Nežemiškų civilizacijų tikslai Žemėje sprendžiant iš NSO stebėjimų XX a. antroje pusėje – XXI a. pradžioje |2022 gegužės 22 d.
Nuo antrojo pasaulinio karo laikų lakūnai, o ir daugelis kitų žmonių pradėjo masiškai stebėti keistus objektus, kuriuos, nežinodami jų prigimties, įvardijo nežinomais skraidančiais objektais (NSO - angliškai "undefinitied flying objects" (UFO)). Tai įvairios švieselės ir netgi aiškiai matomi, įvairiausiomis spalvomis šviečiantys objektai, dažnai pasirodantys kaip aiškūs metaliniai objektai, matomi radarų ekranuose, galintys skrieti neįprastai greitai, arba atvirkščiai - sklęsti ore nejudėdami ilgą laiką. Jie taip pat daro įtaką žmonių elektromagnetiniams įrenginiams, juos išjungdami arba įjungdami. Nusileisdami ant Žemės jie palieka radioaktyvius pėdsakus. NSO stebėjimų per XX a. antra pusę buvo užfiksuota šimtai tūkstančių įvairiausiose šalyse. Ar tokia jų gausa reiškia, kad tai reiškinys, būdingas šiam laikotarpiui? Mes atsakysime į šį klausimą, kol kas pastebėdami, jog tyrinėtojų nuomone NSO buvo stebimi ir anksčiau. Tai matoma senovės civilizacijų artefaktuose - archeologiniuose radiniuose, olų piešiniuose, dailės kūriniuose, induizmo šventuosiuose raštuose (minimi "vimanai' - "skraidantys rūmai"), legendose ir kitokioje daugelio tautų tautosakoje ir pan. Iš visos šios medžiagos mes sužinome apie skrendančius aparatus, kuriais į Žemė nusileisdavo "dievai". Jie vėlgi dažniausia nupiešiami, nulipdomi ar išliejami kai apvalūs aparatai arba kaip šiuolaikiniai lėktuvai. Minima, kad "dievai": jais skraidydavo, persikeldavo kur norėdavo. Juos ir netgi jais skridusius žmones stebėjo XVII a. vienas jėzuitas Tibete ir iš vietinių budistų lamų sužinojo, kad jiems tai įprasta, kasdienybė. Prie tų pačių objektų pasirodymų, jais besinaudojančių būtybių veiklos galima priskirti ir žymaus NSO reiškinio tyrinėtojo Jacques Valeau NSO koncepcijoje aptariamas keltų ir anglosaksų tautų tautosakoje minimas fėjas, nykštukus, požemių gyventojus, kuriuos galima sutapatinti su požeminėmis ar vidinės Žemės civilizacijomis. NSO galima stebėti ir nutapytus viduramžių ar renesanso laikotarpio paveiksluose. Vis dėl to be kuriuo atveju NSO stebėjimų pikas - šie laikai, XX a. antra pusė (be abejo, šie stebėjimai tęsiasi ir su dar didesniu intensyvumu ir XXI amžiuje). Jei taip, iš karto kyla klausimas: kuo šie laikai ypatingi, kad jie tai patraukė NSO? Prieš atsakydami į šį klausimą pastebėsime, kad žvelgiant iš šalies, nesiimant tyrimų ir vien tik skaitant pranešimus spaudoje, matant reportažus televizijoje, internetiniuose portaluose, lieka įspūdis, jog NSO pasirodymuose Žemėje nėra jokio sistemos: jie išnyra bet kur, bet kada, neaišku kokiomis aplinkybėmis, juo labiau atsižvelgiant į jų keistą elgesį - staigų atsiradimą šviesų pavidalu, skraidžiojimą neįtikinamiausiomis kryptimis ir greičiu šen bei ten, netvarkingą išnykimą ir vėl atsiradimą, atrodytų, kad turime reikalo su tokiu paslaptingu reiškiniu, kuriam apibūdinti gal iš tiesų labiau tiktų chaotiškos pasąmonės veiklos dėsniai. Tačiau atidesnis žvilgsnis į NSO reiškinį tokį įspūdį išsklaido. Jeigu mes įvertiname visą NSO raiškos apimtį, o ne vien tik tą švieselių žaismą danguje ar radarų ekranuose, jei mes skaitomės su liudijimais tų, kurie dešimtimis tūkstančių kartų pranešdavo apie nusileidusius ant Žemės NSO, apie tiesioginius (fizinius) kontaktus su vadinamaisiais ateiviais bei telepatinio pobūdžio kontaktus, apie tų kontaktų metu gautą informaciją apie pačius ateivius, jų tėvynes, jų požiūrį Žemę, žmoniją, jos praeitį ir dabartį, jei įvertiname (suderiname) daugelio liudininkų pranešimus apie konkrečius NSO pasirodymus konkrečioje vietoje tam tikru laiku, mes pamatome sistemą, logiškumą. Pastebėtina, jog NSO stebėjimai bei kontaktuotojų su ateiviais pranešimai leidžia tvirtinti, kad dešimčių ir šimtų tūkstančių žmonių matomos "skraidančios lėkštės" yra nedideli tiriamieji pilotuojami ateivių laivai arba tokie, kuriuose skrenda robotai ar klonai, o taip pat nepilotuojami zondai, paleidžiami į Žemės atmosferą iš Žemės orbitoje įkurtose pastoviose arba laikinose ateivių kosminėse stotyse sustojusių vadinamųjų motininių laivų - didžiulių daugelio kilometrų ilgio erdvėlaivių, kurti stebėtojų įvardijami kaip "cilindriniai" NSO. O keistas, žmonėms neįprastas NSO atsiradimas ir staigus išnykimas, švytėjimo, spalvų staigi kaita susijusi ne tik su jų sugebėjimu staigiai manevruoti, bet ir su jų judėjimu (egzistencija) skirtingose būties dimensijose - jų staigia materializacija ir dematerializacija (perėjimu į kitus, žmonėms nematomus egzistencijos lygmenis).
Pastebima, kad NSO labai gausiai pasirodo prie karinių bazių, ypač tų, kuriose laikomas branduolinis ginklas. Neatsitiktinai visame pasaulyje pagarsėjęs Rousvelo atvejis, kai 1947 m. Naujosios Meksikos valstijoje prie Rousvelo, bet ir kitur šioje valstijoje buvo stebimi NSO, kurių 3 nukrito, o jų nuolaužos ir netgi su žuvusių ateivių kūnais bei vienu gyvu, buvo surastos JAV karinių oro pajėgų ir vėliau kruopščiai tiriamos, įvyko prie Rousvelo karinės bazės, kurioje tuo metu buvo dislokuota didžiausia pasaulyje lėktuvų eskadra su branduoliniais užtaisais. Ir vėliau neatsitiktinai NSO daugiausia buvo stebimi Naujosios Meksikos valstijoje, bei kitur pietvakarinėje JAV dalyje, kur būta ir daugiau su branduolinių ginklu susijusių karinių objektų. Dar daugiau: per vėlesnius dešimtmečius ir iš kitų JAV vietų bei kitų šalių (taip pat ir iš SSRS) gauta daug kariškių pranešimų, kad NSO stebimi būtent ties objektais, kuriuose dislokuotos raketos su branduoliniais užtaisais. Neužtenka to, yra daugybė JAV karinių oro pajėgų ir kitų kariuomenės rūšių slaptųjų tarnybų dokumentų, kuriuose aiškiai liudijama, kad NSO ne kartą neutralizavo branduolinius užtaisus bazėse arba jau paleistų raketų branduolines galvutes. Tą patį liudija buvę JAV, o taip pat SSRS kariškiai. Taip pat ir atviru tekstu Žemė lankantys skraidančių lėkščių pavidalu nežemiškų civilizacijų atstovai savo tiesioginių ir netiesioginių kontaktų su žmonėmis metu reikalavo nutraukti branduolinių ginklų naudojimą, bandymus, sunaikinti branduolinius ginklus, nes jie gresia Žemei, žmonijai, Saulės sistemai ir visam šiam Galaktikos regionui.
Kokius tikslus kėlė nežemiškų civilizacijų atstovai, lankydami Žemę ir kaip jų siekė, kokiais metodais? Visų pirma ateiviai (paprastumo dėlei ir toliau nežemiškų civilizacijų atstovus įvardinsime šiuo vienu trumpu žodžiu, nepaisant to, kad jis labai netikslus - neretai jie ne ateiviai, o seniai gyvena Žemėje tarp mūsų, yra atstovai požeminių civilizacijų) pradžioje ieškojo kontaktų būtent su Žemės politiniais lyderiais (valstybių vadovais visų pirma) ir kariškiais. 1954 ir 1955 m. įvyko neabejotini ateivių susitikimai su JAV prezidentu D. Eisenhoweriu, bet jų galėjo būti ir anksčiau, o taip pat su kariškiais. Kadangi buvo susilaukta priešiškumo, veikimas perkeltas į bendravimą su pasaulėžiūriškai atvirais, nefanatikais, ir ateivių egzistavimą iš principo galinčiais pripažinti žmonėmis, įvairių profesijų, įvairaus patyrimo, tautybės ir rasės. Jų tarpe ieškota žmonių, galinčių nešti žinią apie nežemiško proto egzistavimą kitiems žmonėms, burti tokių atvirų žmonių grupes, kurioms priklausantys būtų pasirengę mintimis bendrauti su ateiviais, telepatiškai, mintimis gryninti mentalinę Žemės aurą. Taip pat bendrauta su mokslininkais, žymiais visuomenės veikėjais. Taigi išryškėja tiesioginis (fizinis) bendravimas su pavieniais žmonėmis ir jų grupėmis, telepatinis bendravimas su atskirais žmonėmis ir jų grupėmis, gyvenimas metų metais tarp žmonių žmonių pavidalu ir keičiant visuomeninę nuomonę, vykdant demonstracinius skrydžius. Savo norimas perduoti žmonėms tiesas ateiviai išsakydavo tiesiogiai (kalbos padargais), telepatiškai tiesioginių (fizinių) kontaktų metu, netiesiogiai (telepatiškai, sapnų, įkvėpimų, intuicijos būdu), įvairių ženklų, paliekamų matomose žmonėms vietose, būdu, skatindami jų įtakojamas žmonių grupes skleisti žinią per spaudą, televiziją, radiją, lapelių pavidalu, taip pat rašant knygas, straipsnius, duodant interviu, steigiant draugų, rėmėjų grupes visame pasaulyje (pav. RAMA misijos draugų grupes).
Tad kokias idėjas (tiesas) norėjo paskleisti ateiviai? Pirmiausia ir beveik per visą XX a. antrą pusę aktualiausia jų mintis - tai raginiams atsisakyti branduolinio ginklo - ne tik jo panaudojimo, ne tik jų bandymų bet it paties ginklo. Valstybių vadovams, politikams ir kariškiams manais už branduolinio ginklo atsisakymą ateiviai siūlė technologijas. Iš to nieko neišėjo. Politikai ir kariškiai atmetė ateivių pasiūlymą atsisakyti branduolinių ginklų, būdami įsitikinę, kad ateiviai veikia jų konkurentų naudai, taip bijodami likti be apsaugos. Tuomet ateiviai šį primygtinį reikalavimą pradėjo skleisti visuomenėje (derindami kaip jau rašėme anksčiau tai su aktyviais veiksmais užblokuojant branduolinio ginklo užtaisus karinėse bazėse ar pačias raketų galvutes). Ateiviai aiškino, kad branduolinis ginklas labai pavojingas pačiai Žemei ir žmonijai, nes griauna Žemės atmosferos apsauginį sluoksnį - ozoną, suardydama jį skylėmis, sudaro sąlygas žmonių ligoms. Be to, branduoliniai bandymai labai pavojingi kosminei pusiausvyrai saulės sistemoje ir toliau - didelėje Galaktikos dalyje, nes ardo energetinius kanalus tarp žvaigždžių, planetų ir kitų dangaus kūnų, suardo žvaigždžių portalus, kliudydama tarpžvaigždinei komunikacijai. Be to, būtent branduolinių bombų numetimas ant Japonijos miestų buvo tas signalas, kuris atkreipė daugelio nežemiškų civilizacijų dėmesį į Žemę. Buvo padaryta išvada, kad Žemės mokslininkai taip atvėrė būties knygą, įžengdami į būties paslapčių įvaldymo kelią. Tačiau esant itin menkam žmonių tarpusavio solidarumo ir kosminės sąmonės jausmui, meilei, labai siauram pasaulėvaizdžiui, apsiribojančiam tik sava Žemės šalimi, teritorija, nesugebant matyti Žemės kosmoso bendrijos gretose, tokių technologijų įvaldymas ateiviams atrodė esąs labai pavojingas, galintis pasibaigti žmonijos ir Žemės sunaikinimu, užteršimu radioaktyviomis medžiagomis. Juo labiau, kad energijos išgavimas atomo skaldymo būdu yra kenksmingas savaime. Todėl ateiviai visaip siūlė kitokio pobūdžio technologijas ir energijos išgavimą, pagrįstą harmoningu sąveikavimu su gamta. Ir taip, jie iš tiesų daugeliui žmonių, su kuriais jie kontaktavo, leido susipažinti su jų erdvėlaivių veikimo (judėjimo) technologijomis, tačiau akcentavo ne technologijas, o dorovinę žmonijos kaitą - meilės, žmonių vienybės jausmo ugdymąsi, kosminio bendrumo pajautą, religinių ir ideologinių varžtų nusimetimą, tikinčiuosius mokė ieškoti Dievo savyje, savo sieloje, kas vėlgi jungia visus, nepriklausomai nuo išpažįstamos religijos ir konfesijos. Taip pat jie nuolat perspėdavo apie Žemę laukiančias galaktines katastrofas, susijusias su netinkamu žmonių mąstymu ir egoistine veikla, kuri veda prie Žemės užterštumo, žmonių ligų, netgi pavojaus, kad Žemė branduolinio karo ar kokių nors polių persislinkimo dėka bus suardyta. Kartu jie pabrėždavo, kad atsivėrę žmonijos kosminei perspektyvai, Dievui savyje, bus išgelbėti, paimti iš žūstančios planetos. Jie taip pat perspėdavo apie gręsiantį Trečiąjį pasaulinį karą. Jie teikdavo daug informacijos apie Žemės praeitį, save pačius, savo tėvynę, jos santvarką, religiją, Dievo sampratą, tai pateikdami kaip pavyzdį žmonėms, akcentuodavo jų ir žmonių bendrumą, perspėdavo prieš negatyviąsias Kosmoso jėgas ir civilizacijas. Jie kalbėjo, kad Žemės laukia neišvengiamas naujasis amžius, kuriam žmonija turi pasiruošti, jei nori jį pereiti be didesnių problemų. Kontaktavimas su ateiviais, naujų kosminių tiesų skleidimas neišvengiamai vyko "New Age" kultūros kontekste (simpoziumai, konferencijos, atitinkamų knygų leidyba ir pan.).
Michaelio Hesemanno biografija ir jo knygos konspektas
Atskleidžiant nežemiškų civilizacijų atstovų tikslus ir veikimo būdą Žemėje bus naudojamasi Michael Hesemann knyga "Ufo'S: Die Kontakte" (Guellesheim: Silberschnur, 1998). Kas tas Michael Hesemann. Tai vokiečių katalikų (taip, būtent katalikų) rašytojas ir žurnalistas (g. 1964 m.). Jis taip pat žinomas savo publikacijomis apie NSO ir kontaktus su ateiviais ("UFOs: die Kontakte. Eine Dokumentation" (1990 m.); "Botschaft aus dem Kosmos" (1993 m.); "Geheimsache UFO: Die wahre Geschichte der unbekannten Flugobjekte" (1994 m.); "Jenseits von Roswell. UFOs: der Schweigevorhang lüftet sich ...." (1996 m.); "Kornkreise: die Geschichte eines Phänomens" (1996 m.); "UFOs über Deutschland. Ein praktisches Handbuch" (1997 m.); "UFOs: eine Bilddokumentation" (2001 m.); "Die Kornkreis-Chroniken: die Geschichte eines Phänomens geht weiter" (2002 m.); "Geheimakte John F. Kennedy: warum mußte der amerikanische Präsident sterben?" (2003 m.)). O ypač nuo 1997 m. jis publikuoja daugiausia knygas krikščioniškomis temomis ("Geheimsache Fatima. Vom Vatikan verschwiegen: Was offenbarte die Gottesmutter über die Zukunft der Menschheit?" (1997m.); "Die Jesus-Tafel: die Entdeckung der Kreuz-Inschrift" (1999 m.); "Die stummen Zeugen von Golgatha: die faszinierende Geschichte der Passionsreliquien Christi" (2000 m.); "Das Fatima-Geheimnis: Marienerscheinungen, der Papst und die Zukunft der Menschheit" (2002 m.); "Der erste Papst: Archäologen auf der Spur des historischen Petrus" (2003 m.); "Die Entdeckung des Heiligen Grals: das Ende einer Suche" (2003 m.); "Stigmata: sie tragen die Wundmale Christi" (2006 m.); "Paulus von Tarsus. Archäologen auf den Spuren des Völkerapostels" (2008 m.); "Der Papst, der Hitler trotzte. Die Wahrheit über Pius XII" (2008 m.); "Jesus von Nazareth. Archäologen auf den Spuren des Erlösers" (2009 m.); "Das Blut-Tuch Christi. Wissenschaftler auf den Spuren der Auferstehung" (2010 m.); "Maria von Nazareth. Geschichte, Archäologie, Legenden" (2011 m.); Georg Ratzinger und Michael Hesemann "Mein Bruder, der Papst" (2011 m.); "Jesus in Ägypten. Das Geheimnis der Kopten" (2012 m.); "Papst Franziskus. Das Vermächtnis Benedikts XVI. und die Zukunft der Kirche" (2013 m.); "Mysterium - Ungelöste Rätsel der Christenheit" (B. 1: 2015 m.; B. 2: 2017 m.); "Der Papst und der Holocaust. Pius XII. und die geheimen Akten im Vatikan" (2018 m.); (Hrsg.) ir kt.). Nuo 1984 m. iki 2000 metų vyriausiasis redaktorius žurnalo, skirto paranormaliems reiškiniams. Publikavo video, skirtus NSO, skaitė paskaitas apie kontaktus su ateiviais. Nuo 1997 m. kaip jau minėta publikuoja knygas krikščioniška tematika. Jis paviešino dokumentą, įrodantį, jog popiežiaus Pijaus XII intervencijos dėka daug žydų 1943 m. išvengė perkėlimo į Vokietijos, juos paslepiant Romos vienuolynuose ir Vatkane. Rado dokumentų, įrodančių popiežių artimus ryšius su sionizmu, bei pastangas aprūpinti Vokietijos žydus vizomis į Pietų Ameriką. Dėl tokių pastangų "išbalinti popiežius" jis buvo apkaltintas net apologetizmu. M. Hesemannas parengė Georgo Ratzingerio prisiminimų knygą "Mano brolis popiežius". Hesemannas taip pat parašė Jono Pauliaus II biografiją. Parengė dokumentų rinkinį iš Vatikano archyvo, skirtą armėnų genocidui. Panašu, kad Hesemannas buvo konservatyvus katalikas, nes 2010 m. pasirašė Romai ištikimų Vokietijos katalikų iniciatyvą už senojo katalikiško pagrindo stiprinimą. Taigi Michael Hesemann yra stebėtinas reiškinys: vienareikšmiškai angažavosi NSO, ateivių ir kontaktų su jais temai, pripažindamas nežemiškų civilizacijų egzistavimo faktą, būtinybę joms atsiverti ir įsijungti į kosminę civilizacijų šeimą ir kartu jis angažuotas katalikas, netgi konservatyvus, gindamas popiežius, konservatyviausias katalikų tikėjimo tiesas, rašydamas apologetinius darbus, kai matyti iš jo sudarytų dokumentų rinkinių, turėdamas didžiulį pasitikėjimą Vatikane ir galimybę dirbti Vatikano archyve. Panašu, kad tai rodo, jog Vatikane yra labai įtakingų grupių, sluoksnių, veikėjų, pasisakančių už nežemiškų civilizacijų pripažinimą ir egzoteologijos plėtojimą.
Helio Aquiar (Brazilija, 1959 m.): ant jo matytos kardinolo kepurės pavidalo skraidančios lėkštės trys simboliai (gyvatės, begalybės ir septyniakampė žvaigždė) (p. 13). Praradęs sąmonė ir vėliau atsibudęs rado savo rankoje raštelį su užrašu, raginančiu tuoj pat baigti branduolinius bandymus, nes jie gresia Visatos pusiausvyrai (p. 14).
Brad Stager pabrėžia, kad broliai ir seserys iš kosmoso atvyko į Žemę tam, kad padėtų mums pasiekti kosminę sąmonę, bei parengti sąlygas žmonijos įsijungimui į tarpgalaktinę konfederaciją (p. 15). Žmonija dabar yra žengimo į Naująjį amžių laikotarpyje. Ateivių duodama informacija gali būti prieštaringa, tačiau ji duodama pedagoginiais sumetimais. Ateivių perduodama informacija yra Naujojo amžiaus "apokalipsė", slaptasis apreiškimas" (p. 15). Mes esame ant slenksčio į naująjį amžių, kuris, jei jį sutapatinti su astrologinėmis eromis, kaip Vandenio era prasidėjo 1962 m. (p. 16). Pasak autoriaus maždaug nuo 1970 m. ateiviai nuo atsargių kontaktų su atskirais žmonėmis perėjo prie grupinių kontaktų. Pakui prasidėjo jų eksperimentai su radiju ir televizija. Ir štai 1977 m lapkričio 26 d. per Britanijos televizijos kanalą "Pietų Televizija" buvo perduota Galaktikos Ašaro (Aschar) komandos pasiuntinio Gillono pranešimas, kuriuo jis perspėjo žmones, apie Žemei gręsiančias katastrofas (p. 17). Tai ateivių "švelnaus priartėjimo" strategija, nepažeidžiant kosminio laisvos valios įstatymo (p. 19). Nes bet koks pernelyg stiprus demonstratyvus pasirodymas paskatintų žmones klauptis prieš ateivius ir garbinti jus kaip dievus. 9 -ame dešimtmetyje prasidėjo kolektyvinės meditacijos. Pav. 1987 m,. rugpjūčio 16 - 17 d. bendroje akcijoje "Harmoninė konvergencija" dalyvavo 3 milijonai žmonių, su tikslu įvesti Žemė į Naująįį amžių (p. 19). Tai buvo masinės kolektyvinės meditacijas, kurios greičiausiai atnešė savo vaisius - Reagano ir Gorbačiovo susitikimą. Tuo tarpu "Naujojo amžiaus" lyderiai puikiausia suvokė, kad tos jėgos, kuris slėpė NSO reiškinį, atsakingos ir už baisią materializmo prievartą Žemėje (p. 20). O tuo tarpu ateiviai atnešdavo ir technologijas, kurios gali labai pagerinti žmonių gyvenimą (pav. pagal ateivių fermeriui J. Carmen Garcia suteiktą informaciją daržovės užaugdavo nepalyginamai didesnės nei auginamos įprastiniu būdu (p. 21).
Hopiai - indėnų gentis, kuri ik šiol išsaugojusi bendravimo su ateiviais tradiciją. Jų rezervatas driekiasi Utah, Colorado, Arizonos ir New Mexico valsttjose. Kachinus jie vadina dvasinėmis jėgomis, globojančiomis hopius bei gamtos jėgomis, o taip pat tai ateiviai, kūniškos būtybės, kilusios iš kitų planetų (p. 27). Jos įveikia erdvė skraidančiomis lėkštėmis, erdvėlaiviais (p. 28).
Vašingtonas, 1952 m. - masyvus NSO pasirodymas virš sostinės. Tai vyko liepos 19 d. naktį, iki vidurnakčio. Kariškių radaruose buvo pastebėtas didelis skaičius neatpažintų aparatų (p. 29). Įdomu, kad prezidentas Trumenas 1952 m. birželio 24 d. paskelbė karą NSO (p. 31). Tais metais NSO stebėjimų skaičius buvo išskirtinis. Vien per birželio mėn. ir vien oro pajėgos oficialiai pranešė apie 250 NSO stebėjimų (p. 32). Tai privertė CIA sukurti visuomenės informavimo apie šį fenomeną politikos strategiją, siekiant sumažinti iki minimumo panikos sukėlimo grėsmę. Tai reiškė ne ką kita kaip cenzūrą be ribų. Buvo sukurta reguliariai besirenkanti institucija, vadovaujama dr. H. P. Robertson ("Robertson-Panel"), kuri parengė visuomenės "auklėjimo sistemą" (p. 33), numačiusią išjuokti visus, kurie teigė matę NSO (p. 33). Buvo užvesta NSO banalizavimo kampanija (p. 34). Tai ir tariamų kontaktuotojų reklamavimas, siekiant kompromituoti ateivių temą, tai ir CIA agentų infiltravimas į NSO tyrėjų grupes (p., 34). Tokia politika suprantama: pasaulio vyriausybės neturi jokio motyvo pasiduoti technologiškai ir dvasiškai pranašesniems kosminiams autoritetams (p. 35).
George Adamski; 1952 11 24 vietiniame laikraštyje "Phoenix" (Arizona) pranešta apie tai, kad Adamski dykumoje susitiko su ateiviais. Liudininku buvo dr. George Hunt Williamson, Arizonos universiteto etnologas ir kultūros antropologas (p. 37). Tai buvo pirmas viešas žmogaus ir ateivio susitikimas, tiksliau toks, apie kurį pranešta. Vėliau Adamskis net pabuvojo ateivių laive ir skrido su juo. George Adamski gimė 1891 m. Lenkijoje. Vienas žmogus, stebėjęs jo šeimą kelionėje į JAV, vėliau pasiėmė jį mažą su tėvų leidimu į Tibetą, kur jis studijavo ezoterinę filosofiją. Paskui grįžęs į JAV po daugelio metų jis įsikūrė Laguna Beach (Kalifornija) ir pasišventė filosofijos studijoms. Jis įkūrė grupė "The Royal Order of Tibet. Paskui su draugais įsikūrė Mount Palomars, netoli garsiosios observatorijos (p. 38). Jau Tibete jis suprato, kad Visata apgyvendinta protingų būtybių. 1946 m. jis pirmą kartą pamatė cigaro formos didelį objektą sklendžiant danguje. Jis apsisprendė stebėti tokius objektus ir juos fotografuoti. Taip iki 1852 m. jis padarė apie 500 nuotraukų sutokio tipo objektais. Jis nufotografavo taip pat didžiulius "motininius" laivus (laivus - nešėjus - die Mutterschiffe) (p. 39). Per tą laiką skaitė paskaitas įvairiose auditorijose apie "skraidančias lėkštes". Vėliau pajuto vidinį spaudimą eiti į dykumą. Tose kelionėse jį lydėjo Bailey šeima ir minėta etnologas dr. Williamson (p. 40). Vienos tokios kelionės metu, atsiskyręs nuo kitų Adamskis susitiko su ateiviu. Jie susikalbėjo telepatijos ir ženklų kalbos mišiniu. Sužinojo, kad ateivis yra iš Veneros Jo atvykimas susijęs su atominio ginklo bandymu. "Lėkštės" juda magnetizmo ir gravitacijos principų derinimo pagrindu. Pasak ateivių žmogaus pavidalas Visatoje yra universalus (p. 41). Etnologas Williamson tuo tarpu pasirūpino paimti ateivio batų paliktus pėdsakus ir neapsiriko - jie buvo su paslaptingais ženklais (p. 42). Kitų susitikimų metu ateiviai paliko Adamskiui nuotraukas su jų laivų vaizdais, su senųjų civilizacijų Žemėje artefaktų vaizdais, kuriuose ir paslaptingi ženklai (p. 44). Įdomu, kad Pentagonas 1953 m. ėmėsi sistemingo dangaus stebėjimo teleskopais (Project Skysweep). Tai projektas, kurio tikslas užčiuopti ateivių motininius laivus orbitoje, apie kuriuos nuolat kalbėjo Adamskis (p. 47 - 48). Ir projektas buvo sėkmingas - du iki tol nežinomi Žemės palydovai, kelių kilometrų skersmens, iš tiesų buvo atrasti (p. 48). Savo 1953 m. išėjusioje knygoje "Erdvėlaivio viduje" Adamski aprašė tuos erdvėlaivius ir keliones jais (p. 48). Tos kelionės vyko ir vėliau - 1954 - 1955 m. Adamski aprašytas toks kosminis fenomenas kaip kad milijonai kosminėje juodumoje matomų šviečiančių "jonvabalių" buvo aprašyti vėlesnių astronautų (p. 49). Adamski aprašė didžiulius ateivių angarus Mėnulyje. Pasitvirtino ir Adamskio teiginys, kad Mėnulis turi labai ploną atmosferą (p. 50). Jo teigimu erdvėlaiviai turi nuosavą gravitacijos lauką (p. 52). Adamskio teigimu kartą į erdvėlaivį buvo paimti ir du mokslininkai - universiteto profesoriai Richarde Ogden, prof. Dr. David Turner, o taip pat Kelvin Rowe (p. 52). Adamskis turėjo progų išsiaiškinti, kokie ateivių tikslai. O tai visų prima žmonių perspėjimas apie Žemei gręsiantį pavojų, susijusį visų pirma su branduolinio ginklo bandymais, kas gali sąlygoti viso kas gyva sunaikinimą (p. 53). O ateiviams tai apsunkintų kelionės kosmoso erdvėje. Tačiau jie laikosi principo mokyti, bet nesikišti į vietinių rasių gyvenimą (p. 54). Adamskis taip pat pripažįsta, kad daugelis ateivių gyvena Žemėje kaip paprasti žmonės (p. 58).
Dr. Daniel Fry - aukšto rango mokslininkas ir elektronikos inžinierius, "Crescent Enginering Company"(Kalifornija) prezidentas. Kūrė elektroninius komunikacijos aparatus lėktuvams. Jo pirmas kontaktas su ateiviais įvyko 1950 04 04 (p. 64). Buvo pakviestas į laivą. Erdvėlaivio greitis neįtikėtinas - 13 000 kilometrų per valandą (p. 64). Jo pokalbių partneris paaiškino, kad jo tauta, kilusi iš Žemės, ištisas generacijas gyvena didžiuliuose erdvėlaiviuose, nepriklausomai nuo jokių planetų (p. 66).
Orfeo Angelucci: italų kilmės amerikiečių mistikas ir kontaktuotojas (p. 67). Jis nuo mažų dienų buvo labilios sveikatos, labai jautrus ir ypač jautrus elektros srovei. Jis intensyviai užsiiminėjo metafizika, studijavo jogo Paramanhasa Yogananda ir Edgaro Cayse raštus. Dirbo Kalifornijoje "Lockhead Aircraft Corporation". 1952 05 23 jis pajuto keistus fizinius pojūčius. Pasibaigs darbui jis važiavo namo ir pamatė keistą objektą danguje, kuris nusileido netoli jo. Lyg ugnies kamuolys. Balsas iš jo pasakė Angelucci, kad jie iš senos planetos, pakvietė juos laikyti vyresniaisiais broliais, paaiškino, kad jie nori padėti žmonėms jų evoliucijoje. Kosminis įstatymas neleidžia tiesiogiai kištis į kitų visuomenių evoliuciją. Tokių civilizacijų (pasaulių) kosmose begalės ir Žemė tarp jų kaip vaikas. 1952 02 23 Orfeo buvo sudaryta galimybė keliauti į kosmosą su lėkšte. Jis patyrė lyg šviesos įšventinimą (p. 68). Vėliau Angelucci susitiko fiziškai jau nebe lėkštėje su savo pašnekovu. Vėl buvo pabrėžta, kad su Žemės vyriausybėmis jau kontaktuota (p. 72).
Jaunasis etnologas George Hunt Williamson buvo įsitikinęs, kad jau priešistoriniais laikais buvo kontaktai su "baltaisiais dievais". Jis palygino indėnų mitus su moderniais NSO pranešimais ir jie pasirodė esantys labai panašiais p. 69). Nuo 1952 m. Williamson mėgino radijo bangų pagalba užmegzti ryšį su ateiviais (p. 69). Ir jam tai pavyko. Ateiviai vadino savo laivus "krištoliniais varpais". Jie teigė, kad Žemei prasidėjo "naujasis amžius". Buvo kalba ir apie Maldeką ar Maloną, planetą tarp Marso ir Jupiterio, kurios gyventojai ją sugriovė. 1954 m. prie jo prisijungė radiotechnikas Richard Miller. 1954 m. spalio 24 d. Miller buvo pakviestas aplankyti NSO. Jį globojęs ateivis pasivadino SOL-TEC (p. 70). Jis pabrėžė, kad Žemei labiausiai gresia branduolinės energijos naudojimas. Jų laivas iš Alpha Centauti ir priklauso Universaliai konfederacija, jungiančiai 680 planetų (p. 71). Vėl buvo pabrėžta, kad su Žemės vyriausybėmis jau kontaktuota (p. 72). Tikslas jų - ne užvaldyti Žemę, bet paskatinti techninę ir kultūrinę pažangą (p. 73).
George Tassel: lėktuvo mechanikas ir civilinis pilotas "Douglas Aircraft", "Howard Hughes" ir "Lockheed". Po 20 metų tarnybos 1947 m. jis išsinuomojo plotą dykumoje oro uostui prie Giant Rock netoli Yucca Valley. Tai didžiulis 20 metrų aukščio monolitas. Čia jis norėjo pasišvęsti išminčiai, medituoti. Čia jis 1952 m. užmezgė telepatinį ryšį su ateiviais. Jam buvo pranešta, kad netrukus Galaktinės konfederacijos erdvėlaivių vadas Ashtar pirmą kartą įžengs į Žemės orbitoje esančią ateivių stotį Schare (p. 73). O 1952 07 18 Tassel buvo pasveikintas Aschtaro (p. 73). Jis pasakė, kad tikslas išgelbėti žmoniją, kad reikia atsisakyti branduolinio ginklo. Pirmą kartą žmonijos mokslininkai atvertė "žinojimo knygą": su branduoliniu ginklo panaudojimu. Labiausiai nerimaujama dėl planų panaudoti vandenilinę bombą, susijusią su vandens skaidymu. Vietoj to jie siūlo švelnią technologiją, kuri naudojama jų antigravitaciniuose aparatuose. Tai eterio arba orgono energija (p. 75). Jie pasisakė esantys mūsų protėviais, kad žmonės yra rezultatas adamitinių Dievo sūnų, jų tautos ir Žemės gyvūnų Ievos rasės sukryžminimo rezultatas (p. 76). 1954 12 29 Tasseliui buvo pranešta, kad Žemės orbitoje dabar yra dvi stotys - Schare ir Schanchea (jos skersmuo 2500 kilometrų). Ir iš tiesų kaip pranešė dr. Lincoln Lapaz, vyriausybė pradėjo 'Skysweep" projektą, vadovaujamą prof. Clyde Tombaugh, ieškoti naujų dangaus kūnų ar dirbtinių stočių orbitoje ir kad iš tiesų 1953 m. orbitoje rasti du nauji satelitai, nutolę nuo Žemės 640 ir 960 kilometrų. Abu jie vėliau dingo. Jie tapatintini su "Schare" ir "Schanchea". (p. 76). Dabar Giant Rock su šalia jo pastatytu Integratonu virto traukos objektu tūkstančiams NSO entuziastų. Čia ir toliau stebimi NSO, kasmet vyksta NSO tyrinėtojų susitikimai (p. 78).
Ateivių susitikimas su prezidentu Eisenhoweriu Edwards (Muroc) (Kalifornija) karinių oro pajėgų bazėje 1954 m. vasario 20 d.: įdomu, kad tą dieną Eisenhoweris kelioms valandoms dingo iš viešumos. Oficialiai prezidentas atvyko į Kaliforniją žaisti golfo. Žinoma tai, kad prezidentas paliko savo gyvenamąją vietą naktį ir išėjo, nepasiėmęs savo sargybinių (p. 80). 1954 m. balandžio 16 d. metafizikas Meade Layne iš savo draugo Gearld Light, dirbančio CBS (medijų koncerne) San Diego gavo laišką, kuriame jis rašė apie jo Muroc matytus neįprastus lėktuvus, tiriamus kariškių su ateivių leidimu ir pagalba. Jis taip pat rašė, kad prezidentas Eisenhoweris savo trumpų atostogų Palm Springs metu naktį slapta aplankė Muroc (p. 81). NSO tyrinėtojas Desmond Leslie atliko tyrimą, įrodžiusį, jog prezidentas atostogų metu Muroc iš tiesų buvo. 1982 m. Britanijos Lordų rūmų narys Earl of Clancarty, remdamasis piloto bandytojo pranešimu, pasakė, kad bazėje nusileido 5 ateivių erdvėlaiviai. Jie Eisenhoweriui pasakė, kad nori pravesti žmonijos perauklėjimo programą bei informuoti žmones apie jų egzistavimą. Eisenhoweris pasisakė prieš, teigdamas, kad tai gali sukelti paniką žmonių tarpe. Ateiviai respektavo tai ir pažadėjo palaikyti kontaktus su atskirais žmonėmis, kol žmonės pripras (p. 82). Prancūzų tyrinėtojas Robert Charroux cituoja leitenanto, Eisenhowerio susitikimo su ateiviais liudininko, pranešimą, kuriame sakoma, jog jie kalbėjo angliškai ir teigė esantys iš Betegeuze sistemos planetos. 1976 m. kovo 1 d. karinių oro pajėgų kariškio Paul Solomon, kuris 1954 m. buvo dislokuotas Edwards bazėje, teigimu tą dieną visiems kariškiams buvo įsakyta vykti į stebėjimo bokštą, kur jie stebėjo 60 - 100 metrų diametro lėkštę, sklandžiusią ant nusileidimo tako (p. 83). Iš karininko, kuris buvo šalia prezidento, vykusio į ateivių laivą, sužinojo, kad ateiviai norėjo, kad mes pasijustumėm esantys planetinės šeimos nariais. JAV kariuomenės vyresnysis leitenantas R. Wendelel C. Stevens liudijo, kad admirolas "Bull" Halsey, tuo metu JAV laivyno Ramiajame vandenyne vadas, sutiko ateivius. Užmezgant kontaktus dalyvavo jo giminaitis Frank Halsey. Prezidentas domėjosi jo patyrimu bendraujant su ateiviais, klausinėjo jį. O kai Halsey žmona prezidento paklausė, kodėl jis nepraneša JAV žmojėms apie ateivius, tas pasakė, kad jis kaip prezidentas negali daryti visko, ko užsimano. Pagal slaptą memorandumą 1954 m. liepos 19 d. buvo slaptas pasitarimas su Majestic - 12 ir generolu N. F. Twining. O 1976 m. Jimmy Carter teigimu tame pasitarime buvo įkurtas projektas "Aquarius", kurio tikslas pasitelkti visą mokslinę, technologinę, medicininę ir masinių informacijų priemonių informaciją apie NSO stebėjimus ir kontaktus su svetimomis gyvybės formomis (p. 86). Šiame dokumente kalbama apie erdvėlaivių tyrimus ir stebėjimus bei kontaktus su nežemiškomis gyvybės formomis. Čia kalba eina apie vyriausybinį projektą "Sigma", kuris buvo sukurtas 1954 m. kaip projekto "Aquarius" dalis. Jo tikslas nustatyti komunikacijos su ateiviais būdus. Taigi šis dokumentas įrodo, kad 1954 m. jau buvo kontaktas tarp ateivių ir JAV vyriausybės. Ateiviai visų pirma reikalavo branduolinio ginklo atsisakymo (p. 86).
Howard Menger: baigęs savo karinę tarnybą 1942 m., prie sienos su Meksika, jis sutiko vyrą šviesiais plaukais, kuri kaip paaiškėjo, yra ateivis. Vėliau vėl sutiko ateivius. Toliau sekė lėkštės nusileidimo stebėjimas, bendravimas su ateive, kuri sakėsi turinti 500 metų (p. 88). Jis ne kartą buvo paimamas į erdvėlaivius, gavo pamokymus, aprūpindavo žemiškais darbužiais ateivius, norėjusius gyventi tarp žmonų. Ateiviai paaiškino, kad jų stebėjimas priklauso nuo stebėtojų ir jų virpesių dažnių - jei jie skiriasi, stebėjimas neįmanomas (p. 89). Dažnai kontaktuotojai yra inkarnuotieji iš kitų planetų, tam, kad padėtų žmonijai pereinamajame laikotarpyje. Jie stengiasi išlaisvinti dėl žemų dažnių žmonių užblokuotą atmintį (p. 90). Tai pajuto ir pats Menger, susipažinęs su viena ateive ir pajutęs, kad jie - dualinės sielos. Howardas prisiminė esąs iš Saturno. Howardas pradėjo mokyti žmonių grupes kontaktuoti su ateiviais. Patys ateiviai itin patarė studijuoti jogo Paramahansa Yogananda mokslą (p. 91). Mengeris su ateivių lėkšte skrido į kosmosą. Jie nusileido kupolo formos bazėje kitoje Mėnulio pusėje (p. 92).
Paul Villa: pagarsėjo labai geros kokybės NSO nuotraukomis. Jis jau nuo penkerių metų kontaktavo su ateiviais telepatiškai, buvo jų mokomas. Jo pirmas fizinis kontaktas su ateiviais įvyko 1953 m. kai jis kaip mechanikas dirbo elektros ir vandens prietaisų įmonėje Los Angeles. Vieną kartą jis pamatė besileidžiančią lėkštę. Ateiviai jį pakvietė į savo lėkštę (p. 93). Sekė tolimesni kontaktai, kurių metu ateiviai pasisakė esantys iš "Coma Berenice" žvaigždyno. Taip pat jie sakė, kad dėl magnetinių linijų jie itin domisi New Mexico, senąja indėnu šalimi tarp Arizonos, Colorado, Utah ir New Mexico (p. 94).
Mel Noel: JAV karinių oro pajėgų leitenantas, kuris po atleidimo pradėjo dalintis savo patyrimais, įvykusias su juo 1953 - 1954 m. kai jis tarnavo Korėjoje ir matė daug NSO. Jis rodė fotografijas, filmus. Turėjo kontaktus, kurių metu ateiviai reikalavo iš žmonių įveikti savo materializmą (p. 96).
Carl Anderson 1954 m. balandžio 3 d. dykumoje Kalifornijoje, ten, kur Adamski turėjo savo susitikimą su ateiviais, pamatė nusileidusią lėkštę (p. 97). Vėliau jis su šeima specialiai vyko į dykumą ir kontaktavo su ateiviais. Tai buvo 1957 m. Jie perspėjo apie negatyvias kosmines jėgas, veikiančias čia tūkstančiais metų. Jų veikimo išdavoje daug žmonių žus. Dabar Žemė įžengimo į naują, aukštesnį vibracijų lygmenį laikotarpyje (p. 98). 1958 m. birželio 27 d. jis vėl kontaktavo su ateiviais ir sužinojo, kad daug ateivių yra inkarnuoti ir gyvena Žemėje su žmogiškais kūnais, dirba čia, kad inkarnacijai parinkti labiausiai išsilavinę ateivių planetos gyventojai (p. 99). Taip pat, kad ateiviai yra pasirengę masiniam išsilaipinimui, tam, kad paimti su savimi išrinktuosius, o Žemę galutinai apvalyti ir vėl naujai apgyvendinti (p. 100). Visa tai jam pranešė 10 milijonų erdvėlaivių kosminėje stotyje Schare vadas Ashtar (p. 100).
Reinhold Schmidt: 1957 m. lapkričio 5 d. Kalifornijos grūdų pardavėjas Nebraskos valstijoje vyko darbiniais reikalais ir pastebėjo keistą šviesą danguje - NSO, kuris nusileido. Schmidt buvo paimtas į lėkštę. Ten jis pamatė 4 vyrus ir dvi moteris. Ateiviai su juo kalbėjosi vokiškai (p. 101). 1958 m. jam buvo pasiūlyta keliauti su ateiviais į šiaurinio poliaus regioną. Ta kelionė įvyko. Jam buvo vaizdžiai pademonstruota koks pavojingas Žemei yra branduolinių ginklų bandymas (p. 102). Įdomu, kad Karl Veit fotografavo tuo metu amerikiečių laivą Arktikoje ir kaip tik šviesus objektas tuo metu išniro iš vandens. Taip buvo įrodyta, kad Schmidt kelionė ateivių erdvėlaiviu į Arktiką iš tiesų įvyko. 1960 m. sausio 24 d. Schmidt buvo paimtas į ateivių motininį laivą. Ateiviai pasisakė esą iš Saturno. Susikalbėjo telepatiškai. Jie parodė koks rojus galėtų būti ateities Žemė be aplinkos užteršimo, transportu, varomu laisvąja energija, "automobiliais be ratų", skriejančiais virš medžių (p. 102).
Fred Steckling: berlynietis, kuris 1962 m. emigravo į JAV, pilotas ir po Adamskio mirties 1965 m. George Adamski fondo vienas iš vadovų. Mirė 1990 m. Jo reikalą tęsia jo sūnus. Jis turėjo galimybę bendrauti su daugeliu ateivių. Daugelis jų nuo 5 - o dešimtmečio antros pusės gyvena tarp mūsų mūsų miestuose šimtais. Jie analizuoja, aiškinasi mūsų elgesį, bando mums padėti (p. 104).
Dr. Frank Stranges: tai vienas žymiausių amerikiečių evangelistų, pasaulinio teologų susivienijimo prezidentas, Tuscon universiteto Arizonoje mokslinis patarėjas, taigi, Bažnyčios veikėjas su tarptautine reputacija, be to National Institute of Criminology kriminologas. 1959 m. gruodžio mėn. jis dalyvavo evangelizaciniame Kryžiaus žygyje Vašingtone ir buvo pakviestas jo pažįstamos Gynybos misterijos tarnautojos atvykti į Pentagoną susitikti su žmogumi iš kito pasaulio. Atvykęs jis pamatė šiltą, malonų žmogų, apsivilkusį įprastai, amerikietiškai (p. 105). Jis prisistatė kaip Valiant Thor. Sakėsi atvykęs iš Veneros. Jo misijos tikslas - sugrąžinti žmones prie Dievo, neutralizuoti žmonijos branduolinio ginklo atsargas, paskatinti sukurti Jungtinę pasaulio vyriausybę, vadovaujamą dievobaimingų mokslininkų vietoj profesionalių politikų. Pasak jo JAV panašiai veikia 77 ateiviai. Valiant paaiškino Stranges, kad jo tauta Jėzų Kristų laiko Visatos valdovu, garbina, bet nenaudoja jokios Biblijos, nes jie iki šiol gyvena su juo harmonijoje (p. 106).
Įvykiai 1964 m. balandžio 25 d. Holloman karinių oro pajėgų bazėje (New Mexico). Sprendžiant iš slapto CIA dokumento tą dieną JAV karinių oro pajėgų slaptosios tarnybos karininkai susitiko su dviem ateiviais specialiai sutartoje vietoje dykumoje New Mexico valstijoje. Kontaktas truko 2 valandas. Pavyko pasikeisti informacija. Projektas buvo tęsiamas karinėje bazėje (p. 107). Dokumentinių filmų režisieriui Robert Emenegger 1972 m. buvo pasiūlyta sukurti filmą apie NSO. Jis buvo pakviestas į Norton karinių oro pajėgų bazę Kalifornijoje, kur su juo kalbėjosi AFOSI karininkas ir Norton AFB audiovizualinio skyriaus vedėjas Paul Shortle. Schortle pasiūlė jam sukurti filmą apie tai kaip Hollooman bazėje nusileido trys NSO ir kurių įgulos kalbėjosi su bazės karininkais. Tuo tikslu Emeneggeriui teko vykti į Pentagoną (p. 107). Vis dėlto paskutinę minutę Pentagonas filmo kūrimą sustabdė. Vietoj to jam pasiūlyta sukurti filmą apie galimai ateityje įvyksiantį tokį įvykį. Scenarijuje rašoma apie humanoidinio tipo būtybes, bendravusias su kariškiais (p. 108). NSO tyrinėtojas William L. Moore po tyrimų patvirtino, kad 1964 04 25 JAV karinių oro pajėgų saugumo tarnybos kariškiai dykumoje buvo susitikę su ateiviais (p. 109). Moore remdamasis "Majestic-12" insaideriu Falcon teigia, kad "Majestic-12" bendruomenė disponuoja knyga, vadinama "Biblija", kur aprašytas visas bendravimas su ateiviais nuo Trumeno laikų, kad 1988 m. vienas ateivis oficialiai yra JAV svečias. Taip pat egzistuoja "Geltonoji knyga", kurioje aprašytos ateivių rasės, jų gimtosios planetos, žvaigždės, su gyvenimas savo planetose - socialinė struktūra, tikėjimai, gyvenimo būdas ir kt. Teigiama, kad ateiviai turi savo bazes JAV karinėse zonose. Tai didžiuliai požeminiai įrenginiai. Ateiviai už tai perleido kariškiams vieną savo laivų studijoms (p. 113).
Sten Lindgren, švedas, 1963 m. Stockholme gatvėje pastebėjo į jį įsispitrijusią moterį. Telepatiškai jis gavo žinią, kad ji ateivė. Ji pasakė, kad dideli įvykiai įvyks laikotarpyje tarp 1993 ir 1998 m. 1965 m. suėjo į kontaktą su kitu ateiviu, kuris save vadino Bea. Tai buvo moteris. 1965 m. jis stebėjo NSO nusileidimą vėl (p. 119). 1984 m. stebėjo NSO Norvegijoje. Buvo tūkstančiai liudininkų. Lindgren prašė Bea perkelti NSO aktyvumą į Švediją ir iš tiesų 1985 m. buvo didžiausias NSO aktyvumas per visą šalies istoriją: beveik 200 stebėjimų per 14 dienų (p. 120). 1990 m. ateiviai savo veikimą perkėlė į Belgiją, kur buvo NATO būstinėje, Europos parlamentas Briuselyje. Dešimtys tūkstančių belgų liudijo stebėję NSO. Pirmą kartą NSO tema buvo aptarinėjama Europos parlamente (p. 121).
Joseph Wanderka (g. 1929 m.), austras. 1955 m. netoli Vienos matė nusileidusią lėkštę. Įgula pakvietė jį į lėkštę. Jie paaiškino esą iš Kasiopėjos (p. 122).
Eugenio Siragusa: Gimė 1919 m. Catania (Sicilija). Vienas žymiausių pasaulio kontaktuotojų su NSO greta George Adamski ir savo mokinio Giorgio Bongiovanni. 1952 m. įvyko jo pirmasis kontaktas su NSO. Jam buvo įvykdyta redimensionalizacija. Jis suvokė, kad prieš daug tūkstančių metų gyveno Poseidonia mieste Atlantidoje. Prasidėjo jo telepatinis bendravimas su ateiviais, kai jam buvo padiktuoti gausūs didžiuliai pranešimai, kurių kai kuriuos jis siuntė JAV prezidentui Eisenhoweriui, SSRS vadovui Chruščiovui ir kitiems pasauli lyderiams (p. 125). 1952 m. balandžio 30 d, jis pajuto vidinį spaudimą kopti į Etną. Čia jis pamatė nusileidžiančią lėkštę bei išlipusius iš jos ateivius (p. 125). Naudodami kalbų komunikatorių jie kalbėjo su Sirgusa itališkai. Jie perdavė žmonėms per jį pranešimą, kuriame vėl akcentavo branduolinių ginklų atsisakymo būtinybę, kurių naudojimas gresia kosminei pusiausvyrai (p. 126). Ashtar ir Ithkar prisistatė kaip Tarpgalaktinės konfederacijos reprezentantai, kaip žmonijos globėjai, vyresnieji broliai, norintys perspėti apie žmonijai gręsiantį pavojų (p. 127). 1964 m. Siragusa pirmą kartą buvo pakviestas į erdvėlaivio vidų. Tarp 1962 - 1978 m. įvyko 19 jo fizinių kontaktų su ateiviais. Siragusa įkūrė Kosminės brolijos studijų centrą, egzistavusį iki 1978 m., virtusį modernia misterijų mokykla. Toliau gaudavo pranešimus (bendras pranešimų skaičius milžiniškas) (p. 128). Pasak ateivių pasaulyje gyvena 7 milijonai genetiškai programuotų būtybių, kurios gauna pranešimus ir nori padaryti žmonių sąmonę jautria aukščiausioms galimybėms (p. 129). Darvino teorija neteisinga, nes žmonių protėviai nėra gimę Žemėje ir nėra gyvūnų evoliucijos rezultatas (p. 129). 1975 m. rugsėjo mėn. operatorius Massimo Poli patyrė "kontroliuojamą astralinę projekciją" ateivių kolonijoje po Žeme, vadinamoje El Dorado (p. 131). Savo pranešime mokslininkams jie akcentavo, kad tai, ką jie fotografuoja, paliečia yra ne kas kita kaip tikro gyvenimo šešėlis jų, ateivių, pasaulio (p. 133). Ir kad tie pėdsakai primityvių formų, kurias jie atidengia Marse, yra palikimas senų fizinių vitalinių procesų, esančių rezultatu lėto atominio absorbavimo proceso kaip tikro aktualaus gyvenimo manifestacijos rezultatas. Faktiškai jų planetos fizinės struktūros liko didžiųjų mutacijų trečiojoje dimensijoje šešėlyje, kad taip sudaryti dimensinį tiltą (p. 133). 1978 m. Siragusa buvo apkaltintas kriminaliniais nusikaltimais, suimtas, bet paskui paleistas ir po kelių metų išteisintas. Suėmimo metu Sicilijoje buvo stebimas išskirtinis NSO aktyvumas - taip ateiviai siekė pademonstruoti, kad Siragusa nekaltas. NSO su ateiviais net nusileisdavo ir fiziškai kontaktuodavo ypač su policininkais, teisėjais, kalėjimo prižiūėtojais (p. 135).
Giorgio Bongiovanni: 1989 m. rugsėjo mėn. 2 d. Fatimoje jis gavo iš Švč. M. Marijos stigmas. Giorgio pasijuto esąs Pranciškus Asyžietis (p. 139). Jis save laikė Siragusos mokiniu, jo reikalo tęsėju (p. 140). 1994 m. spalio 28 d. Bongiovanni JTO būstinėje kalbėjo darbo grupei dvasiniais klausimais: mes nesame vieni Visatoje; Dievas užpildęs visatą protingomis būtybėmis; iš aukštesnio dvasingumo seka aukštesnis technologinis lygis; šios aukščiau pažengusios civilizacijos lanko Žemę, tačiau prisilaikydamos laisvos valios principo (p. 145).
Giorgio Dibitondo - italas iš Genujos. Katalikų mistikas, tačiau taip pat kontaktuotojas su ateiviais. Turi daug galingų užtarėjų Vatikane. Žymiausias kalbėtojas jo knygos pristatyme buvo mons. Corrado Balducci. 1980 m. Dibitondo bendravo su "šviečiančiomis kalvomis", iš kurių apsireiškė angelas Rafaelis ir nekartą ir toliau bendravo su juo (p. 147). Anot Dibitonto atvirų kontaktų su žmonėmis nėra todėl, kad Žemė yra išganymo planeta, jos gyventojai pirmiausia turi atsiverti nuolankumui ir meilei Tėvui (p. 147). Jie paaiškino, kad kosminės dimensijos yra tokios įvairios, kad Žemės gyventojai nepajėgūs to net suvokti. Kai erdvėlaivis yra ant žemės, jis yra visiškai materializuotas, bet jis lieka apsuptas kosminės energijos, kuri nepriklausoma nuo Žemės traukos jėgos, todėl erdvėlaivis gali lengvai pakilti virš Žemės ir įveikti Žemės fizinius dėsnius. Tada didinamas greitis, kol galiausiai laivas dematerializuojasi. Dibitondo bendravo su Švč. M. Marija bei Jėzumi lėkščių kontekste (p. 149).
Ornitologas Cedric Alligham 1954 02 18 stebėjo NSO nusileidimą Škotijoje. Jis kontaktavo ir su jo įgula, kurios nariai sakėsi atvykę iš Marso, kur jie turi bazę. Po dienos Allingham gavo netikėtą patvirtinimą: trylikametis Stephe Darbishire nufotografavo kylančią skraidančią lėkštę beveik ten pat. Šis NSO buvo identiškas matytam Cedrico (p. 152).
UMO afera: 1965 - 1986 m. žmonės visame pasaulyje daugiausia mokslininkai ir NSO tyrėjai ėmė gauti paslaptingus laiškus, kurių siuntėjai teigė esą nežemiškų civilizacijų atstovai. Pirmieji gavėjai buvo Ispanijoje. Siuntėjai sakėsi esą iš planetos UMMO (p. 154: https://drive.google.com/file/d/13M1ZmReQAZ_7liLvpvvthp8SSn7sjYRN/view?usp=sharing). Vienas iš gavėjų - prof. Fernando Sesma, taip pat gavęs tokius laiškus, surinko juos į vieną rinkinį ir parašė knygą. Svarbiausia, kad pateikiama labai tiksli techniškai informacija, naudinga ir mokslininkams (p. 155). Siuntėjų teigimu pirmasis UMMO laivas nusileido 1950 m. (p. 155). Yra daug nuotraukų su UMMO laivais (p. 156 - 157: https://drive.google.com/file/d/1WKFl2vgCeUeR_qtETioJ_XpBFOI_NxCr/view?usp=sharing).
Stefan Danaerde - olandų pramonininkas plaukiojo savo burlaiviu Šiaurės jūroje kai vieną 1967 m. liepos dieną jis pamatė jūroje skęstantį žmogų ar humanoidinę būtybę. Išgelbėjo, įtraukė į laivą. Prie jo prisistatė kitas humanoidas, padėkojo už jo draugo išgelbėjimą. Kaip apdovanojimas vėliau sekė ilgas pokalbis su ateiviais. Paaiškėjo, kad planetoje, iš kurios je atvyko - Jarga - viešpatauja superkomunizmas, kai visi poreikiai ir galimybės (pasiūla) kuo tiksliausiai apskaičiuojama (p. 162).
Dino Kraspedon - brazilų mokslininko, knygos apie kontaktą su NSO autoriaus, pseudonimas. Natūralu, kad mokslininkas norėjo likti anonimu. Kraspedono kontaktai su ateiviais prasidėjo tais pačiais 1952 m. kaip ir Adamskio atveju. Jam buvo sudaryta galimybė aplankyti erdvėlaivį. Paaiškinta, kad ateiviai iš Jupiterio palydovo Ganimedo (p. 198).
Prof. Joao Freitas de Guimaraes: teisės profesorius Santos Katalikų universitete (Brazilija). 1956 m. buvo paimtas į "skraidančią lėkštę". Jam buvo akcentuota, kad branduolinio ginklo bandymai didina Žemės jonizaciją (p. 202).
Enrique Mercado (Meksika). Jaunas žmogus, su kuriuo jis kalbėjosi 1969 m. universiteto kavinėje, kaip paaiškėjo iš pokalbio, pasirodė esąs ateivis. Jis pabrėžė, kad mes visi esame tos pačios kilmės, visi esame susiję. Žmonėms reikia plėsti savo mąstymą, jei nori suvokti dimensijas, kurios yra dvasinės, o ne materialios (p. 204). Nes mintys yra energija. 1972 m. spalio 22 d. Mercado šalia savo namų pamatė jauną vyrą, kuris pasiūlė su juo pakeliauti erdvėlaiviu. Mercado buvo nuskraidintas ir į motininį lavą (p. 205). Jam buvo paaiškinta, jog Vistoje yra ryšiai arba energijos kanalai, kurie jungia visas žvaigždes. Perteklinę energiją planetos siunčia į žvaigždes. Taip pat yra koridoriai, kuriais juda erdvėlaiviai milžinišku greičiu. Jei erdvėlaiviams reikia energijos, jie gali pasikrauti energijos kanaluose (p. 206).
Prof. R. N Hernandez buvo Meksikos žymiausias atominės fizikos specialistas, INEN (Instituto Nacional de Energia Nuclear) direktorius ir docentas Meksikos universitete. Jo pirmasis susitikimas su ateive vyko paskaitų metu. Tai buvo ateivė Elyense. Ji tiesiog žiūrėjo į jį. Paskui įvyko susitikimas, po 2 metų (1974 m.). Ji paaiškino esanti iš planetos, kurios žvaigždė nutolusi tūkstančius šviesmečių nuo Žemės, Andromedos galaktikoje. Jie studijuoja žmonių visuomenę. 1975 m. profesorius turėjo galimybę keliauti erdvėlaiviu (p. 207). Jam buvo pademonstruota kokį didžiulį pavojų Žemei kelia branduoliniai bandymai - ozono skylė ir kita. 1980 m. buvo publikuotas pirmas profesoriaus pranešimas laikraštyje "Amigos extraterrestres" (p. 208). Profesoriui buvo paaiškinta, jog skirtingos žmonių rasės kyla iš skirtingų planetų (p. 209). Profesoriaus gyvenimas patyrė transformaciją. Tačiau žmona reagavo labai priešiškai, pagrasino jam uždarymu psichiatrinėje ligoninėje. Galiausia profesorius dingo be pėdsakų 1984 m. (p. 210).
Carlos Diaz. 1991 m. liepos 11 d. milijonai žmonių Centrinėje Amerikoje stebėjo Saulės užtemimą. Buvo prifilmuota tūkstančiai video. O kai vienos televizijos darbuotojai išryškino kadrus, jie negalėjo patikėti savo akimis - netoli patamsėjusios Saulės jie pamatė aiškų metalinį objektą danguje. Jaime Maussan nutarė imtis tyrimo. Jis paskelbė skelbimą ir greitai gavo daugybę kadrų ir video su NSO - 5000 filmų ir šimtus kadrų, iš kurių įdomiausi pasirodė Carlo Diaz. Jis matė laivus vien iš šviesos. Paskui prasidėjo jo kontaktai su ateiviais (p. 212).
Enrique Castillo Rincon iš Kolumbijos, diplomuotas inžinierius, dirbęs su dviem televizijos specialistais instaliuojat prietaisus vulkane Kosta Rikoje. 1973 m. prasidėjo jo fiziniai kontraktai su ateiviais iš Plejadžių žvaigždyno. Jie pabrėžė, kad dabar svarbiausia savimonės ugdymas. Didelė klaida yra ieškoti Dievo kurs nors kitur nei savyje (p. 217). Jų teigimu Žemėje yra galinga organizacija iš kariškių, politikų, Bažnyčios žmonių, siekiančių sukelti karą (p. 217). 1970 m. ateiviai paaiškino jam,, kad Žemėje prasideda naujas amžius. Pirmiausia žmonės turi suvokti kritišką Žemės situaciją, paskui ateis suvokimas, kad Žemės gyventojai nepataisomi ir jie turėtų būti sunaikinti, ir galiausiai trečia fazė - daugelio žmonių evakuavimas ten, kur jie galėtų išsiugdyti naują savimonę. Visi žmonės, kurie išsiugdys naują savimonę, gaus nurodymus telepatiniu būdu (p. 219).
Oscar Magosci: vengrų kilmės kanadietis elektronikos technikas. Jo nuotykiai su NSO prasidėjo 1974 m. kai jis sutiko paslaptingą žmogų, kuriam paaiškino, kad nori daugiau sužinoti apie NSO. 1875 m. vienas jaunas žmogus iš Kalifornijos jam papasakojo apie psichėjų erdvėlaivius ir apaiškino, kad jis turės galimybę dalyvauti nusileidžiant NSO. Jis buvo paimtas į erdvėlaivį. Oscarui buvo pasakyta, kad kitose planetose žmonės gyvena įvairiose dimensijose. Žemė dabar pergyvena perėjimą į naują ciklą (p. 231). Vėliau tie patys ateiviai, su kuriais jis bendravo erdvėlaivyje, sutiko jį įvairiuose amplua - pav. taksisto. Jis buvo perspėtas apie tamsiųjų jėgų puolimus (p. 232). 1987 m. vasario mėn. Magosci aplankė New Age koloniją "Sedona" Arizonoje. Jam buvo paaiškinta, kad be Tarpdimensinės laisvųjų pasaulių konfederacijos yra ir Imperinis aljansas. Žmonės daugiausia kilę iš Plejadžių žvaigždyno (p. 234).
James Forbes iš Johannesburgo (Pietų Afrikos Respublika) jaunystėje kontaktavo su savo tėvu Karne iš Aenstria planetos Andromedos galaktikoje. Jo istorija prasidėjo 1974 m. kai jis danguje pamatė elipsodinį metalinį pilką objektą. Paskui vėl matė NSO. Jo močiutė, nors labai religinga, labai teigiamai priėmė tuos kontaktus (p. 245). 1980 m. viduryje kartą naktį savo kambaryje jis pajuto, kad kažkas yra - žmogiška figūra, kuri prisistatė kaip jo tėvas Karne (p. 246). Jam grįžo prisiminimai ir jis jame pripažino savo tėvą (p. 246). Po to sekė kelionė jų erdvėlaiviu, atvykimas į motininį laivą, kurio ilgis - 700 kilometrų (p. 248). Jam buvo pasakyta, kad ateivius paskatino atvykti į Žemę pirmasis branduolinis sprogimas (p. 249).
Rama misija: Sixto Paz-Wells lankėsi Peru teosofijos draugijos prezidento dr. Viktor Yanes Aguirre paskaitoje, kur buvo kalbama apie ateivių pranešimų svarbą naujajam amžiui, buvo paminėtas Siragusa. Jo tėvas Carlos Garcia Paz buvo Peru Tarpplanetinių santykio instituto įkūrėjas (p. 271). 1974 m. Sixto su grupe savo bendraminčių, gavęs telepatinį pranešimą, nuėjo į NSO būsimą nusileidimo vietą, matė NSO, matė humanoidų figūras, tačiau negalėjo nugalėti jaudulio, todėl ateiviai atsisakė su jais susitikti ir pakilo. Iki 1974 m. liepos buvo jau 6 asmenys, kurie palaikė kontaktus su ateiviais automatiniu raštu. Ateiviai paaiškino kad jie iš Beteiguze, Bellatrix, Rigel žvaigždžių Orione (p. 274).Vienas iš ateivių paaiškino, kad nauja žmonija kils iš Pietų Amerikos, naujojo amžiaus kontinento (p. 275). Galiausia buvo paaiškinta, kad tie su jais kontaktavę ateiviai nori įkurti RAMA misiją, kurios tikslas išlaisvinti žmones iš nežinojimo vergijos ir nurodyti jiems kelią į ketvirtąją dimensiją, o taip pat apsaugoti žmoniją nuo sunaikinimo (p. 276). Žinių agentūros taip pat pranešė apie RAMA misiją. 1979 m. apie 700 asmenų praėjo per Xendra ir buvo įšvęsti. RAMA grupių Pietų Amerikoje sparčiai daugėjo. 1983 m. Sixto gavo užduotį įkurti tarptautinę bendriją (p. 277). Sixto Paz 1989 m. pakvietė reporterius iš viso pasaulio būti erdvėlaivio demonstracinio skrydžio liudininkais (p. 277). Visa tai iš tiesų įvyko ir buvo aprašyta didžiuosiuose Peru laikraščiuose ("Expreso" (1989 03 28)) (p. 277). Draugiškuose kontaktuose su RAMA misija buvo Ispanijos "Asociacio Adonai", kurios tikslas buvo rinkti informaciją apie NSO ir suderinti liudijimais apie angelų pasirodymą, kad taip parengti žmoniją "vyresniųjų brolių" ir Naujojo amžiaus atėjimui (p. 279). Asociacija buvo įkurta 1983 m. Licerio Moreno telepatinio kontakto su ateiviais metu. Apie "Adonai" centrą susiformavo bendrija, kai 10 šeimų įkūrė žemės ūkio komuną, biodinaminiam žemės ūkiui vystyti, sėklas apšvitinant piramidės energija. Ieškoma savęs pačių, siekiama gyventi harmonijoje ir meilėje (p. 280). 1988 m. rugpjūčio 18 d. Peru įvyko paskutinysis bendras sutikimas su RAMA misijos nariais Sillustani saloje Andų ežere (p 280). Visa tai buvo įgalinta per "Harmonijos konvergenciją" 1987 m. rugpjūčio mėn., kai Žemėje prasidėjo nauja evoliucijos fazė, įžengė Naujasis amžius. "Adonai" jį laiko "pasiruošimu Kristaus sugrįžimui (p. 281).
Ateivių kontaktai su žmonėmis Tbilisyje. 1989 m. spalio 26 - 29 d. Frankfurte įvyko didžiausia pasaulyje tarptautinė NSO konferencija "D.U. - dialogas su Visata", kuriame dalyvavo 1800 dalyvių iš 25 pasaulio šalių ir tokie NSO ekspertai kaip Wendelle Stevens, Fred Steckling, Chris Griscom, Zechaeria Sitchin, Timotht Good, Erich von Daeniken, Oscar Magosci, Sixto Paz - Wells ir kit. Dalyvavo ir rusai iš SSRS. Buvo informuota ir apie įvykius Tbilisyje (p. 295). Įvykiai Tbilisyje prasidėjo 1989 m. liepos 4 d. kai toks David ėjo per miesto parką ir kažkas paskatino jį sustoti prie miesto įkūrėjo paminklo, po kuriuo tuneliai. Kas buvo po to jis neprisimena. Pabudo savo bute lovoje, o kai išėjo iš vonios, pamatė ateivius, pasiūliusius jam padėti, pagydyti jį. Ateiviai jį išgydė, atlikę operaciją. Taip ateiviai ėmė gydyti, operuoti daugelį Tbilisio gyventojų. Tai daugelio užfiksuota žmonių liudijimuose (p. 296 - 297).
