Nežemiškas protas ir žmonijos ateitis |2022 sausio 23 d.

Žmonijos požiūrį į nežemišką protą apsprendžia pasaulėžiūra. Sekuliariai nusiteikusi Vakarų visuomenė iš esmė netiki nežemiško proto egzistavimu. Žmogus scientistiniu mąstymu persiėmusiems - vienintelė protu disponuojanti būtybė. Jos proto veikimą aprašo racionalūs dėsniai, kuriuos geriausiai interpretuoja pozityvizmu besivadovaujantys mokslininkai. Patys dėsniai numato racionalios, liberalios visuomenės sukūrimo galimybę. Tokia visuomenė nuoseklia juda nepaliaujamo progreso keliu į vis pilnesnį materialių poreikių patenkinimą. Racionalaus proto sfera (noosfera) apgaubtą žemę supa šaltas, tuščias kosmosas - žmogaus proto užkariavimui skirta erdvė. Paradoksaliu būdu ir ortodoksalių krikščionių tikėjimas suartėja su sekuliarizuotos visuomenės požiūriu į realybę. Žinoma, krikščionys neneigia Dievo, taigi, galingo nežemiško proto bei jo dvasiškų būtybių - angelų - egzistavimo, tačiau šiais laikais Dievas vis labiau traukiasi iš aktyvaus dalyvavimo žmonių gyvenime stebuklų pavidalu, palikdamas Žemę pačiam žmogui ir gamtos dėsnių veikimui. Tad Dievas daugelio krikščionių akyse - tik pirmoji būties priežastis, pirmasis visa ko judintojas, bet ne būtybė, kurios veikimas būtų apčiuopiamas. O angelų funkcijos apskritai daugeliui neaiškios. Tad nereikia stebėtis, kad ir šiuolaikiniams krikščionims kosmosas yra gigantiškų mastų tuščia erdvė, palikta iš esmės žmogaus nuožiūrai. Tokia kosmoso samprata nuo XX a. II pusės žmonių sąmonėje visgi sparčiai keičiasi. Jau seniai ieškoma kosminių civilizacijų, bandoma joms perduoti informaciją apie žmoniją, užmegzti su jomis ryšius, Vis daugiau žmonių tiki NSO fenomeno autentiškumu, pasakojimais apie ateivius, jų vaidmenį žmonijos istorijoje. Situacija keičiasi ir teologijoje: gimė egzoteologija, kuri bando permąstytu krikščionybės dogmas pasaulių daugeriopumo hipotezės šviesoje. Prisiminti ankstesnių kartų teologų, Bažnyčios tėvų požiūriai į žymiai didesnį angelų vaidmenį kūrime nei kad jo laikomasi dabar. New age taip pat žadina žmonių palankumą nežemiško intelekto idėjos atžvilgiu. Tačiau kol kas nežemiško proto idėja lieka tikėjimo ir intelektualiniame lygmenyje, netapdama praktinio gyvenimo dalimi.

O kas atsitiktų su žmonija, jei vienokie ar kitokie faktai priverstų didesnę žmonijos dalį vienareikšmiškai pripažinti nežemiško proto egzistavimą? Jei, sakykim, viena ar kita ateivių civilizacija kažkokiu visiems akivaizdžiu būdu leistų apie save sužinoti? Reikia pasakyti, kad tai kardinaliai pakeistų žmonijos gyvenimą. Tai reikštų, kad mes esame didesnės protingų būtybių civilizacijų bendrijos dalis. Mums reiktų prisiderinti prie jos. Tai automatiškai vestų prie žymiai glaudesnio žmonijos susivienijimo - juk reiktų stiprios, veikti galinčios, žmonijos atstovybės, galinčios vesti dialogą su ta bendrija. Be to, bendrijos narių civilizacinio pajėgumo skirtumai leistų pripažinti, kad esama civilizacijų, kurios žymiai toliau pažengusios už žmoniją. Tokios civilizacijos mūsų atžvilgiu neišvengiamai taptų mokytojomis. Labiau išsivysčiusių civilizacijų egzistavimo faktas neišvengiamai verstų didžiąją žmonijos dalį pripažinti ir Aukščiausio Visatos Proto - Dievo egzistavimą. Aišku, tai labai paveiktų visas Žemės religijas. Turėtų susiformuoti nauja moralė, tiksliau nauja jos šaka santykiams su nežemiškomis protingomis būtybėmis reguliuoti. Aukštesnei už žmogų bei visą žmoniją moralinio ir intelektualinio autoriteto akivaizdumo faktas galutinai palaidotų individualistinę, egoistinę moralę. Pareigos visuomenei iš tikėjimo kategorijos pereitų į akivaizdumo, žinojimo kategoriją. Naujų galimybių ir naujų pavojų akivaizdoje Žemėje galutinai išnyktų karai ir kiti aštrūs konfliktai. Kontaktai su aukštai išsivysčiusiomis civilizacijomis paskatintų naujų, galingų technologijų ir energijos šaltinių atsiradimą, kas neregėtai padidintų žmonijos gerbūvį. Labai išaugtų žmogaus gyvenimo amžius. Žmogus įgytų naujų sugebėjimų - pav. telepatijos, telekinezės ir kitų, šiuo metu laikomų paranormaliais.