Kuktiškių amuletas |2022 balandžio 23 d.

D. Riboko ir G. Beresnevičiaus tekste "Kuktiškių amuletas" rašoma apie 1929 m. Utenoje įkurtam istorijos muziejui mokytojo Dapkaus iš Kuktiškių perduotą akmeninę plokštelę su įrašu (https://www.facebook.com/profile.php?id=100080372361684). Plokštelė penkiakampė, labai nedidelė. Ant jos - trijų eilučių tekstas runomis. Pasak teksto autorių tai nėra vadinamosios daniškos runos, matomos ant Dubingių kryžiaus įrašo. Čia ženklai sudėtingesni, kai kurie jų primena runų slaptaraštį, kuriuo naudojosi keltų ir germanų žynių luomas. Pasak autorių tekstas iš Kuktiškių neabejotinai maginio pobūdžio. Jų nuomone šios runos priklauso atskirai paleografijos sistemai, kuri turėjo vystytis savarankiškai. Čia pasak jų sutinkame  runų ženklų orientaciją kairėn ir apačion (kai skandinaviškų runų atveju - į dešinę ir į viršų). Autorių nuomone tai argumentas, kad "baltuose būta savos rašto sistemos". Juo labiau, kad ir Vilniaus kalendoriuose, ir Vaidevučio vėliavoje, ir Dubingių kryžiuje, kaip ir Kuktiškių lentelėje pasikartoja tie patys runų orientacijos dėsningumai. Autoriai teigia, kad jiems iš dalies pavyko perskaityti Kuktiškių amuleto tekstą. Jiems aišku, kad įrašas susijęs su baltų mitologija. Jie pasitelkia N. Vėliaus teiginį, kad baltų religinėje sistemoje siela siejama su vandeniu. O šiame įraše pasak jų klausiama: "Kur yra siela" ir atsakoma - "upėje". Tiesa, jie pripažįsta, kad toks iššifravimas  kol kas tik drąsi hipotezė.