Katalikai linkę formuoti idilišką vėlyvosios LDK visuomenės vaizdą kaip tobulai katalikiškos. Ne tik bajorija bei miestiečiai, tačiau net ir valstiečiai vaizduojami kaip sąmoningi katalikai, nuoširdžiai lankantys bažnyčias, priimantys sakramentus, gausiai dalyvaujantys atlaiduose ir kituose katalikiškuose renginiuose. Istorikė Jolita Sarčevičienė...
LIETUVOS ISTORIJA: 1569 – 1795 M.
Mangirdas Bumblauskas: Žemaitija sukrikščionėjo XVII a. pirmoje pusėje. Ar iš tiesų taip?
Mangirdas Bumblauskas pretenduoja į originalios lietuvių (žemaičių) visuomenės christianizacijos koncepcijos autoriaus statusą. Šį kartą paanalizuosime M. Bumblausko žemaičių christianizacijos, arba, anot jo, konversijos koncepciją ("Žemaitijos virsmo iš pagoniškos į krikščionišką visuomenę klausimu" (Sakralieji baltų kultūros aspektai. - Vilnius:...
Konspekto su paaiškinimais forma pristatysime šaltinių rinkinį "Baltų religijos ir mitologijos reliktai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (XIV - XVIII a.): šaltinių rinkinys" (Vilnius: Lietuvių Katalikų mokslo akademija, 2016).
Tauragnai Žečpospolitos laikais
Konspekto forma su paaiškinimais pristatysime Algirdo Baliulio straipsnį "Iš Tauragnų praeities" (Tauragnai. - Vilnius: Versmė, 2005). Gerai atskleidžiama Žečpospolitos laikų valsčiaus gyventojų struktūra, atskirų visuomenės kategorijų prievolės dvarui. Miestelėnų, nors ir nebaudžiauninkų tik sąlyginė laisvė dvaro atžvilgiu, kuri daugeliu atžvilgių...
Liudijimai apie atvirą senojo lietuvių tikėjimo praktikavimą XVIII a. Suvalkijoje - Daukšių apylinkėse (Marijampolės rajonas) - tai bažnytkaimis tarp Gudelių (Prienų raj.) ir Liudvinavo (Marijampolės raj.) prie didžiulio, bet užpelkėjančio Žuvinto ežero, o taip pat Amalvo ežero - išskirtinės reikšmės. Juos pateikė kunigas Jonas Totoraitis (1872 -...
Žydų Lietuvoje klausimas apima kelis klausimus. Visų pirma savimonės klausimas: kuo žydai, gyvenę Lietuvoje, save laikė? Ir antras klausimas: kas, kokie faktoriai lėmė jų gausų apsigyvenimą Lietuvos teritorijoje? Paprastai teigiama, kad Lietuvoje gyvenę žydai buvo vadinami litvakais ir griežtai skyrė save nuo kitų pasaulio žydų etnokultūrinių...
Masinio kryžių statymo pradžios klausimas Žemaitijos christianizacijos kontekste |2021 rugsėjo 5 d.
Pernelyg neangažuotų katalikybei žmonių sąmonėje buvo įsitvirtinusi nuostata, kad masiškai Žemaitijoje kryžiai pradėti statyti XVIII a. antroje pusėje. Vis dėl to, atrodo, šį įsitikinimą teks šiek tiek pakoreguoti. Žymi kryždirbystės Lietuvoje tyrinėtoja Gabija Surdokaitė - Vitienė savo straipsnyje "Kryždirbystė XIX a. Žemaičių vyskupijoje: carinės...
Šiuolaikinėje visuomenėje paplitusios iliuzijos apie Lietuvą XVI - XVIII a. kaip apie savarankišką, išsaugojusią savo valstybingumą, griežtai skiriančią save nuo Lenkijos ir lenkų tautos. Ar taip yra iš tiesų leistų atsakyti išėjimas iš uždaro rato - lietuviškai-lenkiško pasaulio ribų ir galimybė pažvelgti į jį nesuinteresuotų užsieniečių akimis....
Lenkų civilizacija buvusiose rytinėse Žečpospolitos žemėse XIX a. ruso akimis | 2021 balandžio 26 d.
Konspekto su paaiškinimais forma pristatysime R. Jelenevo straipsnį "Lenkų civilizacija ir jos įtaka Vakarų Rusiai" leidinyje "Сборникъ статей разъясняющихъ польское дело по отношенiю к Западной Россiи" (Вильна, 1887).
Senojo baltų tikėjimo praktika Žemaitijoje XVI – XVII a. pagal Matą Pretorijų |2021 kovo 29 d.
Konspekto su paaiškinimais forma pristatysime Mato Pretorijaus (1635 - 1704) knygą "Prūsijos įdomybės arba Prūsijos regykla" (Vilnius, LII, T. 2 (2004 m.) ir 3 (2006 m.)).