Kęstučio sūnus Butautas Prahoje: baltiškasis Kęstutaičių patriotizmas| 2020 birželio 6 d.

Čekų baltistas prof. Ilja Lemeškinas apie Kęstučio sūnų Butautą, kuris nesėkmingai bandęs surengti perversmą Lietuvoje (galbūt su tikslu įvesti krikščionybę), pabėgo į Karaliaučių, kur buvo apkrikštytas Henriko vardu, o paskui į Prahą, padedamas savo giminaitės imperatoriaus Karolio IV žmonos - Elžbietos iš Pamario, kuri buvo Gedimino anūkė. Karolis IV be galo pasitikėjo Butautu. Jis suteikė jam dvarą. Butautas buvo be galo turtingas, vienas turtingiausių Prahoje. Daugelį Karolio IV sprendimų lydėdavo ir Butauto parašas. Labai svarbu, kad Butauto dvare susitelkė daug prūsų, žinoma, seniai apkrikštytų. Butauto dėka ir parama jų dešimtys, jei ne šimtai, studijavo Prahos universitete. Jie rengė knygas lotynų kalba, tačiau ne vienoje jų paliko vadinamuosius kolofonus prūsų kalba, kuriuose atsispindi jų prūsiškas patriotizmas. Jie labai didžiavosi esą kilę iš Bitinijos Mažojoje Azijoje, kurios karalius, pabėgęs iš savo šalies, įsikūrė prie Vyslos žiočių ir pavadino naują tėvynę savo vardu. Na o pats Butautas, panašu kalbėdavosi su savo dvariškiais prūsiškai bei lietuviškai, taip pat ir už savo dvaro ribų su tais, kurie suprato šias kalbas, nenorėdamas, kad jį suprastų dauguma, kalbantys vokiškai ar čekiškai. Prof. Lemeškino atradimai be galo svarbūs Lietuvos istorijai. Jie akivaizdžiai rodo, kad tautinė motyvacija ir aiškus baltų lietuvių ir prūsų giminingumo ir solidarumo suvokimas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių šeimoje ir giminėje be jokios abejonės egzistavo (Butautas buvo Kęstučio sūnus), todėl tie, kurie pasidavę modernioms etnologinėms teorijoms, įrodinėja, kad tautiškumas - tik XIX a. atradimas, visiškai neteisūs. Be to, tai suteikia peno apmąstymams apie tai, kad lemtinguose Lietuvai įvykiuose neilgai trukus po Butauto pabėgimo - kare tarp Kęstučio ir Jogailos, sąjungoje su Lenkija, Lietuvos krikšte - galimas dalykas galima įžvelgti ir skirtingas Lietuvos valdančiosios dinastijos atstovų tautines orientacijas. Juk kai pažvelgi į Lietuvos istoriją iš platesnės chronologinės perspektyvos, negali atsikratyti įspūdžio, kad jogailaičių iniciatyva Lietuva sąmoningai buvo užstatyta ant slaviškų, rusiniškų bėgių - t. y., bent nuo kokio XV a. vidurio tikslingai buvo kuriama rusiniška Lietuvos Didžioji kunigaikštystė.

Apie tai prof. Iljos Lemeškino interviu: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000098239/kalbininkas-ilja-lemeskinas-baltai-prahoje-ir-nauji-prusu-kalbos-atradimai?fbclid=IwAR21oAsba-zmyGQreEHImiRQ3SCpOuy-MngdJ2gqEPhBP6gWbUlAo88GH3Q