XVIII a. pabaigos Lietuva: dvarų, palivarkų, bajorkaimių ir nuo bajorų visiškai priklausomų valstiečių šalis | 2021 sausio 17 d.

Konspekto su paaiškinimais forma pristatoma Vyskupo I. J. Masalskio Kauno dekanato vizitacija (1782 m.) ir Kauno dekanato parapijų aprašymas (1784 m.) (Vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio Kauno dekanato vizitacija 1782 m. - Sudarė ir parengė Vytautas Jogėla. - Lietuvos istorijos šaltiniai, T. 6, Vilnius: Katalikų akademija, 2001). Šie dokumentai puikiai demonstruoja kaip visa Lietuva anuo metu buvo nusėta dvarais ir dvareliais,  palivarkais, bajorkaimiais ("okolica") ir bajorų užusieniais (viensėdžiais ("zascianek")), kuriuose dažniausiai būdavo ir ne vieno smulkiojo bajoro sodyba su jai priklausančiomis žemėmis) ir baudžiauninkų (lažininkų ir činšininkų) gyvenami kaimai, kurie visi priklausė vienam ar kitam privačiam dvarui, valstybės (karališkam) dvarui, vienuolynui arba parapijos klebonui. Atkreipkime dėmesį ir į dvarininkų bei kunigų titulatūras - "šviesiausieji dauggaliai", "šviesiausieji dauggaliai jų malonybės", "jo malonybės ponai", "jo malonybė kunigas". Ne visais atvejais konspekte šios titulatūros paliktos. Dažniausiai pasitenkinama žodžiu "ponas". Šie garbės ženklai savaime demonstruoja valstybinės ir socialinės santvarkos pobūdį: valstybė buvo dvarininkų ir bajorų bei dvasininkų luomo rankose. Visa tai puikiai paaiškina Lietuvos sulenkėjimą. Visiškai atviri lenkiškumo faktoriams ir jų veikimo persmelkti dvarininkai bei eiliniai bajorai per savo priklausomus žmones (dvaro  pareigūnus, tarnautojus bei tarnus) veikė visą kaimą. Taigi egzistavo valstybinė ir socialinė santvarka,  kurioje buvo užtikrinta visiška bajorų luomo valdžia valstiečiams ir didele dalimi miestiečiams, padedant ideologiniam Bažnyčios aparatui (dvasininkams ir vyskupams). Bajorai laikė absoliučioje savo valdžioje kitais idealais besivadovavusią tautos dalį, kuri ir etnokultūriniais kriterijais (kalba ir kultūra) jau skyrėsi nuo valdančiojo bajorų luomo. Atkreiptinas dėmesys ir į bažnyčių palivarkų inventorius, kuriuose aprašomos parapijos palivarkų pavaldinių (lažininkų ir činšininkų pareigos. Galima pastebėti, kad tai tik deklaracijos. Realiai tų prievolių dydžio niekas nekontroliavo ir valstiečiai turėdavo dirbti žymiai daugiau. Tai puikiai įrodo Darsūniškio klebonijai priklausiusių valdinių prievolių aprašymas. Teigiama, kad nuo valako  jie turėjo atidirbti dvare po 2 lažo dienas žiemą ir vasarą ir mokėjo vien padūmę į valstybės iždą. Tačiau tame pačiame aprašyme teigiama, kad ankstesnis klebonas "kunigas Juozapavičius buvo žmonių engėjas ir varė juos į lažą daugiau kaip dvi dienas, tad kaip kiti gyventojai taip ir Stanislovas Matokas pabėgo. Du našlės Matokienės vyresniuosius sūnus buvo paėmęs, kad jam tarnautų, jie penkerius metus nieko negavo. Tačiau jų motina beveik kasdien tarnavo dvare" (p. 441). Taigi įsidėmėtina: pagal inventorius turėjo dirbti dvi dienas, o dirbo realiai "beveik kasdien". 

Čia pristatomi dokumentai įdomūs ir kitais aspektais: juose matoma, kad Vilniaus vyskupijoje lietuvių gyventoje teritorijoje (vadinamojoje etninėje Lietuvoje) visur (nors ne visur tai pažymima tiesiogiai) pridėtinių pamaldų kalba bažnyčiose buvo lenkų (jai teiktas prioritetas) ir lietuvių kalba. Tai dar kartą liudija, kad tuo metu viso bajorų luomo, absoliučios bajorų daugumos kalba buvo lenkų kalba, tačiau, be abejo, kaip žinoma iš kitų šaltinių, daugelis jų gimtąja kalba laikė lietuvių kalbą, ją mokėjo ir vartojo (ypač Žemaitijoje). Tačiau garbingesne, bajorams pritinkančia kalba laikė lenkų kalbą. Pristatomuose dokumentuose, išverstuose į lietuvių kalbą iš lenkų kalbos, dvarinikų, bajorų, kunigų pavardės pateikiamos sulietuvintai. Be abejo, daugumos jų savininkai (išskyrus gal smulkiuosius bajorus) savęs lietuviškai tikrai neįvardijo. Konspekte, žinoma, teko laikytis lietuviškos publikacijos pateiktų formų. 

Taip pat čia pristatomi dokumentai  atskleidžia katalikiškosios indoktrinacijos įrankius, būdus, priemones, leidžia pasekti tokios indoktrinacijos intensyvumą - visų pirma per katalikiškų brolijų veiklos intensyvumo nustatymą. Didikų, dvarininkų arba bajorų bei žymesnių miestiečių steigtos ir remtos katalikiškos brolijos buvo svarbus katalikiškosios indoktrinacijos įrankis. 

Kauno parapija

Apie Kauno parapijinę bažnyčią (dabartinę arkikatedrą): dešimtasis altorius - Evangelijos pusėje. Šį altorių prižiūri Kauno magistratas, pavadinęs Literatų brolijos altoriumi (p. 15). Ši brolija kadaise buvo žymi ir gausi. Į ją įsirašydavo ne tik visi piliečiai iš miesto, bet ir iš įvairių garsių parapijų. Tai liudija brolijos knygos. Dabar dėl vienuoliškų brolijų gausos nėra žmogaus, kuris apie ją žinotų (p. 17). Sekmadieniais ir šventomis dienomis po Rytmetinės - pirmos Mišios su suplikacijomis, po pirmųjų Mišių - pamokslas lenkiškai; po jų 10 valandą skambinama Sumai. Jai pasibaigus, būna skaitytinės Mišios parapijiečiams, pavėlavusiems į Sumą; šį sykį iš sakyklos sakomas lietuviškas pamokslas (p. 35). Toliau kalbama apie parapinės bažnyčios fundacijas: dvaras, vadinamas kleboniškuoju, o liaudies kalba - Vaistariškėmis (p. 39). Kauno klebonas šiuo metu yra kun. Pranciškus Mykolas Pranckevičius, bajorų kilmės, iš Ukmergės apskrities, gimęs 1717 m. Pirmasis vikaras - Tomašas Skučevskis, lietuvis, į Kauno bažnyčią įšventintas iš Išganytojo Kalno (p. 43). Antrasis vikaras - jo malonybė kunigas Dominykas Gorčickas, Kaune gyvena trečius metus, lietuvis. Jo malonybė kunigas Juozapas Šiucyla, žemaitis, buvęs jėzuitas, altarista. (p. 45). 1764 m. perėmęs Kauno parapiją patyriau, kad kunigas-vadovas kasmet iš parapijiečių surinkdavo grynais pinigais 2000 lenkiškų auksinų, be grūdų, paukščių, sviesto, sūrių, vaško (p. 45). Kokia buvo Kauno klebonija savo pradžioje prieš 1500 metus - mūrinė ar medin, nežinoma. Smuklė, kuri dabar paversta klebonų rezidencijas, sumūryta dar stabmeldžių laikais, prieš 1400 m.; mat remontuodamas rezidenciją, viršuje, viename kambarėlyje, kurio langas išeina į kiemą, bekaldamas mūre nišą spintelei, aptikau ten užmūrytą alavinę Veneros statulą pusės uolekties aukščio, ir kai buvau iš amų išvažiavęs, kun. Mingaila, dabartinis Apytlaukio klebonas, skrupulingas žmogus, liepė tą Veneros skulptūra paalavuoti kaistuvus (p. 53). Kauno mieste minimos Gaidžpetrio, Šventpetrio arba Briedžpetrio gatvės (p. 59). Palivarkas, esantis už mylios nuo Kauno, senovėje vadintas Vaistariškėmis, dabar Kleboniškiu (p. 63). Kleboniškio palivarkas turi ne daugiau kaip 8 valakus ariamos žemės (p. 65). Kleboniškio kaime prie palivarko gyvena lažininkai. Vienas iš jų ateivis. Apie Kleboniškio kaimo palivarką: nuo kiekvieno ūkininko per savaitę turi atitarnauti dvare vienas darbininkas su tuo, su kuo bus įsakyta: vasarą nuo saulėtekio iki saulėlydžio. Žiemą, kol bus ką kulti, atėjus su gaidgyste, kulti visą dieną iki sutemų, kol lauke matyti. Turi gaudyti žuvį ir nuo valties mokėti po 8 lenkiškus auksinus. Dabar uždėtas sunkus padūmės mokestis po 9 lenkiškus auksinus nuo trobos, todėl nuo mokėjimo po kelis auksinus yra atleisti (p. 69). Vaistariškių (Biržuliškio) kaimo lažininkai (p. 71). Pilionių kaime gyvena lažininkai: Nameikų tėvai iš Ašmenos valsčiaus, pabėgę nuo savo amžinojo pono, jo malonybės pono Narbuto, apsigyveno Pilionyse, tuščiose žemėse, apaugusiose mišku. Praėjus nemaža laiko, kai jau buvo trobesius pasistatę, jų ponas atgavo juos iš kun. Pukenio, Kauno klebono. Nusivežė iki Vilniaus, bet apsigalvojo ir pardavė su žmonomis ir vaikais tam pačiam klebonui (p. 71). Ražių kaimas - gyvena činšininkai. Tarp jų yra ateivių (p. 73 - 74). Šio kaimo prievolė važiuoti į Vilnių su pastotėmis 3 kartus, nupjauti ir sugrėbti šieną dvarui tuščių ūkių  pievose; iš namo duoti šieno  ir vežimą malkoms vežti į kleboniją, medžiams kirsti kiek reikės, į plytinę nuvežti po du ašmainius, mėšlui iš tvartų išvežti, per rugių, vasarojaus pjūtį kol užbaigs; privalo duoti po 2 gaidžius, 1 žąsį, 1 sruogą linų ir kitam skubiam patarnavimui, kai reikės (p. 75). Aukštigalių kaime gyvena činšininkai. Tarp jų yra ateivių. Prievolės: duoti iš trobos po 6 Rygos pūrus avižų, po gerą vežimą šieno nuo 21 pradalgės, 4 gaidžius, 1 žąsį, 10 saujų linų, 10 kiaušinių, 3 kartus važiuoti į Vilnių arba Gardiną, nušienauti pievas tuščiuose ūkuose, atvežti malkų į kleboniją, nuimti dvaro rugius, daržoves, išvežti mėšlą iš tvartų, prikirsti 2 ašmainius malkų ir nuvežti į plytinę vietoj kelionės į Vilnių ar Gardiną atvežti iš plytinės į Kauną 1500 plytų (p. 77). Preišiogalėlės kaime činšininkai gyvena (p. 77). Lietuviškos valstiečių pavardės (p. 77). Liaudis apie garbę nenutuokia, ką duoda, tą imame neprievartaudami (p. 83). Per kalėdojimą mieste geresniais laikais gaudavau 260 auksinų, dabar negausime ir 200 auksinų. Grūdų per kalėdojimą seniau geresniais laikais būdavo prirenkama gerokai daugiau. Kiti priedai - vašku, veršiena, pieno produktais, duona (p. 83). Iš Kauno parapijos aprašymo: parapija skirstoma lyg į tris dalis. Už Nemuno Kauno parapija vienoje pusėje Jiesios upė skiria nuo Darsūniškio, Panemunės ir Prienų parapijų, iš kitos pusės nuo Žemaičių vyskupijos Zapyškio parapijos skiria Rumšiškių seniūno Pyplių ir Kauno miestui priklausantys Mitkūnų kaimai. Į kaimus įsiterpia miesto palivarkėliai: jo malonybės Truskausko Marvos dvaras su jam priklausančiais kaimais. Antroji parapijos dalis už Neries upės tęsiasi išilgai Nemuno nuo Kauno miesto iki Kauno maršalo jo malonybės pono Simono Zabielos Muniškių kaimo, kuris ribojasi su Babtų parapija. Apima kaimus, o taip pat šviesiojo dauggalio Vitebsko vaivados Prozoro Romainių dvarą, jo malonybės p. Radzevičiaus dvaras, Vijūkų bajorkaimį, buvusį jėzuitų Linkuvos dvarą ir kaimą laiko jo malonybė p. Ravinskas; jo malonybės p. Domeikos Kumpių dvaras su vakstiečiais; Junevičių dvaras; Žemaitkiemio bajorkaimis - jo malonybė ponas Mykolas Domeika; Eičiūnai, Steigvila, Kulvietis, Pranevičius, Jovaiša, Ibinakis, Kudrevičius, Želnia, Junevičius, Eimantas; Černių (Juodžių) bajorkaimis - Vencevičius, Černevičius, Dobkevičius; Kauno klebono Ražių kaimas; Sargėnų bajorkaimis; Milkalnis - dvaras su kaimeliu. Šiam dvarui priklauso Žydų slabada šalia miesto (p. 87, 89). Trečioji parapijos dalis yra pats Kauno miestas. Petrašiūnų kaimas su Kauno mergelių benediktinių palivarku; Baibokai; buvusių jėzuitų Šančių palivarką su kaimu valdo jo malonybė p. Prozoras, Vitebsko vaivada; kunigų basųjų karmelitų Šv. Kryžiaus bažnyčia su vienuolynu; Kleboniškio palivarkas su kaimeliu; Rumšiškių seniūno Eigulių kaimas. Literonų ponų tarnai katalikai prisiklausę šeimininkų eretiškų kalbų labai nusilpsta ir įsidrąsina kalbėti, kad liuteronų tikėjimas esąs toks pat geras kaip katalikų (p. 89). Kauno mieste yra 2 katalikų vaistinės, 3 - liuteronų. Gydytojas katalikas yra nacionalinėje husarų brigadoje (p. 91). Kauno mieste daug amatininkų, bet jie neturi darbo, nes čia nebūna ponijos suvažiavimų, jokių viešų renginių. Jeigu bajorai suvažiuoja į seimelį tai prisigėrę miestui padaro daugiau žalos (p. 91). Už Nemuno, įvairiose vietose yra 15 neaptvertų kapinių, už Neries upės - trečiojoje parapijos dalyje - 6. Dažnai primena parapijiečiams dėl apsileidimo, dėl neaptvėrimo kapinių, bet jie nepaiso. Daug yra neištvermingų dėl didesnių sielos išganymo dalykų - nesimoko tikėjimo pradmenų, neatlieka velykinės išpažinties. Ne tik valstiečiai, bet ir smulkūs bajorai pasidarė abejingi, nebemyli Dievo, nebesilaiko pasninkų, retai tesilanko bažnyčioje, negerbia dvasininkų, pradeda gyventi laisvamaniškai (p. 93).

Černiai (Juodžiai) - bajorkaimis (ponų Černevičių, Staškevičius, Ivaškevičiaus), Freda (miesto palivarkas), Palivarkas (miestiečio Eseno), Palivarkas (miestiečio Reiso), Palivarkas (Frenzelio), Linkuva (pono Fergizo dvaras, buvusi mūrinė jėzuitų bažnyčia), Marva (Rumšiškių seniūno dvaras), Muniškiai (dauggalio Zabielos, Minsko kašteliono, dvaras), Naugardiškė (ponios Paulavičienės palivarkas), Petrašiūnai (benediktinių palivarkas), Kleboniškis (klebono palivarkas), Romainiai (Prozoro dvaras) mūrinis), Sargėnai (bajorkaimis), Šančiai (Pozoro dvaras), Ulpiškės (pono Širvinskio dvaras), Vijūkai arba Romainiai (pono Radzevičiaus dvaras), Žemaitkiemis (bajorkaimis) (p. 651 - 652). Žymesni miestai kaip Vilnius - Lietuvos sostinė (p. 673).

Jiezno parapija

Dvejetas brolijų - Švenčiausiosios Mergelės Marijos Rožančinės ir Šv. Angelo Sargo - neturi jokių fundacijų. Jos leistos įkurti Benedikto XIV ir Vilniaus vyskupo Zenkovičiaus patvirtintos. 1772 m. jas misijų metu iš naujo atkūrė kunigai dominikonai, nes buvo užmirštos (p. 109). Sekmadieniais ir šventadieniais 8 va ryto skambinama Nekaltojo Prasidėjimo valandoms. Po pirmųjų Mišių su suplikacijomis prasideda Rožančiaus kalbėjimas; po Rožančiaus - pamokymas lenkiškai arba lietuviškai. Po pamokymo skambinama Sumai, tada, pašklaksčius žmones, būna parapijos procesija; po procesijos - giedotinės Mišios. Pamaldos baigiasi po Mišparų Angelo pasveikinimu (p. 111). Jiezno bažnyčia turi 2 kunigus altaristas. Vienas jų - kun. Felicijonas Matas Ganas iš Ašmenos apskrities, bajoras. Kitas altarista - kunigas Kazimieras Januškevičius, Užuguosčio kunigas (p. 112). Parapijos mokykla laikinai yra špitolėje, vargonininko bute. Mokinių dabar yra 6, netrukus  prisirinks iki 18. Daraktorius yra jo malonybė ponas Andrius Viliamovskis, kilęs iš Eismantų bajorkaimio Gardino apskrityje (p. 113). Dabartinis Jiezno klebonas yra dauggalis jo malonybė Ksaveras Bogušas, bajoras iš Vilniaus vaivadijos, buvęs jėzuitas. Laiko vikarą, kunigą Antaną Sarosieką iš Gardino apskrities, iš Poniatovičių bajorkaimio (p. 117). Palivarkas, vadinamas Sobuva, yra už geros mylios nuo klebonijos, ką tik naujai pastatytas, dengtas skiedromis, turi 13 kambarių. Priešais šį namą stovi kvadratu nauji tvartai - 4 didesni ir 3 mažesnis. Yra arklidė su ratine. Yra naujai pastatytas klojimas su jauja. Kairėje yra senas dviaukštis svirnas. Antras palivarkas yra Andriūnuose, sunykęs ir apleistas, kur dabar naujuose skynimuose bajorų teisėmis gyvena 5 žmonės (p. 119). Įdomu, kad tarp Sobuvos kaimo lažininkų minimas bajoras, gyvenantis pagal sutartį. Minimi ateiviai, neseni atvykėliai. Kiekvienas ūkis privalo nuo trobos per savaitę dirti 3 dienas su tuo, kuo bus įsakyta, t. y., vienas vyras be arklio, o antrininkas - pusbernis arba moteris Į valstybės iždą moka padūmės mokestį (p. 123). Andriūnų kaime gyvena rusų (p. 123). Sobuvos kaime kaip bajorai gyvena činšininkai (nurodytos pavardės) (p. 125). Jiezno parapijoje minimas jo malonybės Paco Jiezmo dvaras su priklausiniais, jo mylistos pono  Sopockos Kašonių dvaras, ponų Margevičiaus ir Ropeikos dvareliai, Sokonių bajorkaimis, Jiezno miestelis (p. 125). Ir kaimų daug. Dar yra užusieniai - bajorų viensėdžiai (p. 127). Visus namus, dvarus, palivarkus ir bajorkaimius sudėjus į krūvą, parapijoje susidarys 307 namai (p. 127).

Palivarkai: Kalviai (valdomas dauggalių Vavžeckių), Kašonys (pono Sopockos), Kisieliškės, Žemaitkiemis (bajoriškas palivarkėlis), Nibriai (Kauno seniūno), Sobuva (klebono), Verbyliškės (bajoriški palivarkėliai), Vilūnai. Bajorkaimiai: Sokonys (p. 607 - 611). Keliai - į Vilnių ir Kauną, LDK miestus sostines (p. 621).

Stakliškių parapija

Švč. Trejybės broliją, Klemenso XIII leistą 1759 m., Vilniaus vyskupo patvirtintą, Stakliškių bažnyčioje įkūrė ponas Boufalas, LDK matininkas, Stakliškių seniūnas. Brolijai vadovauja klebonas su šios brolijos pareigūnais (p. 141). Mokykla iki šiol nepastatyta, negirdėti apie daraktorių, kuris mokytų, nors klebonas laikė pas save mokytoją ir buvo klebonijoje paskyręs kambarį mokiniams, bet negalėjo sulaukti, kad kas nors būtų atsiuntęs savo vaikus į mokyklą. Paprasta liaudis ponų apkrauta darbais nepajėgias savo vaikų leisti į mokyklą, o smulkieji bajorai, labiau pasiturintys, laiko savo namuose bakalaurus. Kiti džiaugiasi sulaukę vaikų - pagalbininkų darbuose (p. 143). Atskiro palivarko atokiai nuo klebonijos nėra, o yra sujungtas su klebonija, jame yra tokie palivarkiniai trobesiai (išvardinti). Palivarko namas pusėtinas, senas (p. 143). Bravoras naujai pastatytas. Senas malūnėlis, Tvartai pastatyti kvadratu. Prie tvarto yra arklidė su ratine. Klojimas javams sudėti ir kulti dar geras. Daržinė šienui laikyti (p. 145). Dabartinis klebonas kun. Laurynas Silvestravičius. Jo tėvynė - Žemaičių kunigaikštystė. Laiko kamendorių, jo malonybę kun. Joną Silvestravičių (p. 145). 1596 m. karalius Zigmantas III, suteikė fundaciją Stakliškių bažnyčiai su sąlyga, kad šios klebonijos klebonu nebūtų skiriamas niekas kitas tik lietuvis arba gerai mokantis lietuviškai, galintis išaiškinti paprastiems žmonėms tikėjimo paslaptis (p. 145). Klebonijai priklausančiame Vilkininkų kaime pusė lažininkų ir pusė činšininkų (p. 149). Kielionių kaime - tik lažininkai (p. 151). Kvedariškių kaime - tik lažininkai (p. 153). Visų šių kaimų prievolė: dirbti dvare su kuo bus liepta po 3 dienas; ateiti kulti su gaidgyste; moterys privalo ravėti, suvalyti daržus po 3 dienas vasarą privalo šienauti ir pjauti rugius, kol nuims derlių nuo laukų; žiemą dirbti pagal reikalą. Kiekvienas iš ūkininkų savo dienomis privalo dvarui pasėti ir užakėti žiemai po ketvirtį rugių (p. 153). Stakliškių dvaras su miesteliu parapijoje tik vienas. Palivarkų arba bajorų dvarelių - 7: Mstislavlio pakamario pono Suchodolskio - Likiškės, karaliaus šambeliono Žabos - Mastaltavičiai; Kauno mergelių benediktinių - Sudvariškės; pono Dainausko - Tervydai; pono Kareivos - Bagdziejai; pono Gorskio - Lielionys; pono Daumanto - Rūdiškės. Bajorkaimių - 3, užusieniuose gyvenančių valstiečių namų - 22. Toliau - daug kaimų. Visoje parapijose su Stakliškių dvaru ir miesteliu bei su bajorų palivarkais, užusieniais ir daugiau gyventojų turinčiais kaimais - 287 namai (p. 155). Jokių užkalbėtojų, prietarų išpažinėjų Stakliškių parapijoje nėra (p. 157). Kapinių Stakliškių parapijoje yra 10. Iš jų tik 3 gerai prižiūrimos. Kitos seniai apleistos, jose nebėra nei kryžių, žmonės ten nebelaidojami (p. 157). Jokių gydytojų nei felčerių miestelyje ir parapijoje nėra (p. 157). Stakliškės - dvaras ir miestelis (p. 767).

Semeliškių parapija

Dievo Kūno brolija Semeliškių bažnyčioje įkurta 1720 m. Vilniaus vyskupo leidimu (p. 167). Brolija neturi jokių atskirų pajamų savo altoriui puošti, nieko nebesiunčia rinkti aukų. Neturi nei savo pareigūnų ar oficiolų ir yra visiškai apleista. Sekmadieniais ir šventadieniais 8 val. skambinama Nekaltojo Prasiėjimo maldų valandoms; po jų - pirmosios skaitytinės Mišios; šių Mišių metu sukalbama Dievo Kūno maldų Karinka. Po Karinkos 10 val. skambinama giedotinėms Mišioms, o prieš prasidedant Mišioms, pašlaksčius žmones, sekmadieniais, tik vasarą būna parapijos procesija. Po procesijos - giedotinės Mišios, per Credo sakomas lenkiškas pamokslas (p. 169). Parapijos mokykla pastatyta, yra tinkamas mokytojas vargonininkas, bet mokinių nėra, nes niekas į ją neleidžia vaikų, reikalaudami, kad klebonas maitintų ir duotų aprangą (p. 171). Semeliškių klebonas yra jo malonybė kun. Juozapas Kibitlevskis iš Vyznos žemės (p. 171). Turi pagalbininką kun. Joną Verbicką, buvusį Semeliškių kleboną, kuris savo noru atsisakė šios beneficijos su sąlyga, kad jam be prideramo maisto kasmet eitų po 300 auksinų drabužiams (p. 173). Šeimynos arba palivarko rūmas yra už 2 varsnų; naujas, dengtas šiaudais. Jame 2 švarūs kambariai. Pikelė su kamara degtindariui, pirtelė, jautidė, tvartas penimiems gyvuliams, kiaulidės, bravoras. Klojime yra 2 daržinės. Vienoje yra jauja. Yra arklidė, artinė, galvijų tvartai (p. 173). Naujas mamas 3 butams, skirtas ypač dailidėms, turėtų būti pastatytas šiais metais (p. 177). Budilų kaime gyvena lažininkai (p. 177). Kiekvienas ūkininkas privalo atidirbti dvare žiemą ir vasarą po 3 dienas nuo saulėtekio iki saulėlydžio su kuo bus liepta. O į pavarymus pagal seną paprotį turi eiti po 2 iš kiekvienos trobos (p. 179). Lažininkų turtas labai menkas. Tėra vos vienas, kuri neprašo duonos iš dvaro. Visus kitus dvaras turi maitinti ir remti pašalpomis; kiekvienam iš jų, be duonos reikia pašaro gyvuliams. Nors žemės turi pakankamai, galėtų pasėti po keletą statinių išskynę mišką, bet kad nesistengia, pasėja vos po pusantros statinės. Šienaujamų pievų visai maža, vos 6, o daugiausia 8 vežimus gali prišienauti. Pievas turi nuomoti iš svetimų; galėtų ir savų turėti pakankamai, jeigu iš viduryje nenaudojamų pelkių pakraščių išnaikintų krūmus (p. 179). Visoje parapijoje su dvarais, bajorkaimiais, kaimais ir užusieniais gyvenamųjų namų yra 394, bajorkaimių - 6, dvarų - 5. Pakamario Riomerio dvarui su dviem palivarkais priklauso 7 kaimai, 3 užusieniai, Semeliškų dvarui priklauso 3 kaimai, užusienių - 2. Dauggalio jo malonybės pono Etmino dvarui priklauso 1 kaimas, užusienių - 2. Pono Koženevskio dvarui priklauso 4 kaimai. Ponios de Štrunk dvarui priklauso 5 kaimai, 2 užusieniai (p. 183). Kapinių, senų, apleistų ir neaptvertų parapijoje yra 7. Nei gydytojų, nei felčerių nėra. Apie užkalbėjimus ir prietarus negirdėti (p. 183).

Bagdononys - baajorkaimis. Baubonys - palivarkas (pono Riomerio, Trakų pakamario). Buzeliai, Bukiškės - bajorkaimiai. Daugirdiškės - dvaras (pono Riomerio). Grinapolis - palivarkas. Gubiškės - bajorkaimis. Mackonys - buvęs bajorkaimis. Naručionys - buvęs bajorkaimis. Pastrėvys - palivarkas (ponų Pociejų). Rusakalnis - bajorkaimis. Semeliškės - miestelis ir dvaras (pono Granovskio, Lenkijos Karalystės sekretoriaus). Strėvininkai - dvaras. Užilgiai - bajorkaimis. 1 užusienis (p. 775 - 779).

Žiežmarių parapija

Brolijų Žiemžmarių bažnyčioje yra dvi; Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo, įkurta 1702 m. ir Švenčiausiosios Mergelės Rožančinės, įkurta 1764 m. Abi neturi jokių fundacijų ir užtikrintų pajamų, iš kurių galėtų prasimanyti kaip aprūpinti altorių. Rožančius brolija turi savo statutą, pagal kurį turėtų prižiūrėti brolijos altorių, užsakyti ketvirtines Mišias už brolių ir seserų vėles, vargšus našlaičius palaidoti savo lėšomis ir išlydint dalyvauti su žvakėmis. Nekaltojo Prasidėjimo brolija nešaukia savo narių susirinkimų, neturi pareigūnų, į ją seniai nustota įsirašinėti. Rožančiaus brolija turi savo pareigūnus (p. 201). Špitolė nauja, čerpių stogu, bus užbaigta šiais metais. Čia kartu bus ir parapijos mokykla. Senių špitolėje dabar 2, bobų - 3. Jų pareiga skambinti varpais, iššluoti bažnyčią, prinešti vandens, parūpinti ugnies smilkytuvams, sukalbėti rožančių už labdarius. Parapijoje yra dar 8 seniai, 14 bobų elgetų, gyvenančių kaimuose ir elgetaujančių po visą parapiją (p 205). O įvairių luomų praeivių, valkatų ir neturtėlių apsimetėlių - kas suskaičiuos kiek jų pasirodo per metus. Špitolės pastate yra atskira parapijos mokykla. Yra kambarys su kamara, kuriame gyvena daraktorius ponas Ulasnovičius. Parapijonys neleidžia savo vaikų, nes reikia atvežti maisto ir gražiau aprengti nei namie. Susiradę kokį bakalaurą, turtingesnieji bajorkaimiuose ir kaimuose moko vaikus skaitymo ir rašto pradmenų ir tai tik žiemą, o vasarą siunčia ganyti gyvulių. Daraktorius ima už savo triūsą kas ketvertį po 2 auksinus; daraktorių maitina klebonas. Žiemą kai kas iš turtingesnių, gyvenančių užusieniuose, leidžia vaikus į parapijos mokyklą su miestelio vaikais. Daugiausia prisirenka iki 20 mokinių, bet vasarą pasilieka vos 6 (p. 205). Žiežmarių klebonas yra jo malonybė kun. Ramanauskas, kilęs iš Kauno. Pristatė šviesiausiasis Lenkijos monarchas Augustas III. Karaliaus pristatymas nekelia ginčių, nes tai seniūnija. Prie bažnyčios laiko sau pagalbininkus po du kamendorius, vieną pasaulietį, antrą iš vienuolių (p. 209). Priešais klebonijos rūmą, tarytum palivarke, stovi medinė troba, yra kambarys su kamara ir šoninis kambarėlis. Tvartai, arklidė po vienu stogu. Kitoje pusėje ratinė ir jautidė po vienu stogu. Prie upės svirnas, statytas ant polių. Priešais rūmą - dviaukštis špiklierius. Yra ledainė, dengta šiaudais. Visa klebonija aptverta tvirta tvora (p. 211). Nėra jokių palivarkų, priklausančių klebonijai (p. 213). Juodkonių kaime gyvena lažininkai (p. 215). Kievienas ūkininkas kas savaitę tarnauja dvare po 3 dienas su tuo, kas bus įsakyta: vasarą nuo saulėtekio iki saulėlydžio; žiemą kol pakaks kūlimo, kulia nuo gaidgystės, dieną iki sutemstant, kol kieme matyti. 6 pavarymai, po vieną iš tobos; 2 pastotės iš Kauno į Vilnių (p. 217). Bartaičių kaime gyvena lažininkai (p. 217). Žiežmarių parapijoje žymesnių ponų dvarų - 3: šviesiausiojo dauggalio jo malonybės Pociejaus, Žiežmarių seniūno, Žiežmarių dvaras; šviesiausiųjų dauggalių Oginskių, Darsūniškio seniūnų, Strėvininkų dvaras; šviesiųjų dauggalių jų malonybių Trakų pakamarių Riomerių Vladikiškių dvaras. Žiežmarių dvarui priklauso 14 kaimų su užusieniais; Strėvininkų dvarui - 24 kaimai su užusieniais; Vladikiškių dvarui priklauso 5 kaimai su užusieniais. Bajorų dvarų - 9: jo malonybės Tanskio Burbiškių dvaras, 2 kaimai; jo malonybės pono Tanskio Pukertų dvarui priklauso 2 kaimai; jo malonybės pono Steigvilos Buvydonių dvarui priklauso 2 kaimai; jo malonybės pono Malachovco dvarui - 3 kaimai; jo malonybės pono Sakalausko Eigeniškių dvarui - 1 kaimas; jo malonybės Paškausko dvarui - 1 kaimas; jo malonybės Ilcevičiaus Pusbačkių dvarui - 1 kaimas; jo malonybės pono Povickio Groblevščiznos dvarui - 1 kaimas; jo malonybės totoriaus Azulevičiaus Kaišiadorių dvarui priklauso 1 kaimas. Bajorkaimių - 3: Muldiškių, Gudienos ir Palimšio; užusienių - 2; kaimų - 4. Katalikų namų - 446, literonų - 9, schizmatikų - 6, žydų - 111, totorių - 2 (p. 221). Kapinių visoje parapijoje daugiau kaip 15; tik dvejos aptvertos, kur laidojama, o visi kiti yra pripratę laidotis šventoriuje prie parapijos bažnyčios. Gydytojų nėra. Dvaruose - 3 felčeriai (p. 223).

Burbiškės - dvaras (pono Tanskio). Buivydonys - dvarelis (pono Steigviolos). Dziežiškės - palivarkas (pono Baranovskio, totoriaus). Gudiena - bajorkaimis. Kaišiadorys - palivarkas (pono Azulevičius, totoriaus). Kulukiškės - palivarkas (pono Oginskio). Muldiškės - bajorkaimis. Martiniškės - palivarkas (pono Oginskio). Pavuolis - palivarkas (pono Malochovco). Palimšys - palivarkas (pono Chožentovskio). Pakertai - palivarkas (pono Tanskio). Stoniava - palivarkas (pono Riomerio). Mūro Strėvininkai - dvaras (pono Oginskio). Trilkiškės - palivarkas (pono Miškovskio). Vrublevščizna - palivarkas (pono Povickio). Žiežmariai - dvaras, Žabinas - palivarkas (pono Paškovskio). Žydeikiškės - palivarkas. Mažieji  Žiežmariai - dvaras (pono Riomerio). 11 užusienių (p. 843 - 849).

Kietaviškių parapija

Prie bažnyčios yra Švč. Trejybės brolija, įkurta 1713 m. Negauna jokių išmokų, pajamu ir rinkliavų, neturi jokios mantos ir pareigūnų (p. 235). Į atlaidus suvažiuoja nedaug žmonių (p. 235). Parapijos mokyklos Kietaviškėse nėra todėl, kad nematyti nei miestelio, nei gyventojų, todėl nebūna ir mokinių (p. 237). Kietaviškių klebonas šiuo metu yra Jurgis Žeromskas (Ježis Žeromskis), bajoras iš Trakų vaivadijos. Užima tokias pareigybes: Livonijos kanauninko ir Kauno dekano pavaduotojo; pristatė šviesusis dauggalis ponas Pociejus, LDK sargybininkas. Yra vienas vikaras, kunigauja pirmus metus (p. 239). Palivarkas, vadinamas Šuoliais, yra nuo klebonijos per pusę mylios. Derlius būna nedidelis. Rugių pasėjama 9 statinės. Pasėtas grūdas kartais atneša po 2 ir 1/5 grūdo, o kartais nebūna ir antro grūdo (p. 241). Palivarkas naujas, su kambariu, kamara ir šoniniu kambarėliu, kamara ir šoniniu kambarėliu atvažiuojančiam kunigui. Urėdo nėra iš ko išlaikyti, yra tik ūkvedys, kuris prižiūri lažininkus ir ūkį (p. 241). Aprašomi bajorai. Vienas iš jų - Jokūbo Radvilos sūnus Andrius - kalvis, gyvena ant žemės sklypelio. Andriaus Zarecko sūnus Jurgis - daržininkas. Kiekvienas iš bajorų lažininkų turi po pusę valako (p. 241). Lažininkai dirba 3 dienas, moterys - 2 dienas. Kiekvienas moka už pievas dvejus metus po 2 auksinus. Padūmės valstybei moka po 6 auksinus. Bajorai moka činšo po 2 muštinius talerius; padūmės moka 6 auksinus. Bajorų prievolė - klebonui prireikus važiuoti 8 mylias, į Kauną arba į Vilnių; vasarą prireikus 12 dienų eina javų pjauti, arti - 6 dienas, mėšlą vežti - 3 dienas (p. 243). Parapijoje miestelio nėra. Kaimų parapijoje - 26. Klebono Šuolių kaimas. Dauggalis  jo malonybės pono Pociejaus, Rogačiovo seniūno Kalninių Jagelionių dvaras. Kalininai Jagelionys - taip pat. Dauggalio jo malonybės pono Antano Stravinsko, Trakų vaivadijos pilies teismo raštininko, dvaras ir kaimas, vadinamieji Mijaugonys. Šviesiosios dauggalės jos malonybės ponios Oginskienės, Darsūniškio seniūnienės vienas kaimas - Mijaugonys. Perkūnakiemio bajorkiemis - už mylios. Lekavičių bajorkaimis - pusė mylios. Jo malonybės pono Dalmackio Žebertonių dvaras ir kaimas. Jo malonybės Juodeliai. Jo malonybės pono Tanskio, Smolensko sargybinio, Žikaronių dvaras ir kaimas (p. 243). Trakų vaivadijos žemės teismo teisėjienės jos malonybės de Reasienės Abromiškių dvaras. Užusienių - 14. Šviesiojo dauggalio jo malonybės Pociejaus, Rogasčiovo seniūno Karveliškės, Gilūšis. Jo malonybės Tanskio - Krokšlės. Lekavičiai - de Reasienės. Alionka, Žebertonys - ir kiti užusieniai išvardinti (p. 245). Mijaugonių koplyčioje būna sakomi ir pamokymai liaudžiai, tačiau ponai neragina savo valdinių, kad šventomis dienomis klausytų koplyčioje. Klauso tik norintys. Kapinių parapijoje nėra, išskyrus vienas prie Mijaugonių, tvarkingai aptvertas (p. 245).

Dvarai: Abromiškės (ponų de Reasų dvaras), Kietaviškės (dauggalio Pociejaus dvaras) (p. 623). Perkūnakiemis - aiškiai bajorkaimis (p. 633).

Žaslių parapija

Brolija yra viena, turi Mergelės Marijos Škaplierinės titulą. Vadovaujasi vien tik senu papročiu ir įsirašo į brolijos knygas. Neturi jokių pajamų. Kol buvo leidžiamos kapos, rinkdavo lėšas altoriui apšviesti ir papuošti (p. 255). Parapinės mokyklos nėra, kad ir būtų, visi aiškina: jeigu klebonas duos mūsų vaikams maistą ir drabužius, tai galėtume leisti juos į mokyklą; antraip laikydami namie, be didelių išlaidų nusamdę bakalaurą, išmokę pradžios mokslo, atiduosime į viešąsias mokyklas. Dėl tokių kalbų kun. klebonas neturėjo noro ir priežasties statyti mokyklos. Klebonas yra dauggalis jo malonybė ponas kunigas Ignotas Korsakas. Pristatytas šviesiausiojo Lenkijos monarcho Stanislovo Augusto. Yra Livonijos kanauninkas. Turi pagalbininką - kamendorių pasaulietį arba vienuolį. Dabar tai kunigas Urbanavičius, pasaulietis (p. 257). Klebonijai priklauso jurizdika (P. 259). Cineikių kaime gyvena lažininkai (p. 261). Kiekvienos trobos ūkininkas turi kas savaitę atitarnauti dvare po 3 dienas žiemą ir vasarą su kuo bus įsakyta; žiemą kol yra kulti; turi ateiti su gaidgyste; tiek žiemą, tiek vasarą privalo dirbti nuo saulėtekio iki saulėlydžio; be to, 3 kartus važiuoti per metus su pastotėmis iš Kauno į Vilnių; mokėti valstybei padūmės mokestį po 6 auksinus ir 6 grašius (p. 263). Šių žmonių turtas menkas. Mažai tepripjaunama, mažai prikuliama, gaunamas vos antras grūdas, duonos turi pirktis papildomai (p. 263). Visoje parapijoje yra 6 dvarai: dauggalio jo malonybės pono Juozapo Jelenskio, Žąslių seniūno dvaras, kuris turi 2 kaimus. Pono Pranciškaus de Reaso, Trakų žemės teismo teisėjo, dvaras, turi 2 kaimus. Pono Zaleskio, taurininko, Papurtėlių dvaras, turi 4 kaimus. Stravinskio, Trakų sargybininko, dvaras, turi 2 kaimus. Pono Juozapo Senkevičiaus, Trakų teismo teisėjo, dvaras, turi 2 kaimus. Vilniaus kalvinistų dvaras, turi 2 kaimus. Bajorų dvarelių užusieniuose - 2, totorių - 2, bajorkaimių - 5. Bendrai su dvarais - 375 gyvenamieji namai (p. 265). Kapinės nuo senesnių laikų žinomos 5, dabar visiškai apleistos, neaptvertos, visi laidojami šventoriuose (p. 267).

Buivūnai - karališkasis kaimas (pono Dombrovskio). Daumantiškiai - palivarkas (ponios Ignatavičienės). Gudzenka - bajorkaimis. Gudzenka p dvaras (pono Dombrovskio). Krivonys - dvaras (pono Sinkevičiaus). Kapčiškės - dvaras (ponios Aramavičienės). Kasčiukiškės - palivarkas (pono Zaleskio). Keturokai - palivarkas (pono Jasudavičiaus). Kurniškės - palivarkas (pono de Reaso). Krečiūnai - bajorkaimis. Migučionys - dvaras (ponios Oginskienės). Mančiūnai - bajorkaimis. Ožėnai - dvaras (pono Stravinsko). Papartėliai - dvaras (pono Zaleskio). Pajautiškės - karališkas kaimas (pono Kosakovskio), Petkaučizna (pono Daunoravičiaus). Rečionys - karališkas kaimas (nuomojamas pono Pociejaus). Šakniai - bajorkaimis. Samaliava - dvaras (pono Senkevičius). Talpūnai - karališkas kaimas (nuomojamas pono Kosakovskio). Vilkiškės - dvaras (nuomojamas pono de Reaso). Vaitkantiškės - palivarkas (klebono, o šiuo metu pono Daunoravičiaus, pavadintas Miškiniškėmis). Žasliai - karališkas miestelis, nuomojamas pono Kosakovskio (p. 835 - 839).

Karmėlavos parapija

Švč. Trejybės brolija įkurta 1775 m. Pamaldos: po procesijos prasideda Mišiomis; pasibaigus Mišioms - pamokymas arba pamokslas pakaitomis lenkų arba lietuvių kalbomis (p. 279). Parapijos mokykla galėtų būti, jeigu kas leistų į ją vaikus, nes yra vargonininkas, tinkams jiems mokyti; tam yra atskiras švarus kambarys. O kadangi viešoji mokykla yra už dviejų mylių Kaune, turtingesnieji bajorai atiduoda vaikus ten; kiti moko vaikus namie su mažesnėmis išlaidomis, negu tai būtų siunčiant į parapijos mokyklą, nes namie gali mokyti vien su duona ir marškinėliais, o į mokyklą siunčiant reikia aprengti (p. 279). Karmėlavos klebonas yra jo malonybė kun. Kazimieras Rapševičius iš Ukmergės apskrities. Mokėsi vyskupijos seminarijoje, moralės teologas, gerai moka lietuvių kalbą (p. 284). Karmėlavos klebonijos valdiniai: jo malonybė ponas Mykolas Chlestovskis ir kiti du. Visi trys tarnauja klebonijai kas savaitę 2 dienas su kuo liepta (p. 285). Andruškonių kaime jos malonybė ponia Stankūnavičienė ir du ateiviai, ir dar vienas. Žemės Andruškonių bajorkaimyje susimaišiusios (p. 287). Neries upė parapiją skiria į dvi dalis (p. 287). Visoje parapijoje yra 11 bajorkaimių (Eigirgala, Romaškiai, Voškoniai, Radikiai, Šatijai ir kt.). Dvarų - 5: pono Chrapovickio, Karmėlavos seniūno, ponų Šimkovskių (Mikailiškiai), jų malonybių Tiškevičių (Lepšiškiai ir Lapės), jų malonybių Valatkevičių (Koncavos). Kapinių visoje parapijoje - 10. Tik vienerios aptvertos (p. 289).

Dvarai: Karmėlavos dvaras (priklauso dauggaliui Chrapovickiui). Senovė liudija, kad Karmėlava buvo žymus miestas, tačiau be supiltos pilies, kitų įrodymų nėra (p. 639). Lepšiškiai (pono Dominyko Tiškevičiaus), Lapės (pono Tiškevičiaus), Mikališkiai, Užusaliai (ponios Elžbietos Meištavičienės). Palivarkai: Neveronys (pono Karolio Jančevskio). Bajorkaimai: Andruškoniai, Davalgonys, Eigirgala, Radikiai, Romaškiai, Rudmėnai, Šatijai (p. 638 - 643).

Skarulių parapija

Bažnyčia, dabar vadinama Skarulių, anksčiau vadinat Liepininkų. Spėjama, kad apie 1620 m. ponas Andrius Skorulskis, Kauno maršalas, supirkęs visas bajorų žemes, buvusias arčiau Liepininkų, pagal savo pavardę pavadino Skarulius. Ten pastatydino mūrinę bažnyčią (p. 293). Špitolė be jokios fundacijos, medinė (p. 307). Viename kambaryje, kur grindys išklotos lentomis, parapijos mokyklos daraktorius moko vaikus; šioje mokykloje šiais metais buvo tik 3 mokiniai dėl tos priežasties, kad kunigas Kosakovskis, Livonijos vyskupas, įsteigė viešąją mokyklą Jonavoje, kur pradėjo mokyti kunigai marijonai (p. 309). Švenčiausios Mergelės Škaplierinės brolija įkurta 1694 m. Jokių pajamų brolija neturi, tačiau susimeta patys žvakėms ir Šv. Mišioms. Anksčiau ši brolija siųsdavo rinkti lėšų ir turėjo savo pareigūnus - maršalą, iždininką, vėliavininką. Dabar, panaikinus, brolijų rinkliavų kampanijas, nebesiunčia aukų prašytojų, o pareigūnus laiko tik iš papratimo (p. 313). Sekmadieniais ir šventomis dienomis pasibaigus Mišioms sakomas pamokymas arba pamokslas pakaitom lenkų arba lietuvių kalba (p. 315). Klebonas yra kun. Adomas Gekietis Okmianskis, gimęs Kauno apskrityje. Tai Livonijos kanauninkas. Kaip kandidatą į Skarulių beneficiją pristatė ponas Juozapas Skorulskis. Sielovadai turi pagalbininką - vieną kamendorių, jo malonybę kunigą Silvestrą Roževičių. Palivarkas prie klebonijos naujas, pastatytas iš medžio dabartinio klebono rūpesčiu ir lėšomis (p. 317). Klojimas didelis. Dabartinio kunigo lėšomis pastatyti kvadratu nauji tvartai, sujungti su kūtele. Didelis bravoras. Pirtyje - salyklinė. Didelis naujas svirnas. Ledainė iškasta dabartinio klebono rūpesčiu (p. 319). Liepininkų dvare kadaise gyvenęs Mikalojus Stankovičius vieną kaimą, vadintą Liepininkais padovanojo bažnyčiai. Vėliau net pats Skarulių miestelis ir Spanėnų kaimas atskilo nuo klebonijos (p. 319). Kunigiškių kaime yra valdinys, kurio pavardė Tomas Mozūras; yra ateivių jų tarpe (p. 329). Kiekvienas šio kaimo gyventojas turi atidirbti lažo savaitę po 2 dienas, antrininkas - trečią dieną; antrą savaitę - po 3 dienas, antrininkas - ketvirtą dieną; eiti du pavarymus rugių pjauti, į du pavarymus prie vasarojaus. Nuo Visų šventųjų antrininkas atsimeta, o vietoj to eina iki Šv. Jurgio lažą iš vakaro; visi vienodai moka valstybei padūmės mokestį (p. 331). Meškonių kaime taip pat amžinas lažininkas, turintis Mozūro pavardę, yra ateivis, yra ponas Baltramiejus Petrauskas, bajoras, gyvenantis pagal sutartį. Mozūrų kaimas buvo panaikintas: vieni žmonės perkelti į Kunigiškių kaimą, o kiti - į Meškonių kaimą (p. 331). Skarulių parapijos miesteliai ir kaimai yra šie: Skarulių miestelyje yra bažnyčia, toliau - Skarulių dvaras, Gaižiūnų kaimas, kiti kaimai, Ovčiarnios palivarkas, Sušų namas, Venecijos kaimas, jo malonybės kunigo Juozapo Kosakovskio, Livonijos vyskupo, Meištonių kaimas, dauggalių Korfų Ruklos palivarkas. Dauggalio Livonijos vyskupo Paskutiškių kaimas. Kauno pranciškonų Bartonių kaimas ir palivarkas. Stašiūnų namas už mylios nuo Skarulių. Kiti kaimai. Dauggalio Juozapo Zabielos, Telšių seniūno, karališkasis Skrebinų kaimas. Dauggalio Adomo Kozakovskio Kapčių kaimas. Dauggalių Maištavičių, Kauno žemės teisėjų, Podleščiznos dvaras. Dauggalio Gruževskio, kalvinisto, Vaivadiškių dvaras. Jo Knipų-Jaugeliškių kaimas. Satkūnai ir Pupkuliai - bajorkaimiai. Markutiškių dvaras ir kaimas. Pasalio seniūno dauggalio Ignoto Tyzenhauzo Lokėnų kaimas. Dauggalio Adomo Kozakovskio Songailiškių dvaras ir kaimas. Daugalio Antano Blinstrubo, Kauno apskrities kalavijininko, Kulvos dvaras. Dijokiškių palivarkas ir kaimas. Vileikių užusienis. Dauggalių Jusevičių, Kauno apskrities tiltininkaičių Čičinų dvaras ir kaimas. Kauno žemės teisėjo dauggalio Petro Zaviškos Ragožių, Narbutų kaimai, Autaugių namas, Tolvaišiškių dvaras. Dauggalio Motiejaus Kulviečio Aukštadvario kaimas ir palivarkas. Dauggalio Dominyko Medekšos, Kauno pakamario, Parulių kaimas. Butkūnų karališkasis kaimas. Laikiškių, Smičkių, Jurkūnų bajorkaimiai' Dauggalio Kosakovskio, Livonijos vyskupo, Jonavos dvaras ir miestelis. Pakalnės kaimas, Keltininkų namas, Šilų palivarkas. Dragočiai, Jurgonys - bajorkaimiai. Ir kiti neišvardinti kaimai (p. 333).

Bartoniai - palivarkas (Livonijos vyskupo). Čičinai - palivarkas (ponų Čičinų). Dijokiškiai - palivaras (pono Blinstrubo ir pono Kulniečio). Dragočiai - bajorkaimis. Jonava - dvaras (Livonijos vyskupo). Jurkonys - bajorkaimis. Kunigiškiai - palivarkas (klebonijos). Surginčiai - bajorkaimi. Kunigiškai - palivarkas (klebono). Kvietkučiai - palivarkas (pono Mickevičiaus). Kulva - dvaras (vyskupo). Laikiškiai - bajorkaimis. Markutiškiai - palivarkas (pono Kosakovskio, Vitebsko kašteliono). Podleščizna - dvaras (ponios Meištavičienės, Kauno žemės teisėjo žmonos). Pupkuliai - bajorkaimis. Prozoriškiai - dvaras (pono Zavišos, žemės teisėjo). Satkūnai - bajorkaimis. Sangailiškiai - dvaras. Šilai - dvaras (vyskupo). Skrebinai - karališkasis kaimas. Smičkiai - bajorkaimis. Skaruliai - dvaras (Livonijos vyskupo). Stašėnai - dvaras (Kauno kunigų pranciškonų). Vilkynė - palivarkas. Aukštadvaris - dvaras (pono Kulviečio) (p. 749 - 755).

Vandžiogalos parapija

Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčią įsteigė ir fundacija aprūpino jo malonybė ponas Jonas Karolis Rastauskas, Kauno apskrities maršalas (p. 341). Šv. Rožančiaus brolija įsteigta 1723 m. Jokių piniginių sumų ir pajamų neturi. Patys brolijos nariai susideda altoriaus reikmėms. Kol kapos nebuvo panaikintos, siųsdavo rinkti aukų ir turėjo iš kur imti vaško žvakėms, taukų lempoms. Sekmadieniais prieš Sumą būna parapijos procesija, bet tik vasarą. Po procesijos prasideda giedotinės Mišios, po Mišių - pamokymas arba katekizmas pakaitomis lenkų arba lietuvių kalba (p. 351). Parapinė mokykla daraktoriui ir mokiniams buvo pradėta statyti ir beveik pastatyta. Kadangi parapijiečiai neleido vaikų, stovėjo tuščia (p. 253); 1781 m. klebonu tapo kun. Antanas Miendzigurskis, bajoras iš Upytės apskrities (p. 353). Palivarkas, vadinamieji Vaškoniai, yra už 5 mylių (p. 355). Visoje parapijoje su dvarais, bajorkaimiais, kaimais yra 370 sodybų. Apskirtai bajorų kaimų yra 11, dvarų - 2: Labūnava (pono Simono Zabielos, Kauno maršalo), Vandžiogala (pono Kunicko, Molėtų seniūno) ir Rumšiškių seniūno pono Truskausko palivarkas. Kaimelių, priklausančių Rumšiškių seniūnijai - 5; priklausančių Zabieloms - 4; Kauno kunigui klebonui - 2; ponams Radzevičiams - 1; ponams Tiškevičiams - 1; ponui Bogušui, Garniškių seniūnui - 1 (p. 357). Kiek kaimų ir bajorkaimių, tiek apleistų ir neaptvertų kapinių, kur tik tuomet laidoja, kai dėl blogo oro negali nuvežti numirėlio į bažnyčią. Kitu metu visi jau įpratę laidoti šventoriuje. Bajorkaimių bajorai beveik visi turi po keletą staklių, patys su vaikais ir žmona audžia drobę. Retas kuris iš bajorų atsirastų, kuris neturėtų audimo staklių. Beveik viasi valstiečiai yra račiai, moka pasidaryti roges, rogutes, kubilus (p. 359).

Boniškiai, Butkūnai, Gineikiai, Ibėnai, Pociūnai, Pėdžiai, Preišiogala, Saviečiai, Stankūnai, Užumiškiai, Žiogaičiai - bajorkaimiai. Vandžiogala - du dvarai (pono Kunickio ir Rumšiškių seniūnijos). Kunigiškiai - palivarkas (pono Kozakovskio) (p. 803 - 805).

Rumšiškių parapija

Rumšiškių parapin4 Mergelės Marijos Paaukojimo  ir šv. Mykolo bažnyčia sakoma įsteigta Žygimanto laikais (p. 361). Brolijų yra dvi. Viena - Šv. Onos nuo senų laikų. Antroji - Švenčiausiosios Mergelės Rožančinės, įkurta 1764 m. Abi be jokių fundacijų. Seniau rinkdavo aukas brolijų altoriams apšviesti; dabar iš niekur neturi pajamų, nes ir parapija sumažėjo, dalį priskyrus prie Panemunės. Didžiojo altoriaus Švenčiausiosios Mergelės paveikslą žmonės laiko stebuklingu dėl kai kurių malonių (p. 372). Sekmadieniais būna parapijos procesija, bet tik vasarą. Po procesijos - giedotinės Mišios, po Mišių - pamokymas arba pamokslas pakaitomis lenkiškai arba lietuviškai (p. 373). Dabartinis klebonas pastatė naują špitolę. Parapinė mokykla turi pirkią su kamara, kur gyvena vargonininkas, tinkamas mokyti, o kadangi nėra parapijiečių, norinčių leisti vaikus mokyti, žiemą būna vos keletas vaikų iš miestelio, o vasarą - nė vieno (p. 373). Klebonas yra jo malonybė kunigas Martynas Jurgis Prūsevičius, gimęs Kauno apskrityje, bajoras (p. 373). Pristatytas Lenkijos monarcho Stanislovo Augusto (p. 375). Yra vaismedžių sodas po klebono langais, kur yra 19 obelų, 7 kriaušės, 80 slyvų (p. 375). Smuklė klebono jurzdikoje yra prie pat bažnyčios. Gėralai pardavimui į šią smuklę eina iš klebonijos. Smuklėje gyvena smuklininkas katalikas. Smuklės gale gyvena 3 jurzdikos gyventojai. Atskirai parapinė mokykla, kur gyvena vargonininkas Simonas Koryzna, bajoras (p. 379). Pagal fundaciją dovanotas palivarkas, vadinamas Kampiškiais. Palivarkas ilgiu ir pločiu sudaro kvadratą. Jame su giria yra 8 valakai žemės. Palivarko trobesius prieš 3 metus sudegino griaustinis su žaibais. Dabar naujai pastatyti: troba su kamara, priemene, viraline; didelis svirnas, bravoras, dvi didelės daržinės, didelis klojimas, arklidė, ratinė, didelis tvartas ir mažesni tvarteliai. Palivarko šeimyna: ūkvedys, šeimininkė, bernas, du piemenys (p. 381). Palivarkui priklausančių žmonių turtas labai menkas. Kiekvienas jų skolingas dvarui. Retas kuris turi nuosavų jaučių. Dvaras juos visus turi maitinti ir duoti pašalpas tiek duona, tiek pašaru gyvuliams. Žemės turi labai mažai. Činšą seniau mokėjo pagal inventorius, bet dabartinis klebonas, atsižvelgdamas į skurdą, nuo činšo atsisakė. Pyliava arba dėkla buvo kiekvieno prievolė sėjant rugius duoti dvaro arimams apsėti po 8 ašmainius arba 4 Rygos pūrus, Dabar klebonas dėl neturto jų ir to neima. Privalėdavo važiuoti su pastotėmis iš Kauno į Vilnių ir tai panaikinta. Moka tik padėmės mokestį ir kvito rinkliavą. Užusienis, priklausantis Kampiškių palivarkui, vadinamas Vosyliškėmis. Dabar jį nuomoja ponas Trečiokas (p. 385). Rumšiškių parapijoje su dvarais, bajorkaimiais ir kaimais - 209 ūkiai. Yra 6 dvarai: Rumšiškių seniūno pono Truskausko Rumšiškių dvaras; pilies teismo teisėjo pono Kozakovskio Apnarų dvaras; Vitebsko vaivados Juozapo Prozoro Dvareliškių dvaras; pono Boufalo Šlienavos dvaras (p. 387). Pono Svinarskio, Kauno pilies teismo teisėjo, Pelyšių dvaras; pono Holubo, Kauno apskrities rotmistro Uogintų dvaras, tuo tarpu šviesiųjų dauggalių jų malonybių ponų Oginkių, Darsūniškio seniūnų. Bajorkaimių - 2: Žiegždriai ir Bartkūnai. Įvairių kaimelių yra, drauge su Rumšiškių miesteliu, 20. Smuklių 14 (p. 389). Koplyčios yra Uogintuose, prie klebono palivarko, Prozoro Dvareliškėse. Jose žmonės lankosi kai negali pasiekti parapinės bažnyčios (p. 389). Apleistų, be jokių aptvėrimų kapinių yra 9. Ten nebelaidojama. Visi mirusieji laidojami šventoriuje prie parapinės bažnyčios (p. 389).

Bartkūnai - bajorkaimis. Dvareliškės - dvaras (Prozoro). Kampiškiai - palivarkas (klebono). Uogintai - dvaras (pono Holubo). Apnarai - palivarkas (pono Kozakkovskio). Palyšiai - palivarkas (pono Svinarskio). Rumšiškės - dvaras (jo karališkosios malonybės). Šlienava - palivarkas (pono Boufalo). Tursonas - palivarkas (jo malonybės Oginskio). Žiegždriai - bajorkaimis (p. 725 - 737). Žiežmariai - miestelis, kur posėdžiauja užgrobtų kraštų seimeliai (p. 739). 5 užusieniai.

Užuguosčio parapija

Rožančiaus broliją įkūrė kunigai Aukštadvario dominikonai. Sakoma, kad prieš 30 metų jo malonybės pono Mykolo Čaplicos, karaliaus vėliavininko, pastangomis (p. 401). Jokių pareigūnų neturi. Jokių knygų neįmanoma išsiteirauti (p. 401). Atskiro namo špitolei nėra. Elgetos seniai ir bobos glaudžiasi ūkininkų namuose miestelyje. Mokyklai atskiro pastato nėra, tačiau klebonijoje yra kambarys mokiniams ir daraktoriui. Parapijiečiai neklusnūs ir nekreipia dėmesio į klebono raginimus. Bajorai atsikalbinėja dėl namų nepritekliaus, o valstiečiai dvaro darbų naštos prispausti, tad kunigas klebonas nuolat laiko daraktorių pas save ir moka 40 auksinų, neskaitant valgio prie klebono stalo. Daraktorius - jo malonybė Mykolas Lukaševičius iš Žemaičių kunigaikštystės. Turi 5 mokinius: 4 bajoraičius, 1 iš kaimo. Neskaitant pamokų mokykloje; jokio gaišinimo mokydamiesi vaikai nepatiria. Mokosi lenkų ir lotynų kalbų, skaičiavimo ir kito. Bausmės santūrios, kokių užsitarnavo. Dabartinis klebonas jo malonybė kunigas Kazimieras Januškevičius iš Vilniaus vaivadijos, bajoras. Dar turi altariją prie Jiezno bažnyčios (p. 403). Klebonijai priklauso Giriotiškių palivarkas, esantis Trakų vaivadijoje. Palivarko trobesiai yra: vartai, dengti skiedromis, nedidelė koplyčia (p. 405). Prie kūdros yra naujas bravoras. Toliau 3 nauji svirnai, nauji tvartai, sustatyti kvadratu, prie jų arklidė su ratine. Už tvartų yra kluonas, kur stovi naujas klojimas su jauja. 2 naujos daržinės po vienu stogu. Yra gyvenamasis namas su 4 kambarėliais (p. 407). Giriotiškių kaime gyvena lažininkai, kurie atidirbę dvare lažą su kuo liepta, nuo saulės patekėjimo iki saulėlydžio po 2 dienas per savaitę dviese, t. y. su antrininku, daugiau nieko neprivalo dirbti, be 4 pavarymų per rugių ir vasarojaus pjūtį, palikus vieną troboje ugniai saugoti. Padūmės mokesčio moka po 6 auksinus. Jų turtas menkas, nes dėl pievų stygiaus begali išlaikyti gyvulių, kurias turi nuomoti toliau. Žemės labai smėlingos. Stokojančius duonos dvaras kasmet turi šelpti (p. 409). Parapijoje yra 6 dvarai: Kauno seniūno pono Mykolo Paco Užuguosčio dvaras ir miestelis; šiam dvarui priklauso Palapiškių, Noreikiškių kaimai ir Antaveršio užusienis. Žemaičių kaštelionaičio pono Leono Gorskio Sepijoniškių dvaras su Buntiškių, Kogeliškių, Butkiškių ir kitais kaamais ir 2 užusieniais. Trakų vėliavininko pono Anupro Liackio Rodomislės dvaras ir Intuponių kaimas. Pono Tanskio dvaras, vadinamas Beižionimis su kaimu. Pono Granovskio Pašvenčio ir kiti kaimai bei du užusieniai. Pono Mineikos, Kauno apskrities žemės teismo raštininko du kaimai. Trakų vaivadijos pilies teismo teisėjo pono Zigmanto Tomaševičiaus kaimai. Pono Lapos Toliškių dvarelis su kaimeliu. 4 bajorkaimiai: Žostautai, Šoliškės, Eitulionys, Klėriškės. Visoje parapijoje su dvarais, bajorkaimiais, užusieniais, Užuguosčio miesteliu ir kaimais yra 277 namai (p. 417). Kapinių parapijoje senovėje buvo tiek, kiek kaimų. Dabar visos senosios kapinės užmirštos, apleistos, neaptvertos dėl tos priežasties, kad įprasta visus laidoti prie bažnyčios, šventoriuje (p. 419). Švenčiausios Mergelės paveikslas neseniai paaukotas Užuguosčio bažnyčiai, liaudies garbinamas. Šis paveikslas, įtaisytas Užuguosčio bažnyčioje, didžiajame altoriuje ir šviesiosios dauggalės jos malomybės ponios Radvilaitės-Pacienės, LDK didžiosios raštininkienės, pastangomis laikytas stebuklingu, dar nėra kaip toks paskelbtas (p. 419).

Eitulionys - bajorkaimis. Giriotiškės - palivarkas. Klėriškės - bajorkaimis. Mockonys - palivarkas (pono Gorskio). Sepijoniškės - dvaras (pono Granovskio). Šoliškės - bajorkaimis. Toliškės - palivarkas (pono Lapos). Užuguostis - palivarkas (pono Paco). Žostautai - bajorkaimis (p. 789 - 793).

Darsūniškio parapija

Darsūniškio Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, šv. Apaštalo Andriejaus ir šcv. Elžbietos parapinė bažnyčia, įsteigta karaliaus Kazimiero II [įsidėmėtina - numeruojama pagal lenkų karalių eilę] 1472 m. (p. 421). Pamaldos: prieš Sumą - parapijos procesija. Tada giedotinė Suma už bažnyčios steigėjus, labdarius ir parapijiečius, suplikacijos. Po to pamokymas lenkiškai arba lietuviškai (p. 429). Rožančiaus brolija įkiurta parapijoje 1720 m. jo malonybės pono Boguslavo Oginskio iš Kozielsko, Kauno apskrities maršalo. Pastangomis (p. 429). Darsūniškio parapijai priklauso Butkiškių palivarkas su arimais ir 5 valstiečiais (p. 431). Dar yra vienas palivarkas, vadinamas Kleboniškiu. Kažkada buvo perleistas Oginskiams, Darsūniškio seniūnams, kaip pasakojama, už valstietį, kurį kunigas Juozapavičius yra užmušęs. Antrą palivarką tas pats kunigas Juozapavičius išmainė į pinigų sumą. Trečias palivarkas, vadinamas Astragais (p. 431). Klebonu 1782 m. tapo, Lenkijos monarcho Stanislovo Augusto pristatytas, kunigas Kristupas Bielazaras, pijorų mokyklos teologas. Medinė bažnyčia yra ponų Oginskių Kruonio miestelyje. Ten kartais parapijiečių patogumui atvažiuoja kunigas iš Darsūniškio. Kruonio miestelyje yra ir dizunitų cerkvė, prie kurios gyvena ir šventikas. Antra medinė bažnyčia yra Pakuonio kaime, kur per potvynius kviečiami aukoti vienuoliai. Yra koplyčia Barevičių dvare, kur dėl blogo oro negalint nuvažiuoti į parapinę bažnyčią, kviečiamas vienuolis aukoti Mišių (p. 433). Ūkiniai pastatai stovi šalia klebonijos - šeimynos rūmelis, virtuvė, 6 tvarteliai, senas bravoras su salykline. Pastatai sustatyti tarytum kvadratu. Seni svrinai, ratinė ir arklidė, vartai į klojimą ir pats klojimas, daržinė (p. 435). Valstietis Jokūbas Lenartavičius moka 24 auksinus činšo ir 12 dienų atidirba su kuo įsakyta, važiuoja kiek kartų reikia su pastotėmis į artimesnes vietas (p. 437). Kun. Juozapavičius Darsūniškyje perėmė žmones, gyvenusius miestelyje ant 4 valakų. Visi jie buvo ateiviai, nuo valako turėjo atidirbti dvare po 2 lažo dienas žiemą ir vasarą ir mokėjo vien padūmę į valstybės iždą. Iš anksčiau išvardintų žmonių išliko tik Matokų giminė, apsigyvenusi nuo maro laikų. Kadangi kunigas Juozapavičius buvo žmonių engėjas ir varė juos į lažą daugiau kaipo dvi dienas, tad kaip kiti gyventojai, taip ir Stanislovas Matokas pabėgo. Du našlės Matokienės vyresniuosius sūnus buvo paėmęs, kad jam tarnautų, jie penkerius metus sieko negavo. Tačiau jų motina beveik kasdien tarnavo dvare [šitai įsidėmėtina: pagal invenrtius lažininkai turėjo dirbti dvare po dvi dienas, tačiau - retas atvejis, dokumentas liudija - jie kunigo Juozapavičiaus buvo varomi dirbti daugiau kaip dvi dienas, o motina beveik kasdien tarnavo dvare ir negalėdami pakęsti tokio išnaudojimo pabėgo. Štai tokia realybė]. Ištuštėjusių [pabėgusių] žmonių žemę pats kunigas Juozapavičius su samdiniais įdirbdavo ir apsėdavo su samdiniais; iš tos pačios našlės pusę valako atėmė. Todėl šviesiausiojo kunigaikščio Masalskio, mūsų maloningiausiojo pono, vardu dabartiniam klebonui nurodžiau, kad našlei Matokienei su jos sūnumis, senu papratimu gyvenančiai miestelyje ant pusės valako, sudarytų ir sugrąžintų visą valaką, nepridėdamas lažo daugiau kaip dvi dienas (p. 441).

Dvarai: Barevičiai (ponios Barevičienės dvaras). Palivarkai: Bačkininkėliai; Vošiškės, Vaiguva. Bajorkaimiai: 5. Užusieniai: 6 (p. 581 - 587). Svarbesnieji miestai: Vilnius - Lietuvos sostinės miestas (p. 587).

Prienų parapija

Prienų parapinę Šventųjų Trijų Karalių ir šv. Kotrynos kankinės bažnyčią 1609 m. įsteigė ir fundacija apdovanojo ponas Kasparas Horvatas, Prienų seniūnas (p. 448). Šv. Onos broliją popiežius leido turėti nuo 1646 m. Kada ji įsteigta Prienų bažnyčioje - nežinoma. Turi savo altorių be jokios fundacijos. Altoriuje yra puikiai nutapytas paveikslas, garsėjantis malonėmis tiems, kurie pavesdavę šv. Onai. O kadangi malonės nei užrašytos, nei prisiektos, todėl paveikslas nėra paskelbtas kaip stebuklingas. Altorių prioiūrri brolijos pareigūnai su klebono žinia. Turi savo liturginius rūnus, mišiolą ir taurę. Kol galėjo aukas rinkti, turėjo ir šiokį tokį priedą altoriui papuošti ir kunigui už aukotas Mišias užmokėti. Panaikinus rinkliavas, visa tai nutrūko. Broliai ir seserys vos pajėgia surinkti pinigų mėnesinėms Mišioms (p. 463). Nuolatinius šv. Onos atlaidus brolijai leista iškilmingai švęsti šv. Onos dieną su visuotiniu nuodėmių atleidimu (p. 463). Sekmadieniais ir šventadieniais apie 11 valandą, paskambinus Sumai, pašlaksčius žmones būna parapijos procesija. Po to giedotinės Mišios, per kurias pamokslas visuomet sakomas lenkiškai. Paskui išstatomas Švenčiausiasis su komunine. Pasibaigus Mišioms - suplikacijos, po suplikacijų - pamokslas arba pamokymas žmonėms lietuviškai, tada lietuviški poteriai, kalbami su žmonėmis (p. 465). Špitolė medinė, dar gera, dengta skiuedromis. Špiolėje gyvena 4 seniai ir 6 bobos (p. 465). Parapinė mokykla iš tašytų rąstų, dengta skiedromis, seniūno leidimu neseniai pastatyta dvaro žemėje, su mūriniu kaminu. Turi didelę su 4 langais salę mokiniams; kitoje pusėje yra kambarėlis su kamara daraktoriui. Ten pat pakmbarėlis kunigii kamendoriui. Mokinių būna nevienodai, susirenka 40 arba mažiau. Mokslas prasideda nuo Visų Šventųjų, po baigiasi per šv. Oną. Daraktorius jo malonybė ponas Aloyzas Rimša iš Žemaitijos. Mokytla turi knygų, atgabenamų klebono lėšomis: elementorių parapinėms mokykloms, kun. Fleury katekizmą, kun. Teodoro Vagos Lenkijos istoriją, geografijos ir gamtos istorijos pradžiamokslį. Mokslo žinios tikrinamos kasmet per šv. Onos atlaidus, suvažiavus visai parapijai (p. 467). Klebonas yra kunigas Mykolas Pranciškus Karpovičius, kilmingų tėvų, gimęs Lietuvos Brastos vaivadijoje 1744 m. Dėstė teologiją Krokuvos Stradomo seminarijoje, tada 2 metus buvo teologijos ir bažnyčios istorijos dėstytojas Vilniaus vyriausioje seminarijoje. 1774 m. atleistas iš Misionierių kongregacijos. 1775 m. perėmė Gražiškių beneficiją. Tada gavo Prienų beneficiją. Turi diplomą ir Vilniaus akademijos bei universiteto teologijos daktaras (p. 469). Apdovanotas Poznanės kolegijos kanauninko titulu. Laiko trejetą vikarų. Velykinės išpažinties metu parapijiečių patogumui išlaiko po 6 - 7 kunigus (p. 471). Klebonija kartu su ūkiniais pastatis (palivarku vadinamuoju). Gyvenamasis rūmas yra per gatvelę nuo šventoriaus, statytas ant mūrinių pamatų iš rinktinių pušų, dengtais gontais. Yra 3 kambariai. Grindys - stalių darbo (p. 471). Jurzdika yra už sodo, priešais kleboniją, su priskirtais darželiais. Gyventojų yra 7 (tarp jų vargonininkas, Ostrovskis Dobožas iš brolijos, taip pat puodžius, felčeris ir kt. (p. 475). Vadinamasis Bagrėnų palivarkas su kaimu buvo dovanotas Prienų bažnyčiai 1609 m. Kitapus Nemuno - Žideikonių kaimas, priklausantis bažnyčiai. Bagrėnų palivarkas ir kaimas, kuriame gyvena 20 ūkininkų. Apima 30 valakų. Miško nėra. Kurui vos užtenka. Bagrėnų palivarke yra vartai su dviem stulpais. Kairėje pusėje gyvenamoji pirkia su kepykla. Dešinėje - kepykla (p. 479). Yra vaismedžių sodas. Toliau daržas. Dar vienas sodas. Sena daržinė, avių ir gyvulių tvartai. Dar vieni vartai, klojimas, bravoras, 4 tvarteliai kiaulėms (p. 481). Bagrėnų kaime gyvena lažininkai. Turi mokėti činšą auksinais, Priklauso pastotės į Kauną, Vilnių. Dėkla rugiais, vištomis, grybais (p. 483 - 487). Žideikonių kaime ir Birštono kaime taip pat gyvena pavaldiniai. Bagrėnų ir Žideikonių kaimų prievolės: kiekvienas ūkininkas privalo atidirbti per savaitę po 2 dienas lažo su tuo, su kuo dvaras lieps. Už sodybinę žemė už pusę valako privalo mokėti po 4 lenkiškus auksinus činšo, o už priimtinę - 8 grašius. Kaip dėklą privalo savo dienomis pasėti ir užakėti po pusę statinės rugių, be to, pristatyti po vištą` ir po virtinę grybų (p. 489). Per metus turt važiuoti į 3 keliones su pastotėmis - Vilnių, Kauną arba privalo sumokėti vietoj kelionės į Vilnių 8 auksinus, o į Kauną - 4 auksinus. Privalo kas savaitę iš eilės eiti budėti klebonijoje. Su jaučiais lažo neina. Šių žmonių turtelis nedidelis (p. 489). Birštono kaimo gyventojai turi tokias provoles: be mokesčio rudenį turi atplukdyti ir suvežti 20 vežimų malkų. Žvejai už žuvis turi mokėti po 40 auksinų, o už daržą - 5 auksinus; turi pristatyti 20 vežimų malkų ir vasarą per javapjūtę atidirbti po 12 dienų lažo Bagrėnuose. Pastočių atlikimas (p. 491). Prienų bažnyčia atsiako visiems laikams savo teisės ir leidžia, kad toje parapijoje būtų iškelta ligšiolinė kunigų marijonų bažnyčia filija Marijampolėje. Kadangi padaugėjo naujakurių girioje ir skynimuose pagausėjo, Prienų seniūnijoje žmonių kaimai atitolino juos nuo bažnyčių, be to Prienų seniūnas pastatė patogią bažnyčią, kaip viešąją koplyčią Igliaukoje. Sprendžiamas santykis tarp Igliaukos filijos ir Prienų (p. 495). Prienų seniūnass Butleris įsipareigojo pastatyti bažnyčią Birštone (p. 497). Visoje parapijoje su Prienų dvaru, miestu, su bajorų dvareliais ir su kaimais yra 733 krikščionių namai; žydų namų Prienuose - 142. Gausiau apgyvendinti Prienų seniūnijos kaimai, kuriuose gyvena nuo 5 iki 30 ūkininkų. Kiti mažesni užusieniai, įsikūrė prieš 12 metų, su 3 ar 4 ūkininkais (p. 499). Prienų mieste krikščionių namų - 83. Prienų dvaras - vienas. Palivarkų, priklausančių Prienų dvarui - 5. Yra klebonija su Bagrėnų palivarku. Bajorų užusienių, kuriuose turi dvarelius - 7: pono Iliničiaus, ponų Varanavičių, pono Zavulskio, trijų bajorų - Apušotas, ponų Prozorų, pono Pranckevičiaus, pono Daugėlos. Toliau kaimai, kurie priklauso kuriems nors ponams (p. 499). Marijampolėje neseniai įsisteigė marijonų bažnyčia ir vienuolynas. Prienų klebonas jiems yra perleidęs 27 gausiau gyvenamus kaimus (p. 501). Kiek visoje parapijoje senų, apleistų, apaugusių mišku kapinių - nėra žinių. Žmonės arčiau bažnyčių laidojami prie bažnyčių (p. 503).

Bagrėnai - palivarkas (klebono), Klebiškis - palivarkas, Išlaužas - palivarkas (pono Rasnavičiaus), Mikališkis, Šaltupis, Tartupis, Žydaviškis, Rūdupis - palivarkai (p. 721 - 725).

Panemunės parapija

Panemunės parapinį Šventųjų apaštalų Simono ir Judo bažnyčia yra už 0, 5 mylios nuo Kauno. Fundacija apdovanojo 1763 m. ponas Simonas Sirutis, Vitebsko kaštelionas (p 505). 1764 m. (tais pačiais metais kai leista popiežiaus) Marijos brolija įsteigta pono Simono Siručio, Vitebsko kašteliono rūpesčiu. Neturi jokių pajamų nei jokių nuostatų, jokių pareigūnų, neberengia ir rinkliavų (p. 513). Sekmadieniais apie vienuoliktą valandą, pašlaksčius žmones, būna parapijos procesija apie bažnyčią ir tai tik vasarą. Po procesijos - giedotinės Mišios. Po mišių - pamokymas liaudžiai lietuvių kalba Špitolė medinė, gerai prižiūrėta. Vienoje pusėje pirkia su 2 kambaėliais, su koklių krosnimi, su grindimis, išklotomis plytomis. Parapinė mokykla yra tame pačiame špitolės pastate. Daraktorius - vargonininkas. Parapija, sjsusidedanti vien iš vargšų kaimiečių, nesiunčia savo vaikų mokytis, dėl to nei dvaras, nei klebonas nekalti; dvaras nekliudo, klebonas ragina. Jei turtingesni valstiečiai žiemą kartais atsiunčia vaikus į mokyklą, jų būna apie 10. Sulaukę pavasario, vėl atsiima namo (p. 515). Klebonas yra kunigas Motiejus Krajevskis, bajoras, gimęs Žemaičių kunigaikštystėje. Kamendorių iš dvasininkų pasauliečių turi gabų kunigą Simoną Pangonį, kuris mokėsi seminarijoje Žemaitijoje (p. 517). Jokio palivarko klebonas neturi, neskaitant daržo (p. 517). Pagal sutartį su ponu Prozoru šiuo metu Panemunės klebonas valdo Dvareliškių palivarką. Jame ir gyvena daugiau negu prie bažnyčios. Ten turi koplyčią, kur pagal indultą paprastomis dienomis ir šventadieniais laiko Mišias (p. 519). Su Kauno parapija riba eina Nemunu ir Jiesios upėmis. Iš Panemunės iki Šlienavos kaimo - gera mylia. Prie bažnyčios parapijoje yra Panemunės miestelis, 9 kaimai ir 6 užusieniai. Yra Panemunės dvaras, kuriam priklauso Šlienavos, Pavytės, Rokų, Vičiūnų, Mackonių kaimai, 5 užusieniai, kamaldulių Armališkių palivarkas su Pakalniškių kaimu. Kiti kaimai. Jos malonybės ponios Borevičienės Raželių užusienis. Visoje parapijoje yra 110 savo sodybose gyvenančių ūkininkų. Koplytėlės yra kapinėse prie kaimų - Šlienavoje, Pavytėje ir Vainatrakyje. Kai kelias būdavo blogas kunigas kamendorius ar vienuolis kunigas atvažiuodavo aukoti Mišių. Kapininių, be tų, kurios prie koplyčių, yra 5, dvejos aptvertos (p. 519). Disunitų, gyvenančių kampininkais, yra 36. Asmenų, viešai žinomų ir matomų, praktikuojančių magiją ir burtus, nėra (p. 521).

Armališkės - palivarkas (kamaldulių), Panemunė - dvaras (Prozoro), Panemunė - miestelis (Prozoro), Pajiesys (palivarkas, Prozoro) (p. 701). 4 užusieniai.

Babtų parapija

Babtų Šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčią, anksčiau Vandžiogalos filiją, įsteigė karalius Zigmantas III 1672 m. Ponas Simonas Sirutis pareiškė prijungsiąs prie Babtų bažnyčios palivarką (1744 m.), 1781 m. ponas Juozapas Prozoras, Babtų seniūnas, Vitebsko vaivada savo lėšomis pastatė medinę bažnyčią (p. 523). Jokios brolijos bažnyčioje nėra. Sekmadieniai ir švnečių dienomis prieš prasidedant Mišioms vasarą būna parapijos procesija. Pro procesijos - giedotinės Mišios, po Mišių - pamokymas arba pamokslas pakaitomis lenkiškai arba lietuviškai (p. 531). Parapinė mokykla pastatyta nedidelė, turi kambarį su kamara ir priemene. Joje žiemą būna vos pora mokinukų, o vasarą - nė vienio (p. 531). Babtų klebonas dabar yra kunigas Antanas Romaškevičius, gimęs Upytės apskrityje, bajoras. Moralės teologas. Kamendoriaus neturi iš ko išlaikyti, tačiau skubiam reikalui kaip išpažinčių klausymas ima vienuolius iš Kauno (p. 533). Visoje šioje parapijoje su dvarais, bajorkaimiais, kaimais yra 220 ūkių. Yra 9 bajorkaimiai, pono Jono Šniukštos, Upytės žemės teismo raštininko, vienas Pagynės dvaras; pono Prozoro, Vitebsko vaivados Babtų seniūno Babtų miestelis; Šiukštos, raštininko Sitkūnų ir Stabaunyčios kaimai prie Nevėžio upės, Pagynėlės ir Vilkėnų kaimai; pono Zabielos Juodonių kaimas. Jokių kapinių ir koplyčių nėra. Žmonės laidojami šventoriuje. Audėjų yra labai daug - kad ne tik valstiečiai, bet ir bajorai bajorkaimiuose beveik visi turi namie po keletą staklių. Reta troba, kuri neturėtų audimo staklių (p. 537).

Minimi bajorkaimiai - 7. Minimi dvarai: Pagynė (pono Jono Šiukštos, Upytės pavieto žemės raštininko). Minimi palivarkai: Šašiai (pono Prozoro) (p. 575 - 577).

Paparčių parapija

Paparčių kunigų dominikonų parapinė bažnyčia su vien uolynu yra mūrinė. Įkurta kaip naujokynas 1655 m. pono Stanislovo Beinarto, LDK didžiojo iždininko. Dabar vienuolyne 16 kunigų, 30 klierikų, brolių konversų - 10. Žmonių privažiuoja per atlaidus. Parapinė mokykla yra vienuolyne. Paskirtas ir mokytojas. O kadangi bajorai neturtingi, valstiečiai nukamuoti, džiaugiasi susilaukę vaikelių, tai labiau juos pratina prie žemės darbo, negu prie mokslo. Turtingesnieji ponai, pamokę vaikus namie, leidžia į viešąsias mokyklas; parapinės mokyklos gėdisi ir ją niekina (p. 539). Parapijoje yra Paparčių miestelis (p. 539) ir Laukagalio, Pakalniškių, Neravų, Bekštonių, Vareikonių kaimai, priklausantys prie bažnyčios fundacijos (p. 541). Dainavos, Benkūnų, Gansonių, Lalėnų bajorkaimiai. Pono Kučevskio Trakų pilininko Karsakų dvaras, ponų Hopenų, Livonijos stalininkų, Gečionių dvaras. Padalių palivarkas. Pono Ignoto Kučevskio, Trakų pilininko Šaldaūsių kaimas. Jelenskio Eiriogalos kaimas. Ir toliau minimi atskirų didikų kaimai. Azulevičiaus palivarkas. Bažnyčia Kazokiškėse - Paparčių bažnyčios filija, pradėta statyti iš mūro (p. 541). Kazokiškių filijoje yra Antano Sakadolskio, LDK iždininko, Kaugonių kaimas. Žemaičių taurininko Varniškių kaimas ir kitų didikų kaimai. Senosios kapinės, kurios buvo prie kaimų, jau senokai apleistos dėl netoliese esančių bažnyčių šventorių, kur dabar įprasta visus laidoti (p. 543).

Antakalnis - bajorkaimis, Benkūnai - bajorkaimis, Dainava - dvaras (pono Sankovskio), Dainava - bajorkaimis, Gansonys - bajorkaimis, Gureliai - palivarkas (pono Savickio), Karsakai - dvaras (pono Juozapo Kučevskio) ir palivarkas (pono Pociejaus), Lalėnai - dvaras (pono Chlusevičiaus), Našlėnai - dvaras (pono Siručio) (p. 711 - 713).

Aukštadvario parapija

Aukštadvario kunigų dominikonų parapinė bažnyčia su vienuolynu yra mūrinė, dengta gontais. Bažnyčią ir vienuolyną įkūrė ponas Jonas Astolfas Liackis, Žemaičių seniūnas 1653 m. Vienuolyne dabar gyvena 9 kunigai, 1 konversas. Moko žmones ir sako pamokslus. Žmonės prisirenka ne tik šventadieniais ir sekmadieniais, o ypač į ordino šventės atlaidus, t.vy. per šv. Dominyką ir į Švenčiausios Mergelės Rožančinės, Dievo Kūno ir Švenčiausios Mergelės Ėmimo į dangų atlaidus. Parapinė mokykla yra vienuolyne. Paskirtas mokytojas. Bajorai nuskurdę, valstiečiai nukamuoti, džiaugiasi sulaukę vaikelių, tai labiau juos pratina prie žemės darbo negu prie mokslo. Turtingesnieji ponai, pamokę vaikus namie, leidžia į viešąsias mokyklas, parapinės mokyklos gėdisi ir ją niekina (p. 545). Parapijoje yra Aukštadvario miestelis, pono Stanislovo Eidziatavičiaus, Smolensko vėliavininko, Gudakiemio dvaras ir 2 kaimai. Pono Gelgaudo Grinkavos dvaras ir Derionių kaimas. Pono Kšivoblockio Jukniškių dvaras ir 2 jam priklausantys kaimai. Pono Podipientos Katilių dvaras ir kaimai. Pono Lukano Kviedovščiznos dvaras ir kaimas. Ponų Golijevskių, iždininkų, Gaižiūnų dvaras su 5 kaimais. Ponios Černevičienės, Kauno teisėjienės, Alešiškių kaimas. Pono Roževičiaus, taurininko, Babrauninkų dvaras ir kaimelis. Pono Tomaševičiaus, teisėjo, Trijampolio dvaras ir Milkiškių kaimas. Ponų Jurcevičių 2 kaimai. Pono Skaržinsko Drabužninkų kaimas. Ponų kunigų Pažaislio kamaldulių Spindžiaus kaimas. Ponų Jurcevičių Nevaršonių kaimas. Ponų Liackių Trakų vėliavininkų kaimai. Kaimai, priklausantys ponui Gorskiui. Bajorkaimių - 5. Užusienių - 16. Visoje šioje parapijoje, skaičiuojant dvarus, palivarkus ir kaimus, susidarys 282 namai (p. 547). Bažnyčios filija Gudakiemyje medinė. Čia nuolat gyvena kunigas iš Aukštadvario vienuolyno (p. 549).

Babromiškės - dvaras (pono Ruževičiaus), Kviedovščizna - dvaras ir kaimas (pono Žuko). Čižiūnai - palivarkas (dominikonų vienuolyno). Gaižiūnai - dvaras (pono Golijevskio). Gudakiemis - dvaras ir bažnytėlės filija (pono Eidziatavičiaus). Grinkava - dvaras (pono Bieliavskio). Jukniškės - dvaras (pono Kšivoblocko). Jurevičiai - bajorkaimis. Katiliai - dvaras (pono Podbipientos). Kruncikai, Akmeniai - bajorkaimis. Alešiškės - dvaras (ponios Černevičienės). Peteriškės - palivarkas (ponio Liackio). Pasamavis - bajorkaimis. Pakalninkai - dvaras (pono Bieliavskio). Romanovas - dvaras (pono Kasperavičiaus). Tolkiškės - dvaras (pono Dederkos). Toliotionys - bajorkaimis. Trijampolis - dvaras (pono Tomaševičius). Vladislavava - dvaras (pono Jurcevičiaus). 9 užusieniai (p. 813 - 819).

Gegužinės parapija

Gegužinės parapiją 1520 m. įkūrė Benigna Radvilaitė - Astikienė, Polocko vaivadienė (p. 551). Visoje Gegužinės parapijoje nėra kitų bažnyčių ir koplyčių, tik namų koplytėlė, pastatyta klebono kun. Šiukštos 1735 m. Jokios brolijos nėra. Klebonas kunigas Žukauskas, kilęs iš Ukmergės apskrities (p. 559). Klebono palivarko, vadinamo Gegužine, žemė yra viename plote. Kartu su Bučionių kaimu apima 17 valakų. Ribojasi su Neprėkštos bajorkaimiu ((p. 561). Bučionių kaimas apima 10 valakų ir turi tiek pat sodybų. Iš jų trys sodybos yra valdinių, o septynios - - nuo seno gyvenančių. Beveik nėra nė vieno, kuris nebūtų išgyvenęs 10 metų. Kiekvienas per savaitę dirbo 4 dienas su arkliais ir jaučiais; vasarą per javapjūtę - 12 pavarymų; kiekvienas iš eilės ištisus metus privalėdavo budėti [dvare] ir eiti sargybą. Duodavo tokią duoklę: pusė statinės rugių, ketvirtį miežių, pusę statinės avižų, dvejetą gaidžių, vieną žąsį, ašmainį apynių, 4 auksinus. Vėliau dėl nuskurdimo jiems našta palengvinta. Atleido nuo duoklės, panaikino budėjimą ir sargavimą naktimis, palengvino net patį lažą, sumažinęs iki 63 dienų. Parapijoje yra pono Kosakovskio kaimeliai. Yra pono Kosakovskio Ruklos palivarkas (p. 563). Šilasėdžių bajorkaimis. Kitų ponų kaimai (p. 563). Visuose išvardintuose kaimuose ir dvaruose ne daugiau kaip 100 namų, su daržininkais - 112 (p. 562). Atskiros parapinės mokyklos nėra. Mokiniai tik žiemą mokosi vargonininko namuose ir tai nepastoviai, nes tėvai atitraukia prie niekingų žemės ūkio darbų (p. 565), Šiais metais 2 mokiniai. Jų daraktorius - Jonas Dulskis (p. 565).

Dvarai: Gegužinė (pono Kosakovskio dvaras), Zūbiškės (ponios Galimskos dvaras),. Palivarkai: 3. Bajorkaimiai: Neprėkšta, Palomenė, Šilasėdžiai (p. 595 - 597).

Kazokiškių parapija

Bažnyčia naujai išmūryta, dar nebaigta. Paparčių filija. Karageliškės - dvaras ir kaimas (pono Goniprausko) (p. 675). Zabarija  - dvaras su kaimu (dauggalės ponios R. Musnickos) (p. 677).

Labūnavos parapija

Prie neseniai įkurto miestelio jų malonybės ponai Ignas Zabiela, Kauno pavieto maršalas, LDK kariuomenės generolas, seniūnas ir jo žmona 1783 m. fundavo Labūnavos parapinę bažnyčią. Ansainiai - bajorkaimis (p. 679). Medekšiai palivarkas (valdo ponas Laurinavičius) (p. 681). Serbinai - palivarkas (ponios Milašienės). Urnėžiai - bajorkaimis, gyvena 11 bajorų (p. 681).

Marijampolės parapija

Vilnius - Lietuvos sostinės miestas (p. 695). Ilgiškis - palivarkas (p. 689).