Naujas žmonijos moralinis standartas | 2020 gegužės 7 d.
Vis pastebime, kad žmonija - jos gyvenimo būdas ir požiūris į žmones supančią realybę - sparčiai keičiasi. Per pastaruosius kelis dešimtmečius gyvenimas tiek pasikeitė, kad atrodo, jog gyvename visai kitame pasaulyje. Internetas ir skaitmeninės technologinės realybės svorio centrą permeta į virtualumą. Ankstesnis jutimiškai apčiuopiamos realybės suvokimas nyksta. Mes vis aiškiau suvokiame, kad labiau tikros yra mūsų mintys, o ne pirštais apčiuopiami daiktai. Minčių materializacija vis paprastesnė ir lengvesnė: kompiuteryje parašyti tekstai lengvai atspausdinami popieriaus lape, o 3d technologijos tai leidžia padaryti ir su iš principo bet kokiais daiktais. Vis realesni tampa sąmonės (minties) valdomi prietaisai. Kita vertus vis labiau artėja ir žmonių minčių perskaitymo galimybė, o kartu ir kardinalus žmogaus privatumo suspendavimas. Iškyla grėsmė, kad žmonija bus pajungta nedidelės egoistinės grupės žmonių absoliučiai valdžiai, per masinį vaizdų atpažinimo technologijų taikymą, čipų įdiegimą, nesaugias 5G mobilaus ryšio technologijas siekiančias uždaryti žmoniją į skaitmeninį konclagerį. Kita vertus, išėjimas iš geocentrinio ribotumo, kosminių perspektyvų bei visų būtybių bendrumo sąmonės lygmenyje suvokimas, atveria begalines galimybes, visų pirma informacijos prieinamumo srityje. Žmonija vis labiau tampa vienu kūnu. Klausimas tik kokiu statusu šis vieningas kūnas funkcionuos: hierarchiniame valdyme, pajungta negausaus piktavališko elito absoliučiai valdžiai ar savivaldaus tvarkymosi režimu. Reikia tikėtis, kad žmonija, suvokdama savo dvasinę prigimtį ir jo amžinąjį šaltinį, o taip pat visų sąmoningų - žemiškų ir nežemiškų - būtybių bendrumą, vis labiau vaduosis iš baimės ir nuolankumo prieš viešpatavimo siekiantį elitą. Atsiras ir technologijos, įgalinančios lygsvarą tarp visos žmonijos ir kiekvieno jos atskiro nario atvirumo bei siekio išsaugoti savo individualų integralumą. Tačiau iki to laiko žmonija turės išsižadėti savo visų egoizmo apraiškų - tautinių, religinių, turtinių, socialinių ir kitokių. Milžiniškos galios technologijos, kurios mums jau veriasi, nesuderinamos su primityvaus gentinio viešpatavimo troškimais ir ambicijomis. Mentalinės ir dvasinės prigimties technologijų atsidūrimas tribalistinių grupių rankose būtų pernelyg pavojingas visai Žemei. Būtinybė derinti žmonių dvasinį, mentalinį, fizinį pradus, siekiant harmoningo žmonijos vystymosi, primygtinai verčia jau dabar rūpintis nauju žmonijos moraliniu kodeksu, naują jį pašventinančia religija, atitinkančią išaugusį žmonijos sąmonės lygį. Tokio moralinio kodekso idėjos keliamos jau gana seniai (nors tik dabar jų būtinumas tapo akivaizdžiu). 1990 m. katalikų teologas (tiesa, suspenuotas), Tiubingeno universiteto ekumeninės teologijos profesorius Hansas Kiungas (Hans Kueng) savo knygoje "Pasaulinė etika ir pasaulinė atsakomybė" kaip tik ir iškėlė pasaulinės etikos klausimą. Jis pasaulinę etiką suvokia kaip minimalų fundamentalų konsensusą, "vienijantį vertybes, nekintamas normas ir fundamentalius moralinius vertinimus". Tai idėjos, pripažįstamos visose kultūrose ir religijose. Tai visuotinis standartas visiems žmonėms ir visoms tautoms, leidžiantis demokratiškai susitarti - kas yra teisinga ir klaidinga, kas yra leistina ir kas draudžiama, taip pat nurodo, kas yra teisinga ir kas klaidinga. Jokiu būdu nesitapatinant su Kiungo projektu, vis dėl to būtina pripažinti, kad toks naujas moralinis standartas yra būtinas, jei mes norim sėkmingai vystytis toliau. O senosios religijos turės bent jau atsisakyti savo pretenzijų į absoliučią tiesą, jei norės išlikti. Be abejo, toks naujojo moralinio standarto siūlymas turi savyje dviprasmiškumo žymę - jį gali siūlyti ir tie, kuriems toks standartas būtų tik priemonė įdiegti žmonėms naujas kultūrines normas, atplėšiančias juos nuo jiems įprastų senųjų religinių ir su jomis susijusių tautinių vertybių, taip paverčiant juos bevale mase absoliutaus viešpatavimo siekiančių antžmogių rankose. Juk ir čia paminėtas Hansas Kiungas glaudžiai susijęs su dabartiniu valdančiuoju pasaulio elitu. Tačiau kito kelio nėra, o tik išsiaiškinimas kas dabartinei žmonijai svarbu, kaip ji supranta realybę ir kaip ji mano tvarkytis toliau, kokias teises turės kiekvienas jos narys, bet taip ir kokias pareigas, visa tai paverčiant norma.
