Klauso Schwabo požiūris į artimiausią žmonijos ateitį ir galimos alternatyvos |2021 spalio 19 d.
Kas tas Klausas Martinas Schwabas? Tai vienos įtakingiausių šiuolaikinio pasaulio faktiškai politinės organizacijos - Pasaulio ekonomikos forumo (PEF; toks organizacijos pavadinimas nuo 1987 m.) - įkūrėjas ir vykdomasis pirmininkas. Gimė 1938 m. Ravensburge (Vokietija). 1971 m. publikavo veikalą "Šiuolaikinis mašinų pramonės įmonių valdymas". Tais pačiais metais prof. Schwabas pakvietė 444 Vakarų Europos firmų vadovus į pirmąjį simpoziumą Davoso kongresų rūmuose, kur Europos Komisijai ir Europos pramonės asociacijai pristatė JAV taikomą vadovavimo praktiką. Po to jis Ženevoje įkūrė PEF, kaip ne pelno siekiančią organizaciją, kasmet sausio mėnesį į Davosą sukviečiančią Europos verslo ir valstybių lyderius (https://lt.wikipedia.org/wiki/Pasaulio_Ekonomikos_Forumas).
Pristatydami K. Schwabo požiūrį į žmonijos artimiausią ateitį remsimės jo knygomis: "Ketvirtoji pramonės revoliucija" (Vilnius: Vaga, 2017 (toliau šiame tekste - KPR)) ir bei "Covid-19: didžioji perkrova", parašyta kartu su Thierry Malleret (vienu iš "Monthly Barometer", analitinio ir prognozavimo biuletenio, įkūrėju, investicinės bendrovės "IJ (Informed Judgment) Partners", vyresniuoju partneriu, vadovavusiu Pasauliniam rizikos tinklui Pasaulio ekonomikos forume Davose. Antrosios knygos atveju remtasi jos vertimu į rusų kalbą "Covid-19: Большой сброс. Великая перезагрузка" (Форум издательство (Всемирный экономический форум), 2020) (https://www.litlib.net/bk/135579/read) (toliau tekste - GR, nurodant ir skyriaus pavadinimą, nes naudotasi online versija).
Iš karto reikia pasakyti, jog mes nerealistišku laikome įsitikinimą, kad pasaulyje esama tik geros valios, kad visi žmonės nusiteikę geranoriškai vienas kito atžvilgiu ir kad žmonijos socialinė, kultūrinė, ekonominė ir dvasinė evoliucija vyksta kylančia linija vis didesnio žmonijos materialinio ir kultūrinio gerbūvio kryptimi. Toks įsivaizdavimas mums atrodo nepagrįstas, matant nuolatines žmonių kovas vieni su kitais, galingų grupių - tautinių, ideologinių, religinių - siekius primesti savo pasaulio matymą, savo valią, pavergti kitus. Todėl mes pagrįstu laikome nuostatą, jog augant technologinėms žmonių galioms, auga ir dalies žmonių grupių kitų pavergimo pretenzijos, kurios logiškai turėtų užsibaigti pastangomis primesti savo valdžią visai Žemei, visiems žmonėms. Vis dėl to, pristatydami K. Schwabo idėjas apie dabarties pasaulį ir jos artimiausią ateitį, mes sąmoningai atsiribojame nuo savojo pasaulio matymo, leisdami "kalbėti" pačiam K. Schwabui, nuoseklias išvadas vadovaujantis savo pačių pasaulėžiūrinėmis nuostatomis, padarydami tik analitinėje teksto dalyje.
Geresniam orientavimuisi nemažame tekste pristatome jo turinį:
1. KPR [ketvirtosios pramonės revoliucijos] ir pandemijos poveikis ekonomikai;
2. KPP ir pandemijos poveikis geopolitikai: globalios vykdomosios valdžios būtinumas;
3. Stiprėjančios visuomenės kontrolės legimitizavimas;
4. KPR ir pandemijos poveikis visuomenės gyvenimo normoms;
5. KPR ir pandemijos poveikis asmens tapatybės sampratai;
6. K. Schwabo siekiamų pokyčių prasmės kvintescencija;
7. Žmonijos vystymosi alternatyvos.
K. Schwabas savo paskutiniojoje knygoje ("Covod-19: didžioji perkrova") dėsto savo aistringą, gilų įsitikinimą, jog koronaviruso pandemija taps stimulu pasaulio ekonomikos ir visos žmonijos gyvenimo pertvarkymui. K. Schwabas: "Pasaulinė krizė, išprovokuota koronoviruso pandemijos, neturi analogų šiuolaikinėje istorijoje. Mūsų negalima apkaltinti perdėjimu, kai mes sakome, kad ji panardina mūsų pasaulį bendrai ir kiekvieną iš mūsų individualiai į pačius sudėtingiausius laikus" (GR, Įvadas). Lūžinį, lemiamą, slenkstinį išgyvenamo laikmečio pobūdį akcentuoja tokie pasažai: "Tai mūsų apsprendžiamasis momentas - mes turėsime reikalo su jo pasekmėmis ir po daugelio metų, ir daug kas pasikeis visiems laikams. Tai priveda prie monumentalių mastų ekonomikos griūties, kuriant pavojingą ir nestabilų periodą keliuose frontuose - politiniame, socialiniame, geopolitiniame [...]" (GR, Įvadas). K. Schwabas teigia: "Atsiras naujas pasaulis, kurio kontūrus mes galime įsivaizduoti ir nupiešti" (GR, Įvadas). Pasak K. Schwabo: "Niekas niekada negrįš į "sužeistą" normalaus gyvenimo, kuris dominavo iki krizės, jausmą, todėl, kad koronaviruso pandemija žymi fundamentalų lūžinį mūsų globalios trajektorijos momentą. Kai kurie analitikai tai vadina rimta bifurkacija, kiti - gilia "biblinių" mastų krize, tačiau esmė lieka ta pati: pasaulis, kokį mes jį žinojome pirmaisiais 2020 metų mėnesiais, ištirpdytas pandemijos kontekste daugiau nebeegzistuoja. Gresia radikalūs pasikeitimai su tokiomis pasekmėmis, kad kai kurie ekspertai įvardija erą "iki koronaviruso" ir "po koronaviruso" (GR, Įvadas). Pasikeitimai "suformuos "naują normalumą", radikaliai besiskiriantį nuo to, kurį mes palaipsniui paliksime už savęs" (GR, Įvadas). K. Schwabas dabartinei koronaviruso pandemijai pateikia viduramžių Europos maro epidemijų analogijas. Pav. 1349 m. prasidėjusi maro epidemija - Juodoji mirtis - užtrukusi apie porą metų reikšmingai keitė žemyno demografiją ir atvedė prie pačios santvarkos pokyčių: atėjo "pajungimo epochos" pabaiga, buvo padėtas taškas feodalizmui ir baudžiavinei teisei, o taip pat paklotas pamatas Apšvietai. Taigi "Juodoji mirtis" davė pradžią šiuolaikiniam žmogui. K. Schwabas klausia: jei tokie gilūs pasikeitimai buvo išprovokuoti maro, gal ir covid-19 pandemija gali reikšti pradžią "analogiško posūkio su ilgalaikėmis ir dramatiškomis šiuolaikiniam pasauliui pasekmėmis" (GR, Įvadas). Jis pasitelkia ir Antrojo pasaulinio karo pavyzdį. Šis karas pasak jo taip pat buvo transformacinis, "iššaukęs fundamentalius pasikeitimus pasaulio tvarkoje ir pasaulio ekonomikoje", taip pat sąlygojusį "radikalius poslinkius socialinėse nuostatose ir įsitikinimuose, kurie galiausiai nuteisė kelią radikaliai naujai politikai ir socialinės sutarties punktams [...]" (GR, Įvadas).
Taigi mes matome K. Schwabą konstatuojant koronaviruso pandemiją esant lūžiniu, epochiniu pokyčiu, slenksčiu tarp dviejų epochų, atverčiančiu begalines galimybes sukurti naują pasaulį, naują tvarką. Koks tas kūrimas ir kokia ta nauja era, kokią ją galima įžiūrėti iš įvade išdėstytų teiginių? K. Schwabas lygina pokyčius su praeities maro ir kitų baisių ligų pandemijomis, siautusiomis Europos žemyne, o taip pat pasauliniais karais, per milžiniškus gyventojų praradimus (1349 m. maro išdavoje Europa prarado trečdalį gyventojų, o XX a. karai taip pat nusinešė milijonus gyvybių), atvedusius į naują socialinę, politinę ir ekonominę tvarką. Ar tai reiškia, kad Schwabas numato milijonų žmonių žūtį? Palikim šį klausimą kol kas neatsakytą. Svarbiau, kad Schwabas, kaip jau minėta, kalba apie naujas socialines, moralines ir kultūrines vertybes, naują socialinį kontraktą ir naują žmogaus sampratą, netgi "naują normalumą", kuris neturės nieko bendro su ankstesniu normos standartu. Ką jis turi omenyje?
Schwabas didžiulę reikšmę teikia technologijos pokyčiams, visų pirma skaitmenizacijai, visa ko susisaistymui per internetą, kai milijardai žmonių bus susieti mobiliaisiais prietaisais, kai duomenų apdorojimo galia ir duomenų saugojimo pajėgumai neregėtai padidės, kai išsiplėtos dirbtinis intelektas (DI), masiškai paplis robotai, daiktų internetas, savaeigiai automobiliai, 3D spausdinimas, nanotechnologijos, biotechnologijos, medžiagotyra, energijos kaupimas ir kvantinė kompiuterija. Visų šių technologijų ir pokyčių sąveika fizinėje, skaitmeninėje ir biologinėje srityse (KPR, p. 11) jo priskiriami ketvirtajai pramonės revoliucijai (toliau - ir KPR) dėl milžiniško pokyčių greičio (eksponentinis plėtojimasis), plačios įvairovės (rėmimasis skaitmenine revoliucija reikš daugialypių technologijų jungimąsi), bei to sąlygotą žmogiškosios tapatybės kaitą ir sistemų transformaciją (bus pertvarkomos ištisos valstybių, įmonių, pramonės sektorių ir visos visuomenės sistemos) (KPR, p. 13).
Pradžią ketvirtajai pramonės revoliucijai davė ankstesnės. Pirmoji prasidėjo XVIII a. antroje pusėje ir truko nuo 1760 iki 1840 m. Jos turinys buvo geležinkelių ir garo variklių įdiegimas, sąlygojęs mechaninę gamybą. XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje pramonės gamybos mastai dar labiau išaugo įdiegus elektros energijos variklius ir išradus surinkimo linijas. Tai antroji pramonės revoliucija. Trečiąją pramonės revoliuciją Schwabas sieja su kompiuterių pasitelkimu - skaitmenine revoliucija. Ji tapo galima dėl puslaidininkių, centrinių kompiuterių, asmeninių kompiuterių ir interneto plėtra. Tuo tarpu ketvirtoji revoliucija (pats terminas sukurtas 2011 m. Hanoverio mugėje - "Pramonė 4.0") apibrėžiama visur esančiu mobiliu internetu, mažesniais, galingesniais ir jautresniais jutikliais, dirbtiniu intelektu ir mašininiu mokymusi (KPR, p. 18). Ketvirtajai pramonės revoliucijai pasak Schwabo būdinga fizinės, biologinės ir skaitmeninės sričių sąveika. Ir tai ne tik "išmaniosios mašinos bei sistemos, prijungto prie interneto, bet ir iššifruojama genų seka, sukuriamos nanotechnoligijos, atsinaujinami energijos šaltiniai ir kvantinė kompiuterija" (KPR, p. 19). Schwabas itin akcentuoja "kadrų" ketvirtosios pramonės revoliucijos vykdymui išugdymo svarbą - žmonių, kurie galėtų "profesionaliai parengti ekonomines, socialines ir politines sistemas", t. y., paruoštų institucijas naujai tvarkai, bei parengtų visuomenes tam, kad jos savanoriškai suteiktų "teisių bei galių įvairiems asmenims, bendruomenėms, kurios vykdys su ketvirtąja pramonės revoliucija susijusias permainas (KPR, p. 20). Ir dar kartą užtikrinama, kad technologijų naujovių sąlygoti pokyčiai visame pasaulyje " neišvengiamai įvyks" (KPR, p. 21).
K. Schwabo siekis - visuotinė skaitmenizacija ir įvairiapusis informacinių technologijų diegimas, sąlygojantis pokyčių fizines, skaitmenines ir biologines tendencijas. Fizinėms revoliucijos apraiškoms jis priskiria autonominius automobilius, 3D spausdinimą, pažangią robotiką ("protingi" robotai ir kompiuteriai patys pajėgs save programuoti ir surasti optimaliausius sprendimus") (KPR, p. 23)), naująsias medžiagas. Autonominės transporto priemonės tai ne tik savaeigiai automobiliai, bet ir sunkvežimiai, orlaiviai, laivai, dronai, galintys vertinti aplinką, pav. "keisti skrydžio trajektoriją", pernešti karo zonoje medicinos reikmenis arba žemės ūkyje naudoti trąšas (KPR, p. 27). 3D spausdinimas reiškia, kad gaminiai galės būti kuriami pagal individualius poreikius. Mokslininkai jau kuria 4D technologiją, t. y. produktus, kurie galės reaguoti į aplinkos pokyčius (karštį, drėgmę) - pav. implantams gaminti (KPR, p. 28). Plis daiktų internetas - tai yra produktų, paslaugų, vietovių ir žmonių sąveika, tarpusavyje sujungus technologijas ir įvairias platformas. Jutiklių, jungiančių fizinio pasaulio daiktus su virtualiais tinklais, dėka prie interneto bus prijungti milijonai prietaisų, telefonų, kompiuterių ir planšetinių kompiuterių (KPR, p. 30). Dėka kiekvieno daikto pakuotėje esančio jutiklio arba radijo dažnio identifikavimo (RFID) žymens, bus galima realiu laiku stebėti prekių ir dokumentų judėjimą tiekimo grandine. Neslepia K. Schwabas ir to, kad "panašios stebėjimo sistemos bus naudojamos žmonių judėjimui sekti" (KPR, p. 31). Duomenų saugojimą, klasifikaciją ir kontrolę (o tuo pačiu ir žmonių kontrolę labai palengvins blokų grandinės (blockchain) technologija - didžioji duomenų knyga ("buhalterijos didžioji knyga"), leisianti "žmonėms bendradarbiauti, nedalyvaujant priežiūros institucijai ar centriniam registrui". Jos esą nekontroliuoja nė vienas vartotojas (apie tai žr. toliau), todėl tai "saugus ir patikimas registras" (KPR, p. 31). Pasaulio ekonomikos forumo 2015 m. paskelbtoje ataskaitoje tikimasi, jog iki 2025 m. įsigalės prie interneto prijungtų drabužių vilkėjimas, neribotas ir nemokamas savo duomenų saugojimas, prie interneto bus prijungti akiniai, 3D spausdintuvu bus pagaminama 5 procentai prekių, gyventojų surašymas remsis blokų grandinės technologija, į kūną bus pradėti implantuoti mobilūs telefonai, visi gyventojai turės nuolatinę prieigą prie interneto ir t. t. (KPR, p. 39). DI sups mus visur, nuo dronų ir balso atpažinimo technologijų, iki virtualių pagalbininkų ir programinio vertimo. Mobilieji telefonai atspės mūsų poreikius, įsiklausys į mus ir padės mums net tada, kai mes to nepageidausime... Inovacijos genetikoje ir biotechnologijos padės užkirsti kelią ligoms, o biotechnologijos su RNR ir DNR kaita leis kurti vakcinas greičiau nei bet kada anksčiau (GR, 1. Макросброс, 1.6. Технологическая перезагрузка).
Didžiausia K. Schwabo siekiamybė - visuotinis pasaulio gyventojų įtraukimas į internetą. Pagal Pasaulio ekonomikos forumo užsakyto tyrimo ataskaitą "Didelės permainos. Technologijos virsmo taškai ir socialinis poveikis", paskelbtą 2015 m., numatyta, kad iki 2025 m. į interneto tinklus įsitrauks 80 procentų žmonių (KPR, p. 141). 90 procentų gyventojų turės nuolatinę prieigą prie interneto. Būtinybė turėti nuolatinę prieigą prie interneto bus tokia pat kaip švarus vanduo (KPR, p. 149). Tačiau pažymi, kad gali atsirasti apribojimų, susijusių su galimybe naudotis internetu tik patvirtintiems vartotojas (KPR, p. 150). Pastebima, kad iki 2025 m. 90 procentų pasaulio gyventojų naudosis mobiliaisiais telefonais (KPR, p. 152).
K. Schwabas džiaugiasi, jog "pandemija tapo audra, kuri akimirksniu pašalino kliūtis sparčiai "skaitmeninei transformacijai". Vos per mėnesį daugelis kompanijų padarė proveržį šioje srityje keliais metais į priekį" (GR, 1. Макросброс, 1.6. Технологическая перезагрузка). Akimirksniu daugelis dalykų tapo elektroniniais: mokymasis, komercija, žaidimai, knygos, renginių lankomumas. Daugelis šių naujų įpročių jau nebeišnyks. Tai, kas anksčiau buvo neįmanoma - virtuali gydytojo apžiūra ar vaistų pristatymas dronais - dabar tampa norma. Nauji įpročiai greit virs teisinėmis normomis (GR, 1. Макросброс, 1.6. Технологическая перезагрузка).
Sparčiai kuriamos naujosios medžiagos - nanomedžiagos: lengvesnės, stipresnės, perdirbamos ir pritaikomos, turinčios gamtoje neegzistuojančių savybių, t. y. išmaniosios medžiagos, kurios savaime atsikurs arba išsivalys, o metalams būdinga atmintis atkurs pradinę metalo formą. Pav. bus diegiamas grafenas, 200 kartų tvirtesnis už plieną, milijoną kartų plonesnis už žmogaus plauką, elektros laidininkas (KPR, p. 29). Kietėjančio plastiko inovacijos leidžia naudoti medžiagas, kurių neįmanoma buvo perdirbti anksčiau. Jau dabar atsirado perdirbami kietėjantys polimerai (KPR, p. 30).
1. KPR ir pandemijos poveikis ekonomikai
Kaip K. Schwabas įsivaizduoja artimiausių metų ekonomiką? Kokie jos pokyčiai laukia pandemijos įtakoje? Visų pirma savo antrojoje čia aptariamoje knygoje ("Covid-19: Great reset") jis konstatuoja įvykus globalinę ekonominę katastrofą, neturinčią analogų istorijoje nuo 1945 m. Jis lygina situaciją su kitomis praeityje pasaulį siaubusiomis epidemijomis ir teigia, kad makroekonominės pasekmės gali jaustis dar 40 metų. Štai Juodosios mirties, siaubusios Europą 1347 - 1351 m. ir nusinešusios 40 procentų Europos gyventojų, išdavoje darbininkų padėti labai palengvėjo, nes jie gavo galimybę reikalauti sau didesnio atlyginimo - darbo jėga laimėjo prieš kapitalą. Dabar šią tendenciją gali silpninti nebent visuomenės senėjimas ir darbo automatizacija (GR, 1. Макросброс, 1.2. Экономическая перезагрузка). Koronaviruso pandemijos įtakoje ekonomikos buvo staiga uždarytos, labai padidėjo bedarbystės lygis. Tai iš esmės pakeitė pasaulio ekonomikos funkcionavimo sąlygas, laikinai vėl sustiprinant autarkijos tendencijas. Ir nors po kelių mėnesių lokdaunai daug kur buvo atšaukti, visiško grįžimo į priešpandeminę situaciją nenusimato. Ekonomikos ir toliau nedirbs pilnu tempus - kalbama apie reiškinį, vadinamą "80 - ies procentų ekonomika" (GR, 1. Макросброс, 1.1. Экономическая перезагрузка). Žinoma, tai gresia rimtu BVP smukimu, socialiniais neramumais, kuriuos galėtų suvaldyti tik rimta socialinės apsaugos sistemos reforma. Darbo rinkos atkūrimui pasak K. Schwabo gali prireikti dešimtmečių. Ir rimtai situacija nepradės gerėti, kol nebus atrasta vakcina ar gydymas. Kol to nebus, žmonės toliau nerimaus, baimindamiesi dėl savo sveikatos. Tolimesnėje ateityje rimtos problemos iškils į darbo rinką ateinantiems jauniems žmonėms ir darbuotojams, kuriuos galės pakeisti robotai darbo automatizacijos eigoje, kas iššauks struktūrinius pokyčius darbo rinkoje. Covid-19 krizė, sąlygojusi socialinį distancavimą, labai paspartino technologinių inovacijų procesą. Jau dabar sparčiai žmones keičia čat-botai, naudojantys tą pačią technologiją balso atpažinimui kaip ir Amazon Alexa. Inovacijų banga bus milžiniška. Ji gali sąlygoti ne tik vienpusišką žmonių atleidimą, bet ir daugybės naujų pramonės mikrošakų atsiradimą. Vis dėl to postpandeminėje epochoje gamybos augimo tempai bus daug mažesni. Jau vien dėl to, kad viena iš pandemijos pasekmių bus gyventojų skaičiaus sumažėjimas (GR, 1. Макросброс, 1.2. Экономическая перезагрузка).
Naujajame pasaulyje reikės visiškai kitokio BVP skaičiavimo. Nuo XX a. 4 - o dešimtmečio nacionalinė statistika ėmė atspindėti jau gyventojų gerbūvio lygį, pervestą į BVP formą. Ekonominė gerovė buvo sutapatinta su gamybos augimu ir vartojimu, neatsižvelgiant į išnaudojamus resursus. Tai vedė į gamtinių ir socialinių resursų spartų nykimą. Todėl būtina atnaujinti BVP, kad įvertinti ir neapmokamą darbą (pav. namų ūkių) bei tam, kad įvertinti ekonominės veiklos išdavoje sunaikintus resursus. Taip pat svarbu įvertinti kiek ekonomikos augimo rezultatais gali pasinaudoti atskiri visuomenės sluoksniai. Juk pajamų nelygybė yra milžiniška, o technologinės naujovės šią poliarizaciją tik dar labiau didina. Būtina matuoti ekonomikos pastovumo laipsnį, įvertinant infrastruktūros lygį, inovatyvias ekosistemas, sekti socialinio kapitalo rezervus. Mūsų ekonominis aktyvumas turi atitikti mūsų materialius poreikius planetos ribose (GR, 1. Макросброс, 1.2. Экономическая перезагрузка), kurį turi apibrėžti mūsų normaliam gyvenimui reikalingas minimumas ir ekologinis Žemė sistemos slenkstis. Taigi būtina nubrėžti antropogeninės veiklos ribas, siekiant išvengti neigiamo poveikio klimatui, dirvai, okeanams. Be to, laimė labiau priklauso nuo nematerialių faktų, tokių kaip prieinama ir patikima sveikatos apsaugos sistema. Būtina plėsti žaliąją ekonomiką su ekoturizmu ir uždaro ciklo ekonomika, įgalinančia šaltinių atstatymą ir regeneravimą (pavyzdžiui remontuojami gaminiai su ilgesniu eksploatacijos laikotarpiu; naudotų prekių pardavimas internetinėse platformos) (GR, 1. Макросброс, 1.2. Экономическая перезагрузка). Būtinas socialinės ekonomikos plėtimas. Juk daugelis paslaugų, kurios didina veiksmingumą ir produktyvumą yra nemokamos ir todėl valstybės ekonomikos augimo statistikoje neatsispindi (KPR, p. 46).
Taigi kritikuojama gamybos augimo kaip ekonomikos vertinimo koncepcija. Tai susiję ir su konsumerizmo privačiame gyvenime, kritika. Vartojimas turi būti mažinamas kai kuriuose segmentuose - pav. turi būti propaguojamas mažesnis mėsos ir ryžių vartojimas. Pandemija, kirtusi smūgį ekonomikai, atnaujino dėmesį tokiems projektams. Neatsitiktinai 2020 m. gegužės mėn. 1100 ekspertų paskelbė gamybos mažinimo strategijos manifestą sprendžiant ekonominės ir humanitarinės krizės problemą. Jie paskelbė būtinybę eiti į ateitį, kurioje "galėsime gyventi geriau su mažesnėmis išlaidomis" (GR, 1. Макросброс, 1.2. Экономическая перезагрузка).
Pandemijos sąlygomis vyriausybių siekis padėti žmonėms išlaikyti esamą socialinės gerovės lygmenį (papildomos investicijos sveikatos apsaugai; parama namų ūkiams, paklausos išlaikymui), sąlygojo didžiulį biudžeto deficitą. Toks galingas vyriausybių įsikišimas buvo labai nestandartinis iki šiol dominavusios liberalios mokesčių ir piniginės-kredito politikos kontekste. Vyriausybės masyviomis priemonėmis siekia išvengti ekonominės recesijos. Centriniai bankai tapo pavaldžiais išrinktiems politikams. Neabejotina, kad vyriausybės naudosis savo įtaka bankams, kuriant be kita ko ir žaliųjų investicijų fondą. Žinoma, iškyla infliacijos pavojus. Bet čia K. Schwabas siūlo pasitelkti šiuolaikinę pinigų teoriją ir vadinamuosius "parašiutinius pinigus", kurie veikia taip: vyriausybė išleidžia paskolas (obligacijas), kurias išperka centrinis bankas ir jeigu jos nebus parduotos atgal, bus prilyginamos piniginiam finansavimui - deficitas monetizuojamas, o pinigus vyriausybė gali panaudoti pagal savo nuožiūrą (GR, 1. Макросброс, 1.2. Экономическая перезагрузка). Taip nominaliai padidėjęs BVP bus padalintas tarp realaus gamybos lygmens ir kainų padidėjimo efekto, o infliacijos charakteris priklausys nuo to, kiek griežtai bus apribota pasiūla.
Postpandeminėje epochoje aukšta vartojimo paklausa mažai įtikėtina. Bedarbystė, žemos daugelio sluoksnių pajamos, neužtikrintumas ateitimi atves greičiausiai prie taupymo. Išsivysčiusiose šalyse gali pasikartoti Japonijos situacija: struktūriškai menka paklausa, žema infliacija. Labai įtikėtina, kad iškils pavojus JAV dolerio dominavimui. Ilgus pokarinius dešimtmečius JAV naudojosi globalaus valiutinio rezervo privilegija ir naudojosi statusu, kuris buvo grindžiamas imperine ir ekonomine galia. JAV galia buvo grindžiama globaliu pasitikėjimui doleriu. Tai leido JAV gauti pigias paskolas užsienyje ir naudotis žemomis procentinėmis įmokomis pas save ir todėl vartoti daugiau nei kitos šalys. Iš čia ir milžiniškas JAV vyriausybės deficitas. Labai galimas dalykas, kad JAV ekonominės padėties blogėjimas pandemijos įtakoje, sukrės dolerio dominuojančią padėtį. Galbūt konkurentu taps globali virtuali valiuta, bet labiau įtikėtinos nacionalinės skaitmeninės valiutos.
Kaip jau minėta postpandeminiu laikotarpiu sparčiai vyks technologijų diegimas ir darbo automatizacija. Robotai, kurie didins gamybą kartu mažinant išlaidas, naudosis ypač didele paklausa, ypač sandėliuose, supermarketuose lentynų skanavimui, valymo darbuose, taip pat prekių pristatymo procese. Dedamos pastangos ištisą robotų armiją išvesti į kelius ir orą. Kinijos elektroninės komercijos gigantai "Alibaba" ir "jd.com" yra tikri, kad metų bėgyje didžiausias dėmesys bus skiriamas pramoniniams robotams, bet taip pat ir srityse, kuriose reikalingas programinis aprūpinimas ir mašininis mokymas. Robotizuota procesų automatizacija (RPA) darys biznį vis efektyvesniu dėl programinio įrenginių aprūpinimo. Skaitmeninis įrenginys "AI" naudojamas atsakymams į klientų užklausas internete bus pritaikytas medicininėms skaitmeninėms platformoms tikrinti pacientams internete (GR, 1. Макросброс, 2. Микро-сброс (Промышленность и бизнес)). Daugelis darbo kategorijų, ypač susijusių su pasikartojančiu tiksliu rankų darbu, jau yra automatizuotos. Bet ir teisininkų, finansų analitikų, gydytojų, žurnalistų, buhalterių, draudimo agentų ar bibliotekininkų darbai gali būti iš dalies ar visiškai automatizuoti (KPR, p. 50). Mažiausiai tikėtina, kad bus automatizuoti tie darbai, kuriems reikalingi socialiniai bei kūrybiniai įgūdžiai. Tai - sprendimų priėmimas neapibrėžtose situacijose ir originalių idėjų kūrimas (KPR, p. 54). Tačiau net ir rašytojo darbą galima skaitmeninti: algoritmai gali kurti tam tikrai auditorijai tinkamas skirtingo stiliaus istorijas (KPR, p. 54). Kristianas Hammondas, vienas iš automatizuoto rašymo programas kuriančios įmonės steigėjų, prognozuoja, kad iki 2020 m. 90 procentų naujienų galės būti parengta pagal algoritmą, visiškai nesikišant žmogui (žmogus tik sukurs algoritmą) (KPR, p. 56).
Užsakomųjų paslaugų ekonomika iš esmės keičia mūsų santykį su darbu ir su tuo susijusią socialinę struktūrą. Vis daugiau darbdavių pasitelkia žmonių debesiją - nuotoliniu būdu nepriklausomai dirbančius žmones. Projektai yra perkeliami į virtualią, visame pasaulyje dirbančių, darbuotojų erdvę. Tai - nauja užsakomųjų paslaugų ekonomika. Darbų vykdytojai - nepriklausomi darbuotojai konkrečioms užduotims vykdyti - dabar vienu metu galės būti daugelio įmonių darbuotojais. Žmonių debesijos platformose darbuotojai klasifikuojami kaip savarankiškai dirbantys asmenys, todėl šiuo metu nereikalaujama mokėti minimalų atlyginimą, darbdavio mokesčius ir socialines išmokas (KPR, p. 61). Šiems žmonės įmonė neprivalo spręsti jų užimtumo problemų ir teisinių klausimų (KPR, p. 62). Žmonijos debesijos platformose dirbantiems asmenims būdingas begalinis mobilumas. Jie priklauso virtualiam pasaulio tinklui. Galbūt tai naujo lankstaus darbo revoliucija, o gal kuriasi naujas prekariatas, - klasė, kuri neturi darbo teisių, tesės derėtis ir darbo vietos garantijų (KPR, p. 62).
Kai kuriems verslininkams gali kilti pagunda grįžti prie įprastinio darbo režimo. K. Schwabas: "To neįvyks, nes to negali būti". Reiks balanso tarp to, kas funkcionavo anksčiau ir to, kas reikalinga naujame normaliame gyvenime (GR, 1. Макросброс, 2. Микро-сброс (Промышленность и бизнес). Dabar gamybos skaitmenizavimas bus gyvenimo ir mirties klausimas. "Online" taps didžiausiu pandemijos vaisiumi: universalus plačiajuostis internetas, mobilūs mokėjimai, vyriausybės elektroninės paslaugos. Klestės tos įmonės, kurios teiks elektroninės komercijos paslaugas, bekontaktes operacijas, skaitmeninį turinį ir prekių pristatymą dronais (tuo jau užsiima tokios įmonės kaip "Alibaba, Amazon, Netflix, Zoom). Tai ir virtualios demonstracinės salės, leidžiančios klientams apžiūrinėti produktus. Techninis įrangos aptarnavimas, inventorizacija - visa tai taip pat gali vykti su kompiuterio pagalba. Teleportacija išstumia transportą: direktorių tarybų pasitarimai, komandų susitikimai vyksta nuotoliniu būdu. Nyksta normatyvinės kliūtys diegti telemediciną. Neabejotina, kad stiprės portatyvinės diagnostikos ir diagnostikos namų sąlygomis tenndencija, pav. išmanieji tualetai. Tokį pat poveikį poveikį pandemija padarė online-mokymui. Via stiprės įprotis apsipirkinėti internete (GR, 1. Макросброс, 2. Микро-сброс (Промышленность и бизнес).
Didės vyriausybių įtaka verslui dėl sąlyginės pagalbos, valstybinių užpirkimų ir rinkos reguliavimo. Politikai prisiims didelę privataus sektoriaus defolto rizikos dalį. Žinoma, vyriausybė mainais už tai pareikalaus ko nors, pavyzdžiui darbuotojų socialinio aprūpinimo, užmokesčio srityje. Apskritai visame pasaulyje didės socialinės apsaugos ir atlyginimo didinimo mažiausiai apmokomiems darbuotojams poreikis. Postpandeminiame pasaulyje minimalaus atlyginimo klausimas bus sprendžiamas reguliuojant standartus ir griežtai laikantis jau esamų taisyklių. Vyriausybės reikalaus darbuotojams garantuoti jų socialinį ir medicininį draudimą. Taigi kuriasi suinteresuotų šalių kapitalizmas, o ekologiniai, socialiniai ir vadybiniai motyvai (ESG) tampa vis aktualesni vertės kūrime. Kasdieninis vartotojų elgesys, būsimasis darbo mobilumas, atsakomybė už tiekimų grandinę išeis į pirmą investicinio proceso planą. ESG bus integruota į pagrindinę kompanijos valdymo strategiją. Reputacijos išsaugojimo poreikis visuotinio skaidrumo sąlygomis vers itin rūpintis visuomeniniu darbo kryptingumu (GR, 1. Макросброс, 2. Микро-сброс (Промышленность и бизнес).
Gyventojų maitinimo, turizmo, kultūros renginių sektoriai pandemijos sąlygomis nukentėjo labiausiai. Kai kurie jų gal ir neatsigaus. Pavyzdžiui restoranų biznis. Su tokio pat lygio problemomis susidūrė aviakompanijos ir oro uostai. Jeigu daugelis kompanijų nuspręs mažiau keliauti, kad taip sumažinti išlaidas ir pagal galimybes pakeisti fizinius susitikimus virtualiais, tai poveikis aviakompanijų atsistatymo galimybei bus milžiniškas. Kai kurie pasikeitimai žmonių elgesyje stebimi karantino metu, vargu ar išnyks popandeminiu laikotarpiu, o kai kurie taps nuolatiniais. Atsiras nauji vartojimo modeliai, susiję su didesniu ekologiniu mobilumu. Gali būti, kad įprastinės parduotuvės pralaimės apsipirkimo internete galimybei. Todėl supermarketų prekybinės erdvės sumažės, virsdamos kasdieninio apsipirkimo parduotuvėmis. Padidės dėmesys higienai, kas turės įtakos naujoms pakuočių formoms. Taps neįprasta liesti perkamas prekes (GR, 1. Макросброс, 2. Микро-сброс (Промышленность и бизнес). Galbūt žmonės bus linkę persikelti gyventi į užmiestį. Miestuose kris nekilnojamo turto kainos, sprogdindamos nekilnojamo turto muilo burbulą. Kursis nauji miestai. Galbūt tokie pat pokyčiai vyks su universitetiniais miesteliais - jie taip pat nyks, plintant online-mokymui. Vis populiarės hibridinis mokymo modelis.
Nuo šiol laimė ir gerbūvis jau negali būti tik asmeninis, bet tik planetinis. Tai įgalins suinteresuotų šalių kapitalizmo, uždarosios ekonomikos ir ESG strategijos principų laikymasis. Kompanijos lygmenyje vis didesnę reikšmę įgaus rūpestis oro, vandens švara ir pagarba bioįvairovei (GR, 1. Макросброс, 2. Микро-сброс (Промышленность и бизнес). DI, daiktų interneto, jutiklių ir nešiojamų technologijų kombinacija padės naujai pažvelgti į asmeninę gerovę. Nyks ribos tarp visuomeninės sveikatos apsaugos ir personalizuotų sveikatos sistemų. Duomenų srautai iš aplinkos, mūsų sveikatos būklės leis mums daug geriau kontroliuoti savo sveikatą ir gerovę. Sportas ir fizinis aktyvumas apskritai bus pripažįstamas svarbia sveikatos palaikymo priemone (GR, 1. Макросброс, 2. Микро-сброс (Промышленность и бизнес).
Bankų ir prekybos srityje vis dažniau bus bus naudojamasi bekontakčiais mokėjimais, online-bankingu, online-prekyba. Blokų grandinės technologija (buhalterijos didžioji knyga) leidžia nepažįstamiems žmonėms bendradarbiauti, nedalyvaujant priežiūros institucijai ar centriniam registrui. Jos nekontoliuoja nė vienas vartotojas ir gali tikrinti visi - tai kriptografiškai saugus ir patikimas registras (KPR, p. 31; apie blokų grandinės patikimumą žr. toliau). Ateityje blokų grandinės technologija funkcionuos kaip registras, kuriame bus fiksuojami gimimo, mirties ir santuokos liudijimai, nuosavybės dokumentai, mokslo laipsniai - iš esmės bet kokia kodu išreikšta operacija (KPR, p. 32).
Kaip matyti iš Pasaulio ekonomikos forumo užsakyto tyrimo ataskaitos "Didelės permainos. Technologijos virsmo taškai ir socialinis poveikis", paskelbtos 2015 m., bus skatinama dalijimosi ekonomika: tikimasi, kad iki 2025 m. visame pasaulyje daugiau keliaujama ir važinėjama ne savais automobiliais, o dalijantis su kitais. Dalytis daiktais galima interneto prekyvietėse, naudojantis mobiliosiomis programėlėmis, rodančiomis buvimo vietą ir technologinėmis Dalijimosi ekonomikai būdinga tai, kad remiamasi technologijomis, teikiama pirmenybė galimybei naudotis, o ne nuosavybės teisei, įsitvirtina tarpusavio pasaugos, dalijamasi asmeniniais daiktas (o ne įmonės turtu), užtikrinama lengva prieiga prie reikiamų daiktų, aktyviau socialiai bendraujama, bendrai vartojama (KPR, p. 183). Virsmo iniciatoriais yra tokios įmonės kaip "Airbnb", Uber", "Alibaba". "iPhone" telefonas. 2010 m buvo sukurtas autonominis automobilis (KPR, p. 21). "ber" modelis atspindi šių technologijos platformų virsmo galią: siūlo pačias įvairiausias paslaugas, derindamos pasiūlą ir paklausą, suteikdamos vartotojams įvairių prekių (KPR, p. 32). Atveriamos galimybės efektyviai naudoti turtą žmonių, kurie anksčiau nemanė galintys suteikti vietą savo automobolyje, laisvą kambarį namuose ir pan. (KPR, p. 33). Tada kyla klausimas: ką labiau verta turėti: platformą ar realaus turto? "Uber" - didžiausia pasaulyje taksi įmonė, neturinti nė vienos transporto priemonės. "Facebook" savininkas nekuria jokios informacijos. "Alibaba" - brangiausia mažmeninės prekybos interneto bendrovė - neturi jokio inventoriaus. "Airnab", didžiausias apgyvendinimo paslaugų teikėjas neturi nekilnojamo turto (KPR, p. 33). Nuosavybės teisė vis dažniau keičiama bendrojo naudojimo prieiga, todėl dalijimasis duomenimis taps svarbia siūlomos vertės dalimi (KPR, p. 67). Vis daugiau vartotojų nebeįsigyja ir neturi fizinių daiktų, o moka už paslaugas, kurias užsako per skaitmeninę platformą (pav. elektroninės knygos iš "Amazon Kindle" parduotuvės). Kyla klausimas kas ta nuosavybė apskritai? (KPR, p. 73). Skaitmeninėmis technologijomis grindžiamos organizacijos kuria tinklus, kurie sujungia įvairių produktų ir paslaugų pirkėjus ir pardavėjus (KPR, p. 25). Skaitmeniniame amžiuje daug naujų įmonių teikia vadinamąsias informacijos paslaugas, todėl saugojimo, pervežimo ir pakartotinės gamybos išlaidos lygios beveik nuliui (KPR, p. 22).
Dauguma įmonių skelbia, kad yra orientuotos į klientą, bet jų teiginiai bus patikrinti, nes realiuoju laiku atnaujinami duomenys ir jų analizė leidžia matyti kaip klientai aptarnaujami (KPR, p. 68). Skaitmeninimo tendencija skatina skaidrumą. Įmonės jau nebegali išvengti atsakomybės už prastą darbą (p. 68). Į gaminius integruoti jutikliai leidžia juos nuolat stebėti ir tinkamai prižiūrėti. Atsiranda galimybė numatyti gaminio naudojimo efektyvumą, o tai leidžia kurti naujus verslo modelius (p. 70). Jutiklių ir duomenų analizės derinys padangų bendrovėms leidžia stebėti pavyzdžiui ar tolimųjų reisų vairuotojai dirba efektyviai ir per kiek laiko susidėvi pastangos (KPR, p. 71). Su itin sudėtinga įranga dirbantys darbuotojai gali naudoti į aprangą ar aksesuarus įmontuotus prietaisus jutiklius, kurie padeda taisyti detales (KPR, p. 76).
Didžiulį poveikį ekonomikos raidai turės ekosistemos saugojimo motyvai bei klimato kaita, o taip pat dabartinė covid-19 pandemija. Pandemijos pasižymi netikėtumo faktoriumi. Todėl jų įveikimas reikalauja skubių veiksmų. Tuo tarpu klimato kaita lėta, bet poveikis taip pat gali būti milžiniškas ir reagavimas tai suvokus taip pat turi būti skubus. Jau nustatyta pasak K. Schwabo, kad būtent biologinės įvairovės naikinimas sudarė sąlygas naujų virusų atsiradimui (būtent tai buvo covid-19 priežastis). Tai leido atsirasti naujai disciplinai - "planetos sveikata", tiriančiai subtilius ryšius tarp žmonių, kitų gyvybės rūšių ir ištisų ekosistemų gerovę. Juk žinoma, kad oro užterštumas skatina globalų atšilimą. Pastebėtina, kad dėka gamybos sumažėjimo karantino sąlygomis, CO2 išmetimas ryškiai sumažėjo. Tačiau radikaliai situaciją gali pakeisti tik radikalus energijos gamybos būdo pakeitimas ir struktūriniai mūsų vartojimo įpročių pakeitimai. K. Schwabas iš principo neabejoja, kad postpandeminiu laikotarpiu bus laikomasi mažiau anglies dvideginio išskiriančios gamybos strategijos. Pasaulio darymą švaresniu įtakos apšviestoji vadovybė. Kai kurie lyderiai ir asmenys, priimantys sprendimus gali užsinorėti pasinaudoti pandeminiu sukrėtimu, kad realizuoti platesnius ekologinius pasikeitimus. Pasak K. Schwabo "[...] jie "gerai pasinaudos" pandemija, neleisdami, kad krizė nueitų veltui" (GR, 1. Макросброс, 1.5. Экологический сброс). Tokių žmonių vadovaujamos vyriausybės teiks stimulų paketus priklausomai nuo žaliųjų įsipareigojimų. Mes vis labiau rūpinsimės grynu oru. Taip vyks socialiniai (kolektyviniai ir individualūs) pokyčiai. Karantino išdavoje mums nelieka nieko kito kaip tik pereiti prie "ekologinio gyvenimo būdo". Tai gali skatinti mus ignoruoti viską, ko mums nereikia. Spaudimą kompanijoms ir investoriams darys klimato kaitos aktyvistai. Neatsitiktinai 2020 m. birželio mėn. "BP", viena stambiausių pasaulio naftos ir dujų kompanijų, sumažino savo aktyvų vertę, priėjusi išvados, kad pandemija paspartins perėjimą prie švarių energijos formų. Yra pagrindo ryžtingiems veiksmams erdvės planavimo ir žemės naudojimo, valstybinio finansavimo ir subsidijų srityje. Elektros energetikos srityje turės įvykti perėjimas į progresyviąją energetikos infrastruktūrą (t. y. prie atsinaujinančių energijos šaltinių) (GR, 1. Макросброс, 2. Микро-сброс (Промышленность и бизнес).
2. KPP ir pandemijos poveikis geopolitikai: globalios vykdomosios valdžios būtinumas
Valstybių ir tautų tarpusavio sąveika yra tai, kas apsprendžia XXI amžių. Tai globalizacijos ir techninio progreso pasekmė. Kišoras Machbbubani, Singapūro diplomatas ir akademikas rašė: "7 milijardai žmonių, apgyvendinančių Žemės planetą, daugiau nebegyvena daugiau kaip šimte atskirų valčių. Jie gyvena vieno laivo 193 kajutėse" (GR, 1. Макросброс, 1.1. Концептуальная основа). Pav. infekcinių susirgimų rizika turės tiesioginę įtaką "globalaus valdymo žlugimui". Visi procesai pasaulyje be galo pagreitėjo. Daugiau kaip pusė (52 procentai) pasaulio gyventojų prisijungę prie interneto. Daiktų internetas (IoT) jungia 22 milijardus įrenginių realiuoju laiku pradedant automobiliais ir baigiant ligoninės lovomis, elektros tinklais, virtuvės viryklėmis. Todėl jaučiame, kad gyvename realiu laiku. Formuojasi staigaus, spontaniško veikimo kultūra. Sąveika sudėtingėja. Ji apibrėžiama kaip nelinijinė, t. y. kad vieno sistemos komponento pasikeitimas gali atvesti prie netikėto efekto (GR, 1. Макросброс, 1.1. Концептуальная основа). Pavyzdys gali būti koronaviruso pandemijos sulaikymas - jam reikės globalaus stebėjimo tinklo. Nors, tiesą sakant Pasaulinė sveikatos organizacija, Pasaulio ekonomikos forumas, Bilas Geitsas ne kartą perspėdavo apie pandemijos pavojų. Koronaviruso pandemija pademonstravo, kad tik nacionalinės politikos priemonės neefektyvios. Buvęs Australijos premjeras Kevinas Raddas pastebėjo, jog "Įvairios nesulaikomo nacionalizmo formos užima tvarkos ir bendradarbiavimo vietą" (GR, 1. Макросброс, 1.4. Геополитическая перезагрузка). Šiuo metu iškilo JAV - Kinijos konfrontacija, kuri gali būti globalių nesusipratimų šaltinis ilgiems metams. Tai visada būdinga laikmečiui kai keičiasi pasaulio hegemonas. Tačiau šį kartą geopolitiniai konfliktai bus apsprendžiami ne ideologija, o nacionalizmu ir konkurencija dėl resursų. Dabar įmanoma viskas: ir kai kurių nestabilių valstybių subyrėjimas, ES suirimas, JAV ir Kinijos konfliktas. Juk globalizacijos verte suabejota. Žengimas pasaulio globalizavimo kryptimi sulėtėjo. Štai ir pandemija atstatė valstybių sienas ir sustiprino pasienio kontrolę bei protekcionizmo politiką (GR, 1. Макросброс, 1.4. Геополитическая перезагрузка). Pasak ekonomisto iš Harvardo Dani Rodriko pasiūlytą trilemos schemą ekonominė globalizacija, politinė demokratija ir nacionaline valstybė - nesuderinamos sąvokos, todėl logiškai tik dvi jų gali koegzistuoti kartu tuo pačiu metu. Iš čia būtinas globalizacijos stabdymas, jei nenorima atsisakyti dalies nacionalinio suvereniteto ir kai kurios demokratijos. Tai ir matome Vakaruose (Brexitas, Trampo su jo protekcionistine politika išrinkimas prezidentu). Be to, tyrimai rodo, kad globalizacijos atmetimas yra racionali rinkėjų reakcija į stiprią ekonomiką ir aukštą nelygybės laipsnį. Taigi matome dešinįjį pasipriešinimą globalizacijai iš protekcionistų pusės ir nacionalinio saugumo vanagų. O iš kairės - tai aktyvistai ir žaliosios partijos, kurios bus patenkintos teigiama pandemijos įtaka aplinkai (GR, 1. Макросброс, 1.4. Геополитическая перезагрузка). Galimas tarpinis variantas - globalizacija be globalizacijos - regionalizacija. Pav. ekonominės, laisvos prekybos zonos. Protekcionistiniai motyvai bus ypač svarbūs postpandeminiu laikotarpiu. Gali kilti prekybos ir valiutiniai karai. Todėl didžiulę reikšmę įgauna teisingesnės formos ir atviresnė globalizacija. Tai būtų vienintelis kelias kovoti su atsitraukimu nuo globalizacijos. Tai reikalautų specifinių politinių sprendimų ir tam tikros efektyvaus globalaus valdymo formos. Progresas ypač įmanomas srityse, kurios jau seniai sėmėsi naudos iš tarptautinio bendradarbiavimo - gamtosauga, sveikatos apsauga ir mokestiniai prieglobsčiai. Tai bus įmanoma tik dėl globalaus valdymo sutvarkymo. Mes dar nežinom kaip ši struktūra vystysis artimiausioje ateityje. Bet negalima delsti: "Jei mes nepagerinsime mūsų globalių institutų funkcionavimo ir legitimumo, pasaulis greit taps nevaldomas ir labai pavojingas. Be globalių strateginių valdymo rėmų negali būti stabilaus atstatymo" (GR, 1. Макросброс, 1.4. Геополитическая перезагрузка). Globalus valdymas suvokiamas kaip transnacionalinio proceso dalyvių bendradarbiavimas globalių problemų sprendimui. Bet iki šiol jis buvo įmanomas tik dėka nacionalinių valstybių vyriausybių. Tad akivaizdu, kad kuo daugiau nacionalizmo ir izoliacionizmo, tuo didesnė tikimybė, kad globalus valdymas praras savo aktualumą, nes svarbiausios globalinės problemos spręsis labai fragmentuotai, vadinasi neadekvačiai. Be tinkamo globalaus valdymo mes būsim paralyžiuoti, ypač tuomet kaip matomas disonansas tarp trumpalaikių vidinių imperatyvų ir ilgalaikių globalių problemų. Gaila, kad nėra "pasaulio gelbėjimo komiteto" (GR, 1. Макросброс, 1.4. Геополитическая перезагрузка). Tuo tarpu pandemijos sąlygomis nacijos turi susivienyti, kad vykdyti "globalų sukoordinuotą "karą" prieš pandemiją". Pandemijos sąlygomis esama globali sistema pralaimėjo, pasirodžiusi kaip nefunkcionuojanti, o vienintelę efektyviai veikiančią organizaciją - PSO - JAV nustojo finansuoti. PSO labai priklauso nuo valstybių narių ir neturi savo dispozicijoje pandemijos pliūpsnių monitoringo ir kovos su pandemija koordinacijos instrumentų. Šis disfunkcionalumas yra globalaus valdymo sulaužytos sistemos simptomas ir lieka atviras klausimas "ar gali egzistuojančios globalaus valdymo konfigūracijos kaip JTO ir PSO būti perprofiliuotos šiandieninių globalių rizikų likvidavimui" (GR, 1. Макросброс, 1.4. Геополитическая перезагрузка). Globali koordinacija taps labiau reikalinga po epidemiologinės krizės, nes neįmanoma, kad ekonomika "persikrautų" be intensyvaus tarptautinio bendradarbiavimo, kurį gali komplikuoti JAV ir Kinijos konkurencija, nė vienai nesugebant įsitvirtinti hegemono pozicijoje arba išsaugoti ją. K. Schwabas linksta į išvadą tų ekspertų, kurie teigia, jog pandemijos išdavoje "Nei naujasis Pax Sinica, nei atnaujintasis Pax Americana nepasikels iš griuvėsių. Greičiausiai abi jos bus susilpnintos tiek savo šalies viduje, tiek ir užsienyje" (GR, 1. Макросброс, 1.4. Геополитическая перезагрузка). Be to, daugėja nestabilių, nepavykusių valstybių - šiuo metu jose gyvena apie 1, 8 - 2 milijardai žmonių ir popandeminiu laikotarpiu jų skaičius tik išaugs. Šiose šalyse galimi socialiniai neramumai dėl žemo pragyvenimo lygio. Išsivysčiusioms šalims tai atsilieps masine migracija (GR, 1. Макросброс, 1.4. Геополитическая перезагрузка).
3. Stiprėjančios visuomenės kontrolės legimitizavimas
Pandemijos sąlygomis iškilo dilema: gelbėti žmones ar ekonomiką. K. Schwabas akcentuoja: "sprendimas negelbėti gyvybių nepagerins ekonominės gerovės". Perankstyvas įvairių apribojimų ir socialinio distancavimo taisyklių atlaisvinimas atves prie užkrėtimo pagreitinimo, daugiau darbuotojų bus infekuoti ir daugiau įmonių tiesiog nustos funkcionuoti. Tik žmonių sveikatos iškėlimas į pirmą planą padės atkurti ekonomiką. Kompromisas tarp sveikatos ir ekonomikos neegzistuoja (GR, 1. Макросброс, 1.2. Экономическая перезагрузка). Esą griežti ribojimai padėjo išgelbėti 3, 1 milijonų žmonių gyvybę 11 - oje Europos šalių. Taigi, pasak K. Schwabo, vyriausybės neturėjo kitos alternatyvos kaip įvesti griežtus apribojimus. Pandemija vyriausybes vėl padarė svarbiomis. Bet tai istorijos dėsnis: taip būdavo po visų krizių (GR, 1. Макросброс, 1.3. Социальная перезагрузка). Ir masinis perėjimas prie kažko visiškai "naujo" visada būdavo reakcija į išorinį šoką arba kažkokią grėsmę. Antrasis pasaulinis karas privedė prie valstybinių gerovės palaikymo sistemų visose Europos šalyse. Koronaviruso pandemija leido suprasti, jog socialinis draudimas yra efektyvus ir kad vyriausybės padeda bendrojo gėrio augimui, o bėgliai iš ekonomikos be priežiūros gali atnešti žalos visuomeniniam gėriui. Taip rodyklė politiniame ciferblate ryžtingai pasislinko į kairę (GR, 1. Макросброс, 1.3. Социальная перезагрузка). Susiformavo prielaidos stipresniam valstybės įsikišimui į ekonomiką. Vyriausybės visam pasauliui paskelbė apie stimuliavimo programas keliems trilijonams dolerių dėl skurdžiausių sluoksnių poreikių patenkinimo. Pasak K. Schwabo, "Užbėgant į priekį, greičiausiai, bet su skirtingu intensyvumo laipsniu, vyriausybės nutars, kad visuomenės interesų labui reikia perrašyti kai kurias žaidimo taisykles ir nuolat didinti savo rolę" (GR, 1. Макросброс, 1.3. Социальная перезагрузка). Tai pasireikštų ypatingu dėmesiu sveikatos draudimui ir bedarbystės mažinimui, taip pat socialinei apsaugai. Bus didinamos išmokos bedarbiams, ligos atveju, stiprės profsąjungų vaidmuo. Didės privačių kompanijų kontrolė. Kai kurios jų bus nacionalizuotos. Apskritai bus daug naujų taisyklių. Kompanijos atsakys už socialines ir ekonomines problemas. Mokesčiai augs, ypač labiausiai privilegijuotiems sluoksniams (GR, 1. Макросброс, 1.3. Социальная перезагрузка).
Suvaldant covid-19 viruso plitimą ypač efektyvus pasirodė kontaktų su infekuotais asmenimis nustatymas. Programos sekimui gauna informaciją realiojo laiko režimu, nustatant žmogaus buvimo vietą pagal GPS geoduomenis arba radijo signalais. Žmogaus kontaktai nustatomi retrospektyviai, atskleidžiant jo kontaktus su žmonėmis, naudojančiais Bluetooth (GR, 1. Макросброс, 1.6. Технологическая перезагрузка). Skaitmeninį sekimą įvedė Pietryčių Azijos šalys, o taip pat Izraelis. Šios šalys perėjo nuo atgalinio užsikrėtimo grandinių atsekimo prie sekimo realiuoju laiku, kad izoliuoti žmogų infekuotą covid-19. Kinija, Honkongas ir Pietų Korėja priėmė sprendimą sekti žmones be jų sutikimo, naudojant jų mobilių telefonų duomenis ir kreditines korteles, o taip pat naudojant videostebėjimą. Kai kuriose šalyse reikalaujamas privalomas elektroninių apyrankių nešiojimas, vykstantiems į keliones ar žmonėms, esantiems karantine. Kiti pasirinko "kompromisinį variantą", kai karantine esantys žmonės, buvo aprūpinti mobiliais telefonais, kad galėtų būti viešai identifikuotis taisyklių pažeidimo atveju. Singapūre su programos "TraceTogether" pagalba Bluetooth identifikuoja naudotojo kontaktus su kito naudotojo įrenginiu 2 metrų tikslumu ir jei iškyla užsikrėtimo pavojus, įrenginys perspėja kontaktą. Po to duomenų perdavimas ministerijai tampa privalomu, tačiau kontakto anonimiškumas išsaugomas (GR, 1. Макросброс, 1.6. Технологическая перезагрузка). Mobilų telefoną turintis žmogus turi savanoriškai atsisiųsti programą ir sutikti pasidalinti duomenimis. Gali būti, kad gyventoju sekimas buvo reglamentuotas regioninių organizacijų, pav. ES lygmenyje. Nepaisant to, kad koronavirusas atsitraukia, sekimo mastai didės, kompanijos seks, ką veikia jų personalas ir tai užrašinės. Tai gali įgauti įvairias formas: nuo kūno temperatūros matavimo su termovizoriais iki darbuotojų socialinės distancijos vykdymo monitoringo (GR, 1. Макросброс, 1.6. Технологическая перезагрузка). Taigi stebėjimo instrumentai išliks ir po krizės ir net po to, kai vakcinos bus atrastos, jau vien todėl, kad darbdaviai neturi jokio stimulo pašalinti stebėjimo sistemą, kai ji jau įrengta, juo labiau, kad ji naudinga darbuotojų funkcionalumui tikrinti.
Kritiškai nusiteikę sluoksniai kuria baugius antiutopijos vaizdinius literatūroje, mene, filmuose. Perspėjama, kad klientai laikomi duomenų šaltiniais, ir kad "sekimo kapitalizmas" transformuos mūsų ekonomiką, politiką, mūsų gyvenimus į antidemokratinę žinių ir jėgos asimetriją. Tačiau pandemijos realijos parodė, kad žmonės turi sutikti, jog tokiomis sąlygomis valstybinė valdžia turi teisę dominuoti asmens teisių atžvilgiu. Nėra abejonių, kad pandemija gali atverti aktyvaus sveikatos būklės sekimo erą, kuri tapo įmanoma dėl mobiliųjų telefonų programų asmens buvimo vietai nustatyti ir kamerų su veido atpažinimo technologija. Istorikas Juvalas Nojus Harari teigia, kad mums reikės rinktis tarp totalaus sekimo ir piliečių teisių bei laisvių. Jis konstruoja hipotetinę situaciją, kai vyriausybė reikalaus, kad visi jos piliečiai nešiotų biometrinę apyrankę, sekančią kūno temperatūrą ir pulso dažnį. Duomenys analizuojami vyriausybinių algoritmų. Jie nustatys, kad jūs sergate dar iki tol, kol jūs pats tai pajusite. Taip pat jie žinos, kur jūs buvote ir su kuo susitikote. Be abejo tokia sistema sustabdytų epidemiją vos jai prasidėjus. Bet tai reiškia totalų sekimą. Jeigu žinoma, kad asmuo paspaudė "Fox News" nuorodą, jūs galite suvokti to asmens politines pažiūras remdamasis duomenimis apie jo temperatūrą, kraujo spaudimą ir pulso dažnį. Galima suvokti kodėl asmuo juokiasi, verkia, dėl ko pergyvena. Juk pyktis, džiaugsmas, liūdesys ir meilė yra biologiniai reiškiniai. Technologija tai gali nustatyti. Jeigu korporacijos ir vyriausybės pradės masiškai rinkti mūsų biometrinius duomenis, jos žinos apie mus daugiau nei mes patys apie save. Jos galės ne tik numatyti mūsų jausmus, bet ir jais manipuliuoti. Nesunku įsivaizduoti Šiaurės Korėją 2030 m. kur kiekvienas pilietis privalėtų nešioti biometrinę apyrankę 24 valandas per parą. O jeigu jums klausantis Didžiojo Vado apyrankė užčiuoptų, kad jums kilo pykčio požymiai, jums galas (GR, 1. Макросброс, 1.6. Технологическая перезагрузка).
K. Schwabas pristatė naujųjų technologijų galimo pavojaus piliečių konfidencialumui grėsmę, kad naujos sekimo technologijos gali suformuoti itin galingas valstybės institucijas (KPR, p. 84). Tačiau tuo metu pabrėžė, jog lygiagrečiai veikiančios struktūros galės skleisti savo ideologiją, verbuoti šalininkus ir koordinuoti veiksmus, nukreiptus prieš oficialias vyriausybės institucijas (KPR, p. 84), o vyriausybės virs tik viešųjų paslaugų centrais (KPR, p. 85). Tuo pat metu jis apgailestavo, jog nepaisant interneto tinklo ir tarpvalstybinio augančios pasaulio ekonomikos pobūdžio, duomenys vis dar saugomi ir reglamentuojami labai fragmentuotai (KPR, p. 89). Diskretiškai ir pats pažymėjo, jog technologijos skatina naudoti naujus sekimo būdus ir kontrolės priemones, prieštaraujančias sveikos, atviros visuomenės sampratai (KPR, p. 114). Juk masiškai plis jutikliai, jungiantys fizinio pasaulio daiktus su virtualiais tinklais, prie interneto prijungiant milijonus prietaisų, telefonų, kompiuterių ir planšetinių kompiuterių (KPR, p. 30). Kiekvienoje pakuotėje dabar gali būti įrengtas jutiklis, siųstuvas arba radijo dažnio identifikavimo (RFID) žymuo. Tai leidžia sekti daikto judėjimą tiekimo grandine. Ateityje panašios stebėjimo sistemos bus naudojamos žmonių judėjimui sekti (KPR, p. 31).
4. KPR ir pandemijos poveikis visuomenės gyvenimo normoms
K. Schwabas prognozuoja didžiulį nepasitenkinimą vyriausybėmis šalių, kurios garsėjo savo gera sveikatos apsaugos sistema, tačiau kovos su koronavirusu pasekmės buvo apgailėtinos. Geriausius kovos su pandemija rezultatus pademonstravo tos šalys, kurios priėmė greitus ir ryžtingus sprendimus, turėjo rentabilią sveikatos apsaugą ir pirmenybę teikė bendram gėriui prieš individualius poreikius. Visa tai išliks ir postpandeminiais laikais. Postpandeminė era atvers vartus masiniam turtų perskirstymui iš turtingų vargšams, iš kapitalo - darbui. Tai reikš neoliberalizmo laidotuves, vadinasi konkurencijos idėjos pralaimėjimą solidarumui, o ekonominio augimo - socialinei gerovei ir vyriausybės kišimusi (GR, 1. Макросброс, 1.3. Социальная перезагрузка). Artimiausiu laiku nelygybė tik didės, tačiau perspektyvoje tendencijos keisis į priešingą pusę. Labai įtikėtina, kad pandemijos išdavoje bus nuverstos scenos žvaigždės, nes juk nėra teisinga kai žvaigždės menedžeris gauna milijonus per metus, o medicinos sesuo tik nedidelę šios sumos dalį. Socialinę įtampą galima mažinti teisinga politika. Pandemija privers daugelį visuomenių peržiūrėti savo visuomenines sutartis - visumą susitarimų ir lūkesčių, reguliuojančių žmonių ir institucijų santykius. Šiandien mūsų nepasitikėjimas institucijomis bazuojasi daugiausia apie nelygybės temą, marginalizacijos pojūtį ir neteisingumą. Nepasitikėjimas institucijomis ir lyderiais vis didėja. Kai kur tai išsiveržė demonstracijomis, populistų atėjimu į valdžią. Galimas socialinis kontraktas labai priklauso nuo kiekvienos šalies tradicijų. Tačiau bendrieji principai išlieka tie patys: platesnis, jei ne visuotinis, socialinės pagalbos teikimas, socialinis draudimas ir bazinės medicinos paslaugos, ypatinga apsauga tų, kuriems labiausiai gresia permainos. Esama nuogąstavimų, kad kova su pandemijomis prives prie nuolatinio sekimo. Čia reikia pastebėti, kad ekstremali padėtis pateisinama tik tokiu atveju, jei grėsmė yra visuotinė, universali, egzistencinė. Todėl ypatingi įgaliojimai turėtų būti apriboti laike ir proporcijomis. Bet K. Schwabas nėra tikras ar tai būtų pagrįsta (GR, 1. Макросброс, 1.3. Социальная перезагрузка).
K. Schwabas neabejoja, kad permainų iniciatoriais bus jaunimas. Jis taps permainų katalizatoriumi ir impulsu Didžiajai perkrovai (GR, 1. Макросброс, 1.3. Социальная перезагрузка). Taip pat inovacijų centrais taps miestai. Iš miestų inovacijų minėtinos šios: skaitmeniniu būdu perprogramuojamos patalpos, kurių paskirtis galėtų būti akimirksniu pakeista į teatrą, sporto salę, visuomeninį centrą; "Waternet" - internetas vandentiekio sistemose, siekiant užtikrinti vandens tiekimą žmonėms; žaliųjų erdvių plėtra, pasitelkiant socialinius tinklus; tobulėjant jutikliams didės pėsčiųjų ir bevariklio transporto saugumas ir bus sudarytos sąlygos plačiau naudotis viešuoju transportu; perteklinės šilumos surinkimas kogeneravimo mechaninėmis sistemomis, o trigeneravimo sistema naudos šilumą pastatams šildyti arba jiems aušinti (KPR, p. 96); transporto priemonių efektyvumo stebėjimas realiuoju laiku; pažangūs gatvės stebėjimo stulpai (LED technologija) gali tapti platforma daugybei stebėjimo technologijų, renkančių informaciją apie taršą, eismą, žmonių judėjimą ir kt. (KPR, p. 97).
Vis augs žmonių judumas. Daugiau bendraujant internetu ir aktyviai dalinantis skirtingų kultūrų idėjomis, žmonės tapatybę lengviau keičiasi nei anksčiau. Pabrėžiama, kad žmonės jaučiasi kur kas patogiau, turėdami kelias tapatybes (KPR, p. 99). Atsiras poreikis naujai apsibrėžti šeimos tapatybę. Šeimos dažnai išsibarsto po visą pasaulį ir nuolat tarpusavyje bendrauja skaitmeninėmis priemonėmis. Todėl tradicinė šeima tampa tarptautiniu šeimos tinklu (KPR, p. 99). Paaštrės prieštaravimai tarp religingų ir pasaulietiškai nusiteikusių žmonių (KPR, p. 109). Gali formuotis egocentriškų žmonių visuomenė: vystosi individualizmas, o ketinimą priklausyti bendruomenei lems asmeniniai tikslai (KPR, p. 112). Kursis naujos interesų grupės, nes skaitmeninėmis medijomis galima naudoti, nepaisant socialinių, ekonominių, kultūrinių, politinių, religinių ir ideologinių ribų (KPR, p. 112).
Keisis santykis su nuosavybės institutu. Paslaugoms plačiai bus pasitelkiamos skaitmeninės platformos. Taip formuosis kitoks santykis su materialiais ištekliais, bus atsisakoma nuosavybės teisės dėl naudojimosi paslaugomis. Tokiose rinkose jokia bendrovė nevaldo turto (KPR, p. 77). Nyks ribos tarp pramonės šakų. Pav. dabar automobilis yra kompiuteris ant ratų, o elektronika sudaro apie 40 procentų automobilio kainos (p. 78). "Apple" ir "Google" įžengė į automobilių rinką (KPR, p. 78). Blokų grandinės technologija leis saugoti klientų sąskaitas, atlikti tarptautinius mokėjimus, valdyti dar nesukurtus produktus ir paslaugas, sutartis, kurios vykdomos be tarpininko (KPR, p. 79).
Bus skatinamas perėjimas prie žiedinės ekonomikos su perspektyva, kad asmenys, organizacijos ir vyriausybės gali ne tik mažinti poveikį gamtai, bet ir atkurti bei atnaujinti aplinką, pasitelkdamos technologijas ir pažangiąsias sistemas (KPR, p. 81). Perspektyvos esmė - panaikinti įmonių ir vartotojų taikomą linijinį išteklių naudojimo modelį ("imk, gamink ir išmesk") ir pereiti prie naujo pramonės modelio, kai tarpusavyje veiksmingai sąveikauja žaliavų, energijos, darbo ir informacijos srautai ir kuria atsinaujinti skatinančią ekonomikos sistemą. Tai padėtų daiktų internetas (loT) ir pažangieji įrengimai, sudarantys sąlygas stebėti medžiagų ir energijos srautus bei dėl skaitmeninių išteklių naudojimo atsirandantis informacijos ir skaidrumo demokratizavimas (KPR, p. 81). Žmonės bus skatinami mažiau vartoti elektros energijos, taip saugoti aplinką ir mažinti išlaidas (KPR, p. 82). Technologijos sudarys sąlygas įmonėms pailginti turto ir išteklių naudojimo ciklą, suformuos žaliavų ir energijos atkūrimo bei kartotinio naudojimo pakopas, mažinant išmetamų teršalų kiekį ir išteklių apkrovas (KPR, p. 82).
Remiantis Pasaulio ekonomikos forumo užsakyto tyrimo ataskaita "Didelės permainos. Technologijos virsmo taškai ir socialinis poveikis" (2015 m.) tikimasi, kad iki 2025 m. prie interneto bus prijungta 10 procentų skaitymo akinių. Pasitelkiant regą kaip tiesioginę sąsają, gali būti kitaip mokomasi, naršoma, instruktuojama, pramogaujama. Duomenys naršant su tokiais akiniais gaunami labai greitai. Tokiais akiniais galima valdyti 3D objektą ir keisti jo formą. Vos pamačius objektą akiniai suteikia apie jį visą reikiamą išplėstinę informaciją, parodo pavyzdžiui valgiaraštį žmonėms, einantiems pro restoraną (KPR, p. 145). Taip pat tikimasi, kad 10 procentų žmonių vilkės drabužius, susietus su internetu (KPR, p. 146). Paplis išmanieji laikrodžiai ir apyrankės, kurie matuos sveikatos duomenis (KPR, p. 147 - 148). Daiktų internetas ir internetas daiktams: tikimasi, kad iki 2025 m. prie interneto bus prijunta 1 trilijonas jutiklių. Plačiai išsidėstę jutikliai įgalins žmones visapusiškai suvokti aplinką (KPR, p. 158). Jutiklių dėka įprastiniai ryšio tinklai teikia galimybę naudotis realiuoju laiku veikiančiomis programomis (KPR, p. 159). Daiktai visapusiškai priima informaciją iš aplinkos, autonomiškai į ją reaguoja ir atlieka veiksmus (p. 159). Daugiau nei 50 procentų interneto bus tiekiama namų prietaisams ir įrenginiams. Automatizuojant namus žmonėms bus sudaromos sąlygos kontroliuoti apšvietimą, užuolaidas, vėdinimą ir kondicionavimą, vaizdo ir garso sistemą, apsaugos sistemą, namų apyvokos reikmenis (KPR, p. 162). Dėka interneto ryšio įvykiai bus stebimi realiuoju laiku ir įrašomas vaizdas; namai bus valdomi nuotoliniu būdu (KPR, p. 163). Patys prietaisai tiesiog pranyks namuose - jie funkcionuos kaip iš vieno centro valdomi jutikliai (KPR, p. 164). Atsiras išmanieji miestai be šviesoforų. Su internetu bus susietos paslaugos, komunalinės įmonės ir keliai. Išmanieji miestai valdys elektros energiją, medžiagų srautus, logistiką ir eismą. Tai susiję su jutiklių technologijų tinklo plėtra ir duomenų platformomis (KPR, p. 165). Tikimasi, kad iki 2025 m. JAV keliuose 10 procentų visų automobilių bus savaeigiai (KPR, p. 171). Anot K. Schwabo iki 2025 m. 3D spausdintuvu bus pagamintas pirmasis automobilis. Greičiau bus pereinama nuo modelio sukūrimo prie gamybos. Dėl to sumažės pervežimų (KPR, p. 187). 5 procentai prekių bus pagaminta 3D spausdintuvu. Tai keis vartotojo santykį su preke: kiekvienas žmogus, turintis 3D spausdintuvą galės atsispausdinti trimatį gaminį. Tai sudaro galimybes spausdinti vartoti skirtus produktus užsakymo vietoje ir atsiradus poreikiui, užuot įsigijus parduotuvėje. Todėl jie paplis biuruose ir net namuose (KPR, p. 191). Mažiau bus išleidžiama pinigų logistikai, sutaupoma energijos (KPR, p. 192). Manoma, kad iki 2025 m. dirbtinis intelektas atliks 30 procentų įmonių auditų (KPR, p. 175). Tobulės vadinamieji virtualūs asistentai, leidžiantys kalbėtis su kompiuteriais. Jie greit galės konspektuoti informaciją ir atsakyti į vartotojo užklausas. Prietaisai mus išklausys, numatys mūsų poreikius, padės mums, net neprašius (KPR, p. 23). Atsiras implantuoti mobilūs telefonai. Įvyks 3D spausdintuvu sukurtų kepenų transplantacija. Visame pasaulyje daugiau važinėjamasi bus ne savais automobiliais, bet jais dalinantis (KPR, p. 39). Dronai, kurie iš esmės yra skraidantys robotai, suderinus su dirbtiniu intelektu, galės pagal iš anksto pasirinktus kriterijus pasirinkti taikinius ir šauti be žmogaus įsikišimo (KPR, p. 103).
5. KPR ir pandemijos poveikis asmens tapatybės sampratai
KPR daro įtaką mūsų tapatybei, privatumo suvokimui, nuosavybės sampratai, vartojimo įpročiams, laikui, skiriamam darbui ir laisvalaikiui, žmonių tarpusavio santykiams. Kyla žmogaus egzistencijos prasmės klausimas (KPR, p. 115). KPR technologijos plėtra biologijos srityje kelia klausimą: ką reiškia būti žmogumi? Kokiais duomenimis ir informacija apie mūsų kūną bei sveikatą galima arba turėtų būti dalijamasi su kitais? Kokias teises ir pareigas turime, ketindami keisti ateities kartų genetinį kodą? (KPR, p. 36). Ypač šiuos klausimus paaštrino pandemija, daranti griaunantį psichologinį poveikį žmonėms. Postpandeminėje epochoje psichologinės sveikatos klausimams bus skiriamas ypač didelis dėmesys. Mes ypač stengsimės suvokti savo veiksmų ir įpročių motyvus, bandysime pakeisti savo vartojimo kai kuriuos įpročius (GR, 1. Макросброс, 3. Индивидуальный сброс). Didelio masto vartojimas gali tapti nepriimtinas. Nebebus siekiama gauti paskutinio modelio gaminį - tai nebebus prestižiška ir netgi bus laikoma nepadoriu dalyku. Pozicionuoti save per prekę taps senamadiška. Kaip ir apskritai bus nepriimtinas turto demonstravimas (GR, 1. Макросброс, 3. Индивидуальный сброс). Sektinu taps Japonijos pavyzdys, kur turtinė nelygybė mažiausia išsivysčiusiose šalyse, o vartojimas visada buvo žemesnis nei kitose šalyse (GR, 1. Макросброс, 3. Индивидуальный сброс).
Pasaulyje didės poliarizacija, pasižyminti tuo, kad vieni pokyčius priima, o kiti jiems priešinasi (KPR, p. 117). Taip atsiskirs prisitaikę asmenys nuo besipriešinančiųjų, laimėtojai nuo pralaimėtųjų. Nugalėtojai turės galimybę pasinaudoti radikaliais žmogaus tobulinimo metodais, sukurtais šios revoliucijos išdavoje (KPR, p. 116). Technologinės inovacijos išplės gyvenimo trukmės, sveikatos, pažinimo ir galimybių ribas. Tai verčia kelti filosofinius žmogaus tapatybės klausimus (KPR, p. 116). Artimiausiu laiku galime išvysti genetiškai modifikuotus vaikus (KPR, p. 118). Kyla klausimas kaip skaitmeniniame amžiuje išlaikyti savo individualumą? (KPR, p. 119). Nuogąstaujama, kad silpnės socialiniai įgūdžiai ir gebėjimas įsijausti, empatijos lygis (KPR, p. 119). Didžiulė problema - privatumo išsaugojimas. Juk jei asmuo žino esąs stebimas, jo elgesys tampa labiau konformistinis ir nuolaidesnis (KPR, p. 122). O jau dabar draudimo įmonės linkusios teikti savo klientams pasiūlymą prisiimti įrenginį, fiksuojantį jų sveikatos duomenis (laiką, skirtą miegui, informaciją apie maistą, nueinamą atstumą ir pan.) (KPR, p. 123).
KPR, o ypač pandemijos įtakoje, žmogus, pati jo samprata labai keisis. Skaitmenizacijos procese numatyta glaudi skaitmeninių technologijų sąveika su biologija ir sąmone, t. y. neuromedicina ir genetinės modifikacijos. Neuroprotezavimas gali būti pasitelktas ne tik sveikatos problemoms spręsti, bet ir kariniams tikslams. Prie smegenų audinio prijungtos kompiuterinės sistemos pacientui gali padėti valdyti dirbtinę ranką. Tas pats pritaikytina bioniniam pilotui ar kareiviui valdyti (KPR, p. 105). Smegenų prietaisus galima implantuoti kariams, siekiant ištrinti prisiminimus ar sukurti naujus (KPR, p. 106). Sparčiai bus diegiami nauji diagnostikos ir terapijos metodai. Tam bus suskaitmeninti pacientų medicininiai įrašai bei naudojamasi gausia informacija iš nešiojamųjų prietaisų ir implantuojamos technologijos (KPR, p. 79). Iki 2025 m. bus implantuotas pirmasis mobilus telefonas. Taip duomenys iš žmogaus kūno bus automatiškai perduodami stebėjimo centrams, kurie skirs vaistinius preparatus. Išmaniosios tatuiruotės ir kiti unikalūs luistai padės nustatyti tapatybę ir žmogaus buvimo vietą. Galbūt tai įgalins bendravimą mintimis, atvers galimybę suprasti neišsakytas mintis ar nuotaikas, iššifruojant smegenų bangas (KPR, p. 138). Skaitmeninės tatuiruotės gali padėti atrakinti automobilį, stebėti organizmo procesus, įvesti mobiliojo telefono kodus piršto prisilietimu (KPR, p. 139). Jau sukurtos išmaniosios dulkės - už smiltelę mažesni kompiuteriai, turintys antenas, kurie organizmo viduje susijungs į tam tikrus tinklus, kad sustiprintų sudėtingus vidaus procesus - pav. atakuoti vėžio ląsteles (KPR, p. 140). Tikimasi, kad iki 2025 m. įvyks pirmoji 3D spausdintuvu sukurtų kepenų transplantacija. Taigi šiuo metodu bus galima gaminti ir žmogaus organus. Bandymams atlikti buvo naudojami titano milteliai kaulams kurti (KPR, p. 189). Žinoma, kad kiaulės gali auginti žmogui transplantuoti tinkamus organu. 3D metodu (biospausdinimo) alima kurti gyvus audinius (odos, kaulų, širdies ir kraujagyslių) žmogaus organams gydyti ir atkurti (KPR, p. 35).
Žmonės bus genetiškai modifikuojami: žmogaus genomas bus tiesiogiai ir sąmoningai pakeistas. Tai įmanoma, nes genomo sekos nustatymas labai atpigo. Taip ir medicinos diagnostika taps greitesnė, tikslesnė ir mažiau invazinė (KPR, p. 193). Bus galimybė nebrangiai nustatyti ligų genetinius faktorius. Bus įmanoma modifikuotų augalų, koreguotų gyvūnų ir žmonių bei aplinkos sąveika (KPR, p. 104). Kiekvienos rūšies ląstelę galima bus koreguoti ir sukurti genetiškai modifikuotus augalus, gyvūnus ar net žmonių ląsteles panaudojant genų redagavimo CRISPR/Cas89 metodą (KPR, p. 34). Galima pavyzdžiui bus sukurti genetiškai modifikuotas karves, į pieną išskiriančias kraujo krešėjimo elementų, kurių stinga hemofilija sergantiems žmonėms. Jau kuriamos naujos sistemos, kuriose sąveikautų mokroorganizmai, žmogaus kūnai, vartojami produktai ir net gyvenamieji pastatai. Jau sugebama auginti nuolat kintančius ir prie aplinkos prisitaikančius daiktus (KPR, p. 22). Artimiausiu laiku išvysime kūdikius, turinčius tam tikrų savybių arba atsparius tam tikroms ligoms (KPR, p. 36).
Labai ištobulės neurotechnologijos. Taps įmanoma į žmogaus smegenis implantuoti dirbtinę atmintį. Taps labai patogu nešioti smegenimis valdomas ausines, arba neuroausines. Jau dabar neįgalieji gali mintimis valdyti savo galūnių protezus arba vežimėlius (KPR, p. 195). Smegenų veiklos stebėjimas realiuoju laiku suteiks žmogui neribotas galimybes įveikti blogus įpročius, pagerinti sporto ir mokymosi rezultatus (KPR, p. 1996). Automobilių pramonė sukūrė žmogaus dėmesio ir sąmoningumo stebėjimo sistemas, kurios geba sustabdyti automobilį vairuotojui užmigus. Neuroprotezai suteiks neįgaliesiems galimybę valdyti dirbtines kūno dalis ir egzoskeletą. DARPA Atkuriamoji aktyviosios atminties programa RAM gali sustiprinti ir atkurti atmintį (KPR, p. 197). Gal būt taps įmanoma sukelti norimus prisiminimus (KPR, p. 198).
6. K. Schwabo siekiamų pokyčių prasmės kvintescencija
K. Schwabas duoda suprasti, kad mes esame kryžkelėje: "vienas kelias nuves į geresnį pasaulį: mažiau inkliuzyvų, teisingesnį ir pagarbesnį Motinos-gamtos atžvilgiu. Kitas perkels mus į pasaulį, panašų į tą, kurį mes ką tik palikome, bet dar blogesnį ir nuolat persekiojamą nemalonių siurprizų" (GR, Anotacija). Pasak jo esame "vertybių kaitos išvakarėse" (GR, 1. Макросброс, 3. Индивидуальный сброс). Siekiamybė - solidarumas ir bendradarbiavimas, o konkrečiai - bendrojo gėrio - to, kas atneša naudą visai visuomenei - maksimizavimas. Ar rūpintis BVP išsaugojimu ir ekonominiu aktyvumu ar rūpintis pažeidžiamiausiais savo visuomenės nariais? Bet kuriuo atveju tai etinis pasirinkimas. Pasak K. Schwabo "Nuo šiol kiekvienas politinis sprendimas bus delikatus kompromisas tarp išgelbėjimo kuo didesnio žmonių skaičiaus ir maksimaliai pilno ekonomikos funkcionavimo užtikrinimo". Ir "kas teisingiau: leisti netrukdomai veikti pasiūlos ir paklausos dėsniui ar vis dėl to reguliuoti paklausą ir kainas?" (GR, 1. Макросброс, 3. Индивидуальный сброс). Pasak K. Schwabo gali būti, kad situacija privers mus spręsti savo vidines problemas būdais, apie kuriuos mes anksčiau net nesusimąstėme. Mes turėsime būti žymiai kūrybingesniais. Priverstinai praleidę daugiau laiko vienatvėje, mes buvo priversti susimąstyti apie vertybes, kas iš tiesų svarbu ir ko mes norime. Tai gali atvesti prie mūsų veikimo prioritetų kaitos. Ar neskiriame mes per daug dėmesio savo karjerai? K. Schwabas klausia: ar gali covid-19 katastrofa iššaukti seriją gilių pasikeitimų? Mes puikia žinom, kad jei nepadarysim šiuolaikinio pasaulio perkrovimo dabar, rytdiena bus baisi. Kad išvengto tokios baigties, "mes privalome nedelsdami pradėti Didįjį perkrovimą. Tai ne "vaizdingas išsireiškimas", o absoliuti būtinybė" (GR, 1. Заключение). K. Schwabas: "Kaba eina apie tai, kad padaryti pasaulį mažiau konfliktišku, lygesniu ir teisingesniu. Nedaryti nieko ar daryti per mažai - tai eiti kaip lunatikams tolesnio socialinio neteisingumo, ekonominio disbalanso, neteisingumo ir aplinkos prastėjimo keliu". Koronaviruso pandemija nesukelia egzistencinės grėsmės ar šoko kaip ankstesnės pandemijos, bet "ji suponuoja neramias perspektyvas dėl kitų priežasčių - nelygaus ir neteisingo pasaulio išlikimo, kaip ir susirūpinimo dėl aplinkos užterštumo klausimus". K. Schwabas įsitikinęs, kad "Absoliuti prielaida teisingam perkrovimui yra tamprus bendradarbiavimas šalyse ir tarp šalių". Būtent kolektyviniai veiksmai tarp visuomenių (bendrijų) ir tamprus bendradarbiavimas tarp šalių leis greitai ir taikiai išeiti iš koronaviruso krizės. Perkraunant ekonomiką atsiras galimybė užtikrinti didesnę socialinę lygybę ir stabilumą atstatymo procese, taip "atveriant naują klestėjimo erą" (GR, 1. Заключение). Koronaviruso krizės įveikimo stebėjimas gali paskatinti veikti greičiau, "keičiant nesėkmingas idėjas, institutus, procesus ir taisykles naujomis, labiau tinkančiomis esamiems ir būsimiems poreikiams. Tame slypi Didžiojo perkrovimo esmė" (GR, 1. Заключение). Visame pasaulyje daugėja judėjimų, reikalaujančių "geresnės ateities" ir "kviečiančių pereiti į ekonominę sistemą, kuri į pirmą planą kels kolektyvinę gerovę, o ne paprastą BVP augimą" (GR, 1. Заключение). K. Schwabas įsitikinęs, kad virsmo potencialu galėsime pasinaudoti, naudodamiesi konteksto suvokimo (protu), emociniu protu (širdimi), kūrybiniu (siela), fiziniu (kūnu) (KPR, p. 124). Konteksto suvokimas tai gebėjimas ir noras numatyti naujas tendencijas ir "sujungti taškus". Kūrybinis, arba įkvėpimo intelektas reiškia nuolatinį prasmės ir tikslo ieškojimą. Tai susitelkimas į kūrybos impulsus, pakilimas į naują kolektyvinio ir dorovinio sąmoningumo lygį (KPR, p. 127). Reikia ieškoti bendro tikslo (KPR, p. 127). Pasak K. Schwabo "ketvirtoji pramonės revoliucija gali paversti žmoniją robotais, taip sukeldama pavojų mums tradiciškai prasmę teikiančiam darbui, visuomenei, šeimai, tapatybei. Tačiau mes galime pakelti žmoniją į naują kolektyvinio ir dorovinio sąmoningumo lygmenį" (KPR, p. 132).
Taigi K. Schwabas pasisako už kardinalų esminį, visišką, absoliutų ir nepaprastai greitą visos žmonijos geopolitinių, politinių, ekonominių ir socialinių struktūrų performavimą ir už esminį moralinių ir kultūrinių vertybių perkeitimą, kuriant visiškai naują žmogaus žmogaus tapatybę socialinėje, biologinėje ir sąmonės srityje. Tad jei liekame K. M. Schwabo mąstymo prielaidų schemoje, su pasitikėjimu priimdami tai, ką jis teigia, kokias galima būtų padaryti išvadas apie pasaulį, už kurį jis pasisako? Kertinis žodis - skaitmenizacija, kuri persmelks visą būsimą gyvenimą. Tačiau pradėti reikia nuo to, kad daugelio mokslininkių ir ekspertų prognozuota koronaviruso pandemija objektyviai įgalina įvairiapusę pasaulio ekonomikos ir visų visuomeninių, politinių ir globalių institucijų kaitą - "perkrovimą", moralinių ir kultūrinių vertybių, gyvenimo įpročių, vartojimo įpročių, darbo, šeimos santykių, švietimo, medicinos, prekybos, gamybos kaitą. Absoliučiai visos mūsų gyvenimo aplinkybės turės būti suskaitmenintos, t. y. išreikštos skaitmeniniu formatu ir įjungtos į bendrą, visus žmones jungiantį tinklą - internetą. Jutiklių dėka prie interneto bus prijungti patys įvairiausi prietaisai - kompiuteriai, mobilieji telefonai, buitiniai prietaisai, patys gyvenamieji namai, miesto infrastruktūra, eismo reguliavimas ir netgi mūsų kūnai ir psichika su smegenimis kaip jos biologiniu recipientu. Tai reiškia, kad visi procesai be galo paspartės (ypač turint omenyje jau sukurtą ir netrukus plačiai pradėsimą naudoti kvantinį kompiuterį, kuris bus milijonus kartus greitesnis ir galingesnis už dabar žinomus kompiuterius. Antra, tai reikš, kad gamyba, prekyba ir daugelio žmonių iki šiol privačiomis laikytos jų gyvenimo sferos kaip kad sveikata, išsilavinimas, jų pomėgiai ir kitokia nevieša sfera taps daug skaidresnė ir matomesnė (bent jau privačioms kompanijoms bei valstybinėms institucijoms, kurios užtikrins viešąjį visuomenės gerbūvį, o, tiesą sakant, dėl plačiai plintančios vadinamosios blokų grandinės (blockchain) technologijos ir visiems kitiems. Labai išaugs visos visuomenės ir atskirų jos narių - tai yra visų žmonių - kontrolė iš valstybės institucijų pusės, nes bus stebima ir žinoma visa žmonių veikla internete (į kurį bus įjungtos kone visos žmogaus gyvenimo sferos) ir visas žmogaus vidinis kūno ir iš dalies psichinis (jausmų bei galbūt minčių) gyvenimas per jutiklius žmogaus kasdieniniame gyvenime (drabužiuose, automobilyje, įvairiausiuose prietaisuose, namuose, pačiame kūne per implantuojamus mobiliuosius telefonus, čipus, aplikacijas tatuiruočių pavidalu, o taip pat prietaisus nanodalelių pavidalu ląstelėse ir smegenyse), o taip pat vaizdo kamerų forma su veido atpažinimo technologija. Valstybės - vyriausybinių ir jos atskirų institucijų - galia apskritai labai išaugs. Bus judama link transhumanizmo - žmogaus sąmonės, biologijos ir skaitmeninės technologijos susiliejimo. Tai dar labiau paspartins masinis įvairiausių robotų vartojimas. Robotai išstums žmones iš daugelio darbo sričių. Kalba eina ne tik apie nekvalifikuotą darbą, bet ir apie tokias kūrybines sritis kaip teisininkų, advokatų, gydytojų ir net žurnalistų bei rašytojų darbas. Vadinamieji virtualūs asistentai, žinomi jau dabar, pakeis žmones daugelyje sričių. Jau nekalbant apie savaeigius automobilius ar dronus, kurie galės pristatinėti į bet kurį regioną prekes, vaistus, o taip pat ginklus ir net patys virsti išmaniaisiais ginklais, galinčiais nužudyti žmones be žmogaus žinios. Dirbtinis intelektas tiek progresuos, kad jis bus priimtas kaip lygiavertis žmogui įmonių valdybose. Transhumanizmo idealo realizavimą įgalins taip pat pažanga medicinos srityje. Genomo sekų iššifravimo atpigimas ir palengvėjimas įgalins augalų, gyvūnų ir žmonių genetinę modifikaciją, kuriant genetiškai modifikuotus žmones su iš anksto nustatytomis savybėmis. Prie to prisidės iki tol gamtoje (bent Žemėje) nežinotų medžiagų sukūrimas, tarp jų tokių, kurios gali sąveikauti su biologiniais organizmais, augti ir keistis reaguodamos į aplinką, nanotechnologijų, plėtra, įgalinanti mažyčių kompiuterių įterpimą į žmogaus kūną miniatiūrinių (daugybę kartų mažesnių už smėlio smiltelę) dalelių pavidalu, o taip pat apyrankių ir laikrodžių pavidalu. Interneto ryšys, skaitmeninės technologijos ir visame kame esantys jutikliai įgalins privačią medicinos diagnostiką bei žmogaus gydymą dar jam net nežinant, kad jis serga bei žmogaus norų patenkinimą dar prieš juos įvardijant (virtualūs asistentai), o skaitmeniniai akiniai leis gauti išplėstinę informaciją apie viską, ką mūsų akys matys.
Keisis žmonių moralinės ir kultūrinės vertybės, idealai, siekiai. Vis labiau mažės privačios nuosavybės instituto reikšmė, plintant vadinamai dalijimosi ekonomikai. Eksponentiškai augant interneto reikšmei ir viso gyvenimo skaitmenizavimui vis didesnę reikšmę įgaus skaitmeninės prekybos ir gamybos organizavimo platformos, kursis įmonės, kurios pačios neturi jokios turto, tačiau turi skaitmeninę platformą gamybos ar paslaugų teikimo organizavimui (pav. taksi firmos, kurios neturi nė vieno traksi, arba viešbučių verslo įmonės be savo nekilnojamo turto). Tačiau gamybos mastai dėl dėmesio gamtinei aplinkai, darbuotojų socialiniams poreikiams bei nusistatymo tenkintis mažesniais ištekliais ir darbo sąnaudomis o taip pat dėl žmonijos demografinių nuostolių pandemijos išdavoje, nedidės, o atvirkščiai gal net mažės. Ir tai nebus blogai, nes postpandeminiu laikotarpiu vertybe taps ne puikavimasis naujais įsigytais gaminiais, o racionalus naudojimasis jais.
Be galo išaugs darbo (darbuotojų) judrumas. Pasikeis jų santykis su įmone. Daugelis jų jau nebebus prisirišę prie vienos įmonės, o dirbs nuotoliniu būdu su daugeliu. Įvairiašakės įmonės, veikiančios skaitmeninių interneto platformų pavidalu, sujungs skirtingų pramonės šakų gamybą. Tai turės įtakos šeimos struktūrai. Plis vadinamoj globalioji šeima, kai vyras dirba vienoje šalyje, žmona kitoje, o vaikai mokosi dar kitoje šalyje. Vis mažės reikšmė identiteto vieno kriterijaus (kultūrinio, tautinio, religinio ar ideologinio) pagrindu, o vis populiaresnė bus dviguba ar net triguba tapatybė. Formuosis pasaulio piliečio tipas. Covid-19 pandemija parodė, kad sprendimai gali būti tik globalūs, su visų pasaulio šalių pritarimu. Todėl labai didelę reikšmę turės tarptautinio bendradarbiavimo plitimas. Dar daugiau, reakcija į pandemiją parodė, kad esamos tarptautinės institucijos yra nepajėgios spręsti tokio masto krizių, todėl šioje srityje perkrovimas bus ypač reikalingas. K. Schwabas pasisako už visą pasaulį apimančias institucijas, kurių galia nepriklausytų nuo atskirų šalių pritarimo ar nepritarimo.
Taigi pasak K. Schwabo mes įžengėme į naują erą, postpandeminę erą, kurioje bus įveikta senosios epochos pasaulio nelygybė ir neteisingumas, kurioje bus vadovaujamasi visų solidarumo, socialinės apsaugos, dėmesio socialiai pažeistiems ir gamtinės aplinkos saugojimo, o ne individualizmo, egoizmo, konkurencijos ir biznio pirmenybės prioritetais. Trumpai tariant įžengsime į naują erą, kurioje bus patenkinti visi žmogaus lūkesčiai, kurioje visi gamybiniai, pažintiniai, mokymosi, medicinos diagnostikos ir gydymo, išsilavinimo, informacijos gavimo procesai vyks nepalyginamai greičiau nei iki šiol. Mes galėsime naudotis tam tikra prasme visų informacija apie visus - formuosis kai kurių krikščionių mistikų pranašauta noosfera - protinga Žemės sfera. Vienu žodžiu vieninga tampanti žmonija, valdoma vienos globalias valdžios, įžengs į visapusiško savo klestėjimo erą.
Kiek galima pasitikti K. Schwabo piešiamu pasaulio artimiausios ateities vaizdu? Visų pirma, verta konstatuoti, kad K. Schwabas demonstruoja optimistinį požiūrį į pasaulio raidą (kokių jis iš tiesų laikosi nuostatų mums šiuo atveju nesvarbu), savo tekstais atstovaudamas daliai žmonių būdingą optimistinį požiūrį į ateitį, demonstruojant tikėjimą, kad visi žmonės iš principo vadovaujasi gera valia. Ar tai tiesa? Ar iš tiesų žmonės yra iš principo tik geri? Mūsų pačių asmeninė ir mūsų aplinkos patirtis (ir net mes patys, jei pažvelgsime į save pačius atidžiau), o taip pat istorija liudija visai ką kita. Mes žinom, kad istorijos eigoje daugybę kartų sąmoningai buvo sukeliami didžiuliai, netgi pasauliniai, taip pat pilietiniai karai, žmonės buvo žudomi dujų kamerose, vykdomi genocidai. Tad vien žvelgiant abstrakčiai, filosofiškai nėra jokio pagrindo a priori pasitikėti nei pačiu K. Schwabu, nei tomis jėgomis, kurios inspiruoja, palaiko ir skatina "didįjį perkrovimą".
Tačiau mes žinome daug daugiau. Mes žinome, kad už Pasaulio ekonomikos forumo, kuriam vadovauja K. Schwabas, už viso valdančiojo daugelio pasaulio šalių elito stovi bendras transnacionalinis, globalus elitas, kurio vidinis, giliausias sluoksnis - okultinė grupuotė - atstovaujanti ar ir pati valdanti didžiąją dalį pasaulio turto, nuosavybės ir turinti savo įtakoje kone visų pasaulio šalių vyriausybes, siekia absoliučios valdžios pasaulyje įteisinimo ir pripažinimo iš pasaulio gyventojų pusės JTO forma. Žinomi šimtai šiai valdančiajai pasaulio elito daliai priklausančiųjų pasisakymai, kuriuose jie ne kartą yra pareiškę, kad žmonių skaičius Žemėje yra per didelis ir jį reikia sumažint (pirmą kartą viešai apie tai prabilo Romos klubas 8-o dešimtmečio pradžioje, pasisakydamas už pramonės gamybos mažinimą). Įrašai Guidestones monumente (Džordžijos valstija, JAV) (Georgia Guidestones; https://focusstudio.lt/zurnalai/dzordzijos-monumentas/) tai liudija vienareikšmiškai. Ten įrašyta: Žemėje turi likti 500 milijonų žmonių. Tokiomis sąlygomis tikėti K. Schwabo optimistiniu kalbėjimu apie visų klestėjimą postapandeminiame pasaulyje būtų daugiau negu kvaila. Atvirkščiai, planuojamas vadinamasis skaitmeninis konclageris, kuriame nedidelė dalis išlikusios žmonijos sunkiai dirbs aptarnaudama valdantįjį Žemės elitą. Būtent tokiu rakursu žvelgiantį į K. Schwabo tekstus, jie įgauna didžiulę reikšmę kaip instrukcija, nuoroda į būsimąjį žmonijos gyvenimą (tiesą sakant ir jis pats bei jo leidėjai būtent ir laiko čia aptariamas knygas vadovėliais ir veiklos instrukcijomis).
Tad žvelgiant tokiu rakursu, kokį gyvenimą mums planuoja pasaulio valdovai, kurių idėjas mums referuoja K. Schwabas? Tai, kad tai bus skaitmeninis, visapusiškai kontroliuojamas gyvenimas, nekelia jokių abejonių, nes apie tai atvirai kalba pats K. Schwabas ir konkrečiomis detalėmis pristato kaip ta kontrolė bus vykdoma. Apie tai mes kalbėjom, todėl tik labai trumpai: viso gyvenimo perkėlimas į internetą ir jo visapusiška kontrolė per tiesioginį interneto erdvės stebėjimą, milijardus jutiklių, čipų, implantuojamų prietaisų, nanodalelių, kuriomis ir kuriais į totalios valdžios stebėjimo lauką bus įjungti visi mūsų gyvenimo prietaisai, daiktai, namai, mūsų kūnai ir psichika bei vaizdo kameros su vaizdo atpažinimo programos. Bus pasitelktos genetinės žmogaus manipuliacijos, galinčios parengti talentais apdovanotus būsimojo elito narius ir tarnauti bei kariauti už režimą pasirengusius zombius, robotai (pav. dronai), galintys nužudyti žmogų bet kur ir bent kada. Ir trečia: tai bus valdžia, kuri bus globali ir neturės jokių nacionalinių sentimentų. Tiesa, mus vilios begalinėmis skaitmeninio pasaulio su milžiniškomis informacijos paieškos ir operavimo jomis galimybėmis. Bet tai irgi iliuzija, nes matome kaip jau dabar informacija yra dozuojama (tiesą, šiuo metu dar finansiškai - už informaciją reikia mokėti, nors kita vertus kai kuriose šalyse (kaip Kinijoje) kai kurie informacijos portalai tiesiog neprieinami), o jei žinosim būsimo pasaulio valdžios totalumo laipsnį, akivaizdu, kad galimybė disponuoti internete esančia informacija priklausys nuo lojalumo valdžiai laipsnio (Kinijoje tai jau įdiegta - ten veikia socialinių kreditų sistema). Tuo tarpu valdžiai nustatyti ar žmogus lojalus jai nebus jokių sunkumų. Tai įgalins ne tik tiesioginis matymas ką jis skaito, bet ir jo kūno reakcijų į skaitomą informaciją stebėjimas. Visa tai leis tiksliai nustatyti jo politines ir ideologines pažiūras. Atitinkamai seks pasekmės - interneto, o gal būt ir fiziniam išgyvenimui reikalingų priemonių ir produktų tiekimo (maisto, oro) išjungimas bei galimybės naudoti transportu atėmimas. O blokų grandinės (blockchain) technologija, kuri jau greit bus naudojama ne tik virtualių, elektroninių pinigų (visi žinome bitkoiną) "gamybai", bet ir valstybės institucijų veikloje, surenkant mokesčius bei organizuojant gyventojų surašymą ir rinkimus, o taip pat sveikatos apsaugos, teisės srityje, įmonių veikloje ir pan., esą užtikrinamas žmonių tarpusavio duomenų kaupimas be jokių institucijų įsikišimo ir tai esą įrodo būsimosios santvarkos demokratiškumą, nepriklausomumą nuo valstybinių ar įtakingų nevalstybinių galių, todėl esą tai perspektyvus duomenų (sandorių) registras ir milžiniška įvykusių skaitmeninių pavedimų duomenų bazė, kurioje dėl jos veikimo principo yra itin sunku klastoti jau išsaugotą informaciją (https://kriptologija.lt/bloku-grandine-arba-blockchain-kas-yra-kaip-veikia/). Tai tik iliuzija. Pasak rusų ekonomisto prof. Valentino Katasonovo fenomene, kuris šiandieną vadinamas "kriptovaliuta", nėra nei slaptumo, nei pinigų. nežiūrint į slaptą ir uždarą kriptovaliutų pasaulį, jos dalyviai bendrauja su įprastu valiutų ir prekių pasauliu. Egzistuoja specialūs įėjimo ir išėjimo kanalai (koridoriai), sujungiantys du pasaulius. Per perėjimą į ten ar iš ten labai panorėjus galima identifikuoti tuos skaitmeninio valiutų pasaulio gyventojus, kurie naiviai mano, kad jie ten randasi visiškai anonimiškai. Jau buvo keletas garsių istorijų, kai policija ir spectarnybos pagavo tokius "nematomus" skaitmeninio valiutų pasaulio gyventojus (dažniausiai atsiskaitymo už narkotikus metu). Šio azartinio žaidimo "beneficiarai" (naudos gavėjai), tai tie, nedaugelis, kurie sukūrė tas kriptovaliutas. Tai tie, taip vadinami, "maineriai", kurie iki šiol išlaikė savo anonimiškumą, kurie gali veikti ir veikia pasislėpę už įvairių "nikų"(slapyvardžių). Formaliai kriptovaliutą kuria tūkstančių tūkstančiai "nepriklausomų" ir "laisvų" "mainerių", bet iš tikrųjų už jų visų stovi vienintelis organizatorius ir "beneficiaras". Bitkoinų atveju - amerikiečių spectarnybos (https://www.sarmatas.lt/09/katasonovas-bitkoinas-jav-spectarnybu-irankis-prascioku-apiplesimui/). Na o covid-19 pandemijos sąlygomis blokčeinas jau pasitelktas covid-paso žmonių kontrolei įvedimui. Pietų Korėjoje kovido pasai bus įvesti per programėlę mobiliajame telefone (Дмитрий Шестаков "Начало цифрового концлагеря: Южной Кореей объявлено о запуске «ковидных» паспортов с использованием технологии блокчейн" // https://uspei.com/krypto/210401-elmira-nachalo-tsifrovogo-kontslagerya-yuzhnoj-koreej-obyavleno-o-zapuske-kovidnyh-pasportov-s-ispolzovaniem-tehnologii-blokchejn/).
Dar daugiau: valdžia per poveikio atminčiai programas galės ištrinti mūsų atmintį ir įdiegti naują. Bus naudojama holografijos technologija - žmonių apgaudinėjimas holografiniais vaizdais. Bet kuriuo atveju kalba eina apie tai, kad per patį skaitmeninimo principą žmogaus veiksmai, reakcijos, jausmai ir galbūt net mintys bus prognozuojamos, kontroliuojamos, net išprovokuojamos ir iššaukiamos. O tai, kad nebus pasitelkiami nauji energijos išgavimo būdai rodo, jog valdantysis elitas siekia gerbūvio ne visiems žmonėms, o tik sau. Taip pat tie milžiniški informacijos apdorojimo mastai, prasidėsiantys su kvantinio kompiuterio įdiegimu, panašu yra skirti ne naujos gamybos organizavimui (juk postuluojamas kaip tik jos mažinimas), o būtent žmonių kontrolei - jų kūno, sąmonės ir veiklos duomenų analizei, o taip pat gal būt projektų, susijusių pavyzdžiui su kosminio laivyno, skirto bendradarbiavimui su piktavališkomis nežemiškomis civilizacijomis, kūrimui ir eksploatavimui.. Ir svarbiausia, kad jų, turtingiausių šeimų, tų grupių rankose lieka kone visas Žemės turtas.
7. Žmonijos vystymosi alternatyvos
Taigi turime situaciją, kai piktavališkas pasaulio elitas siekia sukurti griežtai hierarchinį pasaulį, kuriame išlikusi žmonijos dalis tarnaus jiems, pati gyvendama nežmoniškomis sąlygomis, kai elitui priklausantys - naudodamiesi visomis įmanomomis technologijomis. Be abejo, toks pasaulis žmonijai nepriimtinas, atmestinas, jam turi būti pasipriešinta. Bet ar priešinimasis turi reikšti atmetimą visų tų technologinių naujovių, kurios dabartinio scenarijaus sumanytojų valia veda į hierarchinį pasaulį ir skaitmeninį konclagerį? Negi tam būtina atmesti skaitmenizaciją kaip tokią iš principo? Jokiu būdu ne. Tai ir neįmanoma, nes tai, kas viena kartą atrasta, sukurta, jau nebegali būti užmiršta. Svarbu kieno naudai, kokiu mastu, kokiomis aplinkybėmis. Skaitmenizacija iš principo, savo esme reiškia racionalizaciją, apskaičiavimą, visa ko įtraukimą į sistemą ir besąlygišką absoliučią kontrolę viso to, kas atsiduria sistemoje. Kas turi atsidurti sistemoje? Visų pirma žmogaus elgesio racionalizavimas iš tiesų yra būtinas, nes ištekliai ne begaliniai. Žmonija gyvena krizės sąlygomis. Faktas yra tas, kad energijos šaltinių iškasami ištekliai mažėja, gamtinė aplinka užteršta, o jeigu kažkokio politinio-revoliucinio perversmo būdu būtų įveikta reali turto ir galimybių nelygybė (dabar 1 procentas asmenų valdo didžiąją dalį pasaulio turto), tai esant toms pačioms žmonijos vystymosi tendencijoms, išliekant tokiam pačiam gamybos ir energijos išgavimo būdui, pramonei pradėjus sparčiai plėtotis kol kas mažiau išsivysčiusiuose regionuose ir jiems siekiant tos pačios materialinės gerovės, kokią turi Vakarai, žmonija ir Žemė dar greičiau pasiektų pato būseną. Todėl be abejo turi keistis žmonijos moralinės ir kultūrinės vertybės. Turi susiformuoti naujas socialinis standartas, nauja teisių ir pareigų samprata, nauji tikslai, savo vietos Žemėje ir Būtyje suvokimas. Be abejo žmonija turi išmokti apsiriboti, atsisakyti savo nepateisinamų troškimų, mažiau vartoti. Šiuo požiūriu K. Schwabas visiškai teisus. Tačiau kaip tai turi įvykti? Ar uždarant žmoniją visiško apskaičiuojamumo sistemoje, kontroliuojant kiekvieną žmogaus žingsnį, uždarius žmonijos plėtimosi (gamybos, o tuo pačiu ir gimstamumo) galimybes, griežtai ribojant žmonių veiklą ir/bei verčiant tenkintis žemu ir vis žemėjančiu pragyvenimo lygiu (tai būtų nepriimtina, net jei ta kontrolė priklausytų nuo žmonių, kurie būtų geranoriškai nusiteikę žmonijos daugumos atžvilgiu), ar vis dėl to išsaugant bendravimo su Absoliutu, Dievu, Kosmosu ar Neišreiškiamąja Paslaptimi bei žmonijos Kūrėjais (įvardijamas čia nesvarbu, nes bet koks iš čia išvardintų reiškia Esatį, galingesnę už žmoniją) galimybę? Juk pabrėžkim dar kartą: skaitmenizacija - tai uždaros sistemos kūrimas, kuriame viskas apskaičiuota ir nėra nieko už skaičiaus. Todėl neatsitiktinai "New World Order" (NWO) kūrėjai siekia visaip sulikviduoti senąsias religijas, sukuriant Vieno pasaulio sinkretinę religiją, kurios pagrindu būtų stipriausią organizaciją turinti Romos katalikybė, nuo Vatikano II Susirinkimo valdoma katalikybę tik viena iš daugelio išganymą garantuojančių religijų laikančių popiežių, kurių kai kurie panašu yra įsipainioję į totalitarinės naujosios pasaulio tvarkos kūrimą, taip bandydami paversti Bažnyčią piktavališko elito dvasinės kontrolės įrankiu. Bet kuriuo atveju senosios religijos be abejo turėtų modifikuotis (nes žmonių sąmonė brandėja, skaidrėja, auga), bet jų neturi pakeisti naujos ir jau globalios totalitarinės valdžios dvasinės kontrolės įrankis, o vietoj to - išvalytas ir atnaujintas bendravimo su Absoliutu (Didžiąja Sąmone, Dievu, Neišreiškiamąja Paslaptimi etc.) dvasinis įrankis, leidžiantis žmonėms jaustis Didžiosios Kosmoso protingų būtybių civilizacijų šeimos nariais. Čia reikia išlaviruoti tarp Scilės ir Charibdės, t. y., tarp patekimo į naująją, globalią totalitarinę valdžią ir ne ką geresnės praeities, Vakarų pasaulyje pašventintos taip pat totalitarine tradicionalistine krikščionybe. O tas laisvės, buvimo Didžiosios Sąmonės dalimi priklausomybės jausmas turi turėti ne tik dvasinę, bet ir realią fizinę išraišką - pav. galimybę naudotis visiškai naujais būdais išgaunama energija, naujomis gamybos, judėjimo, gydymo technologijomis, kas sukurtų žymiai solidaresnius žmonių santykius, naują gerovės lygį ir pakylėtų žmoniją į kosminės civilizacijos lygmenį. Be abejo tokia žmonija išgyventų žymiai didesnį tarpusavio solidarumo jausmą, kuris praeityje paliktų individualistinę, egoizmu ir konkurencija grindžiamą santvarką. Nėra abejonės, jog prie to turėtų prisidėti ir žmonijos sąmonės religinio segmento valymas, laisvinantis iš praėjusios epochos siaurų, žemiškų, pernelyg antropomorfinių mitologinių-religinių vaizdinių (pragaras, rojus, dangus, angelai, velniai...), net transcendentinėms realijoms Dievui, angelams ir velniams suteikiant antropomorfinį pavidalą ir veikimo motyvaciją, kas labai trukdytų tokiais vaizdiniais prisodrintų žmonių sąmonei atsiverti kosminei žmonijos egzistencijos perspektyvai. Lietuvių tautai ypač aktualus bus katalikybės prisitaikymo prie naujos epochos procesas, kai paliekant praeityje tradicionalistinį uždarumą ir nepakantumą kitatikiams ir kitamaniams, tačiau taip pat netampant totalitarinio NWO įrankiu, katalikybei reiks permąstyti savo istoriją, doktriną ir tikslus. Aišku viena, kad naujojoje eroje, net jei ji ir nebus totalitarinė NWO, katalikybės mitologizuota istorija ir pasenęs pasaulėvaizdis bei doktrina su senaisiais vaizdiniais neturi didesnių šansų išlikti arba galės išsilaikyti tik savanoriško mentalinio geto sąlygomis. Manytina, jog ateitį turės ezoterinė katalikybė, besivadovaujanti bendru naujai epochai spiritualistiniu monistiniu pasaulėvaizdžiu, priimant emanacinę Dievo kaip Vienio, kaip Būties centro sampratą. Naujojoje (ir būtent ne totalitarinėje, o didžiosios dalies žmonių lūkesčius atitinkančioje) eroje tradicinės krikščionybės puoselėjami patriarchaliniai visuomenės, šeimos, galiausiai žmogaus sampratos modeliai susidurtų su nekrikščioniškų religijų ir kitokių ideologinių grupių remiamais ir jų priimtinumas žmonijai jau būtų tikrinamas ne primetimo, o atviros ir nuoširdžios diskusijos sąlygomis. Juk skiriasi ir antropologija, ir iš jos išplaukiantys socialinės organizacijos modeliai. Štai pavyzdžiui kai kurios rytietiškos religijos ir jų pagrindu susiformavusios ideologinės grupės pripažįsta žmogaus ir žmonijos fizinės evoliucijos galimybę (žmogiškumo esmės ieškant dvasiniame, o ne fiziniame prade) bei faktą, jog žmonija savo ilgaamžės istorijoje ne kartą buvo patyrusi genetines modifikacijas iš labiau išsivysčiusių nežemiškų civilizacijų pusės, todėl ir šiuolaikinės genetinės modifikacijos galėtų būtų leistinos žmonijos griežtai aprobuotiems tikslams ir tik pripažįstant visos žmonių giminės narių teisinę lygybę, vienodą statusą ir garbę. Taigi Katalikų Bažnyčia neišvengiamai atsidurs visiškai kitokią žmonijos kilmės, genezės, raidos ir istorijos bei ateities sampratą turinčių religinių ir ideologinių grupių konkurencijos lauke, kurių kai kurie atsakymai ir pasiūlymai žmonijos daugumai potencialiai gali pasirodyti įtikinamesniais ir priimtinesniais. Prie viso to Bažnyčiai reiks prisitaikyti keičiant savo doktriną ir vaizdinius.
Taigi kokias mes turime alternatyvas K. Schwabo skaitmeniniam konclageriui, t. y. absoliučiam, visuotiniam skaitmenizavmui ir valdymui per dirbtinį intelektą (kas galiausiai yra transhumanistinis projektas)? Tai gali būti praeities iliuzijos. Lietuvoje - pastangos išlaikyti senąjį gerąjį individualistinį patriarchalinį gyvenimo būdą ir santvarką, pašventintą katalikybės. Ir antra, tai gali būti vadovavimasis sąmonės prioritetu besiremiančiu pasaulėvaizdžiu ir to sąlygotomis naujosiomis technologijomis, pagrįstomis eterio pripažinimu - eterio arba laisvąją energija, o taip pat pripažinimas žmoniją esant viena iš daugelio kosmoso civilizacijų ir iš to išplaukiančiomis pastangomis užmegzti ryšius su nežemiškomis civilizacijomis. Jau aptarėme orientacijos į praeitį bergždumą. Belieka naujuoju moksliniu pasaulėvaizdžiu siūloma žmonijos vystymosi alternatyva. Ją ir pristatysime.
Ji susijusi su kitokiu - ne materialistiniu ir ne dualistiniu, būdingu krikščioniškos mąstysenos šiuolaikiniams žmonėms, griežtai atskiriantiems transcendentinę realybės dalį nuo materialios, galimos patirti ir moksliškai tirti ir kurios jiems paradoksaliu būdu tarpusavyje dera - o pasaulėvaizdžiu, kuris yra spiritualistinis, pagrįstas sąmonės prioritetu. Dabar visuotinai priimta fizika kalba apie elektromagnetines ir gravitacines jėgas bei elektromagnetinį bei teoriškai gravitacinį lauką, bet deklaruoja, kad nėra terpės, kurioje šios jėgos ir šie laukai veikia. Tai labai paradoksalus pasaulėvaizdis. Kyla natūralus klausimas: kas banguoja? Kas tas objektas, kuris banguoja? Tačiau dabar mokslinio pasaulėvaizdžio srityje vyksta reikšmingi pokyčiai. Atsisakoma dekartiško - niutoniško materijos ir dvasios cezūra paremto pasaulėvaizdžio ir einšteiniškos tuščios iškreiptos (sferiškos) erdvės kaip toliveikos veikimo terpės, sugrįžtant prie eterio kaip visaapimančios jėgų ir reiškinių terpės sampratos. Būtent tai konstatuoja V. Aciukovskis (В. А. Ацюковский) savo straipsnyje "Eterio dinamika - XXI amžiaus fizika" (Эфиродинамика - физика ХХI столетия). Jis teigia, jog šiuolaikinis oficiozinis mokslas paskendo idealizme, aksiomatins metodas tapo dominuojančiu, išeities principai priimami be svarstymo. Procesai suvedami ne į materijos judėjimą, bet į erdvės-laiko iškreipimus. V. Aciukovskio teigimu būtinas perėjimas prie gilesnio nei dalelės hierarchinio materijos organizacijos lygmens - "nuo "elementariųjų dalelių" prie amerų - elementariųjų dalelių dalelių". Tai duos eterio dinamiką, eterio vaizdinio atgaivinimą, iš kurio visa sudaryta ir kurio judėjimas reiškia visų jėgų laukų esmę. Tai labai svarbu dar ir dėl to, kad baigiamos išnaudoti naftos atsargos, baigiasi akmens anglis, masiškai kertami miškai, užteršiami vandenys. Alternatyvių šaltinių panaudojimas mažai efektyvus. O juk "esame begalinių resursų ekologiškos energijos okeane, energijos, kurią galima imti bet kurioje erdvės vietoje, bet kokiu mastu, bet kuriuo metu". V. Abramovičius (Велимир Абрамович) savo studijoje "Eterio fizika ir reliatyvumo teorija. Už ir prieš eterio egzistavimą: Džonas Vorelas Kili ir Albertas Einšteinas" (Физика эфира и теория относительности. /За и против существования эфира: Джон Уорелл Кили и Альберт Эйнштейн" (Delphis, 2006 m.) taip pat konstatuoja, kad eteris yra pirminė substancija, persmelkianti visą Visatą ir galinti tapti neišsemiamos energijos šaltiniu. Atrodytų papildomos energijos gavimas generatoriumi neįmanomas dėl energijos tvermės dėsnio. Tačiau šis dėsnis neapsprendžia vertikalių veiksnių poveikio materijai. Energijos-materijos lygmenyje energijos gaunama daugiau nei išnaudojama. Be to, jeigu eteris - gamtinis mediumas žmogaus sielos substancijai, kuri kaip ir eteris disponuoja ir elektromagnetine prigimtimi (mintis) ir sąmone (sinchroniškumas). Tada suprantamas žmogiškojo mentalumo sąveika su vibratorine eterio "jėga". Lygiai tokias pačias pažiūras apie eterį iš principo turėjo ir Nikola Tesla: "Pirminė substancija, - eteris, žinoma, niekada negalėtų išnykti, bet atomas ar molekulė kaip tokie gali būti sunaikinti, t. y. jie yra [kaip] vandens sūkuriai, arba šio subtiliausio fluido sūkurio agregatai". V. Vorobjovas (Вл.Воробьев "Кили, Тесла, Эйнштейн и черные дыры"; https://www.za-nauku.ru//index.php?option=com_content&task=view&id=1941&Itemid=39) taip pristato pasaulinio eterio šalininkų pažiūras į eterį: "Visata - tai pasaulio eterio erdvė, be galo takios substancijos, panašios į dujos, tačiau be galo tankios ir stangrios. Joje pilna vibracijų, kurių išdavoje atsiranda fluktacinės įtampos, kuriose ir atsiranda mums žinoma materija". Žymaus išradėjo, Nikola Teslos įsitikinimu kuo tankesnė medžiaga, tuo greičiau joje sklinda bangos. Ir kad eterio tankis daug didesnis už oro tankį. Be to, eteris elektriškai neutralus bei mažai susijęs su materija, todėl labai takus. Tačiau būtent materialus pasaulis eterio atžvilgiu yra retas. Kiekvienas materialus kūnas tai sumažėjusio eterio spaudimo (slėgio) sritis. Tokiais principais remdamasis N. Tesla sukūrė rezonansinį dididantį transformatorių, harmoniniams procesams jonosferoje ir Žemėje sukelti. Transformatorius keitė žemo dažnio elektrinius impulsus į aukšto dažnio harmoninius virpesius su milijonų voltų įtampa. Ir ką gi, 1903 m. liepos 15 d. Niujorko dangus naktį tapo šviesus kaip dieną, nušvito milžiniški žaibai. Tai tik vienas iš jo išradimų. V. Frolovo (В. А. Фролов) straipsnyje "Laisvoji energija" ("Свободная энергия"; tekstas pirmą kartą pristatytas 1996 m., o naujai redaguotas 2003 m.; https://www.faraday.ru) teigimu fizinio vakuumo kaip energijos šaltinio koncepcija randa vis naujus šalininkus. Jau esama daugybės straipsnių ir eksperimentinių duomenų apie "nulinio taško" energijos prigimtį. Akivaizdu, kad nėra erdvės be energijos. Vidinė realybės struktūra pasak jo atsiskleidžia kaip dviejų formų energijos (gravitacinės ir elektromagnetinės) koegzistavimas, o vienos energijos padidėjimas veda prie kitos sumažėjimo, todėl suminė energija lygi nuliui. Naudojant laiko kryptingumo ir entropijos pakitimo ryšį, galima aiškintis alternatyvios energetikos technologijas. Bet kokiame erdvės taške galima gauti energiją dėka energijos formų kaitos, o vienos rūšies energijos tankio padidėjimas lydimas kitos rūšies energijos tankio sumažėjimo. Be to, potencialaus lauko palaikymui nereikalingas galios šaltinis. Svarbu, kad potencialus laukas gali būti ne pastovus, o laikinas ar pulsuojantis. Tokiu atveju kiekviename iš pusinių ciklų laukas gali vykdyti naudingą darbą, greitindamas darbinį kūną. Technologiniu požiūriu akivaizdu, kad reikia sukurti lauko gradientą erdvėje arba lauko gradientą laike. Kadangi "procesas" reiškia informacijos kitimą laike, antiprocesas vyksta reversiniame laike. Jis aišku vystosi į savo ateitį, tačiau mūsų požiūriu jis vyksta iš ateities į praeitį. Jeigu "procesą suvoksime kaip "informacijos pakitimą laike, gausime išvadą apie potencialaus lauko vidinės struktūros natūralaus energobalanso pažeidimus. Todėl jei potencialus laukas naudojamas tik teigiamam darbui atlikti, tai dėka tvermės dėsnio, galios (pavyzdžiui šilumos, išsiskyrimas, egzistuojantis realioje erdvėje -laike) entropijos procesas turi būti išlygintas (atsvertas) antiprocesu analogiškos galios reversiniame laike. Jeigu sukurtume vidinės struktūros disbalansą potencialiame lauke, tai pasireikš lokaliais erdvės iškreivėjimo ir laiko eigos tempo pakitimais. Iš "nieko" negalima sukurti "kažko", bet jei procesas atsveriamas antiprocesu, tai daugiamatės sistemos balansas nepažeidžiamas. Galima sukurti du priešingus procesus, kurių kiekvienas yra darbo atlikimas (tai ne kas kita kaip priešybių vienybė ir kova). Kadangi masę ir daiktiškumą galima laikyti procesu, išlyginamu antiproceso, nėra sunkumų technologijų vystymuisi cheminių elementų transmutacijos, materializacijos ir dematerializacijos bei teleportacijos pagrindu. Taigi potencialios energijos naudojimas tam tikros galios procesui sukurti nepažeidžia tvermės dėsnio: keturmatės sistemos pilna energija, kaip procesų energijų suma erdvėje-laike ir procesų energijų reversiniame laike sumos nesikeičia ir lygios nuliui. Greitu laiku bus galima atsisakyti ir nuo laidų, pripažinus pačios erdvės galimybę būti energijos šaltiniu tinkamai organizavus erdvės struktūros performavimo procesą. Tam reikės pereiti prie "laisvos energijos" koncepcijos. Ką reiškia terminas "laisvoji energija"? Uždaros sistemos energija yra pastovi. Konkretus įrenginys gali atrodyti kaip "amžinas variklis", bet nesukelti sumišimo, nes žinomas "energijos "įtekėjimo" į sistemą būdas. Pav. saulės baterija. Jei į šią konkrečią sistemą žvilgterėtume grynai geometriškai (kaip paprastai sistemos uždarumas ir suvokiamas), gautume sistemą, kurioje energija tik gaminama, išsiskiria. Apskritai energijų kaitos sistemoje stebėtojas, sistemoje, kuri turi daugiau nei tris išmatavimus, neturi galimybės stebėti pilno ciklo, todėl jam gali atrodyti, kad energijos įtekėjimas į sistemą vyksta laisvai, be išorinio materialaus "generatoriaus" galingumo praradimų. Taigi, terminas "amžinasis generatorius" pateisina savo pavadinimą, nes jo aprašymui reikia terminų "4-asis išmatavimas", "laikas", "amžinybė". Save generuojančio elektrinio impulso teorija ir praktika jau gerai išvystyta, kad kurti bet kokio galingumo laisvos galios generavimo sistemas. Taigi kalba eina ne tik apie energiją be iškastinio kuro, bet ir apie biologinių formų generacijos sistemą. Eterio arba laisvosios energijos pripažinimas galėtų kardinaliai pakeisti planetą, leistų išsivaduoti iš ekologinių problemų ir energetinio bado. Ši technologija leidžia projektuoti teleportacines sistemas, kurios galėtų keisti erdvės parametrus, kad perkelti objektą iš vieno taško į kitą neįveikinėjant atstumo tarp jų, o sutapdinant kuriam laikui šiuos taškus. V. Vorobjovo įsitikinimu eterinė energija tai neriboto dydžio nemokama energija, ekologiškai švari, galinti sukurti naują, galingą ir superturtingą civilizaciją. Tai begalinė pradinės informacijos talpa, Noosferos laukas, turinti savyje viską ir kurią galima vadinti ir Dievu (https://www.za-nauku.ru//index.php?option=com_content&task=view&id=1941&Itemid=39).
Galima ir plačiau pažvelgti į laisvosios energijos problematiką. Žymaus amerikiečių ezoteriko ir naujosios fizikos pasiekimų populiarizatoriaus Davido Wilkocko (https://www.ateitiesaidas.lt/l/populiarus-ivadas-i-hiperdimensine-fizika-pagal-davida-wilkocka/; https://divinecosmos.e-puzzle.ru) hiperdimensinės (hipererdvinės) fizikos samprata, suformuota remiantis žymiausių šiuolaikinių mokslininkų (fizikų, astrofizikų, biologų, biofizikų, kibernetikų, sociologų, istorikų, lingvistų ir kitų sričių mokslininkų), o taip pat ezoterikų, kontaktuotojų su nežemišku protu, pagrindu, išplaukia iš mokymo apie Vienį. D. Wilkockas konstatuoja, jog XXI a. pradžioje sugrįžtama prie "eterio" teorijos. Iki XIX a. visiems buvo aišku, kad bet kokių jėgų veikimui reikalinga terpė. Ji dažniausiai vadinta eteriu (graikiškai reiškia "spindėjimas"). Būtent sugrįžimas prie jos ir yra revoliucingiausias dalykas, galintis tapti pagrindu vieningai teorijai. Kazimiero efektas, garso liuminiscencija, antigravitacijos pagrindu veikiantys prietaisai rodo, kad tokia energija turi egzistuoti. "Eterio" sąvoka apibūdina realybę, kuri slypi už visų fizikinių, biologinių ir galiausiai psichologinių reiškinių, dalelių bei įvykių - energija, kuri turi skysčio savybių - yra taki, banguoja ir virpa. Ji yra terpė visų šiuo metu žinomų fizinių jėgų raiškai. Tai, kas vadinama erdve faktiškai yra eterinė energija. Toliau labai svarbu, kad ši jėga yra protinga. Ji kyla iš Vienio ir reiškiasi kaip sąmonės vienetų (fiziškai labai mažų sferų) visuma. Kai Vienis plečiasi, sąmonės centrų daugėja, o kai traukiasi, tie Sąmonės centrai grįžta į Vienį. Sąmonės centrai formuojasi skystoje terpėje natūraliai kaip energijos bangavimo padarinys, veikiant įprastiniams ir kitur stebimiems skysčio procesams. Šie vienetai nėra stabilūs. Jie gimsta kaip reakcija į mūsų emocinį aktyvumą. Sąmonės vienetai tai forma, kurią įgauna emocinė energija, mūsų norai. Jie turi ir elektromagnetinę išraišką ir vėliau tampa tampa jautrumo šviesai priežastimi. Šie vienetai turi laisvą valią. Sąmonė yra kiekviename vienete, nepriklausomai nuo jo dydžio - molekulėje, ląstelėje, planetose, žvaigždėse, galaktikose. Sąmonės vienetų apimtis nuolat keičiasi - jie plečiasi ar traukiasi. Vienetai skleidžia šilumą, todėl juos galima matyti infraraudonuose spinduliuose. Sąmonės vienetai nuolat tarpusavyje sąveikauja: susilieja su kitais vienetais, pritraukia arba atstumia kitus. Tas jų judėjimas toks greitas, kad mes negalim jo fiksuoti, todėl eksperimentų metu užfiksuojami tik "debesys". Individualių vienetų beveik neįmanoma aptikti, užfiksuoti ir todėl, kad jie nuolat tampa kitų vienetų dalimi, plėsdamiesi ar traukdamiesi, keisdami poliariškumą, pulsuodami. Emocinis intensyvumas keičia magnetinių polius. Už viso to slypi ritmas. Ritmai turi reikalo su emocine energija. Būtent emocinės energijos ritmas ir išlaiko sąmonės vienetus kartu. Sąmonės vieneto atsiradimas - tai pradinė, unikali, individuali ir konkreti emocinė energija. Ji tampa vartais į fizinę materiją. Ji pagimdo be galo mažą pirmo tankumo sferą - tašką. Tada momentaliai formuojasi lygiašonis trikampis. Tam tikras sąmonės vienetų intensyvumas ir polių santykis tarp vienetų ir jų grupių suspaudžia energiją į kietą formą. Motyvuojantis faktorius - emocinė energija. Tai paaiškina ir telekinezę: telekinezė ne kas kita kaip sugebėjimas kontroliuoti "sąmonės vienetus", jų išvedimas iš gravitacinio pulsavimo fazės. Taigi, sąmonės vienetai formuoja fizinę realybę- materiją, kuri tokiu būdu yra aukštai sąmoningo vidinio aš šalutinis produktas. Ši realybė, materija yra holografinė (būsena, kai kiekviename mažiausiame realybės fragmente atsispindi visa realybė). Ši eteriu galima vadinti energija turi skaitmeninę, garso (muzikinę) ir geometrinę dimensijas. Ją galima vadinti "nulinio taško energija", "virtualių dalelių srautu". Apie į skystį panašią energiją (substratas, žinomas visoje Visatoje) galima mąstyti kaip apie Vieno Begalinio Kūrėjo "kūną". Pačiame subtiliausiame lygmenyje ši energija sudaryta iš to, ką fizikas Vladimiras Ginzburgas vadina "lauko burbuliukais" - smulkiomis energijos sferomis, kurios sukasi viena apie kitą, sūkuriuojasi ir verčia terpę elgtis kaip skystį. Mokslas tą terpę vadina virtualių dalelių srautu, nulinio taško energijos lauku, kvantiniu fiziniu vakuumu, superstygomis, tamsiąja materija. Ji yra sąmoninga ir jungia Visatą į vieną Pirminę Būtybę.
Būtent toks pasaulėvaizdis įgalina suvokti ir konkrečių įrenginių eterio arba laisvosios energijos išgavimui sukūrimo galimybę. V. Frolovas išskiria keturis "amžinųjų variklių" variantus (https://www.faraday.ru). "Amžinieji varikliai", kuriantys papildomą energiją, galimi, jei du vienodos galios procesai kompensuoja vienas kitą. Braunas savo patentuose 1927 m. rašė, kad elektrokinetinė sistemos efektyvumas gali būti milijonas prie vieno. Tai akivaizdu, nes potencialus laukas suka rotorių, bet nekeičia pirminio lauko šaltinio (https://www.soteria.com/brown). Jo prietaisuose atsiranda lauko įtampos gradientas. Konstrukcija leidžia keisti energiją asimetriškai. 1921 m. buvo rašoma apie Alfredo (Erlo) Habbardo (S. Ammanno) prietaisus ričių pagrindu, generuojančių impulsą, sukuriant besisukantį magnetinį lauką. 1928 m. Lesteris Nidešotas išrado elektrinį generatorių, gaminantį 300 vatų galios. 8-ame dešimtmetyje tyrimus su bifiliarinėmis, neindukcinėmis ritėmis atliko Viljamas Kuperis. Jo principas aprašo įrenginį, generuojantį galią be reakcijos į pirminę grandinę. Gravitaciją Kuperis laikė atomų poliarizacija Žemės gravitaciniame lauke. Savo patente 1971 m. jis rašė, kad elektrinis generatorius sukuria pulsuojantį elektrinį vieno poliariškumo lauką, veikiantį priešinga kryptimi nei Žemės gravitacinis laukas. 1992 m. Godinas ir Roščinas eksperimentavo su tokiais įrenginiais ir gavo 7 kilovatų galią. Pastebėtina, kad eksperimentų metu būdavo konstatuojamas prietaisų masės sumažėjimas. 1990 m. Floidas Svitas pademonstravo vakuuminį triodinį stiprintuvą. Jis naudojo bario magnetus trigeriniu režimu. Toks magnetas demonstruodavo bistabilią būseną ir leisdavo pereiti nuo vienos lauko krypties prie kitos paduodant silpną signalą iš išorinio generatoriaus. Tomas Berdenas, stebėjęs šį prietaisą, nustatė, kad jis veikia naudojant neigiamą laiką. Tokiu atveju gravitacija yra atstumianti. Sistema prarasdavo masę proporcingai generuojamai energijai. Taigi buvo sukuriama bistabili medžiagos kieto kūno būsena, kurioje atsiranda akustinis rezonansas valdančiojo silpno magnetinio lauko dažniu. N. Kozyrevo darbai numato galimybę panaudoti laiko tėkmę darbui atlikti. Kozyrevas parodė, kad laiko tankio kitimas priklauso nuo negrįžtamų procesų eigos intensyvumo. Sistemos su laisvosios energijos išeiga turi remtis asimetriniais priežasties-pasekmės ryšiais. Galios generacijai feritų arba dialektrikų klausimą tyrė Nikolajus Zajevas. Naujojoje Zelandijoje tokius tyrimus vykdė dr. Ashley Gray grupė. 1994 m. Japonijos elektrotechninė laboratorija MITI paskelbė pranešimą apie darbus sukuriant 40 vatų elektrogeneratorių, naudojant superlaidžią ritę kaip elektromagnetą unipoliarinei indukcijai. Wingate Lambertsono (JAV) įrenginyje elektronai gauna papildomą energiją pereidami per keletą tankių metalokeraminio kompozito sluoksnių. 1980 - 1990 m. Aleksandras Černetskis ir Jurijus Galkinas vykdė "save generuojančio impulso" tyrimus. Jis nustatė, kad paprastas elektrinis lankas, įjungtas į antrinę elektromagnetinio transformatoriaus grandinę priveda prie galios padidėjimo joje ir galios panaudojimo sumažėjimo pirminėje transformatorius grandinėje. Tinkamai parinkus lanko parametrus, srovės panaudojimas sumažėja iki nulio, tada keičia kryptį ir sistema pradeda generuoti galią, o ne ją naudoti. Gali būti, kad papildoma galia atsiranda dėl to, kad plazmos dalelės jaučia pagreitėjimą dėka elektros lauko tarp elektrodų. Tas pagreitėjimas tai papildoma dalelių kinetinė energija. Dabar save generuojančio elektros impulso teorija ir praktika išvystyta labai gerai ir nesunku būtų sukurti bet kokio dydžio laisvosios galios generavimo sistemas. Analogiškus eksperimentus vykdė ir prietaisus kūrė dr. Paulo Correa JAV. Pranešime Denveryje 1996 m. jis nurodė, jog jo sukurtos sistemose efektyvumas - 483 procentai. Laisvosios energijos generavimas galimas ir elektrolizės reiškinių pagrindu. Vieną iš labai efektyvios elektrolizės variantų sukūrė Igoris Goriačevas. Jo sistemos efektyvumas - 1500 procentų. Albertas Serogorodskis (Maskva) ir vokietis Bernardas Schefferis tuo pačiu pagrindu sukūrė prietaisą, kur uždaroje sistemoje naudojama benzino ir vandens mišinio retrokondensacija. Genadijus Buinovas kaip darbinį kūną naudojo azoto junginį. Žinomi eksperimentai su šaltąja termobranduoline sinteze, vykdyti ir SSRS, ir Vakaruose. Antigravitacija ir įtaka radioaktyvioms medžiagoms kaip "šalutiniai" efektai yra laisvosios energijos technologijų panaudojimo pasekmė. Jų metu galia generuojama dėka erdvėlaikio parametrų pasikeitimų įrenginio darbo procese. Daugelyje šalių buvo kuriami šaltosios branduolinės sintezės naudojimo projektai. Davidas Wilkockas savo veikale "Vienybės mokslas ("Наука Единства") rašo apie Masačiusetso technologinio instituto auklėtinio dr. Brius DePalma sukurtą gravitacijai besipriešinančią mašiną bei Johno Searlo levituojantį diską. DePalma pademonstravo besisukantį plieninį rutulį, judantį greičiau už nesisukantį. DePalma eterio energiją laikė "pirminiu energetiniu lauku". Tuo remdamasis 1978 m. jis sukūrė vienapolį generatorių "N-mašina". Prof. J. Searlas savo levituojančio disko atveju naudojo magnetinius gaminius. 1952 m. jo įrenginys buvo baigtas. Jis ketino pamatyti tik nedidelį elektros energijos padidėjimą, o vietoj to įtampa sudarė net 10, 5 voltų. O kai generatoriaus greitis ėmė didėti, jis atitrūko nuo variklio ir pakilo į orą 15 metrų. Po to jo greitis didėjo toliau, kol apie jį pasirodė rožinis jonizuotas oro švytėjimas. Galiausiai generatorius pakilo į dangų ir dingo. 1968 m. jo įrenginys buvo parengtas komerciniam naudojimui, tačiau realizuoti nepavyko, nes reikiami magnetai buvo labai brangūs. Austrijos mokslininkui Viktorui Schobergeriui pavyko sukurti sūkurinį judėjimą, reikalingą išgauti antigravitacijai ir laisvajai energijai. Ričardas Pasičnikas savo "Lauko dinaminio modelio" koncepcijoje suformulavo idėją, kad sferiniai energetiniai laukai veikia kaip "dalelių greitintuvai". Pasak J. Načalovo (Davido Wilkocko "Dieviškasis kosmosas" ("Божественный Космос")) yra keturios pagrindinės įrenginių, galinčių kurti torsioninį lauko efektą, kategorijos: objektai su specialia organizuotos poliarizacijos spinu (pav. magnetas), elektromagnetiniai arba torsioninai generatoriai (buvo sukurti ir išbandyti S. V. Avramenko, G. Ignatjevo, G. Sergejevo, S. Tarachtijaus), objektai su specialiai suorganizuotu sukimusi (tokiu metodu sukurtas Searlo levituojantis diskas), objektai, keičiantys fizinio vakuumo geometriją (tai piramidžių, konusų, cilindrų, plokščių trikampių sukeliami neįprasti efektai. Tokius efektus tyrė A. Veikas, V. Grebennikovas, Džo Parras).
Galima išvardinti ir daugybę kitų būdų bei įrenginių kurti galiai be išorinio šaltinio, bei sistemoms su pagrindo neturinčiu judėjimu. Vien tik JAV (jau nekalbant apie kitas šalis) paminėtinos dar Roberto Aleksanderio, Haroldo Aspdeno, Ferdinando Kapo, Otis Karro, V. Rivas, A. Povel, G. Baugono, Roberto Del Večio, Džono Eklino, K. Garono, Edvino Grėjaus, Hovardo Džonsono, Erlo Kenigo, Raimondo Kromri, Roberto Britto, Čarlzo Lijeno, Paulio Merestskio, Džozefo Pinkertono, Šolderso, Adamo Trombli, Tausendso Brauno, Melvino Kobbo, Semo Ličo, Reinoldso Gelinaso, Henri K. Pucharičo ir daugybės kitų vien šioje šalyje. Veikia daugybė mokslinių centrų, institutų ir kitokių organizacijų laisvosios energijos technologijoms kurti: Academy for Future Sciences (JAV), AERI (Advanced Energy Research Institute, Didžioji Britanija), ADAS (Association of Distinguished American Scientists), Borderland Sciences Research Foundation (USA), COSRAY (The Research Institute, USA), Delta Spectrum Research (USA), Electrodynamic Gravity (USA), Gravity Power Research Association (USA), GRI (Group Research Institute, USA), Institute for Advanced Studies at Austin (USA), INE (Institute for New Energy, USA), Intergrity Institute (USA), Orgone Biophysical Research Laboratory (USA), Quantum Biology Research Laboratory, Cotati Research Institute (USA), PACE (Planetary Association for Clean Energy, Canada), SEA (Space Energy Association, USA), Space Research Institute (Japan), Cosmic Energy Foundation (Netherlands), World Harmony (Western Australia) ir daugybė kitų.
Johno Searlo levituojančio disko bandymai: https://www.youtube.com/watch?v=XZ0WP44viGY
Tačiau dar svarbesnis eterio arba laisvosios energijos egzistavimo įrodymas yra įvairūs liudijimai apie šiais laikais vykusius didžiųjų valstybių vyriausybių, jų atskirų institucijų, kariškių, privačių asmenų kontaktus su nežemiškų civilizacijų atstovais. Įvairialypiai duomenys rodo, kad tie kontaktai su institucijomis buvo užmegzti prieškarinėje Vokietijoje, vėliau tam tikri svarbūs susitarimai padaryti su JAV prezidento D. Eisenhowerio administracija ir t. t. (https://www.ateitiesaidas.lt/l/this-is-a-blog-post-with-images2/). Tolimų kosmoso civilizacijų atstovai lankė Žemė naudodami įvairias laisvosios (eterio) energijos generavimo technologijas. Jie sąmoningai supažindino Žemės vyriausybes su jomis, tikėdamiesi tam tikros naudos sau. Žemėje taip pat buvo plėtojamos reversinės technologijos, atkuriant sudužusius ar kitokias katastrofas patyrusių nežemiškų civilizacijų kosminių laivų technologijas (https://www.ateitiesaidas.lt/l/nezemisku-civilizaciju-technologijos-ir-ju-tyrimai/; https://www.ateitiesaidas.lt/l/slaptoji-kosmine-programa-ir-rysiai-su-nezemiskomis-civilizacijomis/; https://www.ateitiesaidas.lt/l/boydo-bushmano-liudijimas-2014-m-apie-nezemisku-civilizaciju-atstovus-ateivius/; https://www.ateitiesaidas.lt/l/buves-izraelio-kosmines-programos-vadovas-h-ashdas-gruodzio-4-d-pripazino-kad-nezemisku-civilizaciju-atstovai-aktyviai-bendradarbiauja-su-pasaulio-vyriausybemis/).
Reversinių, nežemiškų civilizacijų kosminių laivų atkurtų technologijų pagrindu patys žemiečiai sukūrė savas laisvosios (eterio) energijos generavimą įgalinančias technologijas (https://www.ateitiesaidas.lt/l/davido-wilkocko-informantu-zmoniu-dirbusiu-slaptojoje-kosmineje-programoje-liudijimai-apie-naujasias-technologijas/; https://www.ateitiesaidas.lt/l/this-is-a-blog-post-with-images2/) bei jų pagrindu veikiančius kosminius laivus, vykdančius keliones į kitas žvaigždžių sistemas ir kitas galaktikas. Štai į pensiją išėjęs SEAL 6-osios komandos vyriausiasis karininkas Michaelas Jaco, turintis daugiau nei 35 metų didelę kovinę patirtį, taip pat 11 metų dirbęs CŽV saugumo karininku, atskleidžia karinių kosminių institucijų naudojamas kovos, orientavimosi bei pačių kosminių laivų judėjimo technologijas (interviu su Emery Smith programoje "Kosminis atskleidimas"; 2021 08 24; https://divinecosmos.e-puzzle.ru/page.php?al=709; versta su www.DeepL.com/Translator). Michael Jaco, dalyvavęs kosminiuose karuose (Space Warfare (SW), teigia, kad "įvairiausios mūšyje reikalingos technologijos (naktinio matymo ar termovizoriaus) veikia šalmo okuliaro ertmėje. Tai tarsi prietaisų skydelis, kuris atsiranda priešais jus, kad galėtumėte vaikščioti, viską matyti ir laiku gauti informaciją. Informacija, kuri bus perduota jums. Pavyzdžiui, taikinio nustatymo laikas, atstumas iki taikinio, jei patruliuojate, arba kryptis, kuria turėtumėte eiti. Viskas rodoma ekrane". Į kūnus buvo implantuoti įvairūs implantai. Pavyzdžiui veidrodžių technologija "leidžia mūšio lauke pažvelgti į priekį. Iš esmės galėjau matyti, kaip vyks misija, dar prieš į ją įžengdami. Kai imamės misijos, viskas pasikeičia. Taigi nuolat stebiu situaciją, o ne naudoju prietaisų skydelį ar "iPad" tipo įrenginį, kurie būtini norint pažvelgti ir pamatyti, kas vyksta dabar". Pats pasakotojas ją suvokia kaip dirbtinį intelektą, kaip "Dievo protą". Anot jo "reikia turėti pažangią sąmonę, skirtą daugeliui skirtingų erdvėlaivių, ginklų sistemų, kad galėtumėte vienu metu dirbti su daugeliu iš jų ir bendrauti su jais telepatiškai. Tas pats pasakytina ir apie veidrodžio technologiją". Michaelas Jaco: "Man į petį buvo įvestas implantas, kuris leido palaikyti ryšį. Jis prisijungė prie smegenų nervinio ryšio. Dabar turime omenyje nervinį bendravimą". Naudojome teigiamas nanotechnologijas: "Nerviniai ryšiai taip pat yra teigiami. Jie padeda mums bendrauti vieniems su kitais, bendrauti su Šaltiniu, Šaltinio lauko energija ir pan.". Jacko: "[...] viskas yra energija. Išmokome kurti atominę energiją. Kaip sukurti energiją, kad galėtume nuskraidinti kosminius laivus į Mėnulį. Visa tai - energija. Išmokome naudoti energiją labai teigiamais būdais, o kartais, jei reikia, ir neigiamais būdais... [...]. Kalbame apie pulsuojančios energijos prietaisą, kuris sukuria pulsaciją. Jis sukuria energetinį lauką - kvantinį susipynimą. [...]. Lygiai taip pat galime naudoti energiją maistui gaminti... Mūsų kosminiai laivai turi prietaisus maistui gaminti ir pan. Panašių prietaisų yra ir Žemėje. Jie dar neatskleisti visuomenei, jie labai panašūs į nedidelę mikrobangų krosnelę. Pasinaudokite tuo, ko norite, energija, ir kol ji ateina, pasakykite jai, ką ji turi atitikti. Pavyzdžiui: "Noriu picos." Tada energija paverčiama pica. [...]. Daug technologijų yra mūsų gautos atvirkštiniu būdu, atkūrus kai kurias mūsų gautas ateivių technologijas. Naudodami jį sukūrėme daug įvairių dalykų. Tai tik vienas iš aspektų. Žvelgiame į praeitį, į savo praeitį čia, Žemėje. Paprastai kariuomenė gauna daug technologijų ir yra labai pažengusi šioje srityje. Galiu pasakyti, kad jų technologijos yra daug pažangesnės nei mūsų. [...]. Čia, Žemėje, veneriečiai dirbo su Eizenhaueriu ir padėjo jam tobulinti technologijas, kurti žvaigždžių erdvėlaivius, kosminius laivynus ir pan. Dabar pažvelkite į Steve'o Jobso "Apple" kompiuterius. Manau, kad jam turėjo įtakos veneriečiai. Ir šią įtaką panaudojo "Apple" kompiuteriui. Manau, kad Stivas Džobsas buvo labai mylinti ir dovanojanti siela, o to mus mokė Veneros gyventojai. [...]. Jį [aukšto lygio technologijas] naudojame ne tik savo išmaniuosiuose įrenginiuose, kuriuos matome Žemėje ir kurie yra daug pažangesni nei Žemėje. Jį naudojame laivo technologijose. Pats laivas, technologijos... Mes nagrinėjame kristalines energijas ir panašius dalykus. Su kristalinėmis struktūromis, kurias turime savyje, yra tikras meilės ryšys. Kai susijungiame su kristaline energija, integruojame ją į įvairius dalykus, pavyzdžiui, technologijas savo smegenyse". Jo klausia: "tu sakai, kad kristalinės struktūros tavo kūne ir tavo DNR taip pat yra susijusios su ginklais, laivais ir taip viskas perduodama?". Michael Jacko: "Tai fantastiškas klausimas, nes būtent taip ir yra. Manau, kad žmonės pradės tai suprasti ir supras, kad net mūsų turimuose kompiuteriuose, net "iPad" yra kristalinės struktūros. Kai pradedate tai suprasti, pradedate užmegzti ryšį... nes "iPad" neabejotinai yra susijęs su jumis, o tai jau pradedame pastebėti. Jei su juo susisieksite, galėsite pradėti jį iš tikrųjų valdyti. [...]. Kai sąmoningai užmezgame su jais ryšį, galime pereiti į neįtikėtinus lygmenis. Tą patį dariau, kai buvau SEAL daliniuose". Tai svarbus liudijimas, kuris ledžia spręsti, jog slaptosiose kosminėse programose, o taip pat vadinamosiose atsiskyrusiose civilizacijose - Žemės bazėse kitose planetose ir žvaigždžių sistemose - dirbantys ir gyvenantys žmonės gyvena visiškai kitokio - nepalyginamai pažangesnio - technologinio lygmens sąlygomis, kurios tik dabar gali būti atiduotos ir daugumai Žemės žmonių. Be to, tai įrodo JAV vyriausybių finansinės veiklos tyrimai, kurių išdavoje paaiškėjo, kad be jokios apskaitos dingo milijardai ir net trilijonai dolerių, kurie galėjo būti nukreipti požeminių bazių ir kosminio laivyno kūrimui (https://divinecosmos.e-puzzle.ru/page.php?al=sensaciya_bez_sroka_davn; https://divinecosmos.e-puzzle.ru/page.php?al=podtverzhdeno), kaip ir "Manheteno projekto", vykdyto 1939 - 1945 m. realumą įrodantys dokumentai, liudijantys, kad jam buvo skiriami milijardai dolerių, o projekto objektų statyboms buvo pasitelkta 13 000 žmonių, tačiau projektas vis tik visa savo apimti liko nežinomas beveik niekam. Žinoma ir tai, kad jis gal niekada nebuvo nutrauktas. O juk jo eigoje greičiausiai buvo vystoma ir reversinės, iš nežemiškų civilizacijų gautos, technologijos (https://divinecosmos.e-puzzle.ru/page.php?al=178).
Taigi, summa summarum, galime teigti, jog Pasaulio ekonomikos forumo vadovo Klauso Martino Schwabo pažiūros į artimiausią žmonijos ateitį, kurios mums žinomų faktų apie pasaulio valdančiojo politinio ir ekonominio elito tikslus kontekste apibūdintinos kaip totalitarinio hierarchinio pasaulio - skaitmeninio konclagerio - kūrimas, žmonijos atžvilgiu tėra tik vienas iš galimų jos vystymosi modelių. K. Schwabo propaguojama ir kaip vienintelė bei neišvengiama tolesnio žmonijos vystymosi sąlyga pristatoma visuotinė skaitmenizacija, sėkmingai išvengus žmonijos naikinimo (eksterminacijos) ir pavergimo grėsmės virstų tik vienu iš būsimojo pasaulio aspektu. Sėkmingą atsispyrimą totalitarinėms pasaulio užvaldymo užmačioms žmonijai potencialiai garantuoja įsisąmoninimas, jog visa tai, kas egzistuoja bei pati žmonija yra vienos Didžiosios Sąmonės apraiškos, kurios vienu iš aspektų yra ir visa tai, kas egzistuoja jungiantis bei materiją gimdantis eteris, galintis tapti begalinės, bet kur ir bet kokiais mastais išgaunamos laisvosios energijos šaltiniu, padėsiančiu išspręsti žmonijai energijos stokos bei ekologines problemas. Nėra abejonių, kad žmonija, atsivėrusi naujos epochos vaizdiniams (tame tarpe ir religiniams), pajėgi išspręsti savo geopolitines, tautines ir socialines problemas bei tapti pilnaverte kosmoso civilizacijų šeimos nare. Tad išeitis būtų ne dairymasis atgal, tačiau drąsus žengimas pirmyn tikrojo žmonijos solidarumo ir iš pačių Būties gelmių plaukiančių technologinių novacijų keliu. Bet tam reikia kiekvienam savo egzistencijos lygmenyje atlikti savo pareigą, kokia ji kukli beatrodytų žmonijos bendrųjų uždavinių fone.