Kita krepšininko ir gydytojo Leono Petrausko gyvenimo Mėnulio pusė |2021 lapkričio 28 d.

11/28/2021

Leonas Petrauskas (1919 - 1994) žinomas kaip krepšininkas, su Lietuvos krepšinio komanda dalyvavęs Europos čempionatuose, vykusiuose 1937 m. (Rygoje) ir 1939 m. (Kaune), kuriuose buvo iškovoti aukso medaliai. Tai pažymima visuose Petrauskui skirtuose Vikipedijos ir kitokiuose portaluose įvairiomis kalbomis. Po karo jis emigravo į Australiją ir ten dirbo kaip gydytojas. Atrodo viskas aišku: turime paprasto žmogaus, besimaudančio praeities šlovės spinduliuose, gyvenimą. Tačiau pasirodo ne viskas taip paprasta. 2013 m. į viešumą išniro labai netikėti Petrausko gyvenimo faktai: seksualinio išnaudojimo ir ČŽV "MK-Ultra" projekto auka save laikanti australietė Fiona Barnett viešai paskelbė apie metų metais nuo pat kūdikystės besitęsiantį jos seksualinį išnaudojimą iš jos senelio ir daugybės Australijos psichologų, politikų ir kariškių pusės satanistiniu pagrindu, kuriuose dalyvavo ir Leonas Petrauskas. Fiona Barnett konkrečiai ir jį kaltina seksualiniu prievartavimu, pedofilija, prisidėjimu prie žmogžudysčių, jai atliktu abortu bei dalyvavimu satanistinėse (liuciferistinėse) apeigose (visa tai detaliai pristatysime vėliau). Kiek galima pasitikėti Fionos Barnett parodymais? Visų pirma, ji (ir jos pasitelkti tyrėjai) pateikia labai konkrečius Petrausko gyvenimo faktus, kurie sutampa su žinomais iš kitų šaltinių. Vadinasi Petrauskas jai tikrai buvo žinomas (kaip "Dr. Mark" - jo tapatybę atskleidė jos tyrėjai). Jei tai, kuo ji kaltina Petrauską, būtų jos išsigalvojimas, reiktų surasti motyvus, verčiančius ją taip elgtis. Apie visa tai vėliau, o kol kas apžvelkime visa tai, ką mes žinome apie Leono Petrausko gyvenimą iš kitų, su Fiona Barnett nesusijusių, šaltinių.

Šiame darbe bandysime atsakyti į klausimą, ką tokie potencialūs Leono Petrausko gyvenimo puslapiai leidžia pasakyti apie dalies lietuvių patirtį bei pačią lietuvių tautą šiuolaikinio pasaulio dvasinėse peripetijose.

Geresniam orientavimuisi nemažos apimties tekste pateikiame teksto planą:

1. Leono Petrausko biografija iš patikimų šaltinių.

2. Kas ta Fiona Barnett?

3. Informacija apie įprastinio Leono Petrausko gyvenimo faktus iš Fionos Barnett liudijimų.

4. Fionos Barnett liudijimai apie Leono Petrausko seksualinius nusikaltimus, satanizmą (liuciferizmą) ir veiklą MK-Ultra projekto rėmuose.

5. Įrodymai apie seksualinio ir ritualinio pobūdžio nusikaltimus, vykusius Fionos Barnett minimose Naujojo Pietų Velso vietovėse.

6. Fionos Barnett liudijimų Leono Petrausko atžvilgiu vertė.

7. Istoriosofiniai pasvarstymai apie lietuvius šiuolaikinio pasaulio dvasinių įtampų lauke.

Leono Petrausko ir Fionos Barnett biografijai, o taip pat MK-Ultro projekto Australijoje bei seksualinių ir ritualinių nusikaltimų vienoje iš Australijos valstijų (Naujojo Pietų Velso, kur gyveno ir veikė Petrauskas) analizei pasitelkti šaltiniai nurodyti lenktiniuose skliaustuose. Leono Petrausko atveju tai knygos ir straipsniai periodinėje spaudoje, o kitiems klausimams - žurnalistų ir tyrinėtojų straipsniai periodinėje spaudoje. Atkreipiame dėmesį, kad cituojami ir kitaip pasitelkiami tekstai iš anglų kalbos versti DeepL Translator pagalba, todėl ne visada yra sklandūs (juos, žinoma, stengtasi koreguoti, bet netikslaus vertimo gali būti likę).

1. Leono Petrausko biografija iš patikimų šaltinių 

Leonas Eugenijus Petrauskas gimė 1919 m. kovo 17 d. Kaune. Jo motina - garsi aktorė Elena Žalinkevičaitė-Petrauskienė (1900 - 1986), savo sūnų Leoną vadinusi "Liuka" (https://lt.wikipedia.org/wiki/Elena_%C5%BDalinkevi%C4%8Dait%C4%97-Petrauskien%C4%97). Elena Žalinkevičaitė buvo Jurgio Žalinkevičiaus ir Paulinos Buračinskaitės dukra, gimusi Padustėlio kaime, Dusetų valsčiuje (dab. Zarasų rajonas) 1900 m. Pačios Elenos teigimu jos tėvai buvo valstiečiai. Atrodytų ji turėtų būti lietuvė (Jurgis Žalinkevičius neabejotinai lietuvis - Elena teatrologei I. Aleksaitei didžiuodamasi pareiškė, kad jos tėvas buvo Žalinkevičia - "Tai labai sena lietuviška pavardė" (Irena Aleksaitė "Be grimo: šelmiški prisiminimai" (Vilnius: Tyto alba, 2004, p. 197)), tačiau Elenos, kaip ir jos sesers Eugenijos (gimusios 1905 m.) bei jų mamos Paulinos veido bruožai neabejotinai žydiški. Nėra nė mažiausių, kad Elenos Žalinkevičaitės protėvių tarpe turėjo būti žydų, kurių genai buvo tokie stiprūs, jog suformavo vienareikšmiškai žydiškus Elenos bruožus. Jos vaikų, o tap pat daugelio anūkų, proanūkių ir proproanūkių bruožai taip pat daugiausia žydiški. Dar daugiau: kai kuriems proanūkiams jau suteikti žydiški vardai (Nojus, Dovydas (šie vardai šiuolaikinėje Lietuvoje paprastai laikomi biblijiniais, krikščioniškais vardais, bet šios giminės kontekste tai gali būti traktuojama ir kitaip), Sara, Jošua ir kiti). Galima tik spėti, kad tarpukaryje ir sovietmečiu ir kurį laiką emigracijoje (Australijoje) Elenos žydiškumas nebuvo keliamas į viešumą, tačiau vėliau, ypač tų palikuonių, kurie savęs lietuviais jau nebelaikė, atveju žydiškumas jau afišuojamas viešai. Juk neabejotina, kad Elenos vaikams rūpėjo klausimas kodėl jų mama atrodo kaip žydė (apie visa tai plačiau toliau). Tačiau Elenos Žalinkevičaitės biografijos tyrinėtojai nerado jokių jos žydiškumo liudijimų. Štai Vytautas Indrašius knygoje "Svaitutėlės čiurlenimas" (Vilnius: Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjunga, 2001) detaliai pristatė Eleną Žalinkevičaitės - Petrauskienės kilmę. Elenos senelis Mykolas Buračinskis-Burokas (1857 - 1924) buvo Dusetų knygnešys, platinę lietuviškas knygas tarp vietos gyventojų. Jis buvo ir liaudies poetas, eiles pasirašydavęs slapyvardžiu "Baltasis". Turėjo prirašęs eilių visą sąsiuvinį, kurį laidotuvių dieną paėmusi jo dukra Paulina Žalinkevičienė (Elenos motina) (p. 100). Papildomą štrichą šios giminės charakteristikai prideda informacija, jog Mykolo Buračinsko sūnus Ciprijonas Buračinskis-Burokas (1888 - 1938) buvo pirmojo pasaulinio ir Rusijos pilietinio karų dalyvis, iki 1937 m. Kremliaus apsaugos atsakingas darbuotojas (p. 103), 1921 - 1937 m. tarnavo VČK-OGPU organuose (p. 107). Neišvengiama peršasi mintis, jog šios giminės atstovai galėjo būti pasaulėžiūrine prasme plačios mąstysenos (juk ir knygnešystė, ypač jei tai nebuvo vien katalikiškų leidinių platinimas, bei angažavimasis lietuviškam reikalui to meto konservatyvioje katalikiškoje visuomenėje taip pat pat buvo šiek tiek marginalinio pobūdžio reiškinys). Elena Žalinkevičaitės dukra Aušra yra užsiminusi, jos senelio bajorystės titulas buvo atimtas už dalyvavimą 1863 m. sukilime (čia vėlgi galima būtų spėti, jog į bajorų Buračinskų giminę galėjo kažkada ateiti žydų tautybės asmenys - bajorų visuomenėje tai galbūt buvo labiau įmanoma). Paulina Buračinskaitė, gyvendama Peterburge, susipažino su Jurgiu Žalinkevičiumi ir ištekėjo už jo. Elena gimė 1900 m. Padustėlyje. Jos gimimas įregistruotas Dusetų bažnyčios knygoje. Eugenija gimė 1905 m. Peterburge (p. 108). Tėvas dirbo gamykloje, o motina buvo mergaičių prieglaudos vedėja. Elena Peterburge baigė gimnaziją ir pradėjo studijuoti aukštąjį mokslą Odesoje, susipažino su majoru Lesevičiumi ir 1918 m. už jo ištekėjo. Jau Lietuvoje 1919 m. gimė sūnus Leonas. 1919 m. Paulina Žalinkevičienė su dukromis grįžo į Lietuvą, apsigyveno Kaune. 1922 m. Elena Žalinkevičaitė buvo priimta į Valstybinį dramos teatrą (p. 109). Eugenija Žalinkevičaitė 1921 - 1938 m. dirbo baleto šokėja Valstybiniame teatre (p. 110). 1920 - 1922 m. Elena - "Vilkolakio teatro" ir Tautos teatro aktorė. 

1928 metais Elena Žalinkevičaitė antrą kartą ištekėjo už pasaulinio garso dainininko Kipro Petrausko (1885-1968) (https://zarasubiblioteka.lt/lt/pradzia/6236-lietuvi-teatro-aktorei-poetei-vertejai-dramaturgei-elenai-petrauskienei-zalinkevicaitei-120). Susilaukė dviejų dukrų - Godos (kitas variantas - Guodos) Petrauskaitės (1929 - 1993) ir Aušros (Aušros Ievos Kristinos, g. 1937 m.) Petrauskaitės-Šimulynienės (https://lt.wikipedia.org/wiki/Elena_%C5%BDalinkevi%C4%8Dait%C4%97-Petrauskien%C4%97). Svarbus Elenos Žalinkevičaitės mąstysenos bruožas - jos atvirumas ezoterikai, tikėjimas anapusiniu gyvenimu ir begalinis valingumas, pasitikėjimas savo jėgomis ir sėkme. Šiuos bruožus akcentavo teatrologė Irena Aleksaitė savo knygoje "Be grimo: šelmiški prisiminimai" (Vilnius: Tyto alba, 2004), aktorę Eleną Žalinkevičaitę-Petrauskienę aprašiusi kaip burtininkę. Savo iniciatyva Elena ir atliko jai būrimo seansą. Pasak I. Aleksaitės: "Būrimo ritualas vyko nepaprastai rimtai. Aktorė dėvėjo gražų egzotišką (lyg japonišką, lyg azjietišką) rūbą - tarsi kimono. Jos rankose kortos tars pačios sklaidėsi ir judėjo". Tai atrodė kaip iškilminga teatrališka ceremonija ir paslaptinga. "Ir pati Burtininkė pasikeitusi, rimta, kažką žinanti. [...]. [...] abi giliai nugrimzdome į metafiziką..." (p. 198). Žalinkevičaitė pasakė, kad Aleksaitė netrukus gaus pinigų ir kad greitu laiku neteks artimo žmogaus (p. 198). Įdomu, kad visa tai iš tiesų ir išsipildė (p. 199). Tą patį konstatuoja Audronė Jablonskienė straipsnyje "Kipro Petrausko moteris" (Respublika, priedas "Brigita", 2000 11 18): "Pusė Vilniaus bėgdavo pas ją "išsimesti kortų"" (p. 6). Jos tikėjimas anapusiniu pasauliu matomas jos pokalbyje su Monika Mironaite, teigusia, po mirties iš žmogaus lieka tik dulkių sauga. Petrauskienė buvo įsitikinusi, kad "mirties valandą siela palieka kūną kaip sudėvėtą drabužį ir gyvena toliau" (Ten pat, p. 6). Įdomu, jog Elenai buvo nesvarbu "išsilavinimas, tautybė amžius, socialinė padėtis - su visais bendraudavo vienodai dėmesingai [...]" (p. 6). Panašu, kad tai vėlgi galėtų liudyti Elenos sugebėjimą atsiriboti nuo savo pačios aplinkos pasaulėžiūrinių, ideologinių, socialinių predispozicijų bei prietarų. Toks laisvumas vėlgi galėtų nurodyti į kažkokias įtakas, kurios peržengia konservatyvų lietuvišką katalikiškumą. Elenos tvirtas įsitikinimas anapusybe, gyvenimu po mirties, matomas jos tvirtybėje sergant sunkia vėžio liga: Susirgusi vėžiu gulėjo ligoninėje ir guodė kitas pacientes giliai tikinčio žmogaus žodžiais: "Kaip yra, taip ir turi būti. Gal dabartinė bėda išgelbėjo tave nuo dar didesnės" (p. 8). Jos valingumą liudija užsispyrimas siekti savo tikslų, konkrečiai - laimėti Kipro Petrausko širdį. Ir rašytojas J. Grušas, ir kunigas Mykolas Vaitkus buvo giliai įsitikinę, kad "panelės Žalinkevčaitės vedybos su "olimpiečiu Kipru" buvo ne tik gerai apgalvotas ir įgyvendintas planas, bet ir patriotinė misija išlaikyti Kiprą Petrauską Lietuvoje, kuris, sklido kalbos, ketinęs vesti pačią Šaliapinaitę. Panelė Elena išdėsčiusi kunigui savo planus ištekėti už dievaičio Kipro Petrausko. Pasak kunigo jai "buvo būdinga kovot ir suraityt net slibiną į ožio ragą!"" (p. 8). Galimas dalykas Elenos potencialus žydiškumas įtakojo ir Petrauskų apsisprendimą nacių okupacijos metais globoti žydaitę Danutę Pomeranc, apie kurios seserį Rūtą Elena po karo svečiams yra taip išsireiškusi: "Čia mano dukra [Aušra], o čia - mano dūšios vaikas" (Audronė Jablonskienė "Kipro Petrausko moteris" (Respublika, "Brigita", 2000 11 18, p. 8).

Leono Petrausko aktyvi sportinė veikla - jis išgarsėjo tuo, kad žaidė legendinėje Lietuvos krepšinio rinktinėje, laimėjusioje Europos čempionato auksą 1937 ir 1939 m. - taip pat iš šeimos: kaip prisimena jo sesuo Aušra tėvas (Kipras Petrauskas) vesdavosi ją "į futbolo ar krepšinio varžybas, nes labai mėgo sportą. Tarpukariu ir pats sportavo - buvo Lietuvos autoklubo narys, dalyvaudavo ir šachmatų, biliardo ir šaudymo varžybose." (https://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/legendinio-tenoro-seimoje-vaikai-buvo-didziausia-vertybe-449254). Leonas pradėjo sportuoti dar būdamas studentas Kaune. Buvo A lygio futbolininkas ir plaukikas. Jis ėmėsi krepšinio ir 1937 m. prisijungė prie Lietuvos rinktinės, kuri žaidė Rygoje Europos lygos varžybose (https://salithohistory.blogspot.com/2020/04/leonas-eugenijus-petrauskas-all-round.html).

Dar Lietuvoje apie 1940 ar 1941 m. Leonas Petrauskas vedė Gražiną Strimaitytę (1920 - 1989), su kuria susilaukė dviejų dukrų (Jūratės (1941 m.) ir jau Australijoje - Kristinos (1952 m.) (informacija iš Miko ir Kipro Petrauskų muziejaus ekspozicijos). 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, kur išbuvo iki išvykimo į Australiją. Būdamas Vokietijoje žaidė krepšinį Tubingeno universiteto studentų komandoje. 1945 m. Kaune buvo įregistruotas gydytoju [be abejo Kaune tai negalėjo įvykti - greičiausiai Vokietijoje, ką liudija ir atitinkamas Fionos Barnett paskelbtas patvirtinimas, jog 1945 m. vasario mėn jis dirbo vienoje iš ligoninių] (https://salithohistory.blogspot.com/2020/04/leonas-eugenijus-petrauskas-all-round.html). Vokiečių okupacijos metais Petrauskų šeima išvažiavo į Rainių dvarą (tai buvo tautos dovana įžymiajam dainininkui), nes iš žydų geto jų išgelbėta Danutė Pomerancaitė (ją Petrauskai apsiėmė globoti) Kaune būtų sukėlusi vokiečiams įtarimų. Prasidėjus antrajai rusų okupacijai, Leonas, Aušra, Guoda, jų mama ir išgelbėtoji žydaitė Danutė apsistojo Palangoje, o šeimos galva - Rainių dvare. E. Žalinkevičaitė-Petrauskienė su vaikais ir savo tėvais iš Palangos pasitraukė į Vakarus, o dainininkas liko Lietuvoje. 1948 m. Elena su Aušra grįžo į Lietuvą, o jos tėvai su Leonu ir Guoda išvyko į Australiją (https://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/legendinio-tenoro-seimoje-vaikai-buvo-didziausia-vertybe-449254). Beje, 1944 m. į Vokietiją kartu pasitraukė ir Elenos sesers Eugenijos Jonuškienės šeima. Elena dirbo Augsburgo lietuvių dramos kolektyve, spausdino eilėraščius tremties periodikoje, paruošė keletą vaidinimų stovyklos jaunimui (https://zarasubiblioteka.lt/lt/pradzia/6236-lietuvi-teatro-aktorei-poetei-vertejai-dramaturgei-elenai-petrauskienei-zalinkevicaitei-120). Artėjant frontui, Petrauskienė su vaikais per Kuršių neriją pasitraukė į Vakarus ir iki 1948 m. gyveno pabėgėlių stovykloje netoli Štutgarto. 1948 m. Elenos tėvai, sūnus Leonas, dukra Guoda išvyko į Australiją (https://www.voruta.lt/is-bostono-i-lietuva-prisiminti-stebuklingo-issigelbejimo/). Taip pat ir sesuo Eugenija Žalinkevičaitė 1949 m. pabaigoje atvyko į Australiją ir apsigyveno Sidnėjuje. Mirė 1962 m., palaidota Rookwood lietuvių kapinėse (Vytautas Indrašius "Svaitutėlės čiurlenimas" (Vilnius: Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjunga, 2001, p. 110). Eugenijos sūnūs Algis ir Kipras tapo inžinieriais, gyvena su šeimomis Australijoje (Ten pat, p. 111).

Leonas Petrauskas apsigyveno Naujojo Pietų Velso (New South Wales - NSW) valstijoje, Sidnėjuje ir jo apylinkėse. 1957 m. liepą Sidnėjuje vėl buvo įregistruotas gydytoju (https://salithohistory.blogspot.com/2020/04/leonas-eugenijus-petrauskas-all-round.html). Didžiąją savo gyvenimo dalį praleido Sidnėjaus priemiestyje Engadine. Dirbo gydytoju Engadine Medical Group. Taip pat turėjo nedidelę praktiką Heathcote (NSW). Vikipedijoje rašoma, kad jo ūgis - 1,69 m. (https://en.wikipedia.org/wiki/Leonas_Petrauskas). Užaugino dvi dukras - Jūratę (gimė 1941 m.) ir Kristiną (1952 m.; Krista Petrauskas) (https://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/legendinio-tenoro-seimoje-vaikai-buvo-didziausia-vertybe-449254). Panašu, kad palaikė ryšius su šeimos nariais Lietuvoje, gal būt susirašinėjo - Lietuvoje likusi sesuo Aušra žinojo brolio ir sesers Godos gyvenimo Australijoje aplinkybes ir labai norėjo juos pamatyti, tačiau sovietų valdžia neleido (https://www.voruta.lt/is-bostono-i-lietuva-prisiminti-stebuklingo-issigelbejimo/). Dešimt metų Leonas Petrauskas praleido Naujojoje Gvinėjoje (https://salithohistory.blogspot.com/2020/04/leonas-eugenijus-petrauskas-all-round.html). Tai įrodo Margaret Mead knygos "New Lives for Old Cultural Transformation - Manus, 1928-1953" (New York: William Morrow and company, 1956), skirtos mokslininkų veiklai, susijusiai su čiabuvių genetiniais ir vietinės gyvūnijos tyrimais, dedikacija Leonui Petrauskui (joje jis vadinamas Leo Petrauskiu). Beje, tyrimų vadovė ir knygos autorė dėkoja už pagalbą dr. Leo Petrauskiui ir jo žmonai (Ten pat, p. XIV - XV). Dr. Leo Petrauskis minimas kaip "medicinos srities pareigūnas Lorengau" (Ten pat, p. XVI). Emigracijoje Leonas Petrauskas pradėjo žaisti tenisą. Grįžęs iš Gvinėjos išmoko čiuožti ir tapo lėktuvo pilotu. Vėliau gyvenime jis taip pat ėmėsi golfo. Mirė 1994 m. liepos 18 d. Sidnėjuje (https://salithohistory.blogspot.com/2020/04/leonas-eugenijus-petrauskas-all-round.html). Beje, įdomu, kad Leono Petrausko mirtis buvo palydėta nekrologais žymiausiuose Sidnėjaus laikraščiuose: "The Sydney Morning Herald" (20 July 1994), "Sydney Morning Herald" (20 July 1994), taip pat laikraštyje "St. George & Sutherland Shire Leader" (21 July 1994) (https://en.wikipedia.org/wiki/Leonas_Petrauskas) - ar tai įprasta eilinių provincijos gydytojų atžvilgiu? Palaidotas Rookwood lietuvių (katalikų) kapinėse (Rookwood Catholic Cemeteries and Crematoria (Cumberland Council, NSW). Antkapinis paminklas įrengtas 1994 m. spalio 20 d. (https://www.findagrave.com/memorial/163769210/leonas-petrauskas).

Šiek tiek apie Leono Petrausko artimuosius, giminaičius ir šeimos narius. Leono senelė Žalinkevičaitienė mirė Australijoje (ši informacija iš portalo Genie). Sesuo Goda (Guoda?) kaip jau buvo minėta emigravo į Australiją kartu su Leonu. Panašu, kad ten ištekėjo už Eric Steven Roberts, nes jos pavardė nuo tada - Goda Roberts (1920 - 1980) (visa ši informacija iš portalo Genie) [Miko ir Kipro Petrauskų muziejaus ekspozicijoje pateikiami šios jos gyvenimo datos: 1929 - 1991]. Leonas Petrauskas kaip jau minėta susilaukė dviejų dukrų - Jūratės (1941 m.) ir Kristinos (Krista Petrauskas ji rašėsi angliškuose tekstuose; 1952 m.). Leono sesuo Goda susilaukė trijų sūnų - Vytauto Raulickio, Adrian Linden ir Erick Roberts ( - 1962). Eric Roberts susilaukė sūnaus Eric Stephen John Roberts, o šis savo ruožtu Veronikos Ershova, Sarah Bandler, Elise Ward. Elise Ward sūnus Joshua Victor Roberts (1987 m.), o Sarah Bandler duktė Vale Zoe Roberts (2004 m.). Veronika Ershova taip pat turėjo vaikų. Įsidėmėtina, kad tolimi Elenos Petrauskienės palikuonys buvo jau atvirai vadinami žydiškais vardais (Sarah, Joshua). Įdomu, kad Aušros Ievos Kristinos Petrauskaitės sūnaus Šarūno Šimulyno vienas palikuonių - Jurgitos Orlovaitės sūnus taip pat pavadintas žydišku (žinoma, šiuolaikinėje Lietuvoje jis suvokiamas kaip biblijinis) vardu - Nojus Dovydas Šimulynas (2004 m.). Beje, daugelyje Petrauskų vaikų palikuonių žydiški veido bruožai labai stipriai išreikšti (informacija iš Miko ir Kipro Petrauskų muziejaus ekspozicijoje esančios Petrauskų geneologijos).

2. Kas ta Fiona Barnett?

Fiona Rae Holowczak gimė 1969 m. spalio 28 d. Sidnėjuje. Pavardė Holowczak priklausė vyrui, kurį tėvai laikė jos seneliu iš tėvo pusės. Kai Fionai buvo 15 metų paaiškėjo, kad jos tikrasis senelis iš tėvo pusės pavarde Rylko gyveno Jelenia Goroje, Lenkijoje. Vėliau Fionai ir šešiems jos jaunesniems broliams ir seserims buvo išduoti nauji gimimo liudijimai, kuriuose buvo įrašyta tikroji jų pavardė - Rylko. Dar kartą Fiona pakeitė pavardę ištekėjusi už Johno Barnetto. Pora su dviem vaikais gyvena šiaurinėje Naujojo Pietų Velso pakrantėje. Johnas yra Jordanijos karaliaus Huseino motinos Toni Gardiner, Jordanijos karaliaus Huseino motinos, kraujo giminaitis. Fiona studijavo vizualiuosius menus, pedagogiką, meno terapiją ir psichologiją. 2010 m. beveik baigė teismo psichologijos magistrantūros studijas Bondo universitete, kai tam tikri universiteto darbuotojai užsimojo ją pašalinti iš psichologijos srities. Pavargusi nuo nuolatinių grasinimų jos šeimos saugumui ir nuolatinio jos pastangų normaliai dalyvauti Australijos visuomenėje sabotavimo, Fiona suprato, kad neturi kito pasirinkimo, kaip tik išeiti į viešumą. 2013 m. Fiona davė liudijimą Australijos karališkajai komisijai dėl institucinio atsako į prievartą prieš vaikus (Australian Royal Commission into Institutional Responses to Child Abuse). Tuo pat metu ji davė interviu pagrindinei Australijos žiniasklaidai ir paskelbė keletą straipsnių populiariame Australijos internetiniame naujienų portale. Fionos oficialus skundas prieš pagrindinį savo kaltininką ir žinomą Australijos psichologą daktarą Antonį Kidmaną iš karto po jo paslaptingos mirties Singapūre sulaukė pasaulinio dėmesio. Šiuo metu ji studijuoja teisę (https://archive.li/TEN9I#selection-577.0-647.389). Fiona Barnett aprašė savo liudijimą Karališkajai komisijai (Karališkajai smurto prieš vaikus komisijai kyla pavojus // https://independentaustralia.net/politics/politics-display/child-abuse-royal-commission-at-risk,5565). Plačiau apie ją galima sužinoti iš filmo "Candy Girl", skirto jos sunkiai patirčiai: https://www.todaypk.video/youtube/EJDjRoadNZA/amp; https://www.todaypk.video/youtube/hp4MtqJefN0/amp; https://www.todaypk.video/youtube/Qdjy5QX5gfk/amp) bei jos knygos "Eyes Wide Open" (2019 m.), kurią internete galima rasti šiuo adresu: https://assets.website-files.com/5b53d84645c6a350274a79a0/5d5d48bfbbbfb93959214b6a_eyes-wide-open-_fiona-barnett_first-edition_august-2019%20(1).pdf

Fiona Barnett pristato save kaip seksualinės ir ritualinės (liuciferistinės) prievartos bei sąmonės kontrolės metodų iš slaptųjų tarnybų bei kariškių pusės (MK-Ultra projekto) pusės auka, bet taip pat akivaizdu, kad ji buvo to paties liuciferistinio (galbūt "Oro Templis Orientis" arba tiesiog iliuminatų) Ordino nare, tapusi netgi Grand Dame (Didžiąja Ponia), kas apsaugojo ją nuo Ordino keršto jos atžvilgiu.

Fionos Barnett teigimu ji buvo prievartaujama nuo pat kūdikystės savo taip vadinamo senelio Peterio (Poitre) Holowczako. Patėvis prievartavo ir Fionos tėvą, kurio psichinei sveikatai galėjo pakenkti ir tai, kad jis matė, kaip Vokietijos stovykloje šunys draskė žmones, o jo psichopatas patėvis vertė jį valandų valandas klūpėti ant džiovintų žirnių, ar tai, kad per katekizmo pamokas Engadino berniukų miestelyje (BoyTowwn) jį prievartavo kunigas. Pasak Fionos jos tėvui Mitekui Frankui prireikė 40 metų, kad surastų savo gimimo liudijimo originalą. Dokumente įrašyta, kad jis gimė Bonoje. Miteką Franką Rylko užaugino Helena Milewska, lietuvė, karo metais bendradarbiavusi su gestapu [akivaizdu, kad Fiona nesuvokia lietuvių - lenkų santykių peripetijų ir jeigu ji girdėjo, kad Helena laikė save lietuve (spėtina - "litwinka"), tai galbūt tai reikštų, kad ji galėjo būti lenkė iš Vilniaus krašto]. Helena nuo rusų pabėgo pasislėpusi Vokietijos pabėgėlių stovykloje. Fionos patėvis Peteris Holovčakas (Peter Holowczak) slapstėsi toje pačioje stovykloje kaip ir Helen, siekdamas imigracijos į Kanadą. Tačiau vėliau jis kartu su Helen imigravo į Australiją. Pasak Helen daugelis žmonių iš Vidurio ir Rytų Europos buvo sudarę sandorius su Vakarų žvalgybos organizacijomis, kurios, suteikus jiems žvalgybinę informaciją, leido jiems išvykti į tokias trečiąsias šalis kaip Australija. Fionos tėvui išduotame gimimo liudijime sakoma, kad Peteris ir Helen Holowczak susituokė Bathurste 1949 m. spalio 3 d. [pastebėtina, kad kitur Fiona pateikia kitą 1951 m. datą. Tai, žinoma yra šiokia tokia priežastis nepasitikėti Fionos informacija]. Pirmąsias dienas Holovčakų šeima praleido pabėgėlių stovykloje netoli Bathursto. Stovykloje buvo įkurtas Lenkų klubas. Fionos tėvo Australijoje išduotame gimimo liudijime nurodyta, kad 1962 m. rugsėjo mėn. Holovčakų šeima gyveno McAlister Avenue 14 Engadine, nedideliame Sutherland Shire priemiestyje, į pietus nuo Sidnėjaus. Prie įėjimo į jų namus Engadine buvo išdidžiai iškabinta medinė lentelė, papuošta keistu liaudies meno stiliumi išskaptuotu pavadinimu "Lublin" (nacių konclagerio, kuriame "darbavosi Holowczak kaip nacių pagalbininkas, vieta). Fionos Barnett pastebėjimu kai kurie nacių šalininkai, nors gyrėsi, kad žudė žydus, tačiau patys laikė save žydais. Fiona spėja, kad ir jos tėvo linijoje yra žydų protėvių. Jos tėvas sakydavo, kad jos motina buvo žydė, o psichologas Johnas Gittingeris, kuris jos atžvilgiu taikė sąmonės kontrolės metodus, sakė, kad jos tėvo linija buvo "levitų" ir tai leido jai pretenduoti į Grande Dame (kunigės) titulą. O jos tikrasis senelis (Rylko) jai pasakė, kad jo tėvas buvo žydas. Taigi jos vadinamieji seneliai gyveno Engadine, kur veikė ir saleziečių administruojamas "Boys Town" probleminiams berniukams auklėti. Engadinas įsiterpęs tarp didžiulio nacionalinio parko ir 49 000 akrų krūmynais apaugusios žemės, priklausančios Holsvorčio karinei bazei, kurioje įrengtas karinis oro uostas. Greta Holsvorčio yra Lucas Heights, kur įsikūręs 20 aukštų požeminis CŽV tyrimų centras ir branduolinis reaktorius. Piteris Holovčakas draugavo su kitu slavų pabėgėliu, taip pat vardu Piteris, kurį Fiona pažinojo kaip "šunų veisėją". Helena draugavo su kitu lietuviu "pabėgėliu", Leonu Petrausku. Helena reguliariai lankėsi Leono Petrausko Engadino medicinos centre. Australijoje Helena susilaukė dviejų sūnų [gal tai santuokos liudijimo datų neatitikimo priežastis?] ir pavadino juos tėvų vardais. Peteris niekino Fionos tėvą, jį prievartavo, mušė ir kankino, kol galiausiai vaikas išėjo iš namų būdamas 13 metų. Fionai buvo 15 metų kai jos šeima suprato, kad Peteris Holovčakas ir jo bjauri pavardė jiems svetima. Kitaip nei Holovčakai, tėvas niekada jų seksualiai ar rituališkai netvirkino. Tėtis dėl siaubingos vaikystės kentėjo nuo sudėtingo potrauminio streso sutrikimo ir DID. Retomis progomis tėtis palaikydavo Fionos kaltinimus Holovčakams ir jų pedofilų tinklui. Kartą jis kažkam matant išrėžė jos mamai: "Viskas, ką Fiona sako apie satanizmą ir Sidnėjų, yra tiesa, tik mes jai to nesakome dėl jos pačios gerovės!". Peteris Holovčakas buvo rituališkai nužudytas per 1991 m. Velykas, nes dėl savo baisaus elgesio su Fiona, privertė jos tėvus pasitraukti iš Sidnėjaus apylinkių, kai jos tėvai persikėlė toli į šiaurę nuo Sidnėjaus (ir tai sutrukdė kultui reguliariai Fioną pasitelkti savo tikslams). Piterio Holovčako pakorimas sukėlė jos netiesioginius prisiminimus apie incestą. Dėl šio įvykio pateko į psichikos sveikatos sistemą, kur jos prisiminimai iškilo spontaniškai, nenaudojant hipnozės. Nuo pat pirmųjų prisiminimų Helen Holovčak (Helen Holowczak) vertė ją maudytis su Piteriu ir miegoti jo kambaryje, kad jis galėtų ją išprievartauti. Peteris versdavo ją atsiduoti jo šuniui dobermanui. Piteris sodomizuodavo jos jaunesnįjį brolį, o šuo tuo tarpu prievartaudavo ją (https://fionabarnettblog.files.wordpress.com/2019/10/2nd-ed.-eyes-wide-open-book-7th-october-2019.pdf). Taigi Fiona Barnett teigia, kad ji sistemingai buvo prievartaujama ir kitaip išnaudojama nuo pat ankstyvos vaikystės. Jos teigimu šios prievartos ir veikimo prieš vaikus šerdis - naciai nusikaltėliai, emigravę į Australiją. Tokia ji laiko ir savo močiutę lietuvę pasak jos Heleną ("Helen") Milaweską [be abejo tai labai keista, juo labiau atsižvelgiant į tai, kad tiek jos tariamas, tiek tikras senelis buvo lenkai]. Pasak Fionos jos senelė Helen Antrojo pasaulinio karo metais bendradarbiavo su gestapu ir vėliau buvo ieškoma rusų (sovietų valdžios). Jos tėvas dvejus metus kalėjo Sibire už tai, kad atsisakė atskleisti jos buvimo vietą sovietų valdžiai. Po karo Helena siekė emigruoti į Australiją. Ji įtikino imigracijos tarnybas, kad Poitre "Peter" Holowczak yra jos vyras ir jos globojamo mažamečio vaiko - Fionos tėvo Mitek Rylko - tėvas. Jiems pavyko emigruoti į Australiją. 1951 m. santuokos liudijime įrašyta, kad Poitrė ir Helena Holovčak susituokė Bathurst mieste. Pasak Fionos nuo trejų iki 11 metų nesuskaičiuojamą daugybę savaitgalių ir mokyklinių atostogų ji praleisdavo Holovčakų namuose, esančiuose McAlister Avenue 14, Southerland Shire priemiestyje Engadine. Kai jai buvo 12 metų, šeima persikėlė į šiaurinę Naujojo Pietų Velso valstijos dalį. Vėliau kartais apsistodavau pas Holovčakus per mokyklines atostogas. Poitre Holovčakas (Poitre Holowczak) prievartaudavo ją iki jai sukako 12 metų, taip pat dažnai vesdavosi į susitikimus su savo bendruomenės nariais iš Europos, kurie taip pat prievartaudavo. Bendruomenei priklausė daug nacių karo nusikaltėlių, apsigyvenusių į pietus nuo Sidnėjaus. Jie kartu dirbo, dalyvavo orgijose ir praktikavo mistinę religiją, buvusią nacizmo pagrindu anot Fionos. Daugelis jų palikuonių augo kaip pedofilų aukos, o kai kurie patys tapo nusikaltėliais (https://independentaustralia.net/life/life-display/trapped-inside-australias-vast-child-abuse-network-part-1,6460). Peteris Holovčakas buvo sadistiškas pedofilas. Savo dobermaną jis pavadino Šėtonu ir mokė jį medžioti ir prievartauti vaikus. Helen, kuri reguliariai dalyvaudavo orgijose su savo slavų pabėgėlių bendruomene, turėjo tris sūnus nuo trijų skirtingų vyrų, iš kurių nė vienas nebuvo Peteris Holowczakas. Jauniausiąjį sūnų Helen beveik pavadino "Romance", kol kaimynė australė jai pasakė, kad Australijoje taip nedaroma. Fionos supratimu nacizmas skatino tuos slavus, kurie slapta praktikavo liuciferizmą. Ilgainiui šių liuciferiečių pabėgėlių pedofilų palikuonys bendradarbiavo su Australijoje veikiančiomis liuciferiečių dinastijomis, tokiomis kaip Kidmanai, Konlonai, Overtonai, Haksliai, Kardenai ir Kumpstonai, kurios infiltravosi į Australijos vyriausybę. Fiona Barnett mano esanti kilusi iš vienos iš 300 kraujo liuciferiškų linijų per savo biologinius senelius iš tėvo pusės, o ne iš Holovčakų, kurių IQ buvo "tualeto bloko lygio". Fiona abejoja net ir tuo ar Helen Holovčak yra jos biologinė močiutė ir ar ji nepasinaudojo jos tėvu kaip dar vienu rekvizitu, kad pabėgtų iš Europos. Kai Fionai buvo 14 metų, didžioji ponia (Grand Dame) Patricija Anon Konlon (Patricia Ann Conlon) pasirinko ją savo įpėdine. Conlon buvo aukščiausio rango moterimi liuciferiste Australijoje. Fioną pasirinko pagal jos arišką išvaizdą, IQ lygį, kraujo liniją, nepriekaištingą kūną, jėgą, įgūdžius ir gebėjimą mokyti. Kandidatėmis buvo moterys šviesiais arba raudonais plaukais, o tai siejosi su arijų / plejadiečių išvaizda, kurios siekė naciai. Fionos Barnett vyras ir jos vaikų tėvas yra iš Tonio Gardinerio liuciferiškos kraujo linijos (t. y jis taip pat buvo sektos narys). Gardineris buvo dabartinio Jordanijos karaliaus motinos, atsivertusios į islamą, kraujo giminaitis. Todėl Fionos dukterys yra dvigubas šio Liuciferio kulto taikinys, todėl ypač siekė jas apsaugoti (https://assets.website-files.com/5b53d84645c6a350274a79a0/5d5d48bfbbbfb93959214b6a_eyes-wide-open-_fiona-barnett_first-edition_august-2019%20(1).pdf). Jos tėvas Mitek Frank Holowczak (iš Honno Vokietijoje) 1968 m. rugsėjo 7 d. vedė Dawn Lorraine Mitchell (iš Brisbano Kvynslando) (https://www.docdroid.net/redQsCu/fiona-barnett-operation-timeline-final-pdf). Su Holowczakais buvo susiję Milatai, iš kurių Ivanas buvo serijinis žudikas, mokomas liuciferiško prievartavimo, kankinimo ir žudymo stiliaus. Būdamas 13 metų Ivanas Milatas lankė Engadino berniukų miestelį - tą pačią vietą, kurioje Fionos tėvas, broliai ir ji pati buvo išnaudojami ir kurioje aukos buvo verbuojamos MK-ULTRA eksperimentams (https://assets.website-files.com/5b53d84645c6a350274a79a0/5d5d48bfbbbfb93959214b6a_eyes-wide-open-_fiona-barnett_first-edition_august-2019%20(1).pdf).

Fiona Barnett sakosi buvusi liudininke nusikaltimų prieš vaikus Engadine BoysTown koplyčioje, Holsworthy kareivinėse, esančiose greta Engadine, Regina Coeli memorialinėje katalikų bažnyčioje Beverli Hilse, Sidnėjaus universiteto Švento Jono koledžo katalikų koplyčioje, "Caltex" naftos perdirbimo gamykloje Kurnellyje, Garrawarra kapinėse netoli Waterfall; Bathurst miesto rotušėje ir daugelyje nacionalinių parkų, esančių tarp Sidnėjaus ir Wollongongo. Tapo daugybės vaikų grobimo, narkotikų vartojimo, seksualinės prievartos prieš vaikus, kankinimų ir žmogžudysčių liudininke. 1985 m. matė kaip per garsiųjų Bathursto automobilių lenktynių savaitgalį Bathurste buvo išprievartauta ir nužudyta maždaug 10 vaikų. Garsus kino aktorius ją išprievartavo didelės minios, kurioje buvo daugybė kunigų ir policininkų, akivaizdoje. Pirmą kartą viešai ji prabilo dėl prievartos, kurią patyrė Toras Nielsenas ir daugelis kitų privačios katalikiškos internatinės mokyklos - šv. Stanislovo koledžo ("Saint Stanislaus College") - Bathurste mokinių. Šiame koledže vykdavo burtai ir sekso orgijos. Fiona ne kartą apie šiuos nusikaltimus informavo policiją. Vėliau daugeliui šv. Stanislovo koledžo dėstytojų kunigų buvo pateikti kaltiniai dėl seksualinės prievartos mokinių atžvilgiu (apie tai vėliau). Antrą kartą policijai pareiškimą apie jos patirtą prievartą Fiona Barnett bandė pateikti 2012 m., kai už pedofiliją buvo nuteisti keli Engadino BoysTown kunigai, įskaitant bendrabučio vadovą kun. Paulą Evansą (Regina Coeli bažnyčios įkūrėjo giminaitį) (https://independentaustralia.net/life/life-display/trapped-inside-australias-vast-child-abuse-network-part-1,6460). Būdama vos 3 metų Fiona Barnett atsidūrė pedofilų tinklo valdžioje. Jos atžvilgiu buvo taikoma sąmonės išskaidymo tecnologija, naudota ČŽV nacistų, proto kontrolės ekspertų Holsworthy karinėje bazėje. Seksualinė prievarta ir sąmonė išsiskaidymas glaudžiai susiję dalykai. Traumos, pavyzdžiui seksualinė prievarta kūdikystėje, išskaido sąmonę į kelias asmenybes. 1975 m. ji buvo nuvežta į Kajamos apylinkių miškus. Jai buvo suleisti narkotikai. Ji prarado sąmonę. Pabudo nuoga ant stalo surištomis rankomis ir kojomis. Ji buvo pasakyta, kad grupė nuogų vaikų buvo jos atsakomybėje. Ji turėjo bėgti ir jiems padėti slėptis. Ją perspėjo, kad kiekvienas vaikas, kuriam ji nesugebės padėti pasislėpti bus nušautas ir atiduotas suėsti šunims. Jai nepavyko išgelbėti vaikų. Fionos Barnett kankintojai Holsworthy bazėje buvo kariškiai, priklausantys ČŽV (Ритуальное насилие и контроль над сознанием: сатанизм в современном мире. Сборник публикаций на тему: сатанизм и ритуальное насилие как инструмент контроля над сознанием. Перевод с английского. Составитель и переводчик Сергей Мальцев. - 2016 г., p. 16). Karinis psichologas Džonas Gittingeris (John Gittinger) taip pat dalyvavo jos kankinimuose. Taip jis vykdė ČŽV sąmonės kontrolės programą (Ten pat, p. 17). Fiona pareiškė, kad Gittingeris tyčiojosi iš jos ir prievartavo ją, kai ji buvo dar kūdikiu. Tarp nusikaltėlių buvo du Australijos premjerai, parlamento vadovas, aktorės Nicole Kidman tėvas Anthony Kidmanas, klinikinės psichologijos specialistas, biochemikas, universiteto dėstytojas (Ten pat, p. 17). Siekdami dar labiau sujaukti jos sąmonę, Fioną Barnett sukdavo centrifūgose, kol ji "atsijungdavo". Vienas toks atvejis buvo susijęs su JAV prezidento Ričardo Niksono apsilankymu, kai ją perdavė Niksonui kaip sekso lėlę pasitenkinimui. Jau minėtas Džonas Gettingeris, vienas svarbiausių Fionos gyvenimo personažų, visuomenės laikomas genialiu mokslininku, psichologu, o iš tiesų ČŽV bendradarbis, programos MK-Ultra dalyvis. Būtent jis ir palydėjo Fioną pas prezidentą Niksoną, o po to ją suko centrifūgoj, kad ji viską pamirštų (Ten pat, p. 77). O prieš tai ji buvo prievartaujama, veikiama elektrošoku ir kankinama Johno Gettingerio ir Entonio Kidmano karinėje bazėje Holsworthy ir branduolianiame reaktoriuje Lucas Heights, apie tai žinant Australijos vyriausybei ir jai tai laiminant (Ten pat, p. 78). Buvo taip pat naudojami virtualios realybės akiniai, demonstruojant mirties ir naikinimo videoscenas (Ten pat, p. 83). Jis mokėsi pas Gettingerį kankinimų, prievartinės hipnozės ir narkotikų taikymo technologijų tam, kad vaikams būtų sukelta psichinės disasociacijos būsena. Taip pat jis dalyvavo vaikų aukojimuose. MK-Ulktra programavime jis naudojo pentagramą (Ten pat, p. 87). Viename Fionos piešinyje Kidmanas vaizduojamas kaip satanistinio kulto šventikas žmogaus aukojimo apeigose Sidnėjaus universitete (Ten pat, p. 90) su ritualiniu kalaviju rankose (Ten pat, p. 94). Fiona liudija, kad Parlamento patalpose ją prievartavo premjeras Edvardas Gofas Vitlemas (p. 96). Fiona Barnet buvo gabenama ir į "Bohemijos giraitę" Kalifornijoje, kur ją prigirdė narkotikų ir išprievartavo Billis Grehemas, garsusis pamokslininkas, prezidento Ričardo Niksono draugas ir tai vyko "rožinių burbuliukų" kambaryje (Ten pat, p. 98). Viename iš Fionos piešinių vaizduojama "Dagon" statula didžiuliame požeminiame 6-7 aukštų pastate Holsworthy bazėje. Tokia pat statula ir pirmame branduolinio reaktoriaus Lucas Heights aukšte. Šis objektas kaip ir Pine Gap - ČŽV nuosavybė, kur buvo vykdomas "Jason" projektas (Ten pat, p. 103). Slaptoje šventykloje po BoysTown koplyčia vyko aukojimai Molochui, kuriuos vykdė Leonas Petrauskas (Ten pat, p. 103). Aukojimai vyko ir Kurnelle, naftos perdirbimo įmonėje (Caltex Oil Refinery) (Ten pat, p. 109). Fionos auklėtoja pedofilų tinkle buvusi Veronika (vadinamoji Grand Dame) pati tapo ritualinės žmogžudystės auka ant altoriaus Švč. M. Marijos katedroje Sidnėjuje (Ten pat, p. 111). Kai Fionai buvo 15 metų, ji buvo išprievartauta aktoriaus Bruce Spence Baterso merijoje. Ją` taip pat prievartavo aktorius John Bell kartu su Entoniu Kidmanu jos 15 - os metų gimtadienio išvakarėse. Ji buvo liudininkė Regina-Coeli katedroje Bewerli-Hilse vykusių pedofilų susibūrimų (Ten pat, p. 121). Fionai Barnett teko stebėti žiaurias susidorojamo su neįtikusiais sektai asmenimis scenas: kai jai buvo 6 metai jai teko matyti kaip kultas vieno "išdaviko" kiekvieną iš keturių galūnių pririšo grandinėmis prie transporto priemonių, kurios nuvažiavo skirtingomis kryptimis. Vyras iš pradžių rėkė, o paskui sprogo į gabalus. Fionai buvo 9 metai kai ji tapo daugybės žmogžudysčių liudininke "Caltex" naftos perdirbimo gamykloje Kurnellyje, kur su grupe vaikų stebėjo kaip gyvi vaikai metami gamyklos deginimo įrenginį (https://exploringrealhistory.blogspot.com/2020/05/part-8-eyes-wide-openritual-abuse-in.html; https://fionabarnettblog.files.wordpress.com/2019/10/2nd-ed.-eyes-wide-open-book-7th-october-2019.pdf). Leiboristų partijos politikui Kim Beazley vadovaujant, būdama šešerių metų, buvo įtraukta į pedofilų orgijas parlamento rūmuose Kanberoje, kur ją išprievartavo tuometinis ministras pirmininkas Gough Whitlam, generalinis prokuroras Lionel Murphy ir generalinis gubernatorius John Kerr. Tos pačios ekskursijos metu būsimasis ministras pirmininkas Bobas Hawke'as išprievartavo ją netoli Kanberos, o buvęs prezidentas Richardas Nixonas - JAV ir CŽV karinio lėktuve Fairbairne, pagrindiniame Australijos kariniame oro uoste. Į JAV tos kelionės metu ji buvo gabenama medinėje dėžėje. Kelionės metu ją išprievartavo Tedas Turneris per Disneilende surengtą pedofilų vakarėlį (https://assets.website-files.com/5b53d84645c6a350274a79a0/5d5d48bfbbbfb93959214b6a_eyes-wide-open-_fiona-barnett_first-edition_august-2019%20(1).pdf). Kai Fionai buvo 9 metai, ji matė kaip Antony Kidmanas Sidnėjaus universiteto Didžiojoje salėje MacLaurin salėje vadovavo ritualiniam berniuko nužudymui. Nicole Kidman buvo 11 metų ir dalyvavo, sėdėdama pirmoje eilėje, šios žmogžudystės metu. Tai buvo ritualinė žmogžudystė "Ordo Templis Orientis" apeigų metu. Įvairiose masonų šventyklose, įskaitant Antony Kidmano namų ložę, esančią Šiaurės Sidnėjuje, Fionai buvo atliekami liuciferistiniai pedofiliniai ritualai (https://assets.website-files.com/5b53d84645c6a350274a79a0/5d5d48bfbbbfb93959214b6a_eyes-wide-open-_fiona-barnett_first-edition_august-2019%20(1).pdf). Pasak Steve McMurray Antonis Kidmanas ir jo brolis mokėsi jėzuitų mokykloje Sidnėjuje, Švento Aloyzo koledže. Baigęs mokyklą Antony brolis toliau siekė "dvasinės" išsilavinimo pusės ir nusprendė tapti jėzuitu. Kidmanų šeimoje katalikybė išliko stipri. Jie lankė Šiaurės Sidnėjuje esančią jėzuitų bažnyčią "Star of The Sea", o jų šeimos kunigas buvo tėvas Paulas Colemanas. P. Colemanas taip pat vadovavo Nicole Kidman ir Keitho Urbano santuokai 2006 m. Įdomu, kad Nicole palaiko ryšius su jėzuitais, nors yra susijusi su Scientologijos bažnyčia - su CŽV ir MKULTRA susijusiu kultu. Nicole Kidman vaidino 1999 m. Kubriko filme "Plačiai užmerktos akys" ("Eyes Wide Shut"), kuriame pasakojama apie elitinį sekso kultą, užsiimantį satanistiniais ritualais. Filme atliekami ritualai atitinka išgyvenusiųjų ir liudininkų užfiksuotus aprašymus. "Belvoir Street Theatre" 2008 m. buvo pastatytas spektaklis "The Pillowman". Tai buvo pjesė apie žiaurų ir sadistišką vaikų žudymą ir žalojimą, kurį vykdė psichopatas žudikas. A. Kidmanas aukojo spektakliui (https://archive.li/SU25Z#selection-591.0-1213.10; https://fionabarnettblog.files.wordpress.com/2019/10/2nd-ed.-eyes-wide-open-book-7th-october-2019.pdf). Fionos pasitraukimas iš Sidnėjuje veikiančio Liuciferio kulto juos įklampino į keblią padėtį - Grand Dame negalima nužudyti. Paskutinį kartą Fionai bandyta rimtai pakenkti Bond universitete, kai dėl labai gerų studijų rezultatų jai buvo švietėsi puiki psichologo karjera. Taip todėl, kad Fiona atskleidė Bondo universiteto dangstomą prekybos vaikais sekso tikslais tinklą. 2016 m. Bond universiteto teismo psichologijos ir kriminologijos dėstytojas Polas Vilsonas (Paul Wilson) buvo nuteistas ir įkalintas už pedofiliją. Bond universiteto nusikalstamas elgesys buvo paskutinis lašas, kuris paskatino Fioną viešai prabilti apie mano vaikų išnaudojimą. Tai ją paskatino pateikti skundą dėl Sidnėjuje registruoto psichologo Antony Kidmano Naujojo Pietų Velso psichologų tarybai. Kidmanas mirė per kelias savaites nuo jos pranešimo prieš jį. Vėliau su Fiona susisiekė kitos Antony Kidmano prievartavimo, kankinimų ir neetiškos hipnozės aukos. Daugelis iš šių aukų buvo parduotos per Hillsongo bažnyčią, kurią įkūrė įkūrė pedofilas Frenkas Hiustonas. Fionai buvo atliktos MK-ULTRA procedūros Sidnėjaus universiteto miestelyje. Šiuos nusikaltimus vykdė Sidnėjaus universiteto Chemijos, Medicinos, Odontologijos ir Psichologijos fakultetų darbuotojai ir absolventai. Dauguma pagrindinių nusikaltėlių kartu mokėsi Sidnėjaus universitete tuo metu, kai Sidnėjaus universitetas buvo MK-ULTRA tyrimų centras ir nacionalinė OTO ("Ordo Templis Orientis") būstinė. Valdžios institucijos, kurios turėtų remti aukas, pasak Fionos Barnett tik sabotavo jos bylą. Dabartinė Australijos karališkoji komisija dėl prievartos prieš vaikus yra dar vienas to pavyzdys - šiai komisijai liudijusios VIP prekybos vaikais aukos galiausiai tapo taikiniais, kad būtų nutildytos. Su Fiona susisiekė šimtai prievartos prieš vaikus aukų. Paaiškėjo, kad James Wood vadovaujama Karališkoji komisija nuslėpė pranešimus apie prekybą vaikais, susijusią su "Hillsong" bažnyčia, Antonijumi Kidmanu, Daruk Boys namais, "Costellos" berniukų viešnamiu Kings Cross, teisėjais, advokatais, katalikų bažnyčiomis, vaikų dienos centrais ir Naujojo Pietų Velso policijos pareigūnais. Tai nestebina, turint omenyje, kad nukentėjusysis Dynas Henris (Dean Henry) ir kiti asmenys komisarą James Wood įvardijo kaip tos pačios pedofilų grupuotės narį (https://assets.website-files.com/5b53d84645c6a350274a79a0/5d5d48bfbbbfb93959214b6a_eyes-wide-open-_fiona-barnett_first-edition_august-2019%20(1).pdf). Jau buvo minėta, kad Fiona Barnett gavo Grand Dame titulą, o Rosalind Croucher (Fionos straipsnio rašymo metu buvusi Australijos žmogaus teisių komisijos pirmininke) norėjo Grand Dame pareigų sau, todėl po Patricijos Anos Konlon mirties Rozalinda Kročer siekė atkeršyti ir 1985 m. suorganizavo Bathursto rotušės gimtadienio liuciferistinį renginį, kurio metu ją ant altoriaus išprievartavo aktorius Briusas Spensas (Bruce Spence). Per ritualą scenoje buvo rituališkai nužudyta visiškai nėščia veisėja ir jos negimęs kūdikis bei maždaug 10 vaikų grupė. Visas šlykštus renginys baigėsi pedofilų orgija, kurios metu Rosalind Croucher šlapinosi jai į burną. Kai tai įvyko, Fionai buvo 16 metų (https://assets.website-files.com/5b53d84645c6a350274a79a0/5d5d48bfbbbfb93959214b6a_eyes-wide-open-_fiona-barnett_first-edition_august-2019%20(1).pdf). Fiona Barnett buvo paskelbta Grand Dame, tačiau savo įpėdine pasirinko ankstesnė Grand Dame, kurią ji pažinojo kaip Veroniką, o kaip nustatė jos tyrėjas Stivas Makmerėjus (Steve McMurray) tai buvo Patricija Ana Konlon (Patricia Anne Conlon, gimusi Carden). Grande Dame vaidmuo didžiulis: kai iliuminatų vaikas progresuoja trys žmonės prižiūri jo programavimą - tarp jų Didžioji Motina, Didžioji Dama ir Programuotojas... Illuminatai turi metodą nužudyti Grande Dame ir perduoti jos dvasinę galią kitai. Viktorijos pasitraukimo iš gyvenimo apeigos vyko Sidnėjaus miesto katedroje, kur buvo buvo pilna aukštų pareigūnų, politikų, pramogų pasaulio atstovų ir kunigų, įskaitant kardinolą Džordžą Pelą (George Pell). Antony Kidmanas 1984 m. spalio 27 d. savo namuose surengtame vakarėlyje po filmavimo išliejo ant Fionos savo pyktį (už tai, kad Grand Dame pasirinkta, o ne jos dukra Nicole) - John Bell ir Antony Kidman ją išprievartavo, o po to vos ne nuskandino baseine. Kitą rytą Kidamanas ją daužė, o Nicole Kidman tai stebėjo. Tai pirmasis įvykis, kuris paskatino Fioną palikti kultą. Antrasis - jau minėtas Rosalinda Croucher smurtinis užpuolimas Bathurste, o trečiasis - kai vieno ritualo metu pasirodė "Šviesos žmogus". Tai įvyko Fionos teigimu arba Regina Coeli, arba Šventojo Jono Bosko bažnyčioje. Kultas tikrus besimeldžiančius krikščionis vadindavo "žiburiais" ("šviesuliais") bei rengdavo pasitarimus, kuriuose kurdavo strategijas, kaip išstumti šiuos "šviesulius", nes jų krikščioniškas nusiteikimas ir malda dvasiškai trikdė kulto ritualų galią ir poveikį. Didelėse katalikų bažnyčiose paprastai būna antrasis altorius po viešuoju altoriumi požeminėje kriptoje. Šį kartą ant altoriaus veidu į viršų gulėjo kūdikis, o jo galva buvo nukreipta į Fionos dešinę pusę. Ji pakėlė apeiginį peilį, kai staiga kambarį užliejo balta šviesa. Kulto nariai nėrė po suolais, rėkė, užsikimšdami ausis, nagais draskydami grindis ir norėdami pabėgti. "Fiona, - iš šviesos pasigirdo balsas, - ar nori tai daryti? Ne!" - išrėkė ji ir numetė peilį. "Jėzau, padėk!!!" - sušuko ji ir pabėgo. Po to vyko liuciferistinio kulto teismo - vadinamosios Didžiosios tarybos (Grande council) posėdis Sidnėjaus universiteto Maklaurino salėje. Fiona buvo pakviesta pasisakyti dėl pasitraukimo iš kulto. Dėl jos pasitraukimo kultas atsidūrė keblioje padėtyje: jie negalėjo tiesiog pakeisti Grande Dame ar ją paprasčiausiai nužudyti, nes ji turėjo savo noru atiduoti gyvybę, o Fiona to nenorėjo. Be to, vis dar buvo "nacionalinis turtas", kaip sakė Gittingeris, į kurį Australijos ir JAV vyriausybės investavo daugybę milijonų. Jos koziris buvo incidentas su "Šviesos žmogumi". Ji metė Didžiosios tarybos nariams iššūkį: "Jūs visą gyvenimą man sakėte, kad Liuciferis yra galingiausia būtybė! O taip? Tai kas gi tai buvo?!!! Kas buvo tas rūsyje?! Tyla. Kol neatsakysit į mano klausimą, - parodžiau į lubas, - aš esu su Juo!" Atsakymo jie taip ir nepateikė (https://exploringrealhistory.blogspot.com/2020/05/part-8-eyes-wide-openritual-abuse-in.html; https://fionabarnettblog.files.wordpress.com/2019/10/2nd-ed.-eyes-wide-open-book-7th-october-2019.pdf). 2006 - 2007 m. Fiona pradėjo lankyti Bondo universiteto psichologijos aspirantūros studijas. 2009 - 2010 m. ji tęsė psichologijos studijas (https://www.docdroid.net/redQsCu/fiona-barnett-operation-timeline-final-pdf). Tačiau kaip minėta kultui priklausantys Universiteto dėstytojai - teismo psichologijos dėstytojos Katarina Fritzon ir Rebeka Doley bei kiti - ėmėsi pastangų užkirsti kelią jos studijoms ir taip sužlugdė jos psichologo karjerą, nepaisant puikių mokslo rezultatų (https://cathyfox.wordpress.com/2018/07/28/witness-statement-by-fiona-barnett/). Tiesa, internete teko rasti ir tų, kurie abejoja visu šiuo Fionos Barnett pasakojimu. Jie net abejoja dėl to ar Holowczakai iš tiesų buvo jos gyvenime, ar ji ištekėjusi, ar turi dukrą. Anot jų "Fiona buvo apmokyta psichologinio karo, manipuliavimo taktikos, išgalvotų detalių įsiminimo didinimo, vaidybos ir kaip būti profesionalia melagė". Jie klausia: "Kodėl IQ toks svarbus iliuminatams, kaip mėgsta sakyti Fiona. Jie nori, kad tikėtumėte, jog jie gali jus pergudrauti, pergudrauti ir pergudrauti. Jie nenori, kad abejotumėte Fiona, abejotumėte ja ar netikėtumėte. Jie nori, kad būtumėte įbauginti, bijotumėte užduoti klausimą ir gėdintumėtės, jei tai padarysite, nes ji yra "auka". Jie bando sukurti armiją "daryk, kaip aš sakau" ir "daryk, kaip aš darau" asmenų, kurie kovotų jų kovose, kad galėtų užkariauti visas aukas ir suskaldyti visus už vaikus kovojančius advokatus" (https://www.docdroid.net/redQsCu/fiona-barnett-operation-timeline-final-pdf). Atidžiau žvilgterėję į čia trumpai pristatytą šio kritiško asmens argumentaciją, pamatytumėm, kad ji plaukia iš žmogaus, kuris save ir panašiai kaip jis mąstančius laiko tikraisiais kovotojais su pedofilais, o Fioną, panašu, slaptųjų tarnybų atstove. Tačiau tokio tipo abejonės nerimtos: Fionos Barnett liudijimas Karališkajai komisijai 2013 buvo visiškai viešas, užfiksuotas daugelio televizijos ir radijo bei spaudos organų bei internetinių portalų. Neįmanoma patikėti, kad Fiona Barnett būtų galėjusi išgalvoti ar kaip nors suklastoti savo tapatybę. 

3. Informacija apie įprastinio Leono Petrausko gyvenimo faktus iš Fionos Barnett liudijimų

Kokius Leono Petrausko gyvenimo faktus be odiozinio satanizmo ir seksualinės prievartos bei pedofilijos, galima sužinoti iš pačios Fionos Barnett liudijimų bei jos tyrėjų pateiktos informacijos? "Nepriklausoma dokumentinio filmo komanda" pasak Fionos Barnett išsiaiškino vyro, kurį jai ir jos broliams ir seserims buvo liepta vadinti "daktaru Marku", tapatybę. Barnett teigia, kad Leonas Petrauskas "buvo įvaikintas Lietuvos operos žvaigždės sūnus ir žaidė krepšinį už Lietuvą". Dar prideda, kad jos močiutė "buvo lietuvė ir draugavo su Petrausku" (nors, sprendžiant iš jos aprašymo, ji - lenkė). Fiona Barnett teigia, kad jos tyrimų grupė ("dokumentų komanda") "gavo Petrausko šeimos nuotraukų albumų, pasų ir nacių dokumentų kopijas" (Abuse survivor Fiona Barnett: The 'Candy Girl' By Fiona Barnett | 13 October 2015 // https://independentaustralia.net/life/life-display/fiona-barnett--candy-girl,8248). Su Fiona Barnett dirbantis Steve McMurray teigia, kad Leonas Petrauskas mokėsi pas jėzuitus ir buvo susijęs su jėzuitais Papua Naujojoje Indonezijoje. Taip pat jis buvo Vokietijos ir Lietuvos kariuomenės karininkas (MK-ULTRA in Australia: Part 5 - MK-NAOMI and Dr Petrauskas // https://www.projectmillstone.com.au/research/mk-ultra-in-australia-part-5-mk-naomi-and-dr-petrauskas). Aprašydama satanistinio kulto apeigas, vykusias įvairiose masonų ložėse (įskaitant Kidmano ložę, esančią Šiaurės Sidnėjuje) ir daugybėje Romos katalikų bažnyčių, įskaitant Engadino berniukų miestelį, Šv. Jono Bosko bažnyčią, Regina Coeli memorialinę bažnyčią Beverli Hilse ir medinę katalikų bažnyčią, buvusią į rytus nuo Engadino traukinių stoties bei kitur, kurių metu buvo žudomi kūdikiai, teigia, kad joms vadovavo jėzuitas Leonas Petrauskas (https://fionabarnettblog.files.wordpress.com/2019/10/2nd-ed.-eyes-wide-open-book-7th-october-2019.pdf). Galiausiai Fiona Barnett drožia tiesiai: "Petrauskas mokėsi jėzuitų mokykloje. Jėzuitai yra liuciferiečiai, praktikuojantys ritualines žmogžudystes ir vaikų prievartavimą. [žinoma, tai tik antikatalikiškų štampų atspindys]. Dėl jėzuitų išsilavinimo Leonas Petrauskas Sutherlando grafystės katalikų vyskupijoje ėmėsi vyriausiojo luciferiečių kunigo vaidmens. Būdamas jėzuitų vyriausiasis kunigas, Leonas Petrauskas vadovavo Liuciferio apeigoms, vykdytoms šiose katalikų bažnyčiose: Regina Coli bažnyčioje, Beverli Hilse, Sutherland Shire [...], BoysTown koplyčioje Engadine, Sutherland Shire, Jono Bosko bažnyčioje, esančioje priešais Engadine BoysTown (Fiona Barnett Connections Between CIA Child Trafficking, Ritual Abuse & MK-ULTRA Mind Control ON AUGUST 2, 2018 // https://assets.website-iles.com/5b53d84645c6a350274a79a0/5d5d48bfbbbfb93959214b6a_eyes-wide-open-_fiona-barnett_first-edition_august-2019%20(1).pdf). Be kita ko F. Barnett ir jos tyrėjai žino, kad ta operos žvaigždė buvo Kipras Petrauskas ir kad po karo sovietų valdžios jis buvo labai respektuojamas (Barnett Fiona. Eyes Wide Open. - 2019 // https://assets.website-files.com/5b53d84645c6a350274a79a0/5d5d48bfbbbfb93959214b6a_eyes-wide-open-_fiona-barnett_first-edition_august-2019%20(1).pdf , p. 215).

Su Fiona Barnett dirbantis Steve McMurray teigia, kad Leonas Petrauskas esą buvo nacių daktaras, turėjęs patvirtintų ryšių su MK-ULTRA, MK-NAOMI, žvalgyba ir okultizmu. Per Tarptautinę pabėgėlių organizaciją pabėgo į Australiją, kur dirbo vidaus ligų gydytoju. Pasak Steve McMurray IRO buvo saugus prieglobstis Europos fašistams, kuriuos vėliau užverbavo Vakarų žvalgyba. Netrukus po pabėgimo iš Europos Leonas užmezgė ryšius su Teosofijos draugija (MK-ULTRA in Australia: Part 5 - MK-NAOMI and Dr Petrauskas // https://www.projectmillstone.com.au/research/mk-ultra-in-australia-part-5-mk-naomi-and-dr-petrauskas). Dokumentų komanda gavo Petrausko šeimos nuotraukų albumų, pasų ir nacių dokumentų kopijas. Šie dokumentai įrodo, kad jis buvo nacių gydytojas (https://independentaustralia.net/life/life-display/fiona-barnett--candy-girl,8248). Pasak Fionos Barnett Leonas Petrauskas buvo artimas jos "lietuvės močiutės Helen Holowczak bendražygis. Kaip ir Holovčakams, Petrauskui prieglobstį suteikė Tarptautinė pabėgėlių organizacija. Iš tikrųjų IRO kurį laiką Europoje jį įdarbino mediku" (https://assets.website-iles.com/5b53d84645c6a350274a79a0/5d5d48bfbbbfb93959214b6a_eyes-wide-open-_fiona-barnett_first-edition_august-2019%20(1).pdf).

Pasak Fionos Barnett Leonas Petrauskas dirbo nacių kontroliuojamose ligoninėse, kuriose daugiausia dėmesio buvo skiriama eugenikai. Jo dukra Krista Petrauskas paskolino Fionos tyrėjui Steve'ui McMurray'ui peržiūrėti savo tėvo nacių laikotarpio dokumentų originalus. Leono šeima pripažino, kad jis tarnavo Luftvafėje, siekdamas pabėgti iš karo zonos. Vėliau jis dezertyravo iš Vokietijos kariuomenės ir per Tarptautinę Pabėgėlių organizaciją (International Refugee Organisation - IRO) pabėgo į Australiją. Rekomendacijoje (1948 m. balandžio 30 d.), pasirašytoje "Dr. T. Maavere", teigiama, kad Leonas Petrauskas 1947 - 1948 m. dirbo Tarptautinės pabėgėlių organizacijos (International Refugee Organisation) Medicinos departamente Liudvigsburgo perkėlimo centre. Rekomendacijos autorius pridūrė: "Aš jį pažįstu kaip sąžiningą patikimiausią ir darbščiausią vidaus ligų gydytoją ir labai jį rekomenduoju" (Barnett Fiona. Eyes Wide Open. - 2019 // https://assets.website-files.com/5b53d84645c6a350274a79a0/5d5d48bfbbbfb93959214b6a_eyes-wide-open-_fiona-barnett_first-edition_august-2019%20(1).pdf , p. 214 - 215). F. Barnett įsitikinimu IRO buvo prieglobstis Europos naciams, kuriuos vėliau užverbavo Vakarų žvalgybos organizacijos, kurios, įskaitant ASIO.317 Australijos žvalgybos agentūrą, buvo įsitikinusios, kad Leonas Petrauskas buvo nacis, antraip jos nebūtų jo įsileidusios. Fiona Barnett, kaip jau buvo minėta, žino, jog po karo Leono tėvas Kipras Petrauskas sovietų valdžios buvo labai vertinamas, užėmė aukštas pareigas ir tuo remdamasi daro išvadą, kad Leonas Petrauskas buvo "lojalus komunistas, o ne nacionalsocialistas" ir anot jos "Leonas Petrauskas ir jo bendrininkai greičiausiai buvo dvigubi Sovietų Rusijos šnipai" (Ten pat, p. 215). Žinoma, tai liudija kaip atsargiai reikia vertinti F. Barnett kategoriškus, ankstesniuose jos straipsniuose išsakytus teiginius apie Petrauską kaip "nacių nusikaltėlį", nors, žinant L. Petrausko vėlesnį angažavimąsi teosofijai, negalima atmesti jo simpatijų nacizmui. Pasak F. Barnett kai operacijos "Matchbox" metu 1949 m. Leonas Petrauskas buvo užverbuotas Australijos, Zigas (gydytojas, su kuriuo jis vėliau dirbo Papua Naujojoje Gvinėjoje) nupirko jam namą, kad padėtų įsikurti. Nacionalinio archyvo dokumentai patvirtina, kad Leonas Petrauskas iš pradžių dirbo Sidnėjaus Concordo karinėje ligoninėje (Ten pat, p. 205).

Taigi reikia pasakyti, jog Barnett pateikia tikrus Leono Petrausko gyvenimo faktus - tai, kad jis buvo Lietuvos operos žvaigždės sūnus, studijavo Lietuvoje mediciną, gavo teisę verstis gydytojo praktika, buvo žymus Lietuvos krepšininkas, 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, ten dirbo kaip gydytojas ("nacių gydytojas"), paskui emigravo į Australiją, kur vėlgi dirbo kaip gydytojas, gyveno Sidnėjaus priemiestyje Engadine, 10 metų praleido Papua-Naujojoje Gvinėjoje. Toks tikrų faktų pasitelkimas leistų su pasitikėjimu priimti ir kitą Fionos Barnett tyrėjų faktą, kad jis mokėsi jėzuitų mokykloje. Galima spėti, kad tai buvo Kauno jėzuitų gimnazija. Tai įmanoma, nes ši gimnazija tarpukaryje garsėjo kaip elitinė, o Kipras Petrauskas be abejo priklausė to meto muzikiniam elitui.

4. Fionos Barnett liudijimai apie Leono Petrausko seksualinius nusikaltimus, satanizmą (liuciferizmą) ir veiklą MK-Ultra projekto rėmuose

Pasak Fionos Barnett jos pirmasis proto kontrolės vykdytojas, nacių daktaras Leonas Petrauskas, buvo susijęs su daktaru Hariu Beiliu (Dr. Harry Richard Bailey), gyveno Engadine, Naujojo Pietų Velso valstijoje, ir Fionos išnaudojimo metu vadovavo vietiniam medicinos centrui (https://archive.li/dMhjR#selection-591.0-909.179). Petrauskas dirbo Engadino medicinos centre, esančiame Boronia Ave ir Old Princess Highway kampe. Fionai Engadine viena paklausta apie Petrauską moteris papasakojo, kad ji yra dar viena daktaro Petrausko, kuris nukreipė ją gydyti giliu miegu pas Harį Beilį į liūdnai pagarsėjusią Čelsfordo privačią ligoninę, kuri, kaip pranešama, yra susijusi su neetiškais daktaro Ewano Camerono elektrošoko eksperimentais, auka. Dr. Petrauskas mokėsi Sidnėjaus universitete tuo pačiu metu kaip ir kitas pasak Fionos Barnett pagrindinis nusikaltėlis, daktaras Antonis Kidmanas (https://independentaustralia.net/life/life-display/fiona-barnett--candy-girl,8248). Barnett teigimu Poitrė ir Helena Holovčakai atidavė ją nacionaliniam prekybos vaikais sekso tikslais tinklui, kai ji buvo ikimokyklinio amžiaus. Nusikaltėliai prievartavo ją iki jos 15-o gimtadienio. Į šį ratą įėjo ir vietinis Engadino bendrosios praktikos gydytojas, vardu "daktaras Markas", t. y. Leonas Petrauskas. Nusikaltimai buvo vykdomi Engadine BoysTown koplyčioje ir kitur. Prisimena kaip būdama 8 metų prievartavimo metu užduso. Prarado sąmonę ir atsibudo Sutherlando ligoninėje. Jos burną dengė deguonies kaukė. Slaugytoja parodė jai į moterį, kurią pristatė kaip jos mamą, nors iš tiesų tai buvo Engadino policininko žmona. Daktaras Markas melavo ligoninės personalui apie jos tapatybę ir įtikino juos atiduoti mane jo globai (https://independentaustralia.net/life/life-display/trapped-inside-australias-vast-child-abuse-network-part-1,6460). Fiona teigia, kad 1977 m. buvo nuvežta į Waterfall Consumptive Cemetery (Garrawarra). Ten buvo ir daktaras Petrauskas. Į žemėje esančią kriptą, kurioje būta suirusio kūno rituao dalyviai nuleido Fioną ant mirusiojo kūno. Ten buvo 6 žmonės, apsirengę chalatais ir giedojo. Ji buvo nuoga. Tai buvo atgimimo ceremonija. Ji teigia, kad jai pritrūko deguonies ir ji beveik mirė, o atsibudo Sutherlando ligoninės skubios pagalbos skyriuje. Ten buvo raudonplaukė Petrausko meilužė (https://www.docdroid.net/redQsCu/fiona-barnett-operation-timeline-final-pdf). Fiona teigia, kad 1983 m. tunelyje po Engadine Boys' Dr. Leonas Petrauskas ir jo dukra atliko ritualinį abortą ir paaukojo Baalui kūdikį (https://www.google.com/search?q=Leonas+Petrauskas+Australia+Engadine&oq=Leonas+Petrauskas+Australia+Engadine&aqs=chrome..69i57j33i160l2.16832j0j15&sourceid=chrome&ie=UTF-8). Viename savo piešinių Fiona pavaizdavo Leono Petrausko (kurį visi vadino Marku) jai atliekamą abortą BoysTown koplyčioje Engadine (Ритуальное насилие и контроль над сознанием: сатанизм в современном мире. Сборник публикаций на тему: сатанизм и ритуальное насилие как инструмент контроля над сознанием. Перевод с английского. Составитель и переводчик Сергей Мальцев. - 2016 г., p. 103). Piešinyje vaizduojama slapta šventyklos koplyčia. Tai aukojimo Baalui scena. Aborto metu išimtas kūdikio kūnas buvo dedamas į indą, kuriame (ar jis pats) yra satanistų stabas virš ugnies (Ten pat, p. 103). Fiona prisimena ir kitą savo gyvenimo epizodą, susijusį su Leonu Petrausku. Kai jai buvo 8 metai Petrauskas ją į pasiėmė į nusikaltimo vietą Kurnello pliaže (Kurnell Beach). Ten jis susitiko su Australijos premjeru Paul Keating [be abejo, būsimuoju premjeru, nes kai Fionai buvo 8 metai (1977 m.) šis asmuo tikrai nebuvo premjeru], kuris išprievartavo ir užmušė 5 metų vaiką ir supanikavęs užkasė jį negiliai smėlyje. Petrauską iškvietė, kad jis pašalintų nusikaltimo pėdsakus. Petrauskas įsakė jai iškasti kūną (Ten pat, p. 119). Dokumentinio filmo komandos tyrėjai apklausė ir moterį, kuri asistavo daktarui Petrauskui, kai jis Fionai darė abortą. Fiona sakosi buvusi liudininkė kai ta pati moteris nuošaliame Kurnelio paplūdimyje suviliojo, apnuodijo ir nužudė jauną banglentininką vyrą. Fiona Barnett teigimu ji matė kaip daktaras Petrauskas klastojo medicininius dokumentus, kad pridengtų nusikaltimus, įskaitant žmogžudystes (https://independentaustralia.net/life/life-display/fiona-barnett--candy-girl,8248). Fionos Barnett teigimu būtent Leonas Petrauskas nutarė, kad jos tariamas senelis Peter daugiau neturi teisės jos liesti, prievartauti. Pasak Fionos jėzuitas Leonas Petrauskas vadovavo ritualams, kurių metu dievams Molochas (Molechas), Baalas, Dagonas, Imhotepas, Horas, Anubis, Totas, Izidė ir kitiems (Liuciferis buvo jų visų valdovas), buvo aukojami (žudomi) kūdikiai ir suaugusieji [kalbos apie pagoniškiems dievams aukojančius jėzuitus be abejo yra tik antikatalikiškų štampų atspindys]. Šios apeigos vykdavo pasak Barnett nacionalinio parko krūmynų žemėje, supančioje Sutherlando grafystę, slaptuose rūsiuose, masonų ložėse (įskaitant Kidmano ložę, esančią Šiaurės Sidnėjuje) ir daugybėje katalikų bažnyčių, įskaitant Engadino berniukų miestelį, Švento Jono Bosko bažnyčią, Regina Coeli memorialinę bažnyčią Beverli Hilse ir medinę katalikų bažnyčią, buvusią į rytus nuo Engadino traukinių stoties. Būdama 8 metų dalyvavo atgimimo ceremonijoje apleistose Garrawarra kapinėse prie Waterfall, į pietus nuo Engadino. Ji buvo paguldyta ant pūvančio lavono su uždengtu dangčiu. Buvo giedamos giesmės iš Mirusiųjų knygos. Apeigose dalyvavo ir L. Petrauskas. Būdama 8 metų Fiona Barnett buvo liudininkė kaip Leonas Petrauskas Kurnelio paplūdimyje užmaskavo Australijos politiko (būsimojo premjero) Paul Keating nusikaltimą kai šis išprievartavo ir nužudė 5 metų berniuką, o supanikavęs paprašė Petrausko pagalbos. Petrauskas liepė iškasti berniuko kūną ir išrašė mirties liudijimą, kad berniukas apsinuodijo mėlynuoju aštuonkoju. Būdama 9 metų matė kaip Leono dukra Krista Petrauskas į krūmus paplūdimyje netoli Kurnelio suviliojo garbanotą šviesiaplaukį banglentininką, jį apnuodijo, o vakare kultas paplūdimyje rituališkai jį nužudė - sukapojo kuolu ir sudegino gyvą. Fionos teigimu po Holsworty karine baze egzistuoja didžiulė urvų sistema. Pasak jos šioje urvų sistemoje yra daugybė ritualinių vietų ir altorių, stovi didelė bronzinė Baalo statula, po kuria esančioje jaučio statuloje yra krosnis, kuri kaitina Baalo rankose esantį dubenį su aliejumi. Kai Fionai buvo 14 metų, Leonas Petrauskas pasak jos atliko jai abortą, padedamas savo dukros Kristos (lietuviškuose šaltiniuose ji vadinama Kristina), kurią apmokė dirbti slaugytoja. Fionos vaisių jie įdėjo į minėtą dubenį su aliejumi. 1985 m. spalio 6 d. Bathursto miesto rotušėje (kai Bathurste vyko automobilių lenktynės, sutapusios su Australijos sporto legendos ir televizijos komentatoriaus Richie Benaud gimtadieniu) Rosalind Croucher organizavo liuciferistinį ritualą. Leonas Petrauskas nusivežė į renginį ir ją bei vieną berniuką vardu Tomas. Jis buvo dar vienu "išrinktuoju" ir mokėsi Regina Coeli mokykloje Beverli Hilse. Renginio, kuris buvo Liuciferio juodosios mišios, metu vyko ritualinis nėščios moters vaisiaus išėmimas ir jos kūdikio paskerdimas bei išdalijimas kaip komunija. Petrauskas liepė Fionai nueiti į sceną. Jis buvo liepta valgyti pūvančią žiurkę. Po to minios akivaizdoje Bruce Spence ją išprievartavo ant altoriaus. Jai teko stebėti kaip scenoje buvo išrikiuota grupė nuogų, užhipnotizuotų vaikų. Spensas nukirto jiems galvas samurajaus kardu, o minia įsisiautėjo į pašėlusią kruviną orgiją. Kimas Beazley laikė nukirstą mergaitės galvą ir šypsojosi: "Imkite ir valgykite". Po to Rosalinda Croucher daugybę kartų vartojo prieš ją elektrošoką, kol galiausiai Petrauskas pareikalavo tai baigti ("Ji [Fiona] yra vyriausybės nuosavybė! Turėsi didelių nemalonumų!") (https://exploringrealhistory.blogspot.com/2020/05/part-8-eyes-wide-openritual-abuse-in.html). Fionos teigimu ji dalyvavo liuciferiškose apeigose nacionalinio parko krūmynuose, supančiuose Sutherlando grafystę, paslėptuose rūsiuose, masonų ložėse (įskaitant Kidmano ložę, esančią 317 Pacific Highway, Šiaurės Sidnėjuje) ir daugybėje katalikų bažnyčių. Šiems ritualams, kurių metu kūdikiai, vaikai ir suaugusieji buvo žudomi savo dievų, įskaitant Molochą / Molechą, Baalą, Dagoną, Imhotepą, Horą, Anubį, Totą ir Izidę, garbei, vadovavo jėzuitas Leonas Petrauskas (https://fionabarnettblog.files.wordpress.com/2019/10/2nd-ed.-eyes-wide-open-book-7th-october-2019.pdf). Be kita ko, Fiona Barnett teigė, kad Leonas Petrauskas kilęs ar kildinamas iš Rotschildų - Barnett Fiona. Eyes Wide Open. - 2019 // https://assets.website-files.com/5b53d84645c6a350274a79a0/5d5d48bfbbbfb93959214b6a_eyes-wide-open-_fiona-barnett_first-edition_august-2019%20(1).pdf. Pasak Fionos dėl savo jėzuitinio išsilavinimo Leonas Petrauskas Sutherlando grafystės katalikų vyskupijoje ėmėsi vyriausiojo luciferiečių kunigo vaidmens. Anot Fionos Barnett Petrauskas vadovavo liuciferistinėms apeigoms, vykdytoms šiose katalikų bažnyčiose: Regina Coli bažnyčioje, Beverli Hilse, Sutherland Shire (kuri buvo padovanota JAV kariuomenės ir glaudžiai susijusi su ja), BoysTown koplyčioje Engadine, Jono Bosko bažnyčioje priešais Engadine BoysTown. Kitos svarbiausios katalikiškos liuciferiečių ritualų vietos buvo: Jokūbo koplyčia, esanti Sidnėjaus universiteto miestelyje, katedra Sidnėjaus mieste (https://assets.website-files.com/5b53d84645c6a350274a79a0/5d5d48bfbbbfb93959214b6a_eyes-wide-open-_fiona-barnett_first-edition_august-2019%20(1).pdf). Viena Engadino gyventoja 2015 m. pasakojo, kad daktaras Petrauskas ją nukreipė gydyti giliu miegu pas Harį Beilį į liūdnai pagarsėjusią Čelsfordo privačią ligoninę, kuri, kaip pranešama, yra susijusi su neetiškais daktaro Ewano Camerono elektrošoko eksperimentais Kanadoje, auka (https://independentaustralia.net/life/life-display/fiona-barnett--candy-girl,8248). Minrėtos Engadino gyventojos partnerio teigimu Engadino medicinos centre buvo vykdomi eksperimentai su vaikais. Pasak Fionos Petrauskas ją supažindino su daktaru Antoniu Kidmanu (Dr. Antony Kidman), susijusį su ČŽV. 1984 m. jos teigimu Petrauskas ją pristatė į Kidmano namus, kur ją seksualiai ir fiziškai išnaudojo Kidmanas ir garsus Šekspyro dramaturgas ir aktorius. Petrauskas, Kidmanas ir Bailey šeštojo dešimtmečio pabaigoje dirbo Sidnėjaus universitete ir visi trys buvo pagrindiniai Australijos MKULTRA operacijų dalyviai (https://archive.li/dMhjR#selection-591.0-909.179). Anot Steve McMurray dr. Leonas Petrauskas turėjo patvirtintų ryšių su MK-ULTRA, MK-NAOMI, žvalgyba ir okultizmu. Jis buvo susijęs su jėzuitais Papua Naujojoje Indonezijoje. Netrukus po pabėgimo iš Europos Leonas užmezgė ryšius su Teosofijos draugija. Taip pat buvo įsitraukęs į Naujųjų australų kultūros asociacijos (NACA) veiklą, kuri buvo įkurta siekiant padėti naujai atvykusiems Europos imigrantams įsitvirtinti Australijos gyvenime. Adyar salėje dažnai vykdavo jos renginiai, o ši salė priklausė Teosofijos draugijai. Adyar salėje taip pat veikė Pronacių, Racionalistų asociacija ir judėjimas "Pirmoji Australija", kuriam vadovavo P. R. Stephensonas, Aleisterio Crowley bendražygis. Dr. Leonas Petrauskas 1949 m. Adyar salėje skaitė paskaitą NACA. Ankstesnis NACA viceprezidentas buvo vienas svarbiausių Teosofijos draugijos narių. Dar prieš Fionai Barnet (Fiona Barnett) sužinant, kad "daktaras Markas" yra daktaro Petrausko slapyvardis, ji teigė, kad jis užsiminė, jog naudojosi mėlynojo žiedinio aštuonkojo sukeliamos ligos priedanga, kad pasiaiškintų dėl buvusio Australijos ministro pirmininko Kurnelio paplūdimyje nužudyto vaiko mirties. Šiam autoriui išsiaiškinus tikrąją daktaro Markso tapatybę, paaiškėjo, kad Petrauskas buvo atogrąžų medicinos ekspertas ir net parašė studiją apie apsinuodijimo kūgio žuvies įgėlimu poveikį vaikui, būdamas Papua Naujojoje Gvinėjoje. Petrauskas baigė tropinės medicinos studijas Sidnėjaus universitete tuo metu, kai ten studijavo daktaras Antonis Kidmanas. Pasak Steve McMurray iš Australijos nacionalinio archyvo gautuose dokumentuose patvirtinama, kad daktaras Leonas Petrauskas, prieš pradėdamas studijuoti Australijos Ramiojo vandenyno administravimo mokykloje (ASOPA), dirbo Sidnėjaus Concord karinėje ligoninėje. ASOPA buvo glaudžiai susijusi su ankstyvosiomis Australijos žvalgybos operacijomis. 1949 m. Tautų Sandraugos tyrimų tarnybos (CIS) dokumente L. Petrauskas įvardijamas kaip išlaikęs saugumo patikrinimą dėl galimybės įsidarbinti Papua Naujojoje Gvinėjoje. Šiame dokumente taip pat minimas žmogus vardu "E. Traubas", kuris labai galimas dalykas yra daktaras Erichas Traubas, buvęs nacių biologinių ginklų projektų vadovas. Ar tai operacijos "Paperclip" biologinių ginklų ekspertas Erichas Traubas, klausia Steve McMurray? E. Traubas buvo užverbuotas Didžiosios Britanijos žvalgybos 1948 m. per operaciją "Paperclip", per kurią buvo užverbuoti mažiausiai 127 nacių mokslininkai, įskaitant cheminio ir biologinio ginklo ekspertus, kad užimtų pareigas Australijos karinėse laboratorijose. Kaip minėta, atrodo, kad Petrauskas, būdamas Papua Naujojoje Gvinėjoje, kartu su Vincentu Zigu ir daktaru Careltonu Gajduseku iš Fort Detriko vykdė biologinio ginklo tyrimus. Traubas nuo 1949 m. dirbo Fort Detrike. Makfarlanas Burnetas (Macfarlane Burnet), Australijoje vadovavęs Zigo ir Gajduseko lauko darbams Papua Naujojoje Gvinėjoje, 1949 m. pasinaudojo Traubo tyrimais. Įdomu, kad buvusio CŽV ir MK-ULTRA įkūrėjo Gregory Batesono žmona Margaret Mead dėkoja Leonui Petrauskui savo 1956 m. išleistos knygos "Nauji gyvenimai seniems", kurioje pristatomi tyrimai Papua Naujojoje Gvinėjoje, pratarmėje. Minėtas Burnetas buvo atviras eugenikas, siūlęs sumažinti pasaulio gyventojų skaičių milijardais. Iš 2003 m. paskelbtų Gynybos departamento dokumentų matyti, kad jis pasisakė už prevencinį biologinį karą prieš Azijos šalis, kad jų gyventojų skaičius nekeltų grėsmės Australijai. Burnetas buvo susijęs su Australijos išsaugojimo fondu (ACF), nes buvo artimas CSIRO darbuotojo Francio Noble'o Ratklifo, kuris Džuliano Hakslio įtakoje įsteigė ACF, draugas. 1957 m. Burnetas kartu su daktaru Džozefu Smadeliu iš Fort Detriko pasiekė, kad į Papua Naująją Gvinėją būtų išsiųstas karinį išsilavinimą turintis daktaras Kareltonas Gajdusekas ištirti Kuru viruso, kurį atrado daktaras Vincentas Zigas. Zigas gyveno viename name su hipnoprogramuotoju daktaru Leonu Petrausku, ir jie buvo artimiausi draugai. Gajduseko tyrimus Papua Naujojoje Gvinėjoje finansavo JAV kariuomenė pagal sutartį "Karinės reikšmės infekcinių ligų kontrolės lauko tyrimai", susijusią su moksliniais tyrimais Fort Detrike. Viruso mėginius jis nusiuntė į Nacionalinį sveikatos institutą Bethesdoje, Merilande, kuris tuo metu buvo visų JAV biologinio ginklo tyrimų centras. Taigi, 1959 m. Gajdusekas, Zigas ir Petrauskas kartu dirbo Papua Naujojoje Gvinėjoje. 1957 m. Zigasas susitiko su karo psichologu ir MK-ULTRA daktaru Aleksu Sinkleriu, kuris buvo daktaro Viljamo Sarganto globotinis. Sinkleris buvo išsiųstas į Gvinėją tirti psichologinio Kuru poveikio. Vėliau Papua Naujosios Gvinėjos mokslo draugijoje jis skaitė kalbą "Prievartinė indoktrinacija". Sinkleris buvo susijęs su EKT ir DST smegenų plovimo metodais ir rėmė MK-ULTRA daktarą Harį Beilį. Vėliau Sinkleris buvo įsitraukęs į karinę PSYOP prieš Papua Naujosios Gvinėjos piliečius, pad užtikrintų jų paramą Australijos dalyvavimui šioje šalyje. Gajdusekas kaip ir daktaras Petrauskas pasirodė esąs pedofilas po to, kai keli iš 50 Papua Naujosios Gvinėjos vaikų, kuriuos jis parsivežė į JAV, apkaltino jį seksualine prievarta. Burnetas glaudžiai bendradarbiavo su CSIRO ir kartu su kolegomis iš šios organizacijos sukūrė biologinį ginklą "Myxoma". 1963 m. L. G. H. Hakslis tarpininkavo sudarant sutartį su Fordo fondu dėl 200 000 JAV dolerių finansavimo, skirto daugiausia Ramiojo vandenyno reikalų tyrimų mokyklai, kuri daug dėmesio skyrė Papua Naujajai Gvinėjai. Viljamas Stanneris (William Stanner) tuo metu vadovavo šiai mokyklai ir buvo aktyviai įsitraukęs į Ramiojo vandenyno studijas, nes dirbo Mokslinių tyrimų ir civilinių reikalų direktorate (DORCA), kuris vėliau peraugo į Australijos Ramiojo vandenyno administravimo mokyklą (ASOPA). ASOPA buvo pagrindinė institucija, atsakinga už mokslinių tyrimų Papua Naujojoje Gvinėjoje palengvinimą, o Vinas Zigasas čia įgijo išsilavinimą (https://www.projectmillstone.com.au/research/mk-ultra-in-australia-part-5-mk-naomi-and-dr-petrauskas). Buvęs JAV kariuomenės vyriausiasis psichologas Polas Ekmanas (Paul Ekman) septintojo dešimtmečio pabaigoje dirbo kartu su Vakarų Australijos universitetu (UWA) Papua Naujojoje Gvinėjoje ginkluotos antropologijos srityje. Tuo metu UWA buvo MKULTRA tyrimų centras, o profesorius Ronaldas Taftas (Ronald Taft) panašiuose tyrimuose naudojo CŽV pinigus. Ekmano tyrimai buvo skirti tai pačiai genčiai, kuriai savo tyrimus, susijusius su MKNAOMI, sutelkė daktaras Leonas Petrauskas, daktaras Vinas Zigas ir daktaras Careltonas Gadjusekas (https://archive.li/vvwvE#selection-591.0-1747.646). Sidnėjaus universitetas buvo MK-ULTRA tyrimų centras ir nacionalinė OTO ("Ordo Templis Orientis") būstinė. Daktaras Leonas Petrauskas 1957 m. baigė tropinės medicinos studijas, o daktaras Antonis Kidmanas (Antony Kidman) tais metais įstojo į universitetą. Kidmanas ir Telfordas Konlonas kartu baigė antrąjį chemijos kursą 1959 m. gruodį, tais pačiais metais, kai būsimoji Konlono žmona Patricija Ana Karden (Patricia Anne Carden) baigė trečiąjį anglų kalbos kursą. Aktorius Johnas Bellas (kuris išprievartavo Fioną kartu su Kidman) 1962 m. taip pat baigė Sidnėjaus universitetą. Rosalind Croucher taip pat studijavo Sidnėjaus universitete. Fionos verbavimą MK-ULTRA laboratorine žiurke pradėjo jos prievartautojas Leonas Petrauskas, kuris buvo jūros gyvių nuodų ekspertas ir apie tai skelbė straipsnius Papua Naujojoje Gvinėjoje. Petrauskas mokėsi Australijos Ramiojo vandenyno administravimo mokykloje (ASOPA), kuri atsirado iš Sidnėjaus universiteto Antropologijos fakulteto. ASOPA buvo priedanga MK-ULTRA veiklai, ginkluotai antropologijai ir MK-NAOMI biologinio ginklo tyrimams, vykdomiems Papua Naujojoje Gvinėjoje. MK-NAOMI gavo CŽV finansavimą per MK-ULTRA 13, 30 ir 50 paprojektį. Dokumentai rodo, kad Papua Gvinėjoje Petrauskas dirbo kartu su žymiais MK-ULTRA verbuotais asmenimis, įskaitant Margaret Mead ir A. Hitlerio vyriausiąjį biologinių ginklų mokslininką Erichą Traubą. [...]. Antony Kidmanas ir Leonas Petrauskas buvo artimi daktaro Harry Bailey, kurį MK-ULTRA vykdytojas Ewanas Cameronas mokė gilaus miego metodų, bendradarbiai. CŽV finansavo Bailio MK-ULTRA gilaus miego projektą liūdnai pagarsėjusioje privačioje Čelmsfordo ligoninėje Sidnėjuje. Čelsforde Fionai buvo taikomos MK-ULTRA procedūros, kurias atliko Harry Bailey, dalyvaujant Kidman ir Petrauskui. Fiona, būdama 5 metų, jos teigimu buvo pristatyta prieš komisiją Leono Petrausko Engadino namų svetainėje. Komisiją sudarė sudarė Johnas Gittingeris, Antony Kidmanas ir Grande Dame Patricia Anne Conlon. Ten Gittingeris pažadėjo padaryti ją ypatinga. Iškart po to Gittingeris Holsvorty karinėje bazėje jai atliko visą eilę testų ir priėmė į MK-ULTRA programą, remdamasis jos aukštu IQ, kūrybiškumu, fizine jėga ir ištverme, mėlynakės blondinės bruožais, kraujo linija ir intuicija (https://cathyfox.wordpress.com/2018/07/28/witness-statement-by-fiona-barnett/).

Panašu, kad Leonas Petrauskas priklausė liuciferistų Didžiajai tarybai (Grande Council) kaip ir A. Kidmanas (Barnett Fiona. Eyes Wide Open. - 2019 // https://assets.website-files.com/5b53d84645c6a350274a79a0/5d5d48bfbbbfb93959214b6a_eyes-wide-open-_fiona-barnett_first-edition_august-2019%20(1).pdf , p. 233). 

Leono Petrausko dukra Krista Petrauskas taip pat buvo įsitraukusi į tamsų ezoterinį pasaulį: priklausė Teosofijos draugijai, buvo glaudžiai susijusi su AMORC rozenkreucerių ordinu, masonų liuciferistų grupe. AMORC neretai buvo laikomas sovietų priedanga. Krista buvo susijusi su KGB šnipu Džimu Kernsu (Jim Cairns) ir jo meiluže marksiste Junie Morosi, kuri dirbo CŽV. Jim Cairns buvo žymus leiboristų partijos narys ir marksistas, Australijoje pradėjęs kontrkultūrą (Barnett Fiona. Eyes Wide Open. - 2019 // https://assets.website-files.com/5b53d84645c6a350274a79a0/5d5d48bfbbbfb93959214b6a_eyes-wide-open-_fiona-barnett_first-edition_august-2019%20(1).pdf , p. 216). Krista Petrauskas taip pat susijusi su Kundalini praktikuojančiu Satjanandos jogos ašramu, esančiu Berovroje, NSW centrinėje pakrantėje. Pasak F Barnett iškart po to, kai buvo nufilmuotas jos dokumentinis filmas "Candy Girl" ir buvo susisiekta su Krista Petrauskas, ji informavo McGarry. Po to, kai Fiona Barnett išsamiai aprašė Kristos nusikaltimus Naujojo Pietų Velso policijai, ji ir McGarry ištrynė savo socialinių tinklų paskyras, pardavė savo nekilnojamąjį turtą ir dingo (Ten pat, p. 238).

Pasak Barnett slavai karo nusikaltėliai, kuriems buvo suteiktas prieglobstis Australijoje, susibūrė, kad čia, Australijoje slapta praktikuotų nacistinį liuciferizmą. Ilgainiui šių liuciferiečių pabėgėlių pedofilų palikuonys bendradarbiavo su jau egzistuojančiomis liuciferiečių dinastijomis, tokiomis kaip Kidmanai, Konlonai, Overtonai, Haksliai, Kardenai ir Kumpstonai. Sodomija jų yra vadinama "jaunystės fontanu" ir manoma, kad ji perduoda vaiko jaunystę prievartaujančiam suaugusiajam (https://cathyfox.wordpress.com/2018/07/28/witness-statement-by-fiona-barnett/). Liuciferizmas organizuotas pagal hierarchinę struktūrą, kuri miglotai primena kastų sistemą. Pačioje viršūnėje yra 13 šeimų dinastijų, įskaitant Rotšildus ir Didžiosios Britanijos karališkąją šeimą. Juos kultas pripažįsta kaip pusdievius. Žemiau yra maždaug 300 Liuciferio kraujo linijų, kurių intelekto koeficientas paprastai būna aukštas. Žemiau šios grupės yra paprasti žmonės, kurie niekada negali pasiekti aukštesnio statuso, nes neturi pageidaujamos kraujo linijos. Tai atsitiktinės grupės, sudarytos pagal tautybę, seksualinę orientaciją, priklausomybę gaujoms (pav. baikerių gaujos). Būtent iš šių linijų sekta gauna "veisėjų" - moterų, kurios verčiamos gimdyti neregistruotus kūdikius aukojimui ir prekybai seksu. Mes vadiname šias žemiausio lygio maitintojus "padugnių gaujos". Jų elgesys paprastai būna barbariškas ir reikalauja nuolatinio valdymo, kad jos neatskleistų kulto. Vaikų prievartavimas, kankinimas ir žudymas dėl įvairių priežasčių yra įprastai praktikuojami liuciferistų sektoje: Šie veiksmai yra nusistovėjusios tradicijos, kuriomis, kaip manoma, siekiama nuraminti Liuciferį. Be to, tikima, kad seksualinė prievarta prieš vaikus suteikia taip besielgiančiam žmogui galios. Liuciferizmo pasekėjai mokomi raganavimo, astralinės projekcijos ir psichinio manipuliavimo fizinėmis stichijomis. Vaikų, kurie kaip aiškėja po patikrinimo ir toliau turi etinių prieštaravimų, sąmonė disasocijuojama, t. y. suskaidoma [čia svarbu pažymėti, kad Iliuminatų (liuciferistų] sektos [kulto, Ordino] nariai auklėjami kaip ypatingi žmonės, bet tuo pat metu jie yra ir kankinami, mušami, seksualiai išnaudojami, jų sąmone manipuliuojami, taigi, kai jie dabar teigia, kad jie buvo MK-Ultra projekto, seksualinio išnaudojimo ir kankinimų aukos, reikia nepamirši, kad jie buvo ir kulto nariai, kuriems buvo diegiamas jų išskirtinumo likusios žmonijos dalies atžvilgiu suvokimas. Pedofilija, satanistiški ritualai, prekyba vaikais ir jų prievartavimas bei žudymas tai neatsiejama iliuminatų (liuciferistų) Ordino veiklos dalis, o taip pat tai, kas reikalinga Vakarų slaptosioms tarnyboms, siekiančioms iš vaikų pasigaminti savo elitinę kariuomenę bei išbandyti sąmonės kontrolės technologijas, reikalingas visos žmonijos pavergimui. Visas šio reiškinio komplikuotumas tame, kad kulto nariams ir kankinimų bei prievartos aukoms buvo taikomi amneziją sukeliantys metodai - elektrošokas, centrifugos, mušimas, kankinimai, hipnozė ir pan.] (https://assets.website-files.com/5b53d84645c6a350274a79a0/5d5d48bfbbbfb93959214b6a_eyes-wide-open-_fiona-barnett_first-edition_august-2019%20(1).pdf). Barnett akcentuoja liuciferizmo ryšį su CŽV projektu "MK-ULTRA". Daugelyje Australijos ligoninių, universitetų ir mokslinių tyrimų įstaigų XX a. 7 - 8-ame dešimtmečiuose buvo vykdomi MK-ULTRA paprojekčiai. MK-ULTRA veikla Australijoje atsirado dėl 1951 m. Australijos ir JAV sudaryto karinio saugumo susitarimo. Pagal šį susitarimą 1952 m. buvo įsteigta Australijos atominės energijos komisija, o ta pati JAV bendrovė pastatė du daugiaaukščius požeminius CŽV tyrimų objektus: Lucas Heights (1958 m.) ir Pine Gap (1967 m.). Sidnėjaus universitetas tapo Australijos MK-ULTRA tyrimų centru. MK-ULTRA universitetinius tyrimus Australijoje pradėjo CŽV psichiatras ir hipnozės ekspertas Martinas Orne'as. 1960 m. M. Orne'as Sidnėjaus universitete dviejų mėnesių paskaitų metu vykdė MK-ULTRA 84 paprojektį pavadinimu "Požiūrio formavimas, sprendimų matricos". 84 paprojektį finansavo JAV karinių oro pajėgų mokslinių tyrimų biuras. Martino Orno vizitą Sidnėjaus universitete rėmė USEFA (Jungtinių Valstijų švietimo fondas Australijoje) ir Fulbraito stipendijų ir paskaitų programos Australijos skyrius. Fulbraito programa buvo CŽV schema, skirta MK-ULTRA mokslininkams verbuoti ir mokyti bei MK-ULTRA know-how skleisti. Hipnozės ekspertas ir prisipažinęs CŽV agentas Džordžas Estabrooksas kartą pasigyrė: Tai ne mokslinė fantastika... Aš tai padariau. 84 paprojekčio tikslas - nustatyti ar užhipnotizuoti žmonės imtųsi pavojingų ir žalingų veiksmų, kurių kitu atveju nedarytų. Pradedant 84-uoju paprojekčiu, Sidnėjaus universitetas septintojo dešimtmečio pradžioje tapo pagrindiniu MK-ULTRA hipnozės tyrimų centru. Psichologijos profesorius Džonas Sutklifas (John Sutcliffe) vadovavo tyrimų grupei, kuriai priklausė kitas psichologijos profesorius Alfredas Gordonas Hameris (Alfred Gordon Hammer) ir psichologijos studentai Frederikas Evansas (Frederick Evans), Piteris Šehanas (Peter Sheehan), Kempbelas Peris (Campbell Perry) ir Vendė Volker (Wendy Walker). Visi šie tyrėjai vėliau svariai prisidėjo prie MK-ULTRA hipnozės tyrimų. Dauguma jų taip pat vėliau dirbo Klaidingos atminties fondo valdyboje - CŽV struktūroje, kurią įkūrė MK-ULTRA vykdytojai ir pedofilai, siekdami diskredituoti aukų pasakojimus apie CŽV prekybą vaikais, ritualinę prievartą ir MK-ULTRA proto kontrolę. Džono Sutklifo (John Sutcliffe) tyrime buvo svarstoma, ar daugybinis asmenybės sutrikimas kyla dėl hipnozinės sugestijos ir ar "polinkio į daugybinę asmenybę laipsniai nusako hipnotizuojamumo laipsnius". MK-ULTRA proto kontrolė buvo susijusi su neetiškos hipnozės taikymu, siekiant disasocijuoti protą ir sukelti daugybinį asmenybės sutrikimą (arba DID). 1963 m. Frederikas Evansas gavo CŽV Fulbraito stipendiją tęsti hipnozės tyrimus Harvarde kartu su Martinu Ornu. Prie jų prisijungė studentai Peteris Sheehanas ir Campbellas Perry. 1961 m. Vendė Torn (Wendy Thorn), 1960 m. Sidnėjaus universitete apsigynusi disertaciją apie posthipnotinę amneziją, gavo Australijos nacionalinio universiteto (ANU) doktorantūros stipendiją placebo efekto tyrimams. Tais pačiais metais ji APS pristatė pranešimą "Hipnozė ir įtaiga". Savo 1962 m. ANU disertacijoje Thorn pažymi, kad "šiam tyrimui taip pat būtų labai daug ko pritrūkę be profesoriaus H. J. Eysencko suteiktos informacijos, patarimų ir medžiagos". Hansas Eysenckas tuo metu buvo MK-ULTRA 111 paprojekčio direktorius. 1963-1964 m. Vendė Torn (Wendy Thorn) dalyvavo hipnozės tyrimuose kartu su MK-ULTRA 84 subprojekto daktaru Frederiku Evansu (Dr. Frederick Evans). Šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose daugelyje pirmaujančių Australijos universitetų dėstytojai ir studentai dalyvavo CŽV MK-ULTRA programoje, įskaitant Australijos nacionalinį universitetą, La Trobe ir Vakarų Australijos universitetą. Dauguma Australijos psichologų draugijos (APS), mūsų psichologus atestuojančios organizacijos, pirmininkų dalyvavo neetiškuose MK-ULTRA tyrimuose. Tarp jų buvo Alfredas Hammeris, pirmininkavęs APS šeštajame dešimtmetyje, kai prasidėjo MK-ULTRA, ir pirmasis Bondo universiteto psichologijos profesorius Bobas Montgomeris, kuris septintajame dešimtmetyje Melburno La Trobos universitete atliko neetiškus eksperimentus, kurių dalyviai buvo visam laikui traumuoti. La Trobe universiteto dėstytojas Garis Dorsetas (Gary Dorsett) parašė straipsnį "Virti ledinukai ir pleistrai". Jame jis pasisakė už pedofilijos legalizavimą. Leonardas G. H. Hakslis (Leonard G. H. Huxley) 1960-1967 m. ėjo ANU vicekanclerio pareigas. Leonardas Džordžas Holdenas Hakslis (Leonard George Holden Huxley) buvo USEFA valdybos narys tuo metu, kai ji prižiūrėjo, kad Fulbraito paskaitos būtų suteiktos Martinui Ornui. Hakslis buvo paskirtas valdybos nariu 1960 m. laikotarpiu ir taip pat buvo CSIRO (Sandraugos mokslinių ir pramoninių tyrimų organizacijos, kuri taip pat vykdė MK-ULTRA tyrimus) valdybos narys.[...]. Richardas Casey padėjo įkurti ASIO ir ASIS, o 1959 m. padėjo užtikrinti USEFA finansavimą. ASOPA įkūrė su Leiboristų partija susijęs Alfredas Konlonas (Alfred Conlon), dirbęs britų žvalgybai. Alfredas Konlonas į ASOPA įdarbino antropologę Camillą Wedgewood. Camilla Wedgewood turėjo ryšių su britų žvalgyba ir dirbo Sidnėjaus universitete. Alfredas Conlonas taip pat paskyrė CŽV agentą Johną Kerrą (taip pat Fionos Barnett prievartautoją) ASOPA direktoriumi. Australijos ministras pirmininkas Gough Whitlam (dar vienas Fionos prievartautojas) paskyrė savo draugą John Kerr Australijos generalgubernatoriumi. Alfredo Konlono sūnus Telfordas ne tik studijavo su Antoniu Kidmanu Sidnėjaus universitete, bet vėliau jie kartu paskelbė mokslinių straipsnių. Telfordas Konlonas vedė Patriciją Aną Karden (Patricia Anne Carden) - vėliau Ordino Grand Dame, Fionai Barnett žinomą Veronikos vardu. Patricijos Anos Konlon ryšiai su žvalgybos agentūromis ir jos vaidmuo CŽV projekte MK-ULTRA akivaizdūs. Patricijos Anos Konlon kaip liuciferistų Ordino Didžiosios ponios (Grand Dame) vaidmuo buvo prižiūrėti vaikų atranką ir mokymą. Šis mokymas apėmė ezoterines žinias ir įgūdžius, taip pat buvo taikomi traumomis pagrįsti proto kontrolės metodai. Patricia Ann Conlon lengvai perėjo dirbti į CŽV, kur padėjo atrinkti ir mokyti MK-ULTRA aukų vaikus. Patricia Anne Conlon buvo viešai pripažinta kaip novatoriška feministė ir komunistė, dirbusi leiboristų partijos pedofilui Neville'iui Wranui. MK-ULTRA siautėjo Saskačevano universitete, kai Patricia Ann ten gavo socialinių mokslų stipendiją. Profesoriai Humphrey Osmondas ir Abraomas Hofferis buvo du didžiausi MK-ULTRA vykdytojų vardai po Aldouso Huxley. Rokerfelerių asociacija finansavo Osmondo ir Hofferio adrenochromo tyrimus. Adrenochromo yra traumuotų ritualinių žmogžudysčių aukų kraujyje. MK-ULTRA metodai apėmė kankinimus, fizinį smurtą, seksualinę prievartą, narkotikų vartojimą, elektrošoką ir neetišką hipnozę. Minčių kontrolės aspektai daugiausia buvo naudojami Sidnėjaus universiteto laboratorijose, Holsvorčio karinėje bazėje, "Lucas Heights" branduoliniame reaktoriuje ir "Pine Gap". Holsvorthy karinė bazė yra į pietus nuo Sidnėjaus, netoli Barnett senelių namų Engadine. Holsvorčio kariuomenės bazė yra greta Lucas Heights branduolinio reaktoriaus, dabar vadinamo ANSTOW (Australijos branduolinio mokslo ir technologijų organizacija). Lucas Heights branduolinis reaktorius yra 20 aukštų požeminis mokslinių tyrimų objektas, požeminiu tuneliu sujungtas su kitu (7 aukštų) požeminiu mokslinių tyrimų objektu Holsvorčio karinėje bazėje. Šiose laboratorijose surinkti duomenys ir medžiaga buvo pristatomi į pagrindinį Australijos CŽV ir JAV kariuomenės požeminį objektą Pine Gap. Holsvorčio ir Lukaso aukštumose buvo įrengtos požeminės patalpos, skirtos Liuciferio ritualams ir jų senovinės dievybės Dagono garbinimui. Visi aukščiausi Australijos kariuomenės vadovai buvo liuciferiečiai. Dauguma Sidnėjaus universiteto darbuotojų buvo liuciferiečiai. MK-ULTRA eksperimentai ir galutinio tikslo procedūros buvo atliekamos naudojant vaikus kaip laboratorines žiurkes. Šių vaikų aukų šaltinis buvo Liuciferio kovenos [liuciferistų Ordino organizaciniai vienetai], įvairūs kultai, "BoysTown" namai, Daruko berniukų namai, vyriausybiniai ir bažnyčios valdomi nepilnamečių sulaikymo centrai, vaikų apsaugos tarnybos, globos įstaigos, policijos areštinės, katalikų bažnyčios, vaikų prostitucijos viešnamiai. Kai kurie vaikai buvo pagrobti iš gatvių. Kiti vaikai buvo specialiai auginami kaip laboratorinės žiurkės. Vaikai buvo kankinami, prievartaujami ir žudomi vardan nacionalinio saugumo, Australijos ir Jungtinių Valstijų vyriausybėms žinant ir palaiminus. Galutinis MK-ULTRA tikslas buvo sukurti superkareivius. Šiam tikslui jie naudojo vaikus kareivius, užverbuotus į "Delta" specialiąsias operacijas. Delta sudaro MK-ULTRA aukos. Delta mokymai apėmė psichinio karo mokymus. Šeštajame dešimtmetyje CŽV finansavo Džono Lilio (John Lilly) pojūčių deprivacijos tanko sukūrimą ir jo smegenų bangų bei pakitusių sąmonės būsenų tyrimus. Savo knygoje "Programavimas ir metaprogramavimas žmogaus biokompiuteryje" ("Programming and Metaprogramming in the Human Biocomputer") J. Lilly paaiškino, kaip galima užprogramuoti vaikus MK-ULTRA būdu, naudojant LSD ir jo sensorinės deprivacijos tanką. Iš tiesų patys svarbiausi MK-ULTRA programavimo lygiai (t. y. Alfa, Beta, Delta, Omega ir Teta) yra nustatomi per LSD keliones pojūčių deprivacijos patalpoje. Smegenys natūraliai skyla į penkias disasociacines būsenas, todėl yra penki pagrindiniai skyriai. XX a. šeštajame dešimtmetyje CŽV tuo pat metu finansavo Roberto Monro (Robert Monroe) vadinamosios "Vartų patirties" arba pusrutulių sinchronizacijos, kūrimą. Tai paprastai vadinama astraline projekcija. Laikraščiuose ir kariuomenės dokumentuose rašoma, kad JAV kariuomenė siuntė kareivius pas Monro mokytis "Vartų proceso". Išviešintame 1983 m. birželio 9 d. dokumente, adresuotame JAV kariuomenės operatyvinės grupės vadui Fort Meade pulkininkui leitenantui Wayne'ui M. McDonnellui, aprašoma tarpdimensinės astralinės projekcijos, kuria užsiima kariuomenė, fizika. Majoras Luisas J. Vestas (Louis J. West) koordinavo MK-ULTRA eksperimentus UCLA. Šiuose eksperimentuose, apie kuriuos rašoma pagrindiniuose laikraščiuose ir žurnaluose, įskaitant "Psychology Today" (1974 m.), buvo naudojamas vaikų autizmą sąlygojantis  fizinis smurtas ir elektrošokas per įelektrintas metalines grindis. Tyrimų centras buvo požeminėje karinėje bazėje, esančioje netoli Dulsės, Naujosios Meksikos valstijoje. Buvo manipuliuojama įvairiais hipnotiniais, farmakologiniais ir jutiminiais aplinkos kintamaisiais, o eksperimentinės tiriamųjų reakcijos nepertraukiamai fiksuojamos kiekybiškai. Lilly'io jutimų deprivacijos kamera buvo derinama su "Gateway Process" (liet. "Vartų procesas"), kad būtų ugdomi MK-ULTRA aukų psichiniai gebėjimai ir būtų galima užsiimti ekstremaliomis tarpdimensinėmis astralinėmis kelionėmis, apimančiomis kontaktus ir bendravimą su tarpdimensinėmis būtybėmis. Kandidatams į "Gateway Process" reikėjo aukšto intelekto, vaizduotės ir kūrybiškumo, t. y. būtent tokių savybių, kokias Fionoje Barnett įžvelgė CŽV psichologas Džonas Gittingeris. 2016 m. Sirijos atstovas Jungtinėse Tautose du kartus viešai pareiškė, kad ISIS pajėgos ginkluotos genetiškai modifikuotais superkareiviais, kuriuos pagamino ir tiekė JAV. Jie panašūs į superkareivius, sukurtus Pine Gap ir Dulce prieš 45 metus. Taigi prekyba vaikais vykdoma kaip viena integruota pasaulinė operacija (https://assets.website-files.com/5b53d84645c6a350274a79a0/5d5d48bfbbbfb93959214b6a_eyes-wide-open-_fiona-barnett_first-edition_august-2019%20(1).pdf). 

Intelekto analizės svarba MK-ULTRA atrankos proceso kontekste didžiulė. Iš aštuonių galimų primityvaus temperamento derinių ir 12 būdų kaip kiekvienas derinys gali išsivystyti, buvo sudarytos 96 etaloninės grupės. Kiekviena etaloninė grupė yra vieno iš trijų reagavimo į stresą stilių ir vieno iš keturių informacijos apdorojimo būdų derinys. Toks 3 x 4 x 8 veiksnių išdėstymas leidžia sukurti 4096 asmenybės derinius. Naudojant PAS galima apskaičiuoti daugiau kaip 1,7 mln. skirtingų asmenybės derinių. Šis skaičius patvirtina hipotezę, kad a) PAS yra daugialypės asmenybės programavimo receptas ir b) PAS paaiškina masines asmenybės susiskaldymo sistemas, apie kurias "daugialypės asmenybės" aukos ir terapeutai praneša jau dešimtmečius. Johno Gittingerio mokymų dėka CŽV žvalgai nustato pagrindinį taikinio asmenybės tipą. Moksleiviai tyliai stebimi pagal rezultatus nacionaliniuose konkursuose, internetinėse matematikos ir gamtos mokslų programose ir dalyvavimą gabiųjų ugdymo atostogų stovyklose. Kai gabūs gamtos mokslams mokiniai baigia mokyklą, jie prisijungia prie tikrosios JASON grupės, sudarytos iš elitinių mokslininkų, kurie tęsia nacių palikimą giliai po žeme esančiose karinėse patalpose, dirbdami prie visiškai slaptų projektų, susijusių su antigravitacija, žvaigždžių vartais, plazminiais ginklais, hadronų kolaideriais ir transhumanizmu - draudžiamu žmonių, gyvūnų ir ateivių medžiagų maišymu, siekiant sukurti geriausią vakciną ir genetiškai pakeisti žmogaus DNR (https://fionabarnettblog.files.wordpress.com/2019/10/2nd-ed.-eyes-wide-open-book-7th-october-2019.pdf). Taigi būtent tokioje prievartinių sąmonės kontrolę turinčių garantuotų metodų taikymo terpėje panašu ir veikė gydytojas Leonas Petrauskas.

5. Įrodymai apie seksualinio ir ritualinio pobūdžio nusikaltimus, vykusius Fionos Barnett minimose Naujojo Pietų Velso vietovėse

Šie Fionos Barnett pateikti seksualinės prievartos prieš vaikus (pedofilijos) ir suaugusius, jų kankinimo bei ritualinės prievartos (satanizmo ar liuciferizmo) praktikavimo atvejai nėra tik jos liudijimai. Kai kuriose iš Barnett minimose institucijose ir vietovėse dirbę kunigai jau yra nuteisti arba kaltinami teismuose, ir dar daugiau Fionos Barnett tekstuose pristatytų politikų, kunigų, policininkų ir kitokių profesijų žmonių bei institucijų yra kaltinami kitų asmenų, kurie mini tas pačias Naujojo Pietų Velso valstijos pedofilijos, seksualinės ir ritualinės (satanistinės) prievartos bei sąmonės kontrolės metodų taikymo vietos ir ir daugelį kitų.

Tai visų pirma šv. Stanislovo koledžas Bathurste (St Stanislaus' College, Bathurst). Pasak Vikipedijos tai nepriklausoma Romos katalikų vidurinė dieninė ir internatinė berniukų mokykla, įsikūrusi Bathurste, už 200 km į vakarus nuo Sidnėjaus. Įkurta 1867 m., o nuo 1889 m. jai vadovauja Misijų kongregacijos (vincentiečių) kunigai ir broliai. Kolegija yra seniausia katalikiška berniukų internatinė mokykla Australijoje. Čia veikia 6 namai (internatai). 2007 m. buvusiems kunigams, kapelionams ir mokytojams pradėtas tyrimas dėl įtariamo vaikų seksualinio išnaudojimo, kad mokykloje nuo 1960-ųjų iki 1990-ųjų pradžios buvo seksualiai išnaudojama iki 40 berniukų. Mažiausiai keturiems su Švento Stanislovo koledžu susijusiems asmenims buvo iškeltos bylos dėl įtariamo seksualinio išnaudojimo: Brajanui Spilanui (Brian Spillane) (buvo nuteistas 2010 dėl devynių nepadoraus priekabiavimo prie trijų aštuonerių-septyniolikos metų mergaičių, kai dirbo Bathurste ir Sidnėjuje); 2012 m. buvo nuteistas devynerių metų laisvės atėmimo bausme su penkerių metų lygtinio paleidimo laikotarpiu; 2016 m. nuteistas už išpuolius prieš penkis Švento Stanislovo koledžo mokinius, kad 2015 m. jis pripažino savo kaltę dėl išpuolių prieš keturis berniukus šioje mokykloje aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, o 2016 m. Spillane'as buvo nuteistas už išpuolius prieš penkis mokinius; 2017 m. pradžioje Spillane'as buvo nuteistas už pastarąjį nusikaltimą ir iš viso atlieka 25 metų laisvės atėmimo bausmę su šešiolikos su puse metų lygtinio paleidimo laikotarpiu), Kevinui Filipsui (Kevin Phillips) (prisipažino kaltu dėl keturių kaltinimų šiurkščiu nepadoriu elgesiu su jaunesniu nei 18 metų vaiku); John Gaven (2013 m. kovo mėn. buvo pripažintas kaltu dėl šešių kaltinimų lytiniu smurtu prieš buvusius studentus); dar vienas vyras buvo apkaltintas su mokykla susijusiomis seksualinio išnaudojimo bylomis; kunigui Glenui Maiklui Humfrisui (Glenn Michael Humphreys) (2018 m. buvo nuteistas trejų su puse metų laisvės atėmimo bausme). Seksualiniai nusikaltimai prieš koledžo studentus buvo plačiai aptariami Naujojo Pietų Velso spaudoje. Džonatanas Flinas (Jonathan Flynn) pateikė savo įspūdžius iš savo studijų šiame koledže bei tų baisių žinių apie šį koledžią, kuias jam teko išgirsti Briano Spillane'o teismo procesų metu (Atspindžiai iš fronto linijos kovoje su katalikų vaikų seksualiniu išnaudojimu // https://www.abc.net.au/news/2017-03-13/reflections-from-frontline-in-the-war-on-catholic-child-abuse/8337528). Koledže J. Flynnas praleido 6 metus. Atvyko š koledžią 1975 m. 2008 m. buvęs koledžo mokinys Toras Nielsenas pradėjo kampaniją, kad B. Spillane'as būtų patrauktas atsakomybėn. Toras sukūrė interneto svetainę, pavadintą "The Catholic Cover Up" ("Katalikų dangstymas"), kurioje kaltino kunigą priekabiavus prie berniukų, kai šis atlikdavo hipnotizuojančius religinius ritualus. Jo pastangos galiausiai prisidėjo prie to, kad kai kurie nusikaltėliai būtų patraukti atsakomybėn. Pasak Flynno kartą kun. Spillane "stipriai prispaudė savo genitalijas prie mano šlaunies, aiškiai jaučiau jas per savo ir jo kelnes. Prisiminusi jo ankstesnį nerimą keliantį elgesį, stipriai jį atstūmiau". Po viso to galiausiai jis ėmė bjaurėtis katalikiška dogma; jam pasidarė pikta dėl to, kaip ji buvo pateikiama kaip faktas. Devintoje klasėje įkūrė slaptą ateistų klubą ir paragino kitus prisijungti. Spillane'as garsėjo kaip vienas religingiausių koledžo kunigų. Sakydamas Mišias ar vadovaudamas maldoms, jis visada būdavo visiškai susikaupęs, jo akys spindėdavo, o balsas būdavo įtemptas, kiekvienas žodis būdavo persmelktas visa teatrališka kunigiška jėga, kurią jis galėjo sukaupti, o rankos, laikydamos taurę, intensyviai drebėdavo. Vyresni berniukai jį apibūdino kaip žmogų, į kurį galėjai kreiptis, jei turėjai kokių nors problemų ar kentėjai namų ilgesį. Teismas atskleidė, kaip jo religinė aistra lengvai virto seksualiniu pasitenkinimu. Vieną berniuką jis išnaudojo sakydamas, kad atlieka egzorcizmą. Kitą prievartavo per grupinės maldos seansą. Visą laiką, kol jis buvo mokyklos internato auklėtinis, kunigas arba brolis, atsakingas už jo gerovę, buvo įtariamas pedofilija. Sean Rubinsztein-Dunlop 2017 m. taip pat rašė apie kunigą Spillane (Kunigas pedofilas Brianas Spillane'as įkalintas devyneriems metams už seksualinį berniukų išnaudojimą // https://www.abc.net.au/news/2017-02-16/paedophile-priest-jailed-for-nine-years/8275458). Serijiniam kunigui pedofilui pratęsta kalėjimo bausmė bent iki 2026 m. už berniukų seksualinį išnaudojimą Švento Stanislovo koledže. Pasak teisėjos R. Tupman Spillane'as piktnaudžiavo savo, kaip mokytojo ir kapeliono, pasitikėjimu ir "naudojosi religiniais ritualais, kad padidintų savo galią aukoms". Teisėja apibūdino Spillane'ą kaip "piktybiškai manipuliuojantį", sakydamas, kad buvęs kunigas bent vieną auką apsvaigino narkotikais. Apie šį kunigą pedofilą rašė Lucy Carter (Stanislovo koledžo kunigas pedofilas vaikų gyvenimą pavertė "neapsakomu pragaru // https://www.abc.net.au/news/2017-02-03/st-stanislaus-college-paedophile-priest-sentence/8238090). David Mar apibūdino Torą Nielseną (Tor Steven Nielsen), davusį pradžią tyrimas šv. Stanislovo koledže (Kunigai ir teisingumas // https://www.smh.com.au/national/priests-and-justice-20100108-lyxu.html). Toras Stivenas Nilsenas savo interneto svetainėje buvo paskelbęs niūrią savo 35 metų gyvenimo santrauką: "Šiuo metu esu nuteistas nusikaltėlis, kuriam buvo išduotas pažymėjimas, kad jis serga iliuzijomis". Prieš dvidešimt metų Nilsenas kelis semestrus mokėsi Bathursto Švento Stanislovo koledže, kur jį seksualiai išnaudojo mokytojas. Nilsenas galiausiai pasiskundė policijai. Mokytojas prisipažino ir sėdo į kalėjimą. 2007 m. jis ėmė skleisti Bathurste skrajutes apie kunigą Brian Joseph Spilane. Batursto policija pradėjo tyrimą, po kurio devyniems buvusiems Švento Stanislovo koledžo darbuotojams buvo pateikti kaltinimai seksualiniu išnaudojimu. Nilsenas prisimena kartu su keliais kitais berniukais dalyvavęs naktinėse pamaldose tėvo Spillane'o kambaryje. Charizmatiškasis mokyklos kapelionas, kuriam tuo metu buvo apie 40 metų, garsėjo dideliu atsidavimu savo tikėjimui. Toras Nielsenas pradėjo tikėti, kad buvo užhipnotizuotas ir nuodytas. Už visų savo nelaimių jis įžvelgė Katalikų Bažnyčios ranką. 2007 m. birželį savo interneto svetainėje jis paskelbė ilgą memuarų knygą "Seksualinė ir psichinė prievarta @ Saint Stanislaus College in Bathurst", kurioje pateikė daug rimtų kaltinimų prievarta kunigui Spillane. 2008 m. gegužę Spillane'as buvo tyliai suimtas ir apkaltintas 33 prievartavimo atvejais. 2008 m. rugsėjį buvusiam mokyklos direktoriui tėvui Peteriui Dwyeriui ir buvusiam bendrabučio prižiūrėtojui broliui Johnui Gavenui buvo pateikti kaltinimai dėl mokinių išnaudojimo. Gruodį buvo suimti dar trys vyrai. Vienas iš jų buvo tėvas Gregas Kūnas (Greg Cooney), buvęs mokyklos kapelionas, dabar einantis provincijolo pareigas Australijoje. Kunigui Spillane iš viso buvo pateikti 146 kaltinimai. Šiuo metu penkiems kunigams, dviem buvusiems kunigams, vienam broliui ir vienam pasauliečiui mokytojui pateikti kaltinimai dėl daugiau kaip 200 nusikaltimų, padarytų 1961-1991 m. prieš 46 vaikus. Tai: James Patrick Jennings, 75 m. vincentiečių kunigas (dabar ekskunigs); Hugh Edward Murray OAM, 79 m. buvęs kunigas; tėvas Viljamas Stenlis Irvinas, 54 m., buvęs mokyklos mokytojas; tėvas Kevinas Phillipsas, 59 m.; tėvas Philas Robsonas, 62 m.; Rick McPhillamy, 50 metų, bendrabučio viršininko padėjėjas; tėvas Peter Dwyer, 67 m.; 8 - o dešimtmečio pabaigoje buvęs mokyklos direktoriumi (jam pareikšti keliolika kaltinimų piktnaudžiavimu); brolis Johnas Gavenas, 68 m. (dirbo kaip bendrabučio prižiūrėtojas); kun. Brian Spillane, 66 m. dirbo koledže 1968-1978 m. ir buvo mokyklos disciplinos dekanas. Gavin Coote rašė apie seksualinę prievartą šv. Stanislovo koledže (Seniausia Australijos katalikiška berniukų internatinė mokykla oficialiai atsiprašys seksualinio išnaudojimo aukų // https://www.abc.net.au/news/2017-01-20/bathurst-catholic-school-to-formally-apologise-over-sexual-abuse/8197290). Seniausios Australijos katalikiškos berniukų internatinės mokyklos ("Stannies" kaip ji paprastai vadinama) vadovė daktarė Anne Wenham pažadėjo, jog mokykla oficialiai viešai atsiprašys visų buvusių mokinių, kurie buvo išnaudojami. Ji teigė, kad mokykla padarys viską, ką gali, kad suplanuotų ir surengtų, kaip ji vadina, "liūdesio ir vilties liturgiją", kuri galėtų būti vertinama kaip viešas atsiprašymas ir atleidimo siekis. Stephanie Gardiner rašė apie "serijinį prievartautoją" kun. Spillane (Australijos sekso nusikaltėliai // https://www.abc.net.au/news/2008-11-06/priest-jailed-over-child-sex-offences/196420). Peterio Bodkino apibūdinimu kun. Spillane buvo "seksualinis grobuonis" (The Daily Telegraph, 2012 m. // https://www.abc.net.au/news/2008-11-06/priest-jailed-over-child-sex-offences/196420). Vienai iš trijų jo aukų, žinomai kaip ponia M, buvo tik aštuoneri metai, kai 1980 m. Spillane'as pirmą kartą pradėjo ją seksualiai prievartauti. Teismas išgirdo, kad buvęs kunigas seksualiai prievartavo vienuolikmetę ponią P iš kaimo miestelio šiaurės vakarų Naujojo Pietų Velso valstijoje, būdamas namuose vienas su ja ir jos jaunesne seserimi. Jis laikė Mišias svetingų šeimų kambariuose, žaidė tenisą su jų vaikais ir, remiantis įrodymais, išnaudojo jų dukteris. Jis netgi imdavosi tokių manipuliacijų kaip mirusiųjų žinučių perdavinėjimo gyviesiems jų artimiesiems. Bellinda Kontominas taip pat rašė apie kun. Spillane teismo procesą (https://www.abc.net.au/news/2008-11-06/priest-jailed-over-child-sex-offences/196420): įtarimai, kad mokiniai buvo verčiami užsiimti grupiniais lytiniais santykiais ir hipnotizuojami užsiimti lytiniais santykiais su mokytojais, buvo išklausyti per buvusio mokyklos kapeliono Briano Džozefo Spilano (Brian Joseph Spillane) paleidimo už užstatą peržiūrą. Vienas buvęs šv. Stanislovo koledžo kunigas pasirašė mašinėle atspausdintą prisipažinimą, jog 1967 m. "hipnotizavo" berniukus, kad šie lytiškai santykiautų su mokytojais. Prestižinės katalikiškos berniukų Švento Stanislovo koledžo mokyklos studentai buvo hipnotizuojami, kad užsiimtų seksu su mokytojais, - vakar išgirdo teismas. Buvęs mokyklos kapelionas Brianas Spillane pripažino savo kaltę dėl 93 kaltinimų vaikų seksualiniu išnaudojimu. Džonui Geivenui (John Gaven) ir tėvui Piteriui Dvyeriui (Peter Dwyer) pateikti 32 kaltinimai dėl vaikų seksualinio išnaudojimo, o skundai prieš juos dar labiau padidina tariamą 40 kaltinimų skaičių. 2014 m. kaltinimai kunigui tėvui Glennui Humphreysui (Glenn Humphreys) dėl daugybinių seksualinių nusikaltimų, kurie, kaip įtariama, buvo įvykdyti prieš berniukus iš Švento Stanislovo koledže (Kunigui Glennui Humphreysui pateikti kaltinimai dėl Švento Stanislovo koledžo Naujajame Pietų Velse // https://www.brokenrites.org.au/drupal/node/281). Pagarsėjo kunigo Paulo Evanso iš BoysTown atvejis. Paulas Evansas, nuteistas Engadine BoysTown kunigas pedofilas, Regina Coeli įkūrėjo kunigo giminaitis. Advokatas Frederikas Džordonas Čambersas, buvęs St. Stanislauso studentas, turėjo liudyti viename iš koledžo pedofilijos procesų. Dar nespėjus jam pasirodyti, jis buvo rastas negyvas (George'as Pellas: piktnaudžiavimo žiedai // https://darionnaharis.blogspot.com/2019/12/george-pell-abuse-rings-top-australians.html). Vienas iš "BoysTown" kunigų tėvas tėvas Paulas Gerardas Barretas (Paul Gerard Barrett), būdamas Švento Jono Bosko koledžo Engadine direktoriaus pavaduotoju, 2002 m. buvo nuteistas už 100 pedofilijos atvejų prieš šešis berniukus. 2008 m. tėvas Polas Reimondas Evansas (Paul Raymond Evans), saleziečių kunigas, buvo pripažintas kaltu dėl 18 lytinių nusikaltimų prieš septynis berniukus (apie tai plačiau vėliau). Paulas Evansas buvo įšventintas saleziečių ordino kunigu Regina Coeli memorialinėje bažnyčioje Beverli Hilso priemiestyje, kur jo giminaitis Viljamas Evansas buvo pirmasis parapijos kunigas (https://fionabarnettblog.files.wordpress.com/2019/10/2nd-ed.-eyes-wide-open-book-7th-october-2019.pdf). Pasak "Broken Rites" tyrėjo (straipsnis "Bažnyčia saugojo tėvą Paulą Raymondą Evansą, bet aukos jį įkalino du kartus" skelbtas 2020 m.; https://brokenrites.org.au/drupal/node/104) kunigas tėvas Paulas Raymondas Evansas 1977-1988 m. vykdė seksualinius nusikaltimus prieš pažeidžiamus paauglius, kai jie buvo jo prižiūrimi "Boys Town" (globos įstaigoje probleminiams jaunuoliams netoli Sidnėjaus). 2008 m. jis buvo įkalintas. Po dvylikos kalėjime praleistų metų, 2020 m. birželį Evansas turėjo būti paleistas į laisvę, tačiau tuo metu į policiją kreipėsi dar viena "Boys Town" auka, todėl 2020 m. teismas nurodė Evansui likti kalėjime ir atlikti papildomą bausmę dėl šios naujos aukos. 2008 m. liepos 25 d. Sidnėjaus apygardos teisme prisiekusieji pripažino tėvą Evansą kaltu dėl daugybinių lytinių nusikaltimų prieš septynis paauglius berniukus, vos 13 metų amžiaus, kai jis dirbo "Boys' Town" bendrabučio vedėju. Evansas turėjo užuolaidomis uždengtą kabiną bendrabučio gale. Kai kurie išpuoliai įvyko stovyklavimo metu. Evansas jau anksčiau, 1988 m., turėjo problemų su policija, kai buvo apkaltintas seksualiniais nusikaltimais, susijusiais su kitais dviem paaugliais, tačiau teisme užginčijo kaltinimus ir buvo išteisintas. Beverli Hilso "Regina Coeli" parapijos interneto svetainėje rašoma, kad 1983 m. birželio 10 d. Beverli Hilso bažnyčioje tėvas Paulas Evansas buvo įšventintas saleziečių ordino kunigu. Tinklalapyje rašoma: "Įšventinimas ne tik pratęsė Evansų šeimos ryšį su parapija ir Beverli Hilso priemiesčiu, bet ir buvo spalvingiausios ir puošniausios tradicinės ceremonijos pavyzdys". Tėvas Chrisas Riley, saleziečių kunigas, vėliau sukūręs programą "Jaunimas iš gatvių", 2008 m. birželio 17 d. teismui pasakojo, kad 1986 m. jis atvyko į "Boys' Town" kaip mokyklos direktorius ir mokykla buvo "nekontroliuojama". "Ribos buvo peržengiamos įvairiais lygmenimis", pasak t. Riley. Buvo daug "nederamų mokytojų ir mokinių prisilietimų" pavyzdžių. 2003 m. vienas buvęs Berniukų miestelio gyventojas (pavadinkime jį Borisu) kreipėsi į Katalikų Bažnyčią su įtarimais, kad Evansas jį išnaudojo (1987 ar 1988 m.), kai jam buvo 13 ar 14 metų. Teisėjas Sweeney teigė, kad siūlomi įrodymai (tariamų nukentėjusiųjų) rodo "stulbinamai panašų elgesio modelį", kurį sudaro šie Evanso veiksmai: - išskirdamas berniuką, kad jis jaustųsi privilegijuotas ar ypatingas, duodamas jam saldumynų, privilegijų ar laisvės, vesdamasis jį į išvykas ir stovyklavietes; kalbėjimasis su dauguma berniukų naktimis bendrabučio kambaryje, pereinantis į neseksualinius prisilietimus, o vėliau - į lytinius santykius; perėjimas prie lytinių santykių stovyklavimo ar išvykų metu arba bendrabutyje, iš pradžių berniuko lovoje, paskui vis dažniau kaltinamojo užuolaidomis atitvertoje bendrabučio kabinoje; berniukų skraidinimas lėktuvu, vežimasis žvejoti, leidimas jiems vairuoti Boys Town automobilį; alkoholio, uosto, gėrimas su kai kuriais berniukais išvykų metu arba kaltinamojo kambaryje". Prisiekusieji Evanso byloje savaitę už uždarų durų svarstė nuosprendį, o ta savaitė sutapo su popiežiaus Benedikto XVI vizitu Sidnėjuje, kur vyko Katalikų Bažnyčios Pasaulio jaunimo savaitė. 2008 m. liepos 21 d., pirmadienį. Katalikų bažnyčios vadovybė Sidnėjuje surengė žiniasklaidos renginį, kuriame popiežius atsiprašė (per privačias bažnytines pamaldas) už seksualinį išnaudojimą bažnyčioje. Galiausiai saleziečių būstinė pateikė raštišką atsiprašymą. 2009 m. balandžio 15 d. saleziečių interneto svetainėje pasirodžiusio atsiprašymo antraštė buvo tokia: "Frenkas Moloney, Saleziečių provincijos vyresnysis, atsiprašo visų Paulo Evanso aukų".

2019 m. publikacijoje apie kardinolo George Pello seksualinius piktnaudžiavimus taip pat pateikiama nemažai faktų apie seksualinius nusikaltimus Fionos Barnett minėtose institucijose (George'as Pellas: piktnaudžiavimo žiedai // https://darionnaharis.blogspot.com/2019/12/george-pell-abuse-rings-top-australians.html). Pellas buvo kaltinamas berniukų išnaudojimu trimis savo karjeros etapais: būdamas klieriku, kunigu ir Melburno arkivyskupu. Parramattos mergaičių namai buvo valstybės kontroliuojami vaikų globos namai, įsikūrę Parramattoje, Sidnėjuje, Naujajame Pietų Velse, Australijoje. Liudininkai pasakojo apie šiuose namuose reguliariai vykdomus išžaginimus ir užpuolimus. Namuose buvo požemiai, kuriuose, pasak liudininkų, net 50 moterų buvo prievartaujamos dar būdamos moksleivės. Du Australijos laikraščio "Sun-Herald" žurnalistai teigė matantys įrodymų apie satanistinį ritualinį vaikų išnaudojimą. Jie apklausė šešias motinas, kurių vaikai atskleidė satanistinės ritualinės prievartos ir organizuotos prievartos patirtį Naujajame Pietų Velse. 2013 m. rugsėjo mėn. buvo pranešta, kad pedofilų grupuotė, kuriai priklausė ir krikščionių dvasininkai, seksualiai išnaudojo berniukus Vudlandso berniukų namuose Niukasle, Naujajame Pietų Velse. Seksualinė prievarta buvo paplitusi Bindono berniukų miestelyje Australijoje. Prievartą organizavo buvęs Whitlamo vyriausybės švietimo ministras Kim Edwardas Beazley, Sidnėjaus universiteto dėstytojas ir žymus ekrano aktorius. Nilsenas pranešė matęs, kaip toje pačioje Bathursto vietovėje, kurią įvardijo Fiona, buvo prievartaujami 60 vaikų. Nilsonas taip pat pažymėjo, kad Švento Stanislovo koledžas daugelį dešimtmečių per Bathursto automobilių lenktynes apgyvendindavo NSW policiją (Buvę ministrai pirmininkai - pretenzijos dėl piktnaudžiavimo; 2015 m.; https://aanirfan.blogspot.com/2015/10/former-prime-ministers-abuse-claims.html). Australijos parlamento senatorius Billas Heffernanas tvirtina, kad policija turi 28 aukščiausio rango asmenų, įtariamų prievartavus vaikus, sąrašą ir kad šiame sąraše yra buvusio Australijos ministro pirmininko pavardė. Sidnėjaus teisininkų brolijos nariai lankydavosi "Costellos" - berniukų viešnamio klube Kings Krosse. Daug kaltinimų įvairiems politikams ir visuomenės veikėjams pateikė Franca Arena (Franca Arena prieš smurto prieš vaikus žiedus // https://angirfana.blogspot.com/2015/04/franca-arena-versus-child-abuse-rings.html). 1996 m. Franca Arena (iki 1999 m. buvo Naujojo Pietų Velso įstatymų leidžiamosios tarybos narė) pasiūlė tirti į pensiją išėjusį Aukščiausiojo Teismo teisėją Davidą Yeldhamą ir buvusį Naujojo Pietų Velso parlamento narį Franką Arkellą kaip galimus vaikų tvirkintojus. Frank Arkell suimtas 1997 m., o 1998 m. kerštaujant buvo nužudytas pačių jo aukų. D. Yeldhamas 1996 m. lapkričio 4 d. mirė paslaptingomis aplinkybėmis. Franca Arena pareiškė kaltinimus kunigui Džonui Marsdenui, kuris tapęs Sidnėjaus advokatu, dažnai lankydavosi berniukų viešnamiuose, kur prievartaudavo, užsiimdavo sodomija ir sadistiškai mušdavo savo aukas. Viena iš tariamų Marsdeno aukų iššoko arba buvo mirtinai išstumta iš balkono. Mirė net šeši liudytojai. Reina Michaelson raš, jog Goldtaune veikia satanistų kultas. Jos informatorius buvo Micke. Sprendžiant iš jo pasakojimų Australijoje veikia "Ordo Templis Orientis". Vaikystėje Mikas buvo verčiamas dalyvauti kraujo ritualuose, kuriuose buvo aukojami gyvūnai ir maži vaikai, o jų kraujas ir organai sunaudojami. Pasak Reinos Michaelson "vaikai ir kūdikiai buvo gatvės vaikai arba paimti iš vaikų namų, kad jų nebūtų galima susekti ir niekas nesužinotų ir nesirūpintų, jei jie dingtų". Kai Mickas tapo vyresnis, grupė jo nebenaudojo seksualiniams tikslams, tačiau jis turėjo verbuoti naujus jaunesnius vaikus. 2008 m. buvęs Naujojo Pietų Velso aborigenų reikalų ministras Miltonas Orkopulas (Milton Orkopoulos) buvo įkalintas už lytinius santykius su vaikais. 1999 m. du Australijos laikraščio "Sun-Herald" žurnalistai teigė matę ritualinio vaikų išnaudojimo įrodymų. Po to, kai Toras Nielsenas viešai atskleidė Bathursto pedofilų tinklą, jo advokatas paslaptingai iškrito pro 18 aukštų langą. Tor Nielsen ir Fionos parodymai sutapo su kitais pranešimais apie Engadine BoysTown ir Bathurst išnaudotas aukas. Pasak į pensiją išėjusi terapeutės ir tiriamosios žurnalistikos atstovės Judy Byington (https://beforeitsnews.com/celebrities/2014/07/cia-bonded-with-nazis-to-sex-traffic-kill-naked-children-at-human-hunting-parties-2465828.html) olandų terapeutė Toos Nijenhuis liudijo penkiems Tarptautinio bendrosios teisės teismo Briuselyje teisėjams apie savo kankinimus vaikystėje Holsvorčio kariuomenės bazėje. 

6. Fionos Barnett liudijimų Leono Petrausko atžvilgiu vertė

Taigi, summa sumamrum, kaip galima būtų įvertinti Fionos Barnett liudijimus apie Leono Petrausko gyvenimo "kitą Mėnulio pusę" - jo seksualinę prievartą, veiklą satanistų (liuciferistų) ar iliuminatų (o taip pat "Ordo Templis Orientis") gretose kaip šio Ordino žyniui (šventikui, kulto tarnui), kuris dalyvavo vaikų aukojimuose (žmogžudystėse), seksualinėje prievartoje prieš vaikus (pedofilijoje), o taip pat MK-Ultra ir kituose sąmonės kontrolės projektuose, kuriuos vystė Australijos ir JAV slaptosios tarnybos bei kariškiai? Kiek tokie liudijimai patikimi? Pirmiausia pastebėtina, jog Barnett liudijimai (paremti daugiausia jos tyrėjų surastais duomenimis, nes ji pati L. Petrauską pažinojo kaip "Doctor (Dr.) Mark", o nuorodos, į tai, kad jos senelė Helen pažinojo Petrauską (ir, beje, jos laikoma lietuve, nors iš to, ką ji pateikia apie apie ją panašiau, kad ji lenkė, galbūt, spėtina, iš Vilniaus krašto) panašu tėra pagrįstos gal tik kokiomis nors pačios Helen užuominomis ir geriausiu atveju remiasi tik galimu jų bendravimu Vokietijoje pabėgėlių stovyklose) apie įprastinę, viešai pateikiamą Petrausko gyvenimą yra tikslūs arba įmanomi - pav., nuoroda į tai, kad Leonas Petrauskas mokėsi jėzuitų mokykloj gali reikšti tai, kad jis mokėsi Kauno jėzuitų gimnazijoje, nors šiaip jau terminą "jėzuitai" Barnett vartoja labai netiksliai - jai jis asocijuojasi su visu įmanomu blogiu, lokalizuojamu Katalikų Bažnyčioje (iš čia visiškai nekorektiški išsireiškimai apie Leoną Petrauską kaip "jėzuitų kunigą", "jėzuitų žynį" ir pan., kurie yra tiesiog antikatalikiški štampai). Juo labiau, kad ši gimnazija buvo elitinė, o Kipras Petrauskas taip pat neabejotinai priklausė kultūriniam šalies elitui ir turėjo pakankamai lėšų leisti savo sūnų į tokią gimnaziją. Racijos turi ir jos (ar jos tyrėjų) spėjimas, jog Leonas Petrauskas gali būti iš Rotschildų. Kaip bežiūrėsi, akivaizdu, kad jo motina Elena Žalinkevičiūtė (bei jos mama) yra žydų kilmės - tai neklystamai liudija jos veido bruožai, akių ir plaukų spalva, o taip pat jos dukrų (iš dalies ir paties Leono), bei jų dukrų (ypač Guodos) ir kai kurių jų tolimesnių palikuonių veido bruožai bei vardai. Galima spėti, kad vaikams matant save ir savo mamą neišvengiamai kilo klausimų apie savo mamos kilmę ir jai paaiškinti galėjo būti pasitelkiamas ir Rotschildų vardas. Visi kiti Fionos Barnett ir jos tyrėjų pateikiami duomenys apie Leoną Petrauską yra tikslūs - kad jis įsūnytas Lietuvos operos dainininko Kipro Petrausko, buvo žymus Lietuvos krepšininkas, turėjo dvi dukras (iš kurių vienos vardas Kristina ar Krista), kad studijavo Lietuvoje mediciną, 1945 m. gavo licenziją dirbti gydytoju, kad tokį pat leidimą gavo Australijoje, studijavo Sidnėjaus universitete tropinę mediciną (baigė jį 1957 m.), dirbo 10 metų Papua Naujojoje Gvinėjoje moksliniuose projektuose, vėliau - Engadine medicinos centre gydytoju, turėjo privačią praktiką Heathcote. Pati Fiona Barnett teigia esą gimusi 1969 m. lenkų Helen (nors ją vadina lietuve) ir Peterio (Poitre) Holowczakų sūnaus Franko Miteko ir jo žmonos Dawn Lorraine Mitchell šeimoje. Vėliau išsiaiškino, kad jos tikrasis senelis yra ne Peteris (Poitre) Holowzcakas, o Janas Rylko, likęs gyventi Lenkijoje (su juo ji susitiko pirmą kartą po 1990 m.). Kad Holowzakas nėra jos tikrasis senelis, išryškėjo dar apie 1985 m. ir tada jų šeima pakeitė savo pavardę į Rylko. Pasak Fionos tariamas jo senelis ir galbūt tikra (o gal ir ne) senelė Helen įtraukė ją į pedofilų ir satanistų (liuciferistų) ratą ir ji nuo pat kūdikystės iki savo paauglystės buvo jų prievartaujama ir kankinama. Nepasiant to, kaip paaiškėja ji buvo liuciferistų (satanistų ar iliuminatų) ordino narė, ir kaip vėliau paaiškėja per "Dr. Mark" (t. y Leoną Petrauską), o taip pat garsius Australijos psichologus dr. Anthony Kidman ir John Gittinger buvo įtraukta Australijos ir JAV slaptųjų tarnybų sąmonės kontrolės projektus - visų pirma MK-Ultra, tapdama bandomuoju triušiu, bet taip pat kandidate į elitinių karių ar agentų sąstatą. Tolesnis jos gyvenimas dėka nuolatinės seksualinės prievartos, kankinimų, atminties trynimo hipnozės, ektrošoko, narkotikų, kitų technologinių priemonių kaip centrifūgos ir kt. priemonių, siaubingų žmogžudysčių, vaikų aukojimo ir kitokios prievartos jų atžvilgiu stebėjimo, o taip pat nuolatinės indoktrinacijos, kad ji kaip liuciferistų ordino narė yra ypatinga, virto išskaidytos (disasocijuotos) sąmonės pavyzdžiu su daugybinės tapatybės fenomenu. Vis dėl to kai kurie pernelyg didelės prievartos jos atžvilgiu atvejai, taip pat jos "senelio" ir prievartautojo savižudybė (o greičiau nužudymas iš kulto pusės) bei galiausiai patyrimas anapusinės būtybės (kurią ji interpretavo kaip "Jėzų Kristų") ir kurią vaiko aukojimo apeigose dalyvavę kulto nariai matė kaip šviesą, sukėlusią jiems baimę, atvėrė jos giluminius sąmonės ir pasąmonės klodus bei paskatino pasitraukti iš kulto. Tai įgalino ir tai, kad ji buvo pasirinkta tapti Grand Dame (Didžiąja ponia). Toks išaukštinimas (tapęs įmanomu tik dėl liuciferistų ordinui svarbios jos kilmės iš žydų levitų bei jos "arijiškos" (o nacistams svarbios "plejadiškos") kilmės), suteikė jai apsaugą. Kultas negalėjo nužudyti Grand Dame. Tai įgalino ją išsilaikyti už Ordino ribų, nors jai buvo ir toliau nuolat kenkiama ir ji visaip persekiojama. Ji ištekėjo už Johno Barnetto, susilaukė dviejų dukrų. 2007 - 2008 m. ji studijavo Bondo universitete, ketindama įgyti psichologės profesiją. Galiausiai 2008 m. ji pirmą kartą kreipėsi į policiją dėl prievartos jos atžvilgiu. O 2013 m. ji liudijo Karališkajai komisijai. Nuo tada ji veikia atvirai išsakydama visa tai, ką ji patyrė iš liuciferianistų Ordino, pedofilų ir valstybės slaptųjų tarnybų bei kariškių pusės. Visa tai iš principo yra įtikėtina. Tai paliudyta daugybe publikacijų spaudoje, nepaisant to, kad kai kurie jos ir jos šeimos gyvenimo faktai nesutampa - payzdžiui: kada Holoczakai susituokė - 1949 ar 1951 m.? Ji pateikia šias dvi datas, remdamasi savo tėčio Franko Miteko gimimo liudijimu. Iš principo galima paaiškinti ir tai - galbūt tyrėjai neįsigilino ir kažkuriuo atveju pateikė Holwczakų persikėlimo į kitą gyvenamąją vietą (jie ilgą laiką gyveno tame pačiam Engadine) datą arba sumaišė su vienos iš Helen dukterų gimimo datomis. Taigi tai negali įtakoti bendro vertinimo. Dar svarbiau - ir tai suteikia daryti galutinį verdiktą - kad šaltiniai, nesusiję su Fiona Barnett, paliudija, kad jos minimose vietovėse - Engadine BoysTown ir greta esančioje saleziečių John Bosco bažnyčioje, taip pat Šv. Stanislavo koledže Bathurste ir kitose vietose Naujajame Pietų Velse buvo įsikerojusi pedofilija, kunigai naudojo seksualinę ir ir ritualinę prievartą vaikų ir kitų savo parapijiečių atžvilgiu. Ypač daug buvo nuteista kunigų, dirbusių minėtame koledže, o taip pat kun. Evans, dirbęs Engadine BoysTown. Dar daugiau įvairių asmenų buvo iškelta kaltinimų įvairiems kunigams, politikams, visuomenės veikėjams daugelyje tų vietų, kurias minėjo Fiona. Dar labiau F. Barnett informacija Petrausko atžvilgiu tampa įtikinama sužinojus, kad ji (dokumentai, nuotraukos) perduotos F. Barnett ir jos tyrėjui pačios Kristos Petrauskas, kuri, sužinojusi kad Barnett paskelbė apie jos pačios nusikalstamą veiklą su tėvu, greitai uždarė savo socialines paskyras internete, išpardavė nekilnojamą turtą ir pabėgo. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog Fionos Barnett kaltinimai Leono Petrausko atžvilgiu dėl jo seksualinės ir ritualinės prievartos vaikų atžvilgiu yra pagrįsti ir juos galima vertinti kaip Leono Petrausko gyvenimo faktus.

7. Istoriosofiniai pasvarstymai apie lietuvius šiuolaikinio pasaulio dvasinių įtampų lauke

Kokias galime padaryti istoriosofines išvadas? Pirma, atsiremdami į faktą apie Leono mamos Elenos kilmę (o ji genetiškai neabejotinai yra žydė (galbūt tai susiję su tuo, kad kaip spėjama Buračinskai vis dėl to buvo bajorai) - kaip sakoma prieš faktą (veido bruožai) argumentų nėra (contra factum non est argumentum) mes galime daryti išvadą, kad tarp žydų ir ir lietuvių etnosų galimai buvo žymiai intensyvesni etninės difuzijos reiškiniai nei būtų galima spręsti iš visuomeninėje sąmonėje bei istorikų tarpe įsitvirtinusios nuomonės, jog religiniai skirtumai neleido jokio artimesnio bendravimo tarp lietuvių (katalikų) ir žydų (judaistų). Faktai rodo, kad bendravimo ir maišymosi būta. Ir be abejo teisūs tie, kurie nesitenkina asmens oficialia kilme, o įvertina visus faktorius ir ieško tikrų atsakymų. Tačiau neteisūs tie antisemitai, kurie mano, kad žydai iš principo vadovavosi tik savo žydiškais pasaulio užvaldymo tikslais. Nieko panašaus. Nors kai kuriais atvejais tai tiesa ("Esteros atvejai" - infiltracija su siekiu pakenkti etnosui į kurį infiltruojamasi), vis dėl to tai tik kraštutinis atvejus. Daugeliu atveju žydai tuokdavosi su kitų etnosų atstovais neturėdami jokių užvaldymo tikslų ir neketindami savo tautiškumo išsaugoti. Tai ir rodo Elenos Žalinkevičiūtės giminės pavyzdys. Tačiau bet kuriuo atveju žydai ar žydų kilmės asmenys traktuotini kaip aktyvusis pasaulio istorijos elementas. Jų neprisirišimas prie savų ar aplinkinių etnosų pasaulėžiūrinių, religinių, ideologinių principų, leido jiems labai laisvai įsisavinti/ pasisavinti pačias įvairiausiais pasaulėžiūras, ideologijas religijas, ko dėka jie traktuotini kaip pasaulio "aktyvusis elementas", tai galint suvokti ir teigiamai, ir neigiamai (ir pasaulio griovimo bei naikinimo, bet ir naujo pasaulio statybos prasme). Jie - pasaulio kaitos faktorius ir būtent tai matome Elenos ir jos vaikų (ypač Leono) atveju. Elena ir jos mama bei Elenos sesuo Eugenija - neabejotinai lietuvės (juk krikštytos, augusios šeimoje, kurios tėvas knygnešys, poetas, kūręs lietuvių kalba ir pasišventęs lietuvybei), tačiau specifinės. Štai Elena garsėjo kaip būrėja ("pusė Vilniaus ėjo pas ją burtis"), o juk nuo ortodoksinio judaizmo nutolusiems, į kabalistiką įsigyvenusiems žydams ezoterika buvo labai artima. Ji neabejotinai tikėjo pomirtiniu gyvenimu, vadinasi pasitikėjo anapusinėmis galiomis ir jų pažinimas leido optimistiškai su pasitikėjimu žvelgti į ateitį, pasitikint savimi (tai liudija jos valingumas siekiant savo tikslų). Visa tai neabejotinai rodo kokiame pasaulėžiūrinėje ir religinėje atmosferoje brendo Leonas. Ir tai neabejotinai yra viena iš prielaidų paaiškinti ir jo dalyvavimui liuciferistų Ordino veikloje, o kaip teigia Fionos Barnett tyrėjas Steve McMurray - ir priklausymui Australijos Teosofijos draugijai.

Tai, kad žydai jokiu būdu nepasižymėjo kažkokia ypatinga ištikimybe savo tautiškumui, o jų sąveika su etnosais, kurių aplinkoje jie gyveno, buvo labai įvairi, pradedant nuo sąmoningo atsiribojimo nuo kitų ir savo tautiškumo laikymosi, ir baigiant sąmoningu siekiu infiltruotis į aplinkinį etnosą, turint siekį jį suardyti ar kitaip jam pakenkti. Tarp šių ekstremumų būta didesnio ar mažesnio masto asimiliacijos praktikos. Manytina, kad toks buvo ir Irmijos Zakso atvejis. Kas jis? Tai filosofas, profesorius, savo pažiūromis komunistas ir ateistas, o tuo pačiu ir KGB agentas ar net etatinis darbuotojas (yra ir tokių liudijimų). Tačiau, įsidėmėtina, jo antkapiniame paminkle jo pavardė įrašyta lietuviškai (kaip ir jo giminaičio) su lietuvišku žodžiu "profesorius" (tiesa, viršuje yra ir įrašas ivritu). Nėra abejonių, kad paminklas su lietuvišku I. Zakso pavardės įrašu padarytas paties prof. Irmijos Zakso pageidavimu. O tai leidžia teigti, kad Irmija Zaksas etnopolitine prasme buvo sulietuvėjęs, priskyręs save lietuvių tautai plačiąja prasme, nors ir gerbiantis savo žydišką kilmę. Tai liudytų, kad priešingai nei mano antikomunistiniai sluoksniai žydai komunistai nesiekė kažkokių žydiškų pasaulinės ekspansijos tikslų (nors ir neatmetant kai kuriais, greičiausiai retais, atvejais tokios galimybės, kurią vis dėl to reiktų įrodyti konkrečiais faktais). Jie būtent laikė save komunistais, o dalis jų etnopolitine ir gal etnolingvistine prasme buvo integravęsi į aplinkinius etnosus, kaip kad prof. Irmija Zaksas į lietuvių tautą.

Įvertinant Leono Petrausko iki šio plačiajai visuomenei nežinomą jo biografijos pusę - dalyvavimą liuciferistinėje ritualinėje praktikoje, jo seksualinę prievartą vaikų atžvilgiu ir dalyvavimą Australijos ir JAV slaptųjų tarnybų bei kariškių sąmonės kontrolės metodų taikyme (visų pirma projekto "MK-Ultra" rėmuose) - galima iškelti klausimą: kokie lietuvių sluoksniai įsitraukė ar potencialiai galėjo įsitraukti į tokią veiklą, t. y. kokie lietuviai turėjo tokią dvasinę ir pasaulėžiūrinę sanklodą, kuri tai įgalino? Grįžtant prie Leono Petrausko biografijos galima spėti, kad prielaida tam buvo pasaulėžiūrinė ir dvasinė atmosfera namuose, artima ezoterizmui ir neturinti stipresnių sąsajų su konservatyvia to meto lietuvių katalikiška visuomene, palanki dvasiniam novatoriškumui (motinos atvirumas ir begalinis tikėjimas anapusiniu pasauliu, būrimas, valingumas ir Visatos dėsnių pažinimu paremtas pasitikėjimas savimi bei patėvio Kipro Petrausko laisvamaniškumas). Nepanašu, kad tokią dvasinę sanklodą būtų galėjęs sutrikdyti ir jo galimas mokymasis Kauno jėzuitų gimnazijoje. Tokie žmonės katalikybės išpažinimą priimdavo kaip neišvengiamą katalikiškoje valstybėje formalumą, o kita vertus katalikiški vaizdiniai jų sąmonėje galėjo įsilieti į jų ezoterinį pasaulėvaizdį (liuciferizmas yra tik katalikybės inversija (arba atvirkščiai), o teosofija taip pat gaivina krikščionybės ezoterinius pavidalus). Atvirai įvertinant visus aptariamą Petrausko veiklą įgalinančius faktorius negalima nepastebėti ir jo uždarumo, matomo jo prieškarinėse nuotraukose. Žvelgiant į to laikotarpio Petrauską nuotraukose, negalima atsikratyti uždaro, nežinia kokius jausmus ir planus puoselėjančio asmens įspūdžio. Ir jeigu Fiona Barnett bent kiek teisi Leoną Petrauską laikydama "nacių gydytoju" (nors, reikia turėti omenyje, kad ji be galo išplėstai vartoja sąvokas "nacis" ir, pavyzdžiui, "jėzuitai", jais (jėzuitais) laikydama visus asmenis, aktyviai veikiančius Katalikų Bažnyčios labui), tai galima būtų įsivaizduoti, jog savo žydišką kilmę visiškai paneigęs, nuo jos atsiribojęs Petrauskas galėjo nacių okupacijos metais intelektualiai atsiverti nacizmui ir gal kaip nors susisaistyti su nacistinėmis okupacinėmis institucijomis arba tai padaryti pasitraukęs karo pabaigoje į Vokietiją. Tačiau reikia pastebėti, jog Fionos Barnett publikuotas dokumentas - patvirtinimas ("Bestätigung"), jog jis dirba vienoje iš Vokietijos ligoninių, niekaip neįrodo jo nacistinio angažavimosi. Kita vertus, Fionos Barnett ir jos tyrėjų skelbiami faktai apie Leono Petrausko darbą Sidnėjaus Concord karinėje ligoninėje, apie 1949 m. Tautų Sandraugos tyrimų tarnybos (CIS) dokumentą, kuriame Petrauskas įvardijamas kaip išlaikęs saugumo patikrinimą dėl galimybės įsidarbinti Papua Naujojoje Gvinėjoje, studijas Australijos Ramiojo vandenyno administravimo mokykloje (ASOPA), kuri buvo priedanga MK-ULTRA veiklai, ginkluotai antropologijai ir MK-NAOMI biologinio ginklo tyrimams, vykdomiems Papua Naujojoje Gvinėjoje (joje ir dirbo apie dešimtį metų minėto projekto rėmuose) bei glaudžiai susijusioje su ankstyvosiomis Australijos žvalgybos operacijomis, įsitraukimą į Naujųjų australų kultūros asociacijos (NACA) veiklą, kuri buvo įkurta siekiant padėti naujai atvykusiems Europos imigrantams įsitvirtinti Australijos gyvenime, studijas Sidnėjaus universitete, buvusiame Australijos "MK-Ultra" projekto taikymo centru (jas baigė 1957 m. - studijavo tropinę mediciną; po to galbūt kurį laiką net dėstė jame), taip pat jos dukros Kristos Petrauskas įsitraukimą į AMORC ir Teosofinės draugijos veiklą, priklausymą budistų ložei bei kitokią ezoterinę veiklą, verstų vis dėl to manyti, kad Petrauskas galėjo būti susijęs su nacių režimo slaptais medicininiais projektais. Priešingu atveju būtų sunkiai suvokiamas tokių karjeros galimybių sudarymas institucijose, kurios buvo glaudžiai susijusios su Australijos ir JAV slaptosiomis ir karinėmis struktūromis, vykdžiusiomis medicininius ir sąmonės kontrolės projektus. Todėl įtikėtinas teiginys, kad Vakarų slaptosios tarnybos projekto "Paperclip" rėmuose perverbavo šimtus Vokietijos mokslininkų ir kitokių specialistų, tame tarpe ir Leoną Petrauską.

Tad kokie lietuviai tokiame kontekste galėjo įsitraukti į liuciferistų (iliuminatų) Ordino, indoktrinavusio savo narius išskirtinumo bei teisės valdyti likusius žmones idėjomis ir kurio neatsiejama veiklos pusė buvo pedofilija ir kitokia seksualinė prievarta, žmonių žudymas (aukojimas) bei sąmonės kontrolės metodų taikymas sąveikoje su slaptųjų tarnybų taikytais "MK-Ultra" ir kitais panašiais projektais? Tai visų pirma tie, kurie sugebėjo įveikti įprastinės konservatyvios katalikiškos visuomenės gniuždantį spaudimą ir imtis patys formuoti savo gyvenimą ir pasaulėvaizdį. Tas pasitraukimas iš vidutiniškumo pelkės (dvasinė emancipacija) galėjo turėti tiek pozityvią, tiek negatyvią visuomenės atžvilgiu išraišką, t. y. galėjo privesti prie šiame tekste detaliai pristatytos kraštutinai egoistiškos ir savo totalitarinės laikysenos (jos pavyzdys pats L. Petrauskas), bet taip pat prie dvasinio pasiaukojimo žmonijos ar jos dalies atžvilgiu. Tačiau pirmiausia reikėjo pakilti virš vidutiniškumo, virš dvasinio neveiksnumo būsenos. Taigi kultūrine-sociologine prasme tai visų pirma tie žmonės, kurie dalyvavo įvairių pasaulėžiūrinių "mažumų" organizacijų - ezoterinių, teosofinių bei kitokių, laikomų marginaliomis - veikloje arba linko į ją.