Tauragnai Žečpospolitos laikais | 2021 sausio 26 d.

Konspekto forma su paaiškinimais pristatysime Algirdo Baliulio straipsnį "Iš Tauragnų praeities" (Tauragnai. - Vilnius: Versmė, 2005). Gerai atskleidžiama Žečpospolitos laikų valsčiaus gyventojų struktūra, atskirų visuomenės kategorijų prievolės dvarui. Miestelėnų, nors ir nebaudžiauninkų tik sąlyginė laisvė dvaro atžvilgiu, kuri daugeliu atžvilgių atkartoja baudžiauninkų prievoles. 

1387 m. Tauragnų pilis ir apylinkės užrašytos Vilniaus vyskupijai (p. 175). Vyskupai išlaikė Tauragnų dvarą iki Žečpospolitos žlugimo. Priklausė būtent vyskupijai, o ne Tauragnų bažnyčiai. Teigiama, kad pirmoji bažnyčia pastatyta 1387 m., bet greičiausiai gerokai vėliau. Ochmanskis nurodo, kad tik XV a. pabaigoje atsirado pirmosios parapijos, įkurtos Vilniaus vyskupo stalo dvaruose. 1498 m. minima i Tauragnų parapija, buvusi Breslaujos paviete ir laiko skurdžia (turėjo 17 dūmų). Yra 1604 m, valdinių nuostatai, duoti vyskupo Benedikto Vainos; 1614 m, nuostatai, nustatantys, kad per šventes būtina eiti į bažnyčią, priešingu atveju bus imama 3 grašių bauda. 1674 m. išvardinti tik 8 bažnyčios valdiniai, gyvenę miestelio jurisdikoje (pavardžių formos lietuviškos). 1698 m. dokumente rašoma, kad klebonijos kieme stovėjo klebono rezidencijos namas, tarnų namas, 3 svirnai ir kiti ūkio trobesiai. Taurapilio palivarke buvo 3 valakai žemės, tai pat priklausė Pavarkalio, Meldutiškio, Vardziuniškio, Lazdinio užusieniai [kuriuise kaip žinoma iš kitur gyveno daugiausia bajorai] ir 4 kaimai. Valdiniai turėjo žiemę ir vasarą eiti lažą nuo valako 3 dienas per savaitę, iš eilės eiti sargybą, 3 kartus važiuoti į pastotes į Vilnių, atlikti 12 skubos darbų (gvoltų) per metus. Be to, turėjo mokėti 2 auksinus, 15 grašių už valaką, duoti statinę avižų, 2 žąsis ir 20 kiaušinių [būtina atkreipti dėmes, kad tai inventoriai nebūtinai reiškė realybę. Buvusių baudžiauninkų, taip pat įvairaus laikotarpio publicistai, keliautojai liudija, kad realiai iš valstiečių buvo reikalaujama nepalyginamai daugiau prievolių]. Pagal 1690 m. padūmės mokesčių mokėtojų sąrašą Tauragnų dvare buvo 129 dūmai, Klebonui priklausė 6 dūmai. Pagal 1725 m. vyskupo K. Panceržynskio vizitaciją, buvo ir bravoras, sūrinė, svirnas. Miestelyje stovėjo bažnyčiai priklausanti smuklė. Toje vietoje, kur anksčiau buvo bažnyčia ir klebonija, stovėjo šiaudais dengta šv. Onos koplyčia. Vysk. Mykolas Jonas Zienkovičius pasirūpino, kad 1731 m. būtų sudarytas Užnerio valdų, tarp kurių ir Tauragnai, inventorius (p. 177). Dvaro dirbama žemė buvo trijuose laukuose. Apie 10 valakų buvo išskirstyta užusieniais (vienkiemiais) ir juose gyvenantys mokėjo činšą. Tauragnų miestelyje tarp kitų gyventojų suminėti siuvėjas, vaitas, arendatorius, kailiadirbys. Iš viso buvo 44 sodybos. Kai kurie gyventojai žemės turėjo ir užusieniuose (p. 178). Tauragnų valsčiui (t. y. vyskupo dvarui) priklausė kaimai - 24 [kaimai nedideli, didžiausias - 17 gyventojų], užusieniai - apie 24. Kai kurios vyskupo valdos buvo išnuomotos įvairiems asmenims: ponams Stanislovui Prušakevičiui, Eustachijui Kononovičiui, Prosperui Deboli, Stanislovui Balcevičiui, Mikalojui Jakimavičiui, Rapolui Petrauskui, poniai Gecevičienei, Vaitiekui Maleckiui (p. 179). Tauragnų raktas apėmė 103 ir 2/3 bajoriško valako, 80 baudžiauninkų valakų, 208 ir 1/3 priimtinio valako. Raktui priklausė 255 šeimos: 35 Tauragnų miestelėnai, 107 bajorų (t. y. tų valstiečių, kurie mokėjo činšą bet nėjo lažo) ir naujakurių, 113 baudžiauninkų šeimų. Pagal Tauragnų rakto nuostatus miestelėnai už rykštę sodybinio sklypo turėjo mokėti 3 grašius, už margų žemės arba daržą - po 10 grašių. Už kiekvieną valaką po 5 auksinus. Turėjo ravėti ir prižiūrėti dvaro daržus, po tris dienas pjauti rugius ir vasarojų, sėti, važinėti į malūną malti ir daryti kuopas, plauti dvaro trobas ir skalbti dvare, vežioti dvaro tinklus ir žuvis, gaudyti žuvis. Visas miestelis turėjo suverpti 20 sruogų svaro linų, vykti pasiuntiniais, remontuoti tiltus ir statyti naujus, drauge su valsčiumi dalyvauti medžioklėse ir skubėti į šarvarką gelbėti malūno užtvankos, mokėti arendatoriui gėralų gamybos mokestį. Naujakuriai ir bajorai už sodybinį sklypą mokėjo po 20 auksinų činšo, už priimtinį - po 5auksinus. Taip pat turėjo beveik tas pačias iš esmės miestelėnams numatytas prievoles (pav. dirbti varovais medžioklėse), tačiau buvo atleisti nuo skubos darbų ir pastočių. Baudžiauninkai už sodybinį sklypą mokėjo 5 auksinus činšo, davė rugių, avižų, po dvi saujas kanapių, kas savaitę po 3 dienas ėjo lažą su kuo liepta - su arkliu arba jaučiais ar pėsčiomis, per metus turėjo atlikti 2 dienas skubos darbų, eiti dvare sargybą vasarą penkiese, o javu suvežus - šešiese kas savaitę iš eilės, suverpti vilnas ir pašukas. Dalyvauti medžioklėse, už priimtinius valakus mokėti tiek pat, kiek ir bajorai (p. 180). 1757 m. surašytame inventoriuje aprašyti rūmai ant kalno prie Tauragno ežero su 10 kolonų gonkomis, kuriame ir pono miegamasis, kambarys, salė, koplyčia, mūrytas rūsys. Priešais rūmus - tarnų oficina. Buvo virtuvės pastatas, sargybos pastatas, didelė arklidė, kapojinė. Žemai - palivarkas, aptvertas aštriakuoliais, ten ir administratoriaus patas; už jo ledinė alui laikyti, palivarko vartai, naujas svirnas, sandėlis, senas svirnas, senas kvadratinis abaras, didelis bravoras, 3 tvarteliai, klojimas su jauja, daržinė, daržinėlė, arklidė administratoriaus arkliams ir vežiminė. Miestelyje buvo užvažiuojamoji smuklė. Pačiame Tauragnų miestelyje 45 miestelėnų sodybos. Miestelyje gyveno ir vaitas. Žydų nebuvo. Surašyti dvarui priklausę kaimai ir užusieniai. Iš bajorkaimių: Rukšėnai, Kudašiai, Kubiliai, Antbaltė, Lukošiūnai, Gaidžiai, Stugliai, Raukščiai (bajorų užusienis), Rūgšteliškis (užusienis, 1 gyventojas bajoras), Minčiakampis (užusienis,1 gyventojas bajoras), Varpiškės (tas pats), Nečioniškis (bajoro užusienis), Aukštakapis (bajorų užusienis). Nurodoma, kad žydai miestelyje negyvena, tačiau važinėja po kaimus slaptai su degtine. Liepiama per šventes eiti į bažnyčią bent po vien iš šeimos; už neatvykimą pirmą kartą baudžiami 6 grašiais, antrą kartą - dvigubai arba dvaro bausme, šito turi žiūrėti dešimtininkai [štai, net 1757 m., vadinasi XVIII a. viduryje dar reikėjo versti valstiečius eiti į bažnyčią, tai gana aiškiai demonstruoja jų šaltą santykį su Bažnyčia ir tikėjimu bei katalikybės indoktrinaciją] (p. 182). 1783 m. vizitacijos akte sakoma, kad Rožinio brolija turi savo altorių, tačiau fundacijų nėra. Bažnyčios daržais miestelyje naudojasi zakristijonas, varpininkas, vargonininkas. Senasis mokyklos direktorius ir bažnyčios kantorius turėjo brolijos sklypą. Žydai miestelyje turėjo savo maldos namus (iškalą). Parpijos mokykla buvo klebonijoje. Kapelionas pats mokė vaikus poterių ir katekizmo, lenkų ir kai kada lotynų kalbos. 1791 m. parapijoje gyveno 3102 žmonės, iš jų 2849 katalikai, 189 žydai, 64 maskoliai. 1791 m. pažymima, kad gyventojų prievolės yra 3 lažo dienos, 6 skubos darbai (gvoltai), 3 pastotės į Vilnių, 8 auksinai padūmės mokesčio, nuo dirbamo valako žemės - 4 auksinai činšo, 1/4 statinės avižų, žąsis iš 2 kiemų, višta, 10 kiaušinių, 2 sruogos. 1781 m, mokykloje mokėsi 18 mokinių (5 bajorų vaikai, 4 - miestelėnų, 9 - valstiečių) (p. 183). 1792 m, Tauragnų dvaras perduotas nuomininkui Dominykui Kamenskiui (p. 183). Miestelyje buvo 28 valstiečių baudžiauninkų (67 vyrai, 63 moterys) sodybos, gyveno 7 kampininkų šeimos, be to 12 žydų sodybų. Miestėlėnai turėjo mokti činšo nuo sodybinio sklypo po 16 auksinų nuo priimtinio - 24, nuo sodybinio sklypo po 2auksimnus, nuo margo - po 1 auksiną. Padūmės mokestis dvarui nuo valako po 8 auksinus, nuo sodybinio sklypo - po 8 grašius, nuo margo po 4 grašius. Nuo kiekvienų namų miestelėnų pareiga atitarnaut lažo po 2 dienas per savaitę ir gvoltų po 2 dienų per metus. O valsčiaus gyventojų prievolės tokios: ir lažiniai ir činšiniai valstiečiai lygiai su miestelėnais moka po 8 auksinus. Tauragnų valstiečiai be to, kas miestelėnams išvardinta, turi atidirbti kasmet po 4 dienas taisant trobesius dvaro, ruošiant jiems medžiagas, pilant tvenkinių užtvankas, žiemos metu statybines medžiagas vežti. Valstiečiams pavedama miškų priežiūra nuo gaisro. Mėšlo vežimas iš dvaro tvartų. Mokesčius linais ir kitas produktais iš savo derliaus turi atiduoti teisinga kaina (p. 184). Tačiau, kad neteisingai brokuojat prekes valstiečiai nepatirtų skriaudos, kaip būdavo, dvaras įpareigotas išrinkti iš valsčius du ar keturi vyrus, kurie turės bešališkai vertinti renkamas iš valstiečių činšui prekes. Draudžiama valstiečiams pas save gamintis gėralus (p. 185). 1731 m. inventoriuose randame ir tokius įrašus: Jonas Bivainis, puodžius, 2 sūnūs - Kazimieras ir Stanislovas. Kadangi nuskurdo, moka be dėklos (p.193). Jonas Šepelis, atleistinis, laisvas nuo visokio patarnavimo dvarui, padūmės, pastočių ir gvoltų iki 1735 m. Činšą turi mokėti (p. 194). Kazimieras Mašnys, slabadininkas, atleistas nuo pastočių ir gvoltų iki 1733 m. (p. 195). Norčiūnai:  kadangi tame sklype gyvenantys valdiniai yra toli nuo dvaro, nuo lažo su galvijais atleidžiami, vietoj to turi drožti skiedras dvaro reikalams (p. 196). Jonas Romanas. Kadangi vienišius, tik su tarnaujančia moterim, turi mokėti tik činšą [būti kaip bajoras] (p. 198). Stanislovas Vaišnoras, atleistinis, laisvas iki 1734 m. nuo susidėjimų ir visokių patarnavimų dvarui, nes statosi trobesius (p. 200). Steponas Mieškovskis, naujakurys, vienas sūnus Mykolas. Kadangi patarnauja bažnyčioje, sumokęs činšą turi būti atleistas nuo pastočių ir bet kokių siuntinėjimų (p. 202). Baltramiejus Šutinis, tijūnas, 1 sūnus Jokūbas su sūnui Adomu. Kadangi tijūnas - neturi mokėti (p. 203). Bendras valdinių skaičius: Tauragnų miestelėnų - 35, bajorų su naujakuriais - 107, baudžiauninkų - 113 (p. 206). 1792 m. balandžio 23 d. Tauragnų dvaro inventorius: Tauragnų miestelyje minimas valdinys Stanislovas Deveikis generolas (p. 212). Kazimieras Deveikis vaitas perleido smuklei 48 rykštes; atskaičiuojama 8 auksinai (p. 214).Po Jono Stukio žemė apsėta dvaro rugiais (p. 215). Tauragnų rakto - miestelio, kaimų ir vienkiemių - kiemų, gyventojų, žemės ir mokesčių suvestinė lentelė: kampininkai, žydai, miestelėnai, baudžiauninkai, žemininkai - kategorijos (p. 224). Žemės kategorijos: miestelio, lažinė, žemininkų, priimtinė (p. 225). Mokesčių (činšas ir padūmė), prievolių (lažas, gvoltai), pastočių (į Vilnių, į Rygą) kategorijos (p. 227). Žemininkai tai yra činšininkai: jie taip pat turi atlikti vieną pastotę į Rygą su kroviniu arba už ją mokti 20 auksinų ir drauge su baudžiauninkais 12 gvoltų po vien asmenį iš namų. Pasiuntimams dvaro reikalais išskiriami 12 žemininkų už tai jie atleidžiami nuo Rygos pastočių ir gvoltų. Visi Tauragnų valstiečiai, be aukščiau minėtų prievolių turi kiekvienais metais po 4 dienas atitarnauti taisydami kelius ir remontuodami tiltus, pildami užtvankas, ruošdami medžiagas statyboms - rąstus, plytas, malkas. Visą Tauragnų dvaro tvartų mėšlą visi valstiečiai, tiek baudžiauninkai, tiek činšininkai, privalo išvežti į dvaro laukus savo dienomis, suverpti po 2 sruogas dvaro linų (p. 230).