Vilniaus genezė: XIII – XVI a. stačiatikių kapinių atradimo reikšmė | 2021 vasario 27 d.

Leidinyje "Neakivaizdinis Vilnius" (2020, Nr. 8) apie archeologinius tyrimus, ne vienerius metus vykusius Bokšto gatvėje, kur kadaise buvo vadinamasis "rusų" (rusėnų) miestas, rašoma, jog kvartale, ribojamame Bokšto, Išganytojo ir Mairionio gatvėmis greičiausia prie Kristaus Gimimo cerkvės rastos kapinės, kuriose laidota XIII a. antroje pusėje - XV a. Tyrimų metu rasta daugiau kaip 530 išlikusių ir 250 suardytų kapų. Seniausi datuoti dar Traidenio (1269 - 1282) laikotarpiu (p. 12). Tai verčia klausti: kada gi atsirado Vilniaus miestas? Ar Traidenio laikais, kaip manoma pagal naująsias po 1990 m. pradėjusias formuotis koncepcijas ar vis dėl to anksčiau, dar nuo Mindaugo laikais, kas sovietmečiu buvo siejama su Mindaugo laikų katedros, vėliau pagoniškos šveentyklos, aprašytoasas Rivijaus kronijkoje, likučiais, XIII a. Žemutiėns pilies mūraais. Jei jau rusėnų miestas (faktiškai rusėnų priemiestis) Traidenio laikais egzistavo, tai pats miestas turėjo atsirasti vis dėl to anksčiau, gal visgi net Mindaugo laikais?