Davidas Wilkockas: artėjanti kardinali žmonijos transformacija | 2020 gegužės 08 d.

Kalba eina apie neišvengiamą mūsų Saulės sistemos transformaciją. Pakėlimas ir energetinis poslinkis - tai pokyčiai šiuo metu vykstantys visame pasaulyje ir apimantys ne tik atskirus žmones, bet ir planetą bei Saulės sistemą ir pačią Galaktiką. Wilkockas, remdamasis nežemiškų sąmoningų būtybių (tokių kaip Ra) informacija, gauta čenelingo būdu, o taip pat Edgaro Keisio pranašystėmis, teigia, kad būties pagrindas yra Vienis, kuris pajuto savo netobulumą ir panoro save padalinti į Daugį, kurio dalelės būtų sąmoningos, turinčios laisvą valią, galinčios kurti ir suvokti savo priklausomybę Vieniui. Visatos evoliucijos ciklo pabaigoje šios savarankiškai besivysčiusios dalys turi vėl pasirinkti vienybę ir grįžti savo pasiektame tobulume į Vienį. Taigi tai būtų judėjimas iš Vienio į Daugį ir vėl grįžimas į Vienį. Wilkocko supratimu Dievas yra besivystanti, o ne statiška Esatis, kuri tik laukia kaip jį visi pasivys. Pirmosios Dievo apraiškos kaip atskiros būtybės buvo galaktikos. Savo sąmoningumu ir sugebėjimu mąstyti jos panašios į žmones. Kiekviena galaktika pajėgi susikurti savo atskiras žvaigždžių sistemas. Kiekviena tokia žvaigždė kaip ir planeta - taip pat atskira būtybė. Visata, kurią sudaro begalė galaktikų, taip pat sąmoninga Būtybė. Tačiau pirminė Būtybė vis dėl to galaktika. Mūsų galaktikos veikimo būdas - šablonas - kurti žmogiškas būtybes. Ir visos mūsų galaktikos žvaigždės taip pat nustatytos į energetines bangas, taip, kad visi natūralūs gamtos procesai vestų būtent į žmogiškų būtybių formavimąsi. Jei kalbėtumėm apie mūsų Saulės sistemą, tai Saulė gimdo spiralines energijos bangas, kurios užsuka planetas ir palydovus atitinkamomis orbitomis. Bode dėsnis ir Stonekingo rezonanso teorija rodo, kad planetos išsidėsčiusios natūraliomis diatoninėmis muzikinėmis proporcijomis viena kitos atžvilgiu. Lygiai taip pat ir pirma saulės sistema šalia pulsaro В1257+12 demonstruoja tas pačias proporcijas. Taigi kiekviena žvaigždė generuoja energijos bangas, sukuriančias panašias planetines sistemas. Pagal hologramos arba fraktalo principus kiekvienoje didelėje bangoje yra mažesnės bangos, kurios irgi remiasi muzikiniais principais.

Toliau svarbu tai, kad galaktika nustatyta į DNR grandinės formavimąsi. Optimalioje planetų sistemoje, kur nėra didelių kataklizmų ir esama tam tikro reikalingo atstumo nuo Saulės, mažosios spiralinės bangos rinks planetinę medžiagą DNR molekulių formavimui. Banga ir yra DNR, o DNR yra banga. Tai gali būti įrodyta Fantomo DNR efektu. Vladimiras Poponinas įdėjo DNR į vamzdelį, praleido per jį lazerio šviesą ir nustebo supratęs, kad DNR įsisavino šviesą ir privertė šviesą suktis spirale, tarsi tai būtų kristalas. O įdomiausia, kad net tada kai Poponinas pašalino DNR, šviesa sukosi spirale savaime. Taigi šviesa savaime yra nustatyta į natūralų erdvės energijos dažnį. Greičiausiai tai reiškia, kad spirale besisukanti šviesos energija visada ten buvo, o fizinės molekulės paprasčiausiai rinkosi apie spirale besisukančią energiją, planetai esant reikiamame dažnyje. Jokios darviniškos natūralios atrankos būdu DNR molekulė negali susiformuoti. 97 procentas mūsų DNR nepanaudojama, tačiau kylant į vis aukštesnius energetinius lygius, DNR vis plačiau pasitelkiama. Tai priklauso nuo žvaigždžių sistemos judėjimo Galaktikos centro atžvilgiu, t.y. perėjimu į vis naujus energetinius lygmenis. Ra teigimu egzistuoja oktava iš aštuonių lygmenų, bet yra ir papildomi "klavišai". Todėl esama 13 - os lygmenų. Visi žmonės turi savo Aukščiausią Aš, būdami jo (šeštojo lygmens) inkarnacijomis. Mes esame tik besivystantys to Aukščiausiojo Aš pakopos. Sapnai būtent yra pranešimai iš to Aukščiausioji Aš, pasiekiantys žmogaus sąmonę metaforos forma. Nesvarbu ar mes suvokėme protu, sąmoningai sapnus ar ne. Sapnai susiję su astraliniu Aš.

Kalbant apie Pakėlimą, reikia suprasti, kad tai masinė evoliucija. Tai kosminis įvykis ir jis buvo numatytas praktiškai visų pagrindinių religinių ir dvasinių tradicijų. Rusų akademikas Aleksejus Dmitrijevas tyrinėjo tornado ir nustatė, kad tornado atveju susiformuoja didžiulės įtampos elektromagnetiniai laukai, matoma šviesa ir kamuoliniai žaibai. Tornado neretai tampa fizinių objektų susilydymo priežastimi, kai materija tampa pajėgi praeiti per kitą materiją. Dmitrijevas pateikia pavyzdžių kai dvi sudegusios ir suanglijusios medinės lentos susilieja viena su kita tornado metu. Varžtas praeina per stiklą nepažeisdamas jo; šiaudeliai pereina per stiklą ir stinga jame nesudaužydami jo. Tai rodo, kad materija pajėgi išnykti ir tapti pralaidžia kita materijai esant pakankamai stipriam laukui. Bermudų trikampyje, kuri buvo aktyvus iki XX a. 8 - o dešimtmečio pradžios daugybę kartų dingdavo laivai, lėktuvai, Žmonės kai kuriais atvejais dingdavo ir vėl atsirasdavo. Tai paaiškinama šios teritorijos sukūriniais reiškiniais. Buvo atvejis kai hipių stovykla šalia Sounhendžo išnyko. Galimas dalykas, kad intensyvios energijos vibracijos aktyvavo sukūrį, dėl kurios Stounhendžas buvo pastatytas (galimas dalykas jis pastatas dėl kelione laike ir erdvėje). Galbūt Bermudų trikampis ir Stounhendžas tos vietos kur tam tikru laiku gravitacinė ir vibracinė energija viršija energiją įeinančią į Žemę. Tai leidžia suprasti, kad Saulės sistemos energija didėja ir tam tikram taške ji pasieks lygį kai bus perkeistas visas gyvenimas planetoje. Tai ir bus Pakėlimas.

Dabar mokslininkai mano, kad Saulė panaši į skylę, kuri atsirado Galaktikos energetiniame lauke, leidžianti išsilieti energijai į konkrečią erdvės sritį. Tą energiją mes matome kaip baltą šviesą. Saulėje nevyksta jokis branduolinės reakcijos. Neutrinų skaičius per mažas, kad tokios reakcijos vyktų. Saulė panaši į mažą skylutę kosmoso, iš kurio teka energija, panašiai kaip maža skylutė pakete su vandeniu. Aukštesniuose vibracijų lygiuose mes matome ir Saulę supančias vibracija. Tai koncentrinės energijos sferos, kaip ratilai tvenkinyje, kurie sujungti su spiraline energija, besiplečiančia į aplinką, kad valdyti planetų ir jų palydovų orbitas. NASA tą sūkurį iš Saulės vadina "Parker Spiral". Mes kol kas tą energiją fiksuojame tik kaip magnetinės energijos formą. Toliau galime prisiminti ratus laukuose, kurie demonstruoja sakralinės geometrijos energetines sistemas, susijusias su spiralėmis. Neseniai atrastas 20 metrų darinys iš ratų laukuose Milk Hill atspindi besiplečiančios spiralinės Saulės energijos paternus. Tas vaizdas Milk Hill turi 409 skirtingus ratus. Kai Saulės išleidžiama energija didėja, spiralinė banga plečiasi, perkeldama planetas į daug didesnio dažnio vibracijas turinčias energijos sferas. Tokio proceso metu keičiasi ir planetų fiziniai parametrai - planetos didėja. Žemės apimtis amžių bėgyje padidėjo 55 - 60 procentų (tai rodo tektoninių plokščių tolimas viena nuo kitos). Kuo planeta labiau tolsta niuo Saulės, tuo toliau ji juda aukštesnių vibracijų link. Atinkamai Žemė fiziškai plečiasi. Žemei judant į aukšesnių energijų sritį, didėja ir jos branduolio energija. Neatsitiktinai maždaug 50 milijonų metų intervalais Žemėje išmirdavo iki tol egzistavusios gyvybės rūšys ir paskui staiga atsirasdavo aukštesnio lygio būtybės. Geologai kalba apie "trūkinėjančią lygsvarą" ("punctuated equilibrium"). Tai patvirtina Bruce Runnegar tyrinėjimų rezultatai. Jo ir kitų Kalifornijos astrobiologų nustebimui prieš 65 milijonus metų (kai išmirė dinozaurai) buvo tai, ką jie vadino "chaotišku Saulės sistemos rezonansinių dažnių pasikeitimu". Geologai žino, kad būtent tada suskilo (pasidalijo) kontinentai, kurie iki tol sudaro visumą, sumažėjo vandenyno lygis. Akivaizdu, kad ta susiję su Žemės apimties padidėjimu. Taigi geologai atrado, kad kai įvyksta masinis rūšių išmirimas, kartu vyksta ir masinis naujų rūšių atsiradimas. Neatsitiktinai nėra "trūkstamos grandies" tarp neandertaliečių ir kromanjoniečių, nes neandertalietis paprasčiausiai buvo "prislopintas" ir spontaniškai evoliucionavo.

Tačiau tokie anomalūs pasikeitimai, tokia spontaniška evoliucija vyksta ir visoje Saulės sistemoje. Saulė taip pat stengiasi pereiti į naują energijos lygį Galaktikoje. Ra ir teigia, kad kaip tik šiuo metu mes baigiame 75 000 metų ciklą Galaktikoje ir kartu einame į 25 000 planetos ciklo pabaigą. Šio galaktikos proceso eigoje besiplečiančios sferos energijos užlieja šios galaktikos žvaigždes vis aukštesnėmis vibracijomis. Tarpgalaktinė erdvė apie mūsų Saulės sistemą yra vis didesnės įtampos, kurią Saulė išspinduliuoja visoje savo sistemoje. Tai liudija beprecedentis Saulės aktyvumas. Labai didelis Saulės dėmių aktyvumas. Šių reiškinių greitis labai padidėjęs. Erdvė tarp planetų tapo laidesnė energijai. Saulės skleidžiamų protonų judėjimo greitis padidėjo 400 procentų. Saulės magnetinis laukas didėja. Dmitrijevo darbai parodė, kad keičiasi pačios planetos. Vyksta pokyčiai jų atmosferose. Marso atmosfera tankėja. Formuojasi Mėnulio atmosfera, turinti ypač daug natrio. Žemės atmosferoje daugėja keisto junginio kaip anglies vandenilis (HO). Didėja planetų šviesumas. Jų magnetiniai laukai stiprėja. Bendrasis vulkanų aktyvumas padidėjo 500 procentų. Dmitrijevo teigimu laikotarpyje tarp 1963 ir 1993 m. gamtos katastrofų skaičius padidėjo 410 procentų. Nuo 1901 m. Saulės magnetinis laukas sustiprėjo 230 procentų. Rusijos Mokslų akademijos filiale Novosibirske dirbantys mokslininkai priėjo išvados, kad viena, kas galėjo iššaukti pasikeitimus Saulės sistemos energijoje tai, kad mes judame į visai kito energijos lygio sritį. Pati Saulė turi magnetinį lauką, kuris sukuria heliosferą, savo forma primenantį vandens lašą. Anksčiau šio energijos plazmos storis buvo 10 astronominių vienetų (vienas - Žemės atstumas nuo Saulės), o dabar - 100 astronominių vienetų. Tas išaugimas įvyko tarp 1963 ir 193 m. Ši išaugusi energija pati yra naujos plazmos formavimosi priežastimi. Viso to išvadoje matomas didesnis šviesumas ir ryškumas. Kartu didėja planetų energetinis užtaisas. Vis artėja crescendo - staigius poslinkis, momentas, kai mes taip pasinersime į naują energijos lygį, kad įvyks staigus pagrindinių harmoninių bangų ilgių, išspinduliuojamų Saulės, išsiplėtimas. Viso to išdavoje pasikeis šiek tiek ir planetų fiziniai parametrai - planetos nutols nuo Saulė ir jų atomai bei molekulės padidės. Šių pasikeitimų mums asmeniškai nereikia bijoti. Juk mes daugiau nei fizinis kūnas. Ateinanti energija yra ir sąmonės energija. Štai pavyzdys kaip tai vyko praeityje. Dinozaurai išmirė prieš 65 milijonus metų. Jų sielos virto žinduolių sielomis. Taigi niekas neišnyksta ir nesunaikinama tikrąja to žodžio prasme. Mes randame fosilijas, viskas atrodo kaip kataklizmas i sukelia siaubą, bet visa tik pakelia savo lygį ir persikelia į kitus kūnus. Kalba eitų apie sielų mokymo pabaigą. Negi mes ir toliau ketiname įsikūnyti į žmones? Ne, tai keisis. Negi Žemė ketina likti tokiame pačiame vibracijų lygyje, kuriame žmogiškos būtybės sprogdina bombas, nuodija jos vandenis, teršia atmosferą, žudo jos kūrinius, iškerta miškus? Ne. Kadangi Žemė yra Saulė sistemos dalis, o ji sukasi apie Galaktikos centrą, nežemiškos rasės iš aukštesnių matavimų tiksliai žino, kada įvyks šie pasikeitimai. Būtent todėl jie yra čia, nes žino, kas įvyks ir nori mums padėti. Kai įvyks perkeitimas, gali pasirodyti, kad ir augalai, ir gyvūnai, bus žuvę. Tačiau su žmogaus kūnu įvyks alcheminis persikeitimas. Jūs nepamatysite visur gulinčių sustingusių kūnų. Mūsų kūnai persikeis. Tam, kad dalyvauti Pakėlime, mums reikės palikti fizinį gyvenimą. Reikia stengtis gyventi dvasiškai. Reiks palikti visa, kas mums įprasta - mašiną, materialinį gerbūvį, žemišką statusą, šlovę ir valdžią. Kai paliksim savo kūnus ir leisimės į aukštesnes sąmonės sferas, visa tai, kas žemiška, taps nereikšminga. Tekstas rašytas remiantis Davido Wilkocko interviu: https://divinecosmos.e-puzzle.ru/Article5.htm