Transhumanizmas kaip scientistinės paradigmos ateities lūkesčių kvintescencija | 2020 gegužės 28 d.

Transhumanizmo tikslai, jų įgyvendinimo būdai ir organizacinė struktūra

Transhumanizmas (TH) - įtakinga akademiniuose sluoksniuose gamtamokslinė, pasaulėžiūrinė ir kultūrinė srovė, kurios tikslas, kaip skelbia jų šalininkai - technologijų pagalba patobulinti žmogaus biologinę struktūrą, taip sukuriant naują posthumanistinę visuomenę, laisvą nuo ligų, patobulintą ir net nemirtingą. Siekiama biologinio organizmo ir technologijų sintezės, kuri taptų pagrindu posthumanistinei visuomenei. Vikipedijoje TH apibrėžiamas taip: transhumanizmas (simbolizuojama h+ arba H+) - tarptautinis intelektualinis ir kultūrinis judėjimas, remiantis mokslo ir technologijų panaudojimą žmogaus protinėms ir fizinėms savybėms pagerinti. Transhumanistai mano, kad ilgainiui žmonės galės save transformuoti į daug daugiau sugebančias būtybes ir kad tokie dalykai kaip negalia, kančia, ligos, senėjimas bei nesavanoriška mirtis yra nepageidaujami ir išvengiami" (https://lt.wikipedia.org/wiki/Transhumanizmas).

Transhumanizmo tikslus, istoriją ir organizacinę struktūrą apžvelgsime remdamiesi biokibernetiko ir biofiziko prof. Dobilo Kirvelio, katalikų kunigo Edmundo Naujokaičio ir kai kurių kitų tekstais. Pirmas transhumanistinis savo esme bandymas pakeisti žmogų buvo amerikiečio fantastikos rašytojo Lafayette'o Ronaldo Hubbardo (1911-1986) 1948 m. įsteigtos scientologijos sektos specifinė psichotechnika - dianetika, naudojant nervų signalus registruojančius aparatus, o taip pat amerikiečių futuristo Jacque Fresco (1916-2017) propaguotas kibernetinis technokratinio visuomenės pertvarkymo modelis - "Veneros" projektas. Transhumanizmo terminą įvedė ir 1960-66 m. idėją išplatino iranietis, futurologijos profesorius Fereidoun M. Esfandiary, pakeitęs savo pavardę į FM-2030. Į mokslinį lygį TH 1999 m. pakėlė Ateities Instituto direktorius, Oksfordo universiteto profesorius Nickas Bostromas. Šiuo metu veikia Pasaulio Transhumanistų asociacija (World Transhumanist Association, įkurta 1998 m. 1998-2004 m. ji leido žurnalą "Journal of Transhumanism" (nuo 2004 m. - "Journal of Evolution and Technology" - leidžia Etikos ir iškylančių technologijų institutas (Institute for Ethics and Emerging Technologies). 2009 metais paskelbta naujai redaguota transhumanistų deklaracija (pirmą kartą pasirodžiusi 1998 m.), kuri skelbia: "mokslas ir technologijos ateityje gali radikaliai Žmoniją paveikti, net pakeisti. Mes numatome, kad galima išplėsti žmogaus galimybes įveikiant senėjimą, pažinos trūkumus, nevalingas kančias, gyvenant ne tik Žemėje, bet ir apgyvendinant kitas planetas". Be kita ko deklaracijoje teigiama ir tai: "Mes giname visų jaučiančių būtybių gerovę: žmonių bei kitų gyvūnų, ir bet kurių ateityje sukurtų dirbtinio proto ar kitaip pakitusių gyvybės esybių, kurios gali atsirasti dėl mokslo ir technologijų pažangos. Mes laikome, kad individui turi būti leidžiama pačiam pasirinkti, kaip jis gyvens savo gyvenimą. Jam turi būti leidžiama naudotis priemonėmis, kurios galbūt bus sukurtos ateityje (būdais gerinant atmintį, mąstymą, dėmesį ir energiją; ilginant gyvenimo trukmę bei tobulinant gydymą; technologijomis, leidžiančiomis rinktis ar nesirinkti dauginimosi metodus; užšaldymo procedūromis ir kt.)". Bendri visų transhumanistų siekiai: įveikti mirtį, nugalėti ligas, valdyti evoliuciją, sukurti kūnus be be jokių trūkumų, nepasiduoti dirbtiniam intelektui, neišnykti nuo žemės paviršiaus, atsispiriant stichinėms nelaimėms (tokioms kaip susidūrimai su asteroidais, klimato kaita ar ugnikalnių išsiveržimas). Transhumanistai numato iki 2050 m. atsirasiant tokias technologijas: krionika (Cryonics) (žmogaus kūno gyvybinių procesų sustabdymas (užšaldymas), ir atgaivinimas vėliau); virtualios realybės metodai (vaizdo žaidimai, išplečiantys įvairių kūrybinių galimybių modeliavimą kompiuteriais, iki tokio lygio, kad šis modeliavimas specialiomis techninėmis priemonėmis neatsiejamai sujungiamas su pačiu žaidėju); genų terapija (gydymo metodai, paremti genomo tyrimais, suteikiantys galimybes iš anksto numatyti paveldimas ligas ir net jas gydyti, bei ilginti žmogaus gyvenimo trukmę); kosminės erdvės kolonizavimas; kibernetika kaip gyvųjų ir organizuotų sistemų teorinis pagrindas; autonominiai save gaminantys robotai (J. Craigo Venterio institutas (JAV) 2010 m. paskelbė, kad jau pavyko priversti ląsteles gaminti tokias medžiagas, kokios reikalingos žmogui kūrėjui); molekulinė gamyba (nanotechnologijos, pagrįstos gyvųjų ląstelių veiklos principais molekuliniame lygyje); megaerdvinė inžinerija (plaukiojantys ar povandeniniai miestai, bei žmonių gyvenamosios erdvės kosmose apie Žemę, Mėnulyje, Marse); minčių perdavimas arba telepatija (dar vyksta disputai, ar tikrai tarp "siuntėjo" ir "priėmėjo" vyksta minčių perdavimas per atstumą (telepatiškai), tačiau net jei jokių natūralių tarpsmegeninių "informacinių bangų" ir nebūtų, TH numato sukurti atitinkamas neurotechnologijas); dirbtinis protas. Galiausiai siekiama nemirtingos visuomenės. Manoma, kad į žmogaus kūną integravus technologijas arba priešingai, žmogų integravus į mašinas, gyvybė taps visiškai nepavaldi laikui ir iš esmės amžina, o skirties tarp gyvybės ir technologijos iš esmės nebeliks. Tikimasi, kad iki 2100-jų metų įvyks singuliarinis lūžis - susikurs posthumanistinė - mąstančių ir jaučiančių robotų - visuomenė (Dobilas Kirvelis. Ateities visuomenė: transhumanizmas ir posthumanizmas; 2012-10-19). Transhumanistai įsitikinę, kad siela - tiksliau, mūsų sąmonė ir racionalumas - yra atskiriama nuo kūno. Kūnas ir yra visokiausių negalimybių šaltinis, todėl turi būti įveiktas peržengiant jo galimybių ribas. Netgi siekiama sąmonės perkėlimo į kompiuterį, iš kurio su materialiu pasauliu tikimasi bendrauti apsireiškiant holograma arba įdiegiant savo sąmonę keliems kūnams (https://y-news.lt/att-pavojingiausia-ideja-pasaulyje/).

Lietuvių biokibernetikas D. Kirvelis įsitikinęs, kad žmonijos vystymasis ekstensyvia kryptimi nebeįmanomas (gresia viso pasaulio ekosistemai), o pagrįsta graikų mokslo filosofija ir krikščionybės ideologija - krikščioniškoji Europos ir JAV materialiosios gamybos kultūra išsisėmė, pasiekė savo kūrybinių galimybių lubas. Strategiškai mąstantys intelektualai bando atkreipti pasaulio vadovų dėmesį į kokybiškai kitokias - konverguojančias nano- bio- info- eko (NBICE) žmonių gyvenimo technologijas, pagrįstas transhumanizmo arba posthumanizmo ideologijomis. Jo teigimu DNR pažinimas, atvedęs į biologinę revoliuciją, atvėrė kelius biotechnologijų kūrimui. Trečiuoju mokslo technologijų progreso žingsniu laikytinas nervų posistemio ir smegenų pažinimas. Tai leido biologinius organizmus suvokti kaip biomašinas. Neurostruktūrų mokslinis pažinimas jau atvedė į ketvirtąją epochą - kompiuterių bei kitų įvairiausių informacinių technologijų kūrybą, kurios išryškino Hard-Soft - materialiųjų ir nematerialiųjų vyksmų neatskiriamą egzistavimą gyvajame pasaulyje. Tapo aišku, kad psichika, siela, dvasia - ne mistiniai, bet realūs vyksmai, lemiantys tikslingai organizuotą veiklą. Tai atvėrė penktosios epochos vartus - dirbtinio intelekto ir žmogaus integruotas technologijas. Žmogus individas suprantamas ne kaip kūnas, bet kaip unikali neuro-informacinė mašina. Žmogaus asmenybės esmė ne kūne (Hard'e), bet mintyse (Soft'e), o Soft'ą jau galima perkilnoti į kitas technologines priemones, pavyzdžiui - dirbtines. Tai atveda į šeštąją kūrybinės visuomenės epochą, kurios pagrinde slypi konverguojančios Nano- Bio- Info-Cogno- Eko- (NBICE) technologijos (Dobilas Kirvelis. Ateities visuomenė...). Gyvybė pasak D. Kirvelio suvoktina kaip funkciškai tikslingai organizuota bio-technologijų sistema, kurios organizuotumą lemia tam tikros specialios bio-informacinės technologijos. Gyvybė, gyvybingos (viable), gyvosios (living), organizuotos, bio-kibernetinės, anti-entropinės, save-organizuojančios, adaptyvios sistemos sugeba iš aplinkos pačios pasiimti Gibso laisvąją energiją (kokybiškas medžiagas, išteklius, negentropiją) ir ribotoje erdvėje tam tikrą laiko (gyvavimo) tarpsnį priešintis bendrajam pasaulį griaunančiam (išsilyginimo) antrajam termodinamikos dėsniui - sugeba savosios sistemos entropiją mažinti, t.y. didinti vidinį gyvosios sistemos funkcinį organizuotumą. Šią unikalią savybę gyvybei suteikia specifinė "organizuojanti jėga" - informacija, kurią sistemai suteikia specialios bio-informacinės technologijos (genų, hormonų, nervų ir t. t.), signalais valdydamos kitas materialiųjų virsmų bio-technologijas. Gyvybės esmė matoma ne molekulėse ir ląstelėse (struktūroje - hard'e), bet tam tikruose sistemos funkcionavimo algoritmuose (spec-programose - soft'e), informacinėse procedūrose. Nano-Bio-Info-Cogno-Eco-Eco (NBICEE) technologijos gyvajame pasaulyje įgyvendina tas "organizuojančias jėgas", kurios sąlygoja gyvybės esmę, ir populiariai vadinamos gyvųjų siela, dvasia (https://dobilas.kirvelis.lt/cl-cd/15-gyvuju-sistemu-fizika-konverguotu-nano-bio-info-cogno-eco-eco-technologiju-inzinerine-biofizika-bioinzinerija). 

Mokslo požiūriu gyvasis pasaulis yra amžina technologijų kūrybos - raidos sistema. Gyvieji organizmai tam, kad išliktų visą laiką turi kurti technologines priemones, elgsenos taisykles ir pan. Žinduolių specialios smegenų žievės (neocortex) struktūros jų raida lėmė technologinę kūrybą - žmogaus atsiradimą ir žmonių visuomenės technologinę raidą. Pradžioje - ugnies ir akmens technologijas, vėliau molio, gyvūnų ir augalų prijaukinimo (pirmykštės agro-biotechnologijos), bronzos (graikų kultūra), geležies (romėnų kultūra), chemijos ir fizikos mokslai (industrinė visuomenė), o kibernetika-informatika (informacinė) ir t.t. gyvybės (biosistemų) raida, pagrįsta informacinių technologijų atsiradimu ir jų raidos dėsningumais, tęsiasi žmonių visuomenės technologinės raidos forma. Biologinių technologijų kūrybinė viršūnė - šiltakraujų smegenys, smegenų žievė (neocortex) - struktūra sugebanti visa tai daryti informaciniame lygyje ir valdyti įgyvendinimą (https://dobilas.kirvelis.lt/politika/24-lietuva-ne-tik-zalia-bet-pirmiausia-solidari-kurybine-visuomene). Daugelį gyvosios gamtos reiškinių galima paaiškinti informacinių technologijų terminais, susijusiais su kodavimo-dekodavimo procedūromis. Sporos ir sėklos yra būsimų organizmų biotechnologinių projektų (programų; veiksmų modelių) nešiotojai, kuriems iš pradžių tiekiamos reikalingos dekodavimo priemonės, medžiagos ir energija. Augalų, grybų ir gyvūnų egzistavimo esmė yra šių projektų atkartojimas, tobulinimas ir plitimas. Nervų sistemos veikla, lemianti gyvūnų elgesį kaip atsaką į išorinius dirgiklius, yra akivaizdūs informacinių technologijų produktai. Nervų sistema yra tipiška informacijos kodavimo-dekodavimo sistema, atspindinti ir koduojanti ne tik gyvūno aplinką, bet ir jo vidinę būseną. Pirmosios kontroliuojančiosios informacinės technologijos, kurios atsirado Žemėje biologinės evoliucijos būdu ir tebeveikia kiekvienoje ląstelėje, yra genetinės, t. e. bioinformacinė genų ir baltymų kontrolė. Biosocialiniu lygmeniu kontrolė buvo išplėsta pasitelkiant individualių ryšių agentus (feromonus ir garsinius signalus). Žmonių visuomenės lygmenyje svarbų ir didėjantį kontrolės vaidmenį vaidina informacija, perduodama žodžiu ir raštu, kur grafiniai simboliai naudojami skirtingiems modeliavimo atvaizdams. Taigi informaciją galima laikyti specifine organizuoto dalyko savybe, atsiradusia biologinės evoliucijos metu, siekiant valdyti ir koordinuoti technologijas. Pradžioje tai buvo natūralios biotechnologijos. Vystydamasis visuomenės visuomenėje, žmogaus protas nuolat kūrė ir diegė naujas technologijas (https://dobilas.kirvelis.lt/cl-cd/13-informational-closed-loop-coding-decoding-control-concept-as-the-base-of-the-living-or-organized-systems-theory). Vadovaujantis samprata, kad gyvybė ir gyvosios sistemos yra nepertraukiama bio-technologijų evoliucija, o technologinė žmonijos raidą - biologinės evoliucijos tąsa, galima kalbėti apie konverguojančių Nano-Bio-Info-Cogno-Eco [ekologija]-Eco [ekonomika] (NBICEE) technologijų kompleksą - ekonomiką (https://dobilas.kirvelis.lt/politika/12-tradicin4-ekonomika-kelias-5-niekur).

Kaip idėjinė, kultūrinė ir intelektualinė kryptis TH susiformavo 9 - ajame dešimtmetyje Kalifornijoje, kur įsikūręs ir Silicio slėnis (naujųjų informacinių technologijų gigantai), ir judėjimas Naujasis Amžius ("New Age") (Esalen institutas). Ne vienas Amerikos ekonomikos smegenimis pripažinto Silicio slėnio autoritetas taip pat uoliai palaiko transhumanistų idėjas. Vienas iš PayPal įkūrėjų milijardierius Peteris Thielas transhumanistų idėjoms įgyvendinti paaukojo milijonus (https://y-news.lt/att-pavojingiausia-ideja-pasaulyje/). TH įkūrė filosofai ir futurologai, rinkęsi Kalifornijos universitete Los Andžele. TH pranašu laikytinas jungtimi tarp 1968-ųjų kultūrinės revoliucijos, Kalifornijos informacinių technologijų verslo ir filosofinio TH tapes jau minėtaas Fereidounas M. Esfandiary'is. Jo mokinė amerikiečių menininkė Nancie Clarc (g. 1950), pasivadinusi Natasha Vita-More, 1983 m. paskelbė "Transhumanistinio meno manifestą". Būtent Natasha Vita-More ėmėsi telkti krionikos, futuristų, technoprogresyvistų, kolektyvinio intelekto kūrėjų ir kt. organizacijas į vieną tinklą. Jos vyras Maxas T. O'Connoras (g. 1964), pasivadinęs Maxu More'u, tapo pirmos galingos TH srovės - ekstropianizmo pradininku. 1990-aisiais jis sukūrė savo doktriną "Ekstropianizmo principai" (ekstropija - gyvybingumo arba sisteminio intelekto organizuotumo laipsnis), išdėsčiusią žmogaus perėjimo būdus į postžmogišką egzistavimą. 1988 m. jis įsteigė žurnalą Extropy: The Journal of Transhumanist Thought, 1992 m. 1992 m. kartu su Thomu O. Morrow - Extropy Institute, gyvavusį iki 2006 m. Pasak E. Naujokaičio Amerikietis sociologas Williamas Simsas Bainbridge'as, įtakingas politikoje, 2001 m. išskyrė keturių naujausių technologijų ir mokslų grupę, vadinamą susiliejančiais technomokslais (angl. converging technosciences): nano, bio, info ir kogno (NBIC). Tikima, kad nano ir info technologijos leis išvystyti nematomą, visur esantį kompiuterį (angl. ubiquitous computing), kuris persmelks žmonių kūnus, smegenis ir aplinkos daiktus, intuityvaus interaktyvumo pagalba leis vos ne dievišku būdu valdyti save ir aplinką. Šia vizija iš tiesų remiasi daiktų interneto idėja: kompiuterius jungiantį internetą šiandien keičia visus žmogaus naudojamus daiktus jungiantis internetas (iš esmės daiktus verčiant minikompiuteriais); kitas etapas - per smegenų-mašinos sąsają ir biometrinių duomenų dalijimąsi į šį daiktų internetą bus įtraukti ir žmonės. Tai turi tapti kolektyvinio žmonijos intelekto (global mind, brain) pagrindu. JAV informatiko ir futuristo Raymondo Kurzweilo teigimu informacinė technologija vystysis taip sparčiai, jog maždaug 2045 metais įvyks singuliarumas, t. y. dirbtinis intelektas negrįžtamai pralenks žmogiškąjį ir ims dominuoti žmonijai. Rimtas kolektyvinio proto idėjos plėtojimo centrų - Francio Paulo Heyligheno 1989 m. įsteigętas Global Brain Institute. JAV graikų inžinierius ir verslininkas Peteris H. Diamandisas 2008 m. Silicio slėnyje įsteigė verslo inkubatorių ir idėjų kalvę Singularity University. Tai jungtis tarp TH ir Silicio slėnio verslo imperijų. Eliezeras Shlomo Yudkowsky'is 2000 m. įsteigė Singularity Institute for Artificial Intelligence (SIAI) dirbtinio intelekto perspektyvų tyrimui. Švedų kilmės filosofas, dirbantis Oksforde, Nikas Boströmas 1998 m. įsteigė šiuo metu rimčiausią TH organizaciją World Transhumanist Association (nuo 2008 m. - Humanity+), o 2005 m. Oksforde - Future of Humanity Institute (FHI). Bostromas bando suformuluoti moksliškai pagrįstą TH teoriją.

Pasak E. Naujokaičio TH aktyviai diskutuoja ne tik apie morfologinę, psichinę ir reprodukcinę žmogaus laisvę, bet ir apie genetinę - laisvę manipuliuoti savo ir savo palikuonių genomu. Prokreacija tapo technologinių manipuliacijų lauku. Tačiau dar neprieita prie galutinio "reprodukcinės laisvės" tikslo, kurį jau 1970 m. suformulavo Kanados feministė Shulamith Firestone (1945-2012): prievolės moterims gimdyti vaikus atsikratymo. Nemirtingumo siekimas apima gerontologijos ir tanatologijos studijas, pastangas sustabdyti kūno senėjimą, atjauninti jau pasenusį kūną, radikaliai panaikinti nepageidaujamą skausmo ir kančios pojūtį, planus perkelti sąmonę iš smegenų į kompiuterį. Info ir cogno srityse labai daug tikimasi iš kognityvinio neuromokslo. JAV, ES ir Kinija skiria milžiniškas lėšas visų žmogaus smegenų jungčių žemėlapiui sudaryti. Info srityje jau veikiantis žmogaus transformavimo mechanizmas yra internetas, virtualioji realybė. Planuojama suskaitmeninti ir prijungti prie tinklo visą žmogaus aplinką, žmogaus būstą, visus jo daiktus, aprangą, kūno fiziologiją ir judėjimą, nervų sistemą (https://fsspx.lt/straipsniai/apologetika/zmogaus-prigimties-keitimas-transhumanizmo-ideologija). 

Transhumanizmas istoriosofiniu ir etiniu žvilgsniu

Pasaulėžiūrinėse varžybose TH neretai pristatomas kaip kardinaliai priešiškas žmogui pasaulėžiūrinis projektas ir būtent konkretus projektas, gerai struktūruotas, vieningas judėjimas. Tačiau taip nėra. Tai greičiau įvairių gamtamokslinių ir ideologinių nuostatų konglomeratas, kurį, tiesa, vienija optimizmas technikos ir technologijų atžvilgiu. Kaip scientistinio mąstymo vaisius (https://www.ateitiesaidas.lt/l/tradicionalizmas-ir-progresyvizmas-pasaulio-istorijos-ir-zmonijos-ateities-kontekste/), savo ištakomis siekiantis renesanso ir Apšvietos laikų filosofiją, TH remiasi materialaus pasaulio ir žmogaus (sąmonės) kaip atsitiktinių materialių - cheminių, fizikinių - procesų padarinio, kažkada pasiekusio ir peržengusio sąmones slenkstį ir galinčio savarankiškai apspręsti savo ateitį, samprata. Žmogus įsivaizduojamas kaip vienintelė protinga būtybė Visatoje, todėl galinti laisvai imtis jai tinkamų ateities scenarijų realizavimo. Šios filosofinės prielaidos yra mainstryminės, jungiančios daugelį transhumanistų, tačiau apskritai jų tikslai ir siekia labai skirtingi. Nors beveik visas transhumanizmas tvirtai ateistiškas, esama ir krikščiojiškojo TH, besivadovaujančio created co-created teologija ar mormonų (PTO nare yra ir Transhumanistinė mormonų asociacija) bei budistų transhumanistų. Yra ir tokia TH religija kaip "Terasem", įkurta transmoters Martine Rothblatt ir jos (jo) žmona Binos. "Transhumanistiniai" transhumanistų siekiai taip pat ne visų vienodai radikalūs - ne visi iš jų siekia dirbtinio intelekto sukūrimo ir ne visi akcentuoja singuliarumą - superintelektualaus kompiuterio - dirbtinio intelekto - sukūrimą.

TH kartais skirstomas į eschatologinį, pragmatinį ir pasąmoninį transhumanizmą. Eschatologinis transhumanizmas radikaliausias. Jo atstovai kalba apie žmonijos virtimą nauja rūšimi (žmonija 2.0, homo sapiens + ar tiesiog h +). Pragmatiniam transhumanizmui labiau rūpi praktiškai pasiekiami tikslai, tokie kaip ilgesnis gyvenimas, geresnė sveikata ir mechaniškos visa ko sąsajos su žmogaus kūnu. Pasąmoninis transhumanizmas technologijas vertina kaip sprendimą padedantį realizuoti dvasinius, intelektualinius, kultūrinius troškimus (https://y-news.lt/att-pavojingiausia-ideja-pasaulyje/). TH galima traktuoti kaip skėtinį terminą, aprėpiantį skirtingas mąstymo sroves ir praktinius siekius įkūnijančius judėjimus (ekstropianizmą, singularitarianizmą, postgenderizmą, imortalizmą, technogaianizmą ir kt.) (https://www.propatria.lt/2015/02/john-stonestreet-kai-zmogus-zaidzia.html). E. Naujokaičio teigimu TH judėjime XXI a. pradžioje išryškėjo kelios srovės - libertarinis (ekstropianizmas), demokratinis, anarchistinis, oligarchinis-elitistinis (Dark Enlightenment judėjimas) transhumanizmai.

Atsitraukus nuo TH pasaulėvaizdžio ir pasaulėžiūrinių nuostatų ir svarstant jį platesniame ezoteriniame pasaulėvaizdyje, priimant domėn kitų nežemiškų civilizacijų egzistavimą, tampa aišku, kad transhumanistų tikslai pilna apimtimi negalimi įgyvendinti, nes žmogaus negali patenkinti šiapusinis materialus (tegul ir informacinis) pasaulėvaizdis. Kiekvienas žmogus turi bent jau priklausomybės nuo kažko didesnio už save kaip gyvo, jaučiančio suvokiančio ir mylinčio - taigi asmeninio ir dvasinio - nuojautą, kaip jis Tai beįvardintų ir besuvoktų. TH projektas yra tik scientistinio mąstymo ir susižavėjimo technologijomis vaisius. Žmonių protai veikia žymiai platesniame kontekste, apimančiame moralinės atsakomybės idėją, o taip pat priklausomybės plačiai Visatos civilizacijų grandinei nuojautą bei supratimą, kad priklausome nuo mus sukūrusių ar padedančių galingesnių būtybių (būtybės). Tai savaime veikia ieškojimų, tyrinėjimų ir technologijų kūrimų kryptį. Be to ir tie, nuo kurių mes priklausome veikia neigiamų žmonių kūrybos aspektų ir pasekmių neutralizavimo kryptimi. Galimas dalykas realizuoti bus tik tam tikri TH planų ir sumanymų, projektų aspektai, greičiausiai infa ir cogno siekiai, kurie neprieštarauja giliausiai suvokiamai žmogaus paskirčiai ir laimei ir galbūt visai kitame kontekste nei planuoja patys transhumanistai, pav tie TH projektai, kurie ves į technologijų subtilėjimą bei simbiozę su sąmonės procesais. Nes šiame kontekste svarbu prisiminti, kad nors TH remiasi pernelyg siaura materialistine (tegul ir informacine) pasaulėžiūrine baze, vis dėl to jis atstovauja kūrybines žmonijos jėgas, noru pažinti, atrasti, kurti. Ši pažinimo ir kūrimo nuostata yra teisinga. Ji negali būti žlugdoma, užgniaužiama, pasmerkiama. Tai dieviška begalybės siekimo nuostata. Todėl ir tas kontrolės, racionalumo, apskaičiavimo momentas (TH įsivaizduoja, kad galima valdyti žmogaus "softą", perdedant į kitą "hardą"), būdingas technokratams ir naudingas finansiniams galiūnams bei galbūt absoliučios pasaulio valdžios siekiantiems kai kurių tautų nacionalistiniams sluoksniams, nebus realizuotas. Todėl išliks, kad ir perkeista, žmogaus biologinė forma. Pati žmonija savanoriškai prisiimtu moraliniu kodeksu turės nuspręsti kokias manipuliacijas su žmogumi ji leis, o kokias ne, siekdama žmogaus kaip dieviškos savo esme būtybės laisvės išsaugojimo.

Šioje plotmėje išryškėja daug TH ir ezoterinės paradigmos sąlyčio taškų. Ne tik TH, bet ir ezoteriniame mąstyme nėra tokios pastovios duotybės kaip "žmogus" (jo formos, prigimties), būtinai turinčios išlikti visam laikui. Žmogus yra sąmonės forma, jo biologinė forma - taip pat. Žmogaus idėja išėjo iš Absoliučios Sąmonės (Vienio, Dievo, Absoliuto) ir į jį sugrįš tiek individualia tvarka, tiek visuomenės lygmeniu. Būsimasis žmogus bus kitoks, nors aišku vis tiek žmogus, vadinasi išlaikęs kai kuriuos svarbius dabartinio žmogaus bruožus. Apie tai kalba ir daugelis religijų. Tiek ezoterinės paradigmos, tiek ir TH pasisako už žmoguje slypinčių gebėjimų išlaisvinimą - tokių kaip telepatija. O atsižvelgiant į tai, kad vyksta technologijų subtilėjimas ir simbiozė su sąmone, tas skirtumas tarp technologinio ir netechnologinio žmonijos vystymosi gali labai sumenkėti. Juk prisiminkim - galimas dalykas pati žmonija yra kažkada (gal prieš šimtus tūkstančius ar net daugiau metų) vykusių genetinių manipuliacijų rezultatas. Taigi tas skirtumas tarp technologinio ir netechnologinio žmonijos vystymosi tėra tariamas, iliuzinis. Tai rodo ir nanotechnologijos. Juk pereinama prie atomų, subatominių dalelių lygmens, kuriame - tame lygmenyje esantiems dariniams - poveikį daro ne tik technologijos (ir kokios technologijos įmanomos tokiame mikrolygyje?). Juk pokyčiai tokiame - kvantiniame lygyje - vyksta ne tik technologinių manipuliacijų, bet ir minties poveikiu. Mintis (meditacija) keičia fizines charakteristikas (Joe Dispenza), lygiai taip pat kaip ir technologinės intervencijos. Ateityje nebereiks jokių masyvių intervencijų, o kiborgų kūrimas liks tik scientistinio nusistatymo žmonių fikcija, apie kurią keliais sakiniais tebus užsiminta gamtos mokslų istorijose (arba tai liks tik šalutinis kelias tam tikriems projektams įgyvendinti). Meditacijos, kūno askezė dėl intelektualinio ir moralinio tobulumo siekimo niekada nebuvo ir nebus vienintelis žmonijos evoliucijos kelias. Juk technologija, net jei ir nepalyginti primityvesnė, visada buvo naudojama. Savęs tobulinimo kelias visada buvo daugiau išrinktųjų dalia. Neabejotina, kad šiais laikais, pereinant į solidarią visuomenę moralinio tyrumo siekimas, sąžinės išgryninimas, solidarumo, atsakomybė visų prieš visus siekimas turės nepalyginami didesnę reikšmę nei anksčiau, tačiau technologijų nebus atsisakyta. Ir neabejotina, kad tyrinėjimai transhumanizmo pasaulėžiūrinėje bazėje pasitarnaus tam. Obskurantiški siekiai sustabdyti progresą nėra jokia išeitis.

Tačiau žinojimas visada yra galia, galinti užtikrinti valdžią ir turtą. Todėl mokslinius tyrimus visada lydi nusikaltimai, kova dėl turto, valdžios, kitų užvaldymo. Galima taip pat klausti kiek pateisinami patys tyrimai. Galbūt kai kurios domėjimosi sritys - tarkim sakralios - bus uždraustos tyrinėjimams, bet tai įvyktų ne fragmentiškų į praeitį nueinančių ekskliuzyvinių mokymų pagrindu, bet visuminio žinojimo ir atviros diskusijos pagrindu. Transhumanizmo srityje sankirtos su etika labai ryškios. Pasak E. Naujokaičio eksperimentai lyties ir prokreacijos srityje, kuri visų religijų laikoma sakralia, virto brutaliausių technologinių manipuliacijų lauku. Radikaliausios feministės siekia atsikratyti prievolės gimdyti vaikus. Iškyla klausimas kiek gali būti pateisintas masinis žmogaus kūno ir psichikos procesų pavertimas skaitmeniniais biometriniais duomenimis. Didžiulį nerimą kelia privatumo praradimas ir didėjantis visuomenės permatomumas (ir būtent visuomenės permatomumas valdančiajam globaliajam elitui, o ne elito visuomenei). Ypač tai pasakytina apie žmogaus vidinius procesus ir biometrinius duomenis (https://fsspx.lt/straipsniai/apologetika/zmogaus-prigimties-keitimas-transhumanizmo-ideologija). Kiek gali būti pateisintina eugenika, eutanazija? TH siekiamos technologijos įgalintų kurti zombius - biorobotus, kuriuos nesunku būtų prijungti prie kompiuterio, nes jų kūnas būtų pusiau sintetinis. Kiek tai gali būti pateisinama? Radikalūs transhumanistai - iliuminatai - svajoja susidievinti individualios kopijos (konkretaus žmogaus) lygmenyje, tam naudojant klonavimą. Tačiau organizmo klonavimas turi minusą - žmogus yra ne organizmas, bet sąmonė, o klonuojant ji gaunama tuščia ir dėl to formuojasi nauja, t. y., kita, asmenybė - klonas nėra tas pat žmogus. Todėl transhumanistiniai dievai (iliuminatai) siekia klonuoti ne tik organizmą, bet ir sąmonę. Norint sąmonę klonuoti, reikia mokėti paimti visą konkrečią sąmonės informaciją (kaip DNR) ir mokėti dirbtinai sukurti suvokimo būseną. Tada, sujungus konkrečią asmenybės informaciją su abstrakčia būsena, galima atkartoti sąmonę arba asmenybę. Transhumanistai ir svajoja apie "perkėlimus" į dirbtinį substratą, kuris šiuolaikiniais terminais vadinamas superkompiuteriu arba dirbtiniu intelektu. Organizmas klonavimo metu nors ir replikuoja tą pačią programą, bet tai nėra tas pats organizmas tikrąja šio žodžio prasme. Net klonavus sąmonę, tai nėra ta pati iliuminato esybė. Tai tik pradinės kopijos arba originalo pakaitalai. Žinoma kopijavimą (klonavimą) galima "patobulinti" telepatiniu ryšiu, visus klonus paverčiant viena sąmone. Iliuminatų technologijos pažengusios tiek, kad sąmonės valdymo sistemą geba įrašyti į DNR kodą, ir "čipai" bei psichotronika yra biologinės formos. Tai taip pat yra kvantinė programa, turinti tam tikrą karkasą (kaip elektrodinis implantas), bet yra užmaskuota biologinėmis molekulėmis ir dedama ne į smegenis bet į pradines lytinių ląstelių programas ir "čipus" smegenys "užsiaugina" pačios (https://www.psytechnologijos.lt/iliuminatai/iliuminatu-transhumanizmo-samprata/).

Radikalus TH progresyvizmas, ateizmas ir priešiškumas krikščionybei verčia kai kuriuos TH lyderius pasitelkti net Liuciferio kaip šviesos nešėjo ir krikščioniškai suprasto Dievo antagonisto (antiopodo) vaizdinį. Vienas iš TH lyderių More savo 1991 m. publikuotame straipsnyje "Velnio šlovei" rašo: " Junkitės prie manęs, junkitės prie Liuciferio ir junkitės prie Ekstropianizmo kovos prieš Dievą ir jo entropines jėgas, pašvęskite savo protą, širdį ir drąsą šiam reikalui... Pirmyn į šviesą!". Nikas Bostromas įsitikinęs, kad nėra jokių moralinių ir etinių priežasčių, dėl kurių TH negalėtų kištis į gamtą ir siekti nemirtingumo. Kalbama apie bioninių žmonių kūrimą - žmonių-robotų, t. y. dirbtinių implantų arba čipų įvedimas į kūną ir į smegenis, ko pasekoje gaunasi žmonės-kiborgai, iš kitos pusės - humanoidinių robotų-androidų sukūrimas. TH planuose ir vadinamasis "sąmonės pakrovimas", kada siekiant sukurti atsargines žmogaus kopijas, į kompiuterį pilnai nukopijuojami žmogaus smegenys. Tokius postžmones transhumanistai vadina "pakrautaisiais". Filosofai, nagrinėję šią problemą, tikisi, kad pakrautos į kompiuterį nuskenuotos smegenų struktūros priklausys asmeniui, nes kol jis gyvas, kol išlieka tam tikros informacinės struktūros, tokios kaip atmintis, vertybės, požiūriai ir emocijos; ir ne taip svarbu ar jos realizuotos kompiuteryje, ar smegenyse (G. Mikšiūno tinklalapis). Negalima atmesti ir TH sąsajų su nežemiškos kilmės dirbtiniu intelektu, kuris galbūt įtakoja TH vystymąsi.

Dėl visų šių filosofinių ir etinių TH problemų, gyvybiškai būtinas naujas žmonijos moralinis kodeksas (https://www.ateitiesaidas.lt/l/naujas-zmonijos-moralinis-standartas/) su nauja religija, kurioje būtų užbrėžtos sakralios ribos ir žmonių pareigos žmonių rūšies ir jos kūrėjų atžvilgiu. Mes gyvename chaotiškame laike kai pačios įvairiausios grupės galbūt nusikalstamais tikslais siekia manipuliacijų su žmogaus kūnu ir sąmone ar net jas jau vykdo. Visiškame skaidrume ir atvirume visos tos manipuliacijos turės būti įvertintos, ko jos vertos, kas už jų stovi, kurios jų leistinos, o kurios uždraustinos. Žmogus turi išsiaiškinti kokia žmogaus paskirtis ir vieta Visatoje. Žmogaus esmė iš tiesų yra sąmonė, dvasia, tačiau ir kūnas yra tos esmės apraiška ir jį galima keisti tik tam tikra nustatyta tvarka, derinant tai su žmogaus kūrėjais - toliau pažengusiomis būtybėmis.

Tokio įvertinimo kriterijumi negali būti vien tik krikščionybė su savo retrogradišku nusistatymu žmonių kūrybinių pastangų atžvilgiu. Krikščioniška transhumanizmo kritika išplaukia iš nekintamos žmogaus prigimties koncepcijos, kuri yra fikcija (iš tiesų nekinta šio etapo biologinė forma, tačiau bent jau žmogaus moralinė ir intelektualinė ir socialinė evoliucija vyko be perstojo). Daugelis religijų skelbia aukštesnių už žmogų būtybių indėlį kuriant žmones ir kontroliuojant jų evoliuciją. Krikščioniškasis tradicionalizmas, kritikuodamas TH, faktiškai atstovauja pasyviausių, labiausiai kaitos bijančių žmonių baimes kardinalių ir greitų pokyčių akivaizdoje. Krikščioniškoje TH kritikoje į pirmą planą iškyla TH prieštaravimas krikščioniškai doktrinai, nes tik Dievas yra kūrėjas, o žmogaus kūryba turi ribas. Bažnyčia siekia besąlygiško paklusnumo savo mokymui, kuris santykyje su transhumanizmu reiškia egocentrišką uždarą antropocentrizmą ir geocentrizmą. Kritikuojamas TH veikėjų ateizmas, sekuliarizmas, "pseudoreligiškumas, sekimas krikščionybe dėl to, kad transhumanizme matomas konkurentas krikščionybei. Galiausiai tai tampa bejėgišku murmėjimu prieš TH, neturint ką pasiūlyti, nes tai, kas būtų siūloma - žmogiškosios formos (biologinės, psichinės, dvasinės) prasmės bei vietos būtyje apmąstymai - neturi jokios specifinės krikščioniškos reikšmės. Tai būdinga daugeliui religijų, o taip pat ir ezoterinei prieigai. Ką tai turi bendro su krikščionybe, kuri skelbiasi esanti vienintelė teisinga religija, apreikšta paties Dievo, kitas religijas, net ir tas, kurios pasisako už tą pačią žmogaus sampratą, laikant "velniškomis". Panašu jog nesuvokiama, kad taip įsijungiama į bendrą kovą "už žmogiškumą" (E. Naujokaitis rašo: "visai gali būti, jog greitai prireiks kurti "žmonių partiją". Jos tikslas bus ginti žmonių teisę išlikti fiziškai natūraliais ir normaliais žmonėmis, teisę nebūti prilygintam gyvūnams ir mašinoms [...]" (https://fsspx.lt/straipsniai/apologetika/zmogaus-prigimties-keitimas-transhumanizmo-ideologija)), taip pripažįstant krikščionybės išskirtinumo fiktyvumą. Katalikų intelektualams belieka bejėgiškas kabinėjimasis prie galingo tyrinėjimų užmojo, pasiekimų komentavimas, neturint ką priešpastatyti išskyrus kovą už "nekintamos žmogaus prigimties" išsaugojimą ir aliuzijas į komunistų ir nacių "naujo žmogaus" kūrimą. 

Reziume būtų toks: transhumanizmas - radikali scientistinė gamtamokslinė ir pasaulėžiūrinė srovė, kurios tikslas nano-bio-info-cogno-eco- technologijų pagalba transformuoti žmogaus biologinę ir psichofizinę struktūrą, taip sukuriant naują posthumanistinę visuomenę. Transhumanizmas atspindi amžiną žmogaus pažinimo ir savęs tobulinimo troškimą, kartu su jį lydinčiu valdžios ir galios  įgijimo bei kitų prievartinio užvaldymo šešėliu.