Kelios mintys apie lietuvių etnoso kaitą istorijos eigoje |2022 sausio 23 d.

1385 - 1387 m. įvykiai - unija su Lenkija, Jogailos įžengimas į Lenkijos sostą ir Lietuvos krikštas - iš esmės pakeitė Lietuvą. Tai buvo didžiausia revoliucija Lietuvos istorijoje, turėjusi didžiulę reikšmę Lietuvos istorijoje. Naujos religijos priėmimas ir unija su Lenkija ilgainiui iš esmės pakeitė Lietuvos pasaulėžiūrinį, dvasinį ir etninį veidą. Po ilgo vidinė kovos laikotarpio (trukusio iki 1440 m.) ir realaus prisitaikymo prie naujų lietuvių tauto gyvavimo sąlygų Kazimiero valdymo epochoje (1440 - 1492 m.) į XVI a. Lietuva įžengė iš esmės pasikeitusi. Lietuvių miestiečių bajorų ir miestiečių absoliuti dauguma laikė save katalikais , o uniją su Lenkija laikė būtina savo egzistencijos sąlyga. Bendro gyvenimas su Lenkija ir christianizacijos išdavoje susiformavo naujas lietuvių kultūrinis - etninis tipas, kurį galima vadinti ir litvinais. Kaimas, nepaisant dalies jo gyventojų formalaus prisitaikymo prie naujos valstybinės religijos, iš esmės liko pagoniškas ir nepersiėmė naujais idealais. Taigi greta naujo lietuvių tauto kultūrinio - etninio tipo toliau egzistavo ir senasis lietuvių etnosas. Visą Lietuvos valstybės politinį ir kultūrinį gyvenimą apsprendė litvinai. Tai buvo Lietuvos valstybės dinamiškasis elementas. Jų dėka sukurta įspūdinga Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kultūra. Kaimas gyveno senaisiais idealais, mentališkai atsiribojęs nuo naujosios kultūros, persiimdamas jo idealais tik išorinių impulsų ir administracinio poveikio įtakoje. Visa įspūdinga Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kultūra sukurta litvinų - bajorų, dvasininkų, miestiečių iniciatyva. Senieji etniniai lietuviai - daugiausia valstiečiai - jos kūrime nedalyvavo. XVIIII a., lietuviams valstiečiams galutinai sukrikščionėjus atsirado prielaidos galutiniam senojo lietuvių etnoso įsiliejimui į naująjį litvinų etnosą. Kad šis procesas iš tiesų sparčiai vyko, rodo gana gausus valstiečių dalyvavimas T. Kosčiuškos, 1831 m. ir 1863 - 1864 m. sukilimuose. Vis dėl to jis nesibaigė sėkmingai. Dėl politinių nesėkmių litvinų etnosui - kurį sudarė daugiausia bajorų luomas - patyrus stiprias represijas iš Rusijos valdžios pusės, atsirado prielaidos senojo lietuvių etnoso - o tiksliau panteistine pasaulėžiūra besiremiančiu atvirumu gamtai bei nereflektuotomis simpatijomis baltiškajam paveldui paremtų mąstymo tendencijų - atgimimu. Jo išdavoje senojo lietuvių etnoso pagrindu susiformavo modernus lietuviakalbis lietuvių etnosas, plačiai išsiplėtojęs tarpukaryje, išlikęs sovietmečiu ir atkūręs nepriklausomybę 1990 m. Vis dėl to, radikalus ryškių nutraukimas su litvinų etnosu, susiformavusiu unijos su Lenkija pagrindu, atrodo daliai lietuvių visuomenės nebuvo priimtinas. Tad neatsitiktinai XXI a. pradžioje stiprėja Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės bent jau mentalinės restitucijos siekiai. Gali būti, kad ateities Lietuva bus dviejų kultūrinių tradicijų ir dviejų lietuviškųjų etnosų sintezė.