.W.: Kitas klausimas:

Kaip MIC TCP dirbantys žmonės galėjo nežinoti apie karinio jūrų laivyno programą "Saulės sargybinis", apie kurią informacija jau buvo paskelbta internete, ypač po hakerio Gary McKinnono atskleidimų ir viso viešumo 2000-ųjų pradžioje? Juk nuo tada, kai Jungtinėje Karalystėje jie pagavo Gary, kilo didžiulės bangos?

CG: Ar turite omenyje Gary McKinnoną, IT specialistą Jungtinėje Karalystėje, kuris 2004 m. pradėjo bandyti įsilaužti į JAV gynybos departamento ir NASA duomenų bazes, ieškodamas informacijos apie TCP?

D.W.: Taip.

CG: Suprantu. Ši informacija buvo... Vos tik pasiekusi karinio jūrų laivyno TCP, ji buvo paskelbta dezinformacija arba dažniausiai ignoruojama. Dabar Gynybos žvalgybos agentūros TKP departamentas, t. y. TKP MIC, pamato laivą, kuris nepriklauso jiems, o priklauso Karinio jūrų laivyno TKP... Jiems paprasčiausiai pasakoma: "Tai koncepcinis laivas. Prototipas. Jūs jo nematėte. Nekalbėkite apie tai." Ir jie apie tai nekalba.

Diskų (NSO) atkūrimas

Interviu su Corey Goode ir Heather Sartain (2017 m. sausio 10 d.) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/nezemisku-civilizaciju-artefaktu-likuciai-menulyje/)

D.W.: Hmm. Suprantu. Tada kyla didelis, didelis klausimas. Jei mokslininkams pavyko gauti diskus... Dabar sakote, kad jiems pavyko juos iš dalies atkurti?

HS: Taip.

D.W.: Taigi tai tarpplanetiniai erdvėlaiviai, ar ne?

H.S.: Taip.

D.W.: Tuomet kažkuriuo metu turėjote paklausti tėvo, ar jie išvyko į mūsų Saulės sistemą, ką nors ten pastatė, padarė, rado? Pakalbėkime apie tai.

H.S.: NSO disko pavidalo orlaiviai dažniausiai naudojami transporto tikslais, jie atvyksta čia rinkti duomenų arba vykdyti pagrobimų. Iš čia diskai keliauja kitur, galbūt į didesnį erdvėlaivį ar kosminę stotį, kur jie stovi dokuose.

DW: NSO?

HS: Taip. Laivas, apie kurį kalbu, yra per mažas, kad atliktų kokią nors kitą funkciją, išskyrus transportavimą.

D.W.: Suprantu. Kalbant apie "Lockheed" darbuotojus ir kitus gynybos rangovus. Ką jie veikė Žemėje, įgiję gebėjimą palikti Žemę? Ar jie ką nors rado?

HC: Jie matė tai, kas mūsų Saulės sistemoje atrodė kaip dideli įrenginiai, bet nežinojo, kokia jų funkcija. Viskas, ką jie žinojo, buvo tai, kad mes jų ten neįkėlėme.

H.S.: Kai kurios technologijos yra gautos iš kitų ateivių grupių ne tik tiesiogiai bendraujant, bet ir atvirkštiniu būdu. Iš esmės atvirkštinis mažų diskų, naudojamų pilkiesiems gabenti, atkūrimas atskleidė, kad jie (diskai) naudoja elektromagnetinius variklius. Tai padėjo geriau suprasti kitų planetų elektromagnetinių laukų panaudojimą.

DW: Hmm. Norėčiau patikslinti, ar šiems laivams skraidyti reikia degalų, ar yra kažkas, kas leidžia jiems įveikti ilgą kelią be degalų papildymo?

H.S.: Ne. Elektromagnetizmas yra visur.

Drono tipo skraidantis aparatas

Davido Wilcocko interviu su Pete'u Petersonu (2018 m. spalio 1 d.) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/nauju-technologiju-mokymasis/)

Kennethas Schouldersas (1927-2013).

D.W.: Norėčiau užduoti klausimą. Norite pasakyti, kad jam priklausė senovinė technologija arba įslaptinta technologija, su kuria jis galėjo dirbti?

PP: Su juo bendravau daugybę metų. Apie jį yra kažkas, ko net dabar negaliu jums pasakyti. Viena, ką galiu pasakyti, - jei ir pažįstu kokį nors ateivį Žemėje, tai tik jį, nes jis buvo 50-200 metų priekyje visų kitų. Prisimenu, kai man buvo 14 metų, Kenetas atsiuntė man keletą integrinių grandynų. Oficialiai jie buvo išrasti tik po 12 metų. Tai reiškia, kad prireikė 12 metų, kol jie tapo komerciškai prieinami.

D.W.: Koks buvo Schoulderso paskyrimo jums tikslas? Ko jis jus mokė šešis mėnesius, kai pradėjote dirbti?

PP: Jis išmokė mane visko, ką žinojo. Jo žinios labai skyrėsi nuo to, ką žinojo visuomenė, ir gerokai lenkė tai, ką žinojo visuomenė.

D.W.: Gal galėtumėte pateikti pavyzdį?

PP: Kai nueidavau į jo laboratoriją, jis man parodydavo mažą daiktą, panašų į sidabrinį ryžių grūdą. Jis paimdavo tą daiktą su dviem pincetais ir įdėdavo jį į mažą plastikinį įtaisą, kuris užsidarydavo ir atrodydavo kaip įprasta klevo sėkla. Tuomet jis paimdavo šį prietaisą ir trenkdavo juo sau į ranką. Jis virstų mažu stūmokliu, esančiu tarsi sėklos viduje. Tai buvo nedidelis dvipusis stūmoklis, judantis pirmyn ir atgal, pripildytas izobutano ir galintis gaminti... gaminti orą, suspaustą orą, ir išstumti jį į prietaisą klevo lapo pavidalu. Lapas pradėdavo plūduriuoti ir suktis.

D.W.: Kokio dydžio buvo prietaisas? Ar galite tai parodyti rankomis?

PP: Maždaug tokio dydžio. (Išskėsti pirštus 76 mm) Variklis yra (išskėsti pirštus 1 cm atstumu vienas nuo kito)

D.U.: Kada tai maždaug buvo? Kuriais metais tai buvo?

PP: O, brangioji. D.W.: Maždaug 1966-1967 m.

D.W.: Dabar žinome, kaip sukurti labai mažus dronus, bet septintojo dešimtmečio viduryje...

PP: Niekada nesu matęs nieko panašaus.

D.W.: Taigi, šis daiktas gali skraidyti pats? Turiu omenyje...

PP: Taip, jis gali skristi pats. Labai anksti Kennethas pradėjo... Televizoriams ir vaizdo magnetofonams valdyti naudojami infraraudonieji spinduliai. Buvo laikas, kai šiam tikslui buvo naudojamas nedidelis ultragarsinis aukštų dažnių garsiakalbis. Jo gale buvo maža lemputė ir švilpukas. Aukštųjų dažnių garsiakalbiai buvo plačiai naudojami, tiksliai nepamenu, dvejus ar trejus metus, o paskui žmonės perėjo prie elektronikos. Kennethas turėjo mažą aukštų dažnių garsiakalbį ir mažą jutiklį, apie kurį sužinojau iš Lando. Jie... "Polaroid Himeli" serijos fotoaparatai turėjo ultragarsinį tolimatį.

D.W.: Taigi sakote, kad jis naudojo ultragarsinį triukšmo generatorių, o ne infraraudonąją šviesą, bet jūs negirdėjote triukšmo?

PP: Tai ultragarsas, kurio dažnis viršija klausos dažnį. Be to, tai buvo mažas aukštų dažnių garsiakalbis.

D.W.: Ar tai skamba kaip nuotolinio valdymo įtaisas?

PP: taip. Nuotolinio valdymo pultelis. Tai buvo tik ultragarsinis nuotoliniu būdu valdomas aukštų dažnių garsiakalbis. Kennethas gali priversti jį atsitraukti nuo jūsų. Jis buvo sukurtas taip, kad laikytųsi ant aukščiausio šalia esančio objekto. Kad galėtų skraidyti aplink jus. Ir kai matote, kad jis sukasi aplink jus, tuo pat metu matote, ką norite tyrinėti. Kai atsistodavau, pasigirsdavo garsas, prietaisas pasisukdavo 90° kampu ir nuskrisdavo tiesiai nuo jūsų. Jis gali būti 61-91 m atstumu, jūs galite du kartus išleisti garsą, jis vėl apsisuks 90° kampu ir pradės sukti aplink jus. Radęs ką nors aukštesnio, jis pradėdavo aplink jį sukti ratą.

D.W.: Paprastai žinovai sako, kad įslaptinto pasaulio technol

D.W.: Ir ką šis mažylis darė? Kodėl jis buvo toks naudingas? Turiu omenyje, turiu idėjų...

PP: Jis buvo toks naudingas dėl bendros idėjos: sukurti klevo sėklą, kuri skraidytų virš teritorijos, nusileistų kamino viduje, prasiskverbtų pro kamino groteles, nusileistų ant sienos ar lentynos ir įjungtų mikrofoną.

PP: Žinoma. Taip pat galite pasigaminti didesnį, maždaug 2 m ilgio įrenginį iš pripučiamos medžiagos... Tuo metu į madą atėjo maži viniliniai baseinėliai vaikams. Taigi radome kelias įmones, kurioms vadovavo buvę kariškiai, ir galėjome pagaminti susukamą sparną. Pripildykite jį izobutano ir įdėkite į jį mažą saldainio batonėlio dydžio varikliuką. Mažas saldainio popierėlio dydžio oro stūmoklinis kompresorius išvysto apie 17 arklio galių.

D.W.: Oho! Norite pasakyti, kad šis mažylis turėjo 17 arklio galių? Atrodo, kad...

P.P.: Taip, mažas saldainio batonėlio dydžio variklis.

D.W.: Tuo labai sunku patikėti. Esu tikras, kad kai kurie žmonės pradės mikčioti.

PP: Tai buvo nuostabūs maži daiktai.

D.W.: Taip.

PP: Tada reikėjo paimti sparną, vieną skraidantį sparną, ir priversti jį skristi ratu. Kartą buvome Stanfordo tyrimų institute. Pažvelgėme ir pamatėme Stanfordo futbolo komandą. Pasiėmėme sparną su savimi ir komanda pradėjo nedidelį žaidimą. Prisiminkite, kad sparnas skrido virš aukščiausio žaidėjo. Staiga vienas berniukas užšoko ant kito pečių. Jie prabėgo pro sparną ir jis ėmė skristi virš jų. Galiausiai jie, jų galvos, atsidūrė lauke. Tada pro juos prabėgo kitos komandos žaidėjai ir jiems nutiko tas pats. Galiausiai treneris pasakė: "Po keturių dienų manęs laukia rungtynės. Jūs norite sužeisti mano vaikinus."

D.W.: (juokiasi)

PP: "Ne, ne, mes tiesiog norėjome su juo pažaisti. Mes nebenorime žaisti futbolo." (Juokiasi).

D.W.: Oho!

PP: Bet kokiu atveju, tai viena iš programų. Tada ketinome rasti civilinį prietaiso pritaikymą, tačiau kariškiai, žinoma, paprieštaravo: "Ne, ne, tai būtų karinis produktas. Vis dar nežinau, ar jis tapo kariniu projektu. Tai buvo prieš 30 metų.

D.W.: Hmm. Teoriškai kažkas panašaus galėtų tapti išmaniąja kulka, ar ne?

PP: Išmanioji kulka, išmanioji bomba. Turėjome mažus ašmenis, kurie atrodė kaip maži samurajų kardai, galintys skraidyti virš mūšio lauko, jausti širdies plakimą, fiksuoti kūno temperatūrą ir skristi virš jo.

Ateivių kosminiai laivai, galbūt atkurti žmonių

Interviu su Pete'u Petersonu (2017 m. rugpjūčio 1 d.) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/technologijos-pritaikytos-trims-pirstams/)

DW: Suprantu. Norėčiau užduoti jums klausimą, kuris gali pasirodyti nereikšmingas, bet jis mums padės. Pirma, kai įėjote į vidų, kokio aukščio buvo lubos?

D.P.: Sakyčiau, kad vienur aukštis siekė 1-1,5 metro, kitur - nuo 1,9 iki 2,1 metro.

D.W.: Kitaip tariant, turėjote pasilenkti?

PP: Na... Nepamirškite, kad laivas buvo skraidančios lėkštės formos. Tai įprasta lėkštėms, nes, kiek žinau, jos taip ir konstruojamos. Juos varo didžiulė centrinė kolona.[2] Ją galima pavadinti vairu. Kolona jungia apatinį ir viršutinį denius. Tada pamatysite, kad dauguma laivų turi, nežinau, kaip tai pavadinti, skrydžio valdymo tašką. Taip pat... Jei yra iliuminatoriai, jie paprastai būna viršuje. Galite stovėti ir žiūrėti pro iliuminatorius.

D.W.: Aha!

PP: Pilotuojama ne pro iliuminatorius, o... Kaip tai darome šiandien. Tai daroma iš kompiuterio ekrano, iš ekrano. Nesakau, kad tai kompiuterio ekranas. Yra kažkokių organinių medžiagų. Ateiviai sugeba padaryti taip, kad pasijunti tarsi žiūrėtum pro langą... Tarsi sėdėtum priešais atvirą langą.

D.W.: Kaip daugiausia atrodo paviršiai? Ar jie yra metaliniai, ar spalvoti?

PP: Sakyčiau, kad jie aptraukti plastiku arba metalu. Kažkokia danga.

D.W.: Kas jus labiausiai nustebino?

PP: Iš to, ką mačiau, matyti, kad įvyko daug technologinių pokyčių, ir to galima tikėtis. Pažvelkite į mūsų erdvėlaivius. Kiekviena karta... Tie, kuriais skraidome dabar, buvo sukurti prieš 20 metų.

D.W.: Teisingai. Sakėte, kad šiuos laivus valdo būtybės, turinčios tris pirštus, ir kad jie pasirodo visoje Žemėje.

PP: Teisingai.

D.W.: Ar gali būti, kad šie gyventojai atvyko laivu, kuris buvo jų originalus...?

PP: O, ne ir ne. Visai ne.

D.W.: O!

P.P.: Visai ne.

D.W.: Gerai.

PP: Ne, aš žinau gal penkias ar šešias lenktynes, ir visos jos turi tris pirštus. Sakyčiau, kad dauguma ateivių turi tris pirštus.

D.W.: Hmm! Kadaise man sakydavai, kad Antarktidoje esančiuose laivuose buvo skydai, kurie patys skleidė šviesą.

P.P.: Buvo toks dalykas.

D.W.: Ar galėtumėte pateikti mums šiek tiek informacijos?

PP: Taip, bet tik apie tai, kas yra paskutiniuose dviejuose laivuose.

D.W.: Susitarta.

P.P.: Yra medžiagos, labai panašios į fosforą, o gal ir į patį fosforą. Žinote, turime tokių mažų daiktų, kuriuos galima pritvirtinti prie lubų. Jie atrodo kaip žvaigždės, mėnuliai ir galaktikos... Vaikai bando.

D.W.: Taip. Šviečia tamsoje.

PP: ... švyti tamsoje, apšviečia kambarį. Tačiau jie šviečia neilgai, o paskui labai greitai išblėsta. Šiuo metu jie gamina šią medžiagą Australijoje. Paimkite jį, 30-45 minutes palaikykite saulės šviesoje, o tada bent vieną dieną jis skleis pakankamai šviesos, kad galėtumėte matyti ir net skaityti, kol užges. Užsienietiškas apšvietimas yra beveik toks pat, tik medžiaga apšviečiama ultravioletiniais arba infraraudonaisiais šviesos diodais, tam tikros rūšies foto... kuriuos mes vadiname užsienietiškais šviesos diodais.

D.W.: Taigi sakote, kad vieno iš laivų viduje yra medžiaga, kuri yra veikiama tam tikros rūšies LED apšvietimo ir kurį laiką šviečia pati.

PP: Na... Jie taip ir daro... Tarkime, šviesa blyksteli 1000 kartų per sekundę...

D.W.: Gerai.

PP: ... bet tos blykstės gali įsijungti kas 10, 20 ar 50 ciklų, priklausomai nuo aplinkos apšvietimo ir išsklaidytos šviesos. Taip pat priklausomai nuo to, kurioje programuojamo apšvietimo schemos vietoje jie yra. Atrodo, kad tai yra vientisos lubos valdymo patalpose, kuriose dažniausiai jas ir mačiau. Visos lubos pagamintos iš... Jos padengtos šia medžiaga. Jį galite nudažyti įvairiomis spalvomis.

DW: Pakalbėkime apie trečiąjį laivą. Sakėte, kad iš viso buvo trys sluoksniai nuolaužų. Koks yra trečiasis, aukščiausias sluoksnis?

PP: Na, tai tik tie, apie kuriuos žinau. Žinau apie tris avarijas.

D.W.: Suprantu.

PP: Trečiasis atvejis įvyko visai neseniai. Laivą veikė kažkoks išorinis poveikis. Tai užfiksuota palydovinėse nuotraukose. Disko formos orlaivis krito 15-20° kampu į paviršių.

D.W.: Suprantu.

PP: Matyt, jis pateko į mūsų naudojamų navigacijos valdymo sistemų lauką... Elektromagnetizmas... Ten yra elektromagnetinis laukas, ir jis... Manau, kad laivas per daug priartėjo prie tos svajonės, kur laukas eina tiesiai į žemę, ir jis tiesiog sprogo. Turiu omenyje, kad laivas turi elektromagnetinių priemonių, padedančių jį stabilizuoti. Matyt, jie užfiksavo lauką ir tada į jį reagavo.

D.W.: Kokio dydžio yra laivas, palyginti su kitais dviem?

PP: Maždaug tarpinio dydžio. Jis nebuvo toks didelis. Sakyčiau, 100-120 metrų skersmens.

D.W.: Hmm. O kokia buvo technologija, palyginti su kitais laivais?

PP: Atnaujinta, gerokai atnaujinta.

D.W.: Ar trečiojoje avarijoje buvo kas nors neįprasto?

PP: Trečiajame laive buvo daug žmonių.

D.W.: Tikrai?

JP: Nežinau, ar jiems pavyko išgyventi labai ilgai, nes žinau, kad ne visi išgyveno. Vieni buvo sušaudyti, kiti panaudoti eksperimentams.

D.W.: Norite pasakyti, kad viduje radome gyvų žmonių?

PP: Jie daug metų gyveno laive.

D.W.: Suprantu.

P.P.: Jie augino maistą, sintetino maistą.

D.W.: Kas buvo tie žmonės...? Ką jie čia veikė? Minėjote, kad jie įkūrė koloniją, kai tik čia atvyko.

PP: Manau, kad prie žmonių, atvykusių iš kitur, šiame laive prisijungė žmonės, kurie čia gyveno labai ilgai. Vieni buvo panašūs į drakonus, kiti - į metalinius ir nemetalinius žmones didelėmis akimis.

D.W.: Oho, iš pradžių aprašote, kaip atrodo, įvairių rūšių ateivius, bet teigiate, kad buvo vienas laivas. Ar galėtumėte pateikti daugiau informacijos?

PP: Matyt, tas laivas buvo naudojamas kaip gelbėjimo laivas.

D.W.: Suprantu. Ar viduje buvo įvairių rūšių būtybių?

P.P.: Penkiolika skirtingų rūšių būtybių.

D.W.: Oho! Ir jie visi buvo tame laive?

PP: Jie gyveno skirtinguose laivo skyriuose. Skirtingi skyriai, skirtinga atmosfera, skirtinga gravitacija. Atrodė, kad kai kurie iš jų ten buvo labai, labai seniai.

D.W.: Kada JAV vyriausybė aptiko šį laivą?

PP: Manau, maždaug 1941-1942 m.

D.W.: Jokiu būdu! Antrojo pasaulinio karo metais?

PP: Taip. O taip. Prieš Antrojo pasaulinio karo pabaigą.

PP: Turiu omenyje, kad mes padedame jiems gauti žaliavų, kažką pagaminti ir daug ko iš jų išmokstame. "quid pro quo". Sužinojome apie daugybę technologijų. Šiuo metu mes turime technologiją, kuri 300 metų lenkia tai, kas žinoma paviršiuje gyvenantiems žmonėms.

D.U.: Žinoma.

PP: Nepamirškite, kad vis dar daugybė žmonių gyvena po žeme.

D.W.: Ar jums žinoma, kad Antarktidoje vyksta kas nors reikšmingo?

PP: Drįstu teigti, kad mes ten nuvykome todėl, kad žinojome, kas vyksta su vokiečiais. Kita vertus, kita akivaizdi priežastis - norėjome sužinoti, ką reikėtų daryti puslaidininkių ir biologijos srityje. Be to, norėdami suprasti, ką galėtume padaryti atmosferoje. Kitaip tariant, kiek jis turi elektromagnetinių bangų, kiek gravitacinių bangų ir kokia apskritai yra jo magnetinė struktūra. Juk Antarktidos magnetiniai laukai orientuoti 90° kitaip nei likusioje Žemės dalyje.

https://www.ateitiesaidas.lt/l/judejimo-didesniu-uz-sviesos-greiti-technologijos/#:~:text=Jud%C4%97jimo%20didesniu%20u%C5%BE,varp-dvigatel.html

Šiuolaikinės skraidymo aparatų technologijos

Interviu su Corey Goode ir Mark McKendlish (2017 m. gegužės 16 d.) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/judejimo-didesniu-uz-sviesos-greiti-technologijos/)

D.W.: Šiandien pradėsime nuo pirmojo iš serijos interviu su Marku Makendlišu, kuriame jis pasakoja apie tam tikro tipo varomąją sistemą ir tam tikrą laivą, kurį matė jo draugas iš vidaus. Taigi, nieko nelaukdami, pažvelkime į tai.

M.M.: Vieną dieną man paskambino draugas, kurį pažinojau nuo koledžo laikų. Vadinsiu jį Bradu. Mums kalbantis paminėjau, kad Nortono karinių oro pajėgų bazėje San Bernardine rengiami aviacijos šou. Bazė yra tik už 120 km į rytus nuo Los Andželo. Sklinda gandai, kad čia galima pamatyti net skraidantį arba parodos eksponatą SR-71 Blackbird, kuris tuo metu buvo itin retas. Nusprendėme nueiti į aviacijos šou. Bradas atsakė: "Manau, kad pamačiau kažką, ko neturėjau matyti." "Kaip tai galėjo nutikti? Viskas, kas rodoma aviacijos šou, yra rodoma visiems." Bradas: "Kol buvome ten, įvyko dar vienas nedidelis šou.

Jie pakilo iš Nortono bazės ir skrido į 42-ąją oro pajėgų gamyklą[1] Palmdeilyje. Ten įsikūrusi "Lockheed Skunk Works" gamykla, kurioje vyksta slaptas kūrimas.

Jie pademonstravo įvairius eksponuojamus orlaivius, iš kurių vienas buvo pirmosios kartos "Aurora",[2] kurį "Lockheed" darbuotojai pavadino "Pulsar".

Lėktuvas turėjo keturis variklius, įmontuotus į lėktuvo korpusą. Visas laineris buvo padengtas izoliacinėmis plytelėmis kaip erdvėlaivis.

Lėktuvo uodegos dalis buvo panaudota taip pat kaip... Labai panašu, kad visa galinė korpuso dalis buvo linijinis pleištinis oro variklis su keliais degalų išmetimo įrenginiais (reaktyviniais siurbliais), purškiančiais degalus į viršgarsinę smūginę bangą, kurioje degalai savaime užsidegdavo. Tarp viršgarsinės smūgio bangos ir pleišto formos orlaivio uodegos dalies sprogusios dujos išsiplėtė ir smūgio bangą gerokai suspaudė. Tarsi išspaudus šlapią moliūgo sėklą, ji skristų iš rankų.

Tačiau, kalbant apie šį konkretų lėktuvo tipą, įdomiausia tai, kad jis akivaizdžiai turėjo strateginę paskirtį, buvo naudojamas ne tik žvalgybai dideliu greičiu ir dideliame aukštyje. Jame buvo ginklų.

Po fiuzeliažu, tarp variklių, buvo įleistas 121 vamzdis, skirtas vertikaliam paleidimui. Kiekvieno vamzdžio išorę dengia didelė apskrita izoliacinė plytelė, kurią galima pašalinti sprogstamaisiais užtaisais.

Įspūdingiausia buvo tai, kad dizainas išliko kuo paprastesnis, bet labai veiksmingas. Buvo kažkas, kas prilygo... Galima naudoti tradicines bombas arba sprogstamąsias kovines galvutes, tačiau į tankiuosius atmosferos sluoksnius grįžtantys orlaiviai turėjo atskiriamas kovines galvutes su individualiai valdomomis kovinėmis galvutėmis.

Pastarąjį galima pamatyti tarpžemyninėse balistinėse raketose, tik virš tarpžemyninės balistinės raketos vamzdžio yra dar viena šilumą sauganti plytelė, už kurios yra suspausta didelė spiralinė spyruoklė. Kai tik išorinė plokštė buvo išmesta, kovinės galvutės buvo išmestos iš vamzdžio. Tuoj pat buvo nuleista kita plytelė, kuri su triukšmu atsidūrė savo vietoje ir iškart atstatė lėktuvo aerodinaminį efektyvumą.

Taigi net ir skrendant dideliu greičiu nereikia bombų parašiutų.

Iš neseniai atskleistos informacijos sužinojau dar kai ką. Kai orlaivis aktyviai veikė kaip ginkluotės platforma, jame buvo naudojama trečiosios pakopos varomoji sistema. Plokščios trikampio formos uodegos dalis atsidarydavo. Uodegos dalis taptų panaši į dvigeldžio moliusko kiautą, atsirastų raketinis variklis, tada orlaivis atsidurtų už atmosferos ribų ir galėtų ten dreifuoti amžinai.

Tikriausiai vienas didžiausių kada nors išrastų nuotoliniu būdu valdomų orlaivių. Be to, buvo numatyta, kad lėktuvą iš vidaus galėtų valdyti kas nors kitas. Tačiau daugeliu atvejų tai buvo dronas. Jis galėtų pakilti ir kosmose dislokuoti ginklus, pavyzdžiui, "Split-head" su atskirai valdomomis kovinėmis galvutėmis.

D.W.: Corey, man, kaip ne aviacijos specialistui, kai kas nors prisistato ir praneša tiek daug techninių detalių... Mane tai tiesiog šokiruoja. Apie "Aurorą" buvau girdėjęs prieš daugelį metų, tačiau niekada nebuvau susipažinęs su Marko pateiktomis detalėmis. Ką manote apie tai, ką ką tik pamatėme?

CG: Taip, daugybė detalių. Būtent tai ir norėčiau pakomentuoti. Paprastai žmonės, kurie ateina ir kalba apie tokius dalykus, turi tik paviršutiniškų žinių. Tai ne tie žmonės, kurie gali vaikščioti ir daužyti padangas bei rengti ekskursijas su karinių oro pajėgų darbuotojais. Tai labai geras šio laivo veikimo aprašymas.

D.W.: Girdėjau, kad judėdama "Aurora" skleidžia labai stiprų garsą, tarsi plaktukas.

CG: Jie palieka vadinamuosius maišelio formos inversijos pėdsakus.

D.W.: Suprantu. Dar niekada nebuvau susidūręs su tiek daug techninių detalių. Ką manote apie šio tipo lėktuvą "Aurora", kuris net devintajame dešimtmetyje atrodo vienas iš klasikinių konstrukcijų? Kam galėjo būti naudojama "Aurora"?

CG: Grįžtant mintimis į tuos laikus, visos dideliame aukštyje skraidančios transporto priemonės paprastai buvo naudojamos pirmiausia žvalgybai arba pristatymui... na, kaip ginklų platformos. Daugeliu atvejų jie gali turėti technologiją, kurią galima išjungti. Taigi tai buvo arba žvalgyba, arba pristatymas.

D.W.: Taigi jūs teigiate, kad "Aurora" galėjo būti panaudota įprastiniame kare ir kad bombarduojami žmonės nežinojo, iš kur sklinda bombos?

CG: Tikėtina, kad "Aurora" buvo panaudota įprastame kare, bet atrodo, kad ji buvo taupoma... Ji buvo sugalvota ypatingiems atvejams, pavyzdžiui, konflikto su Sovietų Sąjunga atveju.

D. V.: Suprantu. Dabar panagrinėsime iliustracijas, kurias McKendlishas padarė remdamasis vidiniais įrodymais apie atgamintą ateivių transporto priemonę (angl. Reproduced Alien Vehicle, ARV). Atrodo, kad tai tiksli originalaus vokiško laivo "Bell" kopija. Pažvelkime.

ATGAMINTI SVETIMŲ APARATAI

MM: Jiems taip pat buvo surengta atskira demonstracija po to, kai į parodą atvyko ypatingi lankytojai. Pakilus uždangai jie pamatė tris skraidančias lėkštes, kurios ilgainiui tapo žinomos kaip "Reproduced Alien Vehicle" (ROV) arba "Fluxliner".

Tada pradėjau suprasti, kokie neįtikėtini ir pažangūs buvo šie pasiekimai.

Laivai ne tik stovėjo ant stovo, bet ir plūduriavo virš grindų. Po jais nebuvo jokių atraminių įtaisų, jokių nuo lubų juos laikančių laidų. Mažiausias aparatas buvo maždaug 7 m skersmens. Viduriniojo skersmuo buvo 18 m, o didžiausio iš trijų - 37 m skersmens.

Kalbant apie šią parodos dalį, įdomiausios buvo Brado pastabos, kad tokie laivai buvo naudojami labai, labai seniai.

Atminkite, kad visa tai vyko 1988 m. lapkričio 12 d. Bradas sakė, kad aplink fiuzeliažo perimetrą buvo plokštės, apačioje plokščios, o šonuose pasvirusios 35° kampu - jos sudarė iškyšą aplink kažką panašaus į vadavietę. Toliau buvo kupolas.

Pačiame kupolo viršuje buvo mažos permatomos pūslelės,[3] kuriose įrengtos mažos kameros. Prie kiekvieno iš jų mažais universaliais šarnyrais buvo pritvirtintos LED kameros. Šie vyriai leido kameroms suktis ratu ir užfiksuoti jų padėtį. Vėlgi, tai dar vienas į dirbtinio matymo sistemą panašus panaudojimas, kai dvi kameros sukasi poromis ir sukuria vaizdą kairei ir dešinei akiai, kad pilotas, dėvintis specialų šalmą, galėtų matyti visą trimatį vaizdą.

Tuneliai Vietname su ateivių technogijų pagrindu pagamintais prietaisais

Interviu su Corey Goode'u ir Cliffordu Stone'u (2016 m. spalio 11 d.) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/ateiviu-technologiju-panaudojimas/)

Mums buvo pasakyta, kad priešai rengia... Net galiu pasakyti ką - buboninį marą. Priešas kūrė biologinį ginklą - buboninį marą - ir ketino jį panaudoti prieš JAV pajėgas. Turėjome įeiti ir sunaikinti objektą. Taigi, čia yra tunelis. Niekas neprašė... Tai buvo tunelis. Niekas nesidomėjo, kad jis pasirodė esąs V raidės formos. Kalno sienoje buvo išgraužta skylė, turinti aiškią V formą.

Viršuje yra įprasti akmenys ir kiti daiktai. Žemiau esanti žemė visiškai lygi. Vėlgi, tai niekam neįdomu. Aš taip pat nežinojau, bet pagalvojau: "Galbūt čia veikia virtualus ryšio centras arba"... Jis tiesiog dar nebuvo atrastas. Niekas nesidomėjo.

Pradėjome leistis tuneliu. Nuėjome keletą kilometrų, radijas vis dar veikė ir galėjome kalbėtis su lauke esančiais žmonėmis. Taigi, atsiduriame vietoje, panašioje į smėlio liniją, kurios vienoje pusėje galima kalbėti ir girdėti per radiją. Peržengiate ribą ir viskas, bendravimas nutrūksta. Todėl palikome radiją, pasistatėme ten telefonistą su lauko telefonu, kurio numeris 312, kad jis galėtų susisiekti su žmonėmis lauke, ir nuėjome gilyn į urvą. Nežinau, kokį atstumą įveikėme urve, bet kažkuriuo momentu nebegalėjome prisiskambinti telefonistei 312 numeriu. Ryšys neveikė. Akumuliatoriams nieko nenutiko, tiesiog negalėjome kalbėti telefonu.

Eidami pirmyn, dar labiau įlindome į urvą ir staiga pastebėjome, kad pasidarė šviesiau, bet šviesos šaltinio dar nematėme. Išeiname į didelę atvirą urvo erdvę, sustojame ir pamatome, regis, didžiulę laboratoriją.

Priešingoje pusėje yra didžiulis... aš jį vadinu langu. Pro šį langą matome mūsų karius iš išorės, tarsi jie vaikščiotų ore, po jų kojomis nėra žemės.

Galėjai matyti naktinį dangų, viską, jokių problemų. Ar jums įdomu, kas vyksta? Sunku paaiškinti, bet jūs nematote jų siluetų, jūs matote juos. Tamsu, bet juos galima įžiūrėti. Kadangi negalėjome skambinti, turėjome siųsti specialų žmogų - pasiuntinį, kuris bėgo atgal pasikalbėti su telefono operatoriumi. Po trumpo delsimo pasiuntinys grįžo ir pasakė: "Ei, įsakykite žmonėms daryti tai ir tai."

Bet juk mes juos matėme. Tada paklausėme, ar tie žmonės iš tikrųjų yra lauke. Jiems buvo įsakyta atlikti tam tikrus veiksmus, ir jie juos atliko, todėl tikrai galėjome pasakyti, kad jie yra žmonės. Mūsų paklausė: "Ar matote ką nors neįprasto?" "Ne, bet jie visi žiūri į dangų." Lauke jie tęsė: "Ne, ne, nežiūrėkite į dangų. Pažvelkite į žemę. Nieko neįprasto ant žemės?" Niekas nepastebėjo nieko neįprasto. Žinoma, kai pažvelgėme į žemę, lauke pamatėme žmonių. Jų buvo prašoma atlikti tam tikrus veiksmus, kad galėtume pasakyti, jog tai mūsų kariai.

Stebėjome ir žinojome, kad viskas vyksta realiu laiku. Tai ne ekranas ir mums nesiunčiamos nuotraukos, tiesiog mums tai neįprasta, nes tai technologija, su kuria nesame susipažinę. Mums viskas vyko urve. Stebėjome visą šį įvykį. O tiems, kurie buvo lauke, nebuvo nieko neįprasto. Todėl pasakėme lauke esantiems: "Imkite po porą kastuvų ir iškaskite mažą duobutę žemėje. Pažiūrėkime, kas nutiks."

Iš vidaus matėme, kaip jie paėmė peilius ir įbedė juos į žemę, ir mums atrodė, kad jie kyla į orą. Kai jie pakėlė peilius su iškasta žeme ir numetė juos atgal ant žemės, matėme, kaip jie skrieja ore, bet kai atsitrenkė į žemę, jie dingo. Manau, galima sakyti, kad man tai pasirodė juokinga. Tačiau tuo pat metu negalėjome paaiškinti, kodėl taip atsitiko. Noriu pasakyti, kad stengėmės pateikti lengvai virškinamą paaiškinimą.

Ar lauke yra kamerų? Įrenginys nebuvo panašus į ekraną, veikiau į langą, ir užėmė visą urvo šoną. Jis visai nebuvo panašus į ekraną, projekcinį ekraną ar tai, ką turime plokščiaekraniuose televizoriuose. Nebuvo nieko bendro.

Staiga pradėjome matyti tipiškus pilkuosius. Kai kurie žmonės paprašė juos apibūdinti. Bet aš negaliu, nes žinau, ką jūs turite omenyje sakydami "tipiški" pilkieji: didelės galvos, maži verpstiški kūnai ir didelės akys.

Jie nieko nesakė, o žmonės pradėjo šaudyti. Bandžiau šaukti: "Nutraukite ugnį, nutraukite ugnį". Tuomet jau žinojau, kad visatoje esame ne vieni. Bet kai sušukau "nutraukti ugnį", tai neįvyko. Aš žengiau į priekį ir paklausiau... Tiksliau, vis dar klausinėjau, kai mane apakino staigus šviesos blyksnis. Viskas tapo balta ir švytinti.

Atrodė, tarsi būtum stiklinėje pieno. Tačiau tai nebuvo skystis ar kas nors kita. Galėjai lengvai kvėpuoti, bet galėjai laikyti ranką priešais akis ir jos nematyti. Tarkime, viską supo fluorescencinis baltumas. Vis dar girdėjau šūvius, nes staiga man labai skaudėjo kairę akį. Prisimenu, kaip bandžiau sugriebti už akies ir atsisėsti ant žemės. Taip pat prisimenu baisų skausmą. Po to, kai nukritau ant žemės, tai buvo paskutinis dalykas, kurį prisimenu.

Taip, aš taip pat prisimenu balsą, kuris siūlė mano vyrams leisti manimi pasirūpinti, o kitas balsas paprieštaravo: "Ne, jie nesusitvarkys. Turime pasirūpinti šiuo vyru, kitaip jis neteks kairės akies." Vėliau pabudau. Buvau už urvo ribų. Pažvelgiau į žmogų, kurį visada vadinau pulkininku, ir paklausiau: "Kaip aš čia patekau? Kaip aš čia patekau?" Jis atsakė: "Nežinome, vieną minutę jūsų čia nebuvo, o paskui staiga pasirodėte. Kas atsitiko tavo akiai?" Atsakiau, kad nežinau.

D.W.: Kaip manote, ar ateiviams būdingos bazės, kuriose galima įeiti į šiek tiek neįprastai atrodantį urvą ir panašiai?

CG: Visai tikėtina. Įėjimas į urvą užmaskuotas holograma ar kažkuo, kas jį paslepia. Būtų keista turėti didelį atvirą keistos išvaizdos įėjimą, galintį pritraukti dėmesį, nebent tai būtų kokie nors medaus spąstai.

D.W.: Be abejo. Galbūt jie žinojo, kad Stounas ten bus, ir išjungė hologramą, kad jis galėtų įeiti į olą.

CG: Galbūt.

D.W.: Kokios technologijos galėjo leisti jiems žvelgti pro dirvožemį, tarsi jo nebūtų, tarsi tai būtų tik lango stiklas?

CG: Ateiviai turi daugybę nuostabių technologijų. Jei nori, gali pažvelgti pro tokį langą ir pamatyti savo planetą. Mums tai - magija.

D.W.: Atrodo, kad jie netgi kontroliuoja žemę, nes Stounas sakė, kad kai jie kasė žemę, ji buvo matoma, o kai ją išpylė, ji taip pat buvo matoma, bet vos tik ji nukrito ant žemės, tapo nematoma.

CG: Taip.

D.W.: Taigi, jie gali dirbti su dirvožemio medžiaga, kad ji taptų nematoma, kai yra ant žemės?

C.G.: Na, jie neturi įtakos šiam klausimui. Jie... Yra technologija, kuri veikia kaip filtras. Ji filtruoja informaciją apie dirvožemį, patenkančią į technologiją, ir panašiai.

D.W.: Stounas sakė, kad matė didžiulę laboratoriją, bet smulkiai neaprašė, kaip ji atrodė. Jei tai būtų buvusi ateivių laboratorija, tokia kaip Pilkųjų, ar jis nebūtų matęs kažko gerokai kitokio nei įprastoje laboratorijoje Žemėje?

C.G.: Iš karto būtumėte supratęs, kad tai nėra įprasta laboratorija, kurioje dirba žmonės. Be to, nepamirškite, kad kai tik jie pasiekė tam tikrą atstumą urvo viduje, pateko į trukdžių lauką, kuriame neveikė kabelinės radijo stotys ir lauko telefonai.

DW: Teisingai. Taigi tai tam tikras elektromagnetinis šifravimas ir klasifikavimas?

CG: Žinoma. Girdėjau, kad jie vadinami "slopinimo laukais", jie neleidžia sklisti radijo bangoms ir panašiai.

D.W.: Gerai. Kaip manote, kas nutiko, kai Stouną ir kitus kareivius apsupo tokia fluorescencinė energija, kad jie galėjo matyti net 30 cm atstumu? Kaip manote, kas nutiko?

CG: Manau, kad tai buvo apsauginė technologija. Esu girdėjęs apie panašius dalykus, kai žmonės įeidavo į laivą ar kažkur, kur neturėtų būti, ir tada atsirasdavo stiprus šviesos blyksnis, kuris trukdavo... ilgiau nei blyksnis. Jis atsirasdavo ir išlikdavo. Panašu, kad Stounas buvo teleportuotas.

D.W.: Ar pilkieji gali tai daryti per savo sąmonę? O gal jie turi technologijų, kurias galima panaudoti panašiai?

CG: Teko skaityti pranešimų, kad jie gali apsiginti nenaudodami ginklų. Taigi, tai arba kažkas jiems implantuota, kažkokia technologija, arba jie tai daro sąmoningai.

D.W.: Šios būtybės yra kažkuo draugiškos. Jie pasirūpino akimis. Kaip manote, kokiomis technologijomis jiems pavyko išgydyti akį? Ar atrodo, kad į jį pataikė kulka? C.G.: Nesame visiškai tikri.

CG: Taip. Iš to, ką perskaičiau apie stiklo plokšteles, aišku, kad žmogaus kūnu labai lengva manipuliuoti ir jį lengva "pataisyti". Tai reiškia, kad jie turi audinių ir nervų atstatymo technologiją.

[2] "Blue Fly" - ateivių technologijos ir medžiagos.

Ateivių laivas, numuštas Naujoje Meksikoje

Interviu su Emery Smith (2018 m. kovo 13 d.) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/informacija-apie-ateiviu-technologijas-vatikane/)

Vatikanas turi tam tikros informacijos apie Naujojoje Meksikoje konfiskuotą orlaivį.

D.W.: Taigi tai buvo NSO...

ES: Jis buvo nušautas.

D.W.: O!

ES: Ne, buvo paminėta, kad viduje nebuvo nė vieno žmogaus, o pats laivas atrodė kaip keturkampis.

Geriausias apibūdinimas yra toks: įsivaizduokite tetraedrą, sudarytą iš polichlorvinilo vamzdelių.

D.W.: Tikrai?

AS: Taip. Apie 2,5 metro skersmens.

D.W.: Oho!

E.S.: Taip, ir viduryje yra šviesa.

D.W.: Tikrai?

E.S.: Taip.

D.W.: Taigi, kažkas panašaus į robotą droną?

ES: Šviesa visada lieka viduryje. Jis buvo toks. Be to, kartoju, daugelis laivų turi sąmonę.

D.W.: Hmm.

ES: Jis gali... Dabar ir visada šviesa bus stroboskopinė. Jis užpildys erdvę taip, kad pro jį nematysite.

D.W.: Nesuprantu. Kuo bus užpildyta erdvė?

AS: Jau sakiau, kad tai buvo tuščias tetraedras, tarsi jis būtų pagamintas iš PVC vamzdžių.

DW: Suprantu.

AŠ: Taigi pro jį buvo galima matyti šviesą viduryje.

D.W.: O!

ES: Taip.

D.W.: Kokios spalvos buvo šviesos rutulys? Ar žinote?

E.S.: Mėlynas, ir jis buvo labai mažas, gal 7,5 cm skersmens.

D.W.: Tikrai?

E.S.: Taip.

D.W.: O pats tetraedras buvo baltas?

AS: Tai buvo... Atrodė kaip iš PVC vamzdžio, grynai baltas, vientisas, tarsi pagamintas iš vieno gabalo.

D.W.: Šaunu!

AS: Jei priartėtumėte per arti, pamatytumėte, kad šviesa užpildo visą erdvę ir pro ją nieko nematyti.

D.W.: Vis dar nesu tikras, ar teisingai supratau.

E.S.: Gerai. Taigi, jei turite tuščią tetraedrą ir galite jį matyti, kalbame tik apie išorinius kontūrus, ar ne?

DW: Žinoma.

ES: Tada galite pažvelgti pro jį ir pamatyti balioną.

D.W.: O.

ES: Bet jei priartėsite per arti, tetraedras atrodys kaip kietas kūnas.

D.W.: Taigi tetraedras tampa tarsi tankus?

AS: Taip.

D.W.: O kaip tai atrodo?

AŠ: Tik balta. Jis tiesiog baltas.

D.W.: Tikrai?

A.S.: Taip, grynai baltas.

D.W.: Atrodo, kad tai kažkoks dronas. Jame nebuvo nė vieno žmogaus.

ES: Ne įgula, bet tai nereiškia, kad... Šviesa galėjo būti kažkokia sąmonė.

DS: Arba būtybė. Tiesa?

ES: Arba būtybė. Todėl negalite... Kai tik pamatote šviesą, pirmiausia apie ją pagalvokite, o tada šokite.

D.W.: Taigi, jei teisingai suprantu, Gynybos departamentas gavo laivą, kuris buvo numuštas Naujojoje Meksikoje. Nepavyko nustatyti, iš kur jis atsirado.

AS: Taip. Nežinau, kur tas laivas buvo numuštas. Žinau, kad jis buvo saugomas Naujojoje Meksikoje...

AS: Taip. Manau, kad jis skleidė skirtingus dažnius ar kažką panašaus, ir jie buvo šokiruoti. Po to, kai laivas buvo numuštas, jis nerodė jokių agresijos požymių ir akivaizdžiai tebeveikė.

D.W.: Ar jūs manote, kad šis laivas priklausė kategorijai, kuri leidžia manyti, kad pati medžiaga yra tam tikra gyvybės forma?

E.S.: Na, apie TAI nieko nežinau, nes apie tai nežinojau. Vienintelis dalykas, kurį žinau, yra tai, kad laivo viduje esantis kamuolys turėjo energijos.

D.W.: Suprantu.ES: Nes energija ir šviesa visada reiškia gyvenimą.

D.W.: Suprantu. Ką jie nusprendė daryti su šiuo laivu? Jei jie nežino, kas tai yra ir iš kur tai atsirado, kokiais ištekliais tokiu atveju jie gali naudotis?

Dirbtinė gravitacija

Corey Goode interviu (https://www.ateitiesaidas.lt/l/corey-goode-informacija-apie-neiprastas-technologijas-naudojamas-slaptojoje-kosmineje-programoje/)

DW: Sveiki atvykę į programą. Pirmasis klausimas iš Schmitz_K:

"Man patinka klausimų ir atsakymų epizodai. Aš taip pat turiu klausimą. Ar TKP erdvėlaiviai sukuria dirbtinę gravitaciją, ar žmonės praktiškai skraido nulinės gravitacijos sąlygomis? Ar Mėnulio operacijų valdymo sistemoje gravitacija yra labai sumažinta? Kai skridote laivais, ar buvo gravitacija?"

CG: Taip. Grindys padengtos plytelėmis, kurios sukuria gravitacinį lauką, taip pat yra sukamojo lauko burbulas. Kažkokiu būdu sukuriama aplinka, leidžianti dar geriau kontroliuoti gravitaciją. Dabar žemesnio lygio TKP laivai neturi jokios gravitacijos. Taigi ant lubų yra laipiojimo konstrukcijos, kurios naudojamos judėjimo tikslais.D.W.: O jei prisimintumėte vokiečių laivą "Bell", kai juo skraidė žmonės, ar jame buvo gravitacija?

CG: Taip.

D.W.: Ar taip?

CG: Taip.

D.W.: Antroji klausimo dalis susijusi su ULO. Ar gravitacija ten labai sumažėjusi? Sprendžiant iš to, kaip ten šokinėja astronautai, spėju, kad Mėnulyje gravitacija yra gerokai mažesnė nei mūsų.

CG: Teisingai. ULO yra nulinė gravitacija.

D.W.: O.

CG: Mėnulio paviršiuje yra ir kitų bazių, apie kurias nekalbėjome, nes ten nėra gravitacijos.

D.W.: O, nėra gravitacijos?

CG: Ne, išskyrus natūralią Mėnulio gravitaciją.

Atvirkštinės technologijos būdu atkurtos technologijos

Interviu su Corey Goode ir Heather Sartain (2017 m. sausio 10 d., antradienis) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/nezemisku-civilizaciju-artefaktu-likuciai-menulyje/)

Rosvelo mieste, Naujosios Meksikos valstijoje, ir tai ne vienintelė vieta, kur įvyko katastrofos. Ši avarija įvyko 1947 m.

Buvo ir kitų vietų, ypač dykumoje, kur buvo rasti laivai. Vyriausybė ir kariuomenė įkurdino juos po žeme Ellingtono oro pajėgų bazėje ir 51-ojoje zonoje.

Mūsų mokslininkai sugebėjo įjungti laivą valdančius mechanizmus, ir tikrai netrūko labai sumanių inžinierių, galinčių pakeisti ateivių technologijas. Na, tarsi praėjusiame amžiuje turėtumėte rankose sugedusį mobilųjį telefoną ir, būdamas protingas žmogus, kuris supranta, kaip veikia elektra, galėtumėte tai išsiaiškinti ir atstatyti.

D.W.: Ar tėtis kada nors pasakojo apie kliūtis, kurias teko įveikti, kad laivas pradėtų veikti? Ar ši technologija buvo kuo nors neįprasta?

H.S.: Ši technologija buvo neįprasta tuo, kad ji buvo tyli ir labai galinga. Jis veikia naudodamas elektromagnetinę energiją. Štai kodėl dauguma laivų yra metaliniai. Tačiau tai nėra natūralus metalas. Iš tikrųjų tai yra dirbtinė medžiaga, kuri čia negaminama. Ją kitoje planetoje arba kitoje Saulės sistemoje sukūrė įvairios ateivių grupės.

D.W.: Ar tai kokie nors neįprasti metalų lydiniai?

H.S.: Kiek suprantu, tai didelio tankio metalų mišinys. Kai kurių lydinių tankis yra mažesnis. Priklausomai nuo laiko galima rasti įvairių laivų.

D.W.: Ar kada nors girdėjote apie skandį, aliuminį, bismutą ar kitus elementus?

H.S.: Smagu, kad tai paminėjote, nes mano mokinys neseniai rado bismutą...

16. Sąmone valdomi ir sąmonę turintys laivai

Laivų "auginimas": technologijų ir biologijos sintezė

"David Wilcock "Politika 2012 - I: grandiozinė perspektyva" (https://divinecosmos.e-puzzle.ru/index.php)

Vienas iš neįtikimiausių atradimų buvo tai, kad daugelyje aptiktų NSO buvo įdomi technologijų ir biologijos sintezė. Tokie laivai dažnai "auginami" kosmose, naudojant garso dažnius ir pažangias technologijas. Bet kuri konkreti būtybė dažnai gali panaudoti savo genetinę medžiagą, kad sukurtų laivą, kuriuo galėtų keliauti.

Laivas tiesiogiai sąveikauja su savo keleiviu ir sukuria prietaisą, kuris juda mintimis. Iš laivo paimtų nuoplovų DNR tyrimų rezultatai atitiks paties lavono požymius. Daugelis tokių laivų yra savotiškos asmenybės, norinčios įtikti ir pasirengusios padaryti viską, ko tik paprašysite.

Laivo ir pilotų simbiozė

Interviu su David Edair (2017 m. rugpjūčio 22 d.) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/baze-nr-51/)

D.E.: Ne, bet mačiau ištisas civilizacijas, pažangius pasaulius. Šis daiktas - tai varomoji sistema, prijungta prie didelio erdvėlaivio. Be to, yra ir įgula. Trys jausmingos būtybės. Įsivaizduokite, kad jūsų varomoji sistema yra gyva. Gyvas erdvėlaivis ir gyva įgula. Jie visi tarpusavyje susiję simbioze.

D.W.: Oho!

D.E.: Dieve mano, tai puikus būdas judėti erdvėje! Remonto poreikis tiesiog išnyksta. Pagalvokite apie tai taip. Esate kapitonas, sėdintis ant tiltelio, ir staiga laivas į kažką atsitrenkia. Jums nereikia, kad kas nors pasakytų, kur yra skylė. Jūs tai jaučiate.

D.W.: Teisingai.

D.E.: Pavyzdžiui, galite pajusti, kur jums šauta į šoną, ar ne? Jūs tai žinote. Galite pasakyti, kur yra priešai, jų nematydami.

Keista laivų technologija

Interviu su Emery Smith (2018 m. vasario 6 d.) ((https://www.ateitiesaidas.lt/l/tuneliai-ir-superkostiumo-technologijos/)

D.W.: Kalbant apie technologiją... Kai informatorius minėjo "kažką nuostabaus", jis iš dalies turėjo omenyje, kad ten buvo objektų, kurie atrodė kaip nuostabūs kosminiai laivai. Jūs būtumėte matę, kaip jie leidžiasi žemyn. Ar galėtumėte apie tai papasakoti šiek tiek daugiau? Kaip susijusios erdvėlaivių technologijos ir tai, kas atrodo kaip sodai filme "Avataras"?

E.S.: Visų pirma, tai lengvi laivai, todėl jie nenaudoja guminių padangų. (juokiasi) Šviesa yra taktilinė. Laivai gali būti apvalūs ir ovalūs, labai ilgi ir ploni. Laivas, kurį mačiau, yra labai didelis. Beje, nenukeliavau per toli, tik 275 metrus, bet ir to užteko, kad visiškai... Man tiesiog atvipo žandikaulis.

D.W.: Oho!

AS: Švieslentę galima paliesti. Taigi įsivaizduokite ne šviesą, kuri gali apakinti, kaip čia, Žemėje, bet šviesą, kuri šviečia taip, kad galėtumėte ją matyti ir sutelkti į ją dėmesį, bet nebūtumėte apakinti. Į laivą galite patekti iš bet kurios vietos.

D.W.: Tikrai?

ES: Jums tereikia prie jo prieiti ir paliesti. Tai savotiška biometrija.

D.W.: Emery, tai labai įdomu. Kai į laidą atėjo Pitas Petersonas, jis papasakojo, kad Antarktidoje rastas laivas taip pat skleidė išsklaidytą švytėjimą.

ES: Taip ir buvo.

D.W.: Visur, kur tik nueidavai, buvo šviesu. Visur ir visada buvo šviesu. Jis taip pat pasakojo apie vaiką, kuris buvo specialiai auginamas tokioms programoms. Taigi šis vaikas sužinojo, kad galima kalbėtis su laivu. Laivas gali keisti formą. Atsižvelgiant į tai, ką norite, kad jis darytų, arba į tai, ką jam nurodote, laivas pradeda keisti formą. Laivas gali suprasti mūsų kalbą, mintis ar bet ką kitą.

ES: Žinoma. Taip, tikrai. Žinote... Visa sąmonė yra tik technologija, kaip mes ją vadiname čia, Žemėje. Laivas yra gyvas ir jums nereikia jo valdyti patiems. Tereikia pasakyti "eiti", ir jis nueis ten, kur norite. Tai labai paprasta. Arba tiesiog pagalvokite, kur norite nuvykti, ir jis saugiai jus ten nuveš.

Kad ir į ką žiūrėtumėte laivo viduje, viską matote lauke. Nesvarbu, kur ieškosite. Toje vietoje tarsi atsiveria langas, pro kurį labai aiškiai, labai plačiu kampu matai viską, kas yra lauke...

D.W.: Oho!

ES: ...įskaitant viršų ir apačią.

D.W.: Ar galite matyti vaizdą ir binokliu, kaip teleskopu?

AS: Nežinau, nemačiau.

D.W.: Štai dar vienas dalykas, apie kurį kalbėjo Pitas. Pažangesni mūsų naikintuvai, žinoma, įslaptinti, turi technologiją, susijusią su peilių plombomis. Atidžiai apčiuopę ašmenis, galite apčiuopti nedidelį įdubimą. Pitas sakė, kad jame yra daug nervų galūnėlių. Jis dalyvavo programoje, kurios metu buvo nustatyta, kaip per šiuos taškus, vadinamus portalais, galima perduoti signalus. Ir tada akli žmonės tarsi įgyja regėjimą. Ta pati technologija naudojama naikintuvuose, jiems nereikia iliuminatorių, viską matai tarsi vidine akimi. Regėjimas yra toks pat kaip ir įprastomis akimis, be to, veikia binokulinis efektas, kaip teleskopas.

AS: Norite pasakyti, kad jums nereikia ekrano?

D.W.: Viskas tavo galvoje.

AS: Žinoma, jums reikia apsaugos.

Su žmonėmis sąveikaujantys laivai

Interviu su Emery Smith (2018 m. vasario 6 d.) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/nascos-tuneliai-ir-superkostiumo-technologijos/)

D.W.: Kalbant apie technologiją... Kai informatorius minėjo "kažką nuostabaus", jis iš dalies turėjo omenyje, kad ten buvo objektų, kurie atrodė kaip nuostabūs kosminiai laivai. Jūs būtumėte matę, kaip jie leidžiasi žemyn. Ar galėtumėte apie tai papasakoti šiek tiek daugiau? Kaip susijusios erdvėlaivių technologijos ir tai, kas atrodo kaip sodai filme "Avataras"?

E.S.: Visų pirma, tai lengvi laivai, todėl jie nenaudoja guminių padangų. (juokiasi) Šviesa yra taktilinė. Laivai gali būti apvalūs ir ovalūs, labai ilgi ir ploni. Laivas, kurį mačiau, yra labai didelis. Beje, nenukeliavau per toli, tik 275 metrus, bet ir to užteko, kad visiškai... Man tiesiog atvipo žandikaulis.

ES: Jums tereikia prie jo prieiti ir paliesti. Tai tam tikra biometrija.

D.W.: Emery, tai labai įdomu. Kai į laidą atėjo Pitas Petersonas, jis papasakojo, kad Antarktidoje rastas laivas taip pat skleidė išsklaidytą švytėjimą.

ES: Taip ir buvo.

D.W.: Visur, kur tik nueidavai, buvo šviesu. Visur ir visada buvo šviesu. Jis taip pat pasakojo apie vaiką, kuris buvo specialiai auginamas tokioms programoms. Taigi šis vaikas sužinojo, kad galima kalbėtis su laivu. Laivas gali keisti formą. Atsižvelgiant į tai, ką norite, kad jis darytų, arba į tai, ką jam nurodote, laivas pradeda keisti formą. Laivas gali suprasti mūsų kalbą, mintis ar bet ką kitą.

ES: Žinoma. Taip, tikrai. Žinote... Visa sąmonė yra tik technologija, kaip mes ją vadiname čia, Žemėje. Laivas yra gyvas ir jums nereikia jo valdyti patiems. Tereikia pasakyti "eiti", ir jis nueis ten, kur norite. Tai labai paprasta. Arba tiesiog pagalvokite, kur norite nuvykti, ir jis saugiai jus ten nuveš.

Kad ir į ką žiūrėtumėte laivo viduje, viską matote lauke. Nesvarbu, kur ieškosite. Toje vietoje tarsi atsiveria langas, pro kurį labai aiškiai, labai plačiu kampu matai viską, kas yra lauke...

Ateivių laivų sąsaja su pačiais pilotais, laivams tampant pilotų kūnų tąsa

Corey Goode interviu (https://www.ateitiesaidas.lt/l/corey-goode-informacija-apie-neiprastas-technologijas-naudojamas-slaptojoje-kosmineje-programoje/)

CG: Jų technologija... Jie tik sustiprino savo sąmonę. Jų laivas, viskas... Jie sąmoningai sąveikavo ir sąmoningai valdė prietaisus.

D.W.: Hmm.

CG: Jei jie mums duotų vieną iš savo erdvėlaivių, jis atrodytų kaip kiautas su... Mes apskritai nežinotume, su kuo turime reikalą, nes trūksta svarbiausio komponento - piloto. Pilotas yra ir varomoji jėga, ir skrydžio valdymas. Visa tai daroma sąmoningai. Todėl jie plačiai naudoja kristalus. Jie yra daug labiau išsivystę nei mes, bandantys suprasti... Mes ratus ir krumpliaračius suprantame tik technologiškai. Jie tokie pažangūs, kad mes net nesugebame to suvokti. Viską suprantame tik iš dalies.

D.W.: Manyčiau, kad tokie žmonės kaip Kar-i turi telekinezę. Ar kada nors matėte, kaip jie mintimis judina daiktus?

CG: Ne, ne. Jie neturi telekinezės, bet tikrai geba giliai bendrauti su žmonėmis. Nemačiau, kad jie naudotų telekinezę. Mačiau, kaip kitos būtybės į laivą įeina su dėžėmis, užplombuotomis dėžėmis, plūduriuojančiomis virš žemės. Tačiau jie nenaudojo telekinezės. Jie naudojo sąmonės technologiją, kuri mums atrodė kaip stebuklinga telekinezė. 

17. Antigravitacinė, nulinio taško, laisvoji energija

Nulinio taško energijos technologijos

2017 m. gegužės 30 d. Deivido Vilkoko pokalbis su Slaptosios JAV kosminės programos dalyviais Kori Gudu ir Marku Makkendlišu (https://www.ateitiesaidas.lt/l/this-is-a-blog-post-with-images3/)

Labai svarbų vaidmenį laisvosios energijos technologijų kūrimo srityje suvaidino fizikas Markas Kamingsas. Jis dirbo Berklio universitete Čikagoje su kristalais, veikdamas juos fiziniu spaudimu. Pjezoelektrinis kristalo poveikis generuoja silpną elektromagnetinę srovę. Elektrinių ričių, apvyniotų apie kristalą pagalba šis poveikis sustiprinamas, išėjimo taške sukuriant elektros srovę, kuri gali būti net didesnė nei galima tiktis iš spaudimo. Kamingsas naudojo bario titanatą ir eksperimentavo naudodamas skirtingus elektrinius krūvius, įtampą, dažnius. Vieną kartą jis pastebėjo, kad kristalas pradėjo švytėti žydra - žalia spalva ir ėmė suktis. Markas pažiūrėjo į savo prietaiso skalę ir pamatė, kad įtampa išėjimo taške buvo 125 procentais didesnė nei pradinė. O ryte Kamingso namus apsupo juodais drabužiais vyrai. Jį areštavo bei konfiskavo visus jo sukurtus įrenginius. Kamingso vėliau klausė ar jis nemano, kad sukurtas įrenginys paliko erdvėje kažkokį pėdsaką, kurį pajuto tie, kuriems tai buvo svarbu. Markas pripažino, kad kažkas užfiksavo jo buvimo vietą ir rado aparatūrą. Taigi iš tiesų egzistuoja energetinis pėdsakas, kurį palieka tokie įrenginiai.

Markas Kamingsas pasakojo, kad Kabala pavesdavo įrenginio, susijusio su laisvąja energija, komponentus gaminti atskiroms grupėms, o jų surinkimas buvo kruopščiai kontroliuojamas. Ir net jei tokius įrenginius bandydavo surinkti į vieną vietą su Kabala nesusiję mokslininkai ir išradėjai, jie per palydovus buvo sekami ir greitai išaiškinama, kur įvyko jų susitikimas ir iš kur jie atvyko (esama palydovų, kurie gali sekti kiekvieną Žemės centimetrą).

Markas Makendlišas teigia, kad laisvosios energijos panaudojimas reikalauja imtis kuo didžiausių saugumo garantijų. Vis dėl to jo teigimu ateis laikas kai mokslinė visuomenė susirinks vienoje vietoje ir pareikš, kad laisvosios energijos technologija yra reali. Jau atlikta pakankamai eksperimentų, užpatentuota daugybė įrenginių. Jeigu mokslininkų konsorciumas susirinks ir parengs tokios technologijos saugios energijos gavybai įdiegimo ir saugaus naudojimo planą, mes labai greitai pasieksim savo pagrindinį tikslą - išgelbėti mus supančią aplinką nuo užterštumo, iššaukto iškastinio kuro, o taip pat branduolinės energijos naudojimo, t.y. sprogimų Three Mile saloje, Černobilyje ir Fukošimoje pasekmes. Yra žmonių, kurie mano, kad Ramusis vandenynas "mirs" dėl jame besikaupiančio cezio 137. Tačiau kol kas daugelis patentų užslaptinti dėl vienos priežasties - baimės, kad jų įdiegimas sukels ekonomikos kolapsą. Juk tie, kurie kontroliuoja energetikos sektorių nenori prarasti valdžios ir pajamų. T.y. mums tenka atsisakyti laisvosios energijos tik todėl, kad kai kas nori gauti pelną. Dėl to Kabala trukdo tokius nuo jos nepriklausančių mokslininkų tyrinėjimus, distanciškai veikdama tyrinėjimus, sutrukdant eksperimentų pakartojimą. Makendlišas pažymi, kad sužinojęs apie ateivių laivų atkūrimą, jis ėmėsi asmenų, kurie teigė buvę paimti į ateivių kosminius laivus, apklausų. Jie davė teigiamus rezultatus. Buvo nustatyta, kad pasakojimai atitinka atkurtus įrenginius. Štai vienos moters aprašytas įrenginys buvo labai panašus į atkurtąjį.

Jame yra centrinė kolona, kurioje esama sukimosi į priešingas puses, kaip "Varpe". Kolona yra įgilinime, esančiame apvalios patalpos viduryje ir t.t. Centrinėje kolonoje buvo skystas metalas su nedideliu disku apačioje. Tame skystyje kažkas judėjo. Toks turbulentiškumas buvo panašus į tornado - penki tokie tornado tame skystyje. Pats skystis lyg kyla viršun. Bet jei taip, tai ji kažkur turi leistis žemyn. O leidžiasi žemyn per vidurį. Tai uždara kilpa. Tam reikia stipraus elektrinio užtaiso. Tai lyg Venturi vamzdelis. Panašiai laboratorijose žaibas formuojasi toro pavidalu. Susidaro galingas elektromagnetinis laukas - pakankamas jonų kiekis žiedo pavidalu, kuris po to nuleidžiamas žemyn kolona. Išoriniai galai trenkiasi į elektrodo kristalus ir išleidžia visą energiją, ištrauktą iš vakuumo erdvės-laiko. Taip tokios sistemos dėka iš vakuumo ištraukiama nulinio taško energija. Greičiausiai tas skystis pradžioje buvo gyvsidabris, o vėliau naudoti kiti skystieji metalai. Viduryje kristalinis vamzdis arba bangos nuvedėjas. Jame skystasis metalas. Pagrindinis sūkurys, besisukantis viena kryptimi, o kiti - priešinga. Tai ateivių naudota technologija. Ateiviai sugebėjo sukurti superlaidžią plokštelę, kuri turi labai nedidelį paviršių, bet imli milžiniškam elektros kiekiui. Tai būdinga ateiviams judėjimą kurianti technologija.

Toliau Makendlišas pasakojo apie sudužusio ateivių laivo tyrimą. Kartą jis išgirdo kaip kavinėje jaunuoliai kalbėjo apie feromagnetinių skysčių anglies pagrindu naudojimą judėjimo sistemoms ir kad tai susiję su sudužusiu skraidančiu aparatu. Galimas dalykas, kad vienas iš jaunuolių įėjo į komandą tokiems laivams tirti. Daugelis slaptų operacijų atliekamos taip - sukuriama komanda ir tik vėliau ji oficialiai įforminama. To jauno žmogaus darbas buvo susijęs su slapta misija Rytų Vokietijoje. Jo komandai reikėjo nuvykti į laivo sudužimo vietą. Pats laivas atrodė kaip juodas strėlės antgalis su labai aštriu galu. Kabina kaip naikintuvo kabina. Dar lėktuvas primena trikampį iš viršaus žiūrint. Iš šono primena piramidę. Lėktuvas sudužo, nes skrido labai žemai virš Halės miesto. Kai tas jaunuolis atvyko, prie lėktuvo sudužusio laivo, šalia jo buvo sfera, kuri pradėjo skraidžioti virš kalvos. Sfera atrodo turėjo sukurti turbulentiškumą skraidymo aparate. Sfera skraidžiojo arba kybojo netoli žemės ir skleidė elektrinį užtaisą. Norint sučiupti sferą reikėjo apskaičiuoti momentą kai jis bus rami. Visa operacija buvo stebima ir kontroliuojama kariškių su malūnsparniais - malūnsparnio, kuris ir paėmė už troso sferą ir kitų "Kobra" tipo malūnsparnių, stebėjusių aikštelę. Labai svarbu, kad ši amerikiečių operacija Rytų Vokietijoje patvirtina glaudų bendradarbiavimą tarp JAV ir SSRS. Neįmanoma buvo atskristi į Rytų Vokietiją be tokio bendradarbiavimo aukščiausiame lygyje, kuriame buvo planuojama ir Slaptoji kosminė programa. D. Vilkokas papasakojo apie tai, kad vienas jo insaiderių pasakojo apie 26 dėžių su svarbiais dokumentais pervežimo istoriją jo draugui aukšto rango masonui. Dėkingumo vardan jam leista vieną dėžę pasilikti. Viename dokumente, sukurtame JAV ir perduotame visoms šalims pasaulyje, rašyta: jei jūsų šalyje sudūžta NSO. Leiskite mums su juo turėti reikalų mums, dėl biologinės medžiagos bei radioaktyvumo nutekėjimo pavojaus.". Kori Gudas patvirtina, kad amerikiečių komandos tikrai taip dirbo visame pasaulyje. Be to, buvo viena iš programų - "Globali galaktikos nacijų lyga". Tuos pasaulinius lyderius, iš kurių atimdavo svarbius artefaktus, vėliau paimdavo į kosmines bazes dėkingumo ženklan už tylėjimą. Taigi programa buvo sukurta tam, kad suteikti kitoms šalims, supažindintoms su kosmine programa, vietą prie stalo, o taip pat, kad užsitikrinti jų tylėjimą.

Nulinio taško energijos prietaisas

Specialaus agento Richardo Doty interviu (https://www.ateitiesaidas.lt/l/specialaus-agento-ricardo-docio-informacija-apie-naujasias-technologijas/)

Vieną iš jų esu matęs anksčiau, nes tai buvo 1947 m. ateivių erdvėlaivyje rastas energijos prietaisas. Mačiau jį IPI, kai Halas Puthoffas bandė išsiaiškinti, kas tai yra. Halas buvo įsitikinęs, kad tai nulinio taško energijos prietaisas. Pažvelgiau į tą daiktą ir pasakiau: "Žinai, manau, kad tai energetinis prietaisas." Tą akimirką mano sūnus manimi nepatikėjo: "Tu man į akis dulkes kiši, aš netikiu". Aš pasakiau: "Ne, ne, aš kalbu rimtai. Manau, kad tai kažkoks ateivių energijos prietaisas Norėtume jį ištirti".

Pradėjau sakyti, kad IPI atstovai galėtų atvykti ir ištirti suvenyrą. Arba: "Jei leistumėte man jį turėti, tikrai jums jį grąžinsiu. Galbūt net už tai sumokėsime." Nebuvau įgaliotas siūlyti tokio dalyko. Bet aš pagalvojau: jei daktaras Puthofas būtų žinojęs, kad tai energijos prietaisas, jis būtų pasakęs: "Mes būtume ieškoję tam tikros pinigų sumos arba galbūt kreipęsi įDARPA ar ką nors kitą dėl pinigų paieškos."

Laivai, skraidantys su nulinio taško energija

Specialaus agento Richardo Doty interviu (https://www.ateitiesaidas.lt/l/specialaus-agento-ricardo-docio-informacija-apie-naujasias-technologijas/)

ES: Ar manote, kad turime laivų, galinčių skraidyti su nulinio taško energija?

R. D.: Manau, kad turime laivų, kurie naudoja nulinio taško energiją elektrai gaminti arba varomajai sistemai valdyti.

ES: Antigravitacinei varomajai jėgai?

RD: Taip, bet nesu tikras, ar tai tikra varomoji sistema, naudojanti nulinio taško energiją. Tačiau esu beveik įsitikinęs, kad tai yra varomosios sistemos dalis. Kadangi iš ateivių ir iš kitų avarijų vietų gautas energijos įrenginys yra varomoji sistema. Tarkime, kaip elektros generatorius. Ji maitina viską - nuo mažos lemputės iki viso miesto ir jo apylinkių.

Tai maitina kosminį laivą, ateivių kosminį laivą. Varomoji sistema yra visai kas kita. Iš tikrųjų nesu technikos specialistas, niekada nebuvau į visa tai įsigilinęs. Bet žinau, kad varomoji sistema... Jie yra laivuose.

ES: Ar turime laivų, galinčių skraidyti naudojant atvirkštinės inžinerijos technologiją?

R. D.: Nenorėčiau sakyti, kad mano ankstesnė patirtis ar ankstesnis darbas, kai ką nors mačiau ar turėjau galimybę su kuo nors susipažinti... Bet mano neoficiali nuomonė yra tokia, kad taip. Turime laivus, galinčius skraidyti arba naudojant antimateriją, arba kažkokią egzotišką... Nežinau, kas tai yra, bet kažkokia egzotiška atvirkštinė rekonstruota ateivių technologija. Kai buvau 51 zonoje, mačiau skrendantį kosminį laivą. Tai nebuvo paprastas laivas. Jis galėjo atlikti tokius veiksmus, kurių negalėjo atlikti nei F-117, nei F-22, nei U-2, nei joks kitas mūsų arsenale esantis orlaivis.

Nors man niekas nieko nesakė, aš galėjau sudėti du ir du kartu ir suprasti, kad tai buvo atvirkštinis atsigavimas. Nors man sakė, kad tai buvo vienas iš mūsų laivų. Paklausiau, kokią sistemą jis naudojo? Man buvo pasakyta, kad tai buvo draugas, ir viskas. Taigi, vėlgi, sudėjus du ir du kartu, atsakymas yra teigiamas. Pamačiau kažką skrendantį, ko negalėjau suprasti. Apie tai kalbėjo Bobas Lazaras. Manau... Akivaizdu, kad tai buvo S-2. Lazaras jį pavadino S-4. S-4 - tai požeminė struktūra, o S-2 - visas kompleksas. Skirtumas yra tik pavadinimas. Kai Bobas kalbėjosi su manimi ir pasakojo apie tai, ką jis darė, ir kaip tiksliai patekote į objektą, supratau, kad jis iš tikrųjų ten buvo.

Kosminis atskleidimas - 13: 20-oji zona: Emery Smithas kalbina Richardą Doty (2021 05 18)

(https://divinecosmos.e-puzzle.ru/page.php?al=600).

Skraidymo aparatuose naudota skaliarinė arba nulinio taško energija

Interviu su Corey Goode ir Mark McKendlish (2017 m. gegužės 16 d.) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/judejimo-didesniu-uz-sviesos-greiti-technologijos/)

Taip pat paaiškėjo, kad sistema naudojo neįprastą elektros energijos generavimo technologiją, imdama ją tiesiai iš erdvėlaikio vakuumo. Tokia vakuumo energija vadinama skaliarine energija arba nulinio taško energija. Tačiau įjungus maitinimą aplink laivą susidaro tokia didelė jonizacija, kad oro molekulės iš tikrųjų pradeda skleisti mirtinos rentgeno spinduliuotės fotonus. Dėl šios priežasties negalite turėti langų. Apskritai, kad galėtumėte pilotuoti tokį laivą, turite turėti tam tikrą dirbtinį pilotų regėjimą.

Grįžkime prie laivo aprašymo. Bredas sakė, kad visas laivas atrodė tarsi padengtas kažkokiais gumuotais dažais, o ant laivo korpuso buvo priklijuota smulkių metalo gabalėlių. Aplink plokšteles jungiančius užraktus aplink fiuzeliažo perimetrą buvo įtrūkimų ir įtrūkimų, o aplink plokštes jungiančius DZUS užraktus aplink fiuzeliažo perimetrą buvo matyti pirštų atspaudų, delnų atspaudų ir pan. Galiausiai jis dar kartą pakartojo, kad atrodo, jog šie įrenginiai buvo naudojami labai ilgai.

D.W.: Markas išsakė daug konkrečių dalykų. Ypač jonizacija, kuri susidaro aplink laivą jam judant, nes jame yra daug elektros, ir skleidžiami rentgeno spindulių fotonai. Jie turi tokį griaunamąjį poveikį, kad laive negali būti langų. Man vis dar daro įspūdį kai kurios ankstesnės jūsų iliustracijos apie Mariją Orsic ir laivą, iš kurio ji išlipo, su borto iliuminatoriais. Kaip manote, ar tai galėjo būti naujovė, kuri leido langams blokuoti rentgeno spindulius?

C.G.: Taip. Dauguma laivų turėjo langus, ypač tai buvo pastebima tuo metu, kai juos statė naciai. Žinoma, ten nebuvo įrengta jokių kamerų. O gal ir buvo, neprisimenu. Mačiau keletą nuotraukų, kurias Markas pavadino pūslėmis - permatomais pusrutuliais su kameromis viduje. Mačiau tokias kameras kai kuriuose laivuose, bet neprisimenu, ar jos buvo naudojamos vizualiniam matymui.

D.W.: Tik dėl paaiškinimo: kiek McKendlisho aprašymas atitinka jūsų supratimą apie originalų vokišką laivą "Bell"?

C.G.: Kiek supratau, WAP buvo naudotos vokiškų laivų versijos. Todėl jie buvo pavadinti WAP arba Reproduced Alien Apparatus, kad būtų galima nurodyti jų kilmę.

D.W.: Ir iš kur jie atsirado?

C.G.: Iš vokiečių, per 1952 m. mainus, kai atsiskyrę vokiečiai pradėjo glaudžiai bendradarbiauti su mūsų MIC.

D.W.: Kodėl laivai galėjo plūduriuoti išorinėje aplinkoje, o ne tiesiog skraidyti? Ar tai yra tam tikra svyravimo būsena?

C.G.: Jie naudojo antigravitaciją, kuri leido laivus perkelti į neutralią būseną ir išlaikyti juos vienoje vietoje.

D.W.: Suprantu. Eikime toliau. Sužinokime daugiau apie šį nuostabų pastebėjimą ir pažiūrėkime, kokios iliustracijos buvo sukurtos. Pažvelkime

MM: Braižytojui, turinčiam konceptualaus meno patirties, vienas iš būdų išsiaiškinti, kaip visos sudedamosios dalys susijusios viena su kita, yra nuimti mažiausias transporto priemonės plokštes.

Kilnojamos kopėčios su kažkokia platforma po apačia atvažiavo prie pat laivo. Platforma eitų tiesiai po laivu, o tada iš jos išilgai nuožulnaus šono į viršų driektųsi laipteliai.

Galite stovėti ant nedidelės viršutinės platformos ir žiūrėti pro kabinos duris. Juokinga, bet pačios durys atrodė tarsi nuimtos nuo seno "Kapitono Nemo" povandeninio laivo - su plieniniu rėmu, ratuku, kurį reikia pasukti, ir mažais smeigtukais, įkišamais į rėmą, kad užfiksuotų jį tam tikroje padėtyje. Bradas pasakojo, kad galima pažvelgti į vidų ir pamatyti katapultavimosi sėdynes.

Per kabinos, kuri buvo didelė kompozicinė sfera, vidurį ėjo centrinė kolona. Tai vadinamas vienpusiškai orientuotas skyrius. Vienašės orientacijos - tai kai paimama stiklo pluošto, anglies pluošto ar kevlaro virvelė ir impregnuojama guma, apvyniojant ją aplink jungiamąją detalę ir suteikiant jai tam tikrą formą. Taip dabar gaminami deguonies balionai. Tačiau aparate visa sfera buvo viena didelė vienpusiškai orientuota sfera. Ir visa tai yra...

Esmė ta, kad prieš apvyniojant guma impregnuotą pluoštą aplink tam tikrą formą, visa konstrukcija iš anksto įtempiama ir stipriai įtempiama. Taigi visa konstrukcija yra įtempta dar prieš naudojant gumą. Tada naudojamas katalizatorius, o struktūra sukietėja ir tampa labai tvirta, stipresnė už plieną. Štai kodėl šiuos daiktus galima naudoti net vandenyne, o tai jau atskira istorija.

Viduje kabina atrodo labai spartietiška. Nėra nei prietaisų skydelio, nei matuoklių, nei telemetrijos. Viskas yra piloto šalme.

Dešinėje katapultavimo sėdynės pusėje yra didelis potenciometras, primenantis kažką iš filmo apie Frankenšteiną, kuriuo reguliuojamas elektros energijos kiekis.

Kairėje pusėje yra gana neįprastas valdymo blokas. Savotiška konsolė. Atrodo, kad jis yra metalinis arba kompozicinis, apverstos J formos, o jo gale yra kažkas panašaus į rutulį, kurio apačioje išsikišęs konforminis pusrutulis. Kamuolio viduje yra lazeris, kuris atspindi viską aplinkui.

Jis siunčia impulsus į įvairias orlaivio dalis, kontroliuodamas nukrypimą nuo kurso, posvyrio kampą ir visa kita. Įdomu tai, kad kai sistema veikia su maža galia ir tiesiog kabo ore, laivas įsijungia... Turiu omenyje, viskas atrodo taip, lyg laivas būtų nusileidęs vandenyne ir tiesiog siūbuotų ant bangų. Kai rutulys pradeda šiek tiek svyruoti į vieną pusę, ta pačia kryptimi pradeda svyruoti ir jo dugne pakabintas plūduras. Iškart įsijungia gravitacija ir pradeda savaime koreguojančią plūdę pakreipti. Jis pats koreguojasi, kad ir į kurią pusę pakryptų.

Toks prietaisas gali judėti didesniu nei šviesos greičiu, t. y. virššviesiniu greičiu.

Pranešimą skaitęs generolas pasakė: "Šviesos greitis arba dar didesnis". Kyla klausimas, kaip tai apskritai įmanoma? Daugelis žmonių mano, kad tai nesąmonė, kad toks dalykas neįmanomas. Turėtumėte grįžti atgal ir pažvelgti į Einšteiną, jo originalias lygtis ir viską, ką jis sakė apie tai, kad šviesos greičio viršyti neįmanoma. Pagal jo raštus ir lygtis, kai objektas pradeda greitėti erdvėlaikyje, jo masė pradeda didėti.

Tačiau svarbiausia, ko niekas nesako, yra tai, kad transporto priemonės masė didėja dėl transporto priemonės atominės struktūros sąveikos su aplinkinės erdvės nulinio taško energija. Sąveika verčia atomus įkrauti didesnį krūvį. Grįžtant prie mokyklinės fizikos, norisi užduoti svarbų klausimą: jei materija negali būti sukurta ir negali būti sunaikinta, o elektronų judėjimas niekada nelėtėja, vadinasi, jie nepaklūsta antrajam termodinamikos dėsniui - entropijai. Tikitės, kad laikui bėgant jie sulėtės, bet taip nėra.

Laikui bėgant elektronai nelėtėja todėl, kad jie nuolat sugeria nulinio taško energiją. Būtent jis nuolat laiko visas atomo dalis kartu. Štai kodėl atomas niekada nesuyra, niekada nesuyra. Taigi, kai iš atomų sudarytas objektas juda erdvėlaikyje ir vis greičiau greitėja, jis sugeria vis daugiau energijos, o visos jo dalys sukasi vis greičiau, tarsi pagreitintas giroskopas.

Panašiai kaip giroskopą, jei kada nors jį turėjote, arba kaip suktuvą, kai jie sukasi pakankamai greitai, juos labai sunku valdyti. Tas pats vyksta ir čia. Tai reiškia, kad aparatas tarsi pats sukuria savo gravitaciją. Pasak Einšteino, būtent tai ją sulėtina ir neleidžia sukaupti pakankamai energijos, kad pakiltų ir viršytų šviesos greitį, nes artėjant prie šviesos greičio masė ima artėti prie begalybės.

Tačiau inžinieriai atrado štai ką: jei tą pačią aplinkos energiją, kuri didina masę, panaudosite kaip variklio galios šaltinį, kuo greičiau judėsite, tuo daugiau energijos turėsite, kad laivas judėtų dar greičiau. Nereikia jokių degalų atsargų, todėl nereikia rūpintis dėl nereikalingo svorio transporto priemonėje. Kuo greičiau važiuojate, tuo greičiau galite judėti.

Taip įveikiamas šviesos greičio barjeras, nes jūsų masė niekada nebus didesnė už pradinę. Turite didžiulį, beveik neribotą energijos kiekį, kurį galite išgauti kaip varomąją jėgą. Štai kodėl visi laivo elektroniniai komponentai dėl izoliacijos yra įmontuoti į kvarcą, nes kalbame apie milijonus ir milijonus voltų elektros srovės. Todėl, kai laivas yra atmosferoje, jonizacija tokia didelė, kad susidaro rentgeno spindulių fotonai, ir įgulai reikia dirbtinės regos sistemos, kad matytų, kur skrenda.

DW: Galiu pasakyti tik "vau!" Atrodo, kad vienas iš dalykų, apie kuriuos kalbėjote, čia buvo tvirtai nustatytas. Todėl norėčiau išgirsti jūsų nuomonę. Manau, kad esate vienintelis, kuris apie tai kalbėjo. Tai idėja, kad kai kurios NSO judėjimo sistemos veikia panašiai kaip moliūgo sėklos išspaudimas tarp pirštų.

C.G.: Markas taip sakė, bet aš taip pat apie tai kalbėjau anksčiau.

D.W.: Aš tai girdėjau iš jūsų, kol McKendlishas nepasakė to paties.

CG: Galbūt pasakiau "arbūzo sėklos". Ha-ha.

D.W.: Teisingai, arbūzo sėkla.

C.G.: Aš esu iš pietų.

D.W.: Viskas, apie ką čia kalba Markas, atrodo bent jau spėjama, remiantis jo bandymais suprasti, kas vyksta, ir tuo, kas jam buvo pasakyta apie eismo sistemas. Kokia jūsų asmeninė informacija apie judėjimo sistemas ir kaip ji skiriasi nuo tos, kuri buvo pateikta "McKendlish"?

CG: Informacija yra labai artima. Manau, kad juos aprašiau panašiai, įskaitant tai, kaip veikė mokslinių tyrimų laivo sukamojo lauko varikliai. Viename gale jie sukosi labiau nei kitame. Tai tarsi išspausti šlapią muilo gabalėlį viename gale. Jis tiesiog išslysta ir nuvažiuoja į kitą pusę. Taigi aprašymas labai panašus.

D.W.: Kai pirmą kartą pamačiau šią McKendlisho schemą, man pasirodė keista, kodėl ji atrodo tokia sentimentali? Kam tokios senamadiškos mechaninės durys, kaip povandeninio laivo? Dabar, kai man pasakėte, kad ši koncepcija kilo iš vokiškos technologijos, ji įgauna daugiau prasmės. Ar manote, kad, atsižvelgiant į Vokietijos indėlį į povandeninių laivų statybą, tai ir lėmė tokį panašumą?

MM: Pačioje pradžioje, kai pamačiau didžiulę kondensatorių matricą laivo dugne, pamaniau, kad mašina visiškai priklausoma nuo Bifeldo ir Brauno efekto. Kas yra Biefeldo-Browno efektas? Praėjusio amžiaus trečiajame ar ketvirtajame dešimtmetyje koledžo studentas, manau, kažkur Ohajuje, Thomas Townsendas Brownas, turėjo profesorių Alfredą Biefeldą.

Vienas mokinys nusprendė atlikti eksperimentą su plokščiaisiais kondensatoriais, lygiagrečiais plokščiais kondensatoriais, įkrautais elektra. Tarp plokščių jis įdėjo kažkokią izoliaciją. Taigi jis atrado tokį dalyką: jei į plokšteles paduodate tinkamo dažnio ir įtampos elektros srovę (srovė paprastai būna pastovi), prietaisas pradeda plūduriuoti. Jis pradeda levituoti.

Dėl šio reiškinio kyla daug diskusijų, nes "YouTube" matote žmones, kuriančius kėlimo įrenginius. Jie sukūrė mažus, į varpus panašius prietaisus, kurie naudojami kai kuriose laboratorijose, kad būtų sukurtas gilus vakuumas, kai iš kameros išsiurbiamas visas oras. Tokie šviestuvai yra linkę į trumpąjį jungimą, jie neveikia. Galbūt jie niekada nebūtų dirbę kosmose.

Tačiau jei pažiūrėsite, kaip buvo suprojektuoti VAP, pamatysite, kad visos kondensatoriaus plokštelės nėra atviroje erdvėje. Jie kruopščiai izoliuoti. Štai koks skirtumas. Todėl prietaisas gali veikti atviroje erdvėje, nes komponentai paprasčiausiai neturi galimybės trumpai susijungti. Tiesą sakant, vienas iš dalykų, pastebėtų apie šias plokšteles supantį kvarcą, buvo tas, kad pats kvarcas atrodė optiškai skaidrus. Jis priminė skaidrų optinį lęšį, jokių užtemimų, jokių smulkių purvo dalelių, jokių oro burbuliukų, nieko.

Iš pat pradžių man atrodė logiška, kad visi lygiagretūs plokšti kondensatoriai buvo suskirstyti į 48 radialiai orientuotus pleišto formos segmentus, panašius į ilgus plonus didelės picos gabalėlius. Kiekviename pleište buvo aštuoni kondensatorių sluoksniai, sudėti vienas prie kito pleišto formos galais. Jei turite omenyje Biefeldo-Browno efektą, tai reiškia, kad pakaitomis plius minus, plius minus, kai pačiame viršuje yra teigiamai įkrauta plokštelė, o apačioje - neigiamai įkrauta plokštelė.

Maniau, kad tai yra varomosios sistemos pagrindas, bet žmonės sakė: "Ne, ne. Biefeld-Brown efektas nėra toks stiprus. Negalima tuo pasikliauti." Tačiau visi, kurie taip teigė, niekada neatsižvelgė į tai, kad sistema iš tikrųjų yra dielektrike arba izoliacinėje medžiagoje, pavyzdžiui, kvarce. Liudytojas mums pasakojo, kad jie naudojo ne tik gryną kvarcą. Iš tikrųjų į kvarcą buvo dedama sunkiųjų elementų, pavyzdžiui, urano ir kitų. Per daugelį metų trukusius eksperimentus mokslininkai nustatė: jei į kvarcą pridedama sunkiųjų elementų, esant didelei pradinei aparato masei, padidėja sistemos patikimumas, kai ji veikia.

Bėgant metams pradėjau suprasti, kad naudojant nulinio taško energiją kaip energijos šaltinį, o tai vyksta centrinėje laivo kolonoje, visame kondensatorių komplekte susikaupia toks didžiulis energijos potencialas, kad laivas pradeda tiesiogine prasme iškraipyti erdvėlaikį. Paaiškėjo, kad kažkur 1994 m., manau, kovo mėnesį, atvyko mokslininkas Miguelis Alcubierre'as. Jis parašė straipsnį apie erdvėlaikio tipo erdvėlaikio deformacijos variklį, t. y. tarpžvaigždinių skrydžių variklį[4].

Jis rašė, kad valdant elektromagnetinius ir elektrostatinius laukus galima sukurti erdvėlaikio susitraukimą prieš laivą, panašų į tai, kas vyksta juodosiose skylėse - singuliarumą. Tuomet už laivo susidaro erdvėlaikio plėtimasis. Taip prasideda daktaro Haroldo E. Puthoffo aprašytas poliarizacijos procesas.

Poliarizavimo procesas leidžia sukurti sistemą, kuri juda taip, tarsi slystumėte banglente žemyn bangomis, kai priekyje yra lašas, o už jo - banga. Jūs tiesiog sklendžiate erdvėlaikio kreive. Tai sukuria vektorių, kuris leidžia judėti į priekį. Įdomu štai kas.

Įspūdinga tai, kad toks principas sukuria vadinamąjį dinamiškai organizuotą vietinį erdvėlaikį arba metrinę inžineriją. Laivą supančio erdvėlaikio burbulo sukūrimas, o jo sukūrimui įtakos turi pačiame laive esanti sistema. Kai burbulas pradeda judėti erdvėlaikyje, jis juda tolygiai, kai erdvėlaikio dalis - laivas, įgula, sudedamosios dalys, visa, kas jame yra, - juda kaip visuma. Šią visumą veikia viskas, ką laivas daro aplink jį esančiam erdvėlaikiui. Už jo esantis erdvėlaikis plečiasi, o prieš jį esantis erdvėlaikis traukiasi. Tačiau pati visuma juda tolygiai, be jokios perkrovos. Jie tiesiog neegzistuoja.

Taigi, kai žmonės kalba apie tai, kad matė 14 000 km per valandą greičiu dangumi skriejantį objektą, kuris skrieja per dangų ir daro stačiakampius posūkius tokiu milžinišku greičiu, žmonės, kurie to nematė, paprastai sako: "Tai neįmanoma. Pilotas būtų tiesiog suplotas į gabalėlį ir išteptas po visą kabiną laivo viduje."

Tačiau jei pašalinsite masę, inercijos neliks. Jei kalbate apie tolygų metriškai organizuoto erdvėlaikio pagreitį, tuomet laivas, jo turinys ir visi kiti, kaip vienetas, juda kartu taip, kad gravitacijos jėgos visiškai nejaučiamos, nes dinamiškai organizuotame vietiniame erdvėlaikyje nėra inercijos.

Tai tarsi auksinę žuvelę įkišti į sferinį indą ir labai greitai ją judinti. Vanduo, žuvis ir visa kita juda kartu su laivu, o žuvis nieko nejaučia. Jis visiškai nejaučia jokios gravitacijos. Žinoma, laikui bėgant jis gali pastebėti aplinkinio vandens purslus. Tačiau jei indą visiškai pripildysite vandeniu taip, kad jame nebūtų oro burbuliukų ir vanduo galėtų tekėti aplink juos, viskas judės vieningai. Tai viskas, ką galima pasakyti apie nuolatinį greitėjimą.

D.W.: Tai tikrai labai įdomus duomenų rinkinys. Pirmiausia, ar esate girdėję, kad elektra įkrauti komponentai būtų padengti grynu kvarcu? Ar kada nors matėte ką nors panašaus?

CG: Taip. Dažniausiai naudojamas dirbtinis kvarcas, išlietas kaip stiklas, kuris gali būti prisotintas įvairių kitų rūšių medžiagomis. Apie tai jau girdėjau anksčiau. Dėl to gautas mišinys yra puikus izoliatorius.

D.W.: Pastebėjau, kad Markas gana rimtai studijavo fiziką, kurią gerai pažįstu dar nuo 1990-ųjų. Būtent, Miguelio Alcubierre'o judėjimo metodas, kurį propagavo Puthoffas. Puthoffas ir Alcubierre'as vieninteliai kalbėjo apie idėją, kad pats erdvėlaikis juda kartu su laivu. Kaip tai susiję su jums žinomais judėjimo metodais?

CG: Jis visiškai teisus. Toks metodas sukuria vietinį erdvėlaikio burbulą, izoliuotą nuo inercijos ar kitų jėgų, esančių už burbulo ribų. Todėl krypties keitimas 12 machų greičiu ir 90° posūkiai neturi jokios įtakos niekam, kas yra burbulo viduje.

D.W.: Atrodo, kad Puthoffas buvo vidinis asmuo, kuriam buvo pavesta atskleisti tam tikrus dalykus. Man įdomu, ar toks žmogus kaip Alcubierre'as... Ar jis savo teoriją pateikė savo noru? O gal tokie mokslininkai kaip jis kartais pasitelkiami tam, kad išsakytų teorijas apie tai, kas tam tikruose sluoksniuose jau tikrai gerai žinoma?

C.G.: Dabar daugelis mokslininkų savo noru, ne pagal programas, bando sukurti tokias koncepcijas.

D.U.: Suprantu.

C.G.: Teisingai, taigi vis dar yra puikių protų, kurie mąsto nestandartiškai. Kabala bando laikyti žmones "dėžutėje", fiziškai sumodeliuotoje "dėžutėje", ir verčia juos dirbti griežtai joje. Štai kodėl visada atsiranda novatorių, kurie iškelia naujas teorijas, kurios neturi tapti visuotinai žinomomis.

D.W.: Suprantu. Kaip matėte, iš Marko McKendlisho gavome puikios informacijos. Jis pateikė daug daugiau techninių detalių, nei manėme, kad kada nors turėsime, susijusių su originalia vokiška technologija, pagal kurią XX a. ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje buvo pradėta gaminti TKP. Kartu su mumis dalyvavo Cory Goode'as ir specialus svečias Markas McKendlishas. Ačiū už dėmesį!

________________________________________

[1] 42-oji oro pajėgų gamykla yra orlaivių surinkimo ir bandymų centras.

[2] "Aurora" yra JAV strateginis žvalgybinis lėktuvas, galintis skristi suborbitiniu hipergarsiniu greičiu ir naudojantis "stealth" technologiją. "Auroros" skrydžiai siejami su kai kuriais iš daugybės NSO tipo stebėjimų nuo 1980-ųjų - vadinamaisiais "juodaisiais trikampiais".

Searlo skraidantis diskas

"D. Wilkockas apie naująsias technologijas" (https://www.ateitiesaidas.lt/l/d-wilkockas-apie-naujasias-technologijas/)

Ar esate girdėję apie profesorių Johną Searle'ą, kuris septintajame dešimtmetyje sukūrė skraidantį diską. Tai labai keista, bet tai tiesa.

Jis atrado, kad, paėmus tam tikrą magnetinių žiedų ir ritinėlių rinkinį, jie pradeda suktis, jei juos šiek tiek pastumdai. Jie pradeda savaime greitėti ir sukasi vis greičiau ir greičiau. Taip, įvesdamas nedidelį energijos kiekį, jis gavo nemokamos energijos sistemą.

Ši sistema pasiekia tam tikrą sukimosi greitį - kritinį greitį. Tuo metu laivas netenka Žemės traukos jėgos ir pradeda kilti. Tiesą sakant, kai kurie iš pirmųjų prototipų buvo sudaužyti į gabalus prie lubų.

Žmonės ilgai buvo įsitikinę, kad Searle'as yra tiesiog beprotis ir kad niekas, ką jis sako, negali būti tiesa. Tačiau, jei "Google" paieškos sistemoje rasite Searle'o paiešką internete, sužinosite, kad jis sukūrė veikiančius žiedo ir ritinėlio modelio prototipus.

Dabar jie neskraido, nes negali pasiekti kritinio sukimosi greičio. Tačiau jie įrodė, kad, jei pirštu juos paliečiate, to pakanka, kad jie pradėtų judėti ir judėtų vis greičiau ir greičiau.

Taigi tiesiog prieš akis matote laisvosios energijos įrenginį, nes neįmanoma, kad nedidelis piršto pastūmimas sukurtų tiek daug energijos ir tokį greitą sukimąsi.

Kodėl apie tai kalbu? Kadangi "Searle" technologija apima magnetų, kurie buvo uždėti ant ritinėlių, kūrimą, kad magneto viduje susikirstų magnetiniai laukai.

Paprastai magnetas turi šiaurinį ir pietinį polius. Tačiau Searle'as suprojektavo magnetą taip, kad jį gaminant (nes magnetai paprastai gaminami gamykloje) buvo įvestas statmenas magnetinis laukas - iš dešinės į kairę, statmenas laukui aukštyn ir žemyn.

Dabar statmeni magnetiniai laukai yra labai, labai svarbus principas, leidžiantis pasiekti aukštesnių dimensijų energetinį lauką, kurį vadiname eteriu arba sukimo banga.

Magnetinių laukų interferencija statmenais vienas kitam kampais yra esminė vartų į aukštesnės dimensijos energiją dalis.

Nulinio taško energija

"D. Wilkockas apie naująsias technologijas" (https://www.ateitiesaidas.lt/l/d-wilkockas-apie-naujasias-technologijas/)

Daugelis mokslininkų įrodė, kad energijos kiekis visatoje yra toks neįtikėtinai didelis, kad, jei pavyktų ją surinkti gryniausiu pavidalu ir pripildyti vieną arbatos puodelį, akimirksniu būtų galima užvirinti visus pasaulio vandenynus. Taigi akivaizdu, kad fizinėje materijoje yra daug energijos.

Pažvelkite į branduolinį sprogimą - ypač tankios fizinės medžiagos (urano ar plutonio) išsiskyrimą - ir išsiskiriančios energijos kiekį.

Žinoma, daugumos materijos koncentracija nėra tokia didelė, tačiau materijoje "užrakinta" daug energijos.

Tai taip pat rodo, kad turime didžiulį potencialą.

Potencialas, kurio nenaudojame.

Kas, jei mūsų protas yra vartai į aukštesnes energijas?

Kas būtų, jei mūsų mintys ir protas kažkaip pritrauktų neįtikėtiną energijos slėgį aplink mus, kad galėtume sukurti tikrus pokyčius savo gyvenime?

Štai kur link einama.

Reaktoriai torio pagrindu, leidžiantys laivams judėti šviesos ir didesniu greičiu

Interviu su Corey Goode ir Emery Smith (2018 m. gegužės 22 d.) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/pozemines-bazes/)

CG: Kai kuriose bazėse naudojami torio tipo reaktoriai.

ES: Toris - absoliučiai.

CG: Taip, štai kodėl.

D.W.: Daug girdėjau apie torį.

E.S.: Tai grandioziška. C.G.: Taip, toris yra didžiulis.

D.W.: Iš esmės tai neradioaktyvi branduolių sintezės sistema.

ES: Teisingai.

D: .W.: Vaikinai, kad žinotumėte, štai vienas iš dalykų, apie kuriuos kalbėjo Pitas Petersonas. Jame buvo cituojamas puslapis iš "Pasaulio enciklopedijos", manau, 1953 m. MIC išsiuntė žmones į visas bibliotekas, kad jie pašalintų šį puslapį, nes jame buvo rašoma, kad toris gali sukelti reakciją, kurios metu beveik nesusidaro radiacija.

Jis taip pat sakė, kad jei pradėtume naudoti torį, tai būtų neįtikėtinas technologijų proveržis. Ką žinote apie torį, susijusį su mūsų diskusija?

CG: Na, žinau, kad programose kosminis laivas, mokslinių tyrimų laivas, į kurį buvau paskirtas, iš pradžių buvo varomas branduoline energija. Tada branduolinę energiją pakeitė torio energija. Dar vėliau torį pakeitė tam tikras elektromagnetinis variklis, turintis ilgus vamzdžius, į kuriuos buvo dedami vadinamieji "krepšeliai", kurie sukosi. Juos judinant aukštyn ir žemyn, galima žaisti su elektromagnetizmu.

AS: Teisingai.

CG: Manau, kad tai buvo tam tikra atsiradusi elektromagnetinė trintis. Tokia instaliacija surinktų energiją ir išstumtų ją į vamzdžius be laidų, o tada siųstų tiesiai į didžiulius kondensatorius.

ES: Teisingai. Taip, energijai bazėse laikyti buvo naudojama daug kondensatorių. Nesu torio specialistas, bet neseniai dalyvavau privačios organizacijos projekte. Mane pasamdė privati korporacija, kad... Jie siuntė žmones po visas Jungtines Valstijas, mokslininkų komandas, kurių tikslas buvo surasti didžiausius torio telkinius mūsų šalyje. Tiksliai žinau, kur jie yra. Naujoji Meksika. Negaliu nurodyti, šalia kurio miesto, bet pasakysiu, kad tai Naujoji Meksika. Ten yra toks neribotas torio kiekis, kad energijos užtektų visoms planetoms, visoms bazėms ir, žinoma, mums neribotą laiką - NERIBOTAI. Turiu omenyje, atsižvelgiant į šiuo metu naudojamą energijos kiekį.

Laivo energijos kiekiai

Interviu su David Edair (2017 m. rugpjūčio 22 d.) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/baze-nr-51/)

D.E.: Jie iš tiesų aptiko lobį - kosminį laivą, ir dar tokį didelį. Vadovaudamiesi šia matrica, galime teigti, kad įgula taip pat yra kažkur netoliese.

D.W.: Ar manote, kad šios varomosios sistemos pakaktų visam dideliam miestui, pavyzdžiui, Los Andželui, aprūpinti energija?

D.E.: O, ne bet koks miestas, o visa planeta.

D.W.: Jokiu būdu!

D.E.: Pagalvokite apie lėktuvnešius. Vienas iš jų išvyko į Beirutą ir pasiėmė visus savo reaktorius. Jie tiekė elektros energiją visam Beirutui ir tai darė tol, kol atstatė infrastruktūrą. Tada jie viską susprogdino iki pamatų.

Laivas galėjo nusileisti planetoje. Variklio sistemą galima lengvai išmontuoti. Tereikia atsukti keturias veržles ir viskas. Arba būtų galima tiesiog išmesti varomąją sistemą ir ja aprūpinti visą planetą. Žinoma, tiksliai nežinau, kokios yra jo galios atsargos. Įsivaizduokite ne tik geltonąją nykštukę, panašią į mūsų Saulę, bet ir vidutinio dydžio žvaigždę. Į ją būtų galima sutalpinti milijonus Žemių, ji tokia didelė. Šis daiktas turi mėlynojo milžino galią. Ji tiesiog beribė.

D.E.: Nežinau, kas mane užklupo. Paprastai esu gana ramus ir geranoriškas. Bet tą akimirką mane apėmė įniršis. Ir aš pagalvojau: "Deividai, ar tu tikrai ką tik jiems visa tai papasakojai?" Taip, buvau tiesiog įsiutęs. Taip pat ir jie. Jie liepė man išlipti iš to prakeikto daikto.

Taigi nusileidžiu žemyn, ir kai uždedu ranką ant lygaus paviršiaus daikto viduje, vos tik ranka paliečiu dangą, šonuose, šį kartą 6-9 m atstumu, vietoj mėlynos ir baltos spalvos, pasklinda raudonos, oranžinės bangos. Jie pasiekia iki pusės daikto aukščio, kur tik įvyksta kontaktas. Ištraukiau ranką, grąžinau ją į vietą, ir bangavimas taip pat atsinaujino. Man stebint tai, kas vyksta, bangos ėmė keisti spalvą, o kai pamažu nusiraminau, bangos vėl tapo baltos ir mėlynos.

Ir tada man nušvito. Daiktas nereagavo į šilumą, jis reagavo į jausmus ir emocijas. Jis tiesiog pajuto mane. Jis žinojo, kada esu ramus, o kada susijaudinęs. Kaip ji tai padarė? Mes tai darėme kartu. Galiausiai tiesiog išjungėme variklį.

Tada man liepė sėsti į automobilį, ant galinės sėdynės. Šiurkščiu, nepakartojamu balso tonu. Atsisėdau ten, kur man liepė, pradėjau apžiūrinėti aplinką, ir mes išvažiavome. Grįžome į važiuojamąją dalį, privažiavome prie lifto ir pagaliau pakilome ant stogo, į viršutinį aukštą. Kadangi vėjas pūtė tiesiai į mano pusę, girdėjau kariškių šnabždesį. Aš juos girdėjau, bet jie to nežinojo. Viską girdėjau. Štai ką išgirdau: "Turėtume paprašyti, kad jis padėtų mums suprasti, kaip veikia variklis, arba pasidaryti jo kopiją, kad galėtume vieną išardyti ir pakeisti kitu. Tada galėtume pradėti ciklą ir pradėti masinę gamybą. Mums reikia variklio, kad galėtume sukurti "pirmojo smūgio laivyną".

Stengiuosi suteikti žmonėms neribotos energijos, švarios ir be anglies dioksido. Nesu hipis. Žinote, aš esu mokslininkas. Kuriu tai, kas naudinga jums, jūsų vaikams ir anūkams. Anglies dvideginio išmetimas bus sumažintas perpus. Jėgainę galima pastatyti Jukos kalno branduolinių atliekų kapinyne ir visas atliekas sudeginti mano reaktoriuje. Siūlau jums galią ir galimybę visiems laikams atsikratyti branduolinių atliekų.

Ši medžiaga gali iš tiesų pakeisti pasaulį, o jie nori ją paversti ginklu. 

18. Kosminės bazės: milžiniško masto darbai kosmose

Slaptosios kosminės programos bazės

Interviu su Corey Goode'u ir Williamu Tompkinsu (2016 m. rugsėjo 27 d.) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/programa-20-ir-atgal/)

D.W.: Suprantu. Kaip jūs ką tik perskaitėte, kas vyksta? Vienintelis būdas tai paneigti - teigti, kad Tompkinsas ir Koris yra susitarę tarpusavyje, bet mes žinome, kad to niekada nebuvo. Cory, sveiki atvykę į programą.

CG: Ačiū.

D.W.: Ką manote apie tai, ką ką tik išgirdote? Pradėkime nuo pagrindinių dalykų.

C.G.: Man susidaro įspūdis, kad žmonės, kurie yra tam tikro lygio, tiesiog nežino šios informacijos. Žinoma, ši informacija šokiruoja ir kelia nerimą, ypač Tompkinso pateikiamos detalės.

D.W.: Viljamas pradeda pasakodamas, kad tūkstančiai žmonių verbuojami į kažkokį kosminį laivyną. Kaip jums patinka šis skaičius? Ar manote, kad jis teisus, kai kalba apie tūkstančius?

C.G.: Jis tikrai siekia tūkstančius.

D.W.: Tūkstančiai per metus ar tūkstančiai apskritai?

C.G.: Apskritai. Turiu omenyje, kad tikrai yra tūkstančiai, keli tūkstančiai jaunų žmonių, kurie patenka į 20 ir daugiau metų programą. Tai gana didelis skaičius.

D.W.: Ir tada jis sako kažką šiek tiek kitokio, nei jūs pranešėte. Būtent tai, kad naujokams, atsižvelgiant į jų pageidavimus, būtų rengiami skirtingų specializacijų kursai. Tada jie siunčiami į Marsą. Kadangi jūs teigiate, kad pirmoji paskirties vieta yra Mėnulio operacijų vadavietė (LOC).

CG: Taip, paprastai taip ir būna.

D.W.: Tuomet kaip paaiškintumėte, kodėl Marsas yra tranzitinis taškas žmonėms, prisijungiantiems prie Kosminės flotilės?

CG: Priklausomai nuo to, kokios bus jūsų pareigos, būsite paskirti į skirtingas patalpas ir apmokyti jose dirbti. Tarkime, jums reikia tolimojo kosmoso telemetrijos specialistų. Jei norėsite tai daryti, su jumis bus elgiamasi taip pat, kaip ir tarnaujant Žemėje - siunčiama į skirtingas bazes, kur gausite geriausią apmokymą prieš patekdami į numatytą laivą.

D.W.: Taigi Marse yra kažkokia priėmimo zona, panaši į ULO?

CG: Nežinau. Nors tarnyba antžeminiame laivyne šiek tiek skiriasi nuo tarnybos Kosminiame laivyne. Naujai priimtiems kariams taikomas šiek tiek kitoks procesas nei valstybės tarnautojams, tarkime, MILAB darbuotojams, mokslininkams ir panašiai.

DW: Kai kalbėjausi su Henriu Diakonu, jis buvo pirmas žmogus, su kuriuo galėjau susipažinti, jis sakė, kad dirbo Marse esančiame objekte. Tuo metu, kai jis lankėsi planetoje, joje dirbo 200 000 darbuotojų, o gyventojų skaičius sparčiai augo. Vienu metu mane labai jaudino faktas, kad Žemėje gimė tik 10 000 žmonių. Man buvo įdomu, ar tai sutampa su tuo, ką girdėjote. Deja, negalime į kamerą paimti Diakono, kaip tai padarėme su Tompkinsu. Jis nenori, bet...

CG: Taip, taip. Gyventojų skaičius... "Protų nutekėjimo" laikotarpiu daug žmonių buvo išvežta, o tada... Žinote, į tas bazes buvo paskirtos ir jose gyveno mažiausiai dvi ar trys žmonių kartos.

D.W.: Taigi Diakonas buvo teisus, kai teigė, kad bazės personalas gali būti 200 000 žmonių, sutelktų vienoje vietoje?

CG: O, be abejo. Taip.

D.W.: Ar bazės tokios didelės?

CG: Žinoma. Kai kurie jų yra labai dideli.

D.W.: Suprantu. Be to, Tompkinsas teigia, ir man tai atrodo prieštaringai, kad yra aštuonios kovinės grupės. Kai pradedate girdėti konkrečius skaičius, jie arba teisingi, arba klaidingi. Tačiau kalbėdamas apie tai Tompkinsas buvo labai įtikinamas. Todėl man įdomi jūsų reakcija.

CG: Taip. Buvo aštuonios skirtingos kovinės grupės.

D.W.: Oho!

CG: Bent jau "Sun Guardian" grupės laikais jų buvo. Jų laivai vis dar... Dauguma laivų tebėra naudojami, tačiau išsklaidyti po skirtingus dalinius: lėktuvnešius, naikintuvus, krovininius ir pagalbinius laivus. Mano dislokacijos metu buvo aštuonios skirtingos kovinės grupės.

D.W.: Kaip juos klasifikuotumėte? Kodėl aštuoni? Ką jie padarė? Kur jie skrido? Ar jie skyrėsi vienas nuo kito?

CG: Skirtingas kovines grupes sudarė tie patys įvairūs laivai. Žinote, karinis jūrų laivynas taip pat turi keletą skirtingų tipų naikintuvų ir lėktuvnešių, dauguma žmonių apie juos žino. Jie suskirstyti į kelias kovines grupes arba laivynus, kuriems tenka skirtingos užduotys. Tas pats vyksta ir Kosminiame laivyne. Vykdomos skirtingos misijos, ir ne visada viena grupė žino, ką daro kita grupė, kol nėra pakviečiama jai padėti.

D.W.: Taigi mūsų Saulės sistema nebūtinai apima, tarkime, tris iš aštuonių kovinių grupių?

CG: Viskas priklauso nuo aplinkybių. Dažniausiai jie būna kitoje Mėnulio pusėje arba toliau Saulės sistemoje, arčiau kitų bazių, bet taip pat ir už planetos, o tai reiškia, kad jie laikosi nuleistomis galvomis. Jie priversti tai daryti, nes astronomai ieško palydovų. Tačiau programos tikina, kad jie visada žino, kur yra jų nuosavybė, ir gerai žino, kur astronomai ketina ieškoti.

D.W.: Ar galite prisiminti kurios nors kovinės grupės pavadinimą ir jos užduotis?

CG: Ne. Prisimenu, kad... Jie vadinosi 01, 02, 03... Mes nebendravome su kitais laivynais. Su kitais mūsų laivyno laivais neturėjau reikalų.

D.W.: Kiek maždaug laivų yra kovinėje grupėje? Ar skaičius kinta, ar...

CG: Taip, žinoma, ji skiriasi. Tačiau kartais jie paima kelis laivus iš vienos grupės ir priskiria juos kitai, priklausomai nuo misijos. Paprastai kiekvienoje grupėje būna keliolika laivų. Kalbame apie didelius erdvėlaivius. Taip pat yra daug daugiau pagalbinių laivų.

D.W.: Ar kovinės grupės yra dalyvavusios pakankamai dideliame kare, kad prarastų daug savo turto (laivų)?

CG: Buvo konfliktų. Buvo laivų, kurie buvo taip smarkiai apgadinti, kad buvo tiesiog nurašyti ir atiduoti į metalo laužą. Kiti laivai buvo ilgam išsiųsti remontuoti.

D.W.: O kaip dėl legendinės ar istorinės reikšmės konfliktų? Ar kilo konfliktas su grupe, kuriam programos nebuvo pasirengusios?

C. G.: Pradžioje buvo keli incidentai vietose netoli Jupiterio ar Saturno, iš kurių teko išplaukti, palikus visą savo užpakalį likimo valiai.

D.W.: Ką turite omenyje sakydamas "pasišalinti, palikdamas visą savo užpakalį likimo valiai"?

CG: Na, laivai buvo užpulti sudėtingais ateivių ginklais. Aplink kai kurias planetas ir planetoidus yra vietų, į kurias patekti draudžiama, o jei netyčia ar tyčia pažeidžiama neliečiamybė, laivai pirmiausia įspėjami, o paskui užpuolami.

D.W.: Žinai, kai pradedame nagrinėti faktą, kad, anot Tompkinso (prie jo dar prieisime), kosminė programa "Saulės sargybinis" atsirado devintajame dešimtmetyje, Viljamas pateikia tuos pačius duomenis, kuriuos tu visada pateikdavai. Ir dar turime "Žvaigždžių kelias: kita karta", išleistą aštuntojo dešimtmečio pabaigoje. Atsiranda per daug sutapimų. Ar manote, kad kosmoso programa bendravo su "Žvaigždžių kelio" filmo kūrėjais, kad padėtų mums visa tai įkalti į galvą?

CG: Taip, daugiausia su gynybos rangovų bendrovėmis. Daug kartų filmo kūrėjai netgi kreipėsi į Tarpplanetinį korporacijų konglomeratą (ICC).

D.W.: Be abejo. Jei atkreiptume dėmesį į konkretesnes Tompkinso pasakojimo detales, ar nemanote, kad Viljamas galėjo meluoti? Man tai atrodo neįmanoma.

CG: Ne, ne su jo kvalifikacija ir išsamia informacija, kurią jis turi. Kaip sakėte, jis ne tik neturi prieigos prie interneto, bet net neturi el. pašto adreso. Nemanau, kad taip.

Milžiniški statiniai kosmose

Interviu su Corey Goode'u ir Williamu Tompkinsu (2016 m. rugsėjo 27 d.) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/programa-20-ir-atgal/)

W.T.: Dėl to, kad ateivių tema nesuprantama ir nepriimama... Tai stulbina, nes tai realybė, kurios ne tik nenori pripažinti daugelis puikiai išsilavinusių šalies žmonių, bet ir tie, kurie su ja susiję, yra linkę visą šią istoriją palikti nuošalyje. Netgi "Douglas", o vėliau "TRW" ir visose kitose bendrovėse, įskaitant "General Dynamics", yra aukštas pareigas užimančių darbuotojų, kurie neigiamai vertina viską, ką bandome daryti.

Tuomet reikia užduoti klausimą: "Kodėl šalyje, visoje kariuomenėje, yra tiek daug tokio aukšto technologinio lygio žmonių?" Ir kas diktuoja, kad jie stengtųsi trukdyti, stengtųsi viską mažinti, kai mes stengiamės sau padėti? Juk tam ir yra kariuomenė. Tačiau karinių programų misijose dalyvaujančios korporacijos tuo pat metu dirba ir kitose programose, kurios leidžia joms orientuotis į karines kosmoso programas, pavyzdžiui, "Solar Guardian".

Tokie žmonės, pasinaudoję visomis karinėmis kosmoso programomis, galėjo išskristi iš planetos ir išgauti naudingąsias iškasenas kitose Saulės sistemos planetose ir (arba) išgauti naudingąsias iškasenas galaktikoje, 12 artimiausių žvaigždžių, iš kurių pagrindinė yra Alfa Kentauro žvaigždė. Viskas tik tam, kad uždirbtų pinigų.

Ta pati visų bendrovių vadovų grupė, atliekanti tokį darbą, už kurį, beje, jiems mokamas atlyginimas, lygiagrečiai į industrializacijos misijas kosmose įtraukia prekybinį komponentą. Labai keista, kad taip yra, nes jie naudojasi visais naujausiais pasiekimais. Viskas jau padaryta. Lygiagrečiai su misijomis į Saulės sistemos planetas ir kitų žvaigždžių planetas dirba korporacijos, kurios atlieka tą patį darbą. Pagrindinis žodis čia yra "godumas". Iš bet kokio finansavimo jie pirmiausia siekia uždirbti pinigų. Ir visa tolesnė plėtra vyksta tik dėl pinigų.

D.W.: Cory, kokia buvo pirmoji mintis išklausius šią interviu su Tompkinsu ištrauką?

C.G.: Oho, akivaizdu, kad jis kalba apie Tarptautinį baudžiamąjį teismą, apie tai jau rašėme. Ir apie visas kitas įvairias kitas technologijų korporacijas ir bendroves, kurios remia karinį pramoninį kompleksą ir formuoja savo atskilusias TKP. Kaip jis sakė, jie užsiima kasybos verslu. Būtent INC pastatė didžiąją dalį statinių kosmose. Ir viskas, ką mums papasakojo Viljamas, yra visiškai susiję su šia įmonių grupe.

D.W.: Taigi manau, kad jiems nereikia niekieno kito pritarimo.

CG: Teisingai. Jie jau... Jie jau turi pažangiausius žaislus, ginklus ir kosminius laivus, kurie gerokai lenkia viską, ką turi karinės grupės, todėl karinėms grupėms tenka pernelyg pasikliauti IAC korporacijomis.

D.W.: Oho! Manau, kad niekada nesupratau, kaip toli siekia konkurencija.

CG: Taip, konkurencija egzistuoja, tačiau tai nėra akivaizdi abiejų grupių tarpusavio priešprieša, nes jos dirba kartu. Jie vieni kitiems skolina išteklius.

D.W.: Tompkinsas paminėjo 12 kaimyninių žvaigždžių, kuriose IWC vykdo misijas ir, matyt, statybos darbus. Tai šiek tiek skiriasi nuo to, ką mums sakėte, bet vėlgi, turime reikalų su labai nerimą keliančia informacija. Kokia jūsų reakcija?

C.G.: Žinau, kad tokių kosmoso eksploatavimo planų esama, bet yra viena problema. Tiesa ta, kad kitose Saulės sistemose yra gyventojų ir jie turi savo kosmines programas. Taigi negalite tiesiog nuvykti į Saulės sistemą ir pasakyti: "Mes ketiname užimti paskutinę jūsų sistemos planetą ir joje pastatyti bazę. Mes jums netrukdysime, kol tarp mūsų bus palaikomi diplomatiniai santykiai."

Kai tarnavau, nežinojau apie diplomatinius santykius, leidžiančius kitose žvaigždžių sistemose statyti įvairias bazes. Tačiau buvau nugabentas į netoli dujų milžinės esančią Galaktikos tautų lygos bazę, pastatytą iš INC lėšų.

D.W.: Ar nemanote, kad INC vadovybė visiškai paliko planetą? O gal, kadangi INC iš esmės yra gynybos rangovai, Saulės sistemos ir Žemės gyventojai vis dar yra susilieję?

CG: Na, kai kurie dirba Saulės sistemoje, o daugelis - planetoje. Paprastai tai būna vadovybė. Tarkime... Pateiksiu jums pavyzdį. TRW turi vadovą, kuris bendrovėje dirba 20 metų. Tuo pat metu jis dirbo ir INC. Jie jam sako: "Klausyk, kodėl tau nepasitraukus ir neprisijungus prie mūsų superkomiteto?" Jie jį vadina Superkomitetu. Ją sudaro įvairių korporacijų atstovai, kurie priima visus sprendimus.

D.W.: Jūs jau minėjote, ir aš norėčiau patikslinti, kad kai kurie INC naudojami produktai gaminami čia, Žemėje, ir jie tiesiog gabenami ten, kur jų reikia.

CG: Taip. Kartais dalys gaminamos čia. Tada jie pakraunami į transportinius erdvėlaivius, nugabenami ten, kur jų reikia, ir sujungiami su ne Žemėje pagamintomis dalimis.

Kosminių laivų statyba

Interviu su Corey Goode (2016 m. lapkričio 29 d.) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/technologinis-isgelbejimas/)

Klausimas 8:23: Klausimas: Nuostabiausia informacija, kurią man suteikėte ir su kuria man sunku susitaikyti, yra tokia: kaip jūs apibūdinote, Jungtinės Valstijos turi 573 kosminius laivus.

Tuo metu net ufologų bendruomenė apie tai nieko nežinojo.

Kiek žmonių mūsų vyriausybėje žino, kad turime šių... kiek žmonių...

Atkreipkite dėmesį į pasirinktus žodžius. Vėlgi, klausimus reikėtų užduoti labai atsargiai.

Kiek žmonių Jungtinėse Amerikos Valstijose...

Jei Elkinsas būtų uždavęs klausimą kitaip, būtų gavęs visai kitokį atsakymą.

Kiek žmonių Jungtinėse Amerikos Valstijose, įskaitant dirbančius laivuose, apie tai žino?

Ra: Jūsų žmonių skaičius didėja, nes poreikis bendrauti šiame konkrečiame laiko ir erdvės centre plečiasi.

Manau, kad čia norima pasakyti, jog Jungtinėse Valstijose reikia, kad išmanantys žmonės bendrautų su atsiskyrusia civilizacija, tačiau Elkinsas klausė ne apie tai. Jis domėjosi Jungtinėmis Valstijomis. Palaukite, kol išgirsite tai.

Ra: Apytikslis skaičius yra 1 500.

CG: Nedaug.

D.W.: Ši sąmata pagrįsta 1981 m. įslaptintu pasauliu. Pateikiamas skaičius žmonių, kurie turėjo aukščiausio lygio kosmines paslaptis, kurie turėjo aukščiausio lygio prieigą ir kurie gyveno JAV, o ne priklausė Atskirties civilizacijai. Jūsų nuomonė?

CG: Sakyčiau, kad skirtumas palyginti nedidelis.

D.W.: Taigi, jis artimas jūsų vertinimui?

C.G.: Žinote, dabar tokių žmonių yra šiek tiek daugiau, bet tik labai nedaugelis turi išsamių žinių. Daugelis žmonių įsitikinę, kad turi išsamių žinių, tačiau žmonių, palaikančių ryšį su Atsiskyrusia civilizacija, yra labai nedaug.

D.W.: Neseniai apie tai kalbėjausi su Hoaglando informatoriumi Bruce'u ir uždaviau jam tą patį klausimą. Jis atsakė, kad dabar Žemėje yra apie 3000 žmonių, kurie žino viską.

Ra: Laivai buvo statomi vienas po kito dviejose vietose: jūsų vadinamosios Naujosios Meksikos dykumoje arba sausringuose regionuose ir jūsų vadinamosios Meksikos dykumoje arba sausringuose regionuose. Abu statiniai yra požeminiai.

Ar tai sutampa su tuo, ką matėte?

CG: Taip. Ha-ha. Tai įdomu. Meksikoje yra struktūrų...

D.W.: Jokiu būdu!

CG: ... Dideliuose dykumų regionuose, atitvertuose kalnais. Kur tiksliai geografiškai, nežinau. Ten yra požeminės konstrukcijos, kuriose kuriamos technologijų dalys. Nežinau, ar jie ten yra dabar. Kalbu apie 1980-uosius ir 1990-uosius metus.

D.U.: Na, turėsiu patikėti tavo žodžiais, mes dar apie tai nekalbėjome. Nežinojau... Nesu girdėjęs, kad informatoriai sakytų, jog Meksikoje yra požeminių bazių.

CG: Ir nemanau, kad Meksikos vyriausybė apie tai žino.

D.W.: Jie apie tai kalba.

CG: O, aš to nežinojau.

D.W.: Taip. Patikrinkite. Kaip dėl Naujosios Meksikos? Ar esate girdėję apie požemines bazes Naujojoje Meksikoje?

CG: Nedaug.

DW: Akivaizdu, kad Nevadoje?

C.G.: Taip, Nevadoje, Jutoje ir keliose, ne tiek daug Naujojoje Meksikoje... kai kalbama apie statybas.

D.W.: Bet tai įmanoma?

CG: O, taip, taip, neturiu visos informacijos.

D.W.: Didžioji dalis darbo atliekama dykumoje.

C.G.: Žinoma.

D.W.: Dabar Elkinsas bando antrą kartą.

8:25: Klausimas: Norite pasakyti, kad Jungtinės Valstijos turi statybos gamyklą Meksikoje?

Ra: Būtent tai ir sakiau.

CG: Taip ir pasakiau.

D.W.: Tada Ra švelniai priekaištauja Elkinsui, kad šis užduoda nereikšmingus klausimus.

Ra: Dabar galiu pakartoti, kad tokia informacija yra labai paviršutiniška ir neturi jokios reikšmės, palyginti su Vienio dėsnio studijomis.

CG: Taip pat elgiasi ir Ra-Thir-Air. Kai užduodu tam tikrus klausimus, dažnai išgirstu, kad "klausimas nėra prasmingas".

SKP veikimas kitose planetose ir planetų sistemose

Jay Weidnerio interviu su Jasonu Rice'u (2019 m. gegužės 7 d.) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/kallidus-planetos-atkurimas-ir-naujuju-zemes-technologiju-galia/)

DW: Ar po paskutinio jūsų pasirodymo laidoje grįžo prisiminimai apie ką nors kita, kas jums nutiko tarnaujant TKP?

DR: Kai kurie prisiminimai sugrįžo. Vienas iš dalykų, kuriuos prisiminiau, buvo erdvėlaivio sprogimas starto aikštelėje. Jis vyko Kalidus 3 planetoje. Atkuriant planetą iškilo viena iš problemų - tam tikra dalis planetos humanoidų buvo nepatenkinta įvykių eiga. Jiems nepatiko, kad visa civilizacija buvo sutelkta miestuose, kad buvo atsisakyta senojo gyvenimo būdo ir būdo, kuriuo jie gyveno. Todėl tarp piliečių kilo riaušės.

Jiems pavyko prasiskverbti į kosminį uostą ir suorganizuoti vieno iš erdvėlaivių baterijos sprogimą. Dėl to įvyko keli dideli antimaterijos sprogimai. Pirmasis sprogimas sunaikino erdvėlaivį ir viską aplink jį, įskaitant kelis erdvėlaivius, stovėjusius aikštelėje šalia sprogusio erdvėlaivio. Baterijų ir antimaterijos sulaikymo sistemos pradėjo griūti ir nustojo veikti, todėl įvyko daugiau sprogimų. Visas procesas nuo pirmojo iki paskutinio sprogimo truko apie 30 minučių.

Tuo metu dirbau vietos valdžios institucijoje. Buvome atsakingi už pagalbą aborigenams didinant kontrolę ir perduodant informaciją gyventojams, kad jie galėtų įsitraukti į valdymą, kad žinotų, kur ir ką reikia daryti. Turėjome centralizuotą gyventojų darbo programą, kad visi gyventojai būtų įtraukti į atkūrimo procesą. Atkūrimo programa apėmė išsilaisvinimą iš apgaulės, kuri pasireiškė tam tikromis prekėmis ir technologijomis juodojoje rinkoje.

D.W.: Ar tai buvo Tarpplanetinės gynybos ir reagavimo pajėgų (IDRL) erdvėlaiviai?

DR: Ne, tie šatlai priklausė Kalidus 3 planetai ir buvo skirti žmonėms ir prekėms gabenti iš planetos į naująją orbitinę stotį. Sukilėliai stengėsi, kad jų balsas būtų išgirstas ir sustabdytas judėjimas link kosmoso visuomenės. Spėju, kad jie manė, jog gali tai padaryti susprogdindami kosminį uostą. Taip jie užbaigtų procesą. Žinoma, tai jiems nepavyko.

Žemiečių aukštos technologijos

Jay Weidnerio interviu su Jasonu Rice'u (2019 m. gegužės 7 d.) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/kallidus-planetos-atkurimas-ir-naujuju-zemes-technologiju-galia/)

DR: Karo pradžioje mums nebuvo leista dalytis pažangiomis technologijomis. Pasibaigus karui, kai išvykome, ši politika vis dar galiojo. germanmarsiečiai ir drakoniečiai siekė, kad civilizacija kuo greičiau taptų kosminių technologijų lenktynėmis, t. y. kad kosmose būtų statomi statiniai, vietiniams gyventojams būtų suteikta kosminė platforma, kurioje jie galėtų veikti, ir pažangios technologijos.

Šarvuotasis automobilis, kuriuo važiavome, buvo organinis MSOR automobilis. Jis nepriklausė aborigenams, jis buvo vienas iš mūsų. Tačiau tai nereiškia, kad patys vietiniai gyventojai neturėjo pažangių transporto priemonių ar transporto priemonių, kuriomis naudojosi.

DW: Kodėl drakoniečiai norėjo, kad planeta iškeliautų į kosmosą?

DR: Jie norėjo, kad civilizacija kuo greičiau taptų technologiškai pažangi, nes tai reiškė, kad civilizaciją reikia nukreipti technologinio vystymosi keliu - susilieti su technologijomis. 

19. Slaptosios kosminės programos įvaldyti portalai judėjimui per skirtingas Visatos egzistencijos dimensijas bei erdvęs didžiuliais atstumais

Kelionės per Visatos portalus

Corey Goode interviu (https://www.ateitiesaidas.lt/l/corey-goode-informacija-apie-neiprastas-technologijas-naudojamas-slaptojoje-kosmineje-programoje/)

DW: Suprantu. Kaip manote, ar bus visuotinai priimtinos taisyklės, kaip keliauti per portalą, o ne kosminiu laivu? Tada žmonės galėtų gauti darbą ir per portalą patekti į tam tikras vietas Žemėje ir už jos ribų. Tai būtų jų darbo dalis.

CG: Bet kokiu atveju iš pradžių tai buvo diplomatai ir panašūs žmonės, o ne paprastas žmogus. Tam prireiktų laiko.

Judėjimo per portalus technologijos

Interviu su Corey Goode ir Emery Smith (2018 m. gegužės 22 d.) (https://www.ateitiesaidas.lt/l/pozemines-bazes/)

AS: Taip. Arba kitoje planetoje.

CG: Būtent. Apie tai jau kalbėjau. Neseniai, kai buvau nuvežtas į OLO, mane nuvedė į instruktažo kambarį, kuriame buvo langas. Pažvelgiau pro langą ir pamačiau Marsą.

AS: (juokiasi) Taip.

CG: Man buvo pasakyta, kad žmonės visada naudojasi tokiu vežimu. Žinai, kaip tada, kai įlipau į vagoną ir atsidūriau kitoje planetoje....

ES: Teisingai.

CG:...tikrai, tada buvau daug jaunesnis. Niekada negalėtumėte tvirtai pasakyti...

AS: Žinoma.

C.G.: Žinai...

A.S.: Jūs nežinote.

C.G.: Niekada negali tiksliai pasakyti.

ES: Tai nėra taip, kad... Tu neatlieki kažkokio super šuolio, tu net nesuvoki judesio. Tarkime, kai peršokate per portalą, judate labai sklandžiai. Pats judėjimas trunka kelias sekundes.

CG: Kai ten atvykstate, su jumis dažnai žaidžiama. Žvelgdamas pro langus galvoji, kad esi kažkur Žemėje ar Marse.

AS: Teisingai. Taip, apie tai kalbėjome. Absoliučiai.

CG: Tas pats nutiko, kai buvau Mėnulyje. Jie pasakė: "Aha!" ir, pamatę, kad aš žiūriu pro langą ir esu sutrikęs dėl Marso vaizdo, akimirksniu pakeitė vaizdą į Mėnulio peizažą.

D.W.: Leiskite man papasakoti ne į protokolą: Bobas Deanas, Pitas Petersonas, Jokūbas ir Henris Diakonas kalbėjo apie maršrutinių sistemų fenomeną, kai tave kažkur perkelia ir tu to net nesuvoki. Tiesiog įeini į autobusą ir atsiduri kitur. Tai nuolatinis vidinių liudijimų, kuriuos girdėjau, elementas.

CG: Taip, jie galėjo paimti mokslininką, įkelti jį į vieną iš požeminių erdvėlaivių ir jis atsidurtų kitoje struktūroje, galbūt Mėnulyje.

D.W.: Suprantu.

C.G.: Jie taip pat galėtų... Mėnulyje esančios konstrukcijos labai panašios į esančias Žemėje.

C.G.: Tada mokslininkas būtų apgautas. Jie leisdavo jam pažvelgti pro langą ir pamatyti Didįjį kanjoną ar pan. Ir žmonės nuoširdžiai tikėjo, kad jie yra kažkur Žemėje.

Keliavimo po Saulės sistemą technologijos

Corey Goode interviu (https://www.ateitiesaidas.lt/l/corey-goode-informacija-apie-neiprastas-technologijas-naudojamas-slaptojoje-kosmineje-programoje/)

"Ar per ateinančius 70 metų visuomenė galės laisvai keliauti po mūsų Saulės sistemą ir už jos ribų?"

CG: Nemanau, kad tokia technologija taps prieinama visiems iš karto. Manau, kad tai bus ilgas procesas. Šią technologiją reikės sukurti plačiu mastu. Žmonės turės priprasti prie jo naudojimo. Manau, kad praeis šiek tiek laiko, kol eilinis žmogus galės leistis į kruizą iki Jupiterio.