Nacionalinio susivienijimo tikslas katalikiškos Lietuvos atkūrimas? | 2020 spalio 16 d.

Įdomių dalykų galima rasti internete... Krikščioniškosios kultūros instituto viešųjų ryšių atstovas video, pavadintame "Balsuok prieš liberal-komunistinę revoliuciją", aistringai ragina balsuoti už Nacionalinį susirinkimą. Įdomiausia jo argumentacija, kurioje gerai atsiskleidžia jo (ir Nacionalinio susirinkimo?) Lietuvos istorijos samprata ir tikslai. Paklausykime (https://www.youtube.com/watch?v=GWUDTJ76dTw&t=2s&fbclid=IwAR1kbVmFeM6oTNGPTp1FcCib9FHelWbVDRVY0VxHrCHA8oorYgzSvmT5L3o).

O čia svarbiausios šio video autoriaus pasisakymo mintys: Nuo tavo, mano ir visų balsų priklausys ar Lietuva eis pasaulinės liberaliosios socialistinės revoliiucijos keliu, kuri vyksta Vakarose ir artėja prie Lietuvos ar mes eisime savo protėvių keliu ir atkursime nauja forma tradiciniais katalikiškais principais paremtą valstybę, kurią statė dar Vytautas Didysis. Ir jo įpėdiniai tęsė. 400 metų mes turėjome katalikišką santvarką su trumpa pertrauka galbūt Žygimanto Augusto laikais. Mes dabar ne tik galime, bet ir privalome atkurti katalikišką valstybę. Apie tai kalba popiežius Pijus XI enciklikoje Quas primas". Jis sako, kad valstybių vadovai yra įpareigoti viešai garbinti Kristų Karalių, Kristaus socialinį karalikiškumą ir statyti valstybę su katalikiškais įstatymai, katalikiška teisėtvarka, katalikišku švietimu, jaunimo katalikišku doriniu auklėjimu, Ir tada valstybės iš tiesų klesti kai tai vyksta. Mes stovime virš mūsų nuostabiosios sostinės, kuri dunkso mūsų kojų papėdėje. Čia buvo katalikiška sostinė. Šiaurės Roma ją vadino dėl daugybės nuostabių bokštų. Mes turime unikalų pasaulyje graikų katalikų miestą. Pusė miesto buvo graikų apeigų katalikų. O mums liberalai sako, kad čia buvo Europos liberalizmo centras. Tai mažų mažiausiai juokinga Vėliau mes savo renginiuose įrodysime su mokslininkais, istorikais, kad buvo ne taip. Mes galime ir privalome atkurti katalikišką valstybę. Mūsų balsas rinkimuose už politinę jėgą, kuri pasisako už katalikišką Europą. Mes turime tik vieną tokią politinę jėgą, įsikūrusią šiais metais, kuri kalba, kad Lietuvos civilizacija pastatyta ant katalikiškos civilizacijos pamatų. Daugiau tokių jėgų praktiškai nėra. Pažvelkime kokio pavojaus akivaizdoje Lietuva yra. Mes pamatėme, kad Lietuva ant bedugnės krašto. Profesorius Radžvilas kalbėjo, kad Lietuva pasmerkta arba atgimti, arba išnykti. Reikalinga dainuojanti kontrrevoliucija dabar. Lietuva nyksta, emigruoja. Prof. Bumblauskas kalbėjo, kad Lietuva emigruoja todėl, kad neranda savo tapatybės. O mūsų tapatybė juk katalikiška. Mes ją pamiršom ir nusivylimo emigruojam. Po to buvo "Liepsnų maršas su šūkiu "Už Lietuvą vėl didžią". Ėjo husarai - Salaspilio mūšio nugalėtojai, Chotino mūšio nugalėtojai husarai, sparnuotieji husarai Eisenos priekyje - Kristaus Karaliaus paveikslas. Tautos Karalius jos gretų priešakyje. Taip ir turi būti. Toks ir turi būti mūsų valstybės statymas. Vyksta socialistinė revoliucija. Naujoji barbarybė - liberalizmas - siaubia Ameriką. Tai yra socialistinė revoliucija. Jie neša pjautuvą ir kūjį. Raudonos vėliavos grįžta. Į Vilnių įžengė Black Lives Matter maršas s Antifos vėliava. Šita organizacija praskynė kelią kitam socialistui Hitleriui. SSRS griuvo ir dabar neomarksistai bando naujais būdais su vaivorykštine ir raudona revoliucija grįžti į Vakarus ir taip pat į Lietuvą. Kryžius išniekintas Žemaitijoje - galbūt tai yra tos revoliucijos ženklas. Ir vietoj kryžiaus iškelta Žemaitijos vėliava. Puiku, bet kryžius irgi Žemaitijos simbolis, katalikiškos civilizacijos simbolis. Tokiais būdais galbūt bandoma ieškoti tapatybės, bet tikroji mūsų tapatybė yra katalikiška Lietuva, katalikiška tauta. Mes šlovinga katalikiškos civilizacijos dalis, gynusi ją iš rytų nuo islamo ordų ir t.t. Grįžkime prie savo tikrosios tapatybės. Šventoji Žemaitija - net lenkai apie ją kalbėjo su pavydu XIX a. Sugrįžkime prie katalikiškos tapatybės. Balsuokime už tas politines jėgas. Tiksliau viena yra politinė jėga (ir rodomas Nacionalinio susirinkimo logotipas), kuri savo programoje aiškia deklaruoja, kad yra krikščioniška katalikiška civilizacija yra pagrindas, ant kurios susikūrė Europos ir Lietuvos civilizacija. Nuo tavęs priklauso, kad mes sustabdytumėme šią revoliuciją ir atkurtumėme katalikiškais principais valdomą valstybę. Iš lėto, po truputį, bet atkurtume. Taigi eikime į rinkimus, aktyviai dalyvaukime juose ir balsuokime už katalikišką jėgą, kuri labiausia katalikiška, kalbanti, kad katalikiška civilizacija yra Lietuvos civilizacijos pamatas.

Kokias mintis kartoja šis Nacionalinio susirinkimo propagandistas, kokia jo Lietuvos istorijos samprata (kuo jis joje didžiuojasi) ir kokie jo tikslai:

  • "Mes 400 metų turėjome katalikišką santvarką ir valstybę, kuriai pamatus padėjo Vytautas". Akivaizdu, kad jis kalba apie Lietuvos didžiąją kunigaikštystę iki pat 1795 m., t. y., iki trečiojo Žečpospolitos padalijimo. Jis didžiuojasi visa šia jos istorija iki pat 1795, nepaisant to, kad Lietuva nuo XV a. vidurio buvo vasalinėje priklausomybėje nuo Lenkijos, o po Liublino unijos išsaugojo geriausiu atveju teritorinę autonomiją, nepaisant to kad jos elitas sulenkėjo, prarasdamas lietuvišką etninę savimonę, nepaisant to, kad visas Lietuvos gyvenimas Žečpospolitos laikais vyko lenkų kalba, o lietuvių kalba tebuvo rezervuota žemutiniams sluoksniams, kurie, ypač valstiečiai baudžiauninkai, buvo žiauriausiai išnaudojami, laikomi bydlo, chamais, galvijais, o kitatikiai visaip varžomi (jau nekalbant apie pastangos puoselėti savo senąjį tikėjimą, kurios buvo žiauriausiomis priemonėmis užgniaužiamos), o lietuviška Lietuva atgimė tik radikaliai ir kategoriškai atsiribojusi nuo viso to, kas šio video autoriui taip brangu, t. y. nuo to, ką jis vadina katalikiška santvarka.
  • "Mūsų (lietuvių) tapatybė yra katalikiška. Privalome grįžti prie savo protėvių katalikiškos tapatybės. Tai melas. Lietuviai katalikais tapo tik todėl, kad jiems nebuvo palikta jokios kitos galimybės. Valstybės lygmenyje konversija (krikščionybės priėmimas) įvyko todėl, kad susiklostė tokios geopolitinės aplinkybės: arba žūti fiziškai ir prarasti savo valstybę, arba išlikti fiziškai, bet prarasti savo senąjį dvasinį paveldą, faktiškai savo tapatybę. O platieji sluoksniai - visų pirma valstiečiai - galutinai katalikais tapo tik XVIII a. antroje pusėje ir būtent dėl Bažnyčios ir dvarininkų milžiniško spaudimo ir prievartos jų atžvilgiu. Kol jie galėjo ir kiek jiems buvo leista iš jų socialinių ir dvasinių ponų pusės, jie praktikavo savo senąjį tikėjimą, puoselėjo senąsias tradicijas ir ramybės ieškojo gamtoje. Kiek čia pristatomo video autoriui svarbūs tapatybės formavimo klausimai, rodo dažnas itin sugrįžimas prie jos, visaip bandant įteigti klausytojams, kad jų tapatybė iš tiesų katalikiška.
  • Vienintelė alternatyva liberaliai-socialistinei revoliucijai - katalikybė, katalikiškos valstybės atkūrimas. Tai vėlgi melas. Tai, ką autorius laiko liberalia - socialistine revoliucija tėra Vakarų civilizacijos viena iš apraiškų, kuriai priešinasi įvairiausios kitos civilizacinės, pasaulėžiūrinės ir religinės jėgos.
  • Tikslas - katalikiškos valstybės atkūrimas, kurios vadovai yra įpareigoti viešai garbinti Kristų Karalių, Kristaus socialinį karalikiškumą ir statyti valstybę su katalikiškais įstatymai, katalikiška teisėtvarka, katalikišku švietimu, jaunimo katalikišku doriniu auklėjimu. Atkreipkim dėmesį - kalba eina ne tik apie apie įstatymus ir principus, bet ir apie privalomą Kristaus Karaliaus garbinimą - viešą garbinimą, vadinasi privalomą katalikiško tikėjimo išpažinimą.