Čia pateiksime archeologo ir mitologo prof. Vykinto Vaitkevičiaus nuomonę apie galimą senojo lietuvių tikėjimo šventyklą dabartinės Vilniaus arkikatedros vietoje. Ši jo nuomonė buvo išsakyta vienos iš jo pravestos ekskursijos, skirtos Šventaragio slėnio istorijai ir mitologijai (programa "Vykinto keliai"), metu.
Pristatysime konspekto (bei tiesioginio citavimo) forma istoriko Dariaus Barono straipsnį "Perkūno šventykla Vilniuje: senų mitų ir naujų mokslinių tyrimų nedermė" (Naujasis židinys-aidai, 2012, Nr. 7, p. 442 - 447). D. Baronas, remdamasis šių laikų archeologiniais tyrimais (pradedant archeologo Gedimino Vaitkevičiaus publikacijomis, kurios šiuo...
2006- 2014 m Vilniuje, Bokšto g. 6 sklype ištirtas didžiulis viduramžių Vilniaus kapinynas (rasti 533 kapai), kuris tyrimų vadovų datuojamas XIII a. paskutiniu trečdaliu - XV a. pradžia. Kapinynas ištirtas pilnai, kas Lietuvos archeologinėje praktikoje yra retas atvejis. Taigi šio kapinyno atradimas ir ištyrimas yra didžiulis pasiekimas Lietuvos...
Viktoras Toločko "Gausiai ornamentuotus ginklus XIII a. lietuviai degino kartu su didikų kūnais" (2020 07 19).
Ar iš tiesų pagoniškoje Lietuvoje būta mūrinės sakralinės architektūros. Informacija apie tai nevienareikšmė. XVI - XVIII a. istorikai ir kronikininkai rodos tuo neabejojo, kaip ir XIX a. pirmos pusės istorikai romantikai. Vėlesni istorikai tokią versiją atmetė. Archeologai rodos taip pat neapsitiko mūrinių sakralinių pastatų likučių.
Konspekto su paaiškinimais forma pristatysime Mato Pretorijaus (1635 - 1704) knygą "Prūsijos įdomybės arba Prūsijos regykla" (Vilnius, LII, T. 2 (2004 m.) ir T. 3 (2006 m.)).
Leidinyje "Neakivaizdinis Vilnius" (2020, Nr. 8) apie archeologinius tyrimus, ne vienerius metus vykusius Bokšto gatvėje, kur kadaise buvo vadinamasis "rusų" (rusėnų) miestas, rašoma, jog kvartale, ribojamame Bokšto, Išganytojo ir Mairionio gatvėmis greičiausia prie Kristaus Gimimo cerkvės rastos kapinės, kuriose laidota XIII a. antroje pusėje - XV...
Prahos Karolio universiteto profesoriaus Iljos Lemeškino (1997 - 2000 m. jis studijavo lituanistiką Vilniaaus universitete) knygoje "Sovijaus sakmė ir 1262 metų chronografas (pagal Archyvinį, Varšuvos, Vilniaus ir I. J. Zabelino nuorašus)" (Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2009) atskleidžiama daug naujų, iki tol Lietuvos...
Čekų baltistas prof. Ilja Lemeškinas apie Kęstučio sūnų Butautą, kuris nesėkmingai bandęs surengti perversmą Lietuvoje (galbūt su tikslu įvesti krikščionybę), pabėgo į Karaliaučių, kur buvo apkrikštytas Henriko vardu, o paskui į Prahą, padedamas savo giminaitės imperatoriaus Karolio IV žmonos - Elžbietos iš Pamario, kuri buvo Gedimino anūkė....
Ispanų mokslininkas Xaverio Ballester savo straipsnyje "El Chatón Visigótico de Eivina[s] Eivinas' Visigothic Bezel" pristato VII a. vestgotiško tipo žiedą, kuriame išraižytas asmenvardis "Eivinas" (nors autorius labiau linksta į nuomonę, kad tai moteriškos kilmės asmenvardis ("Eivina") genityvo linksnyje. Pats autorius tai laiko pirmuoju baltišku,...
