Miguel‘io Serrano ezoterinis hitlerizmas |2022 gegužės 2 d. 

Miguel'is Serrano (1917 - 2009) - šiek tiek neįprastas reiškinys. Tai be galo daugiašakė asmenybė - rašytojas, kultūrologas, naujo mokymo - ezoterinio hitlerizmo - kūrėjas, o taip pat ilgametis Čilės diplomatas. Čilietis, gimęs ir užaugęs Čilėje, nors ir turintis europietiškų šaknų, tiek susižavi nacionalsocializmu, kad tampa jo adeptu ir vienu aktyviausiu jo propaguotoju Čilėjė. Ištikimybę jam, o tiksliau asmeniškai Adolfui Hitleriui jis išsaugo per visą savo gyvenimą, per visas epochines permainas, atvedusias į santvarkų, režimų ir geopolitinių galybių griūtis. Todėl ir nacionalsocializmą jis suvokia kaip savo esme hitlerizmą.

Miguel Joaquín Diego del Carmen Serrano Fernández gimė turtingoje europiečių kilmės Čilės šeimoje, nors vaikystėje liko našlaitis. Išsilavinimą įgijo Internado Nacional Barros Arana. 1953 m. Serrano prisijungė prie Čilės diplomatinio korpuso ir iki 1963 m. dirbo Indijoje, kur aktyviai domėjosi induizmu ir parašė keletą knygų. Indiją jis laikė didžiųjų dvasinių tiesų šaltiniu. Aplankė daugybę hinduistų šventyklų ir ieškojo įrodymų apie slaptą brahmanų ordiną, į kurį esą buvo įšventintas F. K., susitiko su įvairiais žymiais veikėjais, tarp jų su Džavaharlalu Nehru, Indira Gandhi ir Dalai Lama. Palikęs Indiją, 1962-1964 m. jis buvo paskirtas Čilės ambasadoriumi Jugoslavijoje. 1964-1970 m. jis dirbo savo šalies ambasadoriumi Austrijoje, kurį laiką gyveno Vienoje. 1964-1970 m. jis taip pat atstovavo Čilei Tarptautinėje atominės energijos agentūroje ir Jungtinių Tautų Pramonės plėtros organizacijoje, kurios abi buvo įsikūrusios Vienoje. 1970 m. Čilėje išrinkus marksistą prezidentą Salvadorą Allende, Serrano buvo atleistas iš diplomatinės tarnybos (duomenys apie M. Serrano biografiją paimti iš https://en.wikipedia.org/wiki/Miguel_Serrano). M. Serrano palaikė ryšius su žymiausiais pasaulio kultūros ir mokslo veikėjais.

Vis dėl to nuo 1938 m. kai Serrano susidomėjo nacistais, visa jo veikla buvo pajungta nacionalsocializmo reikalui. 1939 m. liepą Serrano viešai prisijungė prie nacistų judėjimo, organizuoto kaip Liaudies socialistų avangardas. Antrojo pasalinio karo metais jis išreiškė paramą nacistinei Vokietijai; nuo 1941 m. liepos mėn. jis pradėjo leisti kas dvi savaites išeinantį pronacistinį leidinį "La Nueva Edad". Netrukus Serrano susidomėjo religinėmis ir dvasinėmis praktikomis, įskaitant ir Vakarų ezoteriką, ir hinduizmą. 1942 m. jis įstojo į okultinį ordiną, kurį įkūrė vienas migrantas iš Vokietijos ir kuriame pronacistinės nuotaikos buvo derinamos su apeigine magija ir kundalini joga. Vėliau Serrano teigė, kad šį ordiną XX a. pradžioje įkūrė vokiečių migrantas, žinomas kaip "F. K.". 1942 m. vasarį Serrano buvo įšventintas į šios grupės narius. F. K. teigė, kad grupė buvo ištikima slaptam brahmanų elitui, gyvenančiam Himalajuose. Grupėje buvo palaikomas tikėjimas astraliniu kūnu, kurį galima pažadinti atliekant įvairius ritualus ir meditacines praktikas. Šioje ezoterinėje grupėje buvo garbinamas Adolfas Hitleris kaip arijų rasės gelbėtojas, kaip šudibudišvabhaba, įšventintasis, savanoriškai įsikūnijęs Žemėje, kad padėtų įveikti Kali jugos - tamsos amžiaus - jėgas. Hitleris buvo pristatomas kaip dvasinis adeptas, įsikūnijęs Žemėje tam, kad išgelbėtų arijų rasę ir išvestų žmoniją iš tamsiųjų Kali juga laikų. Serrano buvo įsitikinęs, kad Hitleris 1945 m. nemirė, bet slapta išgyveno ir gyvena Antarktidoje. Šią mintį jam pasiūlė F. K., kuris teigė, kad palaiko astralinį ryšį su Hitleriu, tačiau apie tai plačiai kalbėjo ir Lotynų Amerikos spauda. 1947 m. buvo išleista Ladislao Szabó knyga "Hitler est vivo", padariusi nemažą įtaką Serranui. Szabó knygoje teigiama, kad povandeninių laivų konvojus nugabeno Hitlerį į saugią Karalienės Maud Žemę. Todėl nestebina, jog Serrano ieškojo būdų patekti į Antarktidą ir jam tai pavyko: 1947-1948 m. Serrano kaip Čilės kariuomenės žurnalistas keliavo į Antarktidą. 1948 m. jis parašė savo trumpą knygą "La Antártica y otros Mitos", kurioje pakartojo Szabó teiginius apie Hitlerio išgyvenimą. 1951 m. Serrano jau keliauja į Europą - Vokietiją, Šveicariją, kur susipažįsta su rašytoju Hermannu Hesse ir psichoanalitiku Carlu Jungu. Kelionės metu Vokietijoje jis aplankė įvairias su nacių partija susijusias vietas, įskaitant Hitlerio bunkerį Berlyne, Hitlerio namus Berghofe ir Spandau kalėjimą, kuriame tuo metu buvo kalinamas Rudolfas Hesas ir kiti žymūs naciai. Lankėsi pas vieną iš "Ahnenerbe" įkūrėjų Hermaną Wirthą, dizainerį ir okultistą Wilhelmą Landigą, poetą Ezrą Poundą ir tradicionalistų mąstytoją Julių Evolą. Užmezgė ryšius su Léon Degrelle, Otto Skorzeny, Hans-Ulrich Rudel, Marc "Saint-Loup" Augier ir Hanna Reitsch.

Daugiau progų domėtis nacionalsocializmo idelogija ir istorija jam atsirado pabaigus diplomato karjerą, kai į valdžią atėjus Aljendei, jis buvo atleistas iš diplomatų korpuso, o valdžią paėmus Augusto Pinochetui, 1973 m. Serrano grįžo į Čilę. Serrano tapo žymiu Čilės neonacių judėjimo organizatoriumi, kasmet rengė Hitlerio gimtadienio šventes, suorganizavo neonacių mitingą Santjage ir parengė neonacių politinį manifestą. Po Savitri Devi jis laikomas žymiausiu ezoterinio hitlerizmo atstovu neonacių judėjime. Serrano parengė tris knygas, žinomas kaip "Hitlerio trilogija": El Cordón Dorado: Hitlerismo Esotérico" (1978), "Adolf Hitler, el Ultimo Avatãra" (1984) ir "Manú: "Por el hombre que vendra" (1991). 1986 m. paskelbė politinį manifestą "Nacizmas Pietų Amerikos Pietų kūne". Vis dėl to jis kritiškai vertino bandymus sujungti satanizmą su nacizmu, o 2001 m. pareiškė, kad tai darantys asmenys "tik pakenks mūsų šventai kovai su visomis keistenybėmis iš Kalifornijos, tokiomis kaip satanizmas". Jis pridūrė, kad "daugelis satanistų nežino, kad jais manipuliuojama, jie psichotroniškai, faktiškai hipnotizuojami, jei nėra infiltruoti CŽV, Mosado ir kitų panašių slaptų organizacijų". XX a. 10 -ojo dešimtmečio pradžioje Serrano ezoterinio hitlerizmo idėjos plito tarp šiuolaikinių pagonių ir ypač išpopuliarėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose. Religijų istorikas Matijas Gardelis apibūdino Serrano kaip "vieną svarbiausių okultinio fašizmo ideologų ispanakalbiame pasaulyje".

Taigi Serrano savo filosofiją vadino ezoteriniu hitlerizmu, kurį apibūdino kaip naują religinį tikėjimą, "galintį pakeisti materialistinį šiandienos žmogų į naują idealistinį herojų", taip pat kaip "daug daugiau nei religiją: tai būdas paversti herojų Dievu". Veikale "Adolfas Hitleris, paskutinis avataras" (Adolf Hitler, el Último Avatãra), Serrano ezoterinės ir mitologinės simbolikos pagalba pristatė savo filosofinį testamentą.

Kaip jau buvo minėta, Serrano Adolfą Hitlerį laikė ne žmogumi, o faktiškai Dievybės avataru, todėl buvo įsitikinęs, kad jis nežuvo (nenusižudė) 1945 m. bunkeryje, o dingo iš Vokietijos, visą savo likusį gyvenimą žemišku pavidalu praleidęs Antarktidoje (nors dar neaišku ar tai ne jo klonas, kuriuos pasak jo vokiečių mokslininkai sugebėjo kurti), bet faktiškai perėjęs į kitą dimensiją. Jo ezoterinio hitlerizmo koncepcija apima pačių įvairiausių nekrikščioniškų religijų ir įvairių ezoterinių mokymų idėjas. Bet labiausia ji bazuojasi ant pagoniškosios germanų religijos, teosofijos, induzimo bei Vakarų ezoterizmo tiesų.

Serano teigimu oficalusis mokslas ir žiniasklaida siekia nuslėpti tikrąją žmogaus kilmę. Jo įsitikinimu ekstragalaktinės būtybės įkūrė Pirmąją Hiperborėją - žemišką, bet nefizinę karalystę, kuri nebuvo nei geografiškai apribota, nei suvaržyta reinkarnacijos rato. Hiperborejiečiai buvo aseksualūs ir dauginosi "plazminėmis emanacijomis" iš savo eterinių kūnų; jiems priklausė Vril galia, jų gyslomis sklido Juodosios Saulės šviesa, jie matė trečiąja akimi. Serrano supratimu pastaruoju metu šios būtybės klaidingai suprantamos kaip nežemiškos būtybės, atvykstančios kosminiais laivais. Tačiau Pirmoji Hiperborėja buvo nemateriali ir visiškai nepriklausė mūsų mechanistinei visatai. Pastaroji yra pavaldi Demiurgui, žemesniajam dievaičiui, kurio sritis yra fizinė Žemės planeta. Demiurgas sukūrė beatodairišką žmonijos imitaciją protožmogiškų "robotų", tokių kaip neandertalietis žmogus, pavidalu ir sąmoningai pasiuntė savo kūrinius į nesibaigiantį priverstinio persikūnijimo žemiškajame plane ciklą be jokio aukštesnio tikslo. Hiperborejiečiai su siaubu atsitraukė nuo šio įkalinimo Demiurgo cikluose. Jie patys po mirties pasirenka devayaną, Dievų kelią, ir grįžta į žemę (kaip bodhisatvos) tik tada, kai to nori. Nusprendę didvyrišku karu susigrąžinti Demiurgo nykstantį pasaulį, hiperborėjai apsivilko materialius kūnus ir nusileido į Antrąją hiperborėją - žiedo formos žemyną aplink Šiaurės ašigalį. Šiame Aukso amžiuje, arba Satja jugoje, jie didžiadvasiškai pamokė Demiurgo kūrinius (vietines Juodosios, Geltonosios ir Raudonosios rasių atstovus) ir ėmė kelti juos aukščiau gyvulinės būklės. tada įvyko nelaimė; kai kurie hiperborėjai sukilo ir sumaišė savo kraują su Demiurgo kūriniais, ir dėl šio nusižengimo buvo prarastas Rojus. Praskiedusi dieviškąjį kraują, pirmapradė mišruma pagreitino materialaus irimo procesą. Tai atsispindėjo išorinėse katastrofose, o Šiaurės ir Pietų ašigaliai dėl kometos ar mėnulio kritimo pakeitė pozicijas. Poliarinis žemynas išnyko po potvynio, ir Hiperborėja vėl tapo nematoma. Kai kurie hiperborėjiečiai rado prieglobstį Pietų ašigalyje. Kromanjoniečius, gražių, šiuolaikinių žmonių rasę, Serrano taip pat laiko hiperborėjiečių palikuonimis. Dar kita hiperborėjiečių grupė esą įkūrė civilizaciją derlingoje tuo metu Gobio dykumoje. Serrano įsitikinimu Aukso amžių galima atkurti, jei hiperborėjų palikuonys, arijai, sąmoningai išgrynins savo kraują, kad atkurtų dieviškąją kraujo atmintį.

Taigi Serrano ezoterinio hitlerizmo koncepcija sulydo pačių įvairiausių ezoterinių doktrinų tiesas, tokias kaip tikėjimas egzistavus Hiperborėjos žemyną ir civilizaciją (vokiečius laikant tiesioginiais hiperborėjiečių (o per juos ir atlantų) palikuonimis), Godavanos, Mu, Lemūrijos žemynus. Visa tai be abejo atėjo iš teosofijos, savo ruožtu perėmusios kertinius savo mokymo punktus iš induizmo ir budizmo ezoterinės doktrinos. Integrali Serrano koncepcijos dalis - tikėjimas cikliniu žmonijos vystymusi, vykstančiu per atskiras didžiulių laikmečių epochas (jugas), reguliariai atsikartojančias, tačiau vis aukštesniame lygmenyje. Tai ir tikėjimas rasių nelygiavertiškumu, įžvelgiant aukštesnio ir žemesnio sąmoningumo bei kultūros rasių egzistavimą. Serrano inkorporavo į savo mokymą ir nacių Vokietijoje labai populiarią tuščiavidurės Žemės teoriją, pasak kurios Žemės poliai yra įėjimai į vidinę Žemę, turinčią savo vidinę saulę, todėl pilnavertį gyvenimą su vidiniais žemynais ir jūromis. Žemės pluta yra maždaug 800 kilometrų storio ir savo ruožtu vėlgi išrantyta tunelių ir požeminių erdvių.

Serrano, priklausęs ezoteriniam ordinui (buvusiam į jį įšventintam), perėmė nematerialistinę žmogaus ir pasaulio sampratą, pagal kurią žmogaus fizinis kūnas yra tik vienas iš daugelio žmogaus esaties (monados) apvalkalų. Fizinė būties dimensija suvokiama kaip savo esme energetinės ar dvasinės Visatos išraiškos grubiausia, kristalizuota forma, turinti mažiausią virpesių dažnį.

M. Serrano psaulėvaizdis apima ir nežemiškų civiliacijų egzistavimą su toli pažengusiomis technologijomis ir, be kita ko, antigravitaciniais skraidymo aparatais. Tokią savo poziciją jis paremia ir induizmo rašais, kuriuose minimi skraidantys apratai - vimanai. Serrano įsitikinęs, jog nežemiškos civilizacijos įkūrė savo atsparos punktus Žemėje, tapusius didžiųjų civilizacijų užuomazgomis. Jo giliu įsitikinimu nežemiškų civilizacijų atstovai kontaktavo su žmonėmis ir naujaisiais laikais, perduodami jiems savo technines žinias. Naujausiais laikais jo nuomone būtent su vokiečiais savo žiniomis pasidalijo Aldebarano atstovai, perduodami antigravitacinių aparatų kūrimo technologijas, kuriomis nacių režimas pasinaudojo ir sukūrė realiai veikiančius erdvėlaivius. Bet ne tik antigravitacinius aparatus vokiečiai sukūrė, naudodamiesi nežemiškų civilizacijų pagalba. Jie įgijo daugybę žinių ir kitose tiksliųjų mokslų srityse ir sukūrė neįtikėtinas tuo metu technologijas ir prietaisus: modernius lėktuvus, raketas, kompiuterius, o taip pat, kas labai svarbu - atrado visiškai naujus žmonių gydymo būdus, vykdė biologinius tyrimus, įgalinusius ir klonavimą.

Serrano radikaliai priešpastato Vokietijoje XX a. pirmoje pusėje ir ypač nacių valdymo metais įsitvirtinusią mokslo sampratą, priimančią ezoterinį pasaulėvaizdį ir besiremiantį ezoterinių doktrinų premisomis (holistiniu pasaulėvaizdžiu) ir materialistinį, pozityvistinį mokslą, toliau viešpataujantį (nors ir sudrebintą atomo dalumo įsisąmonimo, radioaktyvumo atradimo, Einsteino reliatyvumo teorijos bei kvantinės fizikos) už Vokietijos ribų. Vokietije įsitvirtinusį, ezoterinėmis doktrinomis besiremiantį, mokslą jis vadina dvasiniu ir jam priešpastato materialistinį mokslą. Serrano įsitikinimu būtent tokiu mokslu apsišarvavusi vokiečių tauta, užmezgusi ryšius su nežemiškomis civiliacijomis, demonstruojanti begalinę valią siekti savo tikslų, yra vedlys į būsimąjį dvasinį, kosminį naująjį amžių. Anot jo vokiečių tauta siekia ne privilegijų sau, bet visos žmonijos gėrio, būsimosios dvasinės, kosminės ateities labui, atstovaudama visus arijus, kurie yra ne kas kita kaip kultūringos tautos, senųjų hiperborėjiečių palikuoys. Ir tai todėl, kad vokiečių tautai ėmėsi vadovauti avataras, Dievybės įsikūnijimas Adolfas Hitleris, fiureris, kuris yra visų vadovų prototipas, įkūnijantis vadovo, įšventintojo, lyderio archetipą. Hitleris nėra žmogus, jis turi tik žmogaus išorę. Jis kaip ir visi avatarai dvasiniame lygmenyje atėjo per šiaurės polių ir išeina iš gyvenimo (šiam pasauliui) pietiniame poliuje, Antarktidoje. Pasibaigus karui, kurį fizinė Vokietija pralaimėjo, prasidėjo tikroji ezoterinė kova, o egzoteriniam Hitleriui išnykus iš žmonių akių, jis virto ezoteriniu vokiečių, o tiksliau arijų, hiperborėjiečių lyderiu, rengiančiu "paskutinįjį batralioną", išstosiantį prieš visas materialistines jėgas, struktūras, šalis, kurias Serrano, kaip ir visi naciai, visiškai nepagrįstai sutapatino su žydų tauta. Svarbu akcentuoti, jog visą šį mokymą Serrano susikūrė dėka nuolatinių, nepaliaujamų nacionalsocializmo ir paties Hitlerio gyvenimo ir mokymo studijų, trukusių visą jo gyvenimą. Serrano 1946 - 1947 m. vyko Antarktidą kaip į piligrinminę kelionę, kad taip prisiliestų prie žemės, kur apsistojo žemiškasis Hitleris. Jis studijavo induizmą, teosofiją, katarų, druidų mokymą, kontaktavo su žymiais nacių veikėjais, likusiais Vakarų pasaulyje. Tad jo ezoterinio hitlerizmo koncepcija atspindi nuostatas, būdingas žymiems nacių veikėjams. Serrano ezoterinis hitlerizmas - tai kvintescencija tų mokymų, doktrinų, koncepcijų, programinių nuostatų ir nuojautų, kurios buvo paplitusios nacionalsocialistų bendrijoje.

Tad kokią turime situaciją? Ezoterinio hitlerizmo atveju turime holistinį mokymą, disponuojantį dvasine realybės, cikline-evoliucine būties ir žmonijos istorijos sasmprata, pripažįstantį, jog žmonija yra viena iš daugelio Visatos protingų būtybių civilizacijų, o taip pat tai, kad nežemiškos civilizacijos nuolat įtakoja žmoniją, būdamos daugelio senųjų civilizacijų užuomazgomis, tame tarpe pažangiausios ir kilniausios hiperborėjiečių civilizacijos, egzistavusios apie dabartinį šiaurės polių ir kurios palikuonimis yra arijų tautos bei vokiečių tauta kaip šiuolaikinė arijų atžala. Dėka ryšio su nežemiškomis civilizacijomis vokiečių tauta sukūrė įspūdingas technologijas ir technines priemones (tame tarpe antigravitacinius skraidymo aparatus). Ciklinio istorijos vystymosi eigoje - dabar išgyvenamos Kali jugos pabaigoje - į Žemę nusileido Dievybės avataras - Hitleris - pasirinkęs savo įrankiu vokiečių tautą, materialistiniam pasaulėvaizdžiui ir struktūroms įveikti bei vokiečių tautai ir kitoms arijų tautoms vadovaujant nuvesti žmoniją į dvasinę, kosminę erą. Nors fizinio karo (antrojo pasaulinio) sąlygomis to nepavyko padaryti, tačiau tai tik pabaigos karo vienas iš etapų. Nuo 1945 m. prasidėjo ezoterinis karas, kuriame pasislėpęs nuo žmonių akių Dievybės avataras Hitleris parengs Antarktidoje ir kitus Žemėje (visų pirma Pietų Amerikoje ir konkrečiai Čilėjė) "paskutinįjį batalioną", kurį ezoterinis Hitleris nuves į pergalę Votano Kali ant balto žirgo asmenyje, taip įveikdamas visus Kkali jugos materialistinius gaivalus. Taip visi arijų palikuonys ir visa žmonija bus nuvesti į dvasinį, kosminį amžių.

Toks yra rašytojo ir kultūrologo, filosofo ir religijotyrininko, ezoteriko bei ilgamečio Čilės diplomato Miguelio Serrano idealas. Jis jokiu būdu nėra šio teksto autoriaus idealas. Nacių ir paties Adolfo Hitlerio nusikaltimai žmonijai nekelia abejonių. Šiuo atveju mums gi Serrano ezoterinio hitlerizmo koncepcija pasirodė įdomi ir verta dėmesio ir lietuvių tautai dėl savo visuotinumo, universalumo. Ji apima ir kosmologiją (etiologiją), ir mitologiją bei žmonijos istoriją kitų Visatos protingų būtybių civilizacijų kontekste bei pačios vokiečių tautos (or ir kitų giminingų tautų) istoriją (istoriosofiją). Tik tokia universali koncepcija, kuriai savo universalumu prilygsta nebent istorinė koncepcija, grindžiama jų šventuoju raštu (krikščionių Senuoju Testamentu (bei Talmudu) ir apimanti pasaulio, žmonijos sampratą bei raidą ir pačios žydų tautos istoriją. Tik tokia universlali koncepcija gali tapti veiksmo šaltiniu, t. y. patraukti žmones atsiduoti kovai už savo tautą ir visuotinį žmonijos ir kiekvieno atskiro žmogaus išganymą. Būtent tokią (savo visuotinumu, visapusiškumu) koncepciją reikia susikurti ar įsigyti (atrasti) ir lietuvių tautai, jei ji nori išlikti.