Pilietinio konflikto JAV pasaulėžiūrinis kontekstas | 2020 liepos 9 d.

Pasaulis ant permainų slenksčio. Tai liudija ir istorija su koronavirusu, ir ne mažiau svarbūs įvykiai pasaulio metropolijoje - JAV, kurios atsidūrė ant pilietinio karo slenksčio, į kurį veda konfrontacija tarp prezidento Donaldo Trampo administracijos bei respublikonų partijos šalininkų ir demokratų partijos rėmėjų. Konfliktą dar labiau stimuliuoja lapkričio mėnesį vyksiantys prezidento rinkimai, kuriuose perrinkimo siekia dabartinis prezidentas Trampas, o demokratus atstovauja Džo Beidenas. Birželį visą Ameriką apėmusios demonstracijos ir riaušės po juodaodžio Džordžo Floido žūties aprimusios, tačiau tai tik tyla prieš audrą. Prezidento rinkimai, kaip jie bepasibaigtų, šliukštels žibalo į ugnį - tokie iš pirmo žvilgsnio nesuderinami abiejų pusių interesai.

Ką atstovauja konfliktuojančios pusės, ko jos siekia ir kas už jų stovi? Už Trampo stovi respublikonų partija ir, tai žino nedaugelis, JAV patriotai generolai ir kiti aukštieji karininkai (kartu su patriotiškai nusiteikusia ČŽV dalimi), kurie faktiškai ir iškėlė jį kandidatu į prezidentus. Kalbant apie visuomenę, Trampą remia tradicinė konservatyvių baltųjų amerikiečių visuomenė: vidutinių ir mažų miestų bei miestelių ir kaimų gyventojai, fermeriai, darbininkai, tarnautojai, socialinėje-ekonominėje plotmėje nepatenkinti ankstesnių administracijų ekonomine politika, kurios išdavoje daugelis JAV pramonės sektorių buvo perkelti į Kiniją ir kitas šalis, kas privedė prie pramonės gamybos JAV nuosmūkio, didelės bedarbystės, gyvenimo lygio smukimo. Kultūrinės tapatybės prasme jie vienareikšmiškai nacionalistai, siekiantys išsaugoti Ameriką, kokia ji vis dar įtvirtinta konstitucijoje ir bent jau vizualiais paminklais (kurie dabar jų oponentų masiškai naikinami) realizuotame istoriniame naratyve. Jiemss būdingas didžiavimas savo europietiška kilme, indėliu į Amerikos žemyno ir viso pasaulio civilizavimą, laisvės, demokratijos ir materialaus klestėjimo aureole. Suprantama, tokiems žmonėms Trampo rinkiminis šūkis "American first' (Amerika pirmiausia) labai prie širdies. Pastaraisiais dešimtmečiais tai "tylinčioji" (negirdima mass media) Amerikos gyventojų dauguma.

Jų oponentai demokratai, pagal JAV politinės sistemos mitologiją turintys atstovauti kairesnį visuomenės flangą ir socialiai mažiau užtikrintus sluoksnius, kai respublikonams "palikta" teisė atstovauti labiau verslo sluoksnius, turtinguosius, pastaruoju metu itin suradikalėjo, sukairėjo, perėmė antikapitalistinę retoriką. Tai puikiai dera su jau vos ne 50 metų (nuo XX a. 7 - o dešimtmečio pabaigos) akademinėje terpėje, masinėse informacijos priemonėse ir meno bei kultūros pasaulyje realizuojamomis radikaliomis visuomenės transformacijos ir žmogaus kultūrinės ir net biologinės prigimties perkeitimo strategijomis. Būtent šias priemones demokratų stovykla ir naudoja kovoje dėl valdžios su Trampo administracija bei respublikonais. Tai apibrėžia ir jų šalininkų kontingento veidą. Tai liberalių, kairuoliškų pažiūrų baltieji - aukštųjų mokyklų dėstytojai, intelektualai, studentai, demokratų vadovaujamų valstijų valstybės sektoriaus pareigūnai ir pan. Birželio mėnesį politinėje Amerikos scenoje pamatėme ir kitą demokratų rėmėjų kontingento dalį - juodaodžius Amerikos piliečius. Jų protestus dėl Dž. Floido nužudymo ir protestus lydinčias riaušes suorganizavo "Antifa" ir "Black lives matter" (BLP). Šioms organizacijoms ir protestuotojams apskritai politinį stogą suteikė Demokratų partija, bei už jų visų stovintis milijardierius "filantropas" Džordžas Sorošas kartu su savo atviros visuomenės ugdymui skirtais fondais. Protestams bandyta suteikti - ir tai pavyko - rasinį pobūdį, tad juose gausiai dalyvavo juodaodžiai Amerikos piliečiai, bet taip pat ir daugybė baltųjų. Taigi, Trampo oponentų stovyklą sudaro liberaliai ir kairuoliškai nusiteikę baltieji, juodieji Amerikos piliečiai bei už jų stovinti didžioji dalis JAV žiniasklaidos, meno ir kultūros industrijos pasaulis, Dž. Sorošas ir kiti milijardieriai su savo korporacijomis.

Taip lozungų ir programų lygmenyje susidūrė du šūkiai ar tikslai: "American first" (Amerika pirmiausia) ir "Black lives matter" (juodųjų gyvenimas brangus). Taigi - nacionalizmo ir amerikietiško patriotizmo iš vienos pusės ir baltųjų "viršenybės" kaip sakoma arba prieš juoduosius nukreipto rasizmo panaikinimo ir mažų mažiausiai kultūriškai ir politiškai defragmentuotos Amerikos, o iš radikalų pusės - net ir Amerikos kaip valstybės likvidavimo ir globalaus pasaulio kūrimo tikslai. Viena prieš kitą stojo konservatyvi, tradicionalistinė, gyvenanti jankiško amerikietiško patriotizmo, tradicinės šeimos, krikščionybės ir kitų konservatyvių moralinių, socialinių ir kultūrinių vertybių saugojimo ir gynimo idealais Trampo stovykla ir baltųjų viršenybės juodųjų atžvilgiu panaikinimo, socialinio teisingumo šūkius kelianti, už visišką laisvę lyčių santykių srityje, lyties pasirinkimą pasisakanti, bet kokių įpareigojančių kultūrinių naratyvų atsisakymą (kuriant kultūriškai ir rasiškai mišrią visuomenę, neturinčią tapatybę apsprendžiančių požymių ir vietoj to gyvenančią vartojimu, neįvietintą ir tesančią globalaus pasaulio darbo jėga) deklaruojanti demokratų stovykla.

Ar tai visi šio konflikto dalyvių tikslai? Aišku ne, bet tarkim, kad tai visi tikslai. Jei taip, tuomet Trampo stovykla traktuotina kaip tradicionalistinė, konservatyvi, pasisakanti už socialinį ir kultūrinį status quo stovykla - t.y. už tradicinių moralinių, socialinių, tradicinės šeimos, religinių, socialinių, kultūrinių, privačios nuosavybės neliečiamumo vertybių išsaugojimą. Tokie būtų regimiausi Trampo šalininkų siekiai, tikslai, vertybės, principai. Ji būtų laikytina susiklosčiusio statiškumo konservuotoja. Jei tik tai apibūdintų šią stovyklą, tuomet ji nebūtų verta ypatingos paramos - susiklosčiusių socialinių, religijų, kultūrinių, šeimos gynimas nėra savaime vertybė. Taip pat ir "Q" judėjimas, pagrįstai iškeliantis totalitarinius ir ir antiamerikietiškus Dž. Sorošo, Antifa, BLM siekius, vis dėl to lieka ideologiškai siauruose rėmuose, kai akcentuodamas savo oponentų komunistiškumą, satanizuoja komunizmą. Šiuo požiūriu "Q" nesugeba pakilti virš ideologinės dešinės. Galbūt ir nemaža dalis Trampo eilinių rėmėjų, sugaudytų viešųjų šūkių pagalba, vadovaujasi pasenusiu krikščionišku pasaulėvaizdžiu, besiribojančiu Žeme, dualistiniu utopiniu anapusiniu ir vieninteliu visiškai realiu Žemės pasauliu ir materialistiniu realybės supratimu, būtų nelabai pajėgūs priimti realybės dvasinį pagrindą ir realų žmonijos vieningumą. Tačiau Trampo stovykla - ypač "Q" judėjimas - vienareikšmiškai pasisako prieš savo oponentų totalitarines užmačias, genderistinius žmogaus prigimties keitimo tikslus bei bent kai kurių jų vadovų sąmoningai atliekamas satanistines religines antihumaniškas praktikas. Tai gerokai keičia šios stovyklos vertinimą.

Demokratų stovykla šiuo metu plačiausiai eksploatuoja rasizmo panaikinimo šūkį. Ar rasizmas ir ypač sisteminis rasizmas iš tiesų yra problema šiuolaikinėje amerikiečių visuomenėje? Nepanašu. Bent per paskutiniuosius 15 - 20 metų svarstyklės aiškiai persislinko į represijų prieš baltuosius, ginančių konservatyvias patriarchalines vertybes, pusę. Jie verčiami atsisakyti savo pažiūrų, mėtomi iš darbų dėl savo pažiūrų, priversti taikytis prie politkorektiškumu paženklinto diskurso ir visuomeninio klimato, o pastaruoju metu, riaušių ir demonstracijų laikotarpiu, netgi baimintis dėl savo sveikatos, gyvybės bei nuolat tikėtis pažeminimo. Taigi pačios "prima causa" - pirminės šios stovyklos veikimo dingsties Vakaruose nėra. Tad nesunku numanyti, kad juodieji Amerikos piliečiai ir rasizmas kaip vėliava keliama norimų pokyčių, visuomenės restruktūrizavimo, performavimo tikslu, t. y. siekiant sukelti, išprovokuoti, sukurstyti žmones, siekiant įdiegti jiems nepasitenkinimą esama padėtimi ir taip pasiekti norimų žmonių identiteto pokyčių. Šiuo atveju situacija analogiška 1917 m. bolševikų revoliucijai Rusijoje. Jeigu taip, pirmiausia reiktų susidėlioti šių reiškinių ir įvykių vertinimo kriterijus. Daugeliui tai esamos socialinio-kultūrinio-religinio-moralinio status quo išsaugojimas. Bolševikai pasikėsino į tą status quo ir dar to pasikėsinimo išdavoje žuvo milijonai žmonių (bet nebūtinai tik dėl bolševikų veikimo - pilietinis karas ir jo milijoninės aukos buvo ne tik raudonųjų, bet ir baltųjų veikimo rezultatas), vadinasi bolševikai blogiečiai, o jų oponentai geriečiai. Mūsų toks požiūris netenkina. Ne kiekvienas status quo yra saugotinas ir ne kiekviena revoliucija yra smerktina. Carinės valdžios palaikoma santvarka su dvarininkų žemėvalda ir didžiosios dalies šalies gyventojų - valstiečių - begaliniu skurdu, neišsilavinimu, aristokratijos privilegijomis, grindžiamomis viešpataujančia religija - stačiatikybe, kurios organizacinė struktūra (Bažnyčia) visaip trukdė savo inicijuojama ir palaikoma cenzūra susipažinti liaudžiai su gamtos mokslų žiniomis ir realia krikščionybės istorija - nebuvo nei morali, nei pateisinama. Kitas klausimas kokiais būdais ji turėjo būti pakeista - evoliuciniu, palaipsnės kaitos ar revoliuciniu, radikaliu ir žiauriu. Be to, revoliucija ir buvo išprovokuota objektyvių, moraliai, socialiai, kultūriškai ir ekonomiški suprantamų (pateisinamų) priežasčių, tačiau kartu "internacionalinės tautos" globaliam elitui savais tikslais dedant pastangas ją vairuoti ir jos vaisiais pasinaudoti. Ir vis dėl to iš objektyvių socialinių, ekonominių ir pasaulėžiūrinių Rusijos realybės prielaidų išaugusi, nors ir globalistų finansuojama ir vairuojama, Rusijos revoliucija galutiniame summa summarum nebuvo jai tokia jau žalinga kaip bandoma pavaizduoti liberaliame ar krikščioniškame naratyve. Greičiau atvirkščiai - ji sąlygojo tam tikrą visuomeninę pažangą, nors ir neužmirštant, kad toks rezultatas buvo tik prieštaringų tendencijų ir tikslų sąveikos išdava.

Jei mes pažvelgtumėm į situaciją dabartinėje Amerikoje ar nepamatytumėm analogijų su 1917 m. Rusija? Antifa, BLM, vienijamos Sorošo instruktorių ir jo šeriamos pinigais bei saugomos demokratų partijos politinio gaubto, galėtų būti lyginama su bolševikų partija. Ar esama jų siekiuose, šūkiuose, tiksluose be rasizmo, kurio - bent jau sisteminio - kaip mes jau išsiaiškinom JAV šiuo metu nėra, t. y. kaip kažko objektyvaus, pateisinančio jų revoliucinį patosą? O iš kitos pusės ar esamas JAV statu quo išsaugojimas pateisinamas? Pradėkim nuo to, kad pats JAV egzistavimas remiasi pradiniu moraliniu neteisingumu - indėnų sunaikinimu. Taigi, pamatinis JAV egzistavimo metafizinis pamatas neteisingas. Atsiribojant nuo asmeninių preferencijų bei simpatijų, tenka pripažinti, kad turėtų keistis bent jau Amerikos istorijos samprata, t. y. nacionalinis istorinis naratyvas. Anglosaksų kilmės protestantų amerikiečių istorinė moralinė kaltė indėnų atžvilgiu turi tapti matoma ir ją reikia atlyginti bent jau istorinio pasakojimo lygmenyje. Šis naratyvas turėtų dar būti dar atidesnis ir juodaodžių vergijos atžvilgiu, nei tai buvo daroma iki šiol. Tas pats pasakytina apie socialinį visuomeninių santykių aspektą. Amerikoje egzistuoja milžiniška socialinė, turtinė disproporcija tarp turtingiausių ir neturtingiausių. Kairuoliškus šūkius išsikėlusios "Antifa", BLM eksploatuoja taip pat ir šią realybę. Na ir ką gi: tai objektyviai egzistuoja. Antikapitalistiniai BLM ir Antifa šūkiai yra suprantami. Bet ar tai viskas? Ne, ne viskas. Tai, kas čia pasakytina, tik ledkalnio viršūnė. Už BLM ir "Antifos" stovintys demokratai su šios partijos branduolyje esančia neokonų grupuote bei Sorošu atlieka tą patį vaidmenį kaip ir Shiffai, Morganai, Harimanai, Kuhnai ir kiti Volstryto bei Vokietijos bankininkai, finansavę Rusijos bolševikų revoliuciją. Jie turėjo konkrečius politinius, geopolitinius ir pasaulėžiūrinius tikslus: Rusijos imperijos suskaldymas, caro valdžios sunaikinimas, Rusijos išjungimas iš karo, jos nacionalinio charakterio susilpninimas, žydų kilmės Rusijos piliečių emancipacija ir atvedimas į valdžią. XXI a. pradžioje globalusis elitas siekia totalitarinio režimo įvedimo visoje Žemėje, žmonių skaičiaus radikalaus sumažinimo, o likusiųjų atžvilgiu absoliučios kontrolės per čipizaciją ir skaitmeninio konclagerio kūrimą. Jiems BLM, juodieji Amerikos piliečiai, liberalai, net ir demokratų partija tėra įrankiai siekiant tų tikslų. Dar daugiau: kairuoliškos, juodaodžių teisių gynimu besidangstančios JAV pilietinio konflikto pusės kai kurie vadovaujantys asmenys yra įsitraukę į nepateisinamą elgesį vaikų atžvilgiu - pedofiliją, jų prievartavimą, kankinimą, žudymą - taip pat šėtoniškų ritualų praktikavimą. Toks veidmainiškumas - disproporcija tarp viešai skelbiamų tikslų ir realiai jų siekiamų - sunaikina šios stovyklos moralinį veikimo pamatą.

Būtina detaliau išanalizuoti ir nusistatyti šio konkretaus politinio konflikto ir vos pasaulio situacijos vertinimo kriterijus bei visos žmonijos vystymosi perspektyvas. Pasaulio procesas negali būti paaiškintinas ideologijomis, kurios matomos programose ir šūkiuose - liberalizmu, komunizmu, konservatizmu. Tai gali būti realių žmones jaudinančių ir iš jų objektyvių gyvenimo sąlygų ir poreikių kylančių tendencijų markeriai, bet norint suprasti pasaulio procesą, reikia suvokti gilumines pasaulio raidą apsprendžiančias tendencijas. Mums reikia suvokti ko reikia pasauliui, žmonijai, kad ji jaustųsi laiminga, kad džiaugtųsi savo ir savo palikuonių gerbūviu, t. y., turėtų fizinio, socialinio, moralinio, psichologinio ir mentalinio džiaugsmo, laimės pojūtį. Tam žinoma reikia materialinio užtikrintumo, socialinio saugumo. Tam reikia ir laisvę mąstymui suteikiančios pasaulėžiūros ir (arba) religijos, paaiškinančios pasaulio sandarą bei žmogaus ir bendrijos, su kuria jis tapatinasi, vietą pasaulyje. Tokios pasaulėžiūros pagrindu jau nebegali būti materialistinis mąstymas. Tai gali būti tik monistinė pasaulėžiūra, priimanti pasaulį ir žmogų kaip savo esme dvasinę būtybę, pasaulėžiūra, kuriai žmogaus egzistencija neprasideda gimimu ir nesibaigia mirtimi, kuri pripažįsta žmonijai tik vienos iš daugelio protingų būtybių civilizacijos statusą Visatoje, kuri suvokia, kad materialūs, kieti, apčiuopiami daiktai tėra žmogaus pjūčių iliuzija, už kurios slypi dvasinė ir energetinė realybė. Tik toks supratimas leis žmonėms efektyviai priimti naujas mentaliniu (sąmonės) poveikiu paremtas technologijas, atsiverti nežemiškų civilizacijų egzistavimo faktui. Tai sąlyga leidžianti suderinti žmonijos bendrumą ir individo atskirumą bei vienybę su visomis gyvomis būtybėmis. Tik tai leis žmonijai atsiverti patiems drąsiausiems projektas, kam reikės begalinio visų (ar bent kuo didesnės žmonijos dalies) sąmoningumo, nes atėjome į tokį žmonijos raidos tarpsnį, kai viskas įmanoma, o ribojančių autoritetų nebėra - nei religinių (dominuojančios religijos pagrįstai sukompromituotos), nei ideologinių. Todėl žmonijai beliks apsispręsti kokios ji nori ateities, ką ji gali sau leisti, o ką turi uždrausti ir kokiais būdais tai turi įvykti? Pavyzdžiui: ar galima auginti vaikus retortose ir kolbose? Jei taip, kokiomis aplinkybėmis? Ar galimas dirbtinis maistas, pav mėsa, atsisakant gyvulininkystės? O kaip bus su senatve ir mirtimi, jei, panašu, net ir senėjimas ar net mirtis nebebus visiška neišvengiamybė: jau dabar įmanoma žmogaus organizmo regeneracija, sugrąžinant jį ankstesnį savo raidos laikotarpį, o ateityje  - gal visai netolimoje - sąmonę bus galima perkelti į klonus arba dirbtinius įrenginius (bet tiesą sakant kai kurie informatoriai liudija, kad jau dabar slaptojoje kosminėje programoje tai praktikuojama...). Kiek tai pateisinama, kiek tai leistina ir jei taip, tai kokiomis aplinkybėmis ir kam? Ir t. t. ir t. t. Apie visa tai žmonijai reiks spręsti. Todėl joks užsispyręs, konservatyvus, ortodoksinis, retrogradiškas status quo laikymasis nieko nepadės. Atvirkščiai, jis bus beprasmiškas ir net kenksmingas. Tik sąmoningas visų įmanomų (jau pasiekiamų ar neilgai trukus būsiančių pasiekiamų technologiškai) galimybių apmątymas ir sąmoningas sprendimo priėmimas leis žmonijai nusistatyti savo ateities strategiją, kuri ir bus galų gale dabarties vertinimo kriterijus.

Šitaip žvelgiant į dabartinę JAV situaciją, palaikytina vis dėl to Trampo stovykla, nes jam oponuojanti stovykla veda į absoliutų totalitarizmą ir žmonijos naikinimo perspektyvą. Trampo pergalė yra laidas žmonijai į ateitį, nes jo oponentų pergalė atvestų į valdžią ir suteiktų veikimo garantijas jėgoms, kurioms ne tik Amerikos išlikimas nebereikalingas (nors jų kaip tokių išlikimas ir neturi egzistencinės reikšmės pasauliui), tačiau - svarbiausia - per pradinę visuomenės kultūrinę ir rasinę defragmentaciją ir tarsi didesnes galimybes daugeliui vis dėl to vestų į didelės dalies žmonijos genocidą bei likusios didžiosios dalies žmonijos pavergimą, sukuriant planetinio masto totalitarinį pasaulį, kuriame valdytų žmogiškas bendrabūvio normas kardinaliai pamynusi mažuma.

Trampas palaikytinas nepaisant net jo rėmėjų konservatyvumo, kurį jie, reikia tikėtis įveiks, atsiverdami kitoms galimybėms, kurios jokiu būdu netapatintinos su demokratų stovykloje ir jos įtakos sferoje esančiose akademinėse sferose, "progresyviose" žiniasklaidoje ir Holivudo pasaulyje puoselėjamomis genderistinėmis nesąmonėmis. Skirtingai nei mano mūsų konservatyvios katalikiškos politinės grupės Trampo stovykla, jei vis dėl to ji laimėtų, jokiu būdu nesugrąžintų "palaimingos" XIX a. - XX a. pirmos pusės patriarchalinės konservatyvios visuomenės su tradicinėmis krikščioniškomis vertybėmis ir krikščionišku pasaulėvaizdžiu. Taip, masinių lozungų ir programų lygmenyje baltiesiems JAV rinkėjams patraukti metami tokie šūkiai, tačiau Trampas yra sakęs, o ir jo ruporu tapusio Q judėjimo informacijose praslysta kiti dalykai - o būtent: užgniaužtų technologijų išlaisvinimas ir panaudojimas viso pasaulio žmonių labui. Kalba eina apie laisvąją ar nulinio taško energiją, kuri galėtų labai greitai ir iš esmės pakeisti žmonių gyvenimą ir Žemės veidą. Kalbama ir apie antgravitacinius aparatus ir net keliones laike. Trampas atvirai apie naujų, kosminėse programose pasitelkiamų technologijų, panaudojimą eilių žmonių gyvenime, kalbėjo savo inauguracinėje kalboje. Jis taip pat išleido įsaką, kuriuo įpareigojo Gynybos ministeriją įkurti JAV Ginkluotose Pajėgose Kosmines Pajėgas. Kalbėjo jis ir apie Marso užvaldymą. Štai čia glūdi išliekamoji Trampo stovyklos veiksmų vertė. Trampas supranta ir bendruosius žmonijos interesus ir vienybės prasmę: jis kalbėjo, kad mes privalom peržengti ideologinius, rasinius ir nacionalinius skirtumus. Būtent šis pasiryžimas dovanoti žmonijai naująsias technologijas ir pripažinti bendradarbiavimą su nežemiškomis civilizacijomis ir yra tas tikrojo progreso markeris, prielaida ir kelias į ateitį tiek JAV, tiek visai žmonijai. Tokiame kontekste tikėtis konservatyvios krikščioniškos visuomenės atkūrimo yra nerimta. Nežemiškos civilizacijos ir krikščionybė praktiškai nesiderinami dalykai. Lygiai taip pat Trampo oponentai, už kurių stovi Sorošas, Geitsas ir kiti milijardieriai, siekdami totalitarinio režimo visame pasaulyje, taip pat juk gali remtis tik pačiomis naujausiomis technologijomis. Tokiame kontekste mums nėra kito pasirinkimo: arba naujos technologijos su Sorošo ir Geitso siūlomu jų panaudojimo būdu, arba naujos technologijos su Trampo siūlomu jų panaudojimo būdu - jų išlaisvinimu ir davimu visam pasauliui vardan visų laisvės ir gerbūvio. Žinoma, mes negalim šimtu procentų garantuoti, kad šie Trampo tikslai nėra širma kažkam kitam, bet mes gyvenantys čia, miniatiūrinėje Lietuvoje, ir būdami mažos skruzdėlytės, galime tik stebėti galiūnų susirėmimą ir galiausiai viltis, kad Trampo grupuotė vis dėl to nemeluoja ir nori gero daugeliui. Kito pasirinkimo mes ir neturim.