Pasaulėžiūra ir Lietuvos istorijos interpretacijos: kelios pastabos |2022 birželio 1d.

Reiktų įsisąmoninti, kad nesama neutralios Lietuvos istorijos interpretacijos. Kiekvieno požiūris į istorinius įvykius apspręstas išankstinių įsitikinimų - pasaulėžiūrinių, ideologinių, religinių, politinių, kultūrinių. Iš jų svarbiausi pamatiniai įsitikinimai. Visų pirma požiūris į pasaulį. Kas yra realybė? O gal aplinkinio pasaulio apskritai nėra? Gal esu tik aš pats? Toks požiūris filosofijoje vadinamas solipsizmu. Bet jis įmanomas tik sureikšminant savaime suprantamą žinojimą, kad vienintelis vertintojas esu aš pats, t.y. visi mano patyrimai ateina per mano paties suvokimo prizmę, nedrįstant pasinaudoti didesnės už mane realybę ir Kito egzistavimą teigiančia intuicija bei empirine patirtimi, liudijančia šios realybės egzistavimą. Jeigu vis dėl to išdrįstame pripažinti, kad realybė už mūsų egzistuoja, mes keliame klausimą kokia ji? Ar tas pasaulis, kuriam aš priklausau yra atsitiktinumo padarinys, ar didesnės už man valios kūrinys? Pirmasis atsakymas natūraliai veda į materialistinę pasaulio sampratą, o antrasis į spiritualistinį, teigiant Sąmoningos valios egzistavimą. Lietuvos sąlygomis daugeliui antrosios galimybės pripažinimas veda į Dievo, suvokiamo katalikiškai, egzistavimo pripažinimą, o kartu į priklausomybę Katalikų Bažnyčiai ar bent jos respektavimą, pačiam jaučiantis Dievo sukurtu kūriniu, visiškai nuo jo priklausomu ir tik per atsidavimą jo sūnui Jėzui Kristui galinčiam tikėtis sėkmingo gyvenimo čia, Žemėje ir anapus. Taip susiformuoja ištisas religinių, pasaulėžiūrinių, ideologinių, politinių ir kultūrinių preferencijų tinklas, apsprendžiantis asmens požiūrį į Lietuvos istoriją.

Įsitikinę katalikai gins Katalikų Bažnyčią, teisins prievartinius Lietuvos christianizacijos metodus, bus palankiai nusiteikę katalikiškos Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės atžvilgiu, palaikys kitatikių teisių varžymą tarpukario Lietuvoje. Radikalūs materialistai ir ateistai lietuvių komunistai vienareikšmiškai stos į vadinamųjų liaudies gynėjų (stribų) pusę pokario lietuvių tarpusavio kovų istorijoje, teisins katalikų teisių varžymą sovietinėje Lietuvoje. Savo ruožtu šiuolaikinių konservatorių ideologinis pagrindas antikomunizmas ir antirusiškumas. Kokių nors liberalų ideologinis pagrindas - anoniminio asmens teisės ir laisvės, tautiškumą ir religingumą laikant tik kliūtimi tų teisių ir laisvių įgyvendinimui. Senovės lietuvių prigimtinio tikėjimo bendruomenė "Romuva" nariai vertybe laikys viską, kas padėjo tam tikėjimui išlikti Lietuvoje ir priešpriešins save krikščionims (ir visų pirma katalikams), gerai žinodami, kad jų tikėjimas buvo naikinamas visų pirma krikščionybės vardan. Šiuolaikinėje Lietuvoje rasim daug ir tokių, kurie nenori tenkintis nei dogmatine katalikybe, nei atgyvenusiu materializmu, užuovėją rasdami tame, kas vadinama ezoterika, "New Age", panteizmu. Visi šie terminai labai supaprastina šių žmonių pozicijas. Iš tiesų jų poziciją apibrėžia tikėjimas, kad pasaulis neatsirado atsitiktiniame materijos dalelių žaisme, o buvo sąmoningos valios padarinys, o tai reiškia, kad sąmonė buvo, yra ir lieka pasaulio šerdimi, būties pagrindu. Labai įdomu, kad prieš tokią poziciją aršia stoja ir materialistai (ateistai), ir katalikai. Pirmieji dėl to, kad toks požiūris griauna jų įsitikinimą pasaulio atsiradimu visiškai atsitiktinai, o antrieji dėl to, kad Dievo suvokimas kaip Neatskleidžiamojo Būties centro, randamo visų pirma žmogaus sąžinėje, prote ir meilėje kitam žmogui, daro Bažnyčią visiškai nereikalingu institutu.