JAV ir SSRS bendradarbiavimas šaltojo karo metais santykiuose su nežemiškomis civilizacijomis |2021 gruodžio 2 d. 

12/02/2021

Visas pokarinis laikotarpis pasižymėjo didžiule įtampa tarp dviejų supergalybių - JAV ir SSRS (kartais prasiveržiančia karštaisiais lokaliniais karais). Taip pasaulis pasidalijo į du blokus - komunistinį, vadovaujamą SSRS ir Vakarų su JAV priešakyje, kurių atžvilgiu laviravo vadinamosios neprisijungusios besivystančios šalys, iš kurių tik nedaugelis sugebėjo išsaugoti savarankišką politiką. Nepaisant vadinamojo atlydžio (detante) XX a. 8 - ajame dešimtmetyje, apskritai beveik visa XX a. antra pusės iki perestrojkos SSRS pasižymėjo didžiule įtampa, kuri ne kartą atrodė peraugs į branduolinį karą tarp dviejų supervalstybių. Ir vis vis dėl to: ar konfliktas šimtu procentų apsprendė šių dviejų valstybių santykius? Tuo abejoti verčia paskutiniu metu gausiai skelbiama medžiaga apie įtakingus sluoksnius SSKP CK ir KGB, kurie gūdžiais brežnevizmo metais, naudodamiesi įvairiais kontaktų su Vakarais kanalais, ruošė dirvą socializmo ir kapitalizmo konvergencijai bei SSRS įjungimui į bendrą Eurazijos politinę erdvę nuo Lisabonos iki Vladivostoko. Kas galiausiai beveik ir pavyko realizuoti Gorbačiovo ir Jelcino laikais, kai SSRS buvo išardyta, o Rusijos Federacija beveik pilnai pajungta Vakarų politinių ir ekonominių interesų tenkinimui. Ar gali būti, kad Rusijos pajungimą Vakarams, įvykusį Jelcino laikais, motyvavo ne išdavikiškų (patriotų akimis žvelgiant) sluoksnių parsidavėliškumas Vakarams (žinoma, viso to buvo), o labiau kiti motyvai. Ar nebus taip, kad egzistuoja globalus, save išskirtiniu laikantis ir į likusius žmones kaip į pigmėjus žvelgiantis elitas, kurio atstovų Rusijos (SSRS) vadžioje visada buvo ir kuris vadovaujasi pasaulio kaip sąmonės apraiška samprata, pripažįsta dvasinių hierarchijų egzistavimą ir rimtai skaitosi su nežemiškų civilizacijų egzistavimo faktu, kuriam pagrįsti jie turi pakankamai argumentų. Yra pakankamai faktų už tai, kad nežemiškų civilizacijų atstovai po karo užmezgė santykius su JAV ir kitomis didžiosiomis valstybėmis, mainais už technologijų tiekimą, gaudami laisvę vykdyti žmonų tyrimus ir eksperimentus. Žinoma, šių faktų neverta ieškoti oficialiuose archyvuose. Jie - vadinamųjų insaiderių darbo rezultatas. Juos ir pristatysime remdamiesi B. von Wittenburg knygos "Geheime Ufo-Sache. Schach der Erde" (1997 m.) rusišku vertimu (Бернд Фон Виттенбург "Шах Планете Земля" (Москва: Издательская компания "Новая планета", 1998)). Tai visų pirma buvusio JAV karinio jūrų laivyno žvalgybos darbuotojo Williamo Cooperio atrasti dokumentai, o taip pat Watkinso, Leslie ir David Ambrose bei Christpher Miles knygoje "Alternative 003" (New York: Avon, 1979) pateikti duomenys apie JAV ir SSRS reakciją į 1957 m. mokslininkų pateiktą ataskaitą apie Žemei gręsiančius pavojus, kurių atžvilgiu galimos trys strategijos bei pastangas realizuoti vieną iš jų - alternatyvą Nr. 3, numačiusią bazių kūrimą už Žemės ribų - Mėnulyje ir Marse - geriausiems žmonijos atstovams išgelbėti). Pasak šioje knygoje skelbiamų (ir referuojamų B. von Wittenburgo) dokumentų JAV ir SSRS bendradarbiavimas šioje srityje vyko Direktyvinio komiteto ("Policy Comittee"), buvusio Bilderbergerio klubo dalimi, rėmuose. Reguliarūs JAV ir SSRS atstovų susitikimai vyko Šiaurės vandenyje, Arktikoje, povandeniniuose laivuose. Ir iš čia pristatomų Direktyvinio komiteto dokumentų galima būtų daryti išvadą, jog bendradarbiavimas su nežemiškų civilizacijų atstovais ir požeminių bazių Žemėje, o taip pat Mėnulyje ir Marse statymas vyko glaudžiai kontaktuojant amerikiečiams ir sovietams. O kadangi požeminių bazių bei bazių už Žemės ribų ir kosminių laivų kūrimui ėjo milžiniškos lėšos, didžioji šių šalių nacionalinio produkto dalis, darytina išvada, jog būtent bendradarbiavimas apsprendė šių šalių santykius, konfrontacijai esant veiksniai daugiau ideologinėje plotmėje, be kita ko antikomunistinei (antisovietinei) iš vienos pusės ir antikapitalistinei (antivakarietiškai) propagandai įgalinant mobilizuoti savo gyventojus, taip sudarant sąlygas jų kontrolei, ir galimybę gauti milžiniškas lėšas bazių ir kosminių laivų statybai.

Pateikiame pačias B. von Wittenburgo knygos ištraukas šia tema. Jos verstos iš rusų kalbos su DeepL Translator pagalba. Vertimas buvo koreguotas, tačiau netikslumų gali būti likę.

1955-56 m. JAV ir SSRS vėl pradėjo gabenti krovinius į Antarktidą. Operacijai vadovavo tas pats admirolas Beardas. Buvo įkurtos septynios bazinės stovyklos. Buvo 3000 vyrų, 200 lėktuvų, 12 laivų ir 300 transporto priemonių. Kitais metais rusai įkūrė 5 bazines stovyklas 500 žmonių. Iš viso Antarktidos žemyne ir aplink jį buvo įrengta 60 bazinių stovyklų (p. 39).

MJ12 yra skėtinė organizacija, prižiūrinti ir koordinuojanti "Ateivių" projektus. Jei JAV Kongresas neskyrė reikiamų lėšų, jų gaudavo iš narkotikų kontrabandos iš Pietų Amerikos į Šiaurės Ameriką. Gandai apie CŽV sąsajas su narkotikais sklando jau daugelį metų. Netgi teigiama, kad Vietnamo karas vyko tik tam, kad būtų apsaugotas Auksinis trikampis (Kambodža, Birma ir Laosas). Karo metu narkotikai buvo įsiūti į žuvusių kareivių kūnus ir kontrabanda įvežti į Ameriką. Pinigai už narkotikus kaip upė tekėjo į slaptas bazes. Buvęs JAV prezidentas George'as W. Bushas apie ateivių projektą žino daugiau nei bet kuris iš jo pirmtakų. Bušas buvo CŽV direktoriaus pavaduotojas. Būtent jam priklauso pakrantėje esančios naftos platformos. Būtent jis dalyvauja gabenant narkotikus iš Pietų Amerikos į Šiaurės Ameriką, kad būtų finansuojamos ateivių bazės. Sakoma, kad taip ir yra. (Hamilton-Lecture, CBR - UFO-Briefing, 03.03.1990, s. 3а) (p. 54 - 55).

Ateiviai užmezgė slaptus ryšius su mažiausiai 17 šalių vyriausybėmis ir kitais metais gali paskelbti visuomenei apie savo egzistavimą", - 1988 m. balandžio 19 d. rašė amerikiečių žurnalas "Weekly World News". "Patikimų JT šaltinių" dokumentai įrodo, kad pasaulio valdovai jau daugelį metų veda derybas su ateiviais. "Prasideda visiškai nauja žmonijos istorijos epocha", - Vienoje žurnalistams sakė žymus vienos pasaulinės vyriausybės šalininkas Gofratas Mozeris. Šiuose dokumentuose, kuriuos pasirašė 17 pasaulio šalių vyriausybių, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas ir Sovietų Sąjungą, atstovai, apžvelgiami įvairūs 1975 m. su ateiviais sudaryti bendradarbiavimo susitarimai. Juose ypač teigiama, kad ateiviai jau buvo įkūrę savo tvirtoves vadinamosiose neutraliose zonose visame pasaulyje (p. 57).

1957 m. Gunstvilis, Alabama. Chloro ir fluoro junginius tirianti mokslininkų grupė daro išvadą, kad dėl šiltnamio efekto Žemė artimiausioje ateityje (2100 m.) taps netinkama gyventi. Šiai problemai spręsti siūlomos trys galimybės. 1. Branduolinėmis bombomis pramušti skylę atmosferoje, kad perteklinė šiluma būtų išmesta į kosmosą. Tikriausiai toks eksperimentas buvo atliktas 1957/58 m. virš Pietų Atlanto, kai atmosferoje buvo susprogdintos kelios branduolinės galvutės. 2. Vertingiausi žmonės laiku buvo perkelti po žeme, kad būtų užtikrintas žmonijos išlikimas (Pilkosios bazės?). 3. atrinktus žmones perkelti į kitas planetas (Marsas buvo realiausia galimybė). Visose trijose galimybėse buvo numatyta gimstamumo kontrolė, sterilizacija ir mirtinai pavojingų ligų sukėlėjų įvedimas, siekiant kontroliuoti arba sulėtinti planetos gyventojų skaičiaus augimą. Vienas iš šių planų padarinių gali būti AIDS. Kadangi žmonių skaičiaus mažinimas atrodė veiksminga priemonė šiltnamio efektui sulėtinti, buvo nuspręsta, kad žmonijos labui geriausia būtų atsikratyti nepageidaujamų elementų. Bendra JAV ir Sovietų Sąjungos vadovybė atmetė pirmąją alternatyvą ir nurodė nedelsiant parengti antrąją ir trečiąją alternatyvas. Pasak 3 alternatyvos autorių, nuo šeštojo dešimtmečio antrosios pusės vyko slapti amerikiečių ir rusų susitikimai "Politikos komitete". Šių valstybių atstovai susitinka specialiuose povandeniniuose laivuose Arkties dugne. Šis Politikos komitetas yra slaptas vadinamosios Bilderbergo grupės padalinys, aprašytas toliau. Šių susitikimų metu, be kita ko, buvo nuspręsta pašalinti bendrus priešus, galinčius trukdyti projektui (p. 61-62).

Pastaba: Knyga "Alternatyva 003" remiasi šiais faktais. 1. Mokslininkai dingo be pėdsakų. 2. Žmonės dingo. Kai kurie iš jų netrukus vėl pasirodė, bet negalėjo prisiminti, kas jiems nutiko. 3. Su žmonėmis buvo atliekami psichiatriniai eksperimentai, kuriais buvo siekiama pakeisti jų asmenybę ir neutralizuoti jų seksualinę orientaciją. 4. Anglų mokslininkas Ballentine'as paliko dokumentinį filmą apie tai, kaip 1962 05 22 per teleskopą stebėjo bendrą amerikiečių ir rusų išsilaipinimą Marse. 5. Informatoriaus, susijusio su Direktyviniui komitetui artimais žmonėmis, dirbančio slapyvardžiu "Trojos arklys", parodymai. Jis yra vienintelis informacijos apie operaciją Marse šaltinis. Jis taip pat gavo Direktyvinio komiteto posėdžių protokolus. Remiantis šiais faktais, galima daryti prielaidą, kad Marse buvo įkurta kolonija, į kurią bus perkelta atrinkta žmonijos dalis, o jiems tarnauti bus išsiųsta grupė vergų (p. 62-63). 1977 6 20: Anglijos televizijos programa "Science Report" parodė laidą "Alternatyva 3". Jame buvo pranešama apie paslaptingomis aplinkybėmis dingusius mokslininkus. 25 žinomais atvejais už 2 projekto alternatyvą buvo traukiamos virvės. Vėliau laidos autoriai buvo priversti prisipažinti, kad tai buvo apgaulė, o daugelis žiūrovų ja patikėjo. 1979 m., remiantis šioje televizijos laidoje pateiktais faktais, pasirodė knyga "Alternatyva Z". (Watkins, Leslie su David Ambrose ir Christopher Miles, Alternative 003, Avon Verlag, Niujorkas, 1979, S. 157/63) (p. 62).

Iš 1958 08 27 Direktyvinio komiteto posėdžio protokolo: "Kiekvienam "pasirinktam" kolonistui (suprantama kaip mokslininkui) turėtų tekti maždaug penki "darbo vienetai" (paprasčiau tariant, vergai). Ši darbo jėga bus užprogramuota besąlygiškai vykdyti pagrįstus nurodymus, o jos pagrindinė užduotis - atlikti statybos darbus." (p. 63). Kaip jau minėta, 3 alternatyva taip pat buvo paremta įvykiais, aprašytais dokumentiniame filme, kurį 1962 m. sukūrė anglų radioastronomas seras Williamas Ballentine'as. Šis filmas buvo iššifruotas daug vėliau, septintajame dešimtmetyje, naudojant specialų NASA dekoderį. Pats Ballentine'as žuvo 1977 02 06 automobilio avarijoje labai keistomis aplinkybėmis. Atrodė, kad jo kūnas degė iš vidaus, tarsi būtų apšvitintas mikrobangų krosnelėmis. Įsakymą pašalinti mokslininką davė Sovietų-Amerikos Direktyvinis komitetas, kuris tokius veiksmus vadino "karštu darbu" (p. 63).

1965 09 07: išplatintuose Direktyvinio komiteto nurodymuose aiškinama, kad būtina seksualiai neutralizuoti visus "darbo vienetus", kuriuos planuota siųsti tarnauti "išrinktiesiems". 1. atimti iš jų bet kokią galimybę įsitraukti į tradicinius lytinius santykius ir nukreipti visą jų darbingumą kuo veiksmingiau atlikti vienintelę jiems iš anksto numatytą funkciją. 2. Iš esmės užkirsti kelią "darbo vienetų" rasės tęsimuisi ir taip užkirsti kelią jų, kaip gyventojų, vystymuisi...". Šiame kontekste buvo pažymėta, kad šešiasdešimtųjų metų pradžioje Charkovo ir Leningrado universitetuose buvo padaryta didelė pažanga parapsichologijos srityje. Pirmiausia tai buvo susiję su telepatija, tiksliau, manipuliavimu žmogaus protu per didelį atstumą. Buvo sukurti metodai, kuriais žmones buvo galima laikyti per atstumą valdomomis marionetėmis. 1971 10 01 Direktyvinio komiteto dokumente teigiama: "Eksperimentų su "darbiniais vienetais" rezultatai yra 96 proc. sėkmingi. Tai laikoma nepatenkinamu rezultatu". Toliau kalbama apie tai, kaip sunku išgyvendinti bet kokią šių vergų savivalios apraišką. Amerikoje, Anglijoje, Japonijoje ir Rusijoje atliekami šios srities moksliniai tyrimai, kurie jau leido gerokai sumažinti klaidų skaičių. "Neveiksniems žmonėms" ištrinama atmintis ir jie paleidžiami į laisvę. Procesas buvo ištobulintas Dnepropetrovske, o metodai perkelti į visas A3 laboratorijas" (p. 64-65).

1985 m. lapkritis: Ronaldas Reiganas pirmą kartą susitinka su M. Gorbačiovu. R. Reiganas pasiūlo pateikti vieningą frontą invazijos iš kosmoso atveju. 1986 11 20 Skelbimas laikraštyje. Prezidentas Ronaldas Reiganas ir partijos lyderis M. Gorbačiovas pagal slaptą sutartį, dar slaptesnę nei atominė bomba ar išsilaipinimas Normandijoje, nusprendžia suvienyti savo karines pajėgas, kad apgintų Žemę nuo priešo erdvėlaivių atakos. Pagal dvišalį gynybos aljansą tiek Jungtinės Valstijos, tiek Sovietų Sąjunga įsipareigojo pasaulinei operacijai skirti visas savo branduolines raketas, žvalgybos lėktuvus, pilotuojamus ir nepilotuojamus erdvėlaivius, įskaitant "Šatlus". Dokumente raginama sutelkti nebranduolines oro, jūrų ir sausumos pajėgas, taip pat nedelsiant panaudoti Rusijos ir JAV branduolinius povandeninius laivus. Tačiau dar svarbiau yra nuolat palaikyti karinių palydovų, jau esančių orbitoje, kovinę parengtį. Jie gali įsijungti į atakuojančius erdvėlaivius, net jei jie vis dar yra pakankamai toli. 1987 02 17 per susitikimą Ženevoje JAV prezidentas pasiūlė, kad jei iškiltų ateivių atakos prieš Žemę grėsmė, Jungtinės Valstijos ir Sovietų Sąjunga suvienytų jėgas jai atremti22 (p. 79-80). Visai gali būti, kad tai ir buvo tikroji "SOI" kūrimo priežastis. Ar ateiviai taip įbaugino rusus ir amerikiečius, kad jie nusprendė sudaryti tokią sutartį? Antrasis klausimas - ar tai yra tikroji "perestroikos" ir daugiašalio nusiginklavimo, įskaitant susitarimą dėl Vokietijos suvienijimo, priežastis. (p. 80).

Artimas daktaro Delgado draugas yra daktaras W. Rossas Edey, kuris kuria naujas technologijas, skirtas žmogaus smegenims valdyti naudojant egzotiškas energijos formas. Edey asmeniškai naudojosi sovietinio "LIDA" atminties valdymo įrenginio prototipu. Tai akivaizdus vaisingo JAV ir Sovietų Sąjungos bendradarbiavimo šioje srityje įrodymas. Atrodo, kad abi šalys palaiko oficialius ryšius žmonių kontrolės srityje. "LIDA" sukurta taip, kad gali perduoti tris pagrindinius skausmo veiksnius - šilumą, šaltį ir elektrą - taip, kad žmogaus mąstymo sistema juos suvoktų per didelį atstumą (p. 99-100). Faktai rodo, kad Rusija ir Amerika nebuvo prastesnės viena už kitą mokslinių tyrimų ir plėtros proto kontrolės srityje požiūriu. Septintojo dešimtmečio pradžioje Krokuvos ir Leningrado universitetuose buvo padaryta "didelė pažanga" parapsichologijos srityje. Visų pirma tai buvo susiję su telepatijos sritimi, tiksliau, su nuotoliniu įsikišimu ir manipuliavimu mintimis (p. 102).

Bilderbergai: Nuo pat Rosvelo atradimo prezidentas Trumanas apie ateivių problemą informavo ne tik JAV sąjungininkus, bet ir Sovietų Sąjungą. Tai buvo daroma tuo atveju, jei įvykiai pakryptų taip, kad kiltų grėsmė žmonijos egzistavimui. Buvo parengti planai, kaip atremti invaziją į Žemę. Siekiant išlaikyti projekto paslaptį, kilo rimtų sunkumų. Buvo nuspręsta, kad reikalinga tarptautinė ad hoc uždara grupė, kuri prižiūrėtų ir koordinuotų pastangas išlaikyti slaptumą ir užkirsti kelią informacijos nutekėjimui į spaudą iš slaptų įvairių šalių vyriausybinių sluoksnių. Tokia grupė buvo suorganizuota 1952 m., o 1954 m. jos pagrindu buvo įkurta slapta draugija, vadinama Bilderbergais. (Милтон Уилльям Купер. [Cooper Milton William.] Тайное правительство, p.5; Behold a pale Horse, S.92). Draugijai vadovauja Direktyvinis komitetas. Ji koordinuoja veiksmus, susijusius su projektu "Alternatyva 3" ir vadinamojo "tyliojo karo su tyliaisiais ginklais" vykdymu (p. 113).

1947-1948 m.: nuo 1947 m. visi CŽV direktoriai buvo MJ12 nariai. Visi JAV valstybės sekretoriai (užsienio reikalų sekretoriai) buvo Užsienio santykių tarybos ir MJ12 nariai. Nuo to laiko Naujosios Meksikos apylinkėse užfiksuotos 47 NSO katastrofos ir rasti 26 ateivių kūnai. Cooperis pabrėžia, kad CŽV buvo sukurta vienu tikslu - spręsti svetimšalių problemas ir užtikrinti tęstinumą, kad ir kas būtų valdžioje. (Hamilton-Lecture, CBR - UFO-Briefing, 03.03.1990, s. 2a) [p. 193-194].

1952 11 04: slaptu prezidento Trumeno įsaku įsteigiama itin slapta Nacionalinio saugumo agentūra (NSA). (Tikriausiai NSA ir NSC yra vienas ir tas pats.) Jos tikslas buvo iššifruoti ateivių kalbą ir ryšius bei užmegzti ryšį su ateiviais. Ši itin skubi užduotis buvo ankstesnių pastangų tęsinys ir buvo pavadinta kodiniu pavadinimu "Projektas "Sigma". Kita NSA užduotis buvo stebėti visus pokalbius ir transliacijas, nepriklausomai nuo jų kilmės - žemiškos ar ateivių, kaupti visą gautą žvalgybinę informaciją ir imtis priemonių, kad būtų nuslėptas ateivių buvimas. Sėkmingai įgyvendintas projektas "Sigma". Be to, NSA palaiko ryšį su Mėnulyje esančia baze ir kitais slaptais kosminiais objektais. Prezidento įsaku NSA netaikomi jokie įstatymai, išskyrus specialiai šiai agentūrai priimtus įstatymus. Šiuo metu NSA gauna 75 proc. visų šalies žvalgybos agentūroms skiriamų lėšų. CŽV direktorius nebėra iškaba, naudojama tik visuomenės nuomonei nuraminti. Šiuo metu NSA užduotis ir toliau yra sekti ateivių ryšius. (Милтон Уилльям Купер. Тайное правительство, p. 4-5). Nuo pat Rosvelo atradimo prezidentas Trumanas apie ateivių problemą informavo ne tik JAV sąjungininkus, bet ir Sovietų Sąjungą. Tai buvo daroma tuo atveju, jei įvykiai pakryptų taip, kad kiltų grėsmė žmonijos egzistavimui. Buvo parengti planai, kaip atremti invaziją į Žemę. Siekiant išlaikyti projekto paslaptį, kilo rimtų sunkumų. Buvo nuspręsta, kad būtina sukurti tarptautinę ad hoc uždarą grupę, kuri prižiūrėtų ir koordinuotų pastangas išlaikyti slaptumą ir neleisti, kad informacija iš slaptų įvairių šalių vyriausybinių agentūrų patektų į spaudą. Taip buvo sukurta viena galingiausių slaptų organizacijų pasaulyje, vadinama "Bilderbergais". (Milton William Cooper. Secret Government, p. 5) [p. 210-211].

1953 m. pradžia: Eizenhaueris žinojo, kad negali įsileisti Kongreso į ateivių problemos paslaptį. Eizenhaueris ir Nelsonas Rokfeleris parengė planą ir ėmėsi kurti slaptą organizaciją, kuri stebėtų ateivių veiklą. Po metų ši idėja buvo įgyvendinta ir išleista "Majesties 12". Pirmąją savaitę po išrinkimo Eizenhaueris paskyrė Nelsoną Rokfelerį Prezidento patariamojo vyriausybinių organizacijų komiteto pirmininku. Šis komitetas buvo pavaldus vienai ministerijai, kuri vadinosi Sveikatos, švietimo ir gerovės departamentu. (Milton William Cooper. Secret Government, p. 6) [p. 215].

1954 02 20: Prezidentas Eizenhaueris Edvardo oro pajėgų bazėje susitiko su ateiviais, tai patvirtino daugelis nepriklausomų šaltinių. Penki įvairaus tipo erdvėlaiviai nusileidžia aviacijos bazėje, nepaisant visų kariškių bandymų juos numušti. Eizenhaueris buvo įvestas į laivą, kur vyko jo ir ateivių pokalbis, o ateiviai kalbėjo angliškai. Išoriškai jie atrodė kaip paprasti žmonės. Jie pasakė Eizenhaueriui, kad nori pradėti programą, kurios tikslas - šviesti žemiečius apie jų pasaulį. Eizenhaueris išreiškė susirūpinimą, kad žmonės tam nepasirengę ir kad tokia žinia sukels visuotinę paniką. Ateiviai suprato ir nusprendė užmegzti kontaktą su atskirais asmenimis. [...]. (Gesemannas. NSO: kontaktai, p. 57). Šiuo klausimu Billas Cooperis 1989 05 23 pranešime "Slaptoji vyriausybė" (The Secret Government) teigė: "Grupė ateivių... pasiūlė mums padėti dvasiškai tobulėti (Pastaba: originalioje Cooperio ataskaitoje vietoj "..." įrašyta "įspėjo mus apie ateivius, skriejančius aplink ekvatorių, ir"). Pagrindinis jų reikalavimas buvo išmontuoti ir sunaikinti mūsų branduolinius ginklus. [...]. Amerikiečiai, baimindamiesi, kad ateiviai gali likti neginkluoti, manė, kad nusiginklavimas neatitiktų JAV interesų. Siūloma pagalba buvo atmesta. (Hasemann Michael. UFO's: Die Kontakte. - 1990, p.59) [p.220 - 222].

1954 m.: Gollomano oro pajėgų bazėje nusileido pilkų ateivių su didelėmis nosimis rasė, anksčiau skraidžiusi aplink Žemę. Pasiektas principinis susitarimas. [...]. Antrasis nusileidimas įvyko Edvardso oro pajėgų bazėje. [...]. Eizenhaueris susitiko su ateiviais ir pasirašė oficialų susitarimą tarp šios nežemiškos tautos ir Jungtinių Valstijų. Taip gavome pirmąjį nežemišką ambasadorių - Jo Visagalybę Krll (tariama "Krill"). [...]. Tiek nusileidimai, tiek susidūrimai buvo filmuojami. Šis filmas išliko iki šių dienų. Susitarime numatyti šie susitarimai. - Ateiviai nesikiš į JAV vidaus reikalus ir atvirkščiai. - JAV slepia ateivių buvimo faktą. - Ateiviai tiekia JAV pažangias technologijas ir padeda vystyti technologijas. - Jie nesudaro jokių sutarčių su kitomis Žemės tautomis. - Jie turi teisę periodiškai ir ribotais kiekiais paimti žmones medicininiams tyrimams ir jų vystymosi stebėjimui, tačiau su sąlyga, kad visi šie žmonės liks nesužeisti, grįš į paėmimo vietą ir neprisimins, kas jiems nutiko. Sąlygose taip pat buvo numatyta, kad ateiviai reguliariai teiks vyriausybei (MJ12) visų pagrobtųjų sąrašą ir visų kontaktų su žmonėmis sąrašą. - Kiekviena šalis turėjo pasiūlyti kitai šaliai tinkamą ambasadorių susitarimo galiojimo laikotarpiu. - Jungtinės Valstijos ir atitinkama svetima valstybė apsikeičia po 16 asmenų abipusiam mokymuisi. Kol ateiviai lankosi Žemėje, grupė žmonių turi keliauti į ateivių tėvynę. - Ateiviams bus pastatytos požeminės bazės, iš kurių dvi bus padalytos ateiviams ir Amerikos vyriausybei. (Milton William Cooper. Secret Government, p. 5) [p. 226-227].

1954 m.: buvo nuspręsta, kad būtina sukurti tarptautinę ad hoc uždarą grupę, kuri prižiūrėtų ir koordinuotų slaptą veiklą ir užkirstų kelią informacijos nutekėjimui į spaudą iš įvairių šalių slaptų vyriausybinių sluoksnių. Taip buvo sukurta slapta organizacija, žinoma Bilderbergo vardu. Pirmasis grupės susitikimas įvyko 1954 m. Bilderbergo viešbutyje Oosterbeke, Olandijoje, ir nuo to laiko jie kasmet pakaitomis rengiami skirtingose šalyse. Tai trijų dienų konferencijos, kuriose dalyvauja daugiau kaip 100 svarbiausių Europos ir Šiaurės Amerikos finansų ir tarptautinių organizacijų, pramonės, politikos, profesinių sąjungų, kariuomenės, akademinės bendruomenės ir spaudos atstovų. (Диагнозы, № 12, 1982, p. 9) Bilderbergų būstinė įsikūrusi Ženevoje. Jie tapo slapta pasauline vyriausybe, kuriai vadovauja ir kurią kontroliuoja viskas Žemėje. [...]. (Милтон Уилльям Купер. Тайное правительство, p. 5) Savo slaptu dekretu NSC 5411 prezidentas Eizenhaueris įsteigė tyrimo grupę, kurios užduotis buvo: "Tikriname visus faktus, įrodymus, melą ir prasimanymus, kad atskleistume tiesą ateivių klausimu". Tais pačiais metais įvyko pirmieji grupės susitikimai kodiniu pavadinimu "Kvantiko susitikimai", nes jie vyko Kvantiko karinio jūrų laivyno bazėje. Tyrimo grupę sudarė 35 Užsienio santykių tarybos nariai. Dr. Zbigniewas Brzezinskis buvo išrinktas jos vadovu pirmiesiems 18 mėnesių, o Henry Kissingeris - antriesiems 18 mėnesių nuo 1955 m. Pagrindinis šios grupės tikslas buvo neleisti visuomenei ir Kongresui sužinoti apie ateivius. (Элиан Лиан. Аспект Пандорры, с. 36-39 [Pandora Aspekt, Elia Lian People, Australien, 22. 05. 1985] su nuoroda į: Милтон Уилльям Купер. Тайное правительство, p. 5) Slaptu prezidento įsaku NSC 5412/1 buvo įsteigtas nuolatinis komitetas, pavadintas "Majesties 12" (MJ 12), kuris prižiūrėjo ir koordinavo visą slaptą veiklą, susijusią su ateivių problema. Visi MJ 12 nariai priklausė slaptai draugijai, sudarytai iš universitetų absolventų, kurie vadinosi Džeisono draugija arba Džeisono mokslininkais. Savo narius jie rinko iš "Skull and Bones" ir "Scroll and Keys" asociacijų, veikusių Harvardo ir Jeilio universitetuose, gretų. (Милтон Уилльям Купер. Тайное правительство, p. 10). Cooperis: "Perskaičiau visiškai slaptą dokumentą, kuriame aiškinama, kad "tylūs ginklai tyliam karui" yra doktrina, kurią Bilderbergo grupės Politinis komitetas priėmė per pirmąjį susitikimą 1954 m. Šio dokumento kopija 1969 m. buvo rasta Karinio jūrų laivyno žvalgybos archyvuose. Kitame 1979 m. gegužės mėn. datuotame dokumente minimos 25-osios Trečiojo pasaulinio karo metinės. Šis karas vadinamas "tyliuoju karu", nes jis vykdomas subjektyviomis biologinėmis priemonėmis, tyliaisiais ginklais." (M.W.Cooper. Behold a pale Horse, p.36) "Tylųjį karą" visiškai tyliai paskelbė pasaulio elitas (Bilderbergas) per 1954 m. susitikimą. (M.W.Cooper. Behold a pale Horse, s.38) [p. 227-229].

1955 m.: Komisija (MJ12) sužino, kad ateiviai pažeidžia pasirašytus susitarimus. Pasitvirtino įtarimas, kad ateiviai nepateikė MJ12 išsamaus visų savo kontaktų su žmonėmis sąrašo ir pagrobtų žmonių sąrašo. [...]. Jie buvo įtariami bendradarbiavimu su SSRS ir šis įtarimas pasitvirtino (Милтон Уилльям Купер. Тайное правительство, p. 11-12). Kitas svarbus atradimas - ateiviai naudojo žmones ir gyvūnus kaip liaukų išskyrų, fermentų, hormonų ir kraujo šaltinį bei baisiems genetiniams eksperimentams. Jie aiškino, kad tai gyvybiškai būtina, sakydami, jog jų genetinė struktūra buvo pažeista tiek, kad jie nebegalės daugintis, o jei eksperimentai nebus tęsiami, [...]. Jų paaiškinimus priėmėme su dideliu nepasitikėjimu. Bet kadangi mūsų ginklai buvo neveiksmingi, palyginti su ateivių ginklais, MJ12 nusprendė ir toliau palaikyti su jais draugiškus santykius, kol turėsime technologiją, kuri leistų mums kovoti su jais pakankamai efektyviais ginklais. Jie netgi norėjo pakviesti Sovietų Sąjungą ir kitas tautas bendradarbiauti dėl žmonijos išlikimo. Tuo tarpu buvo parengti dviejų ginklų sistemų, naudojančių įprastines ir branduolines technologijas, planai, kurie leistų mums išlyginti ateivių ir mūsiškių galimybes. Dėl to atsirado projektai "Joshua" ir "Excalibur" (Милтон Уилльям Купер. Тайное правительство, p. 13-14) [p. 231-233].

1955-1956 m.: JAV ir SSRS vėl pradėjo gabenti krovinius į Antarktidą. Operacija buvo pavadinta "Deepfreez" ("Šaldiklis"). Jai vadovavo tas pats admirolas Byrdas. Buvo įkurtos septynios bazinės stovyklos. Buvo 3000 vyrų, 200 lėktuvų, 12 laivų ir 300 transporto priemonių. Kitais metais rusai įkūrė 5 bazines stovyklas 500 žmonių. Iš viso Antarktidos žemyne ir gretimose salose buvo įrengta 60 bazinių stovyklų [p. 233].

1957 m.: Gunstvilyje, Alabamos valstijoje, įvyko simpoziumas, kuriame dalyvavo žymūs mokslininkai. Jie padarė išvadą, kad iki šio šimtmečio pabaigos didėjantis gyventojų skaičius ir negailestingas aplinkos išnaudojimas lems planetos gyvybės savidestrukciją. (Alternatyva 3. Watkins, Ambrose [nelabai aišku, gal: Watkins, Leslie su David Ambrose ir Christopher Miles, Alternative 003, Avon Verlag, Niujorkas, 1979, S. 157/63], 1987) Slaptas prezidento įsakas reikalavo, kad Džeisono mokslininkai ištirtų problemą ir pateiktų savo pasiūlymus. Jason Scholars grupė patvirtino mokslininkų išvadas ir parengė tris variantus: 1. Branduolinių bombų naudojimas atmosferos plyšiams pramušti, kad perteklinė šiluma ir tarša patektų į kosmosą. Be to, sustabdyti gamtos išteklių naudojimą ir perorientuoti žmonijos civilizaciją į planetos išsaugojimą. Pasirinkę šį variantą kūrėjai tikėjosi mažiausios sėkmės, nes žmogaus prigimtis nepritaikyta tokiems greitiems pokyčiams, o branduoliniai sprogimai planetai padarytų papildomos žalos. (Tikėtina, kad toks eksperimentas buvo atliktas 1957-1958 m. virš pietų Atlanto vandenyno Antarktidos pakraštyje, kai atmosferoje buvo susprogdintos kelios kovinės galvutės). (Элиан Лиан. Аспект Пандорры [Pandora Aspekt, Elia Lian People, Australien]. 1990, p. 12). 2. Sukurkite platų požeminių miestų, sujungtų tuneliais, tinklą. Šiuose miestuose apgyvendinkite atrinktus visų kultūrų ir profesijų atstovus, kad jie išliktų ir taip išsaugotų žmoniją. Likusią žmonijos dalį reikėtų palikti likimo valiai planetos paviršiuje. 3. Leiskite nedidelei išrinktai žmonių grupei palikti Žemę naudojant ateivių ir žemiškąsias technologijas ir įkurti kolonijas kosmose. Pirmiausia tai turėtų būti Mėnulis (kodinis pavadinimas "Adomas"), o paskui Marsas (kodinis pavadinimas "Ieva"). Visuose trijuose projektuose, siekiant laimėti laiko, buvo numatyta gimstamumo kontrolė, sterilizacija ir mirtinų ligų sukėlėjų įdiegimas, kad būtų galima kontroliuoti arba sulėtinti pasaulio gyventojų skaičiaus augimą. AIDS yra viena iš šių planų pasekmių. Kadangi žmonių populiacijos mažinimas atrodė svarbi priemonė, buvo nuspręsta žmonijos labui atsikratyti nepageidaujamų elementų. Bendra JAV ir Sovietų Sąjungos vadovybė atmetė 1 alternatyvą ir nurodė nedelsiant pradėti 2 ir 3 alternatyvų rengimo darbus. (Милтон Уилльям Купер. Тайное правительство, p. 13-14) [p. 238-240].

1958 08 27: Pasak "Alternatyvos 3" autorių, nuo šeštojo dešimtmečio antrosios pusės vyksta slapti amerikiečių ir rusų susitikimai (Direktyvinis komitetas), kurie yra tikrasis "Alternatyvos 3" projekto įgyvendinimas. Šių valstybių atstovai susitinka specialiuose povandeniniuose laivuose po Arktika. Per šiuos susitikimus, be kita ko, buvo nuspręsta pašalinti bendrus priešus, galinčius trukdyti projektui. Knygos autoriams pateko keletas ištraukų iš posėdžių protokolų. Juos anonimiškai perdavė "Trojos arklio" slapyvardžiu dirbantis asmuo. Komiteto posėdžių protokolai saugomi Vašingtone, Maskvoje ir Ženevoje (3 alternatyvos būstinėje). (Альтернатива 3, p. 25) 1958 08 27. Direktyvinio komiteto pirmininko parengtas dokumentas, skirtas atitinkamų valstybių aukščiausių pareigūnų pavaduotojams. Tema: Partijos siuntos. - Tai reiškia darbininkų arba vergų grupes. - Vertimas). "Kiekvienam judintojui - tam tikras, arba, geriau sakant, išrinktas judintojas, kuriuo turime omenyje mokslininką. Toliau juos vadinsime "išrinktaisiais") turėtų būti penki darbo jėgos vienetai. Ši darbo jėga, gabenama grupėmis krovinių pavidalu, bus užprogramuota besąlygiškai paklusti pagrįstiems nurodymams, o jos pagrindinė užduotis bus atlikti statybos darbus. Žinoma, pirmenybė bus teikiama kelių išrinktųjų objektų statybai... [...]. Ypač svarbus darbas yra susijęs su fiziniu ir moraliniu darbo jėgos prisitaikymu prie jai pavestų užduočių. Šiam eksperimentiniam darbui reikėtų skirti daugiau dėmesio... Atrinkti darbo jėgą prieš ją išsiunčiant pavedama atitinkamų valstybių aukščiausių pareigūnų pavaduotojams, kurie bus supažindinti su minėto kontingento kokybine ir kiekybine sudėtimi." (Альтернатива 3, p. 139-140) Knygoje aprašyto sąmokslo būstinė yra Ženevoje. Jos vadovybės būstinę sudaro atitinkamų valstybių vyriausybių atstovai ir pagrindiniai Bilderbergo organizacijos nariai. Valdymo komiteto posėdžiai vyksta branduoliniuose povandeniniuose laivuose giliai po Arkties vandenyno ledu. Poreikis išlaikyti griežčiausią projekto slaptumą yra toks didelis, kad ši vieta atrodo vienintelė, kurioje galima išvengti pasiklausymo. Iš savo patirties ir remdamasis kitais šaltiniais galiu pasakyti, kad ši knyga yra bent 70 % teisinga. Neatmetu galimybės, kad buvo bandoma dezinformuoti ir diskredituoti anglišką televizijos laidą, skleidžiant informaciją, kurios tikrumą galima nesunkiai paneigti, kaip atsitiko su garsiuoju "Eizenhauerio susitikimu", kuris buvo paskelbtas JAV ir pateiktas kaip MJ12 nenumatytų atvejų planas, kurio autentiškumą taip pat galima paneigti. (Милтон Уилльям Купер. Тайное правительство, p.17-18) [p.241 - 243].

1959 12 1: 12 šalių Vašingtone pasirašė Antarktidos sutartį. § 1. Antarktida naudojama tik taikiems tikslams. Visų pirma draudžiama bet kokia karinė veikla, pavyzdžiui, karinių postų, bazių ir įtvirtinimų statyba, karinės pratybos ir manevrai, taip pat bet kokie ginklų bandymai. (Гаарманн. Секретное чудо-оружие I, p. 28-29) [p. 244].

1959 m.: Rand Corporation simpoziumas. 650 dalyvių, įskaitant "General Electric", AT&T, Stanfordo tyrimų institutą, "Bachtel Corporation". Dalyviai yra glaudžiai susiję su CŽV; pavyzdžiui, daugelis pareigūnų atėjo į vyriausybę iš "Bachtel Corporation" arba išėjo į pensiją. Jie taip pat aktyviai bendradarbiauja su Trišale komisija, iliuminatais ir Užsienio santykių taryba. (Hamilton-Lecture, CBR - UFO-Briefing, 03.03.1990, s. 2a) [p. 246].

1961-1963 m.: Džonas Ficdžeraldas Kenedis (John Fitzgerald Kennedy, 1917-1963) - JAV prezidentas. Kenedis gerokai paspartino oficialią kosminių skrydžių programą. Savo padėkos kalboje jis paragino Amerikos žmones padaryti viską, kad XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje į Mėnulį būtų nuskraidintas žmogus. Šis planas leido suinteresuotiesiems asmenims panaudoti didžiules pinigų sumas savo tamsiems tikslams, o tikrąją kosmoso tyrimų programą nuslėpti nuo Amerikos visuomenės. Tų pačių tikslų buvo siekiama ir Sovietų Sąjungoje vykdytoje analogiškoje programoje. Tiesą sakant, tuo metu, kai Kenedis sakė inauguracijos kalbą, Mėnulyje jau veikė bendra ateivių, amerikiečių ir rusų bazė. (Милтон Уилльям Купер. Тайное правительство, p. 16) [p. 249].

1962 05 22: išsilaipinimas Marse. Temperatūra saulės pusėje 4oC, atmosferos slėgis 704 mbar (kompiuterio išrašas anglų ir rusų kalbomis). Kažkur fone skamba balsai, taip pat anglų ir rusų kalbomis: "22.05.1962. Mes esame Marse ir turime oro!" Įvykius, parodytus jau minėtame filme, kuris savo ruožtu tapo knygos "Alternatyva 3" pagrindu, anglų radioastronomas seras Williamas Ballentine'as nufilmavo naudodamas Jordell-Bank teleskopą. Ši juosta buvo iššifruota daug vėliau, septintajame dešimtmetyje, naudojant specialų NASA dekoderį. Ballentine'as žuvo 1977 02 06 automobilio avarijoje labai keistomis aplinkybėmis. Atrodė, kad jo kūnas degė iš vidaus, tarsi būtų apšvitintas mikrobangų krosnelėmis. Įsakymą pašalinti mokslininką davė Sovietų-Amerikos Direktyvinis komitetas, kuris tokius veiksmus vadino "karštu darbu". (Альтернатива 3, p. 45 ir toliau). Autoriai mano, kad ši juosta yra autentiška ir kad tai buvo pirmasis slaptas nepilotuojamas nusileidimas Marse) Automatinė kosminė stotis nusileido Marso paviršiuje ir pastebėjo, kad ten yra žmogaus egzistavimui tinkama aplinka. Netrukus po to Marse pradėtos steigti kolonijos. Šiandien galima rasti miestų, kuriuose gyvena rinktiniai įvairių kultūrų ir profesijų žmonės. Nepaisant to, kad JAV ir SSRS iš tiesų yra artimos sąjungininkės, oficialiai tarp jų palaikomas priešiškumas, siekiant "nacionalinio saugumo" vardan pasisavinti pinigus slaptiems projektams finansuoti. (Милтон Уилльям Купер. Тайное правительство, p.16) [p.252 - 253].

1963 11 22: J. F. Kenedis buvo mirtinai sužeistas kelionės į Dalasą (Teksaso valstija) metu. Kenedį nužudė CŽV agentai už tai, kad jis nebuvo MJ12 narys ir norėjo paviešinti informaciją apie ateivius. Jei tikėti mėgėjiška filmuota medžiaga, Kenedį nušovė jo asmeninis vairuotojas (Lear-Lecture, CBR UFO-Briefing, 1990 03 03, s. 2a). [...]. Prezidentas Kenedis nebuvo Užsienio santykių tarybos narys ir nieko nežinojo nei apie 2, nei apie 3 alternatyvą. Šių projektų operacijas kontroliavo ir joms vadovavo Direktyvinis komitetas. JAV jos nariai atsiskaitinėjo MJ12 grupei, JAV - tokio pat pobūdžio organizacijai. Prezidento Kenedžio sprendimas sukėlė susirūpinimą suinteresuotųjų sluoksnių atstovams. Jo nužudymą įsakė Direktyvinis komitetas, o Dalase įvykdė MJ12 agentai. Kenedį nušovė jo automobilio vairuotojas. Visi netoliese buvę liudininkai, matę, kaip Williamas Greeris nužudė Kenedį, per kitus dvejus metus taip pat mirė. Tačiau daug kitų patriotų, bandžiusių įminti ateivių paslaptį, taip pat buvo rasti nužudyti. (Милтон Уилльям Купер. Тайное правительство, p. 16-17) [p. 254-255].

1965 09 07: Direktyvinio komiteto pirmininkas parengė dokumentą, skirtą atitinkamų valstijų vadų pavaduotojams. Tema: Partijos siuntos. 1965 09 07 išplatintuose Direktyvinio komiteto nurodymuose aiškinama, kad minėto kontingento "komponentus" būtina seksualiai neutralizuoti: 1) panaikinti bet kokią galimybę jiems įsitraukti į tradicinius lytinius santykius ir nukreipti visą jų pajėgumą veiksmingiausiam vienintelės jiems skirtos funkcijos atlikimui; 2) užkirsti kelią tam tikrų komponentų tęstinumui ir taip tiesiogiai užtikrinti atitinkamų porūšių atsiradimą... (Альтернатива 3, p. 140-141) [p. 260-261].

1969 04 20: "Apollo" astronautas Bobas Grodinas teigia, kad tą dieną kosmose įvyko rusų ir amerikiečių susitikimas, tačiau nei jis, nei 1975 m. liepos mėn. susitikimas nebuvo pirmasis. "Prieš tai vyko kiti susitikimai." (Альтернатива 3, p. 9) (p. 265).

1971 10 1: Direktyvinio komiteto pirmininkas parengė dokumentą, skirtą atitinkamų valstybių vyriausiųjų vykdomųjų direktorių pavaduotojams. Tema: Partijos siuntos. Ji teigė, kad eksperimentai su darbo jėgos sudedamosiomis dalimis buvo sėkmingi tik 96 proc. Tai laikoma nepatenkinamu rezultatu. 1965 09 07 išplatintuose Direktyvinio komiteto nurodymuose paaiškinta, kad reikia lytiškai neutralizuoti visas šio kontingento sudedamąsias dalis. Toliau teigiama, kad vergams sunku išnaikinti bet kokią savivalios apraišką. Amerikoje, Anglijoje, Japonijoje ir Rusijoje atliekami šios srities moksliniai tyrimai, kurie jau leido gerokai sumažinti klaidų skaičių. "Neveiksniems žmonėms" ištrinama atmintis ir jie paleidžiami į laisvę. Procesas buvo ištobulintas Dnepropetrovske, o atitinkami metodai perkelti į visas A3 laboratorijas (Альтернатива 3, p. 140-141) [p. 270-271].

1972 m.: Direktyvinio komiteto pirmininko parengtas dokumentas, skirtas atitinkamų valstijų vyriausiųjų vykdomųjų direktorių pavaduotojams. Tema: Dėl paskirtųjų judintojų. Santrauka. 3 alternatyvos dalyviai turėtų suprasti, kad būsimo projekto plėtroje nėra vietos jokiai nacionaliniais ar genčių interesais grindžiamai koncepcijai. Tai labai svarbu augančiam naujos teritorijos gyventojų skaičiui. Nė vienas asmuo negali būti laikomas potencialiu pasirinktu gyvenvietės gyventoju, jei yra bent menkiausia abejonė, kad jis gali vystytis šia kryptimi. Ši sąlyga yra lemiama; jokie kiti atitinkamo asmens gebėjimai nėra argumentai jo naudai. Ypač pabrėžiama, kad projektas užtikrina vienodą visų tautybių ir rasių atstovavimą. Galiausiai į naująją teritoriją bus perkelti geriausi visų žemiškų profesijų ir kultūrų atstovai (Альтернатива 3, p. 155-156) [p. 274].

1972 m.: sakydamas kalbą Manheteno banko padalinių Londone, Briuselyje ir Paryžiuje vadovų susitikime, Rokfeleris pasiūlė sukurti tarptautinę taikos ir gerovės komisiją (vėliau pavadintą Trišale komisija), kuri "turėtų pasirūpinti, kad ateities problemų imtųsi protingiausi protai". Iš tiriamojo žurnalisto Grego S. Karpelio (Greg S. Karpel), kuris pats atlieka tyrimus, sužinome, kad "1973 m. liepą Brzezinskis paliko Kolumbijos universitetą ir tapo Trišalės komisijos pirmininku. Jam buvo pavesta išrinkti 200 komisijos narių, kurie sudarytų savotišką pasaulio vyriausybę". (Дес Гриффин. Кто правит миром [Des Griffin. Wer reagiert die Welt], p. 48-49) [p. 275].

1977 02 06: Anksčiau minėtame filme rodomus įvykius (amerikiečių išsilaipinimą Marse 1962 05 22), kurie savo ruožtu tapo filmo "Alternatyva 3" pagrindu, nufilmavo anglų radioastronomas seras Williamas Ballentine'as, naudodamas Jordell-Bank teleskopą. Ši juosta buvo iššifruota daug vėliau, naudojant specialų NASA dekoderį. Ballentine žuvo 1977 02 06 autoavarijoje. Atrodė, kad jo kūnas degė iš vidaus, tarsi būtų apšvitintas mikrobangų krosnelėmis. Automobilyje degimo pėdsakų nerasta. Įsakymą pašalinti mokslininką davė Direktyvinis komitetas, kuris tokį veiksmą pavadino "karštu darbu". (Альтернатива 3, p. 49, 73) [p. 293].

1977 06 20: Anglijos televizijos programa "Science Report" transliavo laidą "Alternatyva 3". Jame buvo pranešama apie paslaptingomis aplinkybėmis dingusius mokslininkus. 25 žinomais atvejais siūlai buvo traukiami į projektą "Alternatyva 2". Vėliau laidos autoriai buvo priversti prisipažinti, kad tai buvo apgaulė, o daugelis žiūrovų tuo patikėjo. (Альтернатива 3, p. 157-163) [p. 295].

1988 10 14: Dviejų valandų trukmės dokumentinis filmas, transliuojamas Jungtinėse Valstijose ir tiesioginiu palydoviniu ryšiu į Maskvą. Perdavimo pavadinimas: "FO-Cover-Up".35 Jame dalyvavo du CŽV pareigūnai, pasivadinę Falcon ir Condor slapyvardžiais (balsai ir veidai neatpažįstami). Programos autoriai - Williamas Moore'as ir prodiuseris Jimas Jandera. Pastaraisiais mėnesiais Moore'as kelis kartus susitiko su bendrovėmis "Falcon" ir "Condor". Šių susitikimų metu jis susipažino su slaptais vyriausybės dokumentais. (Геземанн. НЛО: Контакты. p.81 ir toliau). Ši transliacija buvo nufilmuota ir saugoma Miunchene, Gesemanno leidykloje. Jos pavadinimas: "NSO - neišspręsta paslaptis". Kruopščiai slepiama, kad Žemėje lankosi įvairios nežemiškos rasės. Šiuo metu MJ12, be kita ko, priklauso Johnas Poindexteris, Haroldas Brownas ir Jamesas Schlesingeris. Slaptus NSO tyrimų projektus rengia 4-200 specialistų komandos keturiose skirtingose JAV vietose. Tikslas - tirti ir analizuoti NSO nuolaužas. Projektas "Sigma": atsakingas už elektroninį bendravimą su užsieniečiais. Projektas "Snowbird": kodinis ateivių kosminių skrydžių technologijos apdorojimo darbo pavadinimas. Kurį laiką griežtai saugomame Groomo poligone Nevados dykumoje, 100 km į šiaurės vakarus nuo Las Vegaso, buvo pradėti naujausių orlaivių bandymai. Čia taip pat buvo išbandyti gravitaciniai varikliai ir nežemiški orlaiviai. "Aquarius Project": skėtinė organizacija, koordinuojanti visus NSO tyrimus. PI 40 projektas: apibrėžia kiekvieno projekto ypatumus atskirai. (Иоганн фон Буттлар. Разрыв во времени, с.95-96; Геземанн. НЛО: Контакты, p. 81 ir toliau) Tarp pranešėjų taip pat buvo Amerikos vyriausybės atstovų, kurie kalbėjo apie neatpažintų skraidančių objektų kritimą į Žemę, Amerikos vyriausybės susitikimus ir slaptus kontaktus su ateiviais. Tiesioginės transliacijos su Maskva metu klausimai buvo užduoti dviem sovietų ekspertams, nagrinėjantiems NSO stebėjimus SSRS - TASS atstovui Sergejui Bulancevui ir Mokslų akademijos nariui, Neįprastų atmosferos reiškinių tyrimo komisijos pirmininkui Leonardui Nikitinui. Bulancevas įvardijo du atvejus, kai sovietų kariškiai užmezgė kontaktą su NSO įgulomis. (Иоганн фон Буттлар. Пути драконов, p. 209) Falconas teigė: "MJ12 grupė turi knygą, kuri vadinasi "Biblija". Jame chronologine tvarka surašyti visi technologiniai duomenys, kuriuos sužinojome iš ateivių nuo Trumeno laikų, taip pat medicininiai dykumoje rastų palaikų aprašymai, atliktų skrodimų rezultatai, informacija, kurią gavome iš ateivių apie jų socialinę struktūrą ir visatą. [...]. Trečiasis taip pat atvyko pagal mainų programą ir nuo 1982 m. yra JAV vyriausybės svečias. (Геземанн. НЛО: Контакты, p.82) Kondoras pridūrė, kad su ateiviais sudarytas paktas, pagal kurį: - JAV laikys ateivių egzistavimą paslaptyje, - ateiviai neįsiskverbs į mūsų visuomenę, - jie gaus žemės ir teisių, o JAV - technologijų. Ateiviai turi bazes JAV kariniuose poligonuose, įskaitant Naujosios Meksikos ir Nellis oro pajėgų bazėje Nevadoje, netoli Groom ežero, 51 zonoje - viename iš griežčiausiai saugomų JAV bandymų poligonų. Šios bazės yra milžiniškos požeminės struktūros. Jie ne tik padeda amerikiečiams vystyti jų karines technologijas, bet ir suteikė vieną iš savo erdvėlaivių tyrimams. (Геземанн. НЛО: Контакты, p.83) [p. 332 - 335].