LIETUVOS ISTORIJA: 1940 – 1990 M.

Ateizmas čia suvokiamas kaip krikščionybei (plačiau žiūrint - vadinamosioms abraominėms religijoms - greta krikščionybės ir judaizmui bei islamui) oponuojanti ideologinė sistema, taigi Vakarų pasaulio reiškinys. Žinoma, ateistų, t. y. žmonių neigiančių oficialią valstybės religiją būta ir iki krikščionybės - pavyzdžiui Antikoje - tačiau...

Banali tiesa, jog lietuviai nėra vienodi. Ir tai pasakytina ne tik apie politines, ideologines, kultūrines pažiūras, madas, įvairiausius kasdieninės gyvensenos momentus. Ne, mums rūpi istoriškai susiformavę, sąlyginai stabilūs, lietuvio tipai, su pastoviais ne vieną dešimtmetį išliekančiais pažiūrų ir elgsenos elementų kompleksais. Tokius lietuvių...

Neaiškios lietuvių tautos ateities perspektyvoje būtų pats metas visoms lietuvių politinėms ir ideologinėms grupėms nustoti tampyti "antklodę" į savo pusę, kategoriškai stengiantis įamžinti sau mielą grupuotę istorijoje. Vietoj to geriau būtų, vadovaujantis lietuvišku instinktu, nuogos tiesos akimis pažvelgti į savo bendrą istoriją vardan lietuvių...

Turime labai įdomų dokumentą - Kazio Sideravičiaus (1907-1971) - istoriko, mokytojo, žurnalisto, laisvamanio ir ateisto, sovietinio laikotarpio partinio ir ideologinio veikėjo dienoraštį bei jo susirašinėjimo su kraštotyrininkais medžiagą (kopijų pavidalu), kuriuos ir pristatysime konspekto (bei tiesioginio citavimo) su paaiškinimais forma....

Konspekto su paaiškinimais forma pristatysime partizano Balio Grašio atsiminimus (Partizano Balio Grašio atsiminimai. - Užrašė ir parengė Živilė Driskiuvienė // Tauragnai. - Vilnius: Versmė, 2005). Atsiminimuose atsiskleidžia partizanų socialinė izoliacija ir jų kovos beviltiškumas antikomunistinio ginkluoto pasipriešinimo antrajame etape, kai...

Dailininko J. Naruševičiaus straipsnio (Naruševičius J. Mintys apie mūsų liaudies skulptūrą // Kultūros barai, 1966, Nr. 2 (14)) konspektas. J. Naruševičiaus straipsnis atskleidžia ne tik sovietinio režimo pastangas pasinaudoti liaudies menu kaip ideologiniu ginklu savo ideologinei propagandai, bet ir realią didelę liaudies meno reikšmę to meto...

Rašytojas Vytautas Petkevičius (1930 - 2008) pats buvo aktyvus komjaunimo veikėjas 5 - 6 dešimtmečiais, taip pat kompartijos funkcionierius Chruščiovo laikais, studijavo Maskvoje centrinėje komjaunimo mokykloje bei Maskvos Lomonosovo universitete. Kaip rašo Vikipedija 1946 m., 1947 ir 1949 m. vasaros metu buvo siunčiamas į įvairius Kauno apskrities...

Tai sovietinių laikų istorikė, gyvenusi 1927 - 2015 m., apsigynusi disertaciją tema "Darbininkų judėjimo pakilimas Lietuvoje pasaulinės ekonominės krizės metais (1929-1934 m.)", parašiusi tokius veikalus kaip Darbininkų judėjimo pakilimas Lietuvoje 1929-1934 m. - Vilnius, 1957; Klerikalizmas Lietuvoje, 1917-1940 m." (1970 m.); Reakcinis katalikų...

Žymaus lietuvių rašytojo Juozo Baltušio (1909 - 1991) dienoraštis kaip niekas kitas puikiai atskleidžia sovietinės Lietuvos kultūrinio elito mąstyseną ir pasaulėžiūrą. Ir būtent komunistinio - dar prieš okupaciją tapusio komunistiniu, ar bent suartėjusios su komunistais, dalyvavusio vadinamojoje revoliucinėje veikloje, pasitraukusio karo metais į...

Mykolo Krupavičiaus, S. Kalvarijos Romos katalikų parapijos klebono memorandumas katalikų su komunistais bendradarbiavimo reikalu (1940 m. spalis): Socijalinis teisingumas, kova už skriaudžiamą ir išnaudojamą žmogų, už įvedimą lygybės ir teisingesnio turto padalinimo raudonu siūlu tęsiasi per visą krikščionijos gyvenimą. Krupavičius daro išvadas:...