Jonas Šimkus apie tautininkų valdžios planus 1940 m. su Vokietijos pagalba likviduoti RA įgulas| 2020 rugsėjo 14 d.

Rašytojas Jonas Šimkus (1906 - 1965) buvo trečiafrontininkas, 1933 - 1940 m. dirbo liaudininkų dienraščio "Lietuvos žinios" redakcijoje, aišku linko į komunistus. Palikime šiuo atveju jo komunistines simpatijas nuošalyje. Mums svarbesni jo prisiminimai apie politinę situaciją Lietuvoje 1940 m. ir slaptus Lietuvos valdžios susitarimus su Vokietija dėl RA įgulų likvidavimo. Apie tai jis rašo savo atsiminimuose "Pavasario upėms išsiliejant" (knygoje "Apie žmones, įvykius ir save" (1971 m.), žinoma, naudodamas sovietinį žargoną (kuris jam kaip komunistui tuo metu gal buvo ir savas). Neverta kreipti dėmesio į tą žargoną, liudijantį sovietmečio laikus. Vietoj to geriau susikoncentruokim į faktografiją. J. Šimkus rašo: "Dar anksti pavasarį žurnalistų tarpe pasklido gandas, kad Lietuvos vyriausybė ruošiasi dėtis į Baltijos santarvę, kurios tikrieji organizatoriai buvo  Vokietijos fašistai ir kurių kurstoma Latvijos ir Estijos buržuazija norėjo sutelkti Pabaltijo tautas reakcijos būrin prieš Tarybų Sąjungą" (p. 439). "Kartą einu Laisvės alėja su TASS'o atstovu Lietuvai Kraminovu (...), ir jis manęs klausia: "Ar girdėjai apie Lietuvos derybas Rygoje?". Mes žurnalistai, dalindavomės žiniomis, ir aš atsakiau, kad tokį gandą girdėjęs. Žurnalistai mėgdavo dažnai užeiti ir kavos išgerti į buv. Konrado kavinę 9...), kur buvo savotiška žinių ir gandų birža. Ten išplaukdavo net didžiausios paslaptys. Taigi gandą girdėjau, bet nenorėjau juo tikėti, nes 1939 m. spalio mėnesį Lietuva buvo pasirašiusi sutartį su Tarybų Sąjunga dėl Vilniaus grąžinimo Lietuvai ir abipusės pagalbos. Kad sutartis būtų sėkmingiau įgyvendinama, kai kur Lietuvoje buvo įsteigtos nedidelės Raudonosios Armijos stovyklos. Bet, pasirodo, kad Vokietijos fašistai drauge su Pabaltijo reakcionieriais turėjo sudarę planą, kaip sulikviduoti mums  draugiškos kariuomenės įgulas ir tame sąmyšyje įvesti į Pabaltijį Vokietijos kariuomenę. Pasirodo Niujorko laikraštis "In Fakt" sužinojo tą Vokietijos ir Lietuvos fašistų planą ir paskelbė jį. Planas numatė tą blicšturmą įvykdyti 1940 m. birželio 20 d.Bet tas sąmokslas nepavyko. Tarybų vyriausybė greit susigriebė ir naujais daliniais sustiprino Raudonosios Armijos stovyklas Lietuvoje. (...). Ir dabar man prisimena, kaip Konrado kavinėje jau išgėręs žvalgybininkas Žukauskas rėkavo ir stalą kumštimi daužė, teigdamas: "Tegul sau jie te Maskvoje šokinėja. O mes per vieną naktį galim čia juos kaip žiurkes išgalabyti, ir bus po sutarties." Pamenu, aš sėdėjau prie staliuko su Krėve-Mickevičiumi ir Baliu Sruoga, kuriedu irgi sukluso dėl žvalgybininko tokio įsikarščiavimo" (p. 441).