LIETUVOS ISTORIJA: ISTORIOSOFINIS ŽVILGSNIS

 

Žvelgsime į Lietuvos istoriją tūkstantmetės baltų kultūros tęstinumo ir etnolingvistinės lietuvių tautos koncepcijos kontekste. Daug dėmesio skirsime lietuvių ir kitų baltų etnosų susidūrimo su krikščioniškąja Vakarų civilizacija pasaulėžiūrinėms, kultūrinėms, religinėms pasekmėms bei pačių baltų tautų išlikimui. Aptarsime senosios Lietuvos valstybės, lietuvių vaidmens Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje Žečpospolitos sudėtyje peripetijas bei moderniosios, susiformavusios XIX a. pabaigos - XX a. pradžios atgimimo išdavoje, lietuvių tautos problemas.

Kaip vertinti lietuvių tautos istoriją? Kokie mūsų istorijos veiksniai ir personažai vertintini teigiamai, o kurie neigiamai? Kas mūsų istorijoje didvyriai ir herojai, o kas išdavikai ir niekšai? Kokios ideologijos, doktrinos, pasaulėžiūros, religijos, istorijos modeliai vertinti teigiamai, o kurie neigiamai? Ir ką reiškia neigiamai arba teigiamai?...

Tūkstančius metų baltai (aisčiai), apsprendę didžiulių dabartinės Europos teritorijų gyvenimą, II-o tūkstantmečio pradžioje tiesiogiai susidūrė su pirmaisiais krikščionių Bažnyčių bandymais atversti juos į naująjį tikėjimą. Skilusi į Vakarų (katalikų) ir Rytų (stačiatikių) Bažnyčias krikščionybė tapo svarbiu religiniu bei politiniu veiksniu, o taip...

Reiktų įsisąmoninti, kad nesama neutralios Lietuvos istorijos interpretacijos. Kiekvieno požiūris į istorinius įvykius apspręstas išankstinių įsitikinimų - pasaulėžiūrinių, ideologinių, religinių, politinių, kultūrinių. Iš jų svarbiausi pamatiniai įsitikinimai. Visų pirma požiūris į pasaulį. Kas yra realybė? O gal aplinkinio pasaulio apskritai...

1387 - aisiais Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila, lydimas lenkų dvasininkų, išgriovė pirmuosius aukurus, sunaikino stabus, pakrikštijo tūkstančius lietuvių. Lietuvių tautos krikštas buvo absoliuti neišvengiamybė. Daugiau kaip 150 metų trukę karai su visos krikščioniškosios Europos paramą užsitikrinusiu Vokiečių Ordinu XIV...