JAV astronautų Neilo Armstrongo ir Buzzo Aldrino nusileidimo Mėnulyje (1969 m. liepos 20 d.) aplinkybės |2022 gegužės 29 d.

Tai kaip vis dėl to su tuo amerikiečių išsilaipinimu Mėnulyje 1969 m. liepos 20 d.? Įvyko jis ar ne? Ką pamatė "Apollo 11" misijos dalyviai astronautai Neil Armostrong ir Buzz Aldrin Mėnulyje? Apie tai iš Daniel Prinz, Steven M. Greer ir Michael Salla knygų. Tekstai versti su Deepl Translate pagalba.

Ką Neilas Armstrongas ir Buzzas Aldrinas iš tikrųjų atrado Mėnulyje? Įvairių patikimų šaltinių duomenimis, po to, kai šie "Apollo" astronautai nusileido Mėnulyje, jie perdavė Hjustono antžeminei stočiai, kad ant kraterio krašto stovi keli didžiuliai NSO ir kad juos stebi. Teigiama, kad šis perdavimas įvyko tiesioginės pasaulinės transliacijos dviejų minučių tylos metu. NASA paprasčiausiai išbraukė šią teiginių dalį. Timothy Goodas savo knygoje "Above Top Secret" (liet. "Virš visiškai slaptai") mini, kad radijo mėgėjai klausėsi VHF signalų, siunčiamų iš "Apollo 11" į Hjustono būstinę. Nuo visuomenės neatskleista ištrauka skamba taip: "Hiustonas: Kas tai? Misijos valdymo centras skambina į "Apollo 11". Apollo 11: Šie kūdikiai labai dideli, pone. Didžiuliai. Dieve, jūs nepatikėsite. Sakau jums, ten yra kitų erdvėlaivių... išsirikiavę kitoje kraterio krašto pusėje. Jie yra Mėnulyje ir stebi mus. 1975 m. šis įrašas tapo patikimas, kai NASA ryšių inžinierius Maurice'as Chatelainas savo knygoje "Mūsų kosminiai protėviai" parašė, kad likus kelioms akimirkoms iki Armstrongo nusileidimo kopėčiomis į Mėnulį, virš jų galvų pakibo du NSO. Aldrinas padarė kelias jų nuotraukas, kai kurios iš jų, kaip teigiama, buvo išspausdintos 1975 m. birželio mėn. žurnalo "Modern People" numeryje. Chatelainas taip pat sakė, kad visus "Apollo" ir "Gemini" misijų skrydžius lydėjo NSO - iš tolo arba kartais iš arti. Kiekvieną kartą, kai tai nutikdavo, astronautai informuodavo antžeminę stotį Hjustone, kuri savo ruožtu įsakydavo jiems apie šiuos incidentus tylėti. Keliuose vėlesniuose interviu Buzzas Aldrinas patvirtino, kad "Apollo 11" kelionės į Mėnulį metu iš tiesų lydėjo NSO (pvz., SyFy programoje "Aliens on the Moon"). Taip pat teigiama, kad Armstrongas vienam NASA simpoziume dalyvavusiam profesoriui pasakė, kad jie ten labai išsigando. Štai kodėl JAV vėliau niekada nepastatė kosminės stoties ar miesto Mėnulyje. Profesoriui paklausus, ką jis turi omenyje, sakydamas, kad "išsigando", Armstrongas atsakė, jog negali pateikti jokių detalių, išskyrus tai, kad "jų" laivai buvo daug pažangesni už mūsiškius tiek dydžiu, tiek technologijomis. Jis taip pat pakartojo, kad jie tikrai didžiuliai ir "grėsmingi". Įdomu ir tai, kad Holivudo filme "Transformeriai 3 - Tamsioji Mėnulio pusė" visai atsitiktinai rodoma tiesos apie išsilaipinimą Mėnulyje versija. Scenoje, kai Aldrinas ir Armstrongas vaikštinėja po Mėnulį ir aptinka sudužusį erdvėlaivį, Aldrinas radijo ryšiu praneša Hiustonui: "Jūs negalėsite patikėti tuo, ką mes matome..." NASA atsako: "Galų gale, mes nesame vieni, tiesa?" Aldrinas atsako: "Ne, pone. Mes nesame vieni. Kitas asmuo, galintis patvirtinti Armstrongo ir Aldrino pasakojimus, yra Stevenas Greeris, kuris kalbėjosi su artimais abiejų astronautų draugais ir šeimos nariais. Jie patvirtino, kad jie iš tiesų pastebėjo didžiulius NSO aplink kraterį, kuriame nusileido Mėnulio modulis. Jis taip pat kalbėjosi su karininkais, kurie matė šio įvykio vaizdo įrašą. Kai 1997 m. Greeras paklausė Armstrongo draugo, ar Armstrongas norėtų atvykti į Vašingtoną ir duoti parodymus Kongreso nariams, draugas pasakė Greerui, kad Armstrongas norėtų tai padaryti, jei tik galėtų, bet jei liudytų apie tai, kas iš tikrųjų įvyko nusileidimo Mėnulyje metu, jis, jo žmona ir vaikai būtų nužudyti. Kitas labai patikimas šaltinis, galintis patvirtinti Armstrongo ir Aldrino versiją, yra Kenas Johnstonas, buvęs aerokosminės bendrovės "Boeing" inžinierius, "Grumman Aerospace" naikintuvo pilotas ir NASA bandymų pilotas. Toje pačioje anksčiau minėtoje laidoje ".Ateiviai Mėnulyje" Džonstonas liudijo, kad Armstrongui ir Aldrinui būnant Mėnulio paviršiuje, Armstrongas perjungė medicininį (skubios pagalbos) kanalą ir vyresniajam personalo gydytojui pasakė, kad "jie" yra čia, stovi ant kraterio krašto ir stebi išsilaipinimą (Daniel Prinz "Wenn das die Menschheit wüsste...:Wir stehen vor den größten Enthüllungen aller Zeiten!" (Fichtenau: amadeus-verlag.com, 2017, p. 510). Kritikai teisingai pastebėjo, kad filmuota medžiaga apie nusileidimą Mėnulyje buvo suklastota (pvz., JAV vėliava judėjo, nors tai neįmanoma vakuume), todėl padarė išvadą, kad nusileidimas Mėnulyje iš tikrųjų buvo nufilmuotas studijoje. Greer gali pasiūlyti įtikinamą paaiškinimą. Pasak jo, dar prieš Mėnulio moduliui pasiekiant Mėnulį, jis apskriejo aplink Žemę ir nufilmavo daug medžiagos. Šie vaizdai buvo įkelti į Langlio oro pajėgų bazę, kur juos apdorojo specialus NSA žvalgybos agentūros padalinys. Kabala žinojo, kad rizika, jog nusileidimo metu gali būti "kažkas" aptikta, yra labai didelė, todėl tam laiku pasiruošė. Tiesioginė transliacija taip pat vyko ne realiuoju laiku, o pavėluotai. Tada NSA pavojingu momentu į tiesioginę transliaciją įterpė anksčiau įrašytus nekenksmingus vaizdus. Taigi pasaulis nepamatė milžiniškų NSO. Greer tvirtina, kad mes iš tiesų nusileidome Mėnulyje, tačiau vaizdo medžiaga buvo suklastota (ir galbūt papildyta studijos medžiaga) (Ten pat, p. 511). Buvęs "Apollo 74" astronautas ir šeštasis žmogus Mėnulyje Edgaras Mitchellas taip pat patvirtino savo parodymus. Iš tiesų 2008 m. liepos 23 d. radijo interviu su Niku Margeris- sonu jis sakė: "Turiu privilegiją žinoti, kad mus aplankė šioje planetoje ir kad NSO fenomenas yra tikras." Kitur jis atskleidė: "Visatoje esame ne vieni. Jie čia atvyksta jau seniai....". Tai, kad Mėnulyje jau kažkas yra, patvirtino ir daktaras Džonas Brandenburgas, Klemenso misijos vadovo pavaduotojas. Pasak jo, "Clementine" misija buvo fotožvalgybinė misija, kuria siekta išsiaiškinti, ar kas nors Mėnulyje įkūrė bazes, ar jas išplėtė. Įspūdingiausioje nuotraukoje matyti kilometro ilgio stačiakampio formos linijinis statinys, kuris atrodo neabejotinai dirbtinis ir kurio "ten neturėtų būti". Mėnulio ašigaliuose yra vandens. NASA mokslininkas ir nuotraukų analitikas Džordžas Leonardas taip pat gavo keletą oficialių NASA nuotraukų, kurias paskelbė knygoje "Mėnulyje yra kažkas kitas". Nors šios nuotraukos yra mažos ir mažos raiškos, jose matyti didžiuliai pastatai ir statiniai (Ten pat, p. 511).

Anot Steven M. Greer, nusileidimas Mėnulyje 1936 m. liepos 20 d. tikrai įvyko, tačiau momentas su JAV vėliavos pastatymu iš tiesų buvo nufilmuotas Nwew Yorko studijoje "Filmstudio" [kaip žinome, yra ir S. Kubricko prisipažinimas, nufilmavus nusileidimo vaizdą]. Kam reikėjo tokio apagvystės? (Steven M. Greer "Offiziel geleugnet! (Das Buch zur Netxlix-Sensation unacknowledged): Das groesste Geheimnis der Regierungen enthuellt: wir sind nicht allein!" (Amra, 2020, p. 245). Pasak jo ruošiantis "Apollo 11" nusileidimui NASA ėmėsi intensyvaus Mėnulio paviršiaus stebėjimo ir padarė daugybė Mėnulio nematomos pusės nuotraukų, kuriose buvo matyti pastatai. Kai kurie jų buvo labai seni, bet įspūdingi ir vienareišmiškai nežemiškos kilmės. Kadangi NASA vadai nežinojo ko galima laukti, jie nufilmavo sufalsifikuotą nusileidimą tam atvejui, jei ateiviai Neilą Armostrongą ir Buzzą Aldriną būtų pasikvietę "į vakarėlį". Įvykus nusileidimui ant kraterio paviršiaus buvo pastebėti ateivių erdvėlaiviai. Kadangi būta transliacijos (vaizdo perdavimo) vėlavimo, NASA turėjo galimybę įdėti (parodyti) iš anksto nufilmuotą medžiagą. Tuo pačiu dingo (nebuvo parodyta) ir astronautų reakcija į jų "svečių" pasirodymą. Astronautai grįžę į Žemę atsisakė kalbėti apie pastatus Mėnulyje ir ateivių buvimą. Abu buvo perspėti, kad tiesos paminėjimas gręsia ne tik jiems, bet ir jų artimiesiems mirtimi. Nellas Armstrongas vis dėl to papasakojo kai kuriems komandos nariams, kad ateiviai tiesiog privertė juos palikti Mėnulį (Ten pat, p. 246). Faktiškai tokio elgesio priežastis buvo ta, kad amerikiečiai buvo kovos su SSRS būsenoje ("Apollo" programa buvo atsakas į sovietų "Sputnik" programą). NASA grąsinimai sukėlė Buzzui Aldrinui nervų sistemos rimtą sutrikimą (Ten pat, p. 247).

Nusileidimo Mėnulyje metu buvo 2 minučių tylos momentas. Pasak NASA transliacija nutrūko todėl, kad perkaito abi televizijos kameros. Tuo tarpu iš kitų šaltinių žinoma, kad atsitiko visai kas kita: Arsmostrongas ir Aldrinas mate kažką, kas juos stebėjo. Pasak Timothy Good, knygos "Anapus paslapties" buvo radijo mėgėjai, kurie pagavo "Apolo 11" siųstus VHF signalus NASA centrinei būstinei Houstone, kuriuose girdėjosi nuo visuomenės nusplėpta infomacija: "Kontrolinė stots: Kas ten atsitiko? Apolo 11: Šie kūdikiai yra milžiniški, sere... jie gigantiški... o, Dieve, jūs nepatikėsite! Aš sakau jums, ten anapus yra kiti erdvėlaiviai.... vienas šalia kito ant krašto, kitoje kraterio pusėje... Jie Mėnulyje ir stebi mus" (Michael Salla "Geheime Weltraumprogramme & Allianzen mit Ausserirdischen: Whistleblower berichten, was auf der Welt wirklich vor sich geht!" (Hanau: Amra, 2017, p. 297)). 1975 m. Maurce Chatelain, tuo metu jau pensijoje buvęs NASA komunikacijos technikas, kuris tuo metu plėtojo "Apollo" nusileidimui Mėnulyje naudotas komunikacijos sistemas, savo knygoje "Our Cosmic Ancestor" rašė: tik kelios akimirkos prieš Armstrongui nusileidžiant koplėčiomis ant Mėnulio paviršiaus, pro šalį prasklendė du NSO (Ten pat, p. 297). Aldrin padarė kelias jų nuotraukas. Pora šių fotografijų buvo publikuotos 1975 m. "Modern People Magazines" (p. 298). Vėliau - 1979 m. Chatelain pasakė, kad Arnstrongo regėti NSO virš Mėnulio kraterio, nuo spaudos ir visuomenės buvo nuslepti. Taip pat Chatelain pasakė, kad visi "Apollo" ir "Gemini" skrydžiai iš toli ar iš arti buvo lydimi nežemiškos kilmės edvėlaivių, arba NSO. Kiekvieną kartą kai tai atsitikdavo, astronautai informuodavo centrinę strotį, kuri užtikrindavo visišką tylą apie tai. Kaip teigė Buzz Aldrin vissoje eilėje savo interviu, "Apollo 11" savo kelionės į Mėnulį metu iš tiesų matė NSO. Aldrino teigimu astronautai savo pranešimuose apie įvykius pabrėžtinai vengė žodžių trumpinio "NSO". Visa tai pasak Salla sustiprina įspūdį, kad ateiviai stebėjo "Apollo" skrydį ir kad Armstrongas per radiją pranešė tai, kas buvo išmesta per 2 minučių transliacijos nutrūkimą. Tai tik sustiprina Chatelaino tvirtinimą, kad iš tiesų vienas ar keli erdvėlaiviai stebėjo "Apollo 11" Mėnulyje (Ten pat, p. 298). Yra ir daugiau šaltinių, kurie patvirtina tezę, jog Armstrongas matė du erdvėlaivius virš Mėnulio kraterio. Pasak Timothy Good dr. Vladimiras Azhazha, tuo metu Maskvos universiteto matematikos profesorius, teigė, jog Neilas Armstrongas perdavė kontrolinei stočiai pranešimą, jog po nusileidimo jis matė du didelius paslaptingus objektus netoli Mėnulio modulio. Tačiau šitam pramešimui nebuvo leista pasiekti visuomsnės. Ir iš tiesų iškyla klausimas kodėl NASA praktiškai baigė "Apollo" skrydžius į Mėnulį. Pasak Armstrongo kaip kad vienas profesorius NASA simpoiziume jo žodžius perdavė tai buvo neįtikėtina. Jie buvo paprasčiausiai išvaryti. Jų (ateivių) laivai buvo nepalyginamai diesni už žmonių ir nepalyginamai technologiškai pranašesni. Ir nors vėliau NASa ėmėsi kitų "Apollo" skrydžių organizavimo, tai buv otik veikimas siekiant nesukelti panikos visuomenėje (Ten pat, p. 299). Kinofilme "Transformer 3 - Die dunkle Seite des Mondes" (2011 m.) Aldrinas pasakė tai paslėptu būdu. Filme rodoma kaip Armstrongas ir Aldrinas po nusileisimo 21 minutės ilgio transliacijos metu vaikšto netoli apleisto erdvėlaivio. O savo pokalbyje su kontroline stotimi Aldrin į klausimą ar mes nesame Visatoje vieni, patvirtino: mes nesame vieni (Ten pat, p. 300).

Pasak Willliam Tompkins Mėnulio modulis iš tiesų palietė Mėnulio paviršių krateryje pavadinimu "Mare Tarnquillitatis", ant kurio krašto stovėjo milžiniški erdvėlaiviai. Armstrongo žodžių apie juos visuomenė neišgirdo. Armstrongas apsuko kamerą 360 laipsnių kampu apie kraterį. Po kurio laiko CIA šią infomaciją paskelbė itin slapta. Tomkinsas nubraižė tai, ką jis kartu su kitais TRW ir NASA personalo darbuotojaais matė. Neįtikinamiausia pasak Tompkinso buvo aiškiai per "Apollo 11" radijo bangomis girdimas balsas: "Pabaikite savo šešias "Apollo" misijas, pasidarykite savo nuotraukas, pasiimkite kelis akmenis, ir grįžkite namo - ir negrįžkite čia daugiau". Tai buvo akivaizdžiausias grąsinimas. O rezultatas buvo toks pasak Tompkinso, kad beveik 4000 NASA tarnautojų gavo atleidimo lapelius (Michael Salla "Das Geheime Weltraumprogramm der U.S. NAVY & die Allianzen mit den Nordischen: Kampftruppen fuer den Weltraum - die wahren Plaene der Regierung Trump" (Hanau: Amra, 2019, p. 156). Tai, ką Tompkinsas pranešė apie "Apollo" transliaciją atitinka tai, ką pasakė kitas buvęs NASA bendradrabis Otto Bender. Pasak Bender astronautai pranešė, kad jie matė didelius ateivių erdvėlaivius, juos stebinčius. Bender patvirtinas, kad radijomėgėjas iš tiesų pagavo ultratrumpų bangų signalus, ėjusius iš NASA centrinės būstinės Houstone su atitinkamu "Apollo 11" pranešimu, kad jie mato didžiulius juos stebinčius erdvėlaivius ant kraterio krašto (https://www.thelivingmoon.com/43ancients/02files/Moon_Images.html; Ten pat, p. 157). 2012 m. Steven Greer paskelbė, kad jis kalbėjosi su Armstrongo ir Aldrino giminaičiais, pasakiusius jam tai, ką žinojo apie tai, ką Armstrongas matė Mėnulyje. Pasak Greer Neilo Armstrongo ir Buzzo Aldrino geri drauigai ir giminaičiai nepriklausomai vienas nuo mito pasakė, kad apie kraterį iš tiesų stovėjo gausūs NSO ir kad tiek Armstrongas, tiek Aldrinas juos matė. Taip pat Greer sakėsi kalbėjęsis su kariškiais, kurie matė nufilmuotą įvykio medžiagą (https://tinyurl.com/h7csgpz; Ten pat, p. 158). Ši Greero infomacija patvirtina Tompkinso teiginį, jog buvo videomedžiaga (p. 158). Minėtas Timothy Good paminėtas profesorius, perdavęs Armstrongo žodžius, kad "Apollo" buvo liepta tiesiog išsinešdinti, patvirtina Tompkinso teiginį, jog jie buvo išmesti iš Mėnulio, kartu su planais statyti Mėnulio stotį ("Nova" programos rėmuose buvo numatyta įrengti karinio laivyno atramos tašką Mėnulyje kaip miestą. Visems šiems planams 1969 m. buvo padėtas taškas) (Ten pat, p. 159).