Tinklapyje aptariama pasaulio ir Lietuvos praeitis bei dabarties aktualijos šiuo metu žmonijos išgyvenamo perėjimo iš grubaus materialistinio mąstymo į informacinį-energetinį-dvasinį realybės supratimą atsivėrimo nežemiškoms civilizacijoms kontekste.
Kas paskatino imtis tinklapio kūrimo? Turbūt pats gyvenimo kelias. Vaikiškos fantazijos ir džiaugsmas keliauti po Žemės ir kosmoso platybes mintyse bei ilgus metus užtrukęs žvelgimas į pasaulį pro savo kambario langą buvo pasaulio pažinimo pradžia. Šis mažytis fiziškai pasaulis buvo pilnas ženklų ir užuominų apie Neišreiškiamąją Paslaptį, peržengiančią juslėmis apčiuopiamą realybę, paslaptį viliojančią ir baugią, aplankančią sapnais ir kažkodėl mirties dvelksmu iš tėvų portreto. Augimas ir brendimas sovietinėje Lietuvoje netapo mane ribojančiais rėmais: istorinio ir gamtamokslinio turinio knygos suformavo pakankamai platų akiratį. Tuo tarpu aiškus suvokimas, kad Lietuva nėra savarankiška, o jos ateitis neužtikrinta, skatino domėtis Lietuvos istorija ir sąmoningai puoselėti savo lietuviškumą. Jau nepriklausomoje Lietuvoje Paslapties atskleidimo procesas vyko literatūros apie paranormalius reiškinius skaitymu, pasinėrus į "New age" pasaulį, gilinantis į teosofijos ir krikščionybės tiesas.
Į šiame tinklalapyje skelbiamus tekstus reiktų žvelgti kaip į vieną visumą, "vieną tekstą", kurio atžvilgiu atskiri tekstai yra jo fragmentėliai, ir kurių paskirtis yra atskleisti lietuvių tautos likimą praeityje bei nubrėžti jos galimos ateities gaires, atsakant į klausimus: kokia lietuvių tauta atėjo į savo istorijos krikščioniškąją erą, kaip krikščionybė (katalikybė) ją pakeitė, koks buvo/yra krikščioniškasis pasaulis ir koks lietuvių tautos likimas ateities post/neokrikščioniškame pasaulyje. Tinklalapyje analizuojami lietuvių tautos dvasiniai, mentaliniai, ideologiniai ir religiniai procesai, todėl čia neverta tikėtis surasti plikų Lietuvos politinės ir ekonominės istorijos faktų kaip tokių, vien dėl jų, tačiau ir jie analizuojami kaip lietuvių tautos dvasinio gyvenimo mozaikos dalis. Tekstais siekiama visų pirma pristatyti istorijos šaltinius ar istorikų, filosofų ar kultūrologų nuomones (konspekto, tiesioginio citavimo ar, retais atvejais, publikacijos nuotraukų pavidalu), jas griežtai atskiriant nuo teksto autoriaus vertinimo, taip sudarant galimybę pačiam skaitytojui susiformuoti savo požiūrį.
Svali interviu Gregui Šimanski (Ritualinė prievarta ir sąmonės kontrolė: satanizmas šiuolaikiniame pasaulyje. - publikacijų rnkinys tema: satanizmas ir ritalinė prievarta kaip sąmons kontrolės instrumentas. Sudarytojas ir vertėjas Sergejus Malcevas. - 2016): Interviu šaltinis: https://divinecosmos.e-puzzle.ru/page.php?id=599
Tiems, kurie vadovaujasi principu "Extra ecclesiam nulla salus", be abejo taip. Jiems tradicinė katalikybė, apibrėžta Tridento ir Vatikano I Suvažiavimo nutarimais, yra nekvestionuojama duotybė, o idealas - visų be išimties valstybės piliečių katalikiška tapatybė ir jos privalomas viešas išpažinimas. Suprantama, jog popiežius, sukvietęs Susirinkimą...
Konspekto forma pristatysime Marcelino Iragui Redino knygą "Naujoji aušra: sąmonės nubudimas" (Vilnius: Katalikų pasaulio leidiniai, 2012). Įsiklausykime į ispanų karmelito, mistiko Marcelino Iragui Redino žodžius. Štai tokia šio krikščionių mąstytojo vizijose matyta krikščionybė turi ateitį gimstančioje Naujojoje solidarios žmonijos epochoje. Tos...
Ateizmas čia suvokiamas kaip krikščionybei (plačiau žiūrint - vadinamosioms abraominėms religijoms - greta krikščionybės ir judaizmui bei islamui) oponuojanti ideologinė sistema, taigi Vakarų pasaulio reiškinys. Žinoma, ateistų, t. y. žmonių neigiančių oficialią valstybės religiją būta ir iki krikščionybės - pavyzdžiui Antikoje - tačiau...
Pernelyg neangažuotų katalikybei žmonių sąmonėje buvo įsitvirtinusi nuostata, kad masiškai Žemaitijoje kryžiai pradėti statyti XVIII a. antroje pusėje. Vis dėl to, atrodo, šį įsitikinimą teks šiek tiek pakoreguoti. Žymi kryždirbystės Lietuvoje tyrinėtoja Gabija Surdokaitė - Vitienė savo straipsnyje "Kryždirbystė XIX a. Žemaičių vyskupijoje: carinės...
Pristatysime konspekto (bei tiesioginio citavimo) forma istoriko Dariaus Barono straipsnį "Perkūno šventykla Vilniuje: senų mitų ir naujų mokslinių tyrimų nedermė" (Naujasis židinys-aidai, 2012, Nr. 7, p. 442 - 447). D. Baronas, remdamasis šių laikų archeologiniais tyrimais (pradedant archeologo Gedimino Vaitkevičiaus publikacijomis, kurios šiuo...
2006- 2014 m Vilniuje, Bokšto g. 6 sklype ištirtas didžiulis viduramžių Vilniaus kapinynas (rasti 533 kapai), kuris tyrimų vadovų datuojamas XIII a. paskutiniu trečdaliu - XV a. pradžia. Kapinynas ištirtas pilnai, kas Lietuvos archeologinėje praktikoje yra retas atvejis. Taigi šio kapinyno atradimas ir ištyrimas yra didžiulis pasiekimas Lietuvos...
Šį atvejį pristatė rusų istorikas Aleksandras Diukovas (g. 1978 m.) savo veikale "Protektoratas "Lietuva"" (А. Р. Дюков "Протекторат "Литва". Тайное сотрудничество с нацистами и нереализованный сценарий утраты литовской независимости, 1939 - 1940 гг." (М.: Фонд "Историческая память", 2013, 264 с.), kuriame paskelbė be galo svarbios 1939 - 1940 m....
Šiuolaikinėje visuomenėje paplitusios iliuzijos apie Lietuvą XVI - XVIII a. kaip apie savarankišką, išsaugojusią savo valstybingumą, griežtai skiriančią save nuo Lenkijos ir lenkų tautos. Ar taip yra iš tiesų leistų atsakyti išėjimas iš uždaro rato - lietuviškai-lenkiško pasaulio ribų ir galimybė pažvelgti į jį nesuinteresuotų užsieniečių akimis....